www.teise.lt/vu - VU Teiss fakulteto darb duomen baz
(konspektai, laboratoriniai ir kursiniai darbai, purgs ir
kita).
CIVILIN TEIS.
I BENDRIEJI NUOSTATAI
1. Civilin teis kaip teiss aka.
T1.1. Civilins teiss svoka.
moni bendruomenje egzistuojantys santykiai tarp moni
visuomeniniai santykiai. Tie visuomeniniai santykiai, kurie
sureguliuoti teiss normomis teisiniai santykiai.
Iskiriamos dvi teiss rys: Pozityvioji teis, Prigimtin teis.
Pozityvioji teis tai taisykls, kuri laikymasis yra sankcionuotas
valstybs prievarta.
Prigimtin teis tai amin ir nekintani norm visuma. J pagrind
sudaro isamus vaizdinys apie mog, mogaus gimins tapatum laike ir
erdvje, mogaus reikmi nekintam pobd.
Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas
skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis.
Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir
reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais,
susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais;
gina valstybs interesus;
- jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir
pavaldumas.
Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins,
administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji
tarptautin teis.
Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius;
jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos,
lygiateisikumo, nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir
eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin
teis.
Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis.
Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir
vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir
su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius
neturtinius santykius.
T1.2. Civilinio teisinio reguliavimo dalykas.
Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius
visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis.
LR CK 1 str. Sakoma, kad is K reguliuoja turtinius santykius ir
su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostanius
tarp fizini asmen, juridini asmen ar organizacij, neturini
juridinio asmens statuso. statym numatytais atvejais K taip pat
reguliuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius
(nesusijusius su turtiniais).
Pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai
santykiai.
Turtiniai santykiai tai visuomeniniai ekonominiai santykiai dl
turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perjimo i vien
asmen kitiems, taip pat dl darb atlikimo, paslaug tiekimo ir pinig
mokjimo.
Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja CT, yra bdinga prekin
pinigin iraika. Su prekine pinigine forma yra susij ir daugelis
neatlygintin turtini pinigini santyki: pvz., pasaugos, panaudos,
paveldjimo, ir kt. I iors tokie santykiai, atrodo, neturi prekins
pinigins iraikos, taiau ji yra j pagrindas. Antai, u daiktus, kurie
neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi,
atlyginimas nenumatytas. Taiau tie daiktai yra turtas, turi savo
vert, kuri, juos dl kieno nors kalts sugadinus, praradus ir pan.,
gali bti iiekoma pinigais.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusij su turtiniais, - tai
visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dl nematerialini grybi,
neatskiriam nuo mogaus ar moni organizuoto kolektyvo. Tos grybs nra
vertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibdina asmenyb (mogaus,
organizuoto moni kolektyvo individualyb), atskleidia jos
visuomenin, dorovin vert. ioms vertybms priklauso garb, orumas,
vardas (pavard), juridinio asmens pavadinimas, preks enklas, asmens
laisv, nelieiamyb, buto nelieiamyb, piliei asmeninio gyvenimo,
susirainjimo, telefonini pokalbi slaptumas ir kt. ios vertybs
neatsiejamos nuo asmens, j negalima perleisti, pasisavinti ir pan.
Taiau ne visus santykius, atsirandanius dl i vertybi, reguliuoja CT
normos. Daugum j reguliuoja Konstitucins normos, kuri CT
nekonkretizuoja. CT normos gina garb ir orum, ugarantuoja
vaizduojamojo meno krinyje pavaizduoto pilieio interes apsaug ir
kt. Naujuosiuose civiliniuose statymuose reikt iplsti bei padidinti
piliei neturtini teisi apsaug.
Asmeniniai neturtiniai santykiai, susij su turtiniais, - tai
santykiai, kurie atsiranda dl dvasins krybos produkt: mokslo,
literatros, meno krini, atradim, iradim bei pramons pavyzdi sukrimo
bei naudojimo. Krjas, sukurdamas atitinkam krin, deda j savo darbo
ir pasiekia tam tikr krybos rezultat. Jeigu tas dvasins krybos
produktas visuomenei yra naudingas, tai j panaudojant autorius gyja
asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o
kartu ir neturtinius santykius, kurie susij su turtiniais. Pvz.,
asmuo, sukrs literatros krin, gyja ias asmenines neturtines teises:
1) autorysts teis; 2) teis autorin vard; 3) teis krinio paskelbim,
dauginim ir platinim; 4) teis krinio nelieiamyb; teis versti krin
kitas kalbas. Taip pat turtin krjo teis autorin atlyginim
(honorar).
Asmenini neturtini santyki, susijusi su turtiniais, bdinga savyb
yra ta, kad ie santykiai turi objektyvia forma iorikai ireikt
objekt (krin, iradim ir pan.), kuris yra atskiras nuo krjo
asmenybs. Tuo tarpu asmenini neturtini santyki, nesusijusi su
turtiniais, atskiro objekto nra. mogaus garb, orumas ir kitos
vertybs, sudaranios i santyki objekt, i esms yra paties asmens
savybs.
T1.3. Visuomenini santyki civilinio teisinio reguliavimo
metodas.
Civilinio teisinio reguliavimo dalykas rodo, kokius
visuomeninius santykius reguliuoja civilin teis, o civilinio
teisinio reguliavimo metodas, - kaip, kokiais bdais ir priemonmis
tai yra daroma.
Civilinio teisinio reguliavimo metodas tai sistema teisini
priemoni, bd, kuriais civilin teis veikia reguliuojamus
visuomeninius santykius, nukreipia juos visuomenei pageidaujama
kryptimi.
Teisinio reguliavimo metodo svarbiausi elementai (teisinio
poveikio bdai): leidimo, sakymo (liepimo) ir
draudimo.Administracinje teisje dominuoja liepimo (sakymo)
elementai, baudiamojoje draudimo, civilinje teisje leidimo. Tokiu
bdu susidaro savarankiki administracinio , baudiamojo ir civilinio
teisinio reguliavimo metodai, turintys kiekvienam j bdingus
poymius, kurie iuos metodus ir skiria vienus nuo kit.
Civilinio teisinio reguliavimo metodo poymiai: 1) teisin
civilini teisini santyki dalyvi lygyb; 2) i santyki dalyvi
iniciatyva formuojant santykius; 3) dispozityvikumas gyjant bei
gyvendinant civilins teiss subjektams priklausanias teises; 4)
turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb, siekiant
atstatyti paeistas subjektines teises; 5) iekinin paeist ar ginijam
teisi gynimo tvarka.
Teisin CT santyki dalyvi lygyb: CT reguliuojam santyki dalyviai
yra nepavalds vieni kitiems, CT normos jiems nustato lygias teises
ir pareigas (neprikl. nuo to, kas i santyki subjektas fizinis
asmuo, juridinis asmuo, valstyb, kokia subjekt turtin padtis ir t.
t.). Pavyzdiui, teisin lygyb pirkimo pardavimo santykyje reikiasi
tuo, kad pirkjas ir pardavjas teisikai yra nepavalds vienas kitam
ir pardavjas negali priversti pirkjo, kad jis nusipirkt daikt u tam
tikr kain. Bet CT santykio dalyviai patys savo susitarimu gali
pakeisti lygi pradin teisin padt (pvz., skolintojas, pagal paskolos
sutart perdavs tam tikr pinig sum skolininkui, turi tik teis tos
sumos reikalauti, o skolininkas tik pareig skol grinti), ir vl j
atstatyti (skola grinama), t.y. pavalds vienas kitam netampa.
CT santyki dalyvi iniciatyva formuojant santykius: CT subjektai,
nordami gyti civilines teises ar susikurti civilines pareigas, turi
ireikti savo vali: sudarydami vairius sandorius (pirkimo -
pardavimo, main, dovanojimo, paskolos ir t.t.); sukurdami mokslo,
meno, literatros krinius; priimdami ar atsisakydami priimti palikim
(fiziniai asmenys) ir pan. CT yra vienintel teiss aka, kurios
normos civilins teiss subjektams suteikia toki plai valios ir
veiksm laisv atsirasti, pasikeisti bei pasibaigti vairiems
teisiniams santykiams, taip pat sigyti subjektines teises bei
disponuoti jomis.
Dispozityvikumas CT santykiuose, - tai CT normomis pagrsta
civilini teisini santyki subjekt galimyb savo nuoira gyvendinti
savo civilin teisin subjektikum pasirinkti atitinkam savo elgesio
variant: gyti vienokias ar kitokias subjektines teises ar j negyti,
pasirinkti konkret j gijimo bd, savo nuoira statymo nustatytuose
rmuose reguliuoti teisini santyki turin, disponuoti subjektinmis
teismis.
Turtin subjektini civilini teisi paeidjo atsakomyb. Pagrindinis
CT reguliavimo dalyko komponentas yra turtiniai santykiai. Kadangi
turtini santyki objektas turtas CT paeidimo atveju sunaikinamas,
kitokiu bdu padaromi nuostoliai ar nevykdoma pareiga, tai
neteistais veiksmais yra paeidiama ir CT santyki dalyvi turtin
lygyb, kuri btina atstatyti. Todl turtini teisi paeidjas yra
pareigojamas atstatyti buvusi iki teiss paeidimo padt: atlyginti al
natra arba pinigais (nuostolius), o statymo nustatytais atvejais
sumokti netesybas (baud, delspinigius) ir kt.
Neturtini, susijusi su turtinmis, teisi paeidjas statym
numatytais atvejais taip pat pareigojamas atlyginti al. Ji
atlyginama, pvz., u autorysts teiss paeidimus, dl kuri atsirado
turtini nuostoli, u juridini asmen neturtini teisi paeidimus, jeigu
jie padar al.
LR CK numato tik vienintel neturtini, nesusijusi su turtinmis,
teisi paeidimo atvej, kai ala atlyginama. Tai vadinamasis moralins
alos atlyginimas u garbs ir orumo paeidim, paskelbus tikrovs
neatitinkanias inias, taip pat paskleidus informacij apie fizinio
asmens asmenin gyvenim. alos atlyginimo dyd nuo 500 iki 10.000 Lt
nustato teismas. iuo atveju ala padaroma asmeninms neturtinms
vertybms ir nra susijusi su turtiniais praradimais, o pasireikia
dvasinio pobdio praradimais, kuriuos bent i dalies gali kompensuoti
pinigins sumos. Reikt atsivelgti usienio valstybi patirt ir
nustatyti daugiau neturtins alos atlyginimo atvej.
CT normose numatyti ir tokie atvejai, kai u padaryt al atsako ne
patys paeidjai, o kiti asmenys: pvz., u nepilnamei iki 15 met
padaryt al atsako tvai, tviai, globjai arba mokymo, aukljimo ar
gydymo staiga (CK 498 str.).
Turtins atsakomybs tikslas paalinti civilini teisini subjektini
teisi paeidimo pasekmes ir garantuoti i teisi gyvendinim.
Iekinin paeist ar ginijam teisi gynimo tvarka. CT santyki
dalyviai turi lygias teises, yra nepavalds vieni kitiems. Todl tarp
j kilus gin turi sprsti nesuinteresuotas organas, su kuriuo
pavaldumo ryiais nra susijusi n viena i gino ali. Tokie specials
jurisdikciniai organai yra teismas bei arbitraas, kurie paprastai
ir sprendia civilinius ginus.
Taigi civilinio teisinio reguliavimo metodas yra teiss subjekt
juridine lygybe pagrsta teisinio poveikio bd ir priemoni
visuomeniniams santykiams sistema, leidianti pasireikti t santyki
dalyvi iniciatyvai ir dispozityvikumui, gyjant bei gyvendinant
civilines subjektines teises, o jas paeidus, numatanti turtins
atsakomybs priemones ir teis turiniam asmeniui garantuojanti
gynybos priemones, kad paeistosios teiss bus atstatytos.
T1.4. Civilins teiss funkcijos ir udaviniai.
Teiss funkcija tai jos poveikis, vaidmuo, paskirtis, tvirtinant,
organizuojant bei vystant visuomeninius santykius. Teis kaip
visuomenini santyki tvirtinimo, organizavimo bei vystymo veiksnys
atlieka dvi svarbiausias funkcijas: reguliavimo ir apsaugos.
Atskirose teiss akose jos pasireikia nevienodai. Baudiamoji,
baudiamojo ir civilinio proceso teis daugiausiai atlieka apsaugos
funkcijas. Civilinje teisje pagrindin vieta skiriama pozityviam
visuomenini santyki reguliavimui, t.y. reguliavimo funkcijai. CT
paskirtis teisikai veikti susiklosiusius turtinius, taip pat
asmeninius neturtinius santykius tarp vienas kitam nepavaldi
subjekt, organizuoti tuos santykius taip, kad jie funkcionuot
remiantis visuomens vystymosi dsningumais, pagal visuomens
poreikius, kad bt ukertamas kelias atsirasti ir plstis visuomenei
alingiems santykiams.
Pagal CT norm poveikio visuomeniniams santykiams pobd tikslinga
skirti dvi reguliavimo funkcijos ris: statik ir dinamik. Statikos
reguliavimo funkcijos poveikis reikiasi tuo, kad atitinkami CT
institutai tvirtina visuomenei bei valstybei pageidautinus
visuomeninius santykius (nuosavybs teiss institutas nustato
nuosavybs teiss subjektus, turin, objektus ir t.t., autorins teiss
institutas, iradim teiss institutas ir kt.). Dinamika reguliavimo
funkcija pasireikia tuo, kad civilins teiss norm poveikis
nukreipiamas visuomenini santyki dinamikos forminim, t santyki
keitim, tobulinim, skatinim atsirasti naujiems visuomeniniams
santykiams, atitinkantiems mogaus ir visuomens poreikius.
Nors civilin teis i esms yra reguliacinio pobdio, taiau ji vykdo
ir apsaugos funkcij. Paeidus CT normas bei kit asmen subjektines
teises, tos normos numato ir sankcijas, kuri tikslas atstatyti
padt, buvusi iki teiss paeidimo: pvz., savininkas ar teistas
valdytojas gali ireikalauti daikt i svetimo, jei jis neteistai j
valdo, reikalauti atlyginti al ar nuostolius, reikalauti per teism
paneigti garb bei orum eminani informacij, jei ji neatitinka
tikrovs, ir pan.
Visuomenini santyki teisinio tvirtinimo faktas, numatytos
sankcijos, kurios gali bti taikomos paeidus civilins teiss normas,
be abejo, vaidina ir tam tikr aukljamj bei spjamj vaidmen. Todl
manoma, kad CT atlieka ir aukljimo funkcij.
Pagrindinis CT udavinys nukreipti moni, vairi organizacij, taip
pat valstybs institucij veikl ta linkme, kad bt spariau vystoma
privatine nuosavybe pagrsta visuomens ekonomin baz ir sudarytos
slygos vis geriau patenkinti fizini bei juridini asmen
materialinius ir dvasinius poreikius.
Remdamiesi idstytu, galime suformuluoti CT sampratos
apibrim:
Civilin teis tai teiss norm sistema, skirta teisikai reguliuoti
vienas kitam nepavaldi subjekt turtinius santykius, kuri objektas
turi tiesiogiai ireikt ar numatom vert, taip pat tiek su turtiniais
susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei
organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe
pagrst visuomens ekonomin baz, kuri sudaryt slygas vis geriau
patenkinti fizini bei juridini asmen materialinius bei dvasinius
poreikius.
T1.5. Civilins teiss atribojimas nuo kit teiss ak.
Teisinio reguliavimo dalykas yra pagrindinis kriterijus, metodas
pagalbinis kriterijus, kuriais remiantis viena teiss aka yra
atribojama nuo kitos. Atriboti CT nuo valstybins ar BT nesunku, nes
j reguliuojami santykiai kokybikai skirtingi. Daug sunkiau CT
atriboti nuo Administracins, Darbo ir eimos teiss, nes jos turi
daug bendro su CT.
Civilins teiss atribojimas nuo administracins. Administracin
teis reguliuoja santykius, atsirandanius valstybs institucijoms
gyvendinant vykdomj bei tvarkomj veikl (valstybini moni, akcini
bendrovi steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvark, valstybinms
monms valstybinio kapitalo l ir kt.). Turtiniams santykiams,
kuriuos reguliuoja administracin teis , bdinga tai, kad viena i i
santyki ali yra valdymo institucija, tuose santykiuose dalyvaujanti
kaip jai pavest vykdomj tvarkomj funkcij vykdytoja, o kita alis jai
pavaldi. T.y. administraciniai teisiniai santykiai yra valdios ir
pavaldumo santykiai. Jeigu valstybinio valdymo organas (pvz.,
savivaldybs miesto valdyba) lygybs pagrindu sudaryt rangos sutart
dl savo patalp remonto, iuos sutartinius santykius reguliuot jau ne
administracins , bet CT normos. Administraciniam teisiniam
reguliavimui bdingi teisinio sakymo (liepimo) ir pavaldumo
elementai, o civiliniam teisiniam reguliavimui leidimo,
koordinavimo elementai ir teisin lygyb.
Finans teis nuo civilins teiss skiriasi tuo, kad jos reguliavimo
dalykas santykiai, atsirandantys valstybei gyvendinant finansin
veikl (biudeto, emisijos ir kt.). iems santykiams, kaip ir
administraciniams teisiniams, bdingas j subjekt pavaldumas, o ne j
teisin lygyb.
Darbo teiss reguliavimo dalykas visuomeniniai santykiai,
susidarantys darbo proceso metu. Darbo teisini santyki subjektai
teisikai yra lygs ir kartu pavalds monje, organizacijoje nustatytai
vidaus tvarkai. Tuo i esms darbo teis ir skiriasi nuo civilins
(pvz., CT normomis reguliuojami rangos santykiai rangovas
nepriklauso usakovo darbuotoj kolektyvui, pats organizuoja savo
darb, nustato veiklos tvark).
eimos teiss reguliavimo dalykas asmeniniai ir turtiniai
santykiai, atsirandantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos
nari, taip pat tarp globj ir globotini, rpintoj bei rpintini. eimos
teisje dominuojantis vaidmuo tenka asmeniniams santykiams tarp
grietai apibrt subjekt, o turtiniai santykiai priklauso nuo
asmenini, yra neatlygintini bei pasiymi kitais ypatumais, kuriuos
lemia asmeniniai santykiai.
Atriboti CT nuo prekybos teiss i esms nemanoma.Todl kai kurie
autoriai kelia klausim: ar civilin ir prekybos teis yra dvi
savarankikos teiss akos, ar tai viena aka. Daugelis autori CT laiko
bendrja privatine teise, o prekybin specialija privatine teise.
Taigi CT reguliuoja daugiau bendrus privaius santykius, kitos
privaios teiss akos, tame tarpe ir prekybos teis, - siaurus,
specifinius privaios teiss santykius. Lietuvos Respublikoje
rengiami du atskiri Civilins ir Prekybos teiss kodeks
projektai.
T1.6. Civilins teiss sistema.
Sistema tai sandara, junginys, skirting reikini ssaja,
iskirianti juos i aplinkos kaip vientis santykinai savarankik
darin. Ji apima savo komponentus (posistemes, dalis, elementus) ir
t komponent tarpusavio ryius bei santykius. T.y. sistema tai ne tik
tam tikr reikini pasidalijimas atskiras dalis elementus, bet ir t
element tarpusavio ryiai, vienijantys juos darni visum.
Sistem sudaro ne vien teis apskritai. Atskiros teiss akos,
poakiai, net atskiros teiss normos, bdamos didesns sistemos
elementai, paios sudaro santykinai savarankikas sistemas.
CT, kaip teiss sistema, yra visuma CT norm tam tikra tvarka
suburt atskirus, nuosekliai idstytus institutus, poakius, kurie
sveikaudami sudaro viening civilins teiss sistem.
Pirminis (bazinis) CT sistemos elementas yra CT norma. Atskira
ios akos norma daniausiai taip pat sudaro sistem, susidedani i
susijusi element: hipotezs, dispozicijos ir sankcijos.
CT institutas tai tam tikra CT norm grup, reguliuojanti
santykinai savarankik visuomenini santyki sistem, - dal CT
reguliuojam santyki (CT subjekt, sandori, iekinins senaties ir kt.
institutai).
CT poakis tai keli pagal reguliavimo dalyk vienariai tarpusavyje
susij CT institutai, sudarantys santykinai savarankik CT sistemos
dal. Tai nuosavybs, prievolin, but teis, autorin ir iradybos teis
(pvz., prievolins teiss poakis susideda i pirkimo pardavimo,
dovanojimo, paskolos, pavedimo, turto nuomos, komiso, rangos ir kt.
institut).
Be mint CT sistemos element, i sistema dar yra skirstoma :
bendrj ir ypatingj CT sistemos dalis.
Bendrosios CT dalies normos ir institutai nustato bendras
taisykles, kurios paprastai taikomos visiems CT norm
reguliuojamiems visuomeniniams santykiams. Pagal savo struktr
bendroji dalis skirstoma tarpusavyje susijus teiss institut
kompleks. iems svarbiausiems institutams priklauso pagrindiniai
nuostatai, nurodantys civilini statym udavinius, civilins teiss
normomis reguliuojamus santykius, nustatantys civilini teisi ir
pareig atsiradimo pagrindus, civilini teisi gyvendinimo slygas,
civilini teisi gynimo bdus, teisin civilins teiss subjekt padt,
teiss normas apie sandorius, atstovavim, terminus ir iekinin
senat.
Ypatingosios CT dalies normos, institutai ir poakiai reguliuoja
tik tam tikras, atskiras visuomenini santyki grupes. Ypatingosios
dalies normos skirstomos iuos poakius ir institutus:
1) nuosavybs teiss poakis, kurio normos (tame tarpe ir bendros)
reguliuoja privatins, kooperatyv, visuomenini organizacij,
valstybs, savivaldybi nuosavybs santykius.
2) Prievolins teiss poakis. Jis susideda i bendr norm ir
institut, kurie taikomi vis ri prievoliniams santykiams, ir
speciali norm bei institut, skirt atskiriems prievoliniams
santykiams reguliuoti.
3) CT poakis, reguliuojantis santykius, atsirandanius dl dvasins
krybos rezultat sukrimo ir panaudojimo, susideda i autorins teiss,
teiss atradim, iradim teiss, teiss pramonin pavyzd institut. io
poakio normos reguliuoja santykius, atsirandanius dl literatros,
mokslo, meno krini sukrimo, atradim, iradim padarymo ir t.t.
T1.7. Privatin ir civilin teis.
Jau senovs Romos teisininkai visas pozityviosios teiss normas
skirst dvi dideles grupes: viej teis ir privatin teis.
Vieoji teis: - nustato vieosios valdios organizacij ir
reguliuoja atskir asmen santykius su valstybs organais,
susivienijimais, bendruomenmis bei kt. vieaisiais junginiais;
gina valstybs interesus;
jos reguliuojamiems santykiams bdinga valdia ir pavaldumas.
Paprastai vieajai teisei priskiriamos konstitucins,
administracins, finansins, baudiamosios teiss akos, taip pat vieoji
tarptautin teis.
Privatin teis: - reglamentuoja privai asmen santykius;
jos reguliuojami santykiai grindiami privaios autonomijos,
lygiateisikumo, nepavaldumo principais.
Paprastai privatinei teisei priskiriamos civilin (skaitant ir
eimos teis), prekybin, darbo, agrarin (ekologin) ir tarptautin
teis.
Svarbiausia privatins teiss aka civilin teis.
Civilin teis tai teiss aka, kurios normos reguliuoja lygi ir
vienas kitam nepavaldi subjekt visuomeninius turtinius santykius ir
su jais susijusius, taip pat ir nesusijusius, asmeninius
neturtinius santykius.
2. Civiliniai statymai.
Civilins teiss altiniai.
Kiekvieno civilinio teisinio santykio subjekto elges reguliuoja
vieno ar kito valstybinio norminio akto teiss normos. iuo poiriu
valstybiniai norminiai aktai gyja CT altinio reikm.
Pagrindinis CT altinis Konstitucija (K). K suprantama kaip
statym leidimo, tobulinimo baz, pagrindiniai principai. Bet kokie
CT statymai negali prietarauti K-jai. Pvz., K 23 str. Nuosavyb
nelieiama. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka
visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. Joks CT statymas
negali paeisti io principo.
LR CK pagrindinis kodifikuotas CT altinis. Susideda i 2 dali:
bendroji dalis, prievoliniai santykiai.
Sekantis altinis Civiliniai statymai.
Visi kiti norminiai aktai reguliuojantys civilinius santykius
postatyminiai. Juos leidia institucijos, kurios neturi statymo
leidybos teiss. Daniausiai tai valstybs valdymo organ ileisti
aktai. Jie negali prietarauti statymams, yra maesns teisins galios.
Postatymini akt paskirtis konkretizuoti statymus, juose tvirtintas
normas. Tai Vyriausybs nutarimai, potvarkiai, Ministerij,
departament, kt. valdymo organ teiss aktai, vairi organizacij
nuostatai, statai (danai reguliuoja organizacijos nari turtines
teises). Savivaldybi Taryb priimami sprendimai, jei jie turi CT
pobdio norm.
Paproiai gali bti CT altiniai, jei jie yra statym numatytais
atvejais visuotinai pripainti (sankcionuoti valstybs).
Konstitucinio teismo nutarimai, nustatantys, kad normos atitinka
ar ne Konstitucijai taip pat CT altiniai (danai paaikinama, kaip
ginijam norm naudoti).
Teism praktikos reikm taikant ir tobulinant CT statymus.
Svarbiausi AT sprendimai. AT teisj senatas nagrinja statym
taikymo apibendrinimo rezultatus, aprobuoja teism sprendimus. Tiek
aprobuojant, tiek nagrinjant statym taikymo apibendrinimo
rezultatus, pasiekiama vieninga statym taikymo praktika.
Civilini statym galiojimas laiko, erdvs, asmen
atvilgiu.1993.04.06. ileistas statymas Dl LR statym ir kit teiss
akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos nurodo nuo kada TA laikomi
galiojaniais.
Lietuvos Respublikos statymai sigalioja po to, kai juos pasirao
ir "Valstybs iniose" oficialiai paskelbia Respublikos Prezidentas ,
jeigu paiuose statymuose nenustatoma vlesn sigaliojimo diena.
Kiti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j
paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose aktuose nenustatoma
kita sigaliojimo tvarka.
Respublikos Prezidento dekretai taip pat sigalioja kit dien po j
paskelbimo "Valstybs iniose", jeigu paiuose dekretuose nenustatoma
kita j sigaliojimo diena.
Esant neatidliotinam reikalui, Lietuvos Respublikos statymai,
kiti Seimo priimti teiss aktai, taip pat Respublikos Prezidento
dekretai oficialiai gali bti paskelbti specialiame Seimo leidinyje
arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos telegram agentr
(ELTA). Tokiu atveju statymai ir kiti Seimo priimti aktai sigalioja
po to arba kit dien po j paskelbimo, taiau artimiausiu metu ie
teiss aktai skelbiami ir "Valstybs iniose".
Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos,
keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja
kit dien po to, kai jie pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo
ministro paskelbiami "Valstybs iniose".
Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas sigalioja t dien, kuri
jis pirmiausiai buvo paskelbtas "Valstybs iniose" arba specialiame
Seimo leidinyje, arba respublikiniuose laikraiuose per Lietuvos
telegram agentr (ELTA).
Nustoja galios: 1) jei tas statymas ar kt. norminis aktas buvo
ileistas apibrtam terminui, - pasibaigus jo galiojimo laikui:
2) pripainus netekusiu galios (primus nauj normin akt nurodoma
nuo kada ir kokie norminiai aktai netenka galios, nors danai
valstybinio valdymo organai (VVO) ileidia normin akt, nenurodydami,
kad tokiu paiu pavadinimu anksiau ileistas norminis aktas nustojo
galios).
Bendra taisykl teiss norminiai aktai (TNA) atgal negalioja. TNA
taikomi tik tiems santykiams, kurie atsirado jau sigaliojus TNA-ui.
Bet paiame TNA-e gali bti nurodyta, kad is aktas reguliuoja ir
santykius buvusius iki TNA-o sigaliojimo.
Galiojimas erdvje. Visi LR statymai ar kt. TNA-ai galioja visoje
alies teritorijoje. Tam tikrais atvejais Vyriausybs nutarimai,
ministerij, departament ar kt. VVO teiss aktai gali bti apibrto
teritorinio galiojimo, pvz., administracinio vieneto teritorijoje.
Tai turi bti numatyta paiame teiss akte. Administracinio vieneto
TNA galioja toje teritorijoje.
Galiojimas visuomenini santyki subjektams (galiojimas asmenims).
Bendra nuostata statymai, kiti TNA-ai galiojantys t.t.
teritorijoje, taikomi visiems, toje teritorijoje esantiems
asmenims. Toks akt galiojimas vadinamas bendruoju.
Galimas ir specialusis CTNA galiojimas asmenims. Tai tokie
atvejai, kai CTNA taikomas ne visiems CT santyki subjektams t.t.
teritorijoje. Tokiu atvej subjekt, kuriems taikomas CTNA ratas turi
bti nurodomas paiame CTNA-e. Jei kyla neaikum, turi bti
vadovaujamasi nuostata, kad CTNA galioja visiems asmenims.
5,Usienio valstybi civilins ir prekybins teiss bendra
charakteristika.
Monistin ir dualistin civilins teiss sistemos. Raidos
tendencijos.
Dualistin CT teiss sistema civilin ir prekybos teiss laikomos
savarankikomis privatins teiss akomis. Valstybs, turinios dualistin
privatins teiss sistem: Vokietija, Pranczija, Ispanija ir kt.
Prekybos teis i pradi susiklost kaip pirkli luomo teis. Pirkliams
nebuvo naudinga laikytis vis civilins teiss norm, kai kurios j var
prekyb. Palaipsniui formavosi prekybos paproiai, savitos prekybos
sandori sudarymo taisykls, kurios vliau buvo tvirtintos teiss
normomis, o pastarosios savo ruotu buvo kodifikuotos atskiruose
Prekybos kodeksuose.
Monistin CT sistema. Prekybos teis nra savarankika teiss aka,
nes vadinamoji prekybos teis yra ne kas kita, kaip specialios
civilins teiss normos, taikomos komersant (verslinink) tarpusavio
santykiams.
Raidos tendencijos. Olandija, Italija ir Kanados Kvebeko
provincija, kuriose egzistavo dualistin privatins teiss sistema,
ilgainiui jos atsisak. Viening (unitarini) civilini kodeks
egzistavimas ir skirtum tarp civilins bei prekybos teiss inykimas
buvo pavadintas civilins teiss komercializacija. Civilins ir
prekybos teiss santykio problema tebra aktuali Lietuvoje).
Pastaraisiais deimtmeiais alia svok civilin teis, prekybos teis
pradtos vartoti kitos svokos: biznio, arba verslo, teis, ekonomikos
teis, kin teis ir pan. Vargu ar jos laikytinos savarankikomis teiss
akomis. Mintos svokos i esms reikia ne k kit, o tam tikr teisin
disciplin, kurs, kur dstant yra analizuojama visa, kas yra susij su
verslu (analizuojami ne tik civilins teiss institutai sutari teis,
moni teis, bet ir darbo teis, kain ir konkurencijos teisinis
reguliavimas, vartotoj teisi gynimas, bankininkyst ir kt.).
Pagrindins usienio ali teisins sistemos.
Pasaulyje egzistuoja daugyb nacionalini teisini sistem.
Panaumai, kuriuos nulemia istorins, ekonomins, kultrins, politins
ar kitokios prieastys, leidia iskirti kelias giminingas teiss
eimas. Literatroje pateikiamas skirtingas pagrindini pasaulio
sistem grupi skaiius Pvz., R. David pasaulio teisines sistemas
skirsto roman german (kontinentin) teiss eim, angl amerikiei
(bendrj) teiss eim, socialistin teiss eim ir teiss eimas,
grindiamas religijos ar tradicij panaumu. Pagrindins yra bendroji
ir kontinentin teiss eimos.
Valstybse, atstovaujaniose kontinentins teiss teisinei sistemai,
civilin teis suprantama kaip vieninga teiss aka, kurios normos
reguliuoja turtinius ir su jais susijusius ar nesusijusius
neturtinius santykius.
Bendrosios teiss teisins sistemos alyse civilins teiss , kaip
vieningos teiss akos, apskritai nra. JAV, Anglijoje ir kt.
bendrosios teiss teisins sistemos alyse egzistuoja institucin
privatins teiss sistema, sudaryta i eimos teiss, nuosavybs teiss,
sutari teiss, delikt teiss, moni teiss, paveldjimo teiss,
intelektins nuosavybs teiss ir kt. teiss institut.
II. CIVILINIS TEISINIS SANTYKIS.
6. Civilinio teisinio santykio svoka ir ypatumai.
T6.1. Civilinio teisinio santykio svoka ir struktriniai
ypatumai.
Nordami patenkinti savo poreikius asmenys dalyvauja vairiuose
visuomeniniuose santykiuose. Jeigu iuos santykius reguliuoja TN os,
visuomeniniai santykiai gyja teisin form ir tampa teisiniais
santykiais, o santyki subjektai gyja subjektines teises ir teisines
pareigas. CT santykiai, tai CT normomis sureguliuotas faktinis
visuomeninis santykis, kurio dalyviai turi subjektines civilines
teises bei pareigas. Sureguliavus visuomeninius santykius CTN-omis
visuomeniniai santykiai neinyksta, faktiniai visuomeniniai
santykiai gyja tam tikr teisin apibrtum. T.y. faktinio visuomeninio
santykio turin sudarantys veiksmai tampa to santykio dalyvi
subjektinmis teismis ir teisinmis pareigomis. Taigi, tuos paius
santykius galime velgti dvejopai: kaip faktinius visuomeninius
santykius ir teisinius santykius.
CT santykis tai CTN- pagrindu dl materialini ar nematerialini
grybi atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisin
savarankikum bei turtin atskirum ir dalyvauja tame santykyje kaip
lygiateisiai teisi ir pareig subjektai.
CT santyki ypatumai. Specifinius CT santyki bruous, pagal
kuriuos CT santykius galima atriboti nuo kit teisini santyki
nulemia teisinio reguliavimo dalyko ir metodo ypatumai. Civilinis
teisinis santykis nuo kit teisini santyki skiriasi savo subjektais,
kurie turi organizacin ir turtin atskirum, yra teisikai nepavalds
vieni kitiems.
CT santykio turinys. Civilinio teisinio santykio turinys yra
teismis ir pareigomis numatyti civilini teisini santyki dalyvi
veiksmai.
Civilins subjektins teiss svoka. Civilin subjektin teis
apibdinama, apibriama kaip galimas elgesys skirtas tenkinti savo ar
kit santykio dalyvi interesus.
Civilins subjektins teiss turinys tai civilins teiss normomis
leidiamas (nedraudiamas) elgesys, susidedantis i trij ri
galimybi:
1) galimybs turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio
variant,
2) galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro aktyvaus
elgesio,
3) galimybs imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti ar
ginti.
Civilin subjektin pareiga suprantama kaip privalomo elgesio
ribos, kaip privalomas elgesys, skirtas tenkinti teisini santyki
dalyvi interesus.
Civilins subjektins pareigos turinys tai privalomas elgesys,
susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka teis turinio asmens
galimybes:
1) galimyb paiam teis turiniam asmeniui tam tikru bdu elgtis
atitinka pareigoto asmens teisin btinyb netrukdyti jam tai daryti
(netrukdyti savininkui turt valdyti, naudotis juo bei
disponuoti),
2) galimyb reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio i kito ar kit
asmen atitinka pareigoto asmens teisin btinyb tuos aktyvius
veiksmus vykdyti (nuomotojas privalo perduoti nuomininkui jo
isinuomot daikt),
3) galimyb imtis priemoni savo subjektinei teisei apsaugoti bei
ginti atitinka pareigoto asmens teisin btinyb ne tik kad netrukdyti
imtis toki priemoni, bet atitinka jo pareiga padti atstatyti t
paeist ar ginijam subjektin teis.
Jeigu vieno asmens teiss negarantuotos kit asmen privalomas
elgesys, tai bus tik jo noras. Todl civilinis teisinis santykis ir
reikiasi keli asmen galimo bei privalomo elgesio aktais, kurie
numato j teises ir pareigas.
CT santyki subjektai. tai asmenys, tarp kuri susiklosto arba
atsiranda CT santykis. Teigiama, kad CT santykiai gali atsirasti ir
tarp asmens ir daikto (pvz., nuosavybs teisiniai santykiai). Taiau
toks teiginys i esms neteisingas. CT santykiai gali atsirasti tik
tarp asmen (subjekt) dl to daikto (objekto). CT santyki subjektu
gali bti kiekvienas asmuo, kuris pagal atitinkamus galiojanius CT
NA gali bti t civilini santyki subjektu. T.y. tas asmuo turi turti
civilin teisin subjektikum. gyvendindamas subjektikum, siekdamas
tenkinti savo poreikius, asmuo gali gyti vairias subjektines
civilines teises. CT santykiu subjektu gali bti valstyb,
savivaldyb, fizinis ar juridinis asmuo.
Fiziniai asmenys kaip civilini santyki subjektai skirstomi:
1) LR pilieiai,
4) usienieiai,
5) apatridai (asmenys be pilietybs).
Usienio pilieiai ir apatridai naudojasi Lietuvoje su neymiais
apribojimais naudojasi tokiomis pat civilinmis teismis ir
pareigomis kaip ir Lietuvos pilieiai.
Juridinis asmuo, kaip CT santyki subjektas, suprantamas kaip tam
tikra organizacija, turinti savo atskir turt ir galinti savo vardu
gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, bti
iekovu bei atsakovu teisme arba treij teisme (arbitrae).
CT santykiuose statym numatytais atvejais dalyvauja valstyb bei
savivaldybs.
CT subjektikumas tai CTN-omis nustatyta fizini, juridini, asmen
bei valstybs ar savivaldybi galimyb bti civilini teisini santyki
subjektais.
CT santyki subjekt teisinis subjektikumas nra vienodas. Jis
priklauso nuo Ctsantyki subjekt paskirties, j poreiki.
Laikoma, kad fizini asmen TC subjektikumas yra bendro pobdio-
jie gali turti vairias CT-es ir pareigas, kurios reikalingos mogui
apskritai.
Juridiniai asmenys kuriami tam, kad pasiekt konkret, special
tiksl. Todl j CT subjektikumas specialus.
Tam tikr ypatum turi ir Valstybs bei Savivaldybi CT
subjektikumas, nes j paskirtis specifin ir skiriasi nuo fizini bei
juridini asmen subjektikumo.
Vyrauja nuomon, kad CT subjektikumas susideda i teisnumo ir
veiksnumo.
Teisnumas tai bendra subjektin teis gyti, turti konkreias
civiliniais statymais numatytas ar jais nedraudiamas teises bei
susikurti sau pareigas.
Veiksnumas bendra subjektin teis savo veiksmais gyti ias
civilines teises bei susikurti pareigas.
Pvz., Konstitucijos 47 str. Yra nuostata, kad em () nuosavybs
teise gali priklausyti tik LR pilieiams ir valstybei. i K nuostata
nurodo kas gali tapti ems nuosavybs subjektais apibrtas LR piliei
ir valstybs teisnumas. Nordamas tapti konkreios ems nuosavybs
subjektu, asmuo turi atlikti (galti atlikti) aktyvius veiksmus t.y.
turi bti veiksnus.
Teisnumas tai subjektui suteikta galimyb gyti konkreias
subjektines teises, o j realizavimui reikia, kad subjektas bt
veiksnus.
CT santyki rys.
Daniausiai CT santykiai klasifikuojami atsivelgiant j
objektus:
1) turtiniai CT santykiai atsirandantys tarp subjekt dl
turto,
2) neturtiniai CT santykiai atsirandantys dl mogaus krybos
rezultat ar asmenini neturtini grybi, neatskiriam nuo asmens
Pagal savo turin CT santykiai skirstomi:
1) absoliutiniai CT santykiai- kuriuose gali dalyvauti
kiekvienas asmuo,
2) santykiniai kuriuose gali dalyvauti tik tam tikras asmen
ratas.
Turtiniai CT santykiai skirstomi :
1) nuosavybs CT santykius tai tokie CT sureguliuoti turtiniai
santykiai, kur teis turintis asmuo, nuosavybs teiss subjektas, turi
teis turt valdyti, naudotis juo ir disponuoti, o visi kiti asmenys
turi pareig netrukdyti jam gyvendinti ias teises.
2) prievolinius CT santykius tai CT normomis sureguliuoti
turtiniai santykiai, kuri vienas subjektas kreditorius, turi teis
reikalauti i kito subjekto skolininko, kad is perduot jam turt,
atlikt darbus, teikt paslaugas, sumokt pinigus arba susilaikyt nuo
koki nors veiksm, o skolininkas privalo vykdyti savo pareig.
Nuosavybs teisiniai santykiai skirstomi :
1) privaios nuosavybs teisinius santykius (subjektai fiziniai ar
juridiniai asmenys),
2) vieosios nuosavybs teisinius santykius ( subjektai valstyb ar
savivaldybs).
Neturtiniai CT santykiai yra trij ri:
1) asmeniniai neturtiniai santykiai, atsirandantys dl neturtini
grybi, kurios neatskiriamos nuo mogaus ar moni kolektyvo
(neturtiniai santykiai nesusij su turtiniais), - tai santykiai dl
garbs, orumo, vardo, firminio pavadinimo ir pan.), i santyki
objektai negali bti perleidiami kitiems asmenims,
2) neturtiniai santykiai, atsirandantys dl intelektualins
veiklos produkt (neturtiniai santykiai susij su turtiniais),
atsiranda dl mokslo, meno, literatros krini, iradim ir pramonini
pavyzdi sukrimo bei panaudojimo, intelektualins veiklos objekt,
neturtines bei turtines teises, iskyrus autorin teis, autoriai gali
perleisti kitiems asmenims,
3) organizaciniai teisiniai santykiai, jie susij tiek su
turtiniais, tiek su neturtiniais santykiais ir padeda tiems
santykiams atsirasti, formuotis ar juos gyvendinti, - tai
santykiai, atsirandantys sudarant perveimo ir kitas panaias kines
sutartis, atstovavimo santykiai ir kt.
T6.10. Civilini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir
pasibaigimo pagrindai.CT santykiui atsirasti reikalingas teisinis
faktinis pagrindas, vadinamas juridiniu faktuJuridinis faktas (JF)
tai toks realios tikrovs reikinys, su kuriuo CT normos sieja CT-io
santykio atsiradim, pasikeitim ar pasibaigim.
JF bdingi poymiai:
1) tai tam tikros realios tikrovs reikinys,
2) tai toks reikinys, kur numato CT normos,
3) tai turi bti toks reikinys, su kuriuo CT normos sieja tam
tikrus teisinius padarinius (pasekmes).
JF sukelia pasekmes:
1) CT santyki atsiradim,
2) CT sant. Pasikeitim,
3) CT sant. Pasibaigim.
Pagal jas JF klasifikuojami :
1) teis sukurianius,
2) teis pakeiianius,
3) teis panaikinanius.
JF pagal savo turin skirstomi:
1) veiksmus, t.y. faktus priklausanius nuo mogaus valios,
2) vykius, t.y. faktus nepriklausanius nuo mogaus valios.
Nors CT nevartojama svoka veika, bet CT statymais numatytais
atvejais kaip veiksmas gali bti suprantamas ir neveikimas (pvz.,
prievols nevykdymas, skolos negrinimas, utraukia skolininkui
atsakomyb).
Veiksmai gali bti teisti (neprietarauja CT norm reikalavimams)
arba neteisti (neatitinka, prietarauja konkreioms teiss
normoms).
Pagal tiksl teisti veiksmai skirstomi teisinius aktus ir
poelgius.
Teisiniai aktai tokie teisti veiksmai, kuriais siekiama sukurti,
pakeisti arba panaikinti CT santykius.
Poelgiai tokie CT subjekto veiksmai, kuriais jis specialiai
nesiekia sukurti sau subjektini teisi ar gyti teisini pareig, bet
dl toki veiksm atsiranda teisins pasekms, nes tai numato C
statymai.
Teisiniai aktai savo ruotu skirstomi administracinius aktus ir
sandorius.
Administraciniai aktai tai valstybinio valdymo organ,
visuomenini valdymo organ aktai, turintys CT reikm.
Sandoriai asmen veiksmai, specialiai skirti sukurti tam tikriems
teisiniams padariniams. Labiausiai paplit sandoriai CT
sutartys.
Teisiniai vykiai skirstomi :
1) absoliuius atsiranda ir vystosi nepriklausomai nuo mogaus
valios (natrali mogaus mirtis, sutartyse nenugalima jga ir
t.t.).
2) santykinius atsiradimas susijs su mogaus valios ireikimu, bet
toliau vystosi nepriklausomai nuo mogaus valios, kartais tolesnis
vystymasis gali bti net prieingas mogaus valiai (trobesi padegimas,
vaiko gimimas irt.t.)
Viskas, kas aukiau idstyta, pavaizduota pieinyje:
CT santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti kartais
neutenka vieno juridinio fakto, reikalingi keli. Tokia JF sistema,
susidedanti i dviej ar daugiau tarpusavyje susijusi veiksm ar vyki,
daniausiai vadinama faktine sudtimi, arba juridini fakt
sudtimi.
Juridini fakt sudt reikia skirti nuo sudtingo juridinio fakto.
JF sudtis yra keli savarankik fakt sistema, o sudtingas JF vieno
fakto poymi sistema (CT paeidimas kai juo padaroma ala tai vienas
sudtingas JF, taiau norint nustatyti CT paeidim, rodyti, kad buvo
vykdytas prieingas teises veiksmas, btina nustatyti prieastin ry
tarp veiksmo ir alos, turi bti nustatyta asmens, padariusio al,
kalt, pagaliau turi bti padaroma ala, - vis i veiksm sistema sudaro
juridinio fakto sudt).
T7. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTAI
T7.1. Fizini asmen teisnumas Civilins teiss subjekto svoka yra
glaudiai susijusi su civilinio teisnumo ir civilinio veiksnumo
svokomis.CK 8 str.civilin teisnum apibria kaip galjim turti
civilines teises pareigas.Civilinio teisnumo,kaip ir bet kurios
kitos teisins svokos,pobd ir turin nulemia konkreios visuomenins
ekonomins formacijos gamybiniai santykiai.Valstyb fiziniams ir
juridiniams asmenims suteikia galimyb turti civilines teises ir
pareigas,atsivelgdama atitinkamo laikotarpio materialines gyvenimo
slygas.
Teisnumas nra gimta mogaus savyb.Tai tam tikra socialin ekonomin
savyb,kuri asmeniui,kaip teiss subjektui,savo statymais suteikia ir
pripasta valstyb.Teisnumas tai antstatinis reikinys,teisikai
ireikiantis individo visuomenin padt,paskiausiai slygot
egzistuojani toje visuomenje formacijoje santyki ir bazs.Todl teiss
ir pareigos ,kurias vienu ar kitu ekonomins formacijos vystymosi
laikotarpiu gali turti teiss subjektai,yra
nevienodos.Pvz.vergvaldinje ekonominje formacijoje vergai nebuvo
teiss subjektai,todl jie neturjo teisnumo.
Civilinis teisnumas tai galjimas turti ne tik civilines
teises,bet ir civilines pareigas.Teis be pareigos neegzistuoja.Todl
teisi ir pareig tarpusavio ryys yra neatskiriamas civilinio
teisnumo bruoas.Galimyb turti civilines teises visada adekvati
galimyb gyti ir civilines pareigas.
Civilinis teisnumas glaudiai susijs su subjektine
teise.Subjektin teis tai valstybs saugomo leistino asmens(teiss
subjekto) elgesio ris ir apimantis,taip pat galimyb reikalauti
tokio elgesio i pareigoto asmens.Subjektin teis- tai konkreti
teis,priklausanti konkreiam teisinio santykio subjektui.
T7.2. Fizinio asmens teisnumo pradia ir pasibaigimas. CK 9
str.numato piliei civilinio teisnumo atsiradimo ir jo inykimo
momentus.Jame nurodyta.kad pilieio teisnumas atsiranda jo gimimo
momentu ir inyksta jam mirus.
Taiau daugeliu atvej statymas gina ir pradto,bet dar negimusio
vaiko interesus.Pvz. CK 499 str.nurodo,kad nekentjusiojo mirties
atveju teis alos atlyginim turi nedarbingi asmenys,kurie buvo
mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo
ilaikym,taip pat mirusiojo vaikas,gims po mirties.ios normos
rodo,kad galiojantys civiliniai statymai gina pradt,bet dar
negimusi vaik teises ir interesus.Taiau ms civiliniai statymai
negimusi vaik nelaiko teiss subjektais.
Civilinis piliei teisnumas pasibaigia jiems mirus.Tai reikia,kad
teisnumas nepriklauso nuo mogaus amiaus,sveikatos ir mirties
prieasties.
T7.3 Fizini asmen teisnumo lygyb. Civilinio teisnumo bdingas
bruoas visada turi bti jo realumas.Galimyb bti statymo numatyt
teisi ir pareig subjektu kiekvienam mogui turi garantuoti
pagrindinis valstybs statymas Konstitucija.Civiliniam teisnumui
bdingas lygybs principas,kurio esm ta,kad visi privalo turti
vienodas galimybes gyti visas statyme numatytas teises ir
pareigas,taiau negali turti joki privilegij.
T7.4. LR Konstitucija apie fizini asmen asmen lygiateisikum.
Galiojanti Konstitucija visiems pilieiams numato lygias teises,o
kartu ir tok pat teisnum,nepaisant rass ,lyties,tautybs,priklausymo
vienai ar kitai politinei partijai..
T7.5 Fizini asmen teisnumo turinys,teisnumo realumas ir
garantijos.
Kiekvienoje ekonominje formacijoje civilinio teisnumo turinys
yra skirtingas.Fizini asmen civilinio teisnumo turin ir pobd
slygoja toje ekonominje formacijoje susiklost gamybiniai
santykiai.Ms respublikoje galiojantys statymai suteikia galimyb
visiems turti lygias civilines teises ir pareigas ,nepriklausomai
nuo lyties ir ,rass,politini ir religini sitikinim.Galimyb turti
civilines teises ir pareigas yra neatskiriama mogaus
savyb,tenkinant savo materialinius ir kultrinius poreikius.Turdami
civilin teisnum mons gali dalyvauti vairiuose teisniuose
santykiuose.Pagal galiojani Konstitucij ir civilinius statymus ms
respublikoje civilin teisnum turi visi Lietuvos pilieiai,taip pat
usienieiai ir asmenys be pilietybs.
Civilini teisi ir pareig visuma, kurias ms respublikoje gali
turti teiss subjektai, pagal galiojanius statymus sudaro teisnumo
turin. Kaip jau akcentuota ,civilinio teisnumo turin slygoje
egzistuojantys gamybiniai santykiai,kio sistema ir nuosavybs
formos.Tai nulemia t kompleks civilini teisi ir pareig,kurias gali
turti respublikos pilieiai (gyventojai), civilines teiss
subjektai.
1990 02 12, primus Nuosavybs pagrind statym,civilinio teisnumo
turinys buvo iplstas. io statymo 2 str.numato,kad Lietuvos pilieiai
gali bti privatins nuosavybs subjektais.Kartu ipleiamos galimybs
gyti subjektin nuosavybs teis daugel objekt.LR Konst. Nurodoma,kad
turto kinio naudojimo rezultatai produkcija ir pajamos- priklauso
turto savininkui.Taigi io statymo 12 str.numato numato piliei
galimyb gyti civilin subjektin teis turto kinio naudojimo
rezultatus produkcij ir pajamas.
Civilinio teisnumo turin ms respublikoje iuo metu nustato
Konstitucija,Civilinis kodeksas,Nuosavybs pagrind statymas,taip pat
ir kiti paskutiniuoju metu priimti aktai.
Kalbant apie piliei civilinio teisnumo turin,reikia nurodyti
,kad pilieiai pagal statymus gali turti turt privatin nuosavyb,teis
naudotis gyvenamomis patalpomis ir kartu turtu,paveldti turt ir
palikti j testamentu,pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet,turti
mokslo,literatros ir meno krinio,atradimo,iradimo,racionalizacinio
pasilymo bei kitas intelektualins veiklos produkt autorines
teises,taip pat turti kitokias turtines ir asmenines neturtines
teises.Ivardytos teiss,kurios eina civilinio teisnumo turin,yra
pagrindins civilinio teisnumo dalys.Kiekviena i i teisi tai
statymais garantuota galimyb gyti konkrei civilin subjektin
teis.
T7. 7. Fizini asmen veiksnumas.
Be civilinio teisnumo ,civilins teiss subjektams yra bdinga kita
savyb- civilinis veiksnumas.CK 11 str.civilin veiksnum apibria
galjim savo veiksmais gyti civilines teises ir sukurti sau
civilines pareigas.Civilinis veiksnumas yra bendra teisin prielaida
savo veiksmais sigyti civilines teises ir susikurti pareigas bei
jas realizuoti ir atsakyti u savo veiksmus.Kaip civilin
teisnum,civilin veiksnum slygoja visuomeniniai ekonominiai
santykiai,ir jis remiasi teisinmis normomis.
Civilinio teisnumo ir veiksnumo kategorijos turi daug bendr
bruo,taiau tai yra dvi skirtingos teisins kategorijos.inome jog
teisnumo svoka apibria tai,k gali turti teiss subjektas.O
veiksnumas apibria vis pirma tai,k gali susikurti teiss subjektas
savo veiksmais.Tokiais veiksmais gal bti statyme tiesiogiai
numatyti(arba nenumatyti) veiksmai.Civilinio veiksnumo,kaip
aktyviosios subjekto veiklos,kategorija nepaprastai glaudiai
siejasi su civiliniu teisnumu.Galima sakyti,kad civilinio veiksnumo
pagrindas yra civilinis teisnumas.Jeigu civilinio teisnumo turin
neeina galimyb gyti vien ar kit subjektin teis,tai nepaisant joki
asmens pastang ,jis netaps tos subjektins teiss turtoju.Kita vertus
veiksnumas neturi tiesiogins takos teisnumui.
Skirtingai nuo civilinio teisnumo,kur turi visi,ir
nepriklausomai nuo slyg,civilin veiksnum gali turti ne visi
asmenys.Asmuo gali bti visikai veiksnus tik tada ,kai jis sugeba
protingai veikti ir smoningai suprasti savo poelgius bei j
pasekmes.Todl veiksnumas tiesiogiai priklauso nuo psichinio
isivystymo,intelekto ir valios brandos laipsnio,gebjimo suprasti
savo veiksm reikm ir juos valdyti.Be,to statymas veiksnum sieja ir
su tam tikru amiumi.Jeigu asmuo veiksnus,tai reikia,kad jis fizikai
ir protikai yra subrends,gali savarankikai dalyvauti politiniame ir
visuomeniniame gyvenime,savarankikai atlikti vairiausius juridinius
veiksmus ir ,be abejo,atsakyti u savo poelgius.Jeigu amius ir
psichin bkl teisnumui neturi jokios takos,tai veiksnumui ie
faktoriai turi lemiam tak.Btent laikantis amiaus ir medicininio
kriterijaus,statym leidjas ir diferencijuoja fizini asmen civilinio
veiksnumo apimt.Teisnus asmuo gali bti ir neveiksnus,o veiksnus
asmuo visada yra teisnus.
T7.8. Visikas veiksnumas.
statymas numato,kad visikas civilinis veiksnumas atsiranda
asmeniui sulaukus pilnametysts,tai yra sujus 18 met.Toks asmuo
visikai supranta savo poelgi reikm.Jis yra visikai veiksnus.Taiau
kartais visikas veiksnumas gali atsirasti ir nesulaukus 18 met.tais
atvejais ,kai statymas leidia sudaryti santuok asmeniui,neturiniam
18 met,toks asmuo nuo santuokos sudarymo momento gyja visik
veiksnum.is veiksnumas neinyksta ir tada ,kai santuoka vliau
nutraukiama arba pripastama negaliojania dl prieasi ,nesusijusi su
santuokiniu amiumi.
T7.8. Santykinis veiksnumas kur turi nepilnameiai nuo 15 iki 18
met.Pagal CK 14 str.nepilnameiai nuo 15 iki 18 met gali sudarinti
sandorius tik turdami tv,tvi arba rpintoj sutikim.Taiau jie turi
teis savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija
,gyvendinti autorines teises savo krinius,atradimus,iradimus ir
racionalizacijas,taip pat sudarinti smulkius buitinius
sandorius.Ikilus btinybei i nepilnamei nuo 15 iki 18 met teis gali
apriboti globos ir rpybos organai.taigi,kaip galime pastebti i CK
14 str.2d.numatyt atvej,turi apriboti j tvai ,tviai arba
rpintojai.Nepilnamei nuo 15 iki 18 met veiksnumui bdinga tai kad
jie gali savarankikai disponuoti savo udarbiu arba stipendija,savo
indliais bankuose,sudarinti smulkius buitinius
sandorius,savarankikai stoti kooperatines ir kitas visuomenines
organizacijas,gyvendinti savo autorines ir iradj teises ir pagaliau
savarankikai atsakyti u al,padaryt kitiems asmenims.
Asmen ,piktnaudiaujani alkoh.grimais ,narkotinmis ar toksinmis
mediagomis ,veiksnumas gali bti apribojamas teismine tvarka.(CK 16
str.)Apribojus veiksnum,sandorius jie gali sudarinti tik turdami
savo rpintojo sutikim,iskyrus smulkius buitinius sandorius.Pilieiui
nustojus piktnaudiauti alkoh.ir kitais gardumynais jo veiksnumo
apribojimas gali bti panaikinamas taip pat teismine tvarka.
Dalinis veiksnumas kalbant apie maamei iki 15 met civilin
subjektikum ,lit.ilg laik buvo teigiama,kad jie yra visikai
neveiksns,o statymas tik leidia kai kurias iimtis i ios
taisykls,suteikdamas jiems ribotas teisines galimybes dalyvaujant
civilinje apyvartoje.Taiau bt neteisinga nepilnameius iki 15 met
civilinio veiksnumo poiriu prilyginti asmenims,teismine tvarka
pripaintiems neveiksniais dl psichins ligos ar
silpnaprotysts.Nepilnameiai iki 15 met turi ,nors ir labai maos
apimties,civilin veiksnum,kur galima bt vadinti daliniu.
CK 13 str.nors ir pabriama,kad u nepilnameius iki 15 met
sandorius j vardu sudarinja tvai,tviai arba globjai,ia pat
nurodomos dvi iimtys.2 dalyje kalbama apie j teis savarankikai
sudarinti smulkius buitinius sandorius,o treioje dalyje j teis dti
kredito staigas ir jais disponuoti pagal kitus statymus.
Veiksnumas ,kaip ir teisnumas pasibaigia asmeniui mirus.Taiau
daugeliu atvej mogus gali netekti veiksnumo ir bdamas
gyvas.Paaikjus,kad asmuo negali protingai tvarkyti savo reikal dl
psichins bkls sutrikimo,statymo numatyta tvarka jis gali bti teismo
pripastamas neveiksniu.Asmuo gali bti pripastamas neveiksniu dl
psichins ligos arba silpnaprotysts,trukdani jam suprasti savo
veiksmus ir juos valdyti.Piliet pripainus neveiksniu,jam steigiam
globa.Jo vardu sandorius sudarinja globjas.Tokiam asmeniui
pasveikus arba labai pagerjus jo sveikatos bklei,jis gali bti
teismo pripaintas veiksniu.Kol asmuo atitinkama tvarka nra
pripaintas neveiksniu,laikoma,kad jis veiksnus.
T7.12. Gyvenamoji vieta,jos juridin reikm.Civiliniams
teisminiams santykiams svarbi reikm turi tikslus j subjekt
gyvenamosios vietos nustatymas.Kiekvieno asmens gyvenimas,jo
darbin,politin ir visuomenin veikla yra susij su tam tikra
gyvenamja vieta.Gyvenamoji vieta svarbi reikm turi gyvendinant
vienas ar kitas teises ir pareiga,atsirandanias i konkrei teisni
santyki.
Gyvenamoji vieta (CK 17 str.)laikoma ta vieta,kurioje asmuo
nuolat arba daugiausia gyvena.Taigi gyvenamoji vieta nustatoma ne
pagal darbo ar turo buvim,o pagal tai,kur jis nuolat arba
daugiausia gyvena,t.y.daugiau negu kitose vietose.Kiekvienas
fizinis asmuo turi tik vien gyvenamj viet,kuri pats laisvai
pasirenka,laisvai gali pakeisti,realizuodamas savo teis pasirinkti
gyvenamj viet(CK 10 str.)J pasirenkant pasireikia veiksnaus asmens
valia.Numatydamas bendr gyvenamosios vietos nustatymo
taisykl,statym leidjas tvirtina ir specialij maamei ir visikai
neveiksni asmen gyvenamosios vietos nustatymo taisykl.Pagal CK 17
str.2d.nepilnamei iki 15 met ir globojam asmen gyvenamoji vieta
laikoma atitinkamai j tv,tvi arba globj gyvenamoji vieta.Taigi i
asmen gyvenamj vieta laikoma j statymini atstov gyvenamoji
vieta.
T7.13. Pripainimas neinia kur esaniu ir paskelbimas mirusiu.
Kartais ilg laik dl vienoki ar kitoki prieasi nra galimybs
nustatyti asmens gyvenamosios vietos ir suinoti ar jis gyvas ar
ne.Tokiu atveju atsiranda tam tikras teisni santyki,kuri subjektas
yra is asmuo,neapbrtumas.is neapbrtumas ilgai tstis negali.Tokio
asmens interesai,jo kreditori interesai,valstybs interesai
reikalauja ,kad is neapibrtumas bt paalintas.Todl civilins teiss
normos leidia tokius pilieius pripainti neinia kur esaniais ir
paskelbti mirusiais.Pilietis gali bti pripaintas neinia kur esaniu
ir paskelbtas mirusiu tik teismine tvarka,esant statyme numatytoms
slygoms.Pagal CK 18 str.pilietis gali bti pripaintas neinia kur
esaniu,jei nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje vienerius metus nra
ini,kur jis yra.Pripainus piliet neinia kur esaniu ,atsiranda tam
tikros teisins pasekms.Jo turtui steigiama globa.I io turto
duodamas ilaikymas pilieiams,kuriuos neinia kur esantis pagal
statym turi ilaikyti,ir padengiamas siskolinimas,kils i kit neinia
kur esanio prievoli.Jeigu pripaintas neinia kur esaniu pilietis
atsiranda arba paaikja jo buvimo vieta,is teismo sprendimas turi
bti panaikintas.Po to globos ir rpybos organai panaikina ir jo
turto glob.
Pagal CK 21 str.pilietis gali bti paskelbiamas mirusiu ,jeigu
nuolatinje jo gyvenamojoje vietoje nra ini apie jo buvimo viet
trejus metus.Tai bendra piliei paskelbimo mirusiais taisykl,kuri
turi nemaai iimi:
1.Jeigu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl
mirties grsm,arba yra pagrindas spti,jog jis uvo per nelaiming
atsitikim,toks asmuo gali bti paskelbiamas mirusiu prajus 6
mnesiams nuo paskutinij ini gavimo apie j dienos.iuo atveju
paskelbiant piliet mirusiu toje paioje byloje btina nustatyti
nelaimingo atsitikimo fakt;
2.karys ar kitas pilietis,dings be inios dl karo veiksm,gali bti
paskelbiamas mirusiu ne anksiau kaip prajus dvejiems metams nuo
karo veiksm pasibaigimo dienos.
Paskelbtojo mirusiu pilieio mirties diena laikoma ta diena,kuri
siteisja teismo sprendimas paskelbti mirusiu.Jeigu paskelbiamas
mirusiu pilietis dingo be inios tokiomis aplinkybmis,kurios sukl
mirties grsm,arba jei yra pagrindas spti j uvus per nelaiming
atsitikim,teismas tokio pilieio mirties diena gali pripainti spjamo
jo uvimo dien(CK 21 str.)
Paskelbiant mirusiu ,teisikai tvirtinama tik jo mirties
prezumpcija,bet nesaniojo pilieio mirties faktas.Pilieio
paskelbimas mirusiuoju jo civilini teisi ir pareig atvilgiu
prilyginamas miriai,ir dl to atsirandanios teisins pasekms yra
analogikos teisinms pasekmms,atsirandanioms pilieiams
mirus.Paaikjus paskelbto mirusio pilieio buvimo vietai arba jam
sugrus,teismo sprendimas paskelbti j mirusiu turi bti
panaikintas.CK 22 str.numato,kokia tvarka grinamas turtas
pilieiui,parklebtam mirusiu,jeigu jis sugrta. Jeigu paskelbtas
mirusiu fizinis asmuo atvyksta arba paaikja jo buvimo vieta,
teismas panaikina sprendim paskelbti fizin asmen mirusiu.
Atvykusysis fizinis asmuo neturi teiss reikalauti grinti savo turt,
kuris, paskelbus j mirusiu, yra paveldtas. Taiau tais atvejais, kai
jis neinia kur buvo dl svarbi prieasi,jis turi teis, nepriklausomai
nuo savo atvykimo laiko,reikalauti grinti savo turt, ilikus pas
pdinius, taip pat turt, perjus tretiesiems asmenims, jeigu ie,
gydami t turt, inojo, kad jo savininkas yra gyvas. Jeigu tais
paiais atvejais turtas paveldjimo teise atiteko valstybei ir buvo
realizuotas, tai, panaikinus sprendim paskelbti piliet mirusiu, jam
grinama suma, gauta, realizuojant turt.
T8: VALSTYB, KAIP CIVILINS TEISS SUBJEKTASValstyb, kaip civ.
teiss subjektas (o taip pat, kaip nuosavybs teiss subjektas)
suvokiama pakankamai sudtingai.
Nuosavybs teisiniuose santykiuose valstyb savo teiss turi
gyvendinti per savo organus. Valstyb civ. santykiuose dalyvauja
dviem prasmmis:
1. Valstyb dalyvauja civ. santykiuose, perduodama savo turt
valstybinms monms, staigoms, organizacijoms turto patikjimo teise.
Turto patikjimo turinys nra apibrtas statymuose, ir todl nra
numatyta, kokias teises turt, perduot patikjimo teis, turi
patiktinis. Tai nustatoma kiekvienu atveju, t.y. mons, staigos,
organizacijos statuose (arba nuostatuose). ios teiss gali eiti tiek
valdymo turin, tiek naudojimo (disponavimo). Turto patikjimo teiss
turinys gali bti nustatytas kituose norminiuose aktuose,
reglamentuojaniuose tam tikr grupi veikl.
2. Teis turt gyvendinama tiesiogiai per savo institutus, pvz.,
ministr, inspekcijas.
Visame iame mechanizme dalyvauja ir kontroliuojanti institucija
Valstybs kontrol.
Pagal LR statym dl valstybs turto dalies perdavimo savivaldybms,
didioji valstybs turto dalis buvo joms perduota. tiek valstyb, tiek
savivaldyb gali dalyvauti prievolinse teisiniuose santykiuose. Jos
taip pat gali bti pardavju (pirkju), t.y. dalyvauti sutartiniuose
teisiniuose santykiuose. Valstyb aktyviai dalyvauja paskoliniuose
santykiuose, ileisdama vidaus obligacijas, kurias gyja asmuo ir
tokiu bdu tampa valstybs kreditoriumi. Valstyb tampa skolininku
(debitoriumi). Taip atsiranda civ. teisinis santykis.
alies viduje valstyb civ. teisniuose santykiuose gali dalyvauti
ir dar vienu specifiniu atveju. Kai, sudarydami sandorius, asmenys
paeidia vien ar kit normini akt reikalavimus, teismas gali taikyti
sankcij restitucija negalima. Tokiu atveju turtas pereina
valstybei. Valstyb ia dalyvauja civ. teisiniame santykyje, taiau ji
netampa civ. teiss subjektu.Kaip civ. teisini santyki subjektas
valstyb gali dalyvauti ir usienio apyvartoje, pvz., imdama paskolas
usienyje. Tokiu atveju ji yra civ. teisini santyki subjektas. T.p.
pagal statymus ir teiss norminius aktus kiekviena valstyb turi
galimyb sigyti ems sklyp savo atstovybei. Tokiu atveju ji t.p. yra
civ. teiss subjektas.
Be to civilinje apyvartoje valstyb gali dalyvaut utikrindama
savo nuosavybs apsaug, parduodama savo turt.
Naujame CK valstyb bus tvirtinta, kaip civ. teiss subjektas.
T.9. JURIDINIAI ASMENYSCivilini teisini santyki dalyviais g.b.
ne tik fiziniai bet ir juridiniai asmenys.
Juridinis asmuo tai fizini asmen grupi (kartais ir vieno asmens)
turtini interesu personifikacijos priemon.
Pagal CK 23 str. 1 d. juridiniais asmenimis laikomos
organizacijos, kurios turi atskir turt, gali savo vardu gyti
turtines ir asmenines neturtines teises ir turti pareigas. Jie g.b.
iekovais ir atsakovais teisme bei arbitrae. CK 23 str. 2 d. nurodo,
kad juridiniais asmenimis g.b. mons, staigos, organizacijos,
asociacijos, visuom. org., polit. part., kt. organizacijos LR
statym ir i org. stat numatytais atvejais.
Taigi jur. asmenys yra: AB, ems kio bendrovs (B), kooperatyvins
bendrovs, valst. mons, staigos, organizacijos ir t.t.
Pagal CK 23 str. skiriami tokie jur. asmen poymiai:
1) organizacinis vieningumas;
2) atskiras turtas;
3) galjimas savo vardu sigyti turtines ir asmenines neturtines
teises bei pareigas;
4) savarankika atsakomyb.
Organiz. vieningumas. Jis bdingas jur. asmeniui, kaip
organizacijai, ir pasireikia tuo, kad atskiri jur. asmens organai
ir j padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sveikauja tarpusavyje,
yra susij. Vieni organai yra pavalds kitiems bei pagr. organui,
kuris realizuoja jur. asmens teisnum ir veiksnum. Pvz., akcin
bendrov sudaro akcininkai (visuot. akcinink susirinkimas auk. AB
organas), stebtoj taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB
administracija. Vis j teises ir pareigas nustato LR AB stat. ir AB
statai. Tai utikrina jos org. vieningum.
Valstybini staig org. struktra tokia: jai vadovauja vadovas, jam
talkina pavaduotojai. Skyriams vadovauja skyri virininkai.
Jur. asmenys stat. numatyta tvarka gali steigti filialus, kurie
yra jur. asmens struktriniai padaliniai, atliekantys jo funkcijas
kitoje vietoje. Filialo teisinius galinimus nulemia jur. asmens
vadovo iduotas galiojimas, kur nurodom kokia veikla filialas
usiima, kokius sandorius gali sudaryti filialo vadovas. U filialo
prievoles atsako jur. asmuo bet iekiniai, susij su filialo veikla
g.b. pareikiami ir pagal filialo buvimo viet (CK 138 str. 3
d.).
Atstovybs t.p steigiamos ne jur. asmens bvimo vietoje. Jos
skirtos tam tikrai funkcijai (atskiriems teisiniams veiksmams),
pvz., atsiskaityti su kontrahentais, arba sudaro sutartis.
Ir filialai ir atstovybs yra jur. asmens padaliniai.
Atskiras turtas. Kad jur. asmuo galt veikti jis turi turti
materialin baz: pinigus, pastatus, patalpas, renginius, rankius ir
t.t. is turtas jur. asmeniui gali priklausyti nuosavybs arba
patikjimo teise. Patikjimo teise turt valdo ir naudoja valst.
staigos. Jur. asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo j
teisinusi asmen turto (daniausiai savinink). Pvz., AB yra jai
priklausanio turto savinink, akcininkams nuosav. teise priklauso
tik akcijos. Valst. moni mater. veiklos baz sudaro joms patikjimo
teise perduotas valstybs turtas.
Turtini ir neturtini teisi ir pareig sigijimas savo vardu. Jur.
asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logika, kad kiekvienas
jur. asmuo turi savo vard. vard jis naudoja komercinje veikloje,
reklamuodamas gaminius, pasiraydamas sutartis.
Be odi, nusakani jur. asmens r (pvz., akcin bendrov), privalo
turti bent vien skiriamosios reikms od arba vard. Pvz., AB vyturys,
AB Normantukas, UAB Perekinnoguczerezpleten. Firm vardai
registruojami Valst. patent biure. Firm vard apsauga tvirtinta ir
tarptautins teiss dokumentuose.
Jur. asmenys neturi teiss naudotis kit firm vardu. Ginus dl
vardo sprendia teismas. Teis vard turi tas, kuris pirmas pradjo j
naudoti. Galima reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jur. asmuo
patyr dl neteisto jo vardo naudojimo.
Jur. asmuo gali turti preki ir paslaug enkl, kuris turi bti
registruotas. Prek. enklas btinai turi turti skiriamuosius poymius,
kitaip jis nebus pripaintas prek. enklu. Preki ir paslaug enklais
negali bti valstybi vliavos ar herbai, oficials valst. pavadinimai
bei emblemos. Preki paslaug apsaug garantuoja LR preki ir paslaug
enkl stat (PP).
enklai registruojami Valst. patent biure, registracija galioja
10 met, g.b. pratsiamas ne ilgiau kaip po 10 met.
Be registruoto enklo savininko niekas negali naudoti io enklo
savo komercinje veikloje. (Prisimenat visokius: Panasonix,
Pionier?) Savininkas gali enkl perduoti arba leisti juo naudotis
kitam asmeniui, sudarydamas licencin sutart. Tokios sutartys t.b.
registruojamos, kitaip negalioja.
Kaip visada, jeigu paeidiamos tavo teises gali kreiptis teism ir
reikalauti: atlyginti paeidimu padaryt al, nutraukti teis
paeidianius veiksmus, atstatyti padt (PP 28 str.).
Savarankika atsakomyb u savo prievoles. Jur. asmuo turi turt ir
savo vardu gyja teises ir pareigas, todl jis savo turtu ir atsako u
nevykdytas ar netinkamai vykdytas prievoles, padaryt al. T.y. u
jur. asmens skolas neatsako asmenys, j steig. Jur. asmuo neatsako u
i asmen skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo
turtu, akcininkai atsakomyb apsiribuoja ta suma, kuri sumokjo u
akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), B neatsako u nari, o
nariai u B skolas. Kadangi jur. asmens atsakomyb atribota nuo
steigj turtins atsakomybs, tai tokia atsakomyb teiss aktuose
vadinama ribota atsakomyb. Ji yra skiriamasis jur. asmen
poymis.
Pagrindinis civ. teiss subjekt, neturini jur. asmens statuso
skirtumas nuo jur. asmen yra tame, kad jie (pirmieji) atsako u savo
prievoles neribotai. T.y. jeigu turi perdaug skol, tai savininkui
kelnes numaus ir atims.
T9.6. JURIDINI ASMEN RYSLaisvosios rinkos valstybi teiss
doktrinoje skiriami vieosios teiss jur. asmenys ir privatins teiss
jur. asmenys, t.y. vieieji ir privats jur. asmenys.
Vieieji jur. asmenys steigiami kompetentingos valstybs
institucijos akto pagrindu. ie aktai gali bti: statymas,
Vyriausybs, ministro, savivaldybs aktas steigti atitinkam jur.
asmen. Steigimo aktas ir atitinkami statymai nulemia steigto jur.
asmens teisnum ir veiksnum ir organizacin struktr. Vie. jur.
asmenys civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip
lygiateisiai civ. teiss subjektai. Jie negali priversti kit asmen
sudaryti su jais sandori. J materialin baz sudaro patikjimo teise
jiems perduotas valstybs ar savivaldybs turtas. Civilinje teisinje
apyvartoje vie. jur. asmenys yra prilyginami privatiems jur.
asmenims.
Priv. jur. asmenys steigiami privai asmen iniciatyva. Steigjai
tokiam asmeniui perduoda turt, nustato veiklos srit, valdymo
organus, tikslus, valdymo organ kompetencij. Toki jur. asmen
steigjais g.b. fiziniai asmenys, privats jur. asmenys ir vie. jur.
asmenys. Priv. jur. asmuo veikia nepriklausomai nuo j sudarani
asmen ir steigj pasikeitimo. Steigjai gali keistis, taiau tai
neturi takos jur. asmen veiklai ir jo teisms.
statymuose ir kt. aktuose naudojama svoka kio subjektas. Jais
g.b. jur. asmenys, mons, neturinios jur. asmen teisi, ir fiziniai
asmenys usiimantys komercine veikla pagal statymus. Jie gamina,
parduoda, teikia paslaugas. Pagrindinis i asmen veiklos tikslas
pelnas.
Yra jur. asmenys nesiekiantys pelno. J veiklos tikslai
patenkinti juos sukrusi asmen materialinius ir kultrinius
interesus. Tai visuomen. organizacijos, krybini profesij asmen
sjungos (pvz., Lietuvos raytoj sjunga) ir t.t.Politins partijos
t.p. turi jur. asmens status, bet pagrindinis tikslas kova u
politin valdi valstybje.
Jur. asmenys gali sudaryti tokius junginius:
Kartelis monopolinis moni susivienijimas, kurio dalyviai isaugo
finansin, ekonomin ir teisin savarankikum. Steigiami sutartimi.
Paprastai kartelio dalyviai susitaria dl preki ir paslaug kain,
pasidalija rinkas ir pan. JAV ir Europoje kartelius draudia
antimonopoliniai statymai, bet kartais, jeigu j gamyba sudaro ne
daugiau kaip 5 proc. rinkos, kai sisavinamos naujos rinkos ar
gaminiai, karteliai g.b. steigiami ir ten. Karteliai nevaromai g.b.
steigiami . kyje.
Koncernas moni susivienijimas, kuris gyja jur. asmens teises. J
sudaranios mons isaugo savo teisin subjektikum. Steigimo tikslai
bendra gamyba, investicijos, savo interes gynimas ir t.t. Danai
koncerno brandul sudaro bankas.
Konsorciumas laikinas moni susivienijimas koordinuotai
komercinei veiklai (pvz., nupirkti Lietuvos Telekom). Pvz., norint
gauti usakymus arba juos pasiskirstyti, atlikti fin. operacijas,
utikrinti bendr gamyb ir t.t. Daniausiai vadovauja bankas.
Konsorciumas steigiamas dalyvi sutartimi. Joje numatoma firma, kuri
koordinuos konsorciumo veikl (daniausiai tai bankas). Konsorciumo
dalyvi atsakomyb usakovams solidarin.
Trestas moni susivienijimo forma, kurios dalyviai praranda
gamybin, komercin, danai teisin subjektikum. Trestui vadovauja
valdyba arba pagrindin mon. moni dalyvi akcininkai perduoda savo
akcijas patiktiniams, jiems ilieka teis tik dividendus, jie netenka
teiss dalyvauti tresto valdyme. Trest valdo patiktiniai.
Asociacija savanorikas jur. asmen susivienijimas (jas gali
sudaryti ir fiz. asmenys), kuris siekia gamybini komercini,
mokslini, kultrini ar kt. tiksl. Asociacijos nariai gali dalyvauti
kt. susivienijimuose, asociacijose.
Lietuvoje mons, norinios sudaryti susivienijim pagal LR
konkurencijos statymo 10 str., turi gauti Valstybins konkurencijos
tarnybos leidim. Atsisakymas suteikti leidim g.b. apskstas teismui
(14 str.). Tai reikalinga, kad susivienijimas neuimt vyraujanios
padties rinkoje ir nepiktnaudiaut. Vyraujanti padtis rinkoje, jeigu
jo gaminamos produkcijos rinkos dalis >40 proc. Vyraujanti
padtis nustatinjama atsivelgus Europos Sjungos rink, tik jeigu
usienio mons negali realiai dalyvauti konkurencijoje Lietuvoje,
padtis apskaiiuojama pagal Lietuvos rink.
T.9.4. JURIDINI ASMEN ATSIRADIMAS IR PASIBAIGIMASJur. asmenys
atsiranda juos steigus. Jie steigiami ia tvarka:
1) potvarkine;
2) leidimine;
3) pareiktine normatyvine;
4) pareiktine.
Potvarkin tvarka. Taip steigiami vie. jur. asmenys.
Kompetentinga valdios ar valdymo institucija priima sprendim dl
jur. asmens steigimo. Pvz., LR Vyriausybs statymas numato, kad
Vyriausyb prireikus steigia ir naikina Vyriausybs staigas.
Savivaldybs t.p. gali steigti mones ar staigas.
Leidimine tvarka steigiant jur. asmen, reikalingas
kompetentingos valstybs institucijos leidimas. Taip steigiami
bankai, draudimo organizacijos.
Pareiktine normatyvine tvarka jur. asmenys teigiami, kai
statymas yra numats toki jur. asmen steigimo tvark, tikslus,
organiz. struktr, asmen dalyvavimo juose slygas. Tokie jur. asmenys
atsiranda steigj iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina ar
registruojamo jur. asmens statai atitinka statymo reikalavimus.
Taip steigiamos AB, USB, B, daugiabui nam savinink bendrijos ir
t.t., taip pat polit. partijos, visuom. organizacijos.
Pareiktine tvarka steigiamos profsjungos. LR profesini sjung
statymo 6 str. sako, kad profsjunga laikoma steigta, kai minimalus
steigj skaiius (30 arba 1/5 vis darbuotoj), patvirtina status ir
irenka vadovaujanius organus. Jur. asmeniu profsjunga tampa
registravus jos status.
Jur. asmenys yra registruojami. CK 26 str. numato, kad jur.
asmens teisnumas atsiranda nuo j stat (nuostat) patvirtinimo
momento, o jeigu statai turi bti registruojami tai nuo j
registravimo momento. Tai reikia, kad nuo to momento jur. asmuo
tampa teiss subjektu.
Jur. asmens reorganizavimas ir likvidavimas priklauso nuo j
steigimo tvarkos ir ries. Vie. jur. asmenis reorganizuoja ir
likviduoja juos steigusios institucijos savo potvarkiais, tai gal
padaryti ir auktesn pagal pavaldum institucija, kai jur. asmuo
atliko savo paskirt ir jo tolesn veikla nereikalinga. Tai gali bti
padaryta ir vykdant valstybs valdym.
moni reorganizavim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas ir
atskir moni ri statymai (LR AB statymas, LR kini bendrij statymas
ir kt.).
Reorganizavimas mons, kaip jur. asmens pertvarkymas be
likvidavimo procedros. Reorganizuojant mones, visos reorganizuojam
moni teiss ir pareigos pereina po reorganizavimo steigtoms arba
ilikusioms monms.
Reorganizavimo bdai:
1) jungiant mones;
2) skaidant mones;
3) keiiant mons r ir status.
Valstybs ir savivaldybi mons g.b. reorganizuojamos keiiant j
priklausomyb.
Reorganizuojant mones jungimu, prie mones, kuri tsia veikl,
prijungiama viena ar kelios mons, kurios baigia savo veikl kaip
jur. asmenys, arba mons, kurios kaip jur. asmenys baigia savo
veikl, steigia nauj mon.
Keiiant m. r, valstybs ir savivaldybs mons g.b. reorganizuojamos
AB ir UAB. Taip pat AB g.b. reorganizuojamos UAB ir atvirkiai.
Keiiant m. priklausomyb valstybs mon reorganizuojama savivaldybs
mon, perduodant reorganizuojamos mons turt savivaldybs nuosavybn,
arba savivaldybs mon reorganizuojama valstybs mon. Vyriausyb gli
reorganizuoti tik valstybs mones, savivaldybs taryba tik saviv.
mones. AB reorganizavim sprendia visuotinis akcinink
susirinkimas.
Likvidavimas. Vis ri mons g.b. likviduojamos:
1) kai pasibaigia mons statuose nurodytas mons veiklos
terminas;
2) kai teismas ar kreditori susirinkimas priima sprendim
likviduoti bankrutavusi mon (likviduojama pagal LR moni bankroto
statym);
3) kai teismas priima sprendim likviduoti mon u LR statym
nustatys paeidimus.
Be to, AB gali bti likviduojamos visuot. akcinink susirinkimo
nutarimu, jeigu bendrovei nekeliama bankroto byla. Valstybins mons
g.b. likviduojamos Vyriausybs nutarimu, o savivaldybs mons
savivald. tarybos nutarimu, jeigu nekeliama bankroto byla.
Institucija, primusi sprendim likviduoti mon, skiria
likviduojamos mons likvidatori arba administratori. Nuo
likvidatoriaus paskyrimo dienos mons administracija netenka
galiojim valdyti mon, jos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris
statym nustatyta tvarka pranea mon registravusio rejestro
tvarkytojui apie mons statuso pasikeitim. mon gyja likviduojamos
mons status. Likviduojama mon gali sudaryti tik u jos likvidavimu
susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidia
sudaryti likvidavimo sprendimas.
Likvidatorius turi m. administracijos vadovo teises ir pareigas.
Jis atstovauja monei santykiuose su valst. staigomis, su kt. jur.
asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradios
balans, baigia valdyti prievoles, sudaro naujus sandorius pagal
savo kompetencij, Atsiskaito su mons debitoriais ir kreditoriais,
paskirsto likus po likvidavimo turt akcininkams arba perduoda
steigjui (valst. mons), formina likvidavimo akt ir iregistruoja
likviduota mon.
Apie mons likvidavim vieai skelbiama tris kartus ne daniau kaip
kas du mnesiai arba kiekvienam akcininkui ir kreditoriui (jei yra),
ratu praneama apie mons likvidavim, kad jie galt pareikti savo
pretenzijas likviduojamai monei.
SPECIALUS JURIDINI ASMEN TEISNUMASJuridinio asmens teisnum
slygoja jo steigimo tikslai ir paskirtis. Kai kas mano, kad jur.
asmuo turi tik teisnum (specialj), o kiti mano, kad yra ir
veiksnumas ir teisnumas. CK 26 str. kalba tik apie teisnum. Pagal
j, jur. asmenys turi teisnum sutinkamai su nustatytais j veiklos
tikslais. 2 d.: Teisnumas atsiranda stat patvirtinimo momentu, o
kai jur. asmuo turi remtis bendrais nuostatais, tai teisnumas
atsiranda, kai kompetentingas organas ileidia nutarim dl steigimo.
Jeigu statai turi bti registruojami teisnumas atsiranda
registravimo momentu.
Jur. asmen teisnumas nra vienodas. J nulemia to asmens veikl
reglamentuojantys statymai ir statai. Privai jur. asmen teisnumas
yra platesnis, nes viei jur. asmenys steigiami siauresnei funkcijai
gyvendinti. Neturdami veiksnumo jur. asmenys negalt gyvendinti
statuose keliam udavini, negalt gyti civ. teisi ir pareig taip
teigia manantys, kad jur. asmenys ir teisnum ir veiksnum. J nuomone
jur. asmenys savo veiksnum realizuoja per konkreius jur. asmen
organus, kurie ir formuoja jur. asmen vali., nors j formavimo tvark
nustato statai. Daniausiai jur. asmenys turi individualius status,
nors yra ir bendrieji. Pirmiausia statai slygoja jur. asmen
teisnum.
CK 49 str. numato, kad negalioja joks sandorius, kuris
prietarauja jur.asmens tikslams, nurodytiems jo steigimo
dokumentuose. Sprendiant jur. asmens sudaryt sandori galiojimo
klausim, reikia atsivelgti : jur. asmens r ir tai, ar kontrahentas,
sudarydamas sutart inojo, kad jur. asmuo neturi teiss sudaryti tok
sandor.
Vie. jur. asmen teisnumas yra siauresnis nei privaij. Jie gali
sudaryti tik tokius sandorius, kurie reikalingi j funkcijoms bei
udaviniams gyvendinti. Be to, j kontrahentas, sudarydamas sandor,
ino arba privalo inoti jur. asmens teisnumo ribas nes paprastai
inoma tokio jur. asmens paskirtis. Priv. jur asmen teisnumas nra
grietai apibrtas, todl jo kontrahentas ne visada gali inoti priv.
jur. asmens teisnumo ribas. visa ias aplinkybes turi atsivelgti
teismai, sprsdami jur. asmens sudaryt sandori galiojimo
klausimus.
Jur. asmens sudarytas sandoris turi bti pripaintas negaliojaniu
ti, jeigu jur. asmens kontrahentas, sudarydamas sandor, inojo arba
turjo inoti, kad jur. asmuo neturi teiss jo sudaryti.
Jur. asmens organai g.b. vienasmeniai (direktorius, pirmininkas,
virininkas ir pan.), ir kolegials ( akcinink susirinkimas, taryba
ir t.t.). Organai ireikia jur. asmens vali. Organ sudarymo tvark,
teises nustato statymai ir statai (nuostatai).
Organo veiksmai, atlikti pagal status, laikomi jur. asmens
veiksmais.
Jur. asmens buvein pagal CK 30 str. yra nuolat veikiantis jo
organas.
Jur. asmuo gali steigti filialus ir atstovybes. J vadovas veikia
pagal galiojim, duot jam atitinkamo jur. asmens. (CK 31 str.)
Apie juridinius asmenis skaityti CK 22-1 40 str. (tai yra 2
psl.).T10. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI, NETURINTYS JURIDINIO ASMENS
TEISITokie subjektai tai individualios (personalins) mons (I),
tikrosios kins bendrijos (TB) ir komanditins kins bendrijos (KB).
Pagal LR moni statym mon yra firmos vard turintis kinis vienetas,
steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai komercinei kinei
veiklai. is apibrimas yra bendras tiek jur. asmenims, tiek monms,
neturinioms jur. asmens. teisi.
I nuosavybs teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui, o
bendrosios jungtins nuosavybs teise keliems fiz. asmenims. Jas gali
steigti ir negamybins organizacijos, turinios jur. asmens teises.
kin bendrija bendrosios dalins nuosavybs teise priklauso keliems
fiz. ar jur. asmenims.
moni statymas aikiai nustato, kad nei I nei B neturi jur. asmens
teisi ir j turtas neatskirtas nuo savinink turto, taiau i moni
negalima sutapatinti su savininkais. Turto bendrumas tik reikia,
kad savininkas u mons prievoles atsako neribotai, t.y. visu savo
turtu (po mons turto).
I ir B turi firmos vard, savo vardu gyja teises bei pareigas,
pareikia iekinius, dalyvauja bylose kaip atsakovai. moni turtas
fiksuojamas atskirame balanse.
Taigi civ. teiss subjektai, neturintys jur. asmens teisi
neribotos atsakomybs mons, kurios nuosavybs teise priklauso vienam
ar keliems asmenims ir savo vardu dalyvauja civ. teisniuose
santykiuose.
T.10.1. INDIVIDUALI MONAsmenis gali turti mones. Tokios mons yra
I. Jos neturi jur. asmens teisi.
I turtas yra apskaitomas atskirai, vedant buhalterij ir sudarant
balansus, t.y. nesutapatinamas su savininko turtu. mons vardu yra
mokomi pelno ir kt. mokesiai.
Civ. turtins atsakomybs poiriu I turtas nra atskirtas nuo
savininko turto. Savininkas u mons skolas atsako visu turtu (kelnes
oi kaip numaus).
I steigim ir likvidavim reguliuoja LR moni statymas.
Prie pradedama savo veikl I turi bti uregistruota moni rejestre.
Neregistruotos mons veikla draudiama. mon laikoma steigta nuo
registravimo dienos. Registravimui pateikiami pareikimas, kuriame
apibdinamas mons veiklos pobdis, jei reikia pateikiami leidimai
usiimti komercine kine veikla, ekologinis pasas, ems sklypo
suteikimo aktas.
I gali valdyti pats savininkas arba samdyti valdytoj. I pelnas
ir nuostoliai priklauso savininkui, I veiklos tikslas pelnas.
Civ. teisiniuose santykiuose dalyvauja ne savininkas, o I. I
savarankikum slygoja: atskira I buhalterija, atskiras
apmokestinimas, galimyb mon parduoti, inuomoti ar kitokiu bdu
perduoti kitiems asmenims, kaip viening turtin kompleks su teismis
ir pareigomis, I gali bti paveldima.
T10.5. KINS BENDRIJOSB bna 2 ri: 1) TB; 2) KB.
TB yra visikos turtins atsakomybs mon steigta pagal bendrosios
kins veiklos sutart komercinei kinei veiklai vykdyti, sujungus keli
fiz. ar jur. asmen turt bendrj dalin nuosavyb ir turinti bendr
firmos vard.
TB, kaip ir I, turtas neatskirtas nuo savinink turto atsakomybs
prasme. Bet TB yra savarankikas kinis darinys, turintis jam skirt
turt. TB sudaro galimyb sujungti keleto asmen turt bendrai kinei
komercinei veiklai. Leidia paskirstyti galimus nuostolius tarp nari
bei leidia nariams bendrai sprsti bendrus klausimus. Kreditori
atvilgiu TB yra pakankamai palanki, nes j sujungtas kapitalas ir
solidari atsakomyb leidia geriau utikrinti kreditini reikalavim
patenkinim. Steigimo sutartis turi bti patvirtinta notarikai ir TB
laikoma steigta nuo registravimo dienos. Kiekvienas bendrijos narys
privalo vykdyti sutartyje numatytas prievoles, o paeidus pareig,
privalo atlyginti B padarytus nuostolius ir gali bti paalintas i
bendrijos. Kiekvieno nario naai gali bti piniginiai ir
nepiniginiai. Yra nuostata, kad TB perduodamas vis nari nuosavybei
(bendrai) bet gali bti perduodamas tik naudotis. Skirtumas tame,
kad atsitiktinio turto uvimo atveju atsakomyb tenka tik savininkui.
Sprsdami klausimus visi TB nariai turi po 1 bals, nepriklausomai
nuo savo dalies.
Steigimo sutartis nustato pelno, pajam, nuostoli paskirstymo
tvark. Bet jeigu tvarka nenustatyta, tai pagal statymus pelnas ir
nuostoliai atitenka proporcingai netam turtui. Sudaryti sandori TB
vardu gali kiekvienas narys, tai gali bti pavesta vienam nariui
arba samdomajam asmeniui. Sandoriai sudaromi TB vardu, nurodant TB
pavadinim. Bet, pagal statym net nenurodius, kad sandoris sudarytas
TB vardu, bet i jo turinio galima sprsti, kad sandoris sudarytas TB
interesais, tai TB atsako pagal j. Jeigu narys sudar sandor TB
vardu, bet asmeniniais interesais, tai TB atleidiama nuo atsakomybs
tik, jei kontrahentas inojo, kad sandoris nra susijs su TB veikla.
Pagal kreditori iekinius TB yra 2 atsakovai: pati TB ir jos nariai.
Pirmiausia kreditori reikalavimai dengiami i TB turto, o jeigu
neutenka i nari turto. Laikoma, kad atsakomyb prie kreditorius yra
subsidiarin (papildoma), t.y. nariai atsako tik jeigu TB turto nra
ar jo neutenka. TB nariai tarpusavyje atsako solidariai, t.y.
kreditorius gali nukreipti iekin vieno nario turt, o is vliau gali
iekoti i kit nari atgrtine tvarka. Naryst TB gali baigtis:
1) mirus nariui;
2) pripainus j neveiksniu;
3) jam istojus;
4) j paalinus.
TB veikla gali pasibaigti:
1) pasibaigus sutarties terminui (jei terminuota);
2) ataukus registracij u statym paeidimus;
3) vienbalsiu TB nari nutarimu
4) TB bankrutavus;
5) kt. statymo numatytais atvejais.
Likvidavim atlieka TB likvidatoriai, kuriuos skiria patys TB
nariai arba teismas.
KOMANDITIN KIN BENDRIJA (KB) bendrai kinei veiklai sutarties
pagrindu susijung keli asmenys, i kuri vieni pagal bendrijos
prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai
tik savo indeliu. KB turtas priklauso nariams pagal bendrosios
dalins nuosavybs teis.
I KB istojus komanditoriui ji tampa TB.
Komanditoriaus tikslas: savo kapitalu dalyvauti kinje komercinje
veikloje ir gauti pajamas. KB turi bti maiausiai 1 komanditorius ir
1 tikrasis narys. Komanditoriaus turtas atskirtas nuo KB turto ir
skirtingai nuo tikrj nari jie pagal prievoles atsako ribotai, t.y.
kiek ne (kelni nenumaus). Pajamas i KB veiklos komanditorius gauna
proporcingai indlio dalies dydiui KB turte. Komanditorius neturi
teiss atstovauti bendrijai, nedalyvauja sprendiant KB veiklos
klausimus bet gali kontroliuoti.
KB steigimo, veiklos ir likvidavimo klausimai sprendiami taip
pat, kaip ir TB. Tik nedalyvauja komanditoriai.
T11. CIVILINI TEISI OBJEKTAIDaiktai daniausias civ. teiss
objektas. Daiktai tai i gamtos pasisavinti arba gaminant sukurti
materialaus pasaulio dalykai. Daiktas yra civ. teiss objektu
nepriklausomai nuo to ar turi savinink ar jo neturi.
Nuosavyb t.p. gali bti civ. teiss objektu. Nuosavyb tai daiktai
arba turtas, kurie kam nors priklauso.
Daiktai skirstomi : kilnojamus ir nekilnojamus; pakeiiamus ir
nepakeiiamus (t.y. pagal rinius poymius apibrtus ir individualius);
iimtus i apyvartos, neiimtus i apyvartos ir ribotai esanius
apyvartoje; suvartojamus ir nesuvartojamus; daliuosius ir
nedaliuosius. Be to, bt tikslinga skirtyti daiktus pagrindinius ir
antraeilius.
Kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.
Nekiln. daiktai em ir kt. su eme susij daiktai, kuri negalima
perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms
nesumainus j verts.
Kiln. daiktai atvirkiai.Numatyta, kad daiktai g.b. nekiln. ir
kiln. pagal prigimt. Prie neklin. daikt priskiriami kai kurie pagal
prigimt kiln. daiktai, bet juo prie nekiln. priskiria statymas
(pvz. lktuvas, laivai, traukiniai, nes juos nuosavybs teis
atsiranda juos registravus).
Kiln. daiktas inkorporuojamas nekiln. ir prarads savo
individualum, yra nekiln. daikto dalis, o neprarads savo
individualumo gali bti laikomas nekiln. daikto dalimi.
Neatskiriamos nekiln. daikto dalys. laikinai atskirtos, isaugo
savo kaip nekiln. daikto, savybes, jei jas numatoma grinti
atgal.
Pakeiiamieji ir nepakeiiamieji daiktai.
Pakei. daiktais laikomi riniais poymiais apibrti daiktai. Jiems
bdinga tai, kad jie apibdinami bendrais visai tai daikt riai
poymiais ir, bdami vienariai negali bti vienas nuo kito atskiriami
pagal kokius nors poymius.
Nepakei. daiktais laikomi individualiais poymiais apibrti
daiktai. Savo poymiais jie skiriasi nuo kit panai daikt.
Suvartojamieji ir nesuvartojamieji daiktaiSuvart. daiktai yra
tokie, kurie, panaudojus juos pagal paskirt, i karto sunaikinami
arba i esms pasikeiia (pvz., obuolys, degtin ir t.t.)
Nesuvart. daiktai kurie naudojant juos pagal paskirt, ilg laik i
esms nepakeiia savo verts ir paskirties (pvz., butelis (tuias),
batai ir pan.).
Dalieji ir nedalieji daiktaiNedal. daiktais laikomi daiktai,
kuri tikslin paskirtis fizikai juos padalijus pasikeiia ir dalieji
pagal prigimt daiktai, kuriuos nedal. pripasta statymai, o kartais
ir alys abipusiu susitarimu (pvz., automobilis ir pan.)
Dal. daiktais laikomi tokie, kurie, padalijus juos fizikai,
nepakeiia savo tikslinies paskirties ir kiekviena dalis gali
egzistuoti kaip savarankikas daiktas (pvz., nafta).
Iimti i apyvartos, ribotai esantys apyvartoje ir neiimti i
apyvartos daiktaiIimti i apyvartos tai iskirtinje valst. nuosavybje
esantys daiktai. Tai ems gelms, valst. reikms vidaus vandenys,
mikai, parkai ir t.t. Jie negali bti perduoti kit asmen
nuosavybn.
Ribotai esantys apyvartoje tai daiktai, kuri apyvarta ribojama
dl tam tikr j savybi, pvz., nuodai, ginklai ir pan. Toki daikt
apyvart riboja specialios taisykls, jiems reikia leidim.
Neiimti i apyvartos daiktai. Pagal CK 95 str. 2 d. Lietuvos
Respublikoje priv. nuosavybs teise leidiama turti bet kok turt,
jeigu to nedraudia Konstitucija ir statymai. Pagal tai neiimtais i
apyvartos daiktais laikomi visi daiktai, iskyrus pirmsias 2 grupes
(pvz., drabuiai, baldai ir t.t.)
Pagrindiniai ir antraeiliai daiktaiPagr. laikomi daiktai,
galintys bti atskirais teisini santyki objektais, pvz., namai,
automobiliai ir t.t.
Antr. turt bti laikomi daiktai, egzistuojantys su pagrindiniais
jiems priklausantys, arba kitaip su jais susij daiktai.
prastin vert, iskirtin vert ir asmeniniais tikslais pagrst vert
turintys daiktaiDaiktai, kuri vert nepriklauso nuo to, kas yra juos
valdo, naudoja ar jais disponuoja, nes bet kuriam kitam juos
panaudojus gaunama tokia pati nauda (pvz., televizorius, dviratis
ir t.t.) J vert priklauso nuo naudos, kuri galima gauti i
daikto.
Daiktai, kuriuos valdyti, naudoti pagal paskirt ar jais
disponuoti reikia speciali ini arba gdi laikomi iskirtin vert
turiniais daiktais (pvz., stomatologin ranga).
Asmeniniais tikslais pagrsti daiktai tokie daiktai, kuriems
savininkas dl tam tikr prieasi priskiria iskirtin vert (pvz.,
senelio laikrodis, gautas I pasauliniame kare; sutuoktuvi su pirma
mona iedas ir t.t.)
Pinigai ir vertybiniai popieriaiJie danai yra iskiriami i daikt,
nes pagal savo materialin vert labai skiriasi nuo daikt.
Vert. popieriai turi turti: 1) tam tikr form; 2) jame turi bti
ireikta turtin subjektin teis; 3) ireikta teis gali bti gyvendinta
tik pateikus vert. popieri.
Vert. popieriai skirstomi 3 ris, pagal tai, kokiu bdu galima
perleisti iame vert. popieriuje ireiktas reikalavimo teises:
1) vardiniai vert. popieriai (juose nurodomas asmuo, kuriam
priklauso juose ireikta teis);
2) orderiniuose vert. popieriuose nurodomas tik 1 gijjas ir
kartu suteikiama jam teis, nurodyti kit asmen, galint gyvendinti
dokumente ireikt teis (pvz., ekiai, vekseliai);
3) pareiktiniai vert. popieriai. Juose nra nurodomas asmuo,
kuriam priklauso popieriuje ireikta turtin teis ir todl j gali
pasinaudoti bet kuris asmuo, nustatyta tvarka, pateiks t vert.
popieri (pvz., loterijos bilietai, obligacijos).
Turtas kur kas platesn svoka u daikt. turt eina ir pinigai, kt.
vert. popieriai, turtin reikalavimo teis (aktyvas) bei turtin
pareiga (pasyvas).
CK IV skirsnis apibria autorines teises krinius ir j gynim.
515 str. sako, kad k