Cholesterolio kiekis kraujyje padidėja dėl : - paveldimumo, - sutrikusio cholesterolio pašalinimo iš or- ganizmo, - inkstų, kepenų, skydliaukės ligų, - tabako vartojimo, - nenkamo mainimosi, - antsvorio ir nutukimo, - mažo fizinio aktyvumo. Taip pat jo padidėjimui reikšmės turi amžius ir lys. Vyrams stebimas choles- terolio padidėjimas po 45 metų amžiaus, moterims – po 55metų amžiaus. Dažniausiai cholesterolio padidėjimas pasitaiko žmonėms, val- gantiems riebų maistą, mažai judan- tiems, nutukusiems, sergantiems kai kuriomis ligomis( pvz.:cukriniu dia- betu). Cholesterolio kiekio kraujyje padidėjimas yra viena svarbiausių in- farkto ir insulto priežaščių. CHOLESTEROLIS Cholesterolis randamas žmonių ląstelėse ir kraujyje. Jis svarbus visų ląstelių ,,statyboje’’, vitamino ,,D’’ sintezėje, tulžies rūgščių ir hormonų sintezėje, reika- lingas galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Mūsų organizme 2/3 choles- terolio gamina kepenys, o 1/3 gaunamas su maistu. Cholesterolio kiekis kraujyje nu- rodomas milimoliais litre. Cholesterolio kiekis kraujyje neturėtų viršy 5,2 mmol/l. Šis rodiklis gali padidė valgant maistą, kuriame yra per didelis kiekis gyvulinės kilmės riebalų, o tai sąlygoja dauge- lio širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą (insultas, infarktas) . Todėl kiekvienam žmogui svarbu reguliariai krin choles- terolio kiekį kraujyje. Per parą su maistu gaunamo choles- terolio kiekis neturi viršy 300 mg. Daugiausiai cholesterolio randama • vištų kiaušinių tryniuose (570 mg/100 g produkto), • olandiškame sūryje (520 mg), • galvijų kepenyse, • inkstuose, • smegenyse, • majoneze, • žuvies ikruose, • unguryje it kt. Mažiau • žuvyse, • liesoje mėsoje, • višenoje, be odos, • liesuose pieno produktuose, • tamsioje duonoje. Visai cholesterolio neturi šie produktai: visos daržovės, vaisiai, augaliniai aliejai, riešutai, kruopos, miltai ir makaronai, kurių sudėtyje nėra kiaušinio, kiaušinio baltymas ir t.t.