-
Klaipdos universitetas
Kauno technologijos universitetas
Vilniaus universitetas
STUDENT MOKSLINS KONFERENCIJOS
CHEMIJA IR CHEMIN TECHNOLOGIJA
PRANEIM MEDIAGA
Klaipdos universitetas
Jr technikos fakultetas 2009 m. gegus 15 d.
Klaipda, 2009
-
UDK 54(474.5)(06) Ch267 Redakcin kolegija Konferencijos
organizacinis komitetas prof. habil. dr. V. Zabukas (pirmininkas),
KU prof. habil.dr. S. Tumkeviius, VU prof. dr. V. Getautis, KTU
doc. dr. A. ukauskait, KU doc. dr. V. Kvedaras, KU dr. T.
Paulauskien, KU Konferencijos koordinator dr. T. Paulauskien Darbo
grup: dr. A. Skaisgirien, dokt. V. Jakubauskait, R. Lukauskait, R.
Butkut, S. Butkeviien Konferencij remia Lietuvos valstybinis mokslo
ir studij fondas. Rmjai AB Lietuvos dujos AB Klaipdos nafta UAB ARM
GATE UAB LABOCHEMA LT
Spausdinta i autori original
Jr technikos fakultetas, 2009 Klaipdos universiteto leidykla,
2009
ISBN 978-9955-18-422-5
-
TURINYS
T. Agapkina, vad. R. Kaminskas. Tetrakalcio aliumoferito sintez
................6 K. Anuseviius, vad. V. Mickeviius.
N-(4-halogenfenil)-N-karboksietil--
alanin ir j darini sintez
......................................................................12
J. Baniukevi, J. Kirlyt, vad. A. Ramanaviien, vad. A.
Ramanaviius.
Kvarco kristalo mikrogravimetrijos metodas antikn imobilizavimo
bei sveikos su antigenu
tyrimuose..........................................................14
T. Braukyla, vad. V. Getautis, T. Malinauskas. Elektronus
perneani organini fotopuslaidininki sintez
........................................................19
R. Bruait, vad. T. Paulauskien. Lakij organini jungini emisijos
skaiiavimas naftos
terminaluose.............................................................22
G. Budzinskas, vad. A. ukauskait. Biodyzelino gamyba i panaudoto
aliejaus
.....................................................................................................28
V. Burkyt, vad. O. Belous. Uosto veiklos intensyvumo taka naftos
angliavandenili koncentracijoms Klaipdos
ssiauryje..........................34
A. Burvyt, J. Jonikait, vad. D. Ragauskien. Kopolimer, tinkani
ilkiniams eksponatams restauruoti, sintez ir tyrimas
............................38
R. Butkut, L. Kosychova. Distiliacijos charakteristik nustatymas
vairi technologini proces benzin ir etanolio miiniuose
.............................44
U. Butvilait, vad. R. Lygaitis. 2-pakeist perimidino darini
sintez...........50 D. epulyt, vad. V. Jakubauskait. Anaerobinio
proceso modeliavimas
nepertraukiamo veikimo reaktoriuje
........................................................52 G. iuta,
R. Kulbokait, prof. R. Makuka. Chitozano MPEG kopolier
gaminimas panaudojant click chemijos reakcij
..................................59 O. Daranova, B. Sivakova, vad.
A. Beganskiene, A. Kareiva. New
Antioxidants Systems for Atabilisation of Ink Damaged
Paper...............64 A. Eisinas, vad. K. Baltakys. Kadmio jon
imobilizavimas cementiniame
akmenyje
..................................................................................................70
A. Genit, vad. R. Rutkait. Modifikuot krakmolo darini ir jodo
kompleks tyrimai
...................................................................................76
J. Gerulskien, V. Magaramait, vad. T. Paulauskien. iemini pried
takos biodyzelino savybms
tyrimas.......................................................82 V.
Gotautait, S. Minakova, vad. S. Armalis. Sunkij metal
nustatymas
vandenyse inversins voltamperometrijos
metodu...................................92 D. Gudeika, supervisors
R. Lygaitis and J. V. Grazulevicius. Synthesis and
Properties of New Naphtalene Diimide Derivatives
................................96 S. Gustait, M. Burinskait. UV
filtrai kosmetikoje. Nauda ir pavojus .......100 R. Gusteviit, vad.
S. Kuusien. Kalcio chlorido ir natrio alginato sveikos
vertinimas..............................................................................................104
V. Intait, vad.V. Mickeviius. Azol sintez i 1-pakeist 3-
hidrazinokarbonil-5-oksopirolidin
.......................................................109
3
-
A. Ivanauskait. Etoksilint alkilamin taka rgtinio daiklio
sorbcijai vilnos pluote
.........................................................................................112
S. Joceviit, vad. E. Maonien, J. Kazlausk. Vandenyje tirpi
celiuliozs darini sveika su liofilizuota kiauls
gleivine.......................................116
S. Jocyt, vad. T. Paulauskien. Oro kokybs kitimas Klaipdos
mieste 20032008
m..........................................................................................121
A. Jonuas, vad. V. Kvedaras. Plazminio apdorojimo taka
fluorinuotos etileno propileno (FEP) plvels paviriaus
adhezijai............................128
J. Kaluzeviius, M. evenko, vad. A. Skaisgirien. Perteklinio
dumblo ssdinimo kinetikos tyrimas
...................................................................133
K. Krasauskait, vad. A. Michaleviit ir J. V. Grauleviius. Imin,
turini bis(4-metoksifenil) fragment, sintez ir
savybs.....................138
V. Kriktolaityt, vad. A. Kauait, vad. A. Ramanaviien, vad. A.
Ramanaviius. Krien peroksidazs ir gliukozs oksidazs bifermentins
sistemos taikymas biokuro element katodo krimui......141
R. Kubilit, vad. R. Kaminskas. Trikalcio silikato sintez
.........................147 U. Kybartait, vad. V. Krylova.
Polikarbonat modifikavimas vario
sulfidiniais (CuXS) sluoksniais
...............................................................153
R. Laguckait, A. Kauait-Minktimien, A. Ramanaviien,
A. Ramanaviius. Tiesioginis antikn prie mogaus augimo hormon
nustatymas paviriaus plazmon rezonanso metodu
..............................158
O. Levukinas, vad. D. inkarenko. Ultragarsinio ipurkimo taka
distiliacijai
..............................................................................................164
J. Luferova, T. Malinauskas, vad. V. Getautis. Alkoholiuose
tirpi organini fotopuslaidininki
sintez.......................................................................170
J. Lukstaite, supervisor S. Grigalevicius. Synthesis and
Characterization of Derivatives Containing Indolyl Fragments
............................................172
I. Mauknait, Ch. Guyot, D.Leskauskait, U. Kulozik.
Transglutaminazs ir kit veiksni taka rgtaus gelio ir i jo pagaminto
varks srio fizikinms cheminms savybms
...........................................................176
S. Mocknait, vad. J. Simokaitien ir J. V. Grauleviius.
Elektroaktyvi indolo[3,2-b]karbazolo darini sintez ir
savybs..................................182
M. Morknas, vad. I. ikotien. Piridopirimidin, chinazolin ir
furopirimidin sintez i
6-feniletinil-5-pirimidinkarbaldehid.............186
I. Petrikyt, vad. M. Dakeviien. Organini fotopuslaidininki,
pasiymini neigiam krvinink pernaa, sintez
..............................190
J. Pilipaviius, I. Kazadoev, A. Melninkaitis, A. Beganskien, V.
Sirutkaitis, A. Kareiva. Development Mechanical Properties of
Anti-Reflective Silica Nanoparticles Coatings Via Sol-Gel Process
.........................................193
S. Pokut, vad. J. Simokaitien ir J. V. Grauleviius.
4-metoksifenilfragmentais substituot karbazolo ir indazolo darini
sintez ir
savybs................................................................................................199
4
-
K. Raktys, M. Dakeviien, vad. V. Getautis. Aktyvi daikli sauls
elementams sintez
................................................................................204
E. Ruinskas, vad. V. Maseviius.
Trifenilfosfazenpirolo[2,3-d]pirimidino darini sintez ir i jungini
taikymo aza-wittigo reakcijoje tyrimas
...................................................................................................206
S. Rudys, vad. I. ikotien. 6-ariletinilpirimidin-5-karbaldehid
ir 2-ariletinilchinolin-3-karbaldehid intramolekulini ciklizacijos
reakcij tyrimas
...................................................................................................210
K. Ruigyt, vad. A. ukauskait. Mangano taka naftos produkt
biodegradacijai
.......................................................................................215
G. Rutkauskas, vad. K. Rutkauskas. 4-amino-1-benzensulfonamido
sveika su akrilo ir itakono
rgtimis..................................................................224
J. Sadovnikait, vad. T. Paulauskien. Elementins sieros,
susidaranios naftos perdirbimo gamyklose, panaudojimo galimybi
analiz .............228
R. Sainas, vad. A. alga, A. Kareiva. Synthesis and
Characterization of Different Lanthanides Doped CaWO4
Phosphor....................................235
A. imkus, vad. M. M. Burbulien. (4-pirimidiniltio)acethidrazid
darini heterociklizacijos reakcij
tyrimas.........................................................239
A. Sinicyna, L. Kosychova. Benzino ir butanolio-1 miini frakcins
sudties
tyrimas......................................................................................242
O. Stasytyt, S. vad. Kuusien, I. Jonukien. Populus laurifolia x
Populus nigra Italica morfogenez audini kultroje ir biocheminis
vertinimas..............................................................................................247
I. Survilait, vad. M. Budvytien. Dengt stacionari fazi
Si/poliviniloalkoholis gavimas ir j taikymas ceramid skirstymui
......252
J. Urbelyt, vad. D. Vaiiukynien. Gelio sendinimo taka Na-X
ceolito sintezei
...................................................................................................258
M. Vikus, vad. T. Paulauskien. Mazuto ir gamtins orimulsijos
kokybs rodikli lyginimas su emulsuotu gudronu
MSAR................................264
S. Viniakova, A. Bandalevi, L. Adamonyt, vad. A. ilinskas.
Synthesis and Research of Phenanthroline
Derivatives..........................................272
A. Voitechoviit, vad. S. Tumkeviius. 4,6-diaril-2-metilpirimidin
sintez ir savybs
...................................................................................275
S. iupsnyt, vad. V. Lekeviien. Statybinio gipso savybi tyrimas
skirtingais standartizacijos
metodais......................................................279
D. Zonyt-Bekampien, S. Kuusien, vad. I. Jonukien. Bioaktyvi
metabolit vertinimas tirndaolje (Potentilla palustris L.) in
vitro....................................................................................................284
I. utautait, vad. A. Bruktus.
2-amino-4,4-dialkil-3h-1,3,5-triazino[1,2-a]benzimidazol
sintez.........................................................................289
M. Atrauskait, vad. I. Vitkauskien. Gamybini
polietilentereftalato atliek cheminis perdirbimas glikolizs
bdu........................................292
5
-
6
TETRAKALCIO ALIUMOFERITO SINTEZ
T. Agapkina, vad. R. Kaminskas Kauno Technologijos
Universitetas, Silikat technologijos katedra
1. vadas
Tetrakalcio aliumoferitas yra vienas i keturi portlandcemenio
klinke-
rio mineral. Siekiant itirti portlandcemenio susidarymo eig bei
savybes, paprastumo dlei danai tiriami atskiri mineralai [13].
Tetrakalcio aliumofe-ritas C4AF yra aliuminat ir C2F kietasis
tirpalas, susidarantis sistemoje CaO Al2O3 Fe2O3 auktoje
temperatroje [46].
2. Tyrim objektas ir metodika
Tyrim objektas tetrakalcio aliumoferito sintez.
2.1. Tetrakalcio aliumoferito degimo reimas
CaCO3, Al2O3 ir Fe2O3 sumaiomi stechiometriniais kiekiais, kad
CaO :
Al2O3 : Fe2O3 molinis santykis bt lygus 4:1:1. aliavos malamos
ir homo-genizuojamos keramikiniame rutuliniame malne. Miinio
savitasis pavirius 1139,38 m2/kg.
60 g miinio milteli sudrkinami vandeniu (10 % nuo sausj media-g
mass) ir 245 MPa slgyje supresuojami tablet.
Suformuoti bandiniai degami keturiais degimo reimais skirtingose
tem-peratrose (1 lentel).
1 lentel. Suformuot bandini degimo reimai
Degimo reimo
Nr.
Temperatros pakilimo iki
1000 C trukm, h
Ilaikymo 1000 C tem-
peratroje trukm, h
Degimo temperatra,
C
Ilaikymo degimo temperatroje truk-
m, h
1 3 1 1350 2 2 3 1 1350 1 3 3 1 1250 1 4 3 1 1200 1+1 Po
kiekvieno degimo idegti bandiniai atvsinami, susmulkinami,
nusta-
tomas laisvo CaO kiekis, atliekama rentgeno difrakcin
analiz.
-
7
2.2. Tetrakalcio aliumoferito savybi tyrimas
Stipriui gniudant nustatyti suformuojami bandiniai (202020 mm) i
tetrakalcio aliumoferito telos, kai vandens ir C4AF santykis lygus
0,4. Ban-diniai 24 valandas ilaikomi 100 % drgmje 20 C temperatroje
ir kietina-mi 27 paras distiliuotame vandenyje. Po 28 par
nustatomas suformuot ban-dini stipris gniudant (MPa).
Nustaius stipr gniudant ir sustabdius hidratacij, atliekama
tetrakal-cio aliumoferito hidratacijos produkt rentgeno difrakcin
analiz. 3. Rezultatai ir j aptarimas 3.1. Tatrakalcio aliumoferito
sintez
Pirmasis degimo reimas. Degant pirmuoju degimo reimu, tablet po
degimo sumajo ir sukietjo, o degtame miinyje laisvo CaO nebuvo (2
len-tel 1). Atlikus pirmuoju reimu idegto miinio rentgenodifrakcin
analiz (1 pav., 1 kr.), i gaut duomen matyti, kad rentgenogramos
kreivje identi-fikuoti tik tetrakalcio aliumoferito (d 0,727,
0,279, 0,268, 0,264, 0,181 nm ir kt.) difrakciniai maksimumai.
Taigi galima teigti, kad degant pradin miin 1350 C temperatroje 2
valandas pavyko susintetinti gryn tetrakalcio aliu-moferit.
Kadangi degant pirmuoju reimu i karto buvo gautas grynas C4AF,
tai sekaniame etape sintezs trukm 1350 C temperatroje buvo sumainta
iki 1 valandos.
Antrasis degimo reimas. Idegus suformuot bandin i CaCO3, Al2O3
ir Fe2O3 miinio pagal antrj degimo reim, laisvo CaO irgi nebuvo
aptikta (2 lentel 2). Tablet po degimo taip pat kaip ir pirmuoju
atveju sumajo ir sukietjo. Atlikta sintezs produkt
rentgenodifrakcin analiz (1 pav., 2 kr.) parod, kad idegt miin
sudaro tik tetrakalcio aliumoferitas (d 0,726, 0,278, 0,267, 0,264,
0,181 nm ir kt.), bet smaili intensyvumai yra maesni, negu po
pirmojo degimo.
Apibendrinant pirmj dviej bandym rezultatus galima teigti, kad
de-gant CaCO3, Al2O3 ir Fe2O3 miin 1350 C temperatroje 2 ir 1
valand su-sintetinamas grynas tertrakalcio aliumoferitas. Siekiant
gauti tetrakalcio aliumoferit su kuo maesnmis energijos snaudomis,
sekaniame tyrim etape buvo mainama sintezs temperatra.
Treiasis degimo reimas. Atlikus degim 1250 C temperatroje
pa-stebtas suformuotos tablets sumajimas bei sukietjimas, bet
maesnis nei po pirm dviej degim. Idegus bandin pagal treij degimo
reim, buvo
-
8
nustatytas laisvo CaO kiekis (1,58 %) (2 lentel 3), kuris
degtame miinyje nevirija 2 % laisvo CaO rib.
Atlikta sintezs produkt rentgenodifrakcin analiz (1 pav., 3 kr.)
paro-d, kad idegt miin sudaro ne tik tetrakalcio aliumoferitas (d
0,729, 0,340, 0,267, 0,264, 0,152 nm ir kt.), kurio difrakciniai
maksimumai yra ma-esnio intensyvumo, nei degant 1350 C
temperatroje. Rentgenogramoje taip pat stebimi kalcio ferito (d
0,522, 0,388, 0,369, 0,279, 0,267 nm ir kt.), trikalcio aliuminato
(d 0,305, 0,270, 0,207, 0,190, 0,156 nm), kalcio aliu-minato (d
0,490, 0,320, 0,300, 0,245, 0,194 nm) bei kalcio aliumoferito (d
0,729, 0,364, 0,204 nm) difrakciniai maksimumai.
Ketvirtasis degimo reimas. Idegus suformuot bandin 1200 C
tem-peratroje 1 valand, buvo nustatytas laisvo CaO kiekis miinyje
(6,73 %), kuris virija 2 % laisvo CaO rib. Todl bandinys buvo
degamas dar 1 valan-da 1200 C temperatroje. Po io degimo laisvo CaO
miinyje rasta nebuvo (2 lentel 4). Po degimo tablet ilaik savo
form, bet nebuvo tokia kieta ir sukepusi kaip atliekant degimus
auktesnse temperatrose. Atlikta rentgeno difrakcin analiz parod,
kad ir po pakartotino degimo 1200 C temperat-roje susidar ne tik
tetrakalcio aliumoferitas (d 0,731, 0,279, 0,263, 0,208, 0,188 nm
ir kt.), bet ir tarpiniai junginiai: kalcio feritas (d 0,369,
0,279, 0,267, 0,219, 0,185 nm ir kt.), tetrakalcio aliuminatas (d
0,423, 0,408, 0,270, 0,191, 0,174 nm ir kt.), kalcio aliuminatas (d
0,489, 0,320, 0,244, 0,194, 0,166 nm ir kt.) bei kalcio
aliumoferitas (d 0,276, 0,263, 0,241, 0,204, 0,172 nm ir kt.) (1
pav., 4 kr.).
Apibendrinant treij ir ketvirtj bandym, kuri metu degamas
Ca-CO3, Al2O3, Fe2O3 miinys 1250 C ir 1200 C temperatrose, galima
teigti, jog tetrakalcio aliumeferitas iose temperatrose pradeda
susidaryti, bet kartu susidaro ir keturi tarpiniai junginiai.
2 lentel. Laisvo CaO kiekis esantis bandinyje po degimo Degimo
reimas
Degimo temperatra, C Degimo laikas, h Laisvo CaO kiekis, %
1 1350 2 2 1350 1 3 1250 1 1,58
1200 1 6,73 4 1200 2
-
9
0 10 20 30 40 50 60 70Difrakcijos kampas 2Q, laipsniais
Inte
nsyv
umas
, san
t. vn
t.C4AF
C4AFC4AF
C4AF
C4AFC4AF
C4AF
C4AF
C4AF
C4AF C4AF
C4AF
C4AF
C4AF
C4AF
CF
CF
CA
CA
CF
CF
CF
CF
CA
CA
CF
CF
C4AF
C4AF
C4AFCAF
CAF
CA
CA CF
CF
CA
CA
C3A
C3A
CF
CF
C4AF
C4AF
1
2
3
4
C4AF
C4AF
1 pav. Sintezs produkt, gaut idegus CaCO3, Fe2O3 ir Al2O3 miin
rentgenodif-rakcins analizs kreivs: 1 ilaikyto 2 val. 1350 C
temperatroje; 2 ilaikyto 1 val. 1350 C temperatroje; 3 ilaikyto 1
val. 1250 C temperatroje; 4 ilaikyto 2 val. 1200 C temperatroje.
ymenys: C4AF Ca4(Al,Fe)2O5 (C4AF tetrakalcio aliumoferitas); CF
Ca2Fe2O5 (CF kalcio feritas); C3A Ca3Al2O3 (C3A trikalcio
aliuminatas); CA Ca12Al14O33 (CA kalcio aliuminatas); CAF
Ca2Al1,38Fe0,62O5 (CAF kalcio aliumoferitas). 3.4. Tetrakalcio
aliumoferito hidratacijos tyrimas
Susintetinto tetrakalcio aliumoferito savybms nustatyti, buvo
vykdyti
C4AF hidratacijos tyrimai.
3 lentel. C4AF bandini stipris gniudant po 28 par
hidratacijos
Bandinys suformuotas i C4AF, kuris susintetintas, de-gant CaCO3,
Al2O3 ir Fe2O3 miin:
Stipris gniudant, MPa
1350 C temperatroje 2 valandas 12,60 1350 C temperatroje 1
valand 7,41 1250 C temperatroje 1 valand 2,91 1200 C temperatroje 2
valandas 3,19 Nustatyta, kad po 28 par hidratacijos, didiausi stipr
gniudant (12,60
MPa) (3 lentel) turi bandinys degtas 2 valandas 1350 C
temperatroje. Ma-
-
10
iausias stipris gniudant (2,91 MPa) yra C4AF bandinio degto 1
valand 1250 C temperatroje.
0
3
6
9
12
1 2 3 4Bandinys
Stip
ris g
ni
dant
, MPa
2 pav. Tetrakalcio aliumoferito degimo reimo taka stipriui
gniudant: 1 C4AF degtas 1350 C temperatroje 2 valandas; 2 C4AF
degtas 1350 C temperatroje 1 valand; 3 C4AF degtas 1250 C
temperatroje 1 valand; 4 C4AF degtas 1200 C temperatroje 2
valandas.
0 5 10 15 20 25 30 35 40 45 50 55 60 65 70Difrakcijos kampas 2,
laipsniais
Inte
nsyv
umas
, san
t. vn
t.
C4A
F
C4A
F C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
C4A
F
CACA
CA CACA
CACA
CACA
CACA CA
CA
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH CA
FH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
CAFH
1
2
3
4
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
C3A
H6
3 pav. Tetrakalcio aliumoferito, po 28 par hidratacijos
vandenyje, rentgenodifrakci-ns analizs kreivs: 1 C4AF degtas 1350 C
temperatroje 2 valandas; 2 C4AF degtas 1350 C temperatroje 1
valand; 3 C4AF degtas 1250 C temperatroje 1 valand; 4 C4AF degtas
1200 C temperatroje 2 valandas. ymenys: C4AF Ca4(Al,Fe)2O5 (C4AF
tetrakalcio aliumoferitas), CA Ca12Al14O33 (CA kalcio aliuminatas),
CAFH Ca3Al1,54Fe0,46[(OH)4]3 (C(AF)H13 kalcio hidroaliumoferi-tas),
C3AH6 Ca3Al2(OH)12 (C3AH6 kalcio hidroaliuminatas).
-
11
Atlikus 28 paras hidratuot bandini rentgenodifrakcin analiz (3
pav.), visuose bandiniuose stebimos pagrindini C4AF hidratacijos
produkt C3AH6 (d 0,199, 0,185, 0,178, 0,152, 0,137 nm ir kt.) ir
C(AF)H13 (d 0,516, 0,282, 0,230, 0,204, 0,168 nm ir kt.) difrakcins
smails. Tuo tarpu bandi-niuose, degtuose emesnje temperatroje (3
pav., 3, 4 kr.) matomos nehidra-tuoto CA (d 0,489, 0,300, 0,268,
0,194, 0,148 nm ir kt) smails, o degtuose 1350 C temperatroje (3
pav., 1, 2 kr.) ilieka nehidratuoto C4AF smails (d 0,733, 0,366,
0,257, 0,193, 0,182 nm.).
4. Ivados
1. Grynas C4AF gaunamas tik degant bandinius 1350 C
temperatroje. 2. Stipriausi bandiniai po 28 par hidratacijos yra
degti 2 valandas 1350
C temperatroje (stipris gniudant 12,60 MPa), silpniausi degti 1
valand 1250 C temperatroje (stipris gniudant 2,91 MPa).
3. Laisvo CaO kiekis nra lemiamas rodiklis, vertinant C4AF
sintezs rezultatus.
Literatra
1. Taylor H. F. W. Cement Chemistry. Second edition. London:
Oxford, 1997. 462 p.
2. Guteridge W. A. Quantitave X powder diffraction in the study
of cementive materials. Proceedings of the British Ceramic Society.
1994. 39: 11 35 p.
3. Tumidajski P. J., Thomson L. Cement and Concrete Research.
1994. 24: 1359.
4. Suzuki E., Tsuyuki N., Aoyama Y., Machinaga O. Synthesis and
characteristic feature of 4CaOAl2O3Fe2O3 based glass with and
without SiO2. Journal of the Ceramic Society of Japan. 1996. 631 p.
Prieiga per internet:
5. Drabik M., Petrovic J. A Study of Brownmillerite Prepared at
1200C. Synthesis, Identification and Characterization. 1985.
Prieiga per internet:
6. Lee S., Kriven W. Synthesis and hydration study of Portland
cement components prepared by the organic steric entrapment method.
Springer Netherlands. 2006. 92 p. Prieiga per internet:
-
12
N-(4-HALOGENFENIL)-N-KARBOKSIETIL--ALANIN IR J DARINI SINTEZ
K. Anuseviius, vad. V. Mickeviius
Kauno technologijos universitetas, Organins chemijos katedra
io darbo tikslas buvo itirti
N-(4-halogenfenil)-N-karboksietil--alanin dihidrazid 1a-c
kondensacij su vairiais karboniliniais junginiais, anglies
disulfidu, nustatyti gaut jungini struktr.
R N
NHNH2
NHNH2
O
O
R N
NHN
NH
N
O
O
Ar
Ar
R N
NH N
HN
O
O
CH3
CH3
NCH3
CH3
R N
NH
HN
O
O
N
N
CH3
CH3
CH3
CH3
R N
NNHO
O NHN
S
SR N
NNHN
N NHN
S
S
H2N
H2NR N
NNHN
N NHN
O
O
1a-c
4a-c5a-c
6a-c
7a-c
8a-c
9a-c
10a-c
1) CS2 , KOH
2) H +
1) CS
2 , KO
H2) N
2 H4 H
2 O
R = 4-Cl-C6H4; 4-Br-C6H4; 4-I-C6H4;
2a-c, Ar = C6H5,3a-c, Ar = 4-H3CO-C6H4,
.
ArCHO
CH
3 CO
CH
3
CH 3CO
CH 2CO
CH 3
CH3COCH2CH2COCH3
C 6H 5NCO
NaO
H
R N
O
O
N
N
N
N
CH3
CH3
CH3
H3C
R N
NHHN
NHHN
O
O
OO
HN
HN
N 2H 4 H 2O
-
13
Pradiniai junginiai 1a-c susintetinti pagal inom metodik,
virinant ati-tinkamum rgi esterius su hidrazinhidratu
2-propanolyje. Kondensuojant dihidrazidus 1a-c su aromatiniais
aldehidais 2-propanolyje arba 1,4-dioksane, miinio virimo
temperatroje, susintetinti dihidrazonai 2,3a-c, kurie i reakci-jos
miinio isikristalizuoja jau reakcijos metu ar jam atvsus.
N-(4-Halogenfenil)-N-karboksietil--alanin dihidrazidai 1a-c taip
pat lengvai reaguoja ir su ketonais. Nustatyta, kad virinant juos
su acetonu susidaro hid-razono struktros junginiai 4a-c, tuo tarpu
kondensacijos metu su diketonais 2,4-pentandionu ir
2,5-heksandionu, gaunami ciklins struktros junginiai. Reaguojant
dihidrazidams 1a-c su 2,4-pentandionu 2-propanolyje ir esant
katalitiniam druskos rgties kiekiui susidaro du pirazolo ciklus
molekulje turintys junginiai 5a-c. Analogikoje dihidrazid 1
reakcijoje su 2,5-heksandionu, tik katalizatoriumi naudojant acto
rgt, gaunami molekulje du pirolo iedus turintys junginiai 6a-c.
Reaguojant dihidrazidams 1a-c su anglies disulfidu 2-propanolyje
ir esant KOH susidaro tarpiniai produktai ditiokarbazatai, kuri
tirpalus pa-rgtinus acto rgtimi gauti 1,3,4-oksadiazol-2-tionai
7a-c. ildant iuos junginius su hidrazinu susintetinti triazolo
dariniai 8a-c, molekulje turintys aminogrup. Jie taip pat gauti ir
i jungini 1a-c.
Kondensuojant dihidrazidus 1a-c su fenilizocianatu metanolyje
miinio virimo temperatroje buvo susintetinti semikarbazidai 9a-c,
kuriuos pail-dius su vandeniniu 2 % NaOH tirpalu, susidar triazolo
dariniai 10a-c.
Susintetint jungini struktr patvirtina IR, 1H ir 13C BMR
spektrosko-pijos bei elementins analizs duomenys.
SYNTHESIS OF THE N-CARBOXYETHYL- N- (4-HALOPHENYL)--ALANINE
DERIVATIVES
K. Anuseviius, supervisor V. Mickeviius
Kaunas University of Technology, Department of Organic Chemistry
Summary
New condensation products of
N-(4-halophenyl)-N-carboxyethyl--alanine di-hyrazide with
carbonylic compounds were obtained. The structure of newly
synthesi-zed compounds have been determined and their features have
been elucidated by the methods of IR, 1H, 13C NMR spectroscopy.
-
14
KVARCO KRISTALO MIKROGRAVIMETRIJOS METODAS
ANTIKN IMOBILIZAVIMO BEI SVEIKOS SU ANTIGENU TYRIMUOSE
J. Baniukevi1,3, J. Kirlyt2, vad. A. Ramanaviien3,
vad. A. Ramanaviius2,3 1. Vilniaus Gedimino technikos
universitetas,
Fundamentini moksl fakultetas; 2. Vilniaus universitetas,
Chemijos fakultetas;
3. Vilniaus universiteto Imunologijos institutas, Imunoanalizs
ir nanotechnologij laboratorija
vadas
Antikn imobilizavimas turi fundamentali reikm kietos fazs
imu-
niniams tyrimams, afinikumo chromatografijai ir vairi jutikli
krimui. Pagrindiniai imobilizavimo bdai yra pagrsti bifunkcini
reagent panaudo-jimu, t.y. imobilizuojant per tarpininkus. Deja,
tokie bdai takoja antikn atsitiktin orientacij, kas savo ruotu
sukelia asimetrini molekuli imuno-aktyvumo praradim. Pastaruoju
metu intensyviai atliekami kryptingo anti-kn imobilizavimo tyrimai,
kada molekul yra suskaldoma du fragmentus ir jie imobilizuojami
aukso paviriuje tiolini (-SH) grupi pagalba. Toki antikn fragment
panaudojimas taip pat sumaina nespecifini sveik tikimyb
imunoanalizinse sistemose. Imunosensoriai, kuriuose pavyksta
kryptingai imobilizuoti antiknus, yra jautresni, gali sveikauti su
didesniu kiekiu analits, lyginant su imunosensoriais, kur buvo
taikoma atsitiktin antikn orientacija.
Darbo metu buvo iekoma optimaliausi antikn skaldymo bei
imobi-lizavimo slyg: antiknai ne tik turi kryptingai isidstyti
paviriuje, bet ir neprarasti savo savybs afinikai sveikauti su
antigenu. iam tikslui buvo naudojamos kvarco kristalo
mikrogravimetrins svarstykls (KKM), kurios yra ypatingai jautrus
sveriantis renginys ir jo veikimas pagrstas pjezoelek-triniu
efektu. Tokie jutikliai yra plaiai taikomi biomolekuli sveikoms,
sveik greiiams tirti bei kitiems biologiniams tyrimams, nes
rezonansinio danio pokytis yra tiesiogiai proporcingas mass
pokyiams, vykstantiems elektrodo paviriuje.
-
15
Eksperimentin dalis
Antikn gryninimas. Sotaus amonio sulfato tirpalas buvo pilamas
specifini antikn prie galvij leukozs viruso antigen (anti-gp51
antik-nai) turint serum santykiu 1:1. Imunoglobulinai ikrit
nuosdomis buvo centrifuguojami 4000 aps./min greiiu 20 min, nupilus
supernatant nuosdos itirpintos fosfatiniame buferyje (PBS), pH 7.4.
Nusodinimas pakartojamas. Itirpinus pakartotinai gautas nuosdas,
atliekama dializ prie fiziologin tirpal 4 C temperatroje per nakt,
siekiant paalinti amonio sulfat i imu-noglobulin frakcijos.
Antikn skaldymas. IgG redukuojamas du fragmentus, naudojant
skir-ting koncentracij (2;4;6 mg/mL) ditiotreitolio (DTT) tirpalus
0,1 M Na2HPO4, 0,1 M NaCl ir 2 mM EDTA buferyje, pH 7,4. Reakcijos
miinys buvo padalintas dvi dalis: vienas mginys buvo inkubuojamas
kambario tem-peratroje, o kitas 37C temperatroje termostate po 60
min.
Elektroforez. Antikn fragmentai buvo charakterizuojami atliekant
elektroforez natrio sulfato poliakrilamidiniame gelyje (12%).
Baltym kon-troliniai markeriai buvo naudojami, kaip molekulins mass
liniuot. Bal-tym fragmentai buvo daomi Coomassie brilliant blue
G250 daais.
Kvarco kristalo (KK) paruoimas. Kvarco kristalas 10 min.
laikomas acetone, o po to valomas elektrochemikai 50 mM H2SO4
tirpale, atliekant 40 potencialo skleidimo cikl 0,3 V/s greiiu,
skleidiant nuo 1,7 iki -0,3 V.
KKM aparatros paruoimas darbui. Darbin cel su paruotu kvarco
kristalu prijungiama prie KKM svarstykli, pilama 300 L antikn
tirpalo ir 4000 sekundi yra registruojamas kvarco kristalo padengto
aukso sluoks-niu rezonansinio danio pokytis. Tada cel iplaunama su
PBS, pH 7,4, pi-lama 1% albumino tirpalo laisv viet blokavimui ir
laikoma 1,5 val. Pra-plaut cel upildius 270 L PBS buferio pH 7,4,
KKM aparatra registruo-jame bazins linijos nusistovjim. bufer neus
30 L antigeno (3,8 mg/mL), registruojamas danio pokytis. Darbo
rezultatai ir j aptarimas
Imunoglobulinai buvo isodinti soiuoju amonio sulfato tirpalu,
dializuo-jami ir naudojami tolimesniems tyrimams. Antikn
koncentracija buvo nusta-tyta spektrofotometriniu bdu. Baltymo
koncentracija specifini antikn prie galvij leukozs viruso (GLV)
antigen turiniame serume yra 13,4 mg/mL, nusodintos ir dializuotos
imunoglobulin frakcijos koncentracija yra 5,6 mg/mL. Galvij leukozs
viruso antigeno koncentracija yra 3,8 mg/mL.
Elektroforegramoje (r. 1 pav.) pateikti igryninto (2, 3
takeliai) ir neva-lyto (4, 5 takeliai) specifini anti-gp51 antikn
turinio serumo vaizdai ro-do, kad naudojant imunoglobulin
nusodinimo amonio sulfatu metod sk-
-
16
mingai pavyko paalinti dal nereikaling ir tolimesnius tyrimo
rezultatus galini takoti baltym.
116 kDa
66 kDa
1 pav. Serumo, turinio specifini anti-gp51 antikn,
elektroforegrama: 2,3 antiknai po gryninimo; 4, 5 serumas; 1,6
markeris
Disulfidinius tiltelius redukuojaniu agentu buvo naudojamas
ditiotreito-
lis (DTT). Pradioje buvo naudota 0,1 mg/mL DTT koncentracija.
Antikn skaldymas, esant nurodytai DTT koncentracijai nebuvo
efektyvus, todl DTT koncentracija buvo padidinta atitinkamai iki 2,
4, 6 mg/mL. Po redukuojanio agento pridjimo imunoglobulin mgin, jis
buvo inkubuojamas 1 val. skir-tingose temperatrose (20 C ir 37 C)
(r. 2 pav.)
2 pav. Imunoglobulino molekuli skaldymo schema
Antikno fragment (rIgG) merkaptogrupi nustatymas buvo atlik-
tas spektrofotometriniu titravimu p-chlormerkurabenzoatu (pCMB).
Atsi-velgiant sunaudoto pCMB kiek, galima apskaiiuoti -SH grupi
kiek, esant 1-oje molekulje imunoglobulino:
11
22
VcVcn
=
(1)
kur n merkaptogrupi kiekis, esantis 1 molekulje baltymo; C1
tiriamos media-gos pradin koncentracija; V1 tiriamo tirpalo tris; C
2 pradin pCMB koncen-tracija; V2 pridto pCMB tirpalo tris
ekvivalentiniame take.
-
17
iam tyrimui buvo naudojami neskaldyt antikn bei skaldyt antikn
su 2, 4 ir 6 mg/mL DTT koncentracijomis bei skirtingose
temperatrose (20 C; 37 C) mginiai. Skaldytiems antiknams su 4 mg/mL
DTT koncentraci-ja 20 C ir 37 C temperatrose buvo nustatyta 1
laisva merkapto grup. Skaldant imunoglobulinus su 6 mg/ml DTT
koncentracijos tirpalu, buvo nu-statytos 2 merkapto grups, kas
rodo, kad buvo suskaldytas vienas disulfidi-nis ryys. Paklus
temperatr iki 37 C, esant tai paiai DTT koncentracijai, buvo
suskaldyti 2 disulfidiniai tilteliai ir nustatytos 4 merkapto
grups. I gaut rezultat matome, jog efektyviausias antikno skaldymo
bdas yra 6 mg/mL DTT koncentracijos tirpalo panaudojimas,
inkubuojant 60 min. 37 C temperatroje. Todl tolimesniame darbe buvo
tiriami antikn fragmentai gauti naudojant i DTT koncentracij.
Antikn fragment imobilizavimo ir antikno-antigeno sveikos
efek-tyvumas buvo tiriamas panaudojant aukso sluoksniu padengtus
kvarco krista-lus (7.995 MHz) i CH Instruments, Inc (Austin,
USA).
Vienas i keliam tyrimo udavini buvo kryptingas antikn
imobili-zavimas paviriuje. Pasiekus tiksl, t.y. taip modifikuotus
elektrodus gal-tume skmingai taikyti vairi srii diagnostinse
priemonse, pvz. GLV nustatymui. Siekiant vertinti kryptingo antikn
imobilizavimo efektyvum ant darbinio elektrodo, KKM aparatra buvo
registruojami rezonansinio da-nio pokyiai (f, Hz) laike.
307.9
358.2
34.71429.114
0
50
100
150
200
250
300
350
400
1 2
f, H
z
anti-gp51 imobilizavimas anti-gp51-GLV sveika
20C, 6 mg/mL DTT 37C, 6 mg/mL DTT
3 pav. Antikn fragment imobilizavimo ir j sveikos su GLV
antigenu efektyvumo vertinimas pagal danio pokyius f, Hz.
-
18
Skirtingose temperatrose skaldyt antikn fragment sveika su KK
elektrodo paviriuje esaniu aukso sluoksniu vyksta skirtingu greiiu.
verti-n rezonansinio danio pokyt, gauname ir skirtingus mass
pokyius pavir-iuje. Nors aktyvus elektrodo paviriaus plotas yra
0,205 cm2, mass pokytis yra apskaiiuojamas 1-am cm2. Didiausias
skaldyt antikn kiekis simobi-lizavo aukso paviriuje, atlikus
redukcij 37 C temperatroje (0,515 g/cm2) (r. 3 pav.). Naudojant
neskaldytus antiknus danio pokytis nurodytame laiko intervale
nebuvo stebimas.
Elektrodai, modifikuoti kryptingai orientuotais antikn
fragmentais, buvo panaudoti KKM imunosensoriaus skirto galvij
leukozs antigeno nu-statymui. Antigeno sveika efektyvesn su antikn
fragmentais gautais atli-kus skaldym 37 C temperatroje (r. 3 pav.)
Literatra
1. Bagdonien L, Bendikien V, Kadziauskas J, Labeikyt D,
Markuckas A, Sabaliauskien V, Kasnauskien S, eputien V. Biochemijos
laboratoriniai darbai. Vilniaus Universiteto leidykla. 2006.
2. Karyakin, A.A.; Presnova, G.V.; Rubtsova, M.Y.; Egorov, A.M.
Oriented immo-bilization of antibodies onto the gold surfaces via
their native thiol groups. Anal Chem 2000; 72: 3805-3811.
3. Piercenet.com [internetin svetain]. Rockford: Thermo Fisher
Scientific Inc.; sukurta 2007 [cituota 2009 03 02]. Adresas:
www.piercenet.com
4. Sharma, S.K.; Seghal, N.; Kumar, A. Biomolecules for
development of biosen-sors and their applications. Current Applied
Physics. 2003; 3: 307-316.
5. Tang, D.Q.; Zhang, D.J. Amplification of the antigen -
antibody interaction from quartz crystal microbalance immunosensors
via back-filling immobilization of nanogold on biorecognition
surface, J Immunol Methods 2006; 10: 1-9.
6. Wang, J. Analytical electrochemistry. 2nd ed. New York:
Wiley-VCH: 2000; 52-54, 183-188.
Summary
Antibody immobilization is an important subject with a variety
of purposes such as in diagnostic immunoassays. The direct and
oriented attachment of antibodies and their fragments to the gold
surface seems to be the most important for immunosen-sors. During
this work we used quartz crystal surface coated with gold for
application in immunosensors design. We explored different
conditions of antibodies reduction by ditiotreitol solution. By
this way reduced antibodies were used successfully to create
immunosensor for bovine leukemia antigen detection.
-
19
ELEKTRONUS PERNEANI ORGANINI FOTOPUSLAIDININKI SINTEZ
T. Braukyla, vad. V. Getautis, T. Malinauskas
Kauno technologijos universitetas, Organins Chemijos Katedra
Skirtingai nei skyles transportuojani jungini, elektronus
perneani organini mediag inoma gerokai maiau. Todl nauj ir efektyvi
tokio tipo puslaidininki sintez ir tyrimas ilieka svarbiais
udaviniais [1]. Aromati-niai diimidai yra gerai inomi kaip
efektyvios elektronus transportuojanios mediagos, pasiyminios geru
terminiu stabilumu ir paprasta sinteze. Deja, dauguma aromatini
diimid yra kristalins mediagos, maai arba visai netir-pios
organiniuose tirpikliuose (tetrahidrofuranas, chloroformas,
dichlormeta-nas) [2] ir tai riboja j platesn pritaikym. io darbo
tikslas buvo susintetinti mintuose organiniuose tirpikliuose
tirpius 1,4,5,8-naftalentetrakarbksidiimido darinius. inoma, kad
lanksios alifatins grandins ir fluoro atomai suteikia junginiams
geresn tirpum bei maina j polink kristalintis, todl usibrtam
tikslui pasiekti buvo nutarta molekuli sudt jungti mintus
fragmentus (1 ir 2 Schemos). Junginiai 1 ir 3 buvo susintetinti
naudojant one-pot sintezs metodik, leidiani vykdyti vien po kitos
kelias reakcijas, neiskiriant tarpi-ni jungini. Taip supaprastinama
sintez, taupomas laikas ir mediagos (ne-reikia iskyrinti ir
gryninti tarpini produkt), o taip pat toks metodas yra
eko-logikesnis (susidaro maiau atliek).
N N
O
O
O
O
O
O
FF
F
F F
NH2
FF
F
F F
O O
O
O
O
O
N O
O
O
O
O
FF
F
F F
OHNH2
N N
O
O
O
O
OHFF
F
F F
ClOH
+ +
BTEAC
1
2
1 Schema
-
20
N N
O
O
O
O
O
O
NH2 O O
O
O
O
O
N O
O
O
O
O
OHNH2
N N
O
O
O
O
OH
ClOH
+ +
BTEAC
3
4
2 Schema
1,4,5,8-Naftalentetrakarboksidianhidridui reaguojant su
aromatiniams
amino dariniams gaunami diimidai 1, 3, kuriuos alkilinant
epichlorhidrinu (katalizatorius benziltrietilamonio chloridas),
iskirti tiksliniai produktai 2, 4. Susintetinti diimidai su
reaktingomis epoksigrupmis, leidianiomis toliau modifikuoti gautas
mediagas.
Atlikti susintetint nauj jungini tirpumo organiniuose
tirpikliuose ty-rimai ir nustatyta, kad j tirpumas
tetrahidrofurane, chloroforme ir dichlorme-tane virija 200 mg/ml.
Yra inoma, kad norint liejimo bdu gauti kokybi-kus sluoksnius,
junginio tirpumas turi bti ne maesnis nei 200 mg/ml, todl i mediag
tirpumas yra pakankamas kokybikiems sluoksniams liejimo bdu
gauti.
Padka Darbas buvo remiamas Lietuvos mokslo tarybos projekto
Student mokslin prakti-ka. Literatra
1. Sun Y., Liu Y., Zhu D., J. Mater. Chem., 2005, 15, 53-66. 2.
Strohriegl, P., Grazulevicius, J. V., Advanced Materials, 2002,
14(20), 1439-
1452.
-
21
SYNTHESIS OF NOVEL ORGANIC ELECTRON TRANSPORTING MATERIALS
Summary
Utilizing a one-pot synthesis strategy new
naphthalene-1,4,5,8-tetracarboxylic
dianhydride based soluble electron transporting materials were
synthesized.
-
22
LAKIJ ORGANINI JUNGINI EMISIJOS SKAIIAVIMAS NAFTOS
TERMINALUOSE
R. Bruait, vad. T. Paulauskien
Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra 1. vadas
Lakieji organiniai junginiai (LOJ) isiskiria i naftos produkt
laikymo
ir paskirstymo sistem, t. y. i naftos moni talpykl, perkrovimo
rengini, mobilij talpykl, bei automobili kuro bak, juos pildant.
Naftos produkt garavimo metu aplink patenka mogaus sveikatai
kenksming LOJ, toki kaip benzenas, toluenas, ksilenai ir kt. [12].
Isiskiriant LOJ susiformuoja tokie fotocheminiai oksidantai kaip
ozonas, kurio didel koncentracija gali ne tik kenkti mogaus
sveikatai, bet ir daryti al augmenijai ir aplinkai [35].
Oro taros LOJ emisijos skaiiavimams Lietuvoje nuo 1998 met buvo
naudojama Lakij organini jungini, nediferencijuot pagal sudt,
kie-kio, imetamo atmosfer saugant ir paskirstant lengvuosius naftos
produk-tus metodika LAND 31-98/M11. Po met stacionariems taros
objektams buvo pasilyta patikslinta imetam teral skaiiavimo Lakij
organini jungini, nediferencijuot pagal sudt, kiekio, imetamo
atmosfer saugant ir paskirstant lengvuosius naftos produktus
metodika LAND 31-99/M-11. Nuo 2007 m. balandio 24 d. patvirtinta
nauja Lakij organini jungini, imetam atmosfer saugant ir
paskirstant naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo metodika
LAND 31-2007/M-11. ia LOJ, imetam atmosfer saugant ir paskirstant
naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo metodika privalo
naudotis visos LR veikianios mons usiimanios naftos produkt
saugojimu ir paskirstymu.
io darbo tikslas vertinti LAND 31-2007/M-11 metodik. 2. Tyrimo
objektas
io darbo tyrimo objektas yra LOJ, imetam atmosfer saugant ir
pa-skirstant naft ir naftos produktus, kiekio vertinimo metodika
LAND 31-2007/M-11, kuri yra parengta pagal Vokietijoje, Olandijoje,
Belgijoje taiko-mus apskaiiavimo metodinius nurodymus, kuri dauguma
siejasi su JAV naftos instituto (API) parengtais standartais API
2517, API 2518, API 2519, normatyvinmis publikacijomis ir Amerikos
aplinkos apsaugos agentros norminiais dokumentais ir
rekomendacijomis.
-
23
3. Analitin dalis
io darbo tikslas inagrinti Lakij organini jungini, imetam
atmosfer saugant ir paskirstant naft ir naftos produktus, kiekio
vertinimo LAND 31-2007/M-11 metodik bei jos taikymo galimybes
naftos termina-luose.
Siekiant vizualizuoti LAND 31-2007/M-11 metodik sudarme LOJ
emisijos skaiiavimo schem skirtingoms taros objekt zonoms (1
pav.)
Nafta ir jos produktai atveami terminal geleinkelio
vagonais-cisternomis, ikraunami talpyklas ir, sukaupus reikaling
krovinio partij, kraunami tanklaivius. technologin cikl trumpai
galima apibdinti taip: geleinkelio cisterna talpykla tanklaivis
[6]. Inagrinjus naftos termi-nal pagrindines technologins
operacijas galima identifikuoti pagrindines taros LOJ zonas:
geleinkelio cisternos (mobiliosios talpyklos), stacionarieji
rezervuarai, tanklaiviai ir siurblins. Inagrinsime ias zonas
plaiau.
Pagal LAND 31-2007/M-11 metodik geleinkelio estakadose i
cis-tern LOJ imetami atmosfer jas pripildant produktu ir iuos
produktus transportuojant. Norminiame dokumente emisija skaiiuojama
kai:
pildymo metu imetamas LOJ kiekis, kai nenaudojama gar grinimo
sistema;
pildymo metu imetamas LOJ kiekis, kai naudojama gar grinimo
sistema;
metinis pildymo metu imetamas LOJ kiekis; transportavimo
geleinkelio cisternomis metu imetamas LOJ kiekis.
Kaip matome, metodikoje nra vertinama produkto ipylimo
operacija,
kurios atlikimo metu aplinka difunduoja LOJ. Naftos produktai i
gelein-kelio cistern naftos terminaluose ipilami tik laisvu
tekjimu, atviru arba udaru bdu[7]. Abiem atvejais naftos produkt
ipylimo metu vyksta LOJ garavimas, nes prie ikrovim, yra atidaromi
cistern liukai, ko paskoje aplink yra imetami naftos produkto
transportavimo metu isiskir LOJ ga-rai.
Ilgesnis ikrovimo laikas slygoja didesn LOJ emisij. Be to,
vienas i pagrindini veiksni, lemiani LOJ garavimo intensyvum yra
aplinkos temperatra, todl ypa reikmingas LOJ kiekis igaruoja vasar
ikraunant lengvuosius naftos produktus[8].
Rekomenduojame LAND 31-2007/M-11 metodik papildyti naftos
produkto ikrovimo i geleinkelio cistern operacijos metu LOJ
emisijos skaiiavimais atsi-velgiant apsaugini priemoni (geleinkelio
cistern dangi) panaudojim. Nusta-tyti kokiems naftos produktams
pildymo-ikrovimo operacijose btina naudoti gar rekuperacijos
renginius.
-
24
1 pav. LOJ emisijos skaiiavimo schema
Kita, ne maiau svarbi LOJ emisijos susidarymo zona yra viesij ir
tamsij naftos produkt laikymo rezervuar parkai.
1 lentel. Rezervuaro tipui bdingi LOJ imetimai (LAND
31-2007/M-11)
Laikymo imetimai Rezervuaro tipas Kvpavimo Garavimo
Pripildymo imetimai
Ipylimo imetimai
Rezervuaras su stacionariuoju stogu be slgio/vakuumo (toliau
s/v) votuvo
Visada - Visada -
Rezervuaras su stacionariuoju stogu ir su s/v votuvu
Beveik vi-sada - Visada -
Rezervuaras su pldriuoju stogu - Visada
Tam tikrais atvejais Visada
Rezervuaras su stacionariuoju stogu ir vidiniu pldriuoju
ekranu
- Visada Tam tikrais atvejais Visada
-
25
1) s/v votuvai, kuri veikimas yra reguliariai tikrinamas, riboja
kvpavimo metu imetam LOJ kiek ir gali bti taip tinkamai parinkti ar
sureguliuoti, kad teralai atmosfer nebt imetami visai; 2) kai
rezervuaro sistemos veikia efektyviai teralai atmosfer neimetami.
Tam tikrais techno-loginiais atvejais, kai rezervuaras yra
itutinamas, pldrusis ekranas leidiasi emyn, atsistoja ant atramini
koj, o jo liukas atsidaro, kad po ekranu nesusidaryt vakuumas.
Pripildant taip itutint rezervuar, visa ertm po pldriuoju ekranu
arba pldriuoju stogu usipildo produktu, o pripildymo metu
susidarantys garai yra istumiami pro atidaryt liuk talpyklos erdv
vir ekrano tol, kol ekranas pakyla ir liukas usidaro. Todl siekiant
sumainti imetam LOJ kiek, iuos rezervuarus rekomenduojama itutinti
ne emiau kaip iki stovinio ant koj pldriojo ekrano lygmens.
Inagrinjus LOJ emisijos skaiiavimus pagal LAND 31-2007/M-11
meto-dik nustatme, kad vertinant rezervuaro su stacionariuoju stogu
su ir be s/v votuvo taip pat kaip ir geleinkelio zonoje nevertinami
ipylimo imetimai.
Kit vertus, rezervuaruose su pldriuoju ekranu arba rezervuaruose
su pldriuoju stogu skaiiuojamas nuo rezervuaro sieneli igaravs LOJ
kiekis (1 lentel). Ipylimo metu, rezervuaruose su s/v votuvais ir
rezervuaruose su ventiliacinmis angomis, ant rezervuaro sieneli
taip pat lieka produkto, kuris garuoja, t. y. rezervuarai su
stacionariuoju stogu yra ventiliuojami laisvai, taip pro
ventiliacines angas garuoja LOJ, o rezervuarai turintys s/v
votuvus, ipylimo metu nuo sieneli pastoviai garuoja ir pasikeitus
slgiui ar tempera-trai, imetami pro s/v votuvus.
Apibendrinant galima teigti, kad skaiiuojant rezervuar
laikymo-kvpavimo imetimus, btina vertinti ir produkto ipylimo metu
imetam LOJ kiek. 4. Tyrimo rezultatai ir j aptarimas
Aukiau pateiktos analizs rekomendacij gyvendinimo btinum
patvirtino AB Klaipdos nafta atlikti LOJ koncentracijos tyrimo
rezultatai. 2007 met spalio 1026 dienomis atlikome LOJ
koncentracijos tyrim
AB Klaipdos nafta. Imant mginius buvo naudojama vakuumin kamera
su siurbliuku, kuris veik 1 l/min. greiiu traukdamas or tefloninius
SKC tipo maielius. I kiekvieno mgini mimo tako buvo imami trys
mginiai. Analiz atlikta Klaipdos universiteto Jr technikos
fakulteto laboratorijoje naudojant dujin chromatograf SHIMADZU
GC-2010 su liepsnos jonizaci-jos detektoriumi (FID). Kiekybinei
analizei buvo naudojama 0,5 m ilgio kapi-liarin kolonl su 0,56 mm
vidiniu skersmeniu.
Pirmj tyrimo dien buvo imamas oro mginys i krantinje esanio
tanklaivio, kur i 20 000 m3 talpos stacionaraus rezervuaro su
ventiliacin-mis angomis (TNP-1401-20) buvo pildomas mazutas (2
lentel). Oro mgi-nys buvo imamas tanklaivyje, ir ant talpyklos, i
kurios mazutas buvo krau-namas tanklaiv.
-
26
LOJ koncentracija ant talpyklos prie ventiliacins angos mazuto
ipyli-mo metu (tai kas nevertinama pagal LAND 31-2007/M-11 metodik)
siek 1084,54 mg/m3. Tuo tarpu nevykdant krovos operacijos LOJ
koncentracija siek 509,27 mg/m3, t. y. LOJ emisija buvo didiausia
vykstant produkto ikrovimui. Ji net 55 % buvo didesn, nei ikrovimui
nevykstant. Toki LOJ koncentracij krovos metu lemia produkto
molekulin difuzija.
2 lentele. T-07-1401 talpyklos techniniai parametrai
Atlikus LAND 31-2007/M-11 metodikos analiz bei AB Klaipdos nafta
LOJ
koncentracijos tyrimus buvo nustatyta, kad skaiiuojant bendrj
LOJ emisij taros objekte btina vertinti ipylimo metu susidaranius
LOJ kiekius. Literatra 1. Khoder, M. I. 2007. Ambient levels of
volatile organic compounds in the
atmosphere of Greater Cairo. Atmospheric Environment , Vol41. P
554566. 2. Kerbachi, R. 2006. Ambient air pollution by aromatic
hydrocarbons in Algiers.
Atmospheric Environment , Vol40 P. 39954003. 3. Hung-Lung, Ch.,
Jiun-Horng, T., Shih-Yu, Ch., Kuo-Hsiung, L., Sen-Yi, M.
2007. VOC concentration profiles in an ozone non-attainment
area: A case study in an urban and industrial complex metroplex in
southern Taiwan. Atmospheric Environment, Vol 41. p. 18481860.
4. Srivastava, A. Joseph, A. E., Devotta, S. 2006. Volatile
organic compounds in ambient air of Mumbai-India. Atmospheric
Environment, Vol 40. p. 892903.
5. Kawashima, H., Minami, S., Hanai, Y., Fushimi, A. 2006.
Volatile organic compound emission factors from roadside
measurements. Atmospheric Environment, Vol 40. p. 23012312.
6. Terminalo charakteristika [interaktyvus]. 2007. irta 2009 m.
kovo 9 d. . Prieiga per internet:
7. , C. 1986. . . 150 c.
Talp
yklo
s num
eris
Talp
a, m
3
Auk
tis
, m
Sker
smuo
, m
Talp
yklo
s spa
lva
Vir
utin
io u
pyl
i-m
o ly
gis,
mm
Slg
io/v
akuu
mo
kvp
avim
o vo
tu-
vai,
vnt.
Su st
acio
nariu
oju
sto g
u
Su v
idin
iu p
ld-
riuoj
u ek
ranu
Sand
arik
li ti
pas
T-07
-14
01
1908
5
12,2
12
45
Izol
iuot
a
1219
2
Nra
Taip
-
Nr
a
-
-
27
8. Lakova, T., Zabukas, V., Vaitieknas, P. 2007. Meteorologini
slyg taka lakij organini jungini sklaidai paems atmosferos
sluoksnyje. Journal of environmental engineering and landscape
management, Vol XV, Nr. 3, 135143
9. Rezervuar technologija, montavimas ir remontas [
interaktyvus]. 2002. irta 2008 m. balandio 16 d. Prieiga per
internet: < http://www.ufacom.ru/~nmd/prod_cup.htm>
-
28
BIODYZELINO GAMYBA I PANAUDOTO ALIEJAUS
G. Budzinskas, vad. A. ukauskait
Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra 1. vadas
Biodyzelino gamybos apimtys labai spariai pradjo didti nuo 1992
m.
Gamybos pradioje buvo orientuotasi ems kio pltojim, nauj darbo
viet atsiradim kaime, bet laikui bgant tapo vienas i aplinkosaugini
ir energetini tiksl. 2002 m. bendra biodyzelino gamyba 15-os
Europos S-jungos ali virijo 1,1 mln. t. [3]
Per metus pasaulyje naftos produkt sunaudojimas padidja apie
3,5-5%. Tad suprantama, kodl atuntojo deimtmeio pabaigoje
isivysiusios alys spariai pradjo iekoti galim kuro alternatyv.
Vieno didiausio pasi-sekimo sulauk raps aliejaus esterifikavimas
metilo alkoholiu, to rezultatas - biodyzelinas - raps metilo
esteriai (RME). [1]
Idja naudoti augalin aliej kaip degalus dyzeliniuose varikliuose
tokia pat sena, kaip ir patys dyzeliniai varikliai. Kylant degal
kainoms, alternaty-vs degalai, pavyzdiui, biodyzelinas pagamintas i
atidirbto aliejaus, yra nebrangus ir ekologikas sprendimas pakeisti
tradicin dyzelin kur.
Grynas augalinis aliejus (raps, sojos, saulgr, palmi) yra
neutralus CO2, be sieros ir yra netoksikas. Naudojant augalin
aliej, degal sunaudo-jimas ir variklio galia ilieka nepakit.
Didjaniai oro tarai mainti yra nau-dojamas RME, jis yra maiomas
tradicin kur. RME gamybos technologija nra labai sudtinga, todl
pasaulyje yra gaminami nedideli sintezs reakto-riai, leidiantys
pasigaminti biodyzelin nam slygomis, i panaudoto alie-jaus. Tokiu
bdu yra sprendiamos dvi aplinkosaugins problemos: panaudo-jamas
atidirbtas aliejus ir naudojamas kuras, pagamintas i atsinaujinani
energetini resurs.
io darbo tikslas buvo itirti biodyzelino pagaminimo galimybes,
pa-naudojant atidirbus aliej, gamybos sistemoje Fuel Pod 1. 2.
Tyrimo objektas ir metodika
Laboratorijoje biodyzelinas buvo gaminamas i neatidirbt aliej
naudo-jant metanol ir NaOH 99,8 %. Gaminama buvo 6-i ri biodyzelino
mgi-niai. Trys rys buvo gaminamos naudojant 75 % aliejaus, 22 %
metanolio ir 3 % NaOH. Kiekiai skaiiuojami trio vienetais. Atskyrus
glicerol buvo da-
-
29
romi trys plovimai ildytu distiliuotu vandeniu. Plovimai
atliekami norint iplauti likusias druskas bei glicerol, o kitos
trys rys buvo gaminamos naudojant 10 % metanolio, 87 % aliejaus ir
3 % NaOH. ios ries biodyze-linas nebuvo plaunamas, nes susidars
glicerolio kiekis buvo maesnis.
Eksperimento metu biodyzelins buvo gaminamas nedidelio pajgumo
gamybos sistema Fuel Pod, pagaminta Anglijos kompanijos Green Fuels
ltd. i sistema skirta gaminti biodyzelin i atidirbusio aliejaus
(pavaizduota 1 pav.). Esterifikuojant aliej buvo gaminami du
biodyzelino mginiai i ati-dirbto aliejaus. Pirmas biodyzelino
mginys buvo gaminamas esterifikuojant aliej 22% metanolio nuo
bendro kiekio, o antras mginys 10% metanolio. Atidirbto aliejaus
yra naudojama 75% ir 87%, atsivelgiant naudojam me-tilo alkoholio
kiek. O NaOH naudojamas abiem atvejais 3%. Biodyzelino gamybos
sistemos konstrukcija labai paprasta. J pasigaminti galima
nesun-kiai nam slygomis.
1 pav. Biodyzelino gamybos sistema Fuel Pod 1
Reakcijos talpykla kgio formos talpa, kurios apaioje yra ipylimo
sklend. Tokia forma leidia lengvai atskirti glicerin arba vanden
nuo ga-minamo biodyzelino, ipilant norimus atskirti produktus pro
ipylimo sklen-d. Talpykla pagaminta i plastiko ir yra permatoma.
Tai palengvina atskirti vien produkt nuo kito, nes gerai matosi j
atsiskyrimo linija ir lengva sekti upildom mediagos tr.
-
30
Reakcijos cisternos dangtis skirtas apsaugoti nuo ilumos
nuostoli praradimo ir nuo nepageidaujamo takymosi cirkuliacijos
metu. Dangtyje montuota oro sklend, pro kuri paduodamas oras i oro
pompos.
ildymo talpykla skirta supilti vis atidirbt aliej prie gamybos
proces. Aliejus ildomas ildymo elementu, kuris paildo aliej nuo
5565 C.
Kuro/aliejaus pompa vienas pagrindini sudedamj element
ren-ginyje. i pompa atlieka visas funkcijas: perpumpuoja,
cirkuliuoja ir ipum-puoja miinius. Pagamint biodyzelin filtruoja
kuro filtras, kuris ivalo biodyzelin nuo likusio vandens ar kit
priemai. Ipilti biodyzelin yra labai patogu ipilamojo pistoleto
pagalba.
Norint sitikinti pasigaminto biodyzelino kokybe, buvo tiriami ie
koky-bs rodikliai:
Rgtinis skaiius; Esterio kiekis; Klampa; Tankis;
Kaloringumas.
Rgi skaiius ir esteri kiekis rastas titravimo metodu [3]. Kaip
indi-
katorius buvo naudojamas 0,1 % timolio mlyno tirpalas. Nustatant
rgi skaii, titruojama buvo su 0,1 N KOH tirpalu, esteri kiekio
nustatymui buvo naudojamas 0,1 N HCl tirpalas.
Tankis buvo matuojamas areometru, esant biodyzelino temperatrai
15 oC, o klampa nustatoma viskozimetru S150 Nr. H84, esant
biodyzelino tem-peratrai 40 oC.
Kalorimetrin analiz atliekama prietaisu Ika Werke C5000.
3. Darbo rezultatai ir j aptarimas
Pagamintas tiek laboratorijoje, tiek gamybiniame renginyje
biodyzeli-nas buvo analizuojamas ir jo charakteristikos buvo
lyginamos su kit degal rodikliais. Viso buvo pagaminti 8
biodyzelino mginiai i:
Atidirbto aliejaus, naudojant 22 % metanolio (1) Raps aliejaus,
naudojant 22 % metanolio (2) Saulgr aliejaus, naudojant 22 %
metanolio (3) Augalinio miinio, naudojant 22 % metanolio (4)
Atidirbto aliejaus, naudojant 10 % metanolio (5) Raps aliejaus,
naudojant 10 % metanolio (6)
-
31
Saulgr aliejaus, naudojant 10 % metanolio (7) Augalinio miinio,
naudojant 10 % metanolio (8) Surastos esteri kiekio ir rgi skaiiaus
reikms, aukiau ivardint
biodyzelino mgini, palyginamos 1 lentelje.
1 lentel. Esteri kiekis ir rgi skaiius
Pasigaminto biody-zelino rys 1 2 3 4 5 6 7 8
Esteri kiekis, % 24.3 18.5 18.9 22.0 18,9 12,1 12,7 13,6
Rgi skaiius, mg KOH/g
0.56
0.56
0.19
0.37
0.37 0.37 0.19 0.19
Ityrus esterio kiek ir rgi skaii biodyzelino mginiuose,
galima
teigti, kad didiausi esteri kiek turi biodyzelinas, pagamintas i
atidirbto aliejaus, kurio gamybai buvo naudota 22 % metanolio.
Maiausiai esteri kiek turi biodyzelinas, pagamintas i raps
aliejaus, kurio gamybai buvo naudota 10 % metanolio. Kaip inoma,
esteri kiekis biodyzeline pagal ko-kybs standart LST EN 14214:2003
turi bti ne maesnis, kaip 96,5 %, to-dl akivaizdu, kad biodyzelino,
turinio didesn esteri kiek, savybs bus artimiausios standartizuotam
biodyzelinui. Tiek laboratorijoje gaminto, tiek bandomajame
renginyje biodyzelino esteri kiekis yra maas, nes dalis alko-holio
igaruoja, dalis yra paalinama su gliceroliu. Rgi skaiius pagal
standart LST EN 14214:2003 turi neviryti 0,5 %. Palyginus i reikm
su 1 lentelje rastu rgi skaiiumi, matosi, kad rezultatai panas
standarti-zuot reikm, t.y. neatitinka rezultatai tik biodyzelino,
pagaminto i atidirbto ir raps aliej naudojant 22% metilo
alkoholio.
Norint pagamint biodyzelin maiyti naudojam kur, buvo itirti ir
palyginti sumaiymo kokyb takojantys rodikliai: kinematin klampa ir
tan-kis (2 lentel). Gautos biodyzelino mgini (1,2,3,4) kinematins
klampos ir tankio reikms palygintos su kitomis kuro rimis:
metanoliu (M), etanoliu (E), raps aliejumi (R), B100 ir mineraliniu
dyzelinu (MD)
2 lentel. Dyzelino ir biodegal savybs
Lyginami degalai M E R B100 MD 1 2 3 4 Kinematin klam-pa esant
40oC, mm2/s
0,5 1,1 37,3 4,9 2,7
6,7
5,3
4,9
4,9
Tankis, kg/m3 791 789 910 883 840 888 883 881 881
-
32
Bandymo metu, palyginus pagaminto biodyzelino kinematins klampos
ir tankio reikmes su kitais degalais, matome, kad pasigaminto
biodyzelino klampos ir tankio reikms yra labai artimos
standartizuotam B100 biodyze-linui, kuris yra maiomas i mineralin
dyzelin. Raps aliejaus klampos ir tankio reikms yra paios
didiausios. Remiantis gautais rezultatais, galima tiktis, kad
pagamintas produktas gerai maiysis su mineraliniu dyzelinu ir
nepakeis jo fizini savybi.
Gautuose produktuose yra nedidelis esteri skaiius, lyginant su
pramo-niniu bdu sintetintu biodyzelinu.
Norint sitikinti, kad pasigamint produkt galima maiyti dyzelin,
yra nustatomos biodyzelino, pagaminto i vairi aliej, ilumingumo
reikms. Gautos reikms palyginamos su [2] standartizuoto B100
biodyzelino, rapsu aliejaus ir mineralinio dyzelino ilumingumu 1
pav.
3712138202
43826
38188 3883837351 37903
32000
34000
36000
38000
40000
42000
44000
46000
Kuro rys
ilu
min
gum
as, J
/g
1 2 3 4 5 6 7
1 pav. Grafike pavaizduotos skirting kuro ilumingumo reikms. 1
raps aliejus;
2 B100; 3- mineralinis dyzelinas; 4 biodyzelinas i atidirbusio
aliejaus; 5 biodyzelinas i raps aliejaus; 6 biodyzelinas i saulgr
aliejaus;
7 biodyzelinas i augalinio miinio
Matoma, kad didiausi ilumingum turi mineralinis dyzelinas, o i
bandymo metu pasigamint mgini didiausi ilumingum turi
biodyzeli-nas, kuris buvo gaminamas i raps aliejaus. Maiausiu
ilumingumu pasi-ymi i saulgr aliejaus pagamintas biodyzelinas. I
raps aliejaus paga-mintas biodyzelinas turi didesn ilumingum nei
B100 pramoninis biodyze-linas, o tai reikia, kad ms pasigamintas
biodyzelinas nenusileidia B100 biodyzelinui energetins verts
atvilgiu.
-
33
4. Ivados
Biodyzelino gamybos metu sitikinta, kad be dideli pastang ir
sud-tingos rangos galima pasigaminti biodyzelin i atidirbusio ar
nenaudoto aliejaus. Tai labai nebrangus gamybos procesas, kur
plaiau panaudojus pramonje bt isprsta panaudoto aliejaus
utilizavimo problema.
Pagamintas biodyzelinas, pagal tirtus parametrus, yra artimas
standarti-zuotoms kokybs parametr reikmms, iskyrus esterio kiek. Jo
kiekis gau-tuose mginiuose yra maas, bet pagaminto biodyzelino
bandini ilumin-gumas yra pakankamai didelis, lyginant su kitais
degalais, todl j galima nedideliais kiekiais maiyti mineralinius
degalus.
Literatra
1. Liubarskis V. Biodegal naudojimas. Lietuvos ems kio
ininerijos institu-tas, 2005, - 49p.
2. Lebedevas S., Lebedeva G. The problems of using alcohol
biofuel mixtures in the Lithuanian transport system. Transport,
2009, 24(1), 58-65
3. Worldwide Review on Biodiesel Production. IEA Bioenergy Task
39 Subtask Biodiesel. Austrian Biofuels institute, 2003, - 92p.
4. . ., .., . . - .- .:, 1987, - 238 .
-
34
UOSTO VEIKLOS INTENSYVUMO TAKA NAFTOS ANGLIAVANDENILI
KONCENTRACIJOMS KLAIPDOS SSIAURYJE
V. Burkyt, vad. O. Belous
Klaipdos universitetas, Technologini proces katedra
vadas Vieta, kurioje iandien sikrs Klaipdos uostas yra palanki
laivybai,
taiau tai taip pat jautri gamtin sistema. ia vyksta glo Kuri
mari van-dens maiymasis su didesnio tankio ir jonins jgos Baltijos
jros vandeniu [1, 4].
Klaipdos ssiauris labai pakeistas pavirinis vandens telkinys,
kurio hidromorfologin, fizin ir chemin bkl dl mogaus veiklos yra
pakitusi taip, kad nra galimybi pasiekti ger ekologin bkl [5,
6]
Klaipdos ssiauryje vykstani gamtini proces specifik lemia tai,
kad jiems reikming tak daro didel antropogenin apkrova. Ssiauryje
danai fiksuojamos didiausios leistinos taral koncentracijos [1,
3].
Pasiymintis labai intensyvia aplinkos dinamine kaita Klaipdos
ssiau-ris reikalauja prieasi, kurios galt takoti vandens kokyb,
suradimo.
io darbo tikslas nustatyti, koki taka Klaipdos uosto vykdoma
ki-n veikla daro naftos angliavandenili koncentracijoms Klaipdos
ssiauryje. Tyrimo objektas ir metodai
Tyrimo objektas naftos angliavandenili koncentracijos Klaipdos
s-siauryje. iai analizei buvo panaudoti Jrini tyrim centro (JTC)
valstybinio monitoringo 20042007 m. m. surinkti duomenys i Klaipdos
ssiauryje esani valstybinio monitoringo stoi: 3B, 2, 1.
JTC naftos angliavandenili koncentracijas Klaipdos ssiauryje
valsty-binio monitoringo metu matuoja 12 kart per metus naudojant
IR spektrofo-tometrin metod.
Naftos angliavandenili koncentracijos buvo lyginamos su
didiausio-mis leistinomis koncentracijomis (DLK), patvirtintomis
Aplinkos ministeri-jos [7].
Siekiant nustatyti Klaipdos uosto veiklos intensyvumo tak
aplinkai buvo analizuojami Klaipdos valstybinio jr uosto direkcijos
(KVJUD) kro-
-
35
vos darb apimties ir transporto srauto uosto akvatorij/teritorij
2004-2007 met duomenys.
Tyrime panaudota faktorin dispersin analiz ir tiesins regresijos
me-todas, naudojant STATGRAPHIC plus programin paket. Vartoti
simboliai: r (Pirsono) koreliacijos koeficientas, R2 determinacijos
koeficientas. Sta-tistinms ivadoms formuluoti naudota p-reikm (kai
p < 0,05, statistikai reikminga).
Darbo rezultatai ir j aptarimas Naftos angliavandenili
koncentracijos Klaipdos ssiauryje
Analizuojant Jrini tyrim centro valstybinio monitoringo duomenis
pastebta, kad Klaipdos ssiaurio tiriamose stotyse (3B, 2, 1)
vandens u-tertumas naftos produktais kinta virydamas didiausi
leistin koncentracij (0,05 mg/l).
20042007 met laikotarpiu tiriamj stoi vandens paviriuje
uter-tumas naftos produktais kito nuo 0,02 mg/l iki 0,55 mg/l, t.y.
deimt kart virijo DLK. Naftos angliavandenili koncentracij metiniai
vidurkiai pateik-ti 1 paveiksle.
Vandens paviriuje
0
0,05
0,1
0,15
0,2
0,25
2004 2005 2006 2007
mg/
l
3B 2 1 DLK
1 pav. Naftos angliavandenili koncentracij dinamika 20042007
metais
Vandens priedugnyje utertumas naftos produktais kito nuo 0,02
mg/l
iki 0,33 mg/l, taip pat kaip ir vandens paviriuje kelet kart
virydamos DLK.
Atlikus dispersin analiz esmini skirtum (p > 0,05) tarp
tiriamj stoi pastebta nebuvo.
-
36
Klaipdos uosto veiklos taka naftos angliavandenili
koncentracijoms
Geriausiai Klaipdos jr uosto veiklos intensyvum atspindi spariai
auganios krovos darb apimtys bei Klaipdos jr uosto
teritori-j/akvatorij atvykstanio transporto srautas. Klaipdos
valstybinio jr uosto direkcijos (KVJUD) duomenimis per metus uostas
gali perkrauti iki 40 mln. t, 2007 metais jau buvo inaudoti 68,5 %
Klaipdos uosto pajgum. Krovos apimtys spariai auga, taip pat auga
ir transporto srautas atvykstantis Klai-pdos jr uosto
teritorij/akvatorij. Didij transporto srauto dal sudaro keli
transporto priemons, t. y. 94 % viso transporto srauto, laivai ir
gele-inkeliu riedantis transportas sudar po 3 %.
Atlikus tiesins regresijos analiz buvo nustatyta, kad Klaipdos
ssiau-rio vandens paviriaus utertumui naftos angliavandeniliais,
statistikai reikmingos takos (p < 0,05; r = 0,37, R = 13%) turi
keli transporto srautas atvykstantis Klaipdos jr uosto teritorij (2
pav.).
2 pav. Keli transporto srauto Klaipdos uosto teritorij taka
naftos angliavandenili koncentracijoms
ios analizs metu kit koreliacini ryi nebuvo rasta. Taiau
korelia-
cinis ryys tarp keli transporto srauto atvykstanio uosto
teritorij ir naftos angliavandenili koncentracij parodo, kad
Klaipdos uoste nepakankamai surenkami lietaus vandenys su kuriais
Klaipdos ssiaur patenka naftos produktai i keli transporto
priemoni. Klaipdos ssiaurio vandens prie-dugnyje esaniam utertumui
naftos angliavandeniliais Klaipdos uosto technogenin apkrova takos
neturi (statistikai patikimas koreliacinis ryys nebuvo rastas).
Anot Stakniens R., (2003) naftos angliavandenili koncen-tracijos
Klaipdos ssiaurio vandens paviriuje nuo aplinkos veiksni maai
priklauso, taiau pasiskirstym vandens paviriuje lemia technogenin
apkro-va, o vandens priedugnyje naftos angliavandenili
koncentracijas lemiantis veiksnys yra vandens druskingumas [3].
-
37
Ivados
1. Klaipdos ssiauryje vandens utertumas naftos
angliavandeniliais vandens paviriuje ir priedugnyje virija DLK.
2. Atlikus tiesins regresijos analiz buvo nustatyta, kad
Klaipdos s-siaurio vandens paviriaus utertum naftos
angliavandeniliais takoja Klaipdos uosto teritorij atvykstanio keli
transporto srautas.
3. Vandens priedugnio utertumui Klaipdos uosto vykdoma kin
veikla takos neturi.
Literatra
1. Saluka S., Trimonis S., 1998. Metal koncentracij kaitos
ypatumai Klaip-dos ssiaurio nemen sraute. Geografijos metratis
31t., P 159-173;
2. Galkus A., 2001. Nauji Klaipdos ssiaurio vandens drumstumo
tyrimai. Ge-ografijos metratis 34t. P 74-87;
3. Staknien R., 2003. Angliavandenili sklaidos ypatybs Klaipdos
ssiaurio vandens kokybje. Geografijos metratis 36t. P 80-90;
4. Janukonis Z., 1997. Klaipdos uosto istorins- geografins
slygos. Geografi-jos metratis 30 t. P 42-51;
5. AM Jrini tyrim centras, 2008. 2007 met valstybinio aplinkos
monitoringo ataskaita. Klaipda;
6. Europos parlamento ir tarybos direktyva 2000/60/EB, Nustatant
bendrijos veiksm vandens politikos srityje pagrindus.
7. Aplinkos ministro 2007 m spalio 8 d. sakymas Nr.D1-515 Dl
aplinkos mi-nistro 2006 m. gegus 17 d. sakymo Nr. D1-236 Dl nuotek
tvarkymo reg-lamento patvirtinimo pakeitimo (in., 2007, Nr.
110-4522).
PORT IMPACT ON OIL HYDROCARBON CONCENTRATIONS IN KLAIPEDA
STRAIT
V. Burkyt, vad. O. Belous
Klaipeda University, Department of technological processes
Summary
The port of Klaipeda is located in favorable for navigation
place, but it also ef-
fects sensitive natural system. High anthropogenic load has a
big impact on Klaipda Strait natural processes The higher than
maximum permissible concentration of pollu-tants are often recorded
during monitoring. The article examines the impact of activi-ties
carried out in port on oil hydrocarbon concentrations in Klaipeda
Strait. The study has found that the petroleum hydrocarbon
concentrations are significantly affected by traffic in Klaipeda
port, not only by ships but also by cars.
-
38
KOPOLIMER, TINKANI ILKINIAMS EKSPONATAMS RESTAURUOTI, SINTEZ
IR
TYRIMAS
A. Burvyt, J. Jonikait, vad. D. Ragauskien Vilniaus
Universitetas, Polimer chemijos katedra
vadas
Laikas negrtamai pakeiia muziejins tekstils eksponatus. Dienos
viesos ir dirbtini viesos altini UV spinduliai pratingai veikia
tekstils pluot, ypa ilko gaminius: pluotas netenka elastingumo,
daugelyje viet sutrkinja, pakinta ir iblunka spalvos. Staigs
temperatros ir santykinio oro drgnio pokyiai keiia pluoto
deformacijos ir tempimo charakteristikas [1].
Lietuvos Dails muziejaus Prano Gudyno muziejini vertybi
restaura-vimo centre tekstilei sutvirtinti daniausiai naudojamas
kopolimeras A-45K, kuriame yra vinilacetato (VA), butilmetakrilato
(BMA) ir akrilo rgties (AR) grandi. VA grandys, esanios A-45K,
sensta santykinai greiiau nei akrilatins grandys, todl laikui bgant
tokiu kopolimeru sutvirtinta tekstil pagelsta, pargtja. [2] Tiek
archeologiniam, tiek istoriniam ilkui tvirtinti A-45K nra
idealiausias variantas. Remiantis ankstesniais tyrimais nustatyta
[3], kad sintetinant kopolimerus vietoje VA galima panaudoti
versato rgties vinilo ester (VeoVa) arba
metoksipolietilenglikolmetakrilat (PEGMEMA), kurie kopolimerams
suteikia plastikumo ir atsparumo UV spinduliuotei. Darbo tikslas
susintetinti VeoVa ir PEGMEMA grandi turinius kopoli-merus,
pasiekti gili konversij (q, %), gauti vidutins molekulins mass
(Mvid) produktus, itirti galimybes juos pritaikyti ilkiniams
eksponatams restauruoti.
Tyrimo objektas ir metodika
PEGMEMA300 (Aldrich) metoksipolietilenglikolmetakrilatas (1-
metoksipoli(etilen) karbonil-1-(metil)etilenas), kuriame
etilenoksido polime-rizacijos laipsnis yra 4 arba 5. PEGMEMA
lengvai tirpsta H2O, organiniuose tirpikliuose, suteikia
plastifikuojant efekt, dalyvauja radikalinje kopolime-rizacijoje su
maamolekuliais metakrilatais [3, 4].
-
39
CH2
CH3CH3
O
OO
4
CH2
CH3CH3
O
OO
4
VeoVa10 (Resolution Performance Products) versato rgties
vinilo
esteris (vinilneodekanoatas), turintis akot esterin grup i 10
anglies ato-m. is monomeras atsparus UV, dalyvauja
kopolimerizacijoje su akrilatais ir metakrilatais, atsparus
hidrolizei. Tokiomis savybmis pasiymi ir VeoVa kopolimerai [5].
OCH3
CH3
CH3O
CH2
CH
Iniciatoriai, kiti monomerai, tirpiklai, nusodikliai ir kitos
mediagos,
naudotos kopolimer sintezei: azodiizobutironitrilas AIBN
[(CH3)2(CN)C-N=N-C(CN)(CH3)2], (di)benzoilperoksidas BP
[C6H5CO-OO-OCC6H5], akrilo rgtis, AR [CH2=CHCOOH], butilakrilatas
BA [CH2=CHCOOC4H9], metilmetakrilatas MMA [CH2=C(CH3)COOCH3],
acetonas, benzenas, etilacetatas, heksanas, petroleteris,
deuteruotas chloro-formas.
PEGMEMA ir VeoVa kopolimer sintezs ir nusodinimo metodikos
PEGMEMA ir VeoVa kopolimer sintez vykdyta radikalins kopoli-
merizacijos bdu, naudojant iniciatorius AIBN ar BP inertinje
azoto atmos-feroje. Iekant optimaliausi sintezs slyg, buvo keiiamas
iniciatoriaus kiekis (mol% nuo monomer kiekio) ir sintezs trukm.
Pradiniai monomer miiniai: PEGMEMA:MMA:AR=21:74:5 mol. %,
VeoVa:MMA:BA:AR= 35:30:30:5 mol. %.
I reakcijos miinio PEGMEMA ir VeoVa kopolimerai iskiriami
nuso-dinant petroleteryje, gryninami tirpinant benzene ir vl
isodinant heksane. Gauti produktai buvo diovinami 23 dienas ore, po
to ~10 val. vakuume 37 C temperatroje [6].
Kopolimer tyrimo metodikos
Kopolimero ribinio klampos skaiiaus ir rgi skaiiaus nustatymas
Kopolimero ribinis klampos skaiius nustatomas viskozimetriniu
meto-
du. Pradin kopolimero koncentracija benzene c0=1,0 g/100 ml,
temperatra
-
40
25 C. Rgi skaiius nustatomas ir apskaiiuojamas pagal inom
metodi-k, kopolimer tirpinant benzene [7].
Spektroskopiniai tyrimai 1H-BMR spektrai urayti UNITY INOVA
VARIAN 300 MHz spektro-
metru 29 C temperatroje. Kopolimer tirpalai buvo ruoiami
deuteruotame chloroforme. FTIR spektrai urayti Perkin-Elmer
spektrometru ,,Spectrum BX nuo kopolimero plvels, ulietos ant KBr
ploktels [7]. Darbo rezultatai ir j aptarimas 1. PEGMEMA kopolimer
sinez ir savybs
Monomer miinio PEGMEMA:MMA:AR=21:74:5 mol. % sintez bu-
vo vykdoma 250 ml talpos kolboje, pradin reakcijos miin visos
reakcijos metu leidiant N2 dujas. Kai iniciatoriaus koncentracija
0,1 %, produkto ne-gauta; kai iniciatoriaus koncentracija 0,3 %,
gaunama didel konversija, bet maas ribinis klampos skaiius [].
Kadangi tinkamiausi rezultatai gauti, kai iniciatoriaus
koncentracija 0,2 %, buvo iekoma bd, kaip pagerinti konver-sij ir
ribin klampos skaii, keiiant kopolimerizacijos slygas. Sintezs
kolboje rezultatai pateikti 1 lentelje.
1 lentel. PEGMEMA kopolimer sintezs rezultatai. Pradinis monomer
miinys PEGMEMA:MMA:AR=21:74:5 mol. %, [AIBN] = 0,2 %, t = 70 C
, val. q, % [], dl/g
10 10* 12*
17 32 63
0,74 0,77 0,80
*sintez vykdoma inertinje aplinkoje leidiant azot prie supilant
reakcijos miin ir reakcijos eigoje
Gauti kopolimerai elastingi, skaidrs, tirpsta acetone, benzene,
chloro-
forme. Sudarius kolboje inertin aplink prie supilant reakcijos
miin ir visos reakcijos metu bei pailginus sintezs laik, gaunama
konversija vir 50 % ir patenkinamas ribinis klampos skaiius
([]=0,80 dl/g).
Kopolimero PEGMEMA:MA:AR 1H-BMR spektre galima iskirti tris
analitinius signalus: PEGMEMA metoksigrups -O-CH3 ties 3,38 m.d.
(kai kuriais atvejais metilengrups -CO-O-CH2-CH2- ties 4,1 m.d.) ir
MMA me-tilgrups -C-CH3 ties 0,84 m.d. Kopolimero sudtis yra
PEGMEMA:MMA: AR=33:65:2 mol. %.
-
41
1 pav. PEGMEMA:MMA:AR kopolimero 1H-BMR spektras 2. VeoVa
kopolimer sintez ir savybs
VeoVa kopolimer sintez vykdyta 250 ml talpos kolboje i
monomer
miinio VeoVa:MMA:BA:AR=35:30:30:5 mol. %, reakcijos miin nuolat
leidiant N2 dujas ir maiant. Vykdant sintez kolboje, gaunami tik
maos molekulins mass kopolimerai ([] = 0,1 dl/g). Didesns
molekulins mass ([] = 1,4 dl/g) kopolimerai gaunami, sintez vykdant
ulydomoje ampulje, taiau iuo atveju gaunamas maas produkto kiekis
(q = 16 %). Kolboje su-sintetint kopolimer tyrim rezultatai
pateikti 2 lentelje.
2 lentel. VeoVa:MMA:BA:AR kopolimer sintezs rezultatai. [I] =
0,0156 mol/l
[I] T, oC , val. q, % [], dl/g
AIBN BP
70 80
8 8,5
37 17
0,10 0,12
Gaunami skaidriai balsvi, elastingi kopolimerai, kurie tirpsta
acetone,
benzene, chloroforme. Kopolimero VeoVa:MMA:BA:AR 1H-BMR spektre
galima iskirti du analitinius signalus: BA metilengrups
-CO-O-CH2-CH2- ties 4,021 m.d. ir MMA metoksigrups -CO-O-CH3 ties
3,672 m.d. Kopoli-mer sudtis apskaiiuota i rgi skaiiaus ir 1H BMR
spektro rezultat. Kopolimer sudtis VeoVa:MMA:BA:AR =6:49:40:5 mol.
%.
-
42
2 pav. VeoVa:MMA:BA:AR kopolimero 1H-BMR spektras
Dl mao VeoVa santykinio aktyvumo VeoVa grandys sudaro nedidel (5
10 mol. %) kopolimero dal. VeoVa kopolimeras (sintezs ampulje
produktas) buvo panaudotas hidrolizuotam ilkui tvirtinti. Tirtos
sutvirtinto ilko optins savybs, drgms sugertis.
Susintetint kopolimer struktra patvirtinta, ianalizavus j FTIR
spek-tr sugerties juostas. Ivados
Susintetintas PEGMEMA grandi turintis akrilinis terpolimeras.
Nusta-
tytos optimalios didelio kiekio (37,5 g) PEGMEMA kopolimer
sintezs s-lygos, kuriomis galima pasiekti ~60 % konversij ir
susintetinti terpolimerus su pakankamu ribiniu klampos skaiiumi ([]
= 0,8 dl/g). Toks terpolimeras yra tinkamas struktriniam ilko
sutvirtinimui.
Susintetinti VeoVa:MMA:BA:AR kopolimerai, pasiekiant norim
kon-versij, taiau j klampa (molekulin mas) buvo maa. Nustatyta, kad
Veo-Va grandi turintis akrilinis tetrapolimeras ([] = 1,4 dl/g) yra
tinkamas so-tinti hidrolizuot ilk. Literatra 1. D. Valujeviien, D.
Ragauskien, R. Makuka, Akrilini riikli ir dayto ilko
senjimo, veikiant UV spinduliuotei, tyrimas. Metratis Nr. 8, p.
79-93.
-
43
2. D. Ragauskien, R. Makuka Consolidation and ageing features of
vinylneode-canoate - containing in adhesive films used as a support
for museum Textiles. Chemija 17 (2006) 52-59.
3. Ragauskien, D. Istorins ir archeologins tektils sutvirtinimas
polimerinais riikliais. Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas
(2007)
4. Snelling, G., Mondelaers, W., and Schacht, E. Synthesis and
Charecterisation of Water Soluble Poly(ethylene glycol) Modified
Polymethacrylates with Ability to Crosslink. Polymer International
52 (2003) 1653- 1659
5. VeoVaTM Monomer. Product Bulletin. Resoliution Performance
Products. http://www.resins.com/resins/am/products/VeoVa.html
6. D. Auriukait Vinilneodekanoato-akrilat-akrilo rgties
kopolimer sintez ir tyrimas. Baigiamasis darbas bakalauro laipsniui
gyti, Vilniaus Universitetas, 2005
7. Polimer sintez ir tyrimas. Vadovlis polimer laboratorijoms.
Ats. red. R. Ma-kuka, VU leidykla, Vilnius, 2006.
Summary
The most popular museum textile adhesive is vinyl acetate -
acrylate copolymer
A-45K. VA chains in the A-45K are aging faster than the acrylate
chains, and the textile consolidated by this copolymer during
storage becomes yellow and acidic. The main aim of the present work
was to synthesize the copolymers, instead of VA con-taining chains
of VeoVa or PEGMEMA, and evaluate properties useful for
applica-tion in restoration of silken exhibits. Several copolymers
were synthesized by free-radical copolymerization, some of them in
relatively large amount. Composition and structure of the
copolymers were estimated by 1H-NMR and FTIR spectra.
-
44
DISTILIACIJOS CHARAKTERISTIK NUSTATYMAS VAIRI TECHNOLOGINI
PROCES BENZIN IR ETANOLIO MIINIUOSE
R. Butkut1, L. Kosychova1,2 1Klaipdos universitetas,
Technologini proces katedra 2Biochemijos institutas
vadas
Benzinai yra pagrindiniai degalai automobiliniam transportui,
kuri
skaiius pastoviai auga ir kuri eksploatacijai reikalingi
auktaoktaniniai benzinai, todl labai susidomta alternatyviu, ne i
tradicini itekli gauna-m, degal gavimu [1]. Etanolis daniausiai
naudojamas kaip priedas (oksi-genatas) benzin antidetonacinms
savybms pagerinti. Jis lengvai gaunamas ne tik sintezs bdu, bet ir
i atsinaujinani altini, t.y. i biomass [2]. Fermentacijos bdu i
angliavandeni, bedeguoninje aplinkoje mikroorga-nizmai gamina
etanol ir anglies dvidegin. Toks etanolis vadinamas bioeta-noliu
[3].
Moksliniai tyrimai parod, kad dl oksigenat benzino miini em
degimo temperatr, labai sumaja kontroliuojam nuoding benzino
degi-mo produkt (CO, CO2, NOx) kiekiai imetamose dujose [4].
Tyrimo objektas ir metodika
Tyrimo objektas skirting gamybos proces benzin su
skirtingomis
etanolio koncentracijomis miini tyrimas. Tyrimui naudojami
naftos produk-tai: pirmins distiliacijos, katalizinio krekingo ir
riformingo proces benzinai. Buvo tiriama 12 pavyzdi pagal LST EN
ISO 3405:2000 standart - ,,Naftos produktai. Distiliavimo
charakteristik nustatymas atmosferos slgyje. Tyri-mui pasirinkti
benzinai, turintys skirting chemin sudt: pirminis distiliatas,
kurio pagrindiniai cheminiai komponentai yra normals
angliavandeniliai; ka-talizinis krekingas, kurio pagrindiniai
cheminiai komponentai yra akoti an-gliavandeniliai; katalizinio
riformingo benzinas, praturtintas aromatiniais an-gliavandeniliais.
i benzin miiniai sudaro prekini benzin pagrind. Darbo rezultatai ir
j aptarimas
Palyginus visas pirminio distiliato ir etanolio miini
distiliacijos krei-
ves, pastebta, kad iki 65 0C temperatros distiliacijos eiga
praktikai nepri-
-
45
klauso nuo etanolio koncentracijos, o vir 65 0C temperatros vis
miini distiliato kiekis maesnis, nei gryno pirminio distiliato
benzino (1 pav.).
1 pav. Pirminio distiliato ir etanolio miini distiliacijos
kreivs.
Katalizinio krekingo benzino ir etanolio miini distiliacijos
temperatra
pradeda kisti, idistiliavus pirmus 5 mL miinio (2 pav.).
2 pav. Katalizinio krekingo ir etanolio miini distiliacijos
kreivs
-
46
Nustatyta, kad benzino su 5% etanolio distiliacijos temperatra
2-30C yra didesn nei gryno benzino, nudistiliavus pus miinio.
Pastebta, kad distiliacijos pabaigoje (nuo 70 mL) vis benzino ir
etanolio miini distiliaci-jos temperatra didesn nei gryno
katalizinio krekingo benzino.
3 pav. Riformingo ir etanolio miini distiliacijos kreivs
Riformingo benzino ir etanolio miini distiliacijos temperatra nuo
dis-
tiliacijos pradios iki 40 mL yra maesn gryno riformingo benzino
(3 pav.), is skirtumas ypa rykus benzino ir 15% etanolio miiniui.
Nuo 40 mL iki pat distiliacijos pabaigos tik 5% etanolio ir benzino
miinio temperatra yra didesn nei gryno benzino.
Apibendrinus gautus rezultatus matome, kad vairi proces
benzinuose, esant skirtingoms etanolio koncentracijoms, miini
distiliacijos kreivs ne-sutampa su gryn benzin distiliacinmis
kreivmis distiliacijos pradioje: pirminio distiliato 65-1100C
distiliacijos temperatros intervale; katalizinio krekingo 60-1050C;
riformingo 65 - 1200C. Dl susidariusi azeotrop vis nagrint benzin
ir etanolio miini garavimas vyksta esant emesnms temperatroms, nei
gryno benzino. Temperatrinius intervalus apsprendia chemin benzin
sudtis bei etanolio kiekiai. Maiant etanol su angliavande-niliais
susilpnja tiek vandenilins, tiek tarpmolekulins jungtys, todl
padi-dja susidariusio azeotropo lakumas. Didiausias poveikis
jauiamas katali-zinio riformingo benzinui, praturtintam
aromatiniais angliavandeniliais.
Analizuojant miinius pagal ES LST EN 228:2004 standart ir LR
varto-jam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomj
rodikli koky-bs reikalavim nustatytas normas, pateiktos skirting
proces benzin disti-liato dalies priklausomybs nuo virimo
temperatros kreivs (4 pav.).
-
47
4 pav. Benzin distiliato dalies priklausomyb nuo virimo
temperatros
Pastebta, kad pirminio distiliato ir katalizinio krekingo benzin
E70,
E100 ir E150 charakteristikos nevirija nustatyt norm, bet
riformingo ben-zino E70 ir E100 charakteristikos ymiai maesns nei
reikalauja is standar-tas.
vairi proces benzino ir 5% etanolio miini distiliato dalies
priklau-somybs nuo virimo temperatros kreivs pateiktos 5
paveiksle.
5 pav. Benzin su 5% etanolio miini distiliato dalies
priklausomyb nuo virimo
temperatros. Nustatyta, kad pirminio distiliato ir katalizinio
krekingo, kaip ir i pro-
ces gryn benzin, E70, E100 ir E150 charakteristikos nevirija ES
LST EN
-
48
228:2004 standarto nustatyt privalomj kokybs rodikli norm, o
rifor-mingo benzino ir 5% etanolio miinio charakteristikos artimos
riformingo benzino be etanolio charakteristikoms.
Pridjus benzinus 10% etanolio (6 pav.), tik pirminio distiliato
igarin-to miinio dalis atitinka ES LST EN 228:2004 standart.
6 pav. Benzin su 10% etanolio miini distiliato dalies
priklausomyb nuo
virimo temperatros Katalizinio krekingo benzino ir etanolio
miinio dalis, esant 70 oC tem-
peratrai, yra didesn nei 20,048,0 proc. trio. Riformingo ir
etanolio mii-nio dalis, esant 100 0C temperatrai, yra 37 mL, o tai
9 mL maiau, nei leistinas minimalus igarinto produkto kiekis, esant
iai temperatrai.
7 pav. Benzin su 15% etanolio miini distiliato dalies
priklausomyb
nuo virimo temperatros
-
49
Igarinti riformingo ir 15% etanolio miinio kiekiai, esant 70 ir
1000C temperatroms, yra 1 mL maesni, nei standarto nustatyti
minimals kiekiai (7 pav.), o katalizinio krekingo igarinto miinio
dalis, esant 700C temperat-rai, virija standarte nustatyt maksimal
(20,0-48,0 trio %) igarinto pro-dukto kiek 5 mL.
Ivados
1. Dl, susidariusiu azeotrop, vis nagrint benzin ir etanolio
mii-
ni garavimas vyksta esant emesnms temperatroms, nei gryno
benzino. Temperatrinius intervalus apsprendia chemin benzin sudtis
bei etanolio kiekiai.
2. Analizuojant miinius pagal ES LST EN 228:2004 standart ir LR
vartojam naftos produkt, biodegal ir skystojo kuro privalomj
rodikli kokybs reikalavim nustatytas normas, nustatyta, kad
pir-minio distiliato benzinuose igarinto produkto kiekis, nevirija
stan-darto ir privalomj kokybs rodikli reikalavimais nustatyt
nor-m. katalitinio krekingo benzin pridjus 10% ir daugiau etanolio,
igarinto produkto kiekis, esant 70 oC temperatrai, virija standarte
nustatyt 20,0 48,0 proc. trio rib, o riformingo benzino ir
etano-lio miini, esant 70 ir 100 oC temperatrai, distiliacijos
kiekis artja prie standarte nustatyt minimali rib, kai etanolio
koncentracija didesn nei 10 %.
3. Etanolio koncentracija miinyje labiausiai veikia katalizinio
rifor-mingo benzino distiliacijos parametrus.
Literatra 1. R. M. Balabin, R. Z. Syunyaev, S. A. Karpov.
Quantitative Measurement of
Ethanol Distribution over Fractions of Ethanol-Gasoline Fuel //
Energy Fu-els, 2007, 21 (4), 60 -65p.
2. S. Prasad, A. Singh. Ethanol Production from Sweet Sorghum
Syrup for Utilization as Automotive Fuel in India// Energy Fuels,
2007, 21 (4), 415 - 420p.
3. A. E. Wheals, L. C. Basso, D. M. Alves . Fuel ethanol after
25 years// Trends in Biotechnology, 1999,17(12), 482-487p.
4. Y. Guo, J. Zhong. Volatility of Blended Fuel of Biodiesel and
Ethanol//// Energy Fuels, 2007, 21 (2), 188 -192p.
-
50
2-PAKEIST PERIMIDINO DARINI SINTEZ
U. Butvilait, vad. R. Lygaitis
Kauno technologijos universitetas, Organins technologijos
katedra iuo metu vis daniau bandoma susintetinti ir tyrinti
organines mediagas,
pasiyminias puslaidininkinmis savybmis. Organins mediagos
patrauklios dl galimybs jas lengvai modifikuoti ir keisti j
savybes, kas lemia plat pritai-kym organinje elektronikoje, t.y.
sauls celse, organiniuose viesos dioduose, lauko tranzistoriuose
[13]. Perimidino dariniai kaip elektroaktyvios mediagos dar nebuvo
isamiai tyrinjamos. Susidomjim ia jungini klase skatina tai, kad
pagal chemines savybes perimidino heterocikle yra gerai ireiktas
-elektron perteklius ir -elektron deficitas [4]. Galima tiktis, kad
mediagos su perimidino fragmentais perne tiek skyles, tiek
elektronus, t.y. bus bipolins.
Buvo usibrtas tikslas susintetinti alkilintus 2-fenil ir
2-karbazolilperimidino darinius (3, 4) taip pat gauti dimerus su
2-fenilperimidino chromoforais (1, 2). iam tikslui pasiekti buvo
vykdomos reakcijos pavaizduotos 1 ir 2 schemose.
NH2
NH2
O
NH
NHH
NH
N
Na2S2O5, ~66C, ~3 h
KOH, 56C, 4 h.
II
5
NN
NN
3 NN
NN
5
I
N
N
30 min.
BrBr
3
KOH, 56C, 20 h.
KOH, 56C, 40 min.
1 2 3 1 schema
-
51
NH2
NH2
N
O HN NH
N
H
HN N
N
N
N
N
~2 h, ~ 50 C
Na2S2O5, ~70C, ~1 h
KOH, 40 min. I4
2 schema
Susintetint jungini struktra rodyta masi spektrometrijos,
branduoli
magnetinio rezonanso ir infraraudonosios spektroskopij metodais.
Ateityje bus tiriamos susintetint jungini optins ir fotofizikins
savy-
bs, nustatomi jonizacijos potencialai ir krvinink dreifiniai
judriai.
Literatra 1. J. Zaumseil, H. Sirringhaus Chem. Rev. 2007, 107,
1296-1322 2. Y. Shirota, H. Kageyama Chem. Rev. 2007, 107, 953-1010
3. S. Jurnas, Organiniai puslaidininkiai, Vilnius, 2008. 4.
Bruktus, S. Tumkeviius, Heterociklini jungini chemija, Vilniaus
peda-
goginio universiteto leidykla, Vilnius, 2008, p. 60, 61.
-
52
ANAEROBINIO PROCESO MODELIAVIMAS NEPERTRAUKIAMO VEIKIMO
REAKTORIUJE
D. epulyt, vad. V. Jakubauskait Klaipdos universitetas.
Technologini proces katedra
vadas
Energijos generavimas naudojant biodujas, susidariusias
apdorojant or-
ganines mediagas anaerobiniu bdu, vis labiau populiarja
pasaulyje. Anae-robinio proceso metu kartu vyksta keturi procesai:
hidroliz, acidogenez, acetogenez ir metanogenez, kur kiekvieno i i
proces produktai yra se-kanio proceso pradins mediagos [1].
Anaerobinio proceso