Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002 m. gruodio 19 d. nutartis c.b.
Nr. 3K-7-1188/2002;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 3 d.
nutartis c.b. Nr. 3K-3-525/2007;1.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009
m. kovo mn. 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2009;2.Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio mn. 28 d. nutartis c.b. Nr.
3K-3-475/2009;3.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. lapkriio mn. 13
d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-489/20074.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011
m. gegus 17 d. c.b.Nr. 3K-3-242/20115.Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2011 m. vasario 8 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-45/20111.Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2011 vasario 21 d. nutartis c.b. Nr.
3K-7-67/2011;2.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 spalio 5 d.
nutartis c.b. Nr. 3K-3-372/2009;3.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003
m. spalio mn. 15 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-9594.Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2009 m. vasario mn. 17 d. nutartis c.b.Nr.
3K-3-69/20095.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21
d.nutartis c.b. Nr. 3K-3-49/2012.1.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007
m. birelio 11 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-232/2007.2.Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2009 m. lapkriio 27 d. nutartis c.b. Nr.
3K-7-515/20093.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. rugsjo mn. 28 d.
nutartis c.b. Nr. 3K-7-288/20094.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008
m. lapkriio mn. 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-466/2008Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis c. b. Nr.
3K-3-34/2012Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 28 d.
nutartis c. b. Nr. 3K-3-538/2007Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m.
spalio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-515/2005Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2009 m. gruodio 21 d. nutartis c.b. Nr.
3K-3-574/2009Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 6 d.
nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382/2006Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m.
spalio 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-304/2007Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2010 m. lapkriio mn. 2 d. nutartis c.b. Nr.
3K-7-409/2010Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 21 d.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikosdl actio Pauliana,
netiesioginio iekinio, sulaikymo teiss ir prevencinio iekinio
instituttaikymo apvalga Nr. 29Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m.
kovo 6 d. nutartis c.b.Nr. 3K-7-130/2013Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2012 m. gruodio 18 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-448/2012.
Teismpraktika. 2012, 38, p. 297-306Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012
m. lapkriio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-P-311/2012. Teismpraktika.
2012, 38, p. 66-92Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. gruodio 7 d.
nutartis c.b.Nr. 3K-3-520/2012Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m.
kovo 25 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-130/2011. Teismpraktika. 2011,
35Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. lapkriio 20 d. nutartis
c.b.Nr. 3K-3-586/2013Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13
d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-415/2009. Teismpraktika. 2009, 32Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2005 spalio 24 d. nutartis c.b. Nr.
3K-3-503/2005;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 vasario 10d.
nutartis c.b. Nr. 3K-3-46/2009;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2002
spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-1255/2002;Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2004 spalio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-465/2004;1. Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis c.b. Nr.
3K-7-335/20132. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. balandio mn. 12
d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-273/20063.Lietuvos Aukiausiojo Teismo
2011 m. spalio mn. 25 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-402/20114.Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2013 m. birelio 28 d. nutartis c.b. Nr.
3K-3-378/2013Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.
Netesybas ir palkanas reglamentuojaniteiss norm taikymo Lietuvoje
Aukiausiojo Teismo praktikoje apvalga Nr. AC-37-1. 37, p.
424-452Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. lapkriio 19 d. Vartotoj
teisi apsauga vartojimosutartiniuose santykiuose: teisinio
reguliavimo ir teism praktikos apvalga II (vartojimo
pirkimopardavimo, vartojimo rangos, civilins atsakomybs vartojimo
teisiniuose santykiuose taikymoklausimai) Nr. AC-33-1. Teism
praktika. 2010, 331. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013 m. lapkriio 4
d. nutartis Nr. 3K-3-540/2013,2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2013
m. sausio 3 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-71/20133. Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis c.b.Nr. 3K-3-370/2010
1.Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. sausio mn. 6 d. nutartis
c.b. Nr. 3K-3-58/2009Teisj kolegija paymi, kad asmuo, kuriam
padaryta alos piktnaudiaujant teise prayti taikyti reikalavimo
utikrinimo priemones, nepriklausomai nuo jo procesins padties, turi
teis reikalauti ios alos atlyginimo i atsakingo asmens.Dl ABT, CPK
ir CK taikymo priteisiant al, atsiradusi dl reikalavimo utikrinimo
priemoni taikymo administracini byl teisenojeABT 71 straipsnyje
suteikiama teis pareikjui administracinje teisenoje naudotis
reikalavimo utikrinimo priemone. Pareikjas ar kiti asmenys
reikalavimo utikrinimo priemonmis, kaip statymu suteikta teise,
turi naudotis protingai ir siningai, negali ja piktnaudiauti,
naudotis ja ne pagal paskirt. Civilins atsakomybs prasme tai
reikia, kad naudodamiesi ia teise proceso dalyviai negali daryti
alos, nes alos padarymas piktnaudiaujant teise yra pagrindas
civilinei atsakomybei taikyti. ABT 71 straipsnyje
nereglamentuojamos naudojimosi ia teise ribos ir nenustatoma
pasekmi, kurios atsiranda dl netinkamo naudojimosi ia teise.
Atkreiptinas dmesys tai, kad ios teisenos tvarka ginas dl teiss
paprastai vyksta tarp valdios galinimus turinio asmens ir kito
asmens, neturinio toki galinim. Tai labai svarbus aspektas, kad
valdingus galinimus turinio asmens naudai nenustatyta taisykls,
analogikos CPK, jog praymo atmetimo atveju pareikjui bt taikoma
civilin atsakomyb tokiomis pat slygomis ir tvarka, kaip pagal CPK
nagrinjamose bylose. CPK tvarka paprastai nagrinjamos bylos,
kilusios i civilinio ir kitokio pobdio santyki, bet j dalyviai
paprastai yra lygiateisiai, t. y. vienas kitam virenybs neturintys
asmenys. i svarbi nuostata nepaneigia galimybs taikyti civilin
atsakomyb administracini byl teisenoje veikianiam pareikjui, kurio
praymu neteistai buvo taikytos pareikimo utikrinimo priemons, jeigu
bt nustatytas jo piktnaudiavimas teise prayti taikyti pareikimo
utikrinimo priemones. Sprendiant dl tokios ries civilins atsakomybs
taikymo turi bti pasveriama, ar civilins atsakomybs taikymas
nesudaryt prielaidos manyti, kad galimyb gana nesudtingai,
pavyzdiui, vien dl pareikimo atmetimo fakto, ireikalauti turtin al
gali bti vertinama kaip asmen teisi kreiptis teism dl savo teisi
gynimo ribojimas. ioje byloje yra nagrinjamas ginas dl civilins
atsakomybs u administracini byl teisenoje padaryt al pagrind ir
taikymo slyg. Btina pabrti, kad dl io pareikimo utikrinimo priemoni
taikymo nuostoliai yra padaryti administracins byl teisenos proceso
dalyviui, kuris turjo suinteresuotum iuo procesu, nes
administracinio akto galiojimas ar jo sustabdymas turi takos jo
teisms ir pareigoms, bet neturjo valding galinim pareikjui. Su
administracins bylos pareikju ios bylos iekovas yra lygiateisis
asmuo. Tai nepaneigia civilins atsakomybs taikymo, taiau yra labai
svarbi aplinkyb taikant teis ir sprendiant dl civilins atsakomybs
ioje byloje taikymo slyg.ABT 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
CPK normomis administracines bylas nagrinjantis teismas vadovaujasi
tada, kai ABT jas tiesiogiai nurodo. Tai ne kart yra pabrs Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse (pvz., Lietuvos
vyriausiasiojo administracinio teismo teisj kolegijos 2007 m.
birelio 21 d. nutartis, priimta administracinje byloje 900-oji DNSB
ir kt., v. Vilniaus miesto savivaldybs administracija, bylos Nr.
AS8-359, 2007 m. rugsjo 6 d. nutartis, priimta administracinje
byloje Lietuvos auditori rmai v. Lietuvos Respublikos konkurencijos
taryba, bylos Nr. AS14-517). Atkreiptinas dmesys tai, kad CPK 1
straipsnyje nenustatyta, kad io kodekso nuostatos tiesiogiai ar
papildomai privalo bti taikomos administracini byl teisenoje, taiau
tai nepaneigia galimybs taikyti kito proceso nuostatas mintoje
teisenoje. Galimyb taikyti CPK papildomai yra nustatyta ABT 1
straipsnio 2 dalyje aptariamoje slygoje jei ABT tiesiogiai tai
nurodo, tai nra vienintelis atvejis. ABT 4 straipsnio 6 dalyje
nustatyta, kad teismas administracinje teisenoje taiko statym,
reglamentuojant panaius santykius. Taikant i nuostat, gali bti
taikomos atskiros CPK normos ar nuostatos, taiau reikia laikytis
ABT 4 straipsnio 6 dalyje nustatytos slygos jeigu nra gino santyki
reglamentuojanio statymo. ABT nereglamentuoja civilins atsakomybs
santyki dl piktnaudiavimo teise tarp pareikjo ir valstybs ar kit
institucij, veikiani su valdingais galinimais, nei pareikjo ir kit
suinteresuot to proceso asmen ir nenustato, kad io gino sprendimui
turi bti taikomas CPK. CPK 1 straipsnyje nenustatyta, kad jo
principai, normos ar nuostatos reglamentuot administracinje
teisenoje ikylanius nereglamentuotus aspektus. Dl to teisj kolegija
daro ivad, kad ios bylos gino santyki dl civilins atsakomybs u
naudojimosi teise paeidim ABT nereglamentuoja, o pagal ABT 4
straipsnio 6 dal CPK negali bti vertinamas kaip statymas,
reglamentuojantis gino santyk. Taip byl sprend j nagrinj teismai,
nes CPK 147 straipsnio 3 dal taik kaip panaius santykius
reglamentuojani norm.33Pagal ABT 4 straipsnio 6 dal kaip panaius
santykius reglamentuojantis statymas CPK gali bti taikomas, jeigu
nra statymo, reglamentuojanio gino santyk. Byloje ginas kilo dl
civilins atsakomybs taikymo u naudojimosi ia teise administracini
byl teisenoje paeidim, kai alingos pasekms kyla administracins byl
teisenos dalyviui privaiam juridiniam asmeniui. Civilins atsakomybs
taikymo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 1.137
straipsnyje nustatytas civilini teisi gyvendinimas ir pareig
vykdymas. io straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudiauti
teise, taip pat civilin atsakomyb u al, kuri padaroma dl io
draudimo paeidimo, t. y. alos padarymas piktnaudiaujant teise yra
deliktas, kurio pagrindu kyla deliktin civilin atsakomyb. Nurodyta
norma reglamentuoja civilini teisi ir pareig gyvendinim. Teis
naudotis reikalavimo utikrinimo priemonmis, nustatyta ABT 71
straipsnyje, yra procesin subjektin teis, taiau ios procesins teiss
paeidimo pasekm ala patenka civilins teiss reglamentavimo srit. Dl
alos padarymo atsiranda civilins teiss ir pareigos (CK 1.136
straipsnio 2 dalies 5 punktas) ir tais atvejais, kai ala padaryta
neteistai gyvendinant procesines teises administracini byl
teisenoje. Paymtina, kad CK 1.1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog
kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja vieosios teiss normos,
CK normos taikomos papildomai, t. y. tiek, kiek i santyki
nereglamentuoja atitinkami statymai. Civilins atsakomybs,
atsirandanios dl reikalavimo utikrinimo priemoni taikymo
administracinje teisenoje, reglamentuoja ABT ir jame tiesiogiai
nenurodoma, kad ie klausimai reglamentuojami CPK, todl yra taikomos
CK nuostatos dl teisi gyvendinimo, dl civilins atsakomybs u al,
kuri padaryta gyvendinant teis prayti taikyti reikalavimo
utikrinimo priemones. Dl to kasatoriaus argumentas, kad nra
statymo, nustatanio alos, padarytos dl reikalavimo utikrinimo
priemoni taikymo administracinje teisenoje, atlyginim, yra
nepagrstas. ABT yra vieosios teiss aktas, bet jis nereglamentuoja
vis reikalavimo utikrinimo priemoni teiss gyvendinimo aspekt ir
pareig, susijusi su ios teiss paeidimu ir civiliniais teisiniais
padariniais ala (nuotoliais). Teisj kolegija daro ivad, kad
apeliacins instancijos teismas netaik CK 1.137 straipsnio 3 dalies,
reglamentuojanios gino santykius dl procesins teiss gyvendinimo
slyg (CK 1.1 straipsnio 2 dalis), ir civilin atsakomyb
reglamentuojani nuostat.34Teisj kolegija taip pat atkreipia dmes
tai, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje
administracinje byloje Klaipdos apygardos vyr. prokuroro
pavaduotojas v. Klaipdos apskrities virininko administracija, bylos
Nr. AS15-89/2005, paymta, kad beveik visais atvejais ginijamo akto
galiojimo sustabdymas paveikia treij asmen, kuri atvilgiu priimti
sustabdytieji aktai, teises. Dl to kasatoriaus argumentas, kad
iekovas UAB Lit-Invest administracinje byloje, kurioje buvo
taikytos reikalavimo utikrinimo priemons, dalyvavo treiuoju
asmeniu, todl jis neturi teiss reikalauti atsiradusi nuostoli
atlyginimo, laikytinas nepagrstu. Teisj kolegija paymi, kad asmuo,
kuriam padaryta alos piktnaudiaujant teise prayti taikyti
reikalavimo utikrinimo priemones, nepriklausomai nuo jo procesins
padties, turi teis reikalauti ios alos atlyginimo i atsakingo
asmens (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).35Dl neteistumo ypatum taikant
civilin atsakomyb asmeniui, kuris administraciniame procese pra
taikyti reikalavimo utikrinimo priemones36Civilins atsakomybs
pagrind paprastai sudaro ala (nuostoliai), neteisti veiksmai,
prieastinis ryys tarp alos (nuostoli) ir neteist veiksm bei kalt.
Neteisti veiksmai civilinje atsakomybje suprantami kaip teisins
pareigos paeidimas. ios bylos ypatyb yra ta, kad turi bti
sprendiama dl neteist veiksm padarymo asmeniui naudojantis teise.
Asmens teiss, kuri gyvendinant padaryta ala, pobdis neturi reikms.
Tai gali bti materialin ar procesin subjektin teis. Pagal bendrsias
nuostatas (CK 1.1 straipsnis 2 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis)
gyvendindamas savo teises asmuo turi laikytis statym, veikti
siningai, laikytis protingumo ir teisingumo princip. Bet kuriam
asmeniui galioja reikalavimas elgtis taip, kad nepadaryt alos, o u
alos padarym taikoma civilin atsakomyb (CK 6.263 straipsnio 2
dalis). Civilin atsakomyb taikoma, jeigu nustatomas jos pagrindas.
Viena i io pagrindo sudedamj dali yra neteisti veiksmai. Pagal CK
6.246 straipsn neteisti veiksmai yra veiksm, kuriuos statymai
draudia, atlikimas arba bendro pobdio pareigos elgtis atidiai ir
rpestingai paeidimas. Pareiga elgtis atidiai ir rpestingai, kaip
bendro pobdio reikalavimas, koreliuoja su kitu bendro pobdio
reikalavimu elgtis taip, kad niekam nedarytum alos (CK 6.263
straipsnio 2 dalis). iuo aspektu vien alos padarymas gali bti
pripastamas neteistu veiksmu. Tam tikrais atvejais statymas
suteikia teis daryti al, bet toki veiksm nelaiko neteistais, kol
neperengiamos tam tikros ribos. Jeigu asmeniui suteikiama teis
kreiptis teism, o kreipiantis teism, - teis prayti taikyti
reikalavimo utikrinimo priemones, tai i teisi gyvendinimas pagrstai
ar nepagrstai bet kokiu atveju sukelia ekonomikai, finansikai ar
kitaip nenaudingas pasekmes kitam gino santyki dalyviui. ios
pasekms gali bti vertintos kaip ala ar nuostoliai (ilaidos
bylinjantis, susirainjimo su teismu ir proceso dalyviais snaudos,
laiko sunaudojimas ir per tai pajam praradimas ir kt.).37ie
nuostoliai gali bti atlyginami civilins atsakomybs tvarka, jeigu
jie padaryti neteistai. Tuo tarpu teis teism turi bti veiksmingai
gyvendinama. Pagrindas kreiptis teism yra dl asmens paeistos ar
ginijamos teiss. Taisykls, kad dl kreipimosi teism teiss
gyvendinimo bet kokiomis slygomis padaryti nuostoliai
suinteresuotam asmeniui atlyginami visikai, nebt teisingas, nes tai
paneigt pai kreipimosi teism teis ar neutikrint jos veiksmingo
gyvendinimo. Kaip pagrindas civilinei atsakomybei, atsirandaniai
gyvendinant teis, yra nurodytas alos padarymas piktnaudiaujant
teise, bet ne bet koks alos padarymo faktas. Jeigu asmuo padaro
alos praydamas taikyti reikalavimo utikrinimo priemon
administracini byl teisenoje, tai alos padarymo faktas yra
pagrindas ivadai, kad asmuo nesilaik bendros pareigos elgtis
atidiai ir rpestingai. Minta, kad prayti teismo daryti kit asmen
teisi suvarymus yra io asmens teis. Neteisti veiksmai, gyvendinant
teis prayti teismo reikalavimo utikrinimo administracini byl
teisenoje taikymo, sudarantys pagrind deliktinei civilinei
atsakomybei kilti, yra draudimo piktnaudiauti ia teise paeidimas
(CK 1.137 straipsnio 3 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis).38Vien
reikalavimo administracini byl teisenoje atmetimas tam tikrais
atvejais gali bti vertintas kaip piktnaudiavimas teise, pavyzdiui,
jeigu reikalavimas bt atmestas kaip aikiai nepagrstas. Nagrinjamoje
byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m.
gruodio 28 d. sprendimu kasatoriaus skund dl degalins statybos
leidimo panaikinimo atmet dl to, kad kasatorius nerod savo
subjektini teisi paeidimo ir praleido statymo nustatyt termin
kreiptis teism. alos darymas, gyvendinant teis, paprastai yra
piktnaudiavimo teise poymis (CK 6.137 straipsnio 3 dalis). alos
darymas, gyvendinant teis prayti taikyti reikalavimo utikrinimo
priemones administracini byl teisenoje, vertinamas kiek kitaip.
Gali bti pateisinama ir nelaikoma neteistu alos darymas gyvendinant
i teis, kiek tai yra pagrsta ir btina, siekiant utikrinti asmeniui
veiksming teis teism kad pagrstai ir siningai ikelt gin dl teiss
isprst teismas, o jo sprendim bt manoma gyvendinti. Jeigu i nuostat
konkreiu atveju nesilaikoma, tai yra pagrindas vertinti, kad
padaryta ala buvo neteista i viso nepagrstai padaryta ar
neproporcinga siekiamam tikslui. Nepiktnaudiavimas ia procesine
teise tai praymas utikrinti reikalavim, kai jo taikymas yra btinas,
t. y. neivengiamas asmens paeidinjamoms teisms ginti ir yra
proporcingas siekiamam tikslui. Asmuo, kuris prao utikrinti
reikalavim, turi pasverti, ar jo paeidiamoms ar ginijamoms teisms
ginti btina taikyti kito proceso dalyvio teisi apribojimus, kurie
reikia alos ar nuostoli tam asmeniui darym, pavyzdiui, stabdo kin
veikl, statybas, investicijas, verslo pltr; ar ie apribojimai turi
bti taikomi tokiomis priemonmis, kurios daro al ar yra kitam
asmeniui nuostolingos. Asmuo turi vertinti, ar nra kit priemoni,
kurios padt pasiekti t pat tiksl, taiau nedaryt alos. Taip pat
asmuo turi vertinti ir pasverti ivengiam ir darom al ar nuostolius,
t. y. kokias vertybes, kokios svarbos ir apimties savo interesus
jis gina, praydamas reikalavimo utikrinimo, ir kokio dydio ala ar
nuostoliai daromi kitam asmeniui dl jo veiksm udraudimo ar kitokio
suvarymo. Jeigu suvarymai yra pernelyg dideli, palyginus su
siekiamu tikslu, tai gali bti pagrindas ivadai, kad asmuo
piktnaudiavo teise praydamas reikalavimo utikrinimo priemoni
taikymo. i priemoni taikymo tikslas yra laikinai apsaugoti asmens,
kuris prao taikyti reikalavimo utikrinim, interesus, o ne apsaugoti
prieing gino al nuo riziking ilaid. Statybas vykdantis asmuo pats
turi vertinti, ar jis savo veiksmais nesudar pagrindo ir neprivert
kito asmens kreiptis teism prayti nutraukti veiksmus ir tik taip
paliko asmeniui galimyb ginti savo teises. Tokie netinkami veiksmai
gali pasireikti tuo, kad, pavyzdiui, statytojas neteik informacijos
apie statom objekt, jo eksploatavimo slygas, bsimos kins veiklos
padarinius aplinkai ir gyventojams. Tokiu atveju statytojas galt
bti vertinamas kaip rizikuojantis ir nuostolius sau darantis
asmuo.39ios bylos ypatyb yra tai, kad kaip reikalavimo utikrinimo
buvo praoma sustabdyti statybos leidimo galiojim. Jeigu praoma
sustabdyti statybos leidimo galiojim, tai turi bti vertintos tokios
aplinkybi grups. Pirma, kiek alos pareikjo interesams, teisms ar
turtui padarys statybos leidimo gyvendinimas, t. y. tolesnis
statybos vykdymas. Ta aplinkyb, kad nestabdant statybos bus
pastatyti statiniai, turi bti vertinama dar ir tuo poiriu, ar bt
manoma imontuoti statin statytojo sskaita, ar nra kit paeist teisi
gynimo bd (pavyzdiui, atlygintino servituto nustatymas, dalies
sklypo nuoma, nuostoli atlyginimo, dalies sklypo nuosavybs teiss
perleidimas ir kt.). Antra, kiek alos ar nuostoli kitam proceso
dalyviui padarys sprendimo vykdymo sustabdymas. Svarstydamas dl i
aplinkybi ir sprsdamas, kad yra pagrindas prayti reikalavimo
utikrinimo priemoni taikymo, asmuo prisiima rizik. Teismas,
sprsdamas dl civilins atsakomybs taikymo, pagal konkreias bylos
aplinkybes turi vertinti, ar taikyta reikalavimo utikrinimo priemon
buvo btina ir proporcinga, t. y. ar asmuo sugebjo tinkamai vertinti
jam tenkani rizik. Asmens nesugebjimas tinkamai pasverti i
aplinkybi teismo gali bti vertinta kaip jo kalt, o alos padarymas,
praant teismo taikyti reikalavimo utikrinimo priemon, gali bti
vertintas kaip padarytas neteistai piktnaudiaujant teise prayti
konkreios reikalavimo utikrinimo priemons taikymo.40Kasacinio
skundo argumentas, kad apeliacins instancijos teismas nepagrstai
netaik CK 6.249 straipsnio 6 dalies, 6.253 straipsnio 3, 4 ir 5
dali, 6.271 ir 6.272 straipsni, reglamentuojani kreditoriaus gautos
naudos skaitym nuostolius, taip pat atleidim nuo atsakomybs, kai
ala atsirado dl valstybs, treij asmen ir nukentjusio asmens veiksm,
nebuvo nagrintas nei pirmosios, nei apeliacins instancijos teisme,
nes kasatorius i aplinkybi nenurod. Pagal CPK 347 straipsnio 2
dalies nuostatas kasaciniame skunde neleidiama remtis naujomis,
emesnij instancij teism nenagrintomis, aplinkybmis, todl is
kasacinio skundo argumentas nenagrintinas.
2. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. liepos mn. 8 d. nutartis
c.b. Nr. 3K-3-313/2010LR Vyriausybs nutarime dl vaiko globos
organizavimo nuostat nustatyta, kad vaiko globjas yra fizinis
asmuo, kuris statym nustatyta tvarka paskirtas utikrinti likusio be
tv globos vaiko prieir, aukljim, atstovavim jam, jo teisms ir
teistiems interesams49. I tokios nutarime pateiktos globjo svokos
matome, kad Lietuvoje globjais jokiu bdu negali bti laikomi jo
artimieji giminaiiai, kol statym nustatyta tvarka nenustatyta j
globa.Dl nukentjusio asmens teiss reikti reikalavim valstybei dl
alos, atsiradusios pareignams netinkamai atlikus ikiteismin tyrim,
atlyginimo2324Nagrinjamu atveju keliamas teiss klausimas dl to, ar
baudiamajame procese nukentjusiuoju pripaintas asmuo gali reikti
reikalavimus valstybei civiline tvarka dl alos, atsiradusios dl
neteist ikiteisminio tyrimo pareign veiksm ar neveikimo,
atlyginimo. Kasatorius, kuris yra pripaintas nukentjusiuoju
baudiamojoje byloje, savo reikalavim atlyginti al grindia
teigdamas, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokuror vilkino
tyrim, todl iki iol nusikaltimas neatskleistas, kalti asmenys
nenustatyti ir nenubausti. Dl usitsusio ikiteisminio tyrimo
kasatorius nurodo patyrs dvasinius igyvenimus, pablogjo jo
sveikata. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.272
straipsnio nuostatomis, sprend, kad kasatorius turi teis reikalauti
alos atlyginimo. Apeliacins instancijos teismas konstatavo, jog
toks reikalavimas turi bti atmestas, nes statyme ir mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje (toliau Konvencija)
tvirtint asmens teisi garantija siejama su asmeniu, kuriam
neteistai pareiktas baudiamasis kaltinimas, taikytos procesins
prievartos priemons, ir dl toki teisi paeidim atsiranda io asmens
teis reikalauti alos atlyginimo, o valstybei pareiga al atlyginti.
Teisj kolegijos teigimu, statymai, tarptautins teiss aktai
nereglamentuoja alos, atsiradusios dl neteist ikiteisminio tyrimo
pareign, prokuroro, teisjo ir teismo veiksm ar neveikimo, dl kuri
neiaikintas nusikaltimas ir nenustatyti baudiamojon atsakomybn
trauktini asmenys, atlyginimo. Taigi apeliacins instancijos teismo
argumentai rodo, kad teismas laiksi pozicijos, jog procesins teiss
pagal Konvencij garantuojamos tik asmenims, dl kuri vykdomas
baudiamasis procesas (iuo atveju - ikiteisminis tyrimas).25Teisj
kolegija sprendia, kad apeliacins instancijos teismas pagrstai
konstatavo, jog nagrinjamu atveju CK 6.272 straipsnio nuostatos
negali bti taikomos, nes i teiss norma reglamentuoja atvejus, kai
sprendiamas klausimas dl alos atlyginimo asmeniui, kuris buvo
neteistai nuteistas, suimtas, sulaikytas ar jam neteistai taikytos
procesins prievartos priemons. Taiau nepagrsta teismo ivada, kad
kasatorius, bdamas nukentjusiu asmeniu baudiamojoje byloje, negali
reikti reikalavim valstybei dl alos atlyginimo, jei, jo nuomone,
nebuvo atliktas tinkamas ikiteisminis tyrimas ir dl to patirta
alos.26Konvencija pagal Lietuvos teisins sistemos sandar ir1995 m.
balandio 27 d. statym Nr. I-865, kuriuo buvo ratifikuota
Konvencija, bei1997 m. gruodio 23 d. statym Nr. VIII-582 dl
pareikim pagal Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 25 ir 46 straipsnius yra privalomas ir tiesiogiai
taikomas teiss aktas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138
straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
1995 m. sausio 24 d. ivadoje ,,Dl Europos mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 straipsni ir jos
Ketvirtojo protokolo 2 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos
Konstitucijai vertindamas Konvencijos santyk su Lietuvos valstybs
vidaus teisine sistema konstatavo, kad mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencija yra ypatingas tarptautins teiss altinis,
kurio tikslas yra visuotinis siekti, kad Visuotinje mogaus teisi
deklaracijoje skelbiamos teiss bt visuotinai ir veiksmingai
pripastamos ir kad j bt laikomasi ginant ir toliau gyvendinant
mogaus teises ir pagrindines laisves. iuo, t. y. tikslo, poiriu
Konvencija atlieka toki pat funkcij kaip ir konstitucins mogaus
teisi garantijos, nes Konstitucija tvirtina ias garantijas alyje, o
Konvencija tarptautiniu lygmeniu. Apibrdamas Konstitucijos ir
Konvencijos santyk, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip
pat konstatavo, kad ratifikuota Konvencija taps valstybs teiss akt
sistemos dalimi; ratifikuodama Konvencij Lietuva kartu prisiims
sipareigojim garantuoti Konvencijoje tvirtintas mogaus teises ir
laisves kiekvienam jos jurisdikcijoje esaniam asmeniui; valstybs
organai, vykdantys teisin mogaus teisi ir laisvi gynyb, turs
tiesiogiai taikyti Konstitucijos normas, taip pat gyvendinti
Konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinje
bylojeP. J.v. Lietuvos valstyb,bylos Nr. 3K-7-363/2008). Jos
aikinamos ir taikomos remiantis Europos mogaus Teisi Teismo
praktika (Konvencijos 19, 32 straipsniai, Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2003 m. spalio 1 d.
nutartis civilinje bylojeM. B.v. Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija, Generalin prokuratra, bylos Nr. 3K-3-895/2003; 2004 m.
gegus 13 d. nutartis civilinje bylojeM. B.v. Lietuvos Respublikos
teisingumo ministerija, Generalin prokuratra, bylos Nr.
3K-7-298/2004; 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinje bylojeA.
N.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2007 m. gegus 8 d.
nutartis civilinje bylojeR. M.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-196/2007).27Teisj kolegijos nuomone, nagrinjamoje civilinje
byloje apeliacins instancijos teismas netinkamai nustat
Konvencijoje garantuojamas kasatoriaus teises.28Pirma,i pareikto
iekinio turinio, proceso metu pateikiam argument dl ikiteisminio
tyrimo neveiksmingumo matyti, kad nagrinjamu atveju bylai
reikmingas Konvencijos 2 straipsnis (teis gyvyb), kuris pagal
Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT, Teismas) praktik
suponuoja, be kita ko, pozityvi valstybs pareig utikrinti veiksming
mirties aplinkybi tyrim. Kasatoriaus skundiamas baudiamasis
procesas susijs su dviej jo artimj galimai smurtine mirtimi ir jam
paiam padarytu pavojingu gyvybei sveikatos sutrikdymu. Baudiamasis
procesas jam teisikai reikmingas jo artimj ir jo paties gyvybs
apsaugos procedriniu aspektu, t. y. jis yra potenciali Konvencijos
2 straipsnio paeidimo auka (Sadauskien v. Lithuania, no. 19742/03,
decision of 27 November 2007;Mensonand Others v. the United
Kingdom, no. 47916/99, decision of 6 May 2003).29Paymtina, kad
pagal ETT praktik aplinkyb, jog baudiamasis procesas dl mirties
tyrimo, kurio neveiksmingumu skundiasi pareikjas, dar nepasibaigs,
savaime nra klitis nagrinti tok skund. Bylose, kuriose Vyriausybs
ikelia argument, kad skundas pagal Konvencijos 2 straipsn
nepriimtinas, nes paduotas neinaudojus vidaus teisins gynybos
priemoni (nesulaukus skundiamo baudiamojo proceso pabaigos),
Teismas paprastai nusprendia, kad is prietaravimas neatskiriamas
nuo pareikjo argument dl tariamo valstybs procesini pareig pagal
Konvencijos 2 straipsn nevykdymo, todl ie argumentai svarstytini
kartu. I esms tai reikia, kad Teismas vertina skundiam baudiamj
proces pagal Konvencijos 2 straipsnio reikalavimus, ir tuo atveju,
jeigu nustato pagrind konstatuoti j paeidim, kartu konstatuoja
baudiamojo proceso kaip teisins gynybos priemons neveiksmingum
(pavyzdiui, bylaMojsiejew prie Lenkij(Mojsiejew v. Poland, no.
11818/02, judgement of 24 March 2009; bylaTrapeznikova prie
Rusij(Trapeznikova v. Russia, no. 21539/02, judgement of 11
December 2008). Tokiu atveju btina atsivelgti bei vertinti ir tai,
kad tebevykstanio baudiamojo proceso skms perspektyvos taip pat
galt turti tam tikr reikm vertinant Konvencijos 2 straipsnio
reikalavim laikymsi.30Antra, apeliacins instancijos teismas
neatsivelg tai, kad ETT yra ne kart, be kita ko ir byloje prie
Lietuv, konstatavs, kad civilinis iekovas baudiamojoje byloje gali
bti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimo auka, nes
baudiamasis procesas susijs su jo civilinio pobdio teisi ir pareig
klausimo isprendimu (Bakiene v. Lithuania, no. 11529/04, judgement
of 24 July 2007, 55-58). Nagrinjamu atveju kasatorius gaisro ir
melaging parodym baudiamosiose bylose yra pareiks civilin iekin dl
turtins ir neturtins alos atlyginimo, todl Konvencijos 6 straipsnio
1 dalis iems procesams taikytina civiliniu aspektu, t. y. ginama
kasatoriaus teis tai, kad per kiek manoma trumpiausi laik bt
isprstas jo civilini teisi klausimas. Be to, Teismo praktikoje tais
atvejais, kai dl pernelyg ilgo baudiamojo proceso (be kita ko,
nutraukto pasibaigus apkaltinamojo nuosprendio primimo senaties
terminui) civilinis iekovas netenka galimybs susilaukti savo
civilini teisi klausimo isprendimo baudiamajame procese, gali bti
nustatomas ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos
asmens teiss teism paeidimas (Bakiene v. Lithuania;Anagnostopoulos
c. Gr?ce, no. 54589/00, arr?t du 3 avril 2003;Gousis c. Gr?ce, no
8863/03, arr?t du 29 mars 2007).31Treia, teisj kolegija paymi, kad
valstybei, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, yra taikoma bendro
pobdio rpestingumo pareiga, tvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.
Tai reikia, kad valstyb, gyvendindama savo funkcijas per
atitinkamas valstybs institucijas ir pareignus, privalo utikrinti,
kad valstybs institucijos ir pareignai veikt teistai. Valstybs
civilin atsakomyb gali atsirasti ne tik dl neteisto teissaugos
institucij veikimo ar neteisto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad
j pareignai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidiai ir
rpestingai (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinje bylojeV. G.v.
Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-364/2008;2006 m. birelio 7 d.
nutartis civilinje bylojeUAB Naujapil v. Lietuvos valstyb, bylos
Nr. 3K-7-183/2006). Valstybs pareiga taip pat yra utikrinti reikiam
valstybs pareign kvalifikacij, kad dl nekvalifikuot pareign veiksm
nebt padaroma alos kitiems asmenims. Kai valstybs pareignai veikia
aikiai nekvalifikuotai, valstybei turi bti taikoma didesn
atsakomyb, nes valstyb paeid ne tik savo pareig utikrinti, kad jos
pareignai veikt rpestingai, bet ir pareig utikrinti tinkam savo
pareign kvalifikacij (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos2005 m. lapkriio mn. 23 d. nutartis
civilinje bylojeK. R.v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-604/2005).32Atsivelgdama ias aplinkybs, teisj kolegija
sprendia, kad apeliacins instancijos teismas neteisingai nustat
kasatoriaus turimas teises, todl priimtas sprendimas yra neteistas,
nepagrstas ir naikintinas.3334Dl valstybs civilins atsakomybs slyg
nustatymo3536Valstybs civilin atsakomyb u pareign veiksmus vykdant
ikiteismin tyrim atsiranda esant trims slygoms: neteistiems
veiksmams, alai ir prieastiniam ryiui tarp neteist pareign veiksm
bei atsiradusios alos. Nagrinjamu atveju pirmosios instancijos
teismas i dalies patenkino kasatoriaus iekin, konstatavs, jog yra
visos ios valstybs civilins atsakomybs slygos.37I bylos mediagos
matyti, kad, nustatydamas neteistus pareign veiksmus (neveikim)
ikiteisminio tyrimo metu, teismas rmsi Generalins prokuratros2007
m. spalio 25 d. ratu, 2004 m. lapkriio 24 d. ratu, 2008 m. balandio
22 d. sakymu, kuriuo prokurorei paskirta tarnybin nuobauda pastaba.
Taigi teismas i esms rmsi Generalins prokuratros ivadomis ir
paskirta nuobauda, t. y. ivadas dl valstybs neteist veiksm civilins
atsakomybs prasme padar remdamasis praktikai tik keliuose ratuose
idstytomis lakonikomis formuluotmis dl netinkamo ikiteisminio
tyrimo.38Teisj kolegija sprendia, kad tokia pirmosios instancijos
teismo ivada padaryta nepakankamai ityrus reikmingas bylos
aplinkybes, todl negali bti laikoma pagrsta. Pagal Konvencijos 2
straipsn pareiga saugoti gyvyb, kartu su valstybi bendrja pareiga
pagal Konvencijos 1 straipsn kiekvienam j jurisdikcijai
priklausaniam asmeniui garantuoti ioje Konvencijoje apibrtas teises
bei laisves taip pat netiesiogiai reikalauja, kad bt atliekamas tam
tikras veiksmingas oficialus tyrimas, kai asmenys yra nuudomi
panaudojant jg (Sadauskien v. Lithuania, no. 19742/03, decision of
27 November 2007;Muravskaya v. Ukraine, no. 249/03, judgement of 13
November 2008). I Teismo praktikos matyti, kad pastarasis
reikalavimas i esms reikia pareig veiksmingai tirti bet koki tartin
mirt. Pagrindinis tokio tyrimo tikslas yra utikrinti veiksming
vidaus teiss, kuri saugo teis gyvyb, gyvendinim. Tyrimo pobdis,
kuriuo bus pasiektas is tikslas, gali skirtis esant nevienodoms
aplinkybms, taiau nepriklausomai nuo taikomo tyrimo metodo
institucijos turi veikti savo iniciatyva ir utikrinti, kad tyrimas
bt tinkamas, t. y. leidiantis nustatyti ir nubausti atsakingus
asmenis. Teismas yra ne kart pabrs, jog dl bet kokio tyrimo trkumo,
kuris maina galimybes nustatyti mirties prieast ir(ar) kaltinink,
gali bti padaryta ivada dl tyrimo neatitikties Konvencijos 2
straipsnio reikalavimams (Railean v. Moldova, no. 23401/04,
judgement of 5 January 2010;MikayilMammadov v.Azerbaijan, no.
4762/05, judgement of 17 December 2009;Trapeznikova v. Russia, no.
21539/02, judgement of 11 December 2008, 80). Tai yra pareigojimas
ne pasiekti tam tikr rezultat, o imtis priemoni, nes ikiteisminio
tyrimo rezultat (greit nusikaltimo atskleidim) lemia ne vien tik
prokuroro ar pareign veiksmai, bet ir kiti objektyvs, nuo pareign
valios ir pastang nepriklausantys veiksniai. I pareign reikalaujama
reikiam maksimali pastang, tinkamo ir rpestingo pareig vykdymo, o
vien aplinkyb, kad tyrimas nerezultatyvus, neduoda pagrindo
konstatuoti esant neteistus pareign veiksmus ar
neveikim.39Konkreios aplinkybs, kurias atsivelgia Teismas,
vertindamas nurodyt princip laikymsi, ir joms suteikiama reikm i
esms priklauso nuo kiekvienos konkreios bylos. Taiau reikt pabrti,
kad sprendim dl tyrimo atitikties Konvencijos 2 straipsniui lemia
ne kuri nors viena aplinkyb (nors aiku kai kurios j gali bti itin
reikmingos), bet j visuma. Dl to sprendimas dl Konvencijos 2
straipsnio turi bti priimamas vertinus visas reikmingas bylos
aplinkybes, t. y. sprendimo civilinje byloje dl alos atlyginimo
primimo metu inom baudiamojo proceso (analizuojamu atveju
ikiteisminio tyrimo) eig, esminius jos momentus, pagrindinius
procesinius veiksmus ir sprendimus, kitus svarbius veiksnius,
tokius kaip proceso eig trukdiusios klitys, ir kt. Nustatant
valstybs civilin atsakomyb vadovaujantis tik vienos institucijos
gana bendro pobdio ivadomis, gali susidaryti spdis, kad
pastarosioms lyg suteikiama tam tikra prejudicin galia, kilti
abejoni, ar teismas jas patikrino pagal kitus byloje esanius
duomenis. Be to, atsakomyb taikant u gana abstrakiai apibrtus
neteistus veiksmus, gali kilti klausimas dl tokios atsakomybs
numatomumo. Taip pat nepanaudojamos teism praktikos galimybs
netiesiogiai skatinti Konvencijos 2 straipsnio standart laikymsi i
teismo spendimo aiku, kad atsakomyb kyla, jeigu tyrimas yra
netinkamas, jame padaryta iurki klaid ir panaiai, bet kokiose btent
situacijose galima konstatuoti, kad taip yra, lieka nepakankamai
aiku. Taigi baudiamj persekiojim vykdani institucij vertinimas
nagrinjamu aspektu yra svarbus rodymas, taiau jis neturt bti
vienintelis.40Atsivelgiant pirmiau idstyt aikinim, turi bti
iaikintos ir vertintos visos konkreios aplinkybs, leidianios
vertinti ikiteisminio tyrimo tinkamum. Dl to ir nagrinjamu atveju,
vertinant gaisro tyrim, reikt, be kita ko, konkreiai nustatyti,
kokios priemons nustatant kaltus asmenis nebuvo inaudotos pradinje
stadijoje (taip teigiama Generalins prokuratros rate), ar tinkamai
atlikta vykio vietos apira, ar garantuotas tinkamas gaisro prieasi
ekspertizs atlikimas, ar nebuvo negrtamai neufiksuota bylai
reikming duomen ir koki btent, ar imtasi priemoni visiems galimiems
liudytojams nustatyti ir apklausti bei kt. Reikt isiaikinti, ar
galimus priimtus klaidingus institucij sprendimus lm bylos
aplinkybi sudtingumas ar tyrimo trkumai. Vertinant gaisro bylos
tyrimo atitikt Konvencijos 2 straipsniui, svarbu inagrinti, kiek
valstybs institucij neprofesionalumas, nekompetentingumas, klaidos
ir panaiai prisidjo prie klaidingos versijos (kiek galima sprsti
pagal iuo metu esanius duomenis) pasirinkimo, pasikliovimo
netikrais liudytoj parodymais. Be kita ko, svarbu, ar, vertinant
liudytoj parodymus, buvo atsivelgta i parodym patikimum, ar imtasi
priemoni utikrinti kruopt j patikrinim, galim prietaravim paalinim,
kokie buvo kiti byloje surinkti duomenys, kiek jie patvirtino
mintus parodymus, ar buvo imtasi priemoni papildomiems, labiau
nealikiems (atsivelgiant tai, kad kai kurie liudytojai buvo
tariamojo artimieji) rodym altiniams nustatyti.41Pagal Konvencijos
2 straipsn reikalaujamo veiksmingo mirties aplinkybi tyrimo
kontekste yra numanomas ir greitumo bei pakankamo operatyvumo
reikalavimas (Trapeznikova v. Russia, no. 21539/02, judgement of 11
December 2008, 81;Trufin c. Roumanie, no. 3990/04, arr?t du 20
octobre 2009). Taigi vertinant gaisro bylos proces pagal
Konvencijos 2 straipsnio reikalavimus svarbu nustatyti, kokia buvo
tyrimo eiga, kiek operatyviai buvo atliekami procesiniai veiksmai,
ar pagrsti intervalai tarp atskir veiksm, ar buvo nepagrsto
procesinio pasyvumo laikotarpi ir koki, kokie procesiniai veiksmai
atlikti pavluotai ir dl koki prieasi, kaip tai paveik galimybes
isiaikinti gaisro aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybn
atsakingus asmenis, t. y. kokie rodymai arba asmenys buvo prarasti,
pavyzdiui, svarbs laiku neapklausti liudytojai arba liudytojai,
kuriuos reikjo suvesti akistaton, ivyko ir j buvimo vieta tapo
neinoma, arba neprisimin reikming aplinkybi, laiku neparinkus
tinkamos kardomosios priemons pasislp tariamasis; kaip ie trkumai
pakenk tyrimo skms perspektyvoms ir kt.42Taip pat privalo bti
vertinama ir tai, ar nustatyti pareign veiklos trkumai buvo tokie
esminiai, kad btent dl j ikiteisminis tyrimas tapo bevaisis ir
negali bti baigiamas.43Galiausiai svarbu vertinti kasatoriaus kaip
nukentjusiojo traukim proces (r., be kita ko,Sadauskien v.
Lithuania). Vertindamas tai, ETT atsivelgia tokius elementus, kaip
formalus procesini teisi jam suteikimas (paprastai pripainimas
nukentjusiuoju, civiliniu iekovu), galimybs gyvendinti procesines
teises, pavyzdiui, paduoti skund, praym, gauti atsakymus juos, bti
informuotam apie tyrimo eig, nors tai nereikia absoliuios teiss
susipainti su visa ikiteisminio tyrimo mediaga, ir kt.44Teismai
ioje byloje nurod Konvencijos 6 straipsnio 1 dal ir proceso trukms
aspekt, taiau kasatoriaus skundiam baudiamj proces pagal visus ETT
praktikoje taikant i nuostat suformuotus kriterijus (proceso trukm,
bylos sudtingumas, besiskundianio asmens ir valstybs institucij
elgesys, proceso reikm asmeniui) praktikai nevertino. Pirmosios
instancijos teismo nurodytos Generalins prokuratros ivados yra
svarbus rodymas, taiau jis turt bti vertinamas kartu su kitais
reikmingais duomenimis, nustatant proceso trukms atitikt kiek
manoma trumpiausio laiko reikalavimui. Btent, siekiant vertinti, ar
procesas yra per ilgas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme,
reikia nustatyti jo pradios ir pabaigos moment, konkrei trukm, po
to vertinti proceso eig pagal pirmiau mintus kriterijus, be kita
ko, analizuoti konkreius procesinius delsimus, j prieastis ir t. t.
Sprendiant, ar nebuvo paeista teis bylos nagrinjim per kiek manoma
trumpiausi laik, vertinama bylos trukm lemiani aplinkybi visuma,
siekiant nustatyti ne proceso trukms ilgum apskritai, bet jos
pagrstum (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos2009 m. lapkriio 30 d. nutartis civilinje bylojeA. D.v.
Lietuvos Respublika,bylos Nr. 3K-3-534/2009).45Atkreiptinas dmesys
ir tai, kad nagrinjamu atveju apeliacins instancijos teismas
sprend, jog kasatorius nerod, kad prokuror ir kiti pareignai padar
jam neturtins alos, t. y. nerod neturtins alos, kuri sieja su
sveikatos pablogjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui ir kalt asmen
nenustatymu. Teismo teigimu, kasatorius sualotas gaisro metu, t. y.
ala jam padaryta nusikaltimu, todl u j turs atsakyti nusikaltim
padar asmenys. Teisj kolegija paymi, kad tokia teismo ivada yra
ydinga, nes teismas nevertino to, jog pagal ETT praktik tuo atveju,
kai pareikjas byloje, kurioje nustatytas Konvencijos 2 straipsnio
paeidimas dl netinkamo tyrimo, teigia patyrs neturtins alos ir prao
j atlyginti, toks atlyginimas jam gali bti priteisiamas. Tai rodo,
kad pripastama, kad asmuo patiria neturtins alos btent dl
netinkamos valstybs reakcijos fundamentalios teiss gyvyb atmim
(pvz.,Juozaitien and Bikulius v. Lithuania, no. 70659/01 and
74371/01, judgement of 24 April 2008;Trufin c. Roumanie, no.
3990/04, arr?t du 20 octobre 2009;Glen v. Turkey, no. 28226/02,
judgement of 14 October 2008).46Teisj kolegija, apibendrindama
idstytus argumentus, daro ivad, kad apeliacins instancijos teismas
neteisingai aikino ir taik teiss normas, susijusias su nukentjusio
asmens teise reikalauti valstybs atlyginti al dl neteist pareign
veiksm vykdant ikiteismin tyrim, o pirmosios instancijos teismas
nepagrstai sprend esant nustatytus pareign neteistus veiksmus, nes
nepakankamai atsivelg visas reikmingas bylos aplinkybes. ie teiss
norm paeidimai atitinka CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte
nustatyt kasacijos pagrind, todl teism sprendimai naikintini.
Kadangi apeliacins instancijos teismas padar teiss aikinimo klaid,
o dl pirmosios instancijos teismo padaryt klaid byloje reikia
iaikinti ir nustatyti teisikai reikmingas aplinkybes, kurios nebuvo
nustatytos pirmosios instancijos teisme, tai byla turi bti perduota
nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360
straipsnis).
3. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 -04- 26 nutartis c.b. Nr.
3K-3-207/2011LAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisjo
(teismo) kalt gali bti konstatuota padarius akivaizdi ir iurki
teiss aikinimo ir taikymo klaid. Vertinant klaidos akivaizdum ir
iurktum gali bti atsivelgta taikytinos nuostatos vartojam termin
suprantamum, nuostatos tikslum, rodym aikum, bylos aplinkybi
sudtingum, ar teismui pagal aikias bylos aplinkybes ir taikom teiss
nuostat reikjo tik j pritaikyti ir kt. Sprendiant teisjo kalts
klausim, btina nustatyti, kad teisjas, priimdamas procesin
sprendim, ne tik aikiai paeid statymus, bet kad ir kitas teisjas
tokioje paioje situacijoje bt pasielgs kitaip.Dl kasatoriaus, kaip
AB Vilniaus iltnamiai valdymo organo nario, civilins atsakomybs u
bendrovs nevykdytus sipareigojimus kreditoriams Civilin atsakomyb,
atsirandanti u tai, kad sutartiniai sipareigojimai buvo nevykdyti
(mon tapo nemoki ir negaljo vykdyti savo prievoli kreditoriams) dl
prastos verslo praktikos neatitinkani neteist veiksm, juridinio
asmens valdymo organo nariui nevykdant ar netinkamai vykdant
statymuose ir (ar) bendrovs statuose tvirtintas pareigas, atlikimo,
savo prigimtimi yra deliktin (1964m. CK 483straipsnio 1 dalis,
galiojanio CK 6.245straipsnio 4dalis, 6.263straipsnio 1,
2dalys).Taigi likviduoto dl bankroto juridinio asmens valdymo
organus sudariusi asmen civilin atsakomyb kreditoriams galima ne
tik tada, kai juridinio asmens negaljim vykdyti prisiimtus
sutartinius sipareigojimus lemia valdymo organo nari veiksmai,
siteisjusiu teismo apkaltinamuoju procesiniu dokumentu
(nuosprendiu, baudiamuoju sakymu) pripainti nusikalstamais, bet ir
tuo atveju, kai mons nemokumas ir negaljimas vykdyti savo prievoli
kreditoriams yra jos valdymo organo nariais buvusi asmen veiksm,
neteist pagal civilin teis (delikto), padariniai, jeigu nustatomos
visos tokios atsakomybs slygos.
4. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2011 m. gruodio mn. 2 d. nutartis
c.b. Nr. 3K-7-375/2011Nagrinjamoje byloje sprendiamas valstybs
civilins atsakomybs u turtin ir neturtin al, atsiradusi dl neteist
teissaugos institucij pareign veiksm baudiamojo proceso metu,
klausimas. Iekovas reikalavim dl nurodytos alos atlyginimo grind
neteistumu toki pareign veiksm: neteistu kardomosios priemons
(raytinio pasiadjimo neivykti), kitos procesins prievartos priemons
(laikino nualinimo nuo pareig) taikymu ir nepagrstai ilgai trukusiu
baudiamuoju procesu. Pirmosios ir apeliacins instancij teismai
pripaino iekin tenkintinu tik dl vieno i nurodyt pagrind dl per
ilgai utrukusio baudiamojo proceso. Kasacinis skundas paduotas tik
atsakovo, iekovas neskundia teism procesini sprendim dl atmestos
iekinio reikalavim dalies.23Pagal CPK 353 straipsnio 1 dal
kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina
apskstus sprendimus ir (ar) nutartis teiss taikymo aspektu. Tai
reikia, kad bylos nagrinjimo kasacine tvarka ribas nustato bylos
alys. Iplstin teisj kolegija, laikydamasi nurodyt statymo nuostat,
patikrina apskst teism sprendimo ir nutarties dali teistum pagal
atsakovo kasaciniame skunde nurodytas ribas, nes nenustatyta
aplinkybi, dl kuri bt pagrindas jas perengti (CPK 353 straipsnio 2
dalis).24Kasacinio nagrinjimo dalykas kasaciniame skunde keliami
teiss norm, reglamentuojani valstybs civilin atsakomyb u turtin ir
neturtin al, atsiradusi dl per ilgos baudiamojo proceso trukms,
taip pat civiliniame procese patirt bylinjimosi ilaid paskirstym,
aikinimo ir taikymo klausimai.25Dl valstybs civilins atsakomybs u
al, atsiradusi dl neteist ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ir
teismo veiksm baudiamojo proceso srityje, slyg26Valstybs pareiga
atlyginti al, padaryt teissaugos institucij pareign veiksmais
(neveikimu) baudiamojo proceso srityje, tvirtinta CK 6.272
straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilins deliktins
atsakomybs atvejis, kai valstybs civilin atsakomyb kyla nepaisant
ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts.
Tai reikia, kad civilins atsakomybs teisiniam santykiui atsirasti
pakanka trij slyg: neteist pareign veiksm (neteisto neveikimo),
iais veiksmais (neveikimu) padarytos alos fakto ir prieastinio
neteist veiksm (neveikimo) bei atsiradusios alos ryio (r., pvz.,
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutart civilinje
byloje M. T. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m.
gegus 24 d. nutart civilinje byloje A. . v. Lietuvos valstyb, bylos
Nr. 3K-3-219/2010; kt.).27Nagrinjamu atveju pirmosios ir apeliacins
instancij teismai konstatavo ias btinas valstybs civilins
atsakomybs slygas.28Dl baudiamojo proceso trukms vertinimo
kriterij, sprendiant dl neteist teissaugos institucij pareign
veiksm, kaip valstybs civilins atsakomybs slygos29Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje tvirtinta asmens
teis tinkam teismo proces. ios konstitucins teiss gyvendinimas ir
apsauga detalizuojami Baudiamojo proceso kodekse (toliau BPK). BPK
44 straipsnio 5 dalyje tvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos
padarymu kaltinamo asmens teis tai, kad jo byla bt inagrinta per
kuo trumpiausi laik. Tokia statymo nuostata yra ir pozityviosios
valstybs pareigos pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje nustatyta, kad asmeniui
pareikto baudiamojo kaltinimo klausimas turi bti isprstas per kiek
manoma trumpiausi laik, gyvendinimas nacionalinje teisje.30Asmens
teis manomai trumpiausi proces suponuoja atitinkam valstybs
institucij ir j pareign pareig veikti atsakingai, stropiai ir
operatyviai, kad procesas vykt be nereikalingo delsimo. Valstybs
institucij, j pareign pareigos baudiamojo proceso metu nustatytos
BPK 2 ir kituose straipsniuose. Bendroji rpestingumo pareiga
tvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. pareigojant atitinkamas
valstybs institucijas, j pareignus inagrinti byl per manomai
trumpiausi laik, siekiama apsaugoti proceso alis nuo proceso
vilkinimo, kuris lemia ilgesn, negu tai neivengiama, asmens
netikrum dl savo likimo, kiek tai susij su proceso baigtimi.31Dl
aptariamos asmens teiss ne kart pasisakyta Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktikoje (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m.
vasario 6 d. nutart civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb,
bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutart civilinje byloje
G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario
12 d. nutart civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-75/2010; kt.). Kasacinis teismas, nagrindamas bylas, kuriose
remiamasi ios asmens teiss paeidimu, atsivelgia ir Europos mogaus
Teisi Teismo (toliau ir ETT) jurisprudencij, aikinant ir taikant
Konvencijos 6 straipsnio 1 dal.32ETT pabrta, kad siekis apsaugoti
asmen nuo pernelyg ilgai besitsianios netikrumo bsenos ypa svarbus
baudiamajame procese, kai sprendiamas asmeniui pareikto baudiamojo
kaltinimo klausimas (pvz., Stgmller v. Austria, no. 1602/62,
judgment of 10 November 1969, 5). Utikrinant, kad asmens, dl kurio
vyksta baudiamasis procesas, netikrumo dl savo likimo bsena bt kiek
manoma greiiau nutraukta, isprendiant jam pareikt baudiamj kaltinim
klausim (atitinkamai ir su tuo susijusi civilini teisi ir pareig
klausim), gyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo
ir proceso ekonomikumo interesas.33Baudiamasis procesas vertinamas
kaip jo stadij visuma, todl reikalavimas baudiamj proces atlikti
per manomai trumpesn laik reikia laik nuo oficialaus kompetentingos
institucijos praneimo asmeniui apie tarim, kad jis padar
nusikalstam veik, iki galutinio sprendimo dl pareikto kaltinimo
primimo (pvz., Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgment of 18
January 2011, 35).34Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje,
atsivelgiant ETT jurisprudencij, laikomasi nuostatos, kad proceso
delsimu gali bti pripaintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami
jokie procesiniai veiksmai arba tam tikr veiksm atlikimo trukm
laikytina per ilga (pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m.
vasario 6 d. nutartis civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb,
bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinje
byloje G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m.
vasario 12 d. nutartis civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb,
bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat r., pvz., Girdauskas v.
Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v.
Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Paymtina, kad
situacija, kai baudiamojoje byloje ilgesn laik neatliekami jokie
procesiniai veiksmai, ETT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio
delsimo forma (Schumacher c. Luxembourg, no. 63286/00, arr?t du 25
novembre 2003).35Lietuvos Aukiausiasis Teismas, sprsdamas, buvo ar
ne paeista asmens teis manomai trumpiausi proces, vadovaujasi tais
paiais kriterijais, kurie taikomi ETT praktikoje: konkreios bylos
sudtingumas; asmens, dl kurio vykdytas baudiamasis persekiojimas,
elgesys; valstybs institucij elgesys, organizuojant bylos proces;
baudiamajame procese sprendiam klausim reikm pareikjui (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinje byloje
G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario
12 d. nutartis civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos
Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat r., pvz., Grauslys v. Lithuania,
no. 36743/97, judgment of 10 October 2000, 60; Norknas v.
Lithuania, no. 302/05, judgment of 20 January 2009).36Kartu
Lietuvos Aukiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabriama, kad
kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkreios bylos
aplinkybms, kuri visuma ir lemia teismo ivad dl konkretaus proceso
trukms pagrstumo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d.
nutartis civilinje byloje A. N. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-7-7/2007; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinje byloje J. R.
v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.).37Nagrinjamoje
byloje nustatyta, kad baudiamasis procesas dl iekovo prasidjo 2004
m. balandio 14 d., kai jam buvo teiktas praneimas apie tarim dl
piktnaudiavimo tarnyba ir dokumento suklastojimo, bei truko iki
2006 m. rugsjo 27 d., kai siteisjo 2006 m. birelio 30 d.
iteisinamasis nuosprendis, kuriame konstatuota, kad jis nepadar
veikos, turinios nusikaltimo poymi. Taigi bendra baudiamojo proceso
trukm 2 metai 5 mnesiai 13 dien (i j: ikiteisminis tyrimas 11 mnesi
(nuo 2004 m. balandio 14 d. iki 2004 m. gruodio 15 d., kai buvo
suraytas kaltinamasis aktas ir baudiamoji byla atiduota teismui;
papildomas ikiteisminis tyrimas nuo 2005 m. spalio 12 d., kai
teismas perdav byl tyrimui papildyti, iki 2006 m. sausio 25 d., kai
buvo suraytas antras kaltinamasis aktas); bylos nagrinjimas teisme
1 metai ir 6 mn. (nuo 2004 m. gruodio 15 d. iki 2005 m. spalio 12
d. ir nuo 2006 m. sausio 25 d. iki 2006 m. rugsjo 27
d.).38Pirmosios ir apeliacins instancij teismai, ityr ir vertin
baudiamosios bylos mediag, nustat, kad laikotarpiu nuo 2004 m.
balandio 14 d., kai iekovui buvo pareiktas tarimas, iki 2004 m.
birelio 17 d., ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus, per laikotarp
atlikta didiausia dalis btin nusikalstamai veikai atskleisti
veiksm; tuo tarpu nuo 2004 m. birelio 17 d. iki 2004 m. gruodio 15
d., kai iekovui buvo suraytas kaltinamasis aktas, vykdytos tik
keturios liudytoj apklausos (2004 m. birelio 22 d., 2004 m. rugsjo
17 d., 2004 m. spalio 13 d., 2004 m. lapkriio 5 d.), viena i j buvo
papildoma jau anksiau apklausto liudytojo apklausa; be to, visus
keturis kartus buvo apklausiami Valstybs sienos apsaugos tarnybos
darbuotojai, kuri nereikjo nustatinti ir iekoti, ie liudytojai buvo
inomi nuo proceso pradios, nebuvo joki klii juos apklausti gerokai
anksiau; visi tyrimui reikmingi dokumentai buvo paimti tarimo
pareikimo dien ar per kelias dienas po to.39Remdamiesi nurodytais
duomenimis, byl nagrinj teismai prijo prie vienodos ivados, kad
ikiteisminis tyrimas nuo 2004 m. balandio 14 d. iki 2004 m. birelio
17 d. buvo atliekamas be nereikalingo delsimo, taiau teissaugos
institucij pareign veiksmai, organizuojant proces nuo 2004 m.
birelio 17 d. iki 2004 m. gruodio 15 d., pripaintini paeidianiais
iekovo teis manomai trumpiausi baudiamj proces.40Kasaciniame skunde
teism ivada dl delsim baudiamojo proceso metu kvestionuojama i esms
vieno i pirmiau nurodyt proceso trukms vertinimo kriterijaus, t. y.
bylos sudtingumo, aspektu. Kasatorius teigia, kad teismai,
konstatuodami, jog baudiamasis procesas dl iekovo utruko
nepateisinamai ilgai, visikai nevertino ikiteisminio tyrimo, i
kurio buvo iskirtas iekovui pareiktas kaltinimas, apimties, atlikt
veiksm intensyvumo, todl nepagrstai sprend, kad proceso trukm
negali bti pateisinama baudiamosios bylos sudtingumu.41Dl bylos
sudtingumo kriterijaus paymtina, kad sudtingumas gali bti susijs
tiek su faktinmis, tiek su teisinmis bylos aplinkybmis. Tai gali
bti aplinkybs, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizod
skaiius, persekiot baudiamojo proceso tvarka asmen skaiius ir
pan.), tyrimo ypatybmis (pvz., daug ar sudting tyrimo veiksm
(apklausos, akistatos, parodym patikrinimai vietoje, ekspertizs,
rodym rinkimas usienio valstybse ir pan.), kitais konkreios bylos
aspektais (pvz., proceso eigai takos turjo keli byl proces
tarpusavio ryys, byl sujungimas, tariamj, kaltinamj veiksmai
(slapstsi, danai keit parodymus), toki asmen ekstradicija ar
perdavimas i usienio valstybs ir pan.). Dl teisini bylos aspekt
reikmingi gali bti teiss akt pakeitimai, turintys reikms vertinamam
procesui, ikil sudtingi teiss klausimai, lm pareign darbo byloje
apimt (pvz., teismui kilo taikytin teiss norm atitikties
Konstitucijai, Europos Sjungos teiss klausim, teko taikyti usienio
teis ir pan.), kt.42Nagrinjamu atveju tiek pirmosios, tiek
apeliacins instancij teismai, analizuodami atsakovo argumentus dl
baudiamosios bylos sudtingumo kriterijaus, nustat, jog nuo to
momento, kai iekovui S. R. buvo teiktas praneimas apie tarim,
tyrimas vyko tik dl io vieno nusikaltimo (epizodo), jo padarymo
mechanizmas nebuvo sudtingas, atsakomybn trauktini asmenys ir i
esms visi rodymai buvo inomi jau paioje tyrimo pradioje, taigi,
apklausus S. R. kaip tariamj, tyrimo veiksmai galjo bti atliekami
gerokai spariau. Teismai atsivelg tai, kad nors, be iekovo, tarimai
buvo pareikti dar dviem pareignams, taiau jie visi buvo tariami
vienos dienos darbo laiko apskaitos dokument suklastojimu, nereikjo
skirti ekspertizi, atlikti kit ilgai utrunkani tyrimo veiksm,
tariamieji nesislapst ir nekliud tyrimo eigai, visi liudytojai,
kuriuos reikjo apklausti, ir dokumentai, kuriuos reikjo paimti, jau
buvo inomi nuo tyrimo pradios, be to, didiausia dalis liudytoj buvo
apklausta per pirmuosius du ikiteisminio tyrimo mnesius
(skaiiuojant nuo tarimo iekovui pareikimo). Teismai taip pat
nustat, kad atsakovo atstov nurodytas ikiteisminis tyrimas, i kurio
vliau buvo iskirtas tyrimas dl iekovo ir dar dviej pareign,
nereikmingas vertinant proceso dl iekovo trukm, nes jam pareiktas
tarimas ir vliau pateiktas kaltinimas nesusij su pirmiau nurodytu
ikiteisminiu tyrimu, todl galjo bti atskirtas gerokai anksiau, negu
tai buvo padaryta.43Iplstin teisj kolegija, remdamasi byl
nagrinjusi teism nustatytais duomenimis (CPK 353 straipsnio 1
dalis), konstatuoja, kad teismai prijo prie teisikai pagrstos
ivados, jog nagrinjamu atveju baudiamojo proceso, vykdyto dl iekovo
S. R., trukm negali bti pateisinama baudiamosios bylos sudtingumu
nei dl faktini, nei dl teisini aspekt. Paymtina, kad delsimas
ikiteisminio tyrimo metu, kai tiriamo nusikaltimo aplinkybs yra
aikios ir nereikalauja sudtingo tyrimo, o sprendim priimti delsiama
tik dl lygiagreiai vykdomo kit nusikalstam veik tyrimo, baudiamojo
proceso trukms atvilgiu nra pateisinami valstybs institucij,
organizuojani ir vykdani ikiteismin tyrim, veiksmai.44Kasaciniame
skunde kvestionuojama ir teism ivada dl baudiamojo proceso,
nagrinjant byl teisme, trukms vertinimo, teigiant, kad baudiamj byl
nagrinjusio teismo veiksmus, perduodant byl papildomam tyrimui
atlikti, teismai nepagrstai vertino kaip proceso delsim.45Pirmosios
ir apeliacins instancij teism nustatyta, kad baudiamj byl nagrinjs
teismas patenkino prokuroro praym ir grino byl tyrimui papildyti
tam, jog bt surastas galbt suklastotas dokumentas, atlikta tiriamo
dokumento analiz, be to, isprstas dar dviej asmen atsakomybs
klausimas. Civilin byl nagrinj teismai konstatavo, kad tokie
baudiamj byl nagrinjusio teismo nutarties pagrindai yra nepagrsti,
teismas neturjo pagrindo tenkinti prokuroro praym, nes ikiteisminio
tyrimo metu nesurast dokument papildoma paieka, prajus atuoniolikai
mnesi nuo proceso pradios, buvo netikslinga, nurodyt asmen
atsakomybs klausimas nebuvo nagrintos bylos dalykas, todl bylos
grinimas tyrimui papildyti paeid iekovo teis manomai trumpiausi
proces.46Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinta, kad valstybs civilin
atsakomyb u al, grindiam neteistais teissaugos institucij pareign
veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu, yra civilins teiss
institutas. Tai lemia, kad, sprendiant dl valstybs civilins
atsakomybs, nurodyt pareign veiksm teistumo vertinimas netapatus t
pai veiksm vertinimui pagal baudiamojo proceso teis. Civilin byl dl
alos, kurios atsiradimas grindiamas neteistais teissaugos
institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu,
nagrinjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinjamam
civiliniam ginui aktualias aspektais, t. y. civilin atsakomyb
reglamentuojani teiss norm atvilgiu, pagal civilinio proceso norm
nustatytas rodinjimo ir rodym vertinimo taisykles. Teismas,
sprendiantis dl valstybs civilins atsakomybs, gali prieiti prie
prieingos ivados dl tam tikr procesini veiksm teistumo, negu
padarytoji baudiamajame procese (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2006 m. birelio 7 d. nutart civilinje byloje UAB Naujapil v.
Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegus 24 d.
nutart civilinje byloje Lietuvos valstyb v. A. ., bylos Nr.
3K-3-219/2010).47Pltodamas teiss aikinimo ir taikymo praktik
aptariamu valstybs civilins atsakomybs atveju, kasacinis teismas
nurod, kad neteistais veiksmais, kaip valstybs civilins atsakomybs
slyga, gali bti teismo pripainti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie
nors ir atitiko atitinkamas baudiamojo proceso teiss normas, taiau
kuriais paeista pareign bendroji rpestingumo pareiga (BPK 2
straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidiai ir rpestingai
(CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kartu kasacinis teismas paymjo, kad,
sprsdamas dl pareikto tokio pobdio iekinio, teismas, vadovaudamasis
CPK 176-185 straipsniais, itiria rodymus bei juos vertina
atsivelgdamas ir j reikm baudiamojo proceso aspektu. Dl to tokios
kategorijos bylose vertinimai turi bti atliekami kompleksikai, t.
y. baudiamojo ir civilinio proceso norm nustatyta tvarka (r., pvz.,
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2010 m. gegus 3 d. nutart civilinje
byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-200/2010).48BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad
teisiamojo posdio pirmininkas imasi vis statymo numatyt priemoni,
jog bt isamiai ir nealikai itirtos bylos aplinkybs. Jis alina i
nagrinjimo teisme visa, kas nesusij su byla ir kas nepagrstai utsia
bylos nagrinjim. Taigi u tinkamo ir operatyvaus proceso organizavim
yra atsakingas teisiamojo posdio pirmininkas, kuris turi visus
galiojimus sprsti dl bylos nagrinjimo eigos ir jos proceso
nuoseklumo bei nepertraukiamumo (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo
Teismo 2007 m. gegus 8 d. nutart, priimt civilinje byloje R. M. v.
Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-196/2007). Nurodyta baudiamojo
proceso teiss norma, be kita ko, gyvendinama i Konvencijos 6
straipsnio 1 dalies kylanti valstybs pareiga organizuoti savo
teismin sistem taip, kad kompetentingos valstybs institucijos daryt
visk, jog procesas vykt be nereikalingo delsimo ar
pertrauk.49Aptariamu atveju baudiamj byl nagrinjusio teismo
veiksmai, perduodant byl ikiteisminiam tyrimui papildyti,
vertintini valstybs civilins atsakomybs u per ilg baudiamojo
proceso trukm atvilgiu, t. y. vertinant j tikslingum ir tak
baudiamojo proceso dl iekovo baigiai bei trukmei. Minta, kad
civilin byl nagrinj teismai nustat, jog trkstam dokument paieka
teisminio bylos nagrinjimo stadijoje buvo netikslinga, o asmen, dl
kuri buvo praoma papildomo ikiteisminio tyrimo, atsakomybs
klausimas nebuvo susijs su iekovui inkriminuota veika. Kai yra
nustatytos tokios aplinkybs, baudiamosios bylos perdavimo
ikiteisminiam tyrimui papildyti negalima pateisinti, vertinant
veiksm baudiamojo proceso dl iekovo trukms atvilgiu. Dl to yra
pagrindas sutikti su civilin byl nagrinjusi teism ivada, kad
aptartas teismo, nagrinjusio baudiamj byl, veiksmas paeid iekovo
teis bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik.50Kartu paymtina,
kad teismai, vertindami nurodyto teismo veiksmo reikm kompleksikai
ir baudiamojo proceso norm aspektu, ne visikai tinkamai
argumentavo, pasisakydami ir dl baudiamj byl nagrinjusio teismo
nutarties perduoti byl ikiteisminiam tyrimui papildyti neteistumo
pagrind. Tai galt bti konstatuota perirint nurodyt nutart
baudiamojo proceso statym nustatyta instancine tvarka. Kita vertus,
i dalies netinkamas ivados dl be pagrindo udelsto baudiamosios
bylos nagrinjimo teisme argumentavimas neturjo takos teism
sprendimo dl nepagrstai ilgo baudiamojo proceso, kaip pagrindo
reikalauti alos atlyginimo, teistumui, nes i esms i ivada teisinga
ir pagrsta.51Nagrinjamos bylos aspektu paymtina ir tai, kad
baudiamojo proceso organizavimas ir io proceso trukm turi bti
vertinami individualiai dl kiekvieno baudiamojo proceso tvarka
persekioto asmens, nagrinjamu atveju btent dl iekovo S. R. Byl
nagrinj teismai, vertindami baudiamojo proceso, vykdyto dl iekovo,
trukm ir valstybs institucij pareign veiksmus, organizuojant
proces, be pagrindo nurod, jog remiasi kaip precedentais teism
sprendimais jau inagrintose dviejose civilinse bylose, kuriose
isprsti R. V. ir R. G., kuriems buvo pareikti kaltinimai toje
paioje baudiamojoje byloje, iekiniai dl neteistais teissaugos
pareign veiksmais padarytos alos atlyginimo. Kita vertus, teismai i
esms tyr ir analizavo baudiamosios bylos mediag, susijusi btent su
iekovu S. R., ir individualizavo ivadas dl baudiamojo proceso
trukms btent dl io asmens teiss manomai trump proces. Dl to i
dalies netinkama teism argumentacija neturjo takos j ivad dl
baudiamojo proceso, susijusio su iekovu, trukms
teistumui.52Remdamasi idstytais motyvais, iplstin teisj kolegija
konstatuoja, kad byl nagrinj teismai prijo prie teisikai pagrstos
ivados, jog dl teissaugos institucij pareign nepakankamai atidiai
ir rpestingai organizuoto bei atlikto ikiteisminio tyrimo ir
nepagrstai udelsto baudiamosios bylos nagrinjimo teisme paeista
tiek nacionalins teiss, tiek Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies
garantuota iekovo teis, kad jam pareikto baudiamojo kaltinimo
klausimas bt isprstas per kiek manoma trumpiausi laik.53Konstatav
neteistus baudiamojo proceso trukms atvilgiu valstybs institucij
veiksmus (neveikim), teismai nustatinjo, yra ar ne kitos dvi
btinosios slygos (ala ir prieastinis neteist veiksm (neveikimo) bei
alos ryys) taikyti valstybei civilin atsakomyb. Teismai prijo prie
ivados, kad iekovas patyr tiek turtins, tiek neturtins alos, ir kad
i atsirado btent dl pirmiau nurodyt neteist valstybs institucij
pareign veiksm (neveikimo).54Dl turtins alos, grindiamos neteistais
teissaugos institucij pareign veiksmais baudiamojo proceso metu,
atlyginimo iteisintam asmeniui55Pagal vien i pagrindini civilins
atsakomybs princip visiko alos atlyginimo princip nukentjusj btina
grinti padt, kokia bt buvusi nepadarius jam alos, iskyrus atvejus,
kai statymai ar sutartis nustato ribot atsakomyb (CK 6.251
straipsnio 1 dalis). Civilinje teisje turtin ala suprantama kaip
asmens turtiniai praradimai, dl kuri nukenia jo turtin padtis. Tarp
j ir ilaidos, patirtos dl kito asmens neteist veiksm (CK 6.249
straipsnio 1 dalis).56Kasaciniame skunde teigiama, kad baudiamojo
proceso metu iekovo patirtos ilaidos u savo iniciatyva kviesto
gynjo pagalb, dokument kopijavimo ilaidos ir kelions, vykstant
procesinius veiksmus, ilaidos negali bti turtin ala CK 6.272
straipsnio prasme, nes tai yra baudiamojo proceso teiss norm
reglamentavimo sritis, be to, nurodytos ilaidos nesusijusios
prieastiniu ryiu su neteistais valstybs institucij pareign
veiksmais, nepakankamai rpestingai ir atsakingai organizuojant
proces.57Baudiamojo proceso ilaidas ir j atlyginim reglamentuoja
BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintin proceso
ilaid sraas: liudytojams, nukentjusiesiems, ekspertams,
specialistams ir vertjams imokami pinigai, skirti j kelions
ikvietimo viet ir gyvenimo joje ilaidoms atlyginti; liudytojams ir
nukentjusiesiems imokami pinigai, skirti atlyginti u j atitraukim
nuo prastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertjams imokami
pinigai, skirti atlyginti u j darb, iskyrus tuos atvejus, kai jie
ias pareigas atlieka kaip tarnybin uduot; daikt laikymo ar
persiuntimo ilaidos. is sraas nra baigtinis pagal BPK 103
straipsnio 6 punkt proceso ilaidas gali sudaryti ir kitos ilaidos,
kurias ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, teisjas ar
teismas pripasta proceso ilaidomis. BPK 104106 straipsniai
reglamentuoja proceso ilaid atlyginimo slygas ir tvark. Nagrinjamu
atveju baudiamojoje byloje, priimant iteisinamj nuosprend, nebuvo
isprstas iteisintojo turt ilaid pripainimo proceso ilaidomis ir j
atlyginimo klausimas.58Iplstin teisj kolegija paymi, kad,
sprendiant valstybs civilins deliktins atsakomybs u al, grindiam
neteistais teissaugos institucij pareign veiksmais (neveikimu)
baudiamojo proceso metu, klausim, dl baudiamojo proceso civilini
teisini padarini sprendiama remiantis atitinkamomis CK normomis,
reglamentuojaniomis civilin atsakomyb alos atlyginimo forma, ir CPK
normomis, nustataniomis rodinjimo bei rodym vertinimo taisykles. Dl
to tais atvejais, kai iteisinto asmens patirtos dl baudiamojo
proceso ilaidos neatlygintos baudiamojo proceso teiss norm
nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu iekiniu valstybei,
paeidusiai pozityvisias pareigas, gyvendinant Konvencijos 6
straipsnio 1 dal, tokios ilaidos gali bti turtins alos sudtin
dalis.59Nurodyt ilaid atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas
konstatuoja teissaugos institucij pareign neteistus veiksmus, kurie
buvo nors ne vienintel, bet pakankama prieastis tokioms ilaidoms
atsirasti. Taigi valstybs civilin atsakomyb u tokio pobdio turtin
al gali kilti ne tik tais atvejais, kai yra tiesioginis neteist
veiksm ir praomos priteisti alos ryys, bet ir nustaius netiesiogin
prieastin ry.60Nagrinjamu atveju, konstatavus, kad teissaugos
institucij pareignai nepakankamai rpestingai ir atsakingai
organizavo baudiamj proces ir taip paeid iekovo teis tai, jog jam
pareikto baudiamojo kaltinimo klausimas bt isprstas per kiek manoma
trumpiausi laik, taip pat atsivelgus tai, kad iekovas iteisintas
nustaius, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo
nusiengimo poymi, yra pakankamas pagrindas pripainti jo teis io
baudiamojo proceso metu turt ilaid, kaip turtins alos,
atlyginim.61Kartu paymtina tai, kad turtine ala pripaintinos tik
realiai patirtos, pagrstos, objektyviai btinos ilaidos. Nagrinjamu
atveju teismai vertino iekovo praom priteisti kaip alos atlyginimo
ilaid dyd nurodytais aspektais ir konstatavo, kad praomos priteisti
sumos yra realios, pagrstos rodymais.62Kasaciniame skunde remiamasi
Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. birelio 13 d. nutartyje,
priimtoje civilinje byloje L. B., D. B. v. G. ., bylos Nr.
3K-3-331/2008, pateiktu iaikinimu dl ilaid, patirt baudiamojo
proceso metu dl gynjo dalyvavimo, atlyginimo. Paymtina, kad
nurodytas iaikinimas suformuluotas byloje, kurios aplinkybs
skiriasi nuo nagrinjamos bylos: kasacinio teismo pasisakyta dl
teisins situacijos, kai gynjo teisins pagalbos ilaidos patirtos
privataus kaltinimo byloje, kurioje galimos situacijos, kai proceso
ilaidas atlyginti pareigojamas asmuo, pagal kurio pareikim buvo
pradtas procesas (BPK 105 straipsnis 6 dalis); nagrinjamu atveju
sprendiamas baudiamojo proceso, pradto prokuroro nutarimu, metu
iteisinto asmens patirt ilaid kaip turtins alos atlyginimo
klausimas. Dl to byl nagrinj teismai neturjo pagrindo vadovautis
aptartu Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinimu.63Kartu paymtina tai,
kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas, nagrindamas tiek faktikai, tiek
teisikai i esms panai nagrinjamos bylos situacij byl, pasisakydamas
dl iteisinto asmens iniciatyva kviesto advokato pagalbos ilaid,
kaip turtins alos, konstatavus nepateisinamai udelst baudiamj
proces, iaikino, jog jeigu nustatoma, kad asmuo nepadar
nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Konvencijos paeidimas
proceso prie kaltinamj metu, dl vykdyto prie j baudiamojo proceso
jis negali patirti turtini praradim, todl ir ilaidos, turtos
advokato (gynjo) pagalbai apmokti, turt bti atlyginamos,
konstatavus proceso prie kaltinamj paeidimo fakt (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta
civilinje byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-75/2010).64Remdamasi idstytais motyvais, iplstin teisj
kolegija konstatuoja, kad nagrinjamu atveju pirmosios ir apeliacins
instancij teismai, sprsdami dl valstybs civilins atsakomybs u
turtin al, atsiradusi dl neteist teissaugos institucij pareign
veiksm (neveikimo) baudiamojo proceso metu, tinkamai aikino ir taik
materialiosios bei proceso teiss normas, nenukrypo nuo Lietuvos
Aukiausiojo Teismo formuojamos iuo teiss klausimu praktikos, todl
prim teist ir pagrst sprendim. Dl to kasacinio skundo argumentai
atmestini kaip teisikai nepagrsti.65Dl neturtins alos, atsiradusios
dl nepagrstai ilgai utrukusio baudiamojo proceso, ir jos dydio
nustatymo kriterij66Neturtin ala apibriama kaip asmens fizinis
skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas,
emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo
galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais (CK 6.250
straipsnio 1 dalis).67statyme netvirtinta neturtins alos
prezumpcijos, todl neturtins alos atlyginimas gali bti priteisiamas
tik tuo atveju, jeigu rodytas ir nustatytas tokios alos patyrimo
faktas, taip pat kitos btinosios civilins atsakomybs
slygos.68Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika dl neturtins alos,
grindiamos nepagrstai ilgai utrukusiu baudiamuoju procesu,
atlyginimo formuojama atsivelgiant, be kita ko, ir ETT
jurisprudencij dl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostat,
susijusi su proceso trukme, paeidim. ETT praktikoje laikomasi
nuostatos, kad egzistuoja stipri, bet nuginijama prezumpcija, jog
pernelyg usitss procesas sukelia neturtin al (pvz., Apicella v.
Italy, no. 64890/01, judgment of 29 March 2006, 93), kuri
apibdinama kaip gyvenimo netikrumo ir susirpinimo dl proceso
rezultato bsena (pvz., Guillemin v. France, no. 19632/92, judgment
of 21 February 1997, 63).69Nagrinjamu atveju, sprsdami dl neturtins
alos, grindiamos nepagrstai udelstu baudiamuoju procesu, teismai
nustat, kad, ilgai bdamas tariamuoju ir kaltinamuoju, iekovas
igyveno netikrumo dl baudiamojo proceso prie j baigties bsen, i
procesin padtis neigiamai veik jo emocin bkl, prast savijaut,
neabejotinai pakenk reputacijai tiek bendradarbi, tiek kit j
pastani moni akyse. Tokio pobdio igyvenimai ir nepatogumai teism
pagrstai vertinti kaip iekovo patirta neturtin ala. Teismai taip
pat nustat, kad tokia iekovo padtis truko nepateisinamai ilgai dl
teissaugos institucij pareign nepakankamai rpestingai ir atsakingai
organizuoto ikiteisminio tyrimo, taip pat nepagrstai utrukusio
bylos nagrinjimo teisme, taigi konstatuotas nurodytos neturtins
alos ir neteist teissaugos institucij pareign veiksm (neveikimo)
prieastinis ryys. Tai reikia, kad nustatytos visos btinosios
valstybs civilins atsakomybs u iekovo patirt neturtin al
slygos.70Kasaciniame skunde, teigiant, kad nagrinjamu atveju
teismai priteis iekovui per didel neturtins alos atlyginim,
keliamas tokios alos dydio nustatymo kriterij klausimas.71Teismo,
sprendianio neturtins alos, grindiamos neteistais teissaugos
institucij pareign veiksmais (neveikimu) baudiamojo proceso metu,
atlyginimo klausim, pareiga nustatyti asmeniui kiek manoma teising,
kuo labiau suvelninani negatyvius padarinius pinigin kompensacij u
baudiamojo proceso metu patirtus rpesius, nepatogumus, netikrumo
jausm ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek manoma atkurti
tai, ko neturtins vertybs paeidimo atveju adekvaiai vertinti ir
atlyginti pinigais i esms nra galimybs.72Nustatydamas pinigins
kompensacijos neturtinei alai atlyginti dyd, teismas vadovaujasi
tiek bendraisiais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais, tiek
specifiniais, tam tikrai byl kategorijai bdingais, taip pat teismo
konkreioje byloje reikmingais pripaintais kriterijais, be to,
siningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis),
nagrinjamos bylos aplinkybi kontekste atsivelgdamas, be kita ko, ir
teism praktik i esms panaiose bylose.73Sprendiant dl per ilgo
baudiamojo proceso atsiradusios neturtins alos atlyginimo, be
bendrj neturtins alos dydio nustatymo kriterij, taikytini ir
specifiniai tokiose bylose reikmingi kriterijai: vertintina
baudiamojo proceso delsimo trukm, asmeniui pareikto kaltinimo
sunkumas, jam taikyti proceso metu teisi apribojimai, delsimo taka
civilinms teisms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynjo elgesys
utrukusio proceso kontekste, analizuotina Lietuvos Aukiausiojo
Teismo praktika bylose dl neturtins alos, grindiamos per ilga
baudiamojo proceso trukme, ETT praktika bylose prie Lietuv dl teiss
bylos inagrinjim per manomai trumpiausi laik paeidimo, taip pat
atsivelgtina valstybs, turinios atlyginti al, ekonomin padt, jos
piliei bendr materialin lyg, be to, konkreioje byloje teismo
konstatuotas aplinkybes, reikmingas neturtins alos dydiui
nustatyti.74Nagrinjamu atveju teismai, nustatydami iekovui
priteistin neturtins alos, atsiradusios dl per ilgo baudiamojo
proceso, atlyginimo dyd, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyt
kriterij, vadovavosi ir kitais nagrinjamoje byloje reikmingais,
vertinant dl nurodyto paeidimo iekovo patirt neturtin al,
kriterijais. Be to, kaip orientacin iekovui priteistinos pinigins
kompensacijos dyd teismai pasirinko civilinse bylose, kuriose
inagrinti kartu su iekovu iteisint kit dviej pareign iekiniai,
jiems priteist neturtins alos atlyginim.75Paymtina, kad
orientacinis neturtins alos atlyginimo dydis nustatomas
analizuojant teism priteistus dydius bylose, kuri aplinkybs panaios
tos bylos, kurioje siekiama nustatyti pinigin kompensacij u
neturtin al. Nagrinjamu atveju tai bylos, kuriose reikalavimo
atlyginti neturtin al pagrindas buvo per ilga baudiamojo proceso
trukm.76Kasaciniame skunde teisingai paymta, kad iuo atveju teismai
neturjo pakankamo pagrindo remtis pirmiau nurodytose civilinse
bylose kitiems dviem pareignams priteistos pinigins kompensacijos
dydiu. iems pareignams neturtins alos atlyginimas buvo nustatytas
ne tik dl per ilgo baudiamojo proceso, bet ir nepagrstai ilgai
taikyt kardomosios priemons sumimo bei procesins prievartos
priemons laikino nualinimo nuo pareig. Tuo tarpu nagrinjamoje
byloje teismai pripaino iekovo teis neturtins alos atlyginim tik dl
vieno pagrindo per ilgai utrukusio baudiamojo proceso.77Kartu
paymtina tai, kad kasaciniame skunde remiamasi Lietuvos Aukiausiojo
Teismo nutartimis, priimtomis bylose dl neturtins alos, grindiamos
neteistu kardomj priemoni (sulaikymo, sumimo) taikymu, taip pat
neteistu nuteisimu (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28
d. nutartis civilinje byloje M. B. v. Lietuvos Respublika, bylos
Nr. 3K-3-51/2005; 2005 m. rugsjo 12 d. nutartis civilinje byloje T.
L. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-390/2005; 2005 m.
lapkriio 23 d. nutartis civilinje byloje K. R. v. Lietuvos
Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005), taiau visikai neanalizuota
teism praktika bylose, kuriose buvo sprendiamas neturtins alos,
atsiradusios dl per ilgai utrukusio baudiamojo proceso, atlyginimo
klausimas.78Lietuvos Aukiausiojo Teismo nagrintose bylose dl
nepateisinamai ilgo baudiamojo proceso priteistos tokio dydio
pinigins kompensacijos u neturtin al (r., pvz., Lietuvos
Aukiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutart civilinje byloje A.
N. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-7-7/2007, procesas truko 5
metus ir 10 mn.; atsivelgiant bylos aplinkybes, priteista 15 000 Lt
neturtinei alai atlyginti; 2009 m. vasario 4 d. nutart civilinje
byloje M. T., UAB Drevida v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-5/2009, ikiteisminis tyrimas truko daugiau kaip 4 metus,
atsivelgiant paties pareikjo elges, nesiekiant spartaus proceso,
priteista 3000 Lt neturtinei alai atlyginti; 2009 m. spalio 15 d.
nutart civilinje byloje G. L. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr.
3K-3-428/2009, proceso trukm 8 metai, priteista 20 000 Lt
neturtinei alai atlyginti; 2010 m. vasario 12 d. nutart civilinje
byloje J. R. v. Lietuvos valstyb, bylos Nr. 3K-3-75/2010, proceso
trukm beveik 3 metai, priteista 2000 Lt neturtinei alai atlyginti;
2010 m. birelio 22 d. nutart civilinje byloje J. K. v. Lietuvos
Respublika, bylos Nr. 3K-3-284/2010, vertintas 4 metai ir 9 mn.
proceso laikotarpis, priteista 7000 Lt neturtinei alai atlyginti;
kt.).79Sprendiant dl neturtins alos, grindiamos asmens teiss bylos
inagrinjim per manomai trumpiausi laik paeidimu, analizuotina ir
ETT praktika tokio pobdio bylose prie Lietuv. Paymtina, kad bylos,
kurios aplinkybs proceso trukms, neturtins alos dydiui nustatyti
reikming kriterij aspektu bt i esms panaios nagrinjamos bylos
aplinkybes, ETT praktikoje nra. Kita vertus, io Teismo praktika
bylose prie Lietuv nagrinjamoje byloje analizuotina lyginamuoju
aspektu, svarstant, koks pinigins kompensacijos dydis galt bti
pripaintas tinkamu ir pakankamu u ioje byloje konstatuot baudiamojo
proceso trukms paeidim.80ETT konstatavo Konvencijos 6 straipsnio 1
dalyje tvirtintos asmens teiss manomai trumpiausi proces paeidim,
pvz., leeviius v. Lithuania, no. 55479/00, judgment of 13 November
2000 (proceso trukm 4 metai, 2 mnesiai, 25 dienos vienoje
instancijoje; priteista 30 000 Lt neturtinei alai atlyginti (tokio
dydio alos atlyginim lm iskirtins aplinkybs); Meilus v. Lithuania,
no. 53161/99, judgment of 6 November 2003 (proceso trukm 8 metai ir
3 mnesiai (viena instancija); priteistas 5000 eur neturtins alos
atlyginimas); Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11
December 2003 (proceso trukm 8 metai ir 5 mnesiai; priteista 4000
eur neturtinei alai atlyginti); Kuvikas v. Lithuania, no. 21837/02,
judgment of 27 June 2006 (proceso trukm 6 metai ir 5 mnesiai;
priteista 2000 eur neturtinei alai atlyginti); Simonaviius v.
Lithuania, no. 37415/02, judgment of 27 June 2006 (proceso trukm 6
metai ir 9 mnesiai (du jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eur
neturtinei alai atlyginti; Jakumas v. Lithuania, no. 6924/02,
judgment of 18 July 2006 (proceso trukm 5 metai ir 7 mnesiai (trys
jurisdikcijos lygmenys); priteista 1000 eur neturtinei alai
atlyginti); Geas v. Lithuania, no. 418/04, judgment of 17 July 2007
(proceso trukm 5 metai ir 11 mnesi; teismas, priteisdamas neturtin
al 900 eur paymjo, kad dalis delsim priskirtini pareikjo
advokatui); Norknas v. Lithuania, no. 302/05, judgment of 20
January 2009 (proceso trukm 7 metai ir 5 mnesiai (trys
jurisdikcijos lygmenys); priteista 2000 eur neturtinei alai
atlyginti); ulcas v. Lithuania, no. 35624/04, judgment of 5 January
2010 (proceso trukm 8 metai ir 9 mnesiai (trys jurisdikcijos
lygmenys; priteista 1700 eur neturtinei alai atlyginti); Novikas v.
Lithuania, no. 45756/05, judgment of 20 April 2010 (proceso trukm 7
metai ir 2 mnesiai (trys jurisdikcijos lygmenys); priteista 1800
eur neturtinei alai atlyginti); Kravtas v. Lithuania, no.12717/06,
judgment of 18 January 2011 (proceso trukm 9 metai ir 11 mnesi
(trys jurisdikcijos lygmenys); byla pripainta sudtinga, taiau
lemiamos klaidos valdios institucij (byla grinta papildomam
tyrimui, be to, beveik 9 metus pareikjui taikytas sumimas, nam
aretas, raytinis pasiadjimas neivykti); priteista 4800 eur
neturtinei alai atlyginti).81Aptartos Lietuvos Aukiausiojo Teismo
praktikos, tam tikru aspektu ir ETT praktikos bylose prie Lietuv
analiz leidia daryti ivad, kad, sprendiant dl neturtins alos,
grindiamos per ilga baudiamojo proceso trukme, atlyginimo tais
atvejais, kai proceso delsimo laikotarpis nra labai ilgas,
nenustatyta iskirtini aplinkybi, proceso trukmei neturjo takos
asmens, dl kurio vyko procesas, elgesys, atsivelgiant konkreios
bylos aplinkybes, priteistinas 30005000 Lt neturtins alos
atlyginimas.82Paymtina, kad nagrinjamu atveju pirmosios instancijos
teismas, vertindamas baudiamojo proceso, nagrinjant byl teisme,
trukm, be kita ko, nurod tai, jog baudiamosios bylos nagrinjamas
teisme utruko ir dl pai kaltinamj bei j gynj veiksm, taiau
nevertino io aspekto, sprsdamas dl neturtins alos dydio. Kita
vertus, remiantis baudiamosios bylos mediaga, galima daryti ivad,
kad tiek iekovo, tiek jo gynjo elgesys baudiamojo proceso teisme
metu neturjo didesns takos proceso trukmei, nes jie i esms tinkamai
naudojosi procesinmis teismis: iekovas atvyko ir dalyvavo visuose
teismo posdiuose; jo gynjas neatvyko du teismo posdius, taiau bylos
nagrinjimas buvo teismo atidtas ne tik dl jo neatvykimo, bet ir kit
prieasi (neatvykus liudytojams, kito kaltinamojo gynjui, vienam, po
to kitam i dviej kartu su iekovu teist kaltinamj); be to, dl
galimybs nagrinti byl be neatvykusi asmen buvo palikta sprsti
teismui savo nuoira (baudiamoji byla Nr. 1-103-537/2006, T. 3, b.
l. 170, 222). Esant tokioms aplinkybms, nra teisinio pagrindo
vertinti iekovo elges baudiamojo proceso metu kaip kriterij
maesniam neturtins alos atlyginimo dydiui nustatyti.83Remdamasi
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos bylose dl neturtins alos,
grindiamos per ilga baudiamojo proceso trukme, atlyginimo, taip pat
ETT praktikos bylose prie Lietuv dl teiss bylos inagrinjim per
manomai trumpiausi laik analize, atsivelgdama nagrinjamoje byloje
teism nustatytas aplinkybes dl iekovo igyvenim, nepatogum, suvarym
baudiamojo proceso, kuris nepagrstai ilgai utruko, metu, taip pat
kitas aptartas ios konkreios bylos aplinkybes, iplstin teisj
kolegija konstatuoja, kad priteista 5000 Lt neturtins alos
atlyginimo suma i esms atitinka konstitucin teisingo alos
atlyginimo princip (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250
straipsnio 2 dalyje tvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo
taikomus neturtins alos nustatymo kriterijus, siningumo, teisingumo
ir protingumo imperatyvus. Kasaciniame skunde nurodytais
argumentais nra teisinio pagrindo mainti iekovui priteist neturtins
alos atlyginim.
5. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. liepos mn. 8 d. nutartis
c.b. Nr. 3K-3-377/2008Vieosios civilins atsakomybs specifika yra
tai, kad civilins atsakomybs subjektas yra ne privatus, bet vieasis
asmuo valstyb arba savivaldyb (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal
nurodyt teiss norm al, atsiradusi dl valstybs valdios institucij
neteist akt, privalo atlyginti valstyb i valstybs biudeto
nepaisydama konkretaus valstybs tarnautojo ar kito valstybs valdios
institucijos darbuotojo kalts. Atsakomybs subjekto ypatumai lemia
tam tikrus civilins atsakomybs taikymo ypatumus. Vienas j yra tai,
kad io delikto padarymas suponuoja griet civilin atsakomyb, t. y.
civilin atsakomyb be kalts (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai
reikia, kad vieajai atsakomybei nustatyti pakanka trij civilins
atsakomybs slyg buvimo: valdios institucijos atlikt neteist veiksm,
asmens patirtos alos ir prieastinio ryio tarp neteist veiksm ir
padarytos alos. Remiantis ia samprata pripaintina, kad asmuo gyja
teis iiekoti statym leidjo padaryt al, patirt dl priimto neteisto
statymo. Byl nagrinj teismai nevienodai vertino faktines aplinkybes
ir skirtingai nustat civilins atsakomybs slygas. Pirmiausia teisj
kolegija aptaria statym leidjo veiksmus, dl kuri kasatorius nurodo
patyrs nuostoli.15Pagal Seimo 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr.
VIII-1348 patvirtint ir 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130
atnaujint Nacionalin energetikos strategij buvo galima statyti
naujas hidroelektrines Nemuno vidurupyje. Iekovas pasirinko
hidroelektrins statymo viet Nemuno ups ruoe, kuris nepateko
aplinkos ministro 1999 m. gruodio 21 d. sakymu Nr. 411 patvirtint
Saugomose teritorijose esani upi ruo, kuriuose draudiama utvank
statyba (atstatymas), sra ir savo iniciatyva, kaip privatus
subjektas, pradjo vykdyti savo planuojamos veiklos poveikio
aplinkai vertinimo procedr, rengti detalj plan. Remdamasis
Nacionaline energetikos strategija ir tuo, kad Aplinkos apsaugos
agentros 2003 m. balandio 28 d. patvirtinta iekovo usakymu parengta
Hidroelektrini ant Nemuno ups poveikio aplinkai vertinimo programa,
pirmosios instancijos teismas nurod, kad, praddamas gyvendinti
hidroelektrins statybos projekt, iekovas veik skatinamas valstybs
institucij deklaruojamu pritarimu. Taiau teisj kolegija nurodo, kad
pagal Poveikio aplinkai vertinimo statymo 10 straipsn poveikio
aplinkai vertinimo proceso galutinis etapas yra atsakingos
institucijos sprendimo dl planuojamos kins veiklos leistinumo
primimas. is sprendimas svarbus tuo, kad juo gyvendinami Poveikio
aplinkai vertinimo statymo 4 straipsnyje nustatyti tokio vertinimo
tikslai ir nusprendiama, ar planuojama veikla leistina pasirinktoje
vietoje. Pripaintina, kad nuo tokio teigiamo kompetentingos
institucijos sprendimo primimo momento ireikiama valstybs valia dl
konkreios planuojamos kins veiklos konkreiam subjektui ir
konkreioje vietoje atitikties teiss akt reikalavimams ir galimumo j
vykdyti (Poveikio aplinkai vertinimo statymo 6 straipsnio 1 dalies
2 punktas). Tuo tarpu, patvirtinus poveikio aplinkai vertinimo
program, neireikiama valstybs valia dl planuojamos veiklos
leistinumo, nes programoje nustatoma tik planuojamos kins veiklos
poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos turinys, joje nagrintini
klausimai ir pateiktinos informacijos kiekiai (Poveikio aplinkai
vertinimo statymo 8 straipsnio 3 dalis). Teisj kolegija
konstatuoja, kad, valstybei neireikus valios dl iekovo veiklos
leistinumo, taip pat nesant pateikt valstybs institucij kasatoriui
sipareigojim leisti statyti hidroelektrin Nemuno vidurupyje (silym,
leidim, sutikim ar pan.), nra pagrindo Vandens statymo 14
straipsnio 3 dalies pakeitim laikyti paeidianiu kasatoriaus teistus
lkesius. is statymo pakeitimas nepripaintas prietaraujaniu
Konstitucijai, todl statym leidjas neatliko neteist veiksm, kurie
galt bti kvalifikuojami pagal CK 6.246, 6.263 ir 6.271
straipsnius.16Pagal Poveikio aplinkai vertinimo statymo 6
straipsnio 2 dal aplinkos poveikio vertinimas atliekamas j vykdanio
asmens lomis, nes tai siejama su verslo rizika. Savo iniciatyva
pradjs poveikio aplinkai vertinimo proces, kasatorius turjo
vertinti galimybes gauti teigiam ar neigiam atsakingos institucijos
sprendim dl planuojamos veiklos leistinumo, nusprend skirti las
poveikio aplinkai vertinimo procedroms apmokti, todl prisim verslo
rizik, susijusi su neigiamo sprendimo primimu. Atkreiptinas dmesys
tai, kad Poveikio aplinkai vertinimo statyme nenustatyta teiss
susigrinti vertinimo procedroms ileistas las, jeigu atsakinga
institucija priima sprendim, jog planuojam kin veikla dl galimo
neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina ir
negali bti vykdoma.17Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio
teismo reikalavimas pateikti rodymus, jog neprimus Vandens statymo
pakeitimo bt priimtas teigiamas sprendimas dl poveikio aplinkai
ataskaitos, neturi teisinio pagrindo ir nesusijs su kasatoriaus
iekiniu (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Jau kart i byl
nagrinjusi ir grinusi j i naujo nagrinti pirmosios instancijos
teismui Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegija 2007 m. kovo 5 d. nutartyje, byla Nr. 3K-3-84/2007, nurod,
kad btina vertinti t fakt, jog pagal galiojant statym nepaalintos
slygos tyrimui, ar bus leidiama iekovo planuojama statyba pagal
Poveikio aplinkai vertinimo statym. I naujo inagrinjs byl Vilniaus
apygardos teismas 2007 m. rugpjio 27 d. sprendime ios aplinkybs
nevertino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. sausio 22 d.
nutartyje j atsivelg (CPK 36