MONI ATSILIEPIMAI APIE BBP:
Kadangi tikiu, kad tik abipusis nuoirdus supratimas padeda
ilaikyti santarv, nepaprastai diaugiuosi, kad mano supratim
sustiprino i knyga. Juk kiekvienas i ms jaunas ir senas esame tos
santarvs liepsnels sergtojai.LUCY LEU, Bendravimas be pykio centro
valdybos nar. Sietlas, Vaingtonas.
A iskiriau du svarbiausius BBP aspektus:siklausyti kito ne ir
suprasti, jog is mogus teikia pirmenyb kitiems dalykams nei
tu.sijausti ir suprasti kito padt, ir tada beviltik situacij kaip
nebta.TOWE WIDSTRAND, konsultantas organizaciniais klausimais.
Lidingas, vedija.
A suavtas, kaip BBP tinka medicininje praktikoje. Jauius daugiau
energijos ir diaugsmo dirbdamas, ir visa tai dl BBPO.DR. PASCALE
MOHLO, gydytojas. Paryius, Pranczija.
Siaubinga vl patirti baims, panikos akimirkas, nesupratim, vili
lugim, nusivylim, neteisyb. Lidniausia, kad kuo toliau, tuo blogiau
maa vili k nors pakeisti. Taiau tie, kurie lank M. B. Rozenbergo
paskaitas, pajuto didiul nor vadovautis BBP, padedaniu taikiu bdu
sprsti aminj Ruandos konflikt.THEODORE NYILIDANDI, Ruandos Usienio
reikal departamentas. Kigalis, Ruanda.
M. B. Rozenbergas supaindino ms miestelio pradins mokyklos
mokytojus su BBP pagrindais. Kai mes, mokytojai, mme dstyti dalyk
mokiniams, patys imokome nuoirdiai elgtis. Kai vaikai pradjo
laisvai ireikti jausmus, norus, praymus, gin bei konflikt tarp j
labai sumajo. LOIS HUDSON, mokytoja. Klivlendas, Ohajo
valstija.
TURINYS:
PADKA
PIRMAS SKYRIUSNuoirdus bendravimas be pykio. Esm.
anga
Taip jau yra, kad mogus diaugiasi ir duodamas, ir gaudamas. Todl
didesn gyvenimo dal mane kamavo du klausimai: kas veria mus
prarasti gimt gerum ir elgtis nemogikai bei neteisingai ir
atvirkiai kas padeda neprarasti gerumo net ir sunkiausiomis
aplinkybmis?iais klausimais susidomjau dar vaikystje, madaug 1943
met vasar, kai ms eima persikl Detroit Miigano valstijoje. Prajus
savaitei po ms atvykimo, dl kakokio incidento vieame parke kilo
rasiniai neramumai. uvo daugiau nei 40 moni. Kadangi gyvenome kaip
tik toje vietoje, kur buvo panaudotas smurtas, tris dienas turjome
praleisti namie usirakin.Pasibaigus riaums, pradjau lankyti mokykl,
kur turjau progos sitikinti, kad net vardas, kaip ir kita odos
spalva gali kelti pavoj. Kai mokytoja, tikrindama lankomum, itar
mano vard, du berniukai piktai panairavo mane ir itar kakok od,
kurio niekada nebuvau girdjs; kaip vliau suinojau, taip mons
kreipiasi ydus, nordami juos paeminti. Po pamok tie patys berniukai
jau lauk mans; jie parblok mane ant ems, spard, mu.Todl jau nuo
1943 m. vasaros pradjau gvildenti iuos du klausimus, kuriuos
paminjau anksiau. Kas mums suteikia galios neprarasti gerumo net be
galo blogomis aplinkybmis? Galvoju apie tokius mones, kaip Ely
Hilesum, kuri kaldama vokiei koncentracijos stovykloje, isaugojo
mogikum netgi atsidrusi absurdikose situacijose. Memuaruose ji
rao:A nesu i t, kurie greit isigsta. Ne todl, kad biau labai drsi,
bet todl, kad inau, jog bendrauju su mogikomis btybmis, taigi, kaip
galdama daugiau suprasti turiu visk, k jie daro. Tai man ryt buvo
svarbiausia. Ne todl, kad suirzs jaunas gestapo karininkas auk ant
mans, bet todl, kad nejauiau jokio pasipiktinimo, o tik gailest
jam. Labai norjau jo paklausti: Ar tavo vaikyst buvo nelaiminga? O
gal tave nuvyl mergina?Taip, jis atrod suirzs, nirus, iseks. A
galjau taip ir pasielgti, taiau inojau, kad apgailtini jaunuoliai
kaip is, turintys iek tiek teisi valdyti monij, yra pavojingi.Ely
Hylesum. Memuarai.
Kalba, odiai turi didiul reikm visiems monms. Kalbdami mes labai
priartjame prie bendravimo (kalbjimo ir klausymo), skatinanio
nuoirdiai duoti, tiesianio tiltus ne tik mus paius, bet ir kitus.
Tai a vadinu nuoirdiu bendravimu, arba BBP.Be pykio suprantu kaip
natrali mogaus gerumo bei gailestingumo bsen, kai irdyje nra vietos
blogiui, smurtui. Neretai, net patys to nesuvokdami, pasielgiame
nehumanikai, -odiais skaudindami ir save ir kitus.
BDAS SUTELKTI DMESIUI
Kalba, kaip bendravimo gdiai, padedantys ilikti mogumi net ir
sunkiausiomis slygomis, yra BBP pagrindas. Tai ne naujiena; visa,
kas susij su BBP, inoma jau nuo sen laik. Ms tikslas prisiminti, k
ir taip jau seniai inome, kaip mes, mons, turtume elgtis vienas su
kitu, kaip taikyti ias inias gyvenime.BBP yra ms vadovas, kai
norime ireikti save ir igirsti kitus. Ms odiai yra smoningas
atsakas tai, k suvokiame, jauiame, ko norime. Aikiai ir nuoirdiai
ireikdami save, parodome pagarb bei supratim kit atvilgiu. BBP
lavina gebjim dmiai stebti ir suvokti mus veikianius veiksnius bei
elgesio manieras. Mes imokstame atskirti ir aikiai ireikti tai, ko
i tikrj norime tam tikrose situacijose. Lyg ir paprasta, bet kartu
sudtinga.BBP senus sitikinimus pakeiia naujais, todl pradedame
visikai naujoje viesoje suvokti save ir kitus, bei ms santykius,
ketinimus. Prieinimsi, gynyb, bei kitokius nenuoirdius poelgius
turime labai valdyti ir kontroliuoti. Kiekvienas savo gerumo gelmes
pasieksime tik tuomet, jei aikiai suvoksime, k jauiame ir ko mums
reikia, o ne tyrinsime ir teisime vienas kit.BBP skatina siklausyti
save ir kitus, puoselti pagarb, atidum, sijausti kito padt,
paadinti abipus trokim duoti i irdies.Nors apie BBP ir kalbame kaip
apie bendravimo proces ar kalb, skleidiani nuoirdum, jis vis dl to
yra daug daugiau nei procesas ar kalba. BBP nuolatos mums primena,
kad sutelktume dmes tai, kas padt gauti visk, ko troktame. tai
pasakojimas apie igrus vyrik, kuris visomis keturiomis kako iekojo
gatvs lemp viesoje. Pro al js policininkas pasidomjo, k vyrikis
veikia. Iekau mainos rakteli, - atsak pastarasis. Ar ia juos
pamette? pasiteiravo pareignas. Ne, pameiau aljoje. Matydamas
sumius policininko veid, mogus suskubo pasiaikinti: ia daug geresn
viesa.BBP yra bdas, lavinantis mano elges, kai j sutelkiu,
siekdamas usibrto tikslo. Gyvenime a troktu abipusio gerumo bei
nuoirdumo.Mes duodame, skatinami diaugsmo altinio, prasiverianio i
ms irdi, kad galime pagrainti kito gyvenim. Davimas daro ger ir
tam, kuris dav, ir tam, kuris gavo. Vienas diaugiasi tuo, k prim,
kitas patenkintas, jog galjo pasitarnauti kieno nors
gerovei.Nebtinai visi mons, su kuriais bendraujame, turi imanyti
BBP ar stengtis gerai su mumis elgtis. Jei mes vadovausims BBP
principais, t.y. nuoirdiai duoti ir priimti, ir darysime visk, kad
kiti suprast, jog tai svarbiausia, jie prisids prie ms, ir tada
sigebsime patenkinti vieni kit pageidavimus. A sutinku, jog tai ne
visada labai greitai pasiekiama. Taiau dar kart drstu teigti, jog
gerumas prays vis ms irdyse, jei bsime itikimi BBP principams.
BBP MODELIS
Nordami pasiekti abipus tiksl nuoird davim, - turime susipainti
su pagrindinmis keturiomis BBP modelio dalimis.
Pirmiausia mes tiriame situacij, stebime, k sako ar daro kiti ir
ar pagerja nuo to ms gyvenimas, ar ne? Visa gudryb ta, ar gebame
aikiai pasakyti: patinka mums, k mons daro, ar ne, bet jokiu bdu
nekritikuoti j, ir neteisti.Antra, stebdami situacija, ireikiame
jausmus: ar esame skaudinti, isigand, pyk, o gal linksmi,
patenkinti.Treia, mes isakome poreikius, susijusius su uvaldiusiais
jausmais. BBP ir susideda i i dali, padedani tiesiai viesiai
pasakyti, kaip jauiams.Feliksai, kai pamatau nevarias kojines po
stalu, o kitas netoli televizoriaus, mane tai siutina. Noriu, kad
bt tvarka namuose, - itaip kreipdamasi paaugl sn, mama panaudoja
visas tris BBP dalis.Ji galt pavartoti ir ketvirtj graiai
papraydama: gal malontum pasidti kojines savo kambaryje ar mesti
jas skalbimo main? ketvirtja dalimi papraome kit padaryti k nors,
kas pagerina ms gyvenim.Vadinasi BBP turi dvi puses. Pirmoji aikus
savs ireikimas, antroji tai, k mes gauname. Svarbiausia suvokti, k
kiti stebi, jauia, ko jiems reikia, ir galiausiai atrasti bd, kaip
ipildyti j pageidavimus.Sutelk dmes iuos esminius dalykus, jauiame,
kad bendravimas mus nea pirmyn ir atgal, atgal ir pirmyn: k a
pastebiu, jauiu, ko noriu; ko praau dl geresnio gyvenimo; k tu
stebi, jauti, ko nori; ko praai dl geresnio gyvenimo....
BBP MODELIS1. Veiksm, darani tak ms gerovei stebjimas
2. Kaip jauiams dl to, k stebime
3. Poreikiai, norai ir trokimai, sukeliantys jausmus
4. Konkrets praymai dl geresnio gyvenimo
iuo modeliu naudojams tada, kai ireikiame save, ir tada, kai
gauname informacij, susidedani i anksiau mint keturi dali. Pravartu
siminti, jog BBP nra tam tikr formuli rinkinys. J galima pritaikyti
bet kokiose situacijose, bet kuriai asmenybei ir kultrai. BBP tai
ne odi aismas. Jo esm t keturi dali visuma.
BBP MS GYVENIME IR PASAULYJEBBP labai praveria bendraujant su
vairaus lygio monmis ir vairiausiose situacijose. Asmeniniuose
santykiuose; eimoje; Mokykloje; Organizacijose, institucijose;
Diplomatiniuose santykiuose; Darybose; vairaus pobdio diskusijose
bei konfliktinse situacijose.Vieniems BBP padeda sustiprinti
intymius santykius. Pasakojimas moters i San Diego:Pvz 16 lapas
virus.
BBP taikomas ir politinje arenoje. Pranczijos ministr kabineto
nar, viedama pas savo seser, pastebjo, kad ji ir jos vyras visai
kitaip elgiasi ir bendrauja vienas su kitu. kvpta pasakojimo apie
BBP, usimin, jog kit savait kai kuriais svarbiais klausimais vyks
derybos tarp Pranczijos ir Alyro. Nors laiko turjome nedaug,
pasiuntme Paryi pranczikai kalbant instruktori Ministr kabinetui
apmokyti. Pasak jos, derybos buvusios itin skmingos dl naujai gyt
bendravimo gdi. Skaitydami apskaitas Izraelyje, kur buvo susirink
skirting politini pair mons, iklausme daugelio j nuomon Vakar
Kranto klausimu. Tie, kurie sikr Vakar Krante, mano vykdantys
religin prievol, todl konfliktuoja su palestinieiais bei kitais
izraelieiais, kurie pritaria Palestinos suverenitetui iame regione.
Sesijos metu a ir mano padjjai supaindinome dalyvius, kas tai yra
kito igirdimas, kviesdami juos paeiliui pasisakyti bei pasistengti
suvokti kito padt. Po dvideimties minui viena i dalyvi pareik, jog
galt isikelti i Vakar Kranto tarptautiniu mastu pripastam Izraelio
teritorij, jei tik jos prieininkai sugebt iklausyti j taip, kaip ji
dabar buvo iklausyta. irint globaliai, BBP yra daugelio
bendruomeni, susiduriani su etninmis, politinmis, religinmis
problemomis, pagalbininkas, mokantis taikiai sprsti konfliktus.
Tai, kad BBP mokymas labai paplits ir juo naudojamasi konfliktinse
situacijose, pvz., Izraelyje, Palestinoje, Nigerijoje, Ruandoje,
Leone, mane labai diugina.
SANTRAUKABBP kelias, kur gerumas tiesia mus paius ir kitus.
ingsniuojame juo, kai norime ireikti save ar igirsti kitus, o tai
yra ne kas kita, kaip suvokimas, k stebime, jauiame, ko norime ir
ko praome kit. BBP pabria nuodugnaus siklausymo, pagarbos,
sijautimo kito padt svarb bei paadina abipus trokim duoti i irdies.
Vieni vadovaujasi BBP, nordami bti geresni sau, kiti asmeniniams
santykiams stiprinti, treti - nordami ilaikyti geresnius santykius
darbe, politikoje.
BBP praktinis naudojimas
Situacija pristatant BBP Deheios pabgli stovykloje, kurioje meet
buvo susirink apie 170 Palestinos musulmon. amerikieius jie tuo
metu irjo itin nepatikliai. Bekalbdamas staiga igirdau keist
sambrzd minioje. Jie nabdasi, kad Js amerikietis! spjo mane
vertjas, kai vienas vyrikis staiga per mini pradjo irtis link mans.
irdamas tiesiai mane, i visos gerkls suriko: mogudys! Netrukus prie
jo prisidjo kiti, ir netrukus jau visi rk Choru: Samdytas udikas!,
mogudys!Laimei supratau, kodl mons itaip jauia, ir ko jiems reikia.
Pakeliui i pabgli stovykl pamaiau besimtanius tuius aarini duj
balionlius, ant kuri buvo aikiai parayta Pagaminta JAV. inojau, kad
pabgliai giliai irdyje jaut pykt JAV u Izraeliui tiekiamas aarines
dujas ir kitus ginklus.Tada kreipiausi vyr, pavadinus mane
mogudiu:A: ar js pykstate dl to, kad nortumte, jog mano alies
vyriausyb kitaip naudot savo iteklius? (nebuvau tikras, ar mano
spjimas teisingas, taiau inojau vien dalyk norjau kaip manoma
geriau suprasti jo jausmus ir poreikius).Jis: taip, po galais, a
siuts! Js galvojate, kad mums reikia aarini duj? Mums reikia
kanalizacijos, nam! Mes norime turti savo al!.A: taigi, js esate
siuts, bet priimtumte pagalb, pagerinani gyvenimo slygas bei
padedani pasiekti politin nepriklausomyb. Jis: ar js bent
sivaizduojate, k reikia itaip gyventi, kaip kad mes gyvename jau 27
erius metus? Ar bent nutuokiate, k visa tai mums reikia?A: matau,
kad js baisiai nusivyls ir nematote, kad a ar kas kitas pajgt
surpasti, k i tikrj reikia gyventi tokiomis slygomis.Jis: js norite
suprasti? Pasakykite man, ar turite vaik? Ar jie eina mokykl? Ar
jie turi aidim aikteles? Mano snus serga! Jis aidia atviros
kanalizacijos utertoje teritorijoje! Jo klasje nra knyg! Sakykite,
ar matte kada mokykl, kurioje nra knyg?A: taip, a siprantu, kaip
sunku ia auginti vaikus, ko js, kaip ir visi tvai, troktate savo
vaikams, - duoti isilaisvinim, suteikti galimyb aisti bei augti
sveikoje aplinkoje...Jis: taip, gryna teisyb! ia nra joki mogaus
teisi ar ne taip js amerikieiai, tai vadinate? Kodl niekas i js
daugiau ia neatvaiuoja ir nesitikina, kaip ia laikomasi mogaus
teisi!A: js nortumte, kad daugiau amerikiei suinot apie js kanias
bei prie imdamiesi bet koki politini veiksm, rimiau susimstyt apie
galimus padarinius?
Ms pokalbis dar tssi madaug 20 minui. mogus iklojo vis
susikaupus skausm, o a klausiausi, stengdamasis suprasti jo
klausimus bei poreikius. A nei pritariau, nei prietaravau. A
primiau jo odius nei kaip puolim, bet kaip ipaint mogaus, norinio
atverti savo siel bei pasidalyti su manimi savo skausmu.Kaip
vyrikis pajuto, jog a j supratau, jau galjo iklausyti, kodl a
atvykau j stovykl. Po valandos tas pats vyras, pavadins mane
mogudiu jau pakviet piet pas save namus.
BENDRAVIMAS UKERTANTIS KELI NUOIRDUMUI.
Mstydamas, kas ukerta keli gimtam nuoirdumui, iskyriau
specifinius kalbos vartojimo bei bendravimo bruous, kurie mano
manymu, ir atspindi ms netinkam elges su savimi ir kitais.
Kalbdamas kaip tik apie tok bendravim, vartoju isireikim
nepriimtinas bendravimas.
MORALINI SAVYBI VERTINIMAS
Aplinkini moni moralini savybi vertinimas danai yra nepriimtino
bendravimo prieastis. itaip tarsi teisiame mones, kad jie
neteisingi ar blogi, kad j vertinimai, nuomons nesutampa su ms. ie
vertinimai atsispindi tokiuose posakiuose: Bda ta, kad tu esi
savanaudis. Ji yra tingin. Jie labai prietaringi. Tai visikai
netinkama. Kaltinimai, eidinjimai, kritika palyginimai su kuo nors,
- tai ir yra vertinimai.Viena poet yra pasakiusi: anapus visoki
mini, idj, kas teisinga, o kas ne, yra laukas. Ten ir susitiksime,
netinkamas bendravimas perkelia mus idj pasaul, kuriame sprendiama,
kas dera, o kas ne. Tai kalba, kuria skirstome mones gerus ir
blogus, atsakingus ir neatsakingus, protingus ir neimanlius ir t.t.
Kalbdami mes teisiame kitus bei smerkiame j poelgius. Bdamas
jaunesnis, bendravau su monmis visai nesusimstydamas, kas vyksta
manyje. Kai susidurdavau su tokiais, kuri elgesys man nepatikdavo
ar j j nesuprasdavau, manydavau, jog jie klysta. Kai mokytoja
liepdavo apdaryti uduotis, kurioms a neturdavau noro, skirstydavau
jas reikmingas arba niekam tikusias. Jei gatvje kas nors netiktai
atsirasdavo prie mane, bemat reaguodavau Ei, tu, idiote! itaip
vertindami, mes galvojame vien apie tai, k kiti daro ne taip, ir
tik retkariais apie tai, k mes patys darome ne taip, kad ms
nesupranta ir nesielgia su mumis taip, kaip nortume. Labiausiai
linkstame skirstyti mones, nustatinjame, kaip smarkiai jie klysta,
uuot pasisteng suprasti, ko trksta savitarpio supratimui.Todl, jei
mano partner nori daugiau dmesio, nei a suteikiu, ji daniausia bna
lipni, ir prisiriusi. Bet, jei to noriu a, tada ji jau yra alta bei
bejausm. Jei mano kolega labiau rpinasi smulkmenomis nei a, jis
stengiasi bti rpestingas bei smulkmenikas. Bet jeigu mane labiau
nei koleg domina vairios smulkmenos, tada jis daniausiai tampa
nerpestingas ir neatsakingas.Tokia moni analiz yra ms pai vertinim
bei poreiki iraika. Taip elgdamiesi mes giname savo sitikinimus bei
norus ir rodome prieikum tiems, kurie nesutinka su mumis. O jeigu
jie sutinka su ms vertinimais bei norais, greiiausiai tai daro
vedami baims, kalts ar gdos.Visi turime suvokti, kaip negerai, kai
mons sutinka su mumis ne todl, kad nuoirdiai taip galvoja, bet
todl, kad bijo ms, jauiasi kalti ar gdijasi. Anksiau ar vliau tai
iaikja. Taiau tiek, kurie paklsta mums i baims, gdos ar kalts
jausmo, jauia mums pagie, igyvena paeminim.Labai svarbu
nesupainioti poirio vertybes ir moralini savybi vertinimo. Vertybs
teigiami dalykai, kuriuos vertiname gyvenime: siningumas, laisv,
taika ir t.t. moni moralines savybes vertiname pagal tai, kaip j
poelgiai atitinka ms poir vertybes. Pvz.: Smurtas tai kakas
baisaus. mons udantys kitus, yra blogi. Ar jus mok kas kalbti
kalba, pabriania ms norus ir vertybes, o ne klydim t, kurie su
mumis nesutinka? Pvz., uuot pasak Smurtas tai kakas baisaus,
galtume pareikti: Man baisu, kai mons pasitelkia smurt konfliktams
isprsti.Ry tarp kalboje esani odi ir smurto tiria kolorado
universiteto profesorius O. J. Harvey. Pasinaudojs daugelio ali
literatra, jis lentelje sura odius, kuriais skirstomi ir teisiami
mons. Pasak profesoriaus, jis pastebjo, kad danai vartojami tokie
odiai glaudiais siejasi su smurto ipuoliais. Nieko nuostabaus, kad
kur kas maiau smurto turi tos kultros, kur mons galvoja apie kit
norus, nei tos, kur visi yra skirstomi gerus ir blogus, nes blogi
nusipelno bausms. 75 proc. televizijos program Amerikoje rodoma
kaip tik tuo metu, kai labiausiai tiktina, jog jas stebs vaikai.
Tuo metu rodomi filmai, kur herojus udo mones, arba juos iauriai
mua. Jaunieji irovai mokomi, jog blogi vyrukai nusipelno bausms, ir
su malonumu tam pritaria.Knygoje I silpnumo (Andrew Schmookler)
tvirtina, jog bet kokio smurto odinio, psichologinio, fizinio,
tarpo eimos nari, geni, taut pagrindas yra, mstymo bdas, jog tie,
kurie anot tavs neteiss, yra tavo prieai. Taip pat bema nesugebame
galvoti, k kitas gali jausti, ko pageidauja. ia pavyzdiu galime
pateikti altj kar tarp Rusijos ir Amerikos. Amerikos vadovai
apibdino Rusij kaip Blogio imperij, troktani sugriauti amerikiei
santvark. Rusijos vadovai, savo ruotu JAV mones vadino tironais
imperialistais, bandaniais juos pavergti. N viena i i ali
nepripaino baims, slypinios u i drsi posaki.
MONI LYGINIMAI
Kitas moni vertinimo bdas yra j lyginimas si kitais. Dan
Greenberg knygoje kaip paversti save apgailtinu su humoru parodo,
kas atsitinka, kai pradedame save lyginti su kitais. Pasak jo jei
skaitytojai trokta apsunkinti sau gyvenim, tegul lygins save su
kitais. iuo tikslu jis pateikia kelet pavyzdi.Pirmasis i j rodo
ideali fizini duomen vyr bei moter, kuri kn matmenys atitinka
visuomens susikurtus standartus. Skaitytojai praomi palyginti savo
kno duomenis su patraukli modeli matmenimis ir velgti savo trkumus.
Kaip autorius ir tikjosi, is pratimas padaro savo: jauiams tokie
apgailtini, palygin save su patraukliais monmis. Nusivyl veriame
kit puslap ir suprantame, jog pirmas pratimas buvo tik apilimas.
Kadangi fizinis grois yra iorinis, Dan Greenberg suteikia galimyb
palyginti savo bei kit pasiekimus ir sugebjimus. Kaip pavyzd jis
pateikia Mocart. Autorius ivardija visas kalbas, kuriomis kalbjo
Mocartas, bei svarbiausius krinius, kuriuos sukr dar paauglystje.
Tada skaitytojai praomi pagalvoti apie savo dabartinius sugebjimus
ir palyginti juos su tais, kuriais Mocartas jau galjo didiuotis
bdamas 12 met.Skaitytojai, kurie nepasiduoda i pratim taikai, gali
sitikinti, kaip toks mstymas jiems trukdo nuoirdiai bendrauti.
ATSAKOMYBS VENGIMAS
Dar viena nepriimtino bendravimo prieastis atsakomybs vengimas.
Danai mes sunkiai suvokiame, jog visada turime atsakyti u savo
mintis, jausmus, veiksmus. Pavyzdiui, posakyje: Yra dalyk, kuriuos
tu privalai atlikti, patinka tai ar ne pabriami tu privalai, visai
nevertiname savo atsakomybs, o tik kito mogaus. Fraz: Tu verti mane
jaustis esant kalt yra kitas pavyzdys, rodantis, kaip kalbdami
nejauiame atsakomybs u savo jausmus ir mintis. Knygoje Eichmanas
Jeruzalje raoma apie naci karinink Adolf Eichman. Autor parodo,
kaip jis veng atsakomybs. Jo kalba vadinama Amtssprache (tarnybin
kalba). Paprastai kai vokiei karininkai bdavo klausiami, kodl
imdavosi tam tikr veiksm, jie atsakydavo: Virininkas liep, Toks
sakymas ir pan. Atsakomybs u savo veiksmus bandome ivengti, kai
savo veiksmus mginame pateisinti ar paaikinti:Neaikiomis
prieastimis Sutvarkiau kambar, nes privaljau tai
padaryti;Aplinkybmis, asmeniniais bei psichologiniais sitikinimais
Geriu, nes esu alkoholikas;Kit elgesio poveikiu turjau suduoti
vaikui, nes ibgo gatv;Valdios paliepimais pamelavau, nes taip
elgtis man liep bosas;Grupiniu spaudimu pradjau rkyti, ners rk visi
mano draugai;Apribojimais, nustatytos tvarkos taisyklmis pagal
mokykloje nustatyt tvark dl io nusiengimo turiu tave paalinti i
mokyklos;vairiais sipareigojimais nemgstu eiti darb, bet darau tai
dl to, kad esu vyras bei tvas;Nevaldomais impulsais nepajgiau
atsispirti norui suvalgyti sausain.
Kart, vykstant kartoms tv ir mokytoj diskusijoms apie bendravim
be tarpusavio supratimo, viena moteris piktai paprietaravo: Visada
yra dalyk, kuriuos privalai atlikti, patinka tau jie ar ne. Ir a
nematau nieko blogo, sakydama savo vaikams, jog yra dalyk, kuriuos
jie taip pat privalo atlikti. Paprayta pateikti pavyzd, k ji pati
privalo padaryti, ji atr: Tai paprasta! Kas vakar turiu gaminti
valg eimai. A pasakiau, kad man graudu girdti, jog vis gyvenim ji
priversta daryti tai, ko nemgsta, ir ireikiau vilt, kad galbt BBP
mokymasis nebus jai toks nemalonus.i moteris spariai moksi. Kursams
baigiantis ji gro namo ir pareik eimynai, jog daugiau nebenorinti
gaminti valgio. Prabgus trims savaitms susilaukiau atgarsio i jos
eimos: pas mane atvyko du jos sns. Nekantravau igirsti, kaip jie
reagavo, igird mamos apsisprendim. Jie nuoirdiai padkojo, nes mama
nustojo dejuoti kas kart gamindama valg.Kakada vienos mokyklos
mokytoja man prisipaino: Man nepatinka rayti paymius. Nemanau, kad
jie reikalingi, jie tik sukelia mokiniams daugiau rpesi. Bet a
turiu juos rayti: tokia jau tvarka. Kaip tik tuo metu skaiiau
paskaitas, kokius odius pasitelkti, norint mokiniams pabrti j
atsakomybes u savo veiksm svarb. Todl pasiliau mokytojai sakin: A
priversta rayti paymius, nes tokia vietimo politika - pakeisti
sakiniu: A raau paymius, nes a to noriu... Ji nedvejodama atsak: A
nenoriu prarasti darbo. Bet man nepatinka taip atsakyti. Jauiuosi
atsakinga u tai, k darau. Taiau tai yra svarbiausias dalykas, kur a
bandau diegti, - atsakau jai.
KITI NEPRIIMTINO BENDRAVIMO ATVEJAI
Dar vienas ingsnis, ukertantis keli nuoirdumui, - kai savo
trokimus paveriame reikalavimais. Skaitytojams tai tikriausia ne
naujiena, jog nevykdius reikalavim, pasipila kaltinim krua arba
susilaukiama bausms. Tai danai pasitaikantis bdas, ypa mgiamas t,
kurie uima auktesnes pareigas.Mano vaikai dav man kelet tikrai
verting pamok apie reikalavimus. Kakodl visada buvau sikals sau
galv, kad a, kai tvas, galiu daug ko reikalauti i vaik. Taiau
klydau. A galjau reikalauti visko, kas tik manoma pasaulyje, taiau
niekaip nepriversdavau vaik k nors padaryti. Ta labai gera pamoka
tiems, kurie mano, jog vien dl to, kad esame tvai, mokytojai ar
vadovai, galime priversti kitus mones vykdyti ms reikalavimus. Tie
jauni mogeliukai padjo man suprasti, jog negaliu priversti j k nors
daryti. Tada jie leido man suprasti dar vien dalyk visada, kai
bausdamas versdavau juos k nors daryti, jie savo ruotu btinai
rasdavo bd priversti mane daryti tai, ko a nenordavau.Taigi,
tinkamai atskirti praym nuo reikalavimo vienas esmini BBP
aspekt.Netinkamai bendrauti galima ir dl to, jog vieni poelgiai
vertinami gerai, kiti pasmerkiami. Santyk galima ireikti odiu
nusipelnyti: Jis nusipelno bausms u tai, k padar. Tai sakydami
galvojame, kad mons ra blogi ir nusipeln bausms., priversianios
juos atgailauti bei pasikeisti. Tikiu, kad kiekvienas esame
suinteresuotas, kad mons pasikeist, o ne bt nubausti.Daugelis i ms
augome girddami, kad suaugusieji vienus mones lygindavo su kitais,
reikalaudavo, teisdavo, bet nepaisydavo j jausm ar nor. Tokio
netinkamo bendravimo imokstame jau ankstyvame amiuje. Todl turime
kovoti su savo trkumais. Mokydamiesi tai daryti, danai klausiame
savs, ar tai, k jauiame ir ko norime, yra gerai ar ne? Mes jau
labai anksti imokstame nepaisyti to, k jauiame. Netinkamas
bendravimas ir palaiko toki visuomen, kurios gyvavimas priklauso
nuo daugybs paklusni, nuolanki moni. Atsivelgdami savo pai jausmus
bei noris, mes galime daugiau nebeskirstyti moni paklusnius ir
sakinjanius.
SANTRAUKA
Tokia jau ms prigimtis, kad nuoirdiai diaugiams ir gaudami ir
duodami. Taiau turime suprasti, kad netinkamo bendravimo pavyzdiai,
kaip moni moralini savybi vertinimas ir pan., rodo, tik tai, kad
mes vertiname tuos, kurie nepritaria mums. Kitas tokio bendravimo
pavyzdys vien lyginimas su kitais.
NEALIKAS STEBJIMAS
Pirmoji BBP slyga yra mokjimas atskirti stebjim nuo vertinimo.
Mes turime stebti tai, k matome, girdime, lieiame, nesistengdami
vertinti. Stebjimas yra svarbi BBP slyga, kai norime aikiai ireikti
savo mint, poir kit asmen. Kai prie pastebjim dar pridedame ir
vertinimus, gali bti, kad visa tai mons priims kaip kritik ir
nenors igirsti, k jiems sakome.BBP nereikalauja, kad visada
iliktume objektyvs ir vengtume vertinim; tik reikalauja suvokti
skirtum tarp stebjimo ir vertinimo. BBP yra kalba, kuria siekiama
lankstumo; vertinimai turt bti stebjim padariniai. Pasak semantiko
Vendelio Donsono, vartodami nelanksi kalb ir nordami ireikti
tikrov, kuri nuolatos keiiasi, susikuriame daug problem: Ms kalba
nra tobula, j sukr senovs mons, kurie daug o neiman. Ji gerai
tinka, kai kalbame apie stabilum ir pastovum, apie panaumus, apie
paslaptingus pasikeitimus, greit pasveikim, paprastas problemas ir
galutinius sprendimus. Vis dl to pasaulis, kur stengiams apibdinti
ia kalba yra kupinas vairi proces, pasikeitim, vystymosi. Todl
problema yra ta, kad ms nuolat kintantis pasaulis nesiderina su
nelanksia kalba.Pavyzdin daina
AUKIAUSIA MOGAUS PROTO FORMA
Ind filosofas J. Krinamurtis kart yra pasaks, jog stebjimas be
vertinimo yra aukiausia mogaus proto forma. Pirm kart igirds
pagalvojau: Kokia nesmon. Bet staiga suvokiau, kad ir pats padariau
vertinim. Daugeliui i ms yra labai sunku vien tik stebti mones bei
j elges ir susilaikyti nuo vertinim, kritikos ar kitokios analizs.
Tuo galjau sitikinti vienoje pradinje mokykloje, kurioje danai
konfliktuodavo direktorius ir mokyklos tarnautojai. Sprendiant i
situacija pirmiausia turjau pasikalbti su kolektyvu ir tik po to su
jais ir direktoriumi kartu. Susirinkim pradjau klausdamas
tarnautoj: K direktorius daro ne taip, kas nesutampa su js norais?,
Jis per daug plepus! igirdau atsakym. Atsakymas suteik informacijos
apie tai, kaip mokytojas vertino direktori, taiau nepaaikino, k
direktorius pasak ar padar, kad privert mokytoj j taip
apibdinti.Kai paaikinau susirinkusiems, kitas mokytojas prabilo: a
inau, k kolega norjo pasakyti: direktorius per daug kalba! Taiau
tai irgi buvo ne direktoriaus elgesio stebjimas. Tik vertinimas.
Dar vienas paaikinimas: jis galvoja, kad yra vienintelis, galintis
k nors protinga pasakyti. Taiau daryti ivadas apie tai, k kitas
mogus galvoja, yra ne tas pat, kaip stebti jo elges. Galiausiai
pasigirdo: Jis visada nori bti dmesio centre. Po to, kai paaikinau,
kad tai taip pat ivada, ko kitas nori, du mokytojai linkteljo:
taip, Js klausim labai sunku atsakyti.Kartu susd po truput
sudarinjome sra, koks direktoriaus elgesys labiausiai trikdydavo
mones, bet stengms, kad nebt joki vertinim. Pvz., per susirinkimus
direktorius pasakodavo prisiminimus apie savo vaikyst ir spdius
apie kar, neretai susirinkimus utsdamas apie 20 min. Tada a
paklausiau susirinkusij, ar jie kada nors isak savo nepasitenkinim
direktoriui. Jie atsak, jog mgino tai padaryti, taiau apskritai
pasikalbdavo tik tarpusavyje ir baigta.Po to prasidjo susirinkimas
dalyvaujant abiems pusms. Kad ir apie k buvo kalbama, direktorius
vis tarpdavo: tai man primena tuos laikus... ir imdavo pasakoti
apie savo vaikyst ir kar. A laukiau, kol tarnautojai prads reikti
nepasitenkinim dl direktoriaus elgesio. Taiau vietoj BBP jie
pasirinko nebyl nuosprend. Vieni dairsi alis, kiti demonstratyviai
iovavo, treti vilgiojo laikrod. A kantriais tebjau i scen, kol
pagaliau neitvrs paklausiau: ar taip niekas nieko ir nepasakys?
Stojo nejauki tyla. Mokytojas, kuris pirmasis isak savo nuomon apie
direktori, sukaups drs bei tiesiai irdamas virinink, ir: Edi, tu
esi per daug plepus.is atsitikimas parodo, kad ne visada lengva
isivaduoti i sen proi bei imokti atskirti stebjim nuo vertinimo.
Galiausiai mokytojams pavyko iaikinti direktoriui, kurie jo
veiksmai nepageidaujami. Direktorius rimtai iklaus ir paskui
paklaus, kodl niekas jam to anksiau nesak? Jis prisipaino, jog ir
pats inojo apie neigiam prot pasakoti savo nutikimus. Susirinkimas
baigtas nusprendus, kad vl prasidedant asmenini pasakojim virtinei
direktorius bus mandagiai sptas.Bendravimas Stebjimas su vertinimu
Stebjimas be vertinimo
Veiksmaodio bti vartojimas, neapibriant, kad vertintojas
prisiima atsakomyb u vertinim Tu esi labai dosnusMatydamas, kad tu
atiduodi visus pietums skirtus pinigus kitiems, manau, jog esi
dosnus.
Veiksmaodi vartojimas su vertinimaisMaryt delsia.Maryt pradeda
ruotis egzaminams tik ivakarse.
Neabejojimas dl savo ivad apie kito asmens mintis, jausmus,
norus.Ji nesusitvarkys su iuo darbu.A nemanau, kad ji susitvarkys
su iuo darbu.
Nerimas dl galim padariniJei tu sveikai nesimaitinsi, pablogs
tavo sveikata.Jei sveikai nesimaitinsi, bijau, kad nepablogt tavo
sveikata.
Nesugebjimas aikiai isireiktiMaumos nesirpina savo
nuosavybe.Nepastebjau, kad nors viena eima gyvenanti ???, bt
nusivaliusi snieg nuo aligatvi.
odi, apibdinani kit gebjimus, vartojimas, nenurodant
vertinim.Arvydas Sabonis yra geriausias krepininkas.Arvydas Sabonis
per kiekvienas rungtynes vesdavo komand priek.
Bdvardi bei prieveiksmi, nepabriani jau padaryto vertinimo,
vartojimas.Marius yra bjaurus.Mariu man nepatinka.
Pastaba: odiais visada, niekada, kada nors, kai tik ir panaiai
ireikiame stebjim: Kai tik stebiu jon kalbant telefonu, tai
pokalbis trunka bent pusvaland; Negaliu prisiminti, kad js kada
nors btumte atj paskait laiku.ie odiai taip pat vartojami, kai
stebjimas susipina su vertinimu. Tu visada usims; Jos niekada nra
alia, kai reikia.Todl ia pasakymai daniau skatina gynyb nei
nuoirdum.odiai danai ir retai irgi vartojami stebjim ir vertinim
atvejais.
vertinimai Stebjimai
Tu retai padarai tai, ko a noriuPastaruosius tris kartus, kai
praiau tavs man padti, tu nenorjai to daryti.
Jis danai atvaiuojaJis atvaiuoja madaug tris kartus per
savait.
SANTRAUKA
Pirmoji BBP slyga stebjimo atskyrimas nuo vertinimo. Kai
stebjimus lydi vertinimai, kiti tai laiko kritika. BBP yra
procesas, skatinantis gyventi be prastini apibendrinim. Vietoje to
reikia ireikti savo pastebjimus, bdingus tik tam tikrose
situacijoms ir tam tikru laiku.
BBP praktinis panaudojimas
Viena i studijuojani pasijuto labai sukrsta, kai viena vyresn u
j darbinink, skaitydama laikrat, prabilo: visa, k mums reikia
padaryti ioje alyje, - isiaikinti, kas yra neteista!Kaip paprastai
moteris, igirdusi toki fraz, turjo nieko nesakyti ir viena sau
vertinti. Taiau ji prisimin galimyb iklausyti kito jausmus bei
norus, privertusius mog itarti tokius odius.Moteris: (vis pirma
nordama isiaikinti, ar jos spjimas teisingas) ar js skaitote
straipsn apie paaugli ntumus?Darbinink: Taip. Netiktina, kiek daug
toki atvej.Moteris: (dabar siklausydama darbininks jausmus) Ar js
sunerimus, nes nortumte, kad vaikai augt grietesnse
eimose?Darbinink: Be abejo. Tvas bt mane mus u tokius
dalykus.Moteris: Taigi, prisimenate, koks likimas laukdavo js
kartos pastojusi jaun mergin?Darbinink: Taip, mes inojome, kas bus,
jei pradsime lauktis. Bijojome vis laik, ne taip, kaip i laik
merginos.Moteris: Ar js pykstate, kada dabartins merginos, nebijo
jokios bausms, jei tampa niomis?Darbinink: Mums paddavo ir baim ir
bausm. ia raoma, kad kai kurios merginos miega su visais, kad tik
pastot. Jos gimdo kdikius, o likusi visuomens dalis u tai moka.
iame teiginyje girdimi du skirtingi jausmai: nusistebjimas, jog
tiek daug mergin pastoja, bei pasipiktinimas, kad mokesi moktojai
turi mokti ir u vaikus, gimusius tokiomis aplinkybmis.
Moteris: ar jus stebina, kad merginos iais laikais pastodamos
negalvoja apie reputacij, padarinius, finansin padt?Darbinink:
(pastebjusi, kad jos nusistebjimas buvo igirstas, prabilo apie kit
jausm pasipiktinim. Kaip danai atsitinka, kai jausmai sumi,
kalbtoja vl grta prie to, apie k dar nekalbjo) Taip, ir spkite, kas
u tai moka?Moteris: atrodo, kad pykstate, nes norite, kad js
sumokti mokesiai bt leidiami kitokiems tikslams.Darbinink: Aiku,
kad taip. Mano snus su mona nori antro vaikelio, bet negali sau to
leisti, nors ir abu dirba, nes vaikas labai brangiai
kainuoja?Moteris: Spju, kad todl esate labai nusiminusi. Js
tikriausiai labai nortumte anko.Darbinink: Taip, ir ne tik man tai
svarbu.Moteris: ...bet ir js snui, noriniam pagausinti eim... (nors
ne visai teisingai atspta, tai nesugadino proceso, kuris leido
darbininkei isakyti jausmus).Darbinink: Taip, a manau, kad lidna
bti vieninteliu vaiku eimoje. Moteris: Taigi, js norite savo ankei
mao broliuko? Darbinink: Taip.
Moteris pati nustebo, kad po io pokalbio nebejaut darbininkei
jokio prieikumo. Ji suprato u odi gldinius darbininks jausmus bei
norus ir nebesijaut taip, lyg abi bt i skirting pasauli.Moteris:
inote, kai pirmiausia pasakte, jog turtumt isiaikinti apie j
neteistus poelgius (S), ne juokais isigandau (J), nes man labai
daug reikia, ar ia rpinamasi monmis, kuriems reikia pagalbos (N).
Daugelis i ia ateinani prayti maisto yra paaugliai (S), ir a noriu,
kad jie jaustsi ia laukiami. Gal pasakytumte man, kaip jauiats
matydama juos ia ateinanius? (P)Moteris ireik save, pasinaudodama
keturiomis BBP modelio dalimis: stebjimais (S); jausmais (J);
norais (N); praymais (P). dialogas dar tssi, kol moteris sitikino,
jog darbinink i tikrj silo darb ir nevengia padti nevedusiems
paaugliams. Dar svarbiau moteriai buvo gyti naujos patirties,
isakant savo mintis.Tuo tarpu darbinink liko patenkinta, kad buvo
iklausyta jos nuomon apie paaugli ntum. Abi puss jautsi suprastos,
j draugyst sustiprjo, nes pasidalijo savo samprotavimais bei
prietaravimais be jokio prieikumo. Bendraujant nenuoirdiai j
draugyst galjo nutrkti, ir tikslas, kurio jos abi siek, galjo bti
nepasiektas.
KETVIRTAS SKYRIUSJAUSM IRAIKA
JAUSM TRKMO PADARINIAI
Mes inome kurk aks daugiau odi, apibdinani mones, bet ms odynas,
leidiantis aikiai nusakyti savo emocijas yra gerokai siauresnis.
Kit jausmai daniausia niekam nra svarbs. Labiausiai vertinamas
teisingas mstymo bdas, nustatytas auktesni sluoksni moni ar
valdios. Mes esame mokomi labiau paisyti kit nei savs. Todl
imokstame klausti savs: Kokia kit nuomon apie mano elges ar
mintis?Kart, dar devynmetis kalbjausi su mokytoja, kai po pamok
pasislpiau klasje, nes keli berniukai lauke lauk mans, kad prikult.
Mokytoja mane pastebjo ir liep eiti namo. Paaikinau jai, kad bijau
ieiti, o ji tepasak: Dideli berniukai nieko nebijo. Po keli met
aktyvaus sporto vl susidriau su panaiu atveju. Visi treneriai labai
vertino sportininkus, kurie aisdavo pasiaukojamai ir tsdavo aidim,
nepaisydami, kad ir k jiems skauddavo. Tai perprats kok mnes aidiau
beisbol ir toliau, nors buvo ls rieas. Per BBP usimimus vienas
studentas papasakojo apie savo kambario draug, kuris syk labai
garsiai klaussi muzikos ir priadino j. Paklaustas, kaip jis dabar
jauiasi, prisimindamas tai, kas nutiko, atsak: Jauiu, kad nedera
taip garsiai klausytis muzikos vidury nakties. Tada a paaikinau,
jog odiu jauiu jis ireik ne jausmus, bet isak savo nuomon.
Papraytas dar kart pamginti ireikti savo jausmus studentas vl
paband: A jauiu, kad trukdoma kitam asmeniui, kai mons elgiasi
itaip. A jam vl paaikinau, jog tai irgi nuomon, o ne jausmas.
Jaunuolis kur laik pagalvojo ir tar: Tada a i viso nejauiu jausm,
susijusi su tuo nutikimu.Aiku, studentas jaut stiprius jausmus.
Deja, neinojo, kaip juos apibdinti bei ireikti. I praktins
patirties galiu teigti, jog problema, kaip suprasti bei ireikti
savo jausmus, yra ypa aktuali teisininkams, ininieriams,
policininkams, vadybininkams ir visiems kitiems, kuri profesija
neleidia vieai demonstruoti savo jausm. eimos aplinkoje taip pat
kyla nesklandumu neireikiant jausm. Rebeca McIntire po savo tvo
mirties sukr dain: Didis mogus, kurio niekada nepainau. Tokiu bdu
ji norjo ireikti sentimentalius jausmus moni, kurie taip niekada ir
nepajuto dvasinio ryio su savo tvais, nors ir troko. Danai girdiu
mones sakant: nenoriau, kad tu suprastumei mane klaidingai, -
itekjau u nuostabaus mogaus, bet niekada neinau, k jis jauia. Viena
i toki nusivylusi moter atjo kartu su savo vyru usimimus, kuri metu
jam ir: Jauiuosi, tartum biau itekjusi u sienos. Po i odi vyras
pasidar tikra sienos kopija: sdjo tylus ir nepajudinamas. Dar
labiau pykusi moteris atsisuko mane ir suuko: Matote. Taip vis
laik. Jis sdi ir nekalba. Tas pat, kaip gyventi su siena.Atrodo,
jauiats vienia ir norite stipresnio dvasinio ryio su savo vyru, -
kreipiausi j. Kai moteris tai patvirtino, pamginau jai rodyti, kad
tokie teiginiai, kaip: A jauiuosi, lyg gyveniau su siena neprivers
jos vyro kreipti dmesio jos jausmus bei norus. Prieingai, tai
veikiau panau kritik nei kvietim suvokti jausmus. Tobulinti jausm
odyn be galo naudinga ne tik eimynini santyki srityje, bet ir
profesiniame pasaulyje. Kart buvau pasamdytas konsultuoti didels
veicar korporacijos technologinio skyriaus darbuotoj, kurie labai
susirpino, kad kit skyri darbuotojai j vengia. Paklausti, kodl
itaip daro, kit skyri darbuotojai paaikino: Mums nepatinka su tais
monmis aptarinti savo reikal. Tai tas pats, kaip kalbtis su krva
main. Problem be mat sumajo, kai technologinio skyriaus darbuotojus
paraginau rodyti daugiau monikumo bendraujant su kitais
bendradarbiais.Kit kart teko konsultuoti ligonins administracij,
kuri nerimavo dl artjanio susirinkimo su gydytojais. Administracija
norjo gauti gydytoj pritarim projektui, kur pastarieji visai
neseniai atmet. Administracija pra pademonstruoti, kaip pasitelkusi
BBP, ji galt sklandiau bendrauti su gydytojais.Per usimimus,
vaidindamas administratori, parodiau, kaip reikt pradti susirinkim:
Bijau pradti svarstyti klausim. Pasirinkau pradi todl, kad
suvokiau, kaip administracija bijos i naujo svarstyti i tem su
gydytojais. Taiau vienas i administracijos nari nebeleido man tsti
toliau ir paprietaravo: Js mstote kakaip nerealiai. Mes niekada
negaltume pasakyti gydytojams, kad bijome.Kai pasiteiravau, kodl
baims parodymas yra toks nepriimtinas, jis pasak: Jei mes
prisipainsime, jog bijome, jie mus suplys gabalus. Atsakymas
nenustebino. mons danai sako, jog sunku parodyti savo tikrus
jausmus darbe. Taiau, vienas administratorius visgi surizikavo per
susirinkim pasirodyti paeidiamas. Vietoj prastos manieros atrodyti
grietas, bejausmis, racionalus, jis pasiryo atvirai ireikti savo
jausmus, nordamas, kad gydytojai paskir nuomon. Jis pastebjo, kaip
gydytojai skirtingai reagavo. Pabaigoje jis buvo labai nustebs, kad
vietoj suplymo gabalus gydytojai pakeit savo ankstesn nuomon ir
17:1 balsavo u projekto primim. is perversmas padjo administracijai
suvokti, jog nebijant parodyti savo paeidiamumo ir silpnumo galima
sklandiau bendrauti ir daryb aplinkoje.Dstant BBP vienai student
grupei, pirmo susitikimo pradioje visi pamat mane nutilo. Laba
rytas pasisveikinau a. Tyla. Jauiausi labai nejaukiai, bet bijojau
tai parodyti. Vietoj to pradjau prastu bdu: pradsime mokytis apie
bendravim, kuris tikiuosi, pads jums bendrauti su tvais ir
draugais. Ir toliau niekas nekreip mane dmesio. Viena mergina
isitrauk dild ir m dailinti nagus. Tie, kurie sdjo prie lango,
atrod labai susiavj tuo, kas vyksta gatvje. Nejaukumo jausmas vis
labiau stiprjo, taiau nieko nesakiau. Pagaliau studentas, kuris
tikriausiai turjo daugiau drsos u mane, padar gal: Jums
paprasiausiai bjauru bendrauti su juodaodiais, ar ne taip? a buvau
sukrstas ir staiga supratau, kad neteisingai padariau, bandydamas
paslpti savo sutrikim.A nervinuosi, bet ne todl, kad js juodaodiai.
Taip yra nes nepastu n vieno i js, bet vyliausi js palankumo, kai
engiau auditorij. Prisipainimas, jog a irgi lengvai paeidiamas,
labai paveik studentus. Jie pradjo klausinti apie mane ir pasakoti
apie save, tuo paiu palengva susidomjo BBP.
JAUSMAI RPIE NEJAUTRUM.
Daniausiai odiu jauiu i tikrj neireikiame savo jausm. Pvz.,
sakinyje Jauiu, kad tai nesiningas sandris reikt naudoti termin
manau. Jausmai nra aikiai ireikiami, kaip po odio jausti
vartojame:Kad, kaip, tartum:Jauiu, kad turtum geriau mane
suprasti;Jauiuosi nevyklis;Jauiuosi, lyg gyveniau su siena.
vardius a, tu, jis ji jie:Jauiu, kad a tau nuolatos
reikalingaJauiu, kad tai beprasmika.
Vardus ar daiktavardius, apibdinanius mones:Jauiu, kad Onut yra
labai atsakinga;Jauiu, kad mano bosas yra nesiningas.
Visikai nebtina vartoti od jausti, kai ireikiame jausmus. Galima
tiesiog sakyti: Esu susierzins. Norint nuoirdiai bendrauti, reikia
skirti odius, ireikianius ms jausmus, ir odius, apibdinanius, k
galvojame apie save:A. K mes galvojame apie saveJauiuosi
nepatenkintas kaip gitaristas.iuo atveju a lyginu save su
gitaristu, net neireikiu konkrei savo jausm.B. Tikr jausm
ireikimas: Jauiuosi nusivyls savimi kaip gitaristas.Jauiuosi
beviltikai kaip gitaristas.Jauiuosi sulugdytas kaip gitaristas.Daug
aikiau parodomas jausmo pobdis, parodant nusivylim, abejojim,
lugim, nei paprasiau ireikdami nepasitenkinim.Lygiai taip pat
reikia skirti odius, kuriais apibdiname, k kiti mano apie mus, bei
odius, kuriais ireikiame tikrus jausmus. Pateikti pavyzdiai pads
suprasti, kada mes ne jausmus ireikiame, o pasakome nuomon apie
kitus ir j elges:A. Jauiuosi bereikmis tiems monms, su kuriais
dirbu.odis bereikmis apibdina, k a galvoju apie tai, kaip mane mons
vertina, o ne ireikiu jausmus, kurie ioje situacijoje gali bti
apibdinti taip: Jauiuosi lidnas, prislgtas arba supyks. B. Jauiuos
neteisingai suprastas.ia odiai neteisingai suprastas ne jausmus
ireikia, o atspindi mano vertinim, kaip kitas mogus mane suprasto.
Labiau dert pasakyti: Jauiuosi susirpins, supyks.C. Jauiuosi
ignoruojamas. Ir ia interpretuojami veiksmai, o ne aikiai ireikiami
jausmai. Be jokios abejons, ne vien kart suprasdavome, kad esame
ignoruojami, ir jausdavome palengvjim, kai pavykdavo likti
vienumoje. Tokie odiai kaip ignoruojamas, parodo, kaip mes
suprantame kitus, o ne tai, kaip jauiams. emiau pateikti
pavyzdiai:
ApleistasApgautas Apviltas
AtstumtasBauginamasGlobojamasIduotasInaudojamasIprovokuotaseistasbaugintasLeistinasNepripaintasNepatikimasNegirdtasNematytasNepalaikomasNepageidaujamasNaudojamasNeteisingai
suprastasPamirtasPersidirbsPriverstasPertrauktasPaemintasantauojamasUpiltasUgautasVeriamas
JAUSMUS IREIKIANTYS ODIAI
Ireikti jausmas turtume pasitelkti odius, apibdinanius tam
tikras emocines bsenas. Pvz., jei sakome: Jauiuosi gerai dl to,
odis gerai, galt reikti laimingas, sujaudintas, atsipalaidavs.Tokie
odiai, kaip geras ir blogas, nesuteikia tikslios informacijos apie
tai, k i tikro jauiame. emiau pateiktas sraas odi, kurie pads
labiau suvokti savo jausmus ir aikiau ireikti emocini bsen
vairov.
Kaip galime jaustis, kai tenkiname norai:
AtsigavAtviriAtlaidsAtsipalaidavApkertiBudrsBe adoDkingiDrss
DigaujantysDraugikiDkingiDidingiEntuziastingiEkstazs
pagautiEnergingiGiedros
nuotaikosGuvsIdidsIsidavvertintikvptitrauktidomsJuokaujantyskvepiantysJuokingiJudrsJautrsLengvabdikiLinksmiMeilsMalonsMieliMylintysNustebintiNudiugNesitveriantysI
diaugsmoNustebNuoirdsOptimistaiPatikimiPatenkintiPribloktiPakilios
nuotaikosPadrsintiPagyvjPralinksmintiPadedantysPamalonintiRamsSuadintiSantrsSusidomjSmalssSusijaudinSuinteresuotiStiprsSpindintysSuavtiSaugsSuintriguotilovingivelnsTroktantysTikintysTaiksTylsUvaldytiUsidegUburtivalsrintysavs.
Kaip galime jaustis, aki ms norai nepatenkinti:
AbejingiAtskirtiApviltiApgailtiniApkvailintiApsndApgailestaujantysAtstumtiBesiprieinantysBailsBejgiaiBjaursBe
nuotaikosGrsmingiGaisGraudsIsigandIkamuotikyrssiuteistitarsnirJautrsKeniantysKaltiKertingiMieguistiMenkiNeramsNugaltiNuobodsNusivylNepatenkintiNetek
iliuzijNedrssNulidintiNusiminNuvargintiNirsNerimaujantysNerytingiNedoms
NekantrsNesivaldantysNiekikiNervingiNeveikiamiNepasiduodantysNepatrauklsNetvirtiNustebNemieli
Ms jausmai yra priemon ireikti save. Tobulindami savo jausm
apibdinimo odyn, imokstame aikiai ir savitai ireikti savo emocijas,
galime geriau suvokti save ir kitus. Atvirai rodomas paeidiamumas
ir silpnumas gali padti sprsti konfliktus. BBP imoko pajusti
skirtum tarp tikr jausm ir odi ar isireikim, kurie apibdina ms
savit supratim.
ATSAKOMYB U SAVO JAUSMUSPENKTASIS SKYRIUS
KAIP ELGTIS, IGIRDUS NEMALONI INI
Treioji BBP slyga suprasti jausm prigimt. Turime suvokti, jog
tai, k sako ar daro kiti, gali bti tik stimulas, bet ne prieastis
atsirasti ms jausmams. Ms jausmai atsiranda priklausomai nuo to,
kaip mes patys reaguojame tai, k sako ar daro kiti, taip pat
priklausomai nuo tam tikr nor bei lkesi tuo metu. iuo atveju BBP
moko mus prisiimti atsakomyb dl savo elgesio ir jausm.Kai i ko nors
igirstame nemaloni ini, turime keturis variantus, kaip j reaguoti.
Vienas i j priimti tai, kaip skirtus sau kaltinimus ar kritik.
Pvz., kas nors pyksta ir sako: Tu tik savimi rpiniesi. Uuot labai
impulsyviai reagav, galime pasakyti: O, a turiau bti dmesingesnis.
Vadinasi, sutinkame su kito asmens vertinimu ir kaltiname save. Tai
paprastai eidia savimeil, nes igyvename kalts, gdos ar spaudimo
akimirkas.Antroji galimyb apkaltinti oponent. Pvz., igird kaltinim:
Tu tik savimi rpiniesi, galite uprotestuosi: Tu neturi teiss taip
kalbti. A visada atsivelgiu ir tavo norus. Tai tu tik savimi
rpiniesi. Kai taip bendraujame ir kaltiname oponent, greiiausiai
iliejame pykt. Treiasis atvejis, igirdus nemaloni ini, - ireikti
savo pai jausmus bei norus. Todl galite atsakyti: Kai igirstu tave
sakant, jog vien savimi rpinuosi, jauiuosi svaudintas, nes nroiu,
kad vertintum mano pastangas. Sutelkdami dmes vien savo jausmus bei
norus, parodome, jog skaudinti jauiams todl, kad ms pastangos nra
vertinamos.Ketvirtasis atvejis, - siklausyti kito mogaus jausmu bei
norus. Mes galime paklausti: Ar tu jautiesi skaudinta, nes nori,
jog tau skiriau daugiau dmesio? iuo atveju, mes prisiimame
atsakomyb, o ne kaltiname kitus dl; savo jausm. Suvokite skirtum
tarp emiau pateikiam nusivylimo iraik.
1 PavyzdysA: Tu nuvylei mane, nes vakar vakare neatjai.B: A
labai nusivyliau, kad neatjai vakar, nes norjau pakalbti su tavimi
apie tai, kas man neduoda ramybs".Kalbtojas A parodo, jog kitas
mogus kaltas u tai, kad jis nusivyls. Kalbtojo B nusivylimas susijs
su neisipildiusiais trokimais.
2 PavyzdysA: Tai, kad jie nutrauk kontrakt, mane ne juokais
sunervino.B: Jauiuosi labai susinervins dl to, kad jie nutrauk
kontrakt, nes pagalvojau, jog tai buvo labai neatsakingas
ingsnis.Kalbtojas A savo susinervinim motyvuoja kitos puss elgesiu,
tuo tarpu kalbtojas B prisiima atsakomyb u tai, kaip jautsi. Jis
pripasta, jog kaltinimas ir buvo susinervinimo proveris.
Pasitelkdami BBP, kalbtoj B galtume raginti engti dar vien ingsn
priek ir ireikti, ko jis nori: kurie jo trokimai ar viltys, lkesiai
nebuvo ipildyti. Kaip vliau sitikinsime, kuo labiau siejame savo
jausmus su norais, tuo paprasiau kitiems su mumis bendrauti.
Kalbtojas B, susiejs savo jausmus su tuo, ko trokta, galt pasakyti:
Kai jie nutrauk kontrakt su mumis, buvau labai susinervins, nes
tikjausi vl priimti darb mones, kuriuos pernai teko atleisti.Kalts
jausmas neretai priveria prisiimti atsakomyb u kit jausmus. Kasi
tvai sako: Mamytei ir tveliui labai skaudu, kai tu gauni blogus
paymius mokykloje, - jie parodo, kad vaiko poelgiai yra tv laims ar
lidesio prieastis. Taiau rpinimasis kitais neretai gali tapti
atsakomybs prisimimu u kit jausmus. Rodos, jog vaikui rpi tvai ir
jis jauiasi blogai, jei tvai kenia. Taiau jei taip galvojantis
vaikas keiia savo elges, nordamas tikti tvams, jis tai daro
nenuoirdiai, bet todl, jog nenori jaustis kaltas.
Pravartu siminti kelet kalbos ypatybi, slopinani ms atsakomyb u
savo jausmus:1. Vartojame beasmenius vardius ar beasmen sakin: Kai
ratuose pilna raybos klaid, tai mane i tikrj siutina. Tai man labai
nepatinka.2. Vartojame teiginius, kuriais nusakome kit poelgius.
Kai nepaskambinai man per savo gimtadien, jauiausi eista. Mamyt
nusimena, kai visko nesuvalgai.3. Kai po odio Jauiuosi (emocija),
nes ... vartojame ne pirmojo asmens vard. Jauiuosi skaudinta, nes
pasakei, kad nemyli mans. Jauiuosi pykusi, nes virininkas neitesjo
duoto paado.Visais atvejais labiau pabriame jog suvokiame savo
atsakomyb, jei pasakytume Jauiuosi .... , nes a ...1. Jauiuosi
labai siuts, kai ms ratuose pilna raybos klaid, nes a noriu, kad ms
firma daryt ger spd.2. Mamyt yra labai nusiminusi, kai visko
nesuvalgai, nes a noriu, kad uaugtum sveikas ir stiprus.3. jauiuosi
pykusi, kad virininkas neitesjo duoto paado, nes a jau buvau
suplanavusi savaitgal aplankyti savo brol.
NOR RYYS SU JAUSMAIS
Kit vertinimai, kritika visa tai yra neipildyt ms nor iraika.
Jei kas nors sako: Tu niekada nesupranti mans, jis i tikrj sako,
jog jo noras bti suprastam neipildomas. Jei mona sako: Tu i savait
dirbi nuo ryto iki vakaro; tu labiau mgsti savo dab nei myli mane,
ji i tikrj turi galvoje, kad nepaisoma jos nor. Kai ireikiame savo
norus netiesiogiai, t.y. per vertinimus interpretacijas,
sivaizdavim, kiti tai priima kaip kritik. Kai mons tai igirsta, jie
bemat pasiryta gintis ir prieintis. Jei norime sulaukti i j
nuoirdumo, turime teisingai ireikti savo norus, nes jei vis labiau
savo jausmus siesime su norais, kitiems bus daug lengviau paisyti
ms trokim.Deja, daugelis i ms niekada nebuvo mokome galvoti apie
nuoirdum. Mes prat galvoti, k kiti daro ne taip, kad ms norai
nesipildo. Todl, jei norime, kad paltas kabot spintoje, savo vaik
vadiname tinginiu u tai, kad jis numeta rb ant sofos. Arba
apibdiname savo bendradarbius, kaip neatsakingus vien u tai, kad
jie nevykdo uduoi taip, kaip nortume. Kart buvau pakviestas Piet
Kalifornij tarpininkauti emvaldi ir atsikrausiusi emdirbi, kurie
tarpusavyje buvo labai prieikai nusiteik. Susitikim pradjau
pateikdamas jiems du klausimus: Ko kiekvienas i js norite? Ir ko
nortumte paprayti vieni kit, kad js noras tapt realybe? Visa
problema ta, kad ie mons rasistai. suuko vienas emdirbi. Netiesa,
nes ie mons negerbia statym ir tvarkos. dar garsiau buvo atsakyta.
Kaip prasta, mons analizavo vieni kit elges.Panaioje situacijoje
kart buvo susitikta su grupe izraeliei ir palestiniei, kurie norjo
vieni kitais pasitikti, kad utikrint taik savo alims. Sesij pradjau
tuo paiu klausimu: Kokie js norai ir ko nortumte paprayti vieni
kit, kad jie isipildyt? uuot aikiai pasaks savo norus palestiniei
mukhtaras (miesto galva) pareik: Js, mons, elgiats kaip naci brys.
Deja, tokiu sakiniu nemanoma priversti bendradarbiauti.Netrukus
viena izraeliet paoko ir paprietaravo: Mukhtarai, itaip kalbdamas
tu mus labai eidei. mons ia buvo susirink, nordami pasiekti
tarpusavio pasitikjim ir harmonij, bet po vienos neteisingos frazs
viskas pakrypo blogj pus. Labai danai taip atsitinka, kai mons
teisia vieni kitus, o ne aikiai pasako, ko jie nori. ioje
situacijoje moteris galjo kreiptis mukhtar, isakydama savo
poreikius bei praymus: Noriu, kad labiau atsakytum u savo odius.
Uuot taip mus apibdins, veriau pasakytum, koks ms elgesys tau
nepatinka?.I asmenins patirties galiu teigti, jog nuo tos
akimirkos, kai mons pradeda kalbti apie savo norus, o ne apie tai,
kokie yra kiti, galimyb patenkinti tuos norus labai
padidja.Svarbiausi mogaus poreikiai:
Galimyb paiam pasirinkti: Svajones, tikslus, vertybes; Tinkam
plan toms svajonms ir tikslams gyvendinti.Galimyb pasirinkti
svarbius vykius: vsti gimtadienius ar svajoni isipildym Paminti
netektis: mylimj, svajoni ir t.t.Pripainimo poreikis Krybingumo
vertinimas; Reikmingumo vertinimas; Naudingumo vertinimas.Kiti
svarbs poreikiai:Pritarimo poreikis;vertinimo poreikis;Bendravimo
poreikis;Gyvenimo turtinimas (panaudoti savo gebjimus taip, kad
pagert gyvenimas);Emocinio saugumo poreikis;Jautrumo
poreikis;Siningumo poreikis;Meils poreikis;Pagarbos
poreikis;Paramos poreikis;Pasitikjimo poreikis;Supratimo
poreikis.Fiziologiniai poreikiai:Oras;Maistas;Judjimas;Apsauga nuo
fiziologini pavoj;Poilsis;Lytinis potraukisDvasins vertybs:Grois;
Harmonija;kvpimas;Tvarka;Ramyb.
NOR IREIKIMO SVARBA
Gyvenime danai esame teisiami u tai, kad suvokiame ir ireikiame
savo norus. Todl kartais vengiame tai daryti. Ypa moterys labai
jautriai reaguoja kritik. Nuo neatmenam laik mylinios moters
vaizdis asocijuojasi su pasiaukojimu bei savo poreiki atsisakymu dl
kit gerovs. Kadangi visuomenje vyrauja nuomon, jog moters pagrindin
funkcija rpintis kitais, jos labai danai imoksta nepaisyti savo
nor.Usimim metu diskutavome, kas atsitinka toms moterims, kurios
pritaria iai nuomonei. Tokios moterys danai pabrdavo, jog jos
neturi teiss ko nors norti, nes j norai niekam nesvarbs. Taiau, jei
bijoma ko nors paprayti, tai tikriausiai nebus ir mokama pasakyti,
jog kako konkreiai norima. Vietoj praymo duoti laiko sau nuskambs
odiai: inai, vis dien n valandls laiko nesuradau sau, - ilyginau
visus markinius, iskalbiau visus skalbinius, ivediau lauk un,
paruoiau pietus, taigi, gal tu.... ? Ne. pasigirsta mus atsakymas.
O jos graudus praymas daniau kelia neigiam reakcij nei
uuojaut.Sunku igirsti bei suprasti, kokius norus ji slepia u
praymo, dar sunkiau neigiamai reaguojama jos neryting mginim
pasakyti, k ji turt ar ko nusipeln gauti i kit. Rezultatas aikus
kalbtoja sielojasi, jog jos norai nieko nereikia, net nesuvokia,
jog jie buvo isakyti visai ne taip, kad susilaukt teigiamo
atsakymo. Negalima kalbti uuominomis, norint, kad jus tinkamai ir
aikiai suprast.PASAKOJIMAS APIE MAMA IMAG 0263 0264
KELIAS EMOCIN ISIVADAVIM
Turime praeiti nemaai etap, kol pasiekiame emocin laisv. Todl ms
santykiai su kitais monmis iuo aspektu skirstomi tris pakopas.1
pakopa. etap vadinsime emocine vergove. Tuo metu mons yra sitikin,
kad jie atsakingi u kit jausmus. Mes nuolat galvojame, kad turime
stengtis dl kit, jog jie bt laimingi. Jei jie nelaimingi, mes
prisiimame atsakomyb ir esame priversti kako griebtis. Galiausiai
tokia nuostata ima slgti.Atsakomybs nata u kit jausmus gali labai
pakenkti asmeniniams santykiams. Kasdien galima girdti replik, ia
tema: Mane baugina rimtesni santykiai. Kas kart jauiuosi prislgta,
kai matau, kad mano partneriui kas nors nutiko, ar jis ko nors
nori. Apima jausmas, lyg biau kaljime, lyg neturiau kuo kvpuoti,
norisi kuo greiiau atsikratyti toki santyki. itaip kalba ir galvoja
mons, kurie supranta, meil kaip savo poreiki atsisakym, kad tik
kaip manydami galt tenkinti savo mylimj ugaidas. Pirmosiomis
bendravimo dienomis, kol dar jauiasi laisvi, jie yra linksmi,
nuoirdiai elgiasi. Tada j santykiai pagrsti diaugsmu, spontanikumu,
romantika. Taiau bgant laikui, kai santykiai rimtja, vienas
partneris pradeda jausti atsakomyb u kito jausmus.Tai suprats
antrasis partneris galt paaikinti: Negaliu paksti, kad nebesuprantu
savo jausm. Kai tau blogai, a sutrinku, jauiuosi irgi prastai.
Taiau jei partneris dar nepasiek tokio suvokimo lygio, tada,
greiiausia kaltins antr pus u tai, kad ardo j santykius. Todl
sakys: Mano partner ir labai reikli ir nepriklausoma, dl to ms
santykiai tempti. O partner darys visk, kad tik tikti ir keis savo
poreikius, dl kuri sulaukia priekait. Toks nuolankumas dar labiau
blogina situacij. Vietoj to, kad bt parodomas supratimas: Vadinasi,
tu panikuoji. Aiku, kad tau labai sunku ilikti myliniam bei
rpestingam. Tau atrodo, kad tavo laisv ribojama, nes nuolatos
reikia rpintis manimi. Taiau, jei vietoje supratimo bus paklausta:
ar tu jautiesi suvarytas, nes per daug i tavs reikalauju?, tada jie
abu liks emocinje vergovje, o santykiai tik sunks.2 pakopa. iame
etape suvokiame atsakomybs u kit jausmus nat ir stengiams j
vertinti. Kai pagalvojame, kiek daug praradome gyvenime ir kaip
maai kreipme dmes savo pai sielos auksm, ne juokais supykstame. i
pakop vadinsime pereinamuoju etapu, nes danai mogui atkertame: Tai
tavo reikalas, a neatsakau u tavo jausmus. iame etape mes dar
turime imokti, kaip bti atsakingiems u kitus, nevarant savo emocins
laisvs.Isivadavus i emocins vergovs, mus gali veikti buvusi baim ar
kalts jausmas, kurie trukdo prabilti apie savo norus. Todl n kiek
nenuostabu, kai savo norus isakome per daug grietai. Kaip pavyzd
pateiksime jaun moter, kuri po usimim labai padkojo u gytas inias
apie emocin suvarym. Kai usimimai vl prasidjo, a pasiliau grupei
atlikti vien pratim. Tada ta pati jauna moteris atkakliai pareik: A
veriau usiimsiu kuo kitu. A suvokiau, jog ji pasinaudojo naujai
atrasta teise pasakyti, ko nori, net jei jos teis prietaraut kit
poreikiams.Nordamas padrsinti j imtis norimos veiklos, paklausiau:
Ar Js norite veikti k nors kita, net jeigu tai prietarauja ir mano
norams? Kur laik pagalvojusi, ilemeno: Taip.. ee... tai yra ne. Jos
sumiimas parod, kad mes dar turime suvokti, kad emocinis
isilaisvinimas yra kur kas daugiau nei paprasiausias savo nor
isakymas.Pamenu, kaip emocikai tobuljo mano dukt Marla. Ji visada
buvo maa gera mergait, dl kit nor atsisakanti savj. Kai pastebjau,
jog ji danai varydavo savo trokimus, kad tik tikt kitiems,
pasistengiau j tikinti daniau isakyti savo norus. Kai tik pirm syk
prabilau, Marla sunerimo: Bet tti, a nenoriu n vieno nuvilti.
Toliau reikjo iaikinti, kad jos nor isakymas bt daug vertingesn
dovana kitiems, nei pastangos jiems tikti nenorint j nuvilti.Po
kurio laiko dukra pradjo laisviau reikti savo norus. Per laik ji
pradjo sprsti, kaip nori atrodyti apsirengusi. Tai buvo pirmas
ingsnis i emocins vergovs pereinamj pakop. Ji moksi reikti norus ir
rizikuoti, kad ir kaip tai nepatikt kitiems. inoma, ji turjo imokti
reikti savo norus, tuo paiu gerbdama ir kit norus. 3 pakopa.
Treiajame emocinio isilaisvinimo etape atsivelgiame kit norus ne
todl, kad jauiams kalti ar mums gda, ne, tai darome i nuoirdumo.
Todl esame patenkinti, ne tik mes, bet ir tie, su kuriais
bendraujame. Mes visikai atsakome u savo ketinimus bei veiksmus,
bet jokiu bdu ne u kit jausmus. iame etape mes suvokiame, jog
niekada negalime kit sskaita tenkinti savo nor. Emocinis
isivadavimas padeda ir aikiai ireikti savo norus, ir nuoirdiai
bendrauti. Vienas i BBP tiksl padti monms pasiekti i pakop.
SANTRAUKA
Treioji BBP slyga nor, susijusi su jausmais ireikimas. Kit
veiksmai ar kalba padeda susiformuoti ms norams. Kai igirstame
nemaloni ini, reaguojame j vienu i 4 variant: kaltindami save,
kaltindami kitus, siklausydami savo jausmus ir poreikius,
siklausydami kito jausmus ir poreikius.Kritika ir vertinimai yra
daniausiai ms neisipildiusi nor iraika. Kiekvienas, igirds kritik,
daniausiai rytasi ginti save. Kuo mes aikiau parodome savo norus,
nuo lengviau su mumis bendrauti.Prie isilaisvindami emocikai visi
pereiname emocins vergovs, pereinamj etap bei emocinio isivadavimo
etap, kai visikai atsakome u savo norus ir jausmus, tuo paiu
suvokdami, jog niekada negalima kit sskaita tenkinti savo nor.
PRAYMAS IPILDYTI MS NORUSETASIS SKYRIUS
Nagrinjant 4 BBP komponent, reikia atsakyti, ko turtume prayti
kit, nordami pagerinti savo gyvenim. Kai neatsivelgiama tai, k mes
jauiame ir ko norime, galime paprayti to, kas padt isipildyti ms
norams. Taigi, kaip paprayti kit, kad jie nuoirdiai pildyt ms
norus?
TINKAMAS PRAYMO FORMULAVIMAS
Vis pirma turime aikiai ireikti, ko praome, o ne tai, ko
nepraome. Tai svarbu, nes praymus isakant neiginiais, danai yra
susiduriama su vairiomis problemomis. Danai sunku atskirti, ko
praoma, todl neigiami praymai sukelia ir atitinkamas reakcijas.
Viena moteris usimim metu pareik, kad labai nusivylusi vyru, kuris
daug laiko praleidia darbe. Ji papasakojo, kaip jos praymas
atsisuko prie j. A papraiau, kad jis tiek laiko nepraleist darbe.
Po trij savaii jis pareik, kad usira golfo turnyr. Ji papra savo
vyro ne to, ko norjo. Juk reikjo prayti laiko, praleidiamo su eima.
Imok prayti ko norime, dar turime imokti vengti neaiki, abstraki,
dviprasmik frazi. Ko nors praydami turime nurodyti konkreius
veiksmus, kuriuos kiti galt atlikti.Labai danai pasitaiko, kad
miglota, abstrakti kalba trukdo nuoirdiems asmeniniams santykiams.
Negana to, nekonkrets praymai neleidia mums vertinti, kiek logika
prayti kako, ko mes norime ia ir dabar. Taip pat, nekonkrets nor
ireikimai rodo, jog mes net neinome, ko norime. Taigi, ar manoma
tai gauti?
TEISINGAI SUFORMULUOTI PRAYMAI
Kartais mums pavyksta paprayti tai, ko norime, net be papildomo
apmstymo. Taiau, neretai tai nepasiseka. Pavyzdiui, moteris,
sakydama vyrui: A supykau, kad umirai nupirkti sviesto, svogn ir
pieno, kuri reikjo pietums, turi noro, kad is grt parduotuv ir
nupirkt, k pamiro. O tuo tarpu vyras girdi kaltinim.Labai danai
neaikiai perteikiame praymus ir patys to nejauiame. Bendraujame su
kitais, neinodami, kaip palaikyti pokalb. Vartojame visai
nereikalingus odius. Tokiose situacijose panekovas nesuvokia, ko
mes praome, todl gali susinervinti. Taip pat mons yra priprat ko
nors prayti, neatkreipdami dmesio tai, ar tiksliai formuluoja savo
pageidavimus. A nieko nepraiau, tik pasakiau, ir viskas. Taiau, juk
jei pasakome k kitam asmeniui, tikims reakcijos. Bent jau paprasto,
pritarianio, rodanio, jog ms odiai suprasti judesio. Arba
pageidaujame atvirumo: norime geriau inoti, koki kit reakcij kelia
ms odiai. Arba paprasiausiai norime paprayti kit mog k nors
pasakyti, kad isipildyt ms norai. Kuo aikiau pasakysime, tuo didesn
tikimyb, jog ms norai taps realybe.
PRAYMAS NORINT SITIKINTI AR MUS SUPRATO PANEKOVAS
Kaip inome, ne visi ir ne visada supranta, ko mes i j norime.
Daniausia mes bandome papildomai paklausti, ar mus suprato
tinkamai. Nordami tai padaryti, turtume gauti jo atsakym, parodant,
kad mus suprato. Kai kuriais atvejais pakanka paklausti, Ar aiku?.
Taiau, kartais mums neutenka paprasto atsakymo: Taip, suprantu
tave, kad btume sitikin, jog esame tinkamai suprasti. Tokiu atveju
galime paprayti panekovo, kad jis savais odiais pakartot tai, k
igirdo. Tada tursime galimyb dar kart pakartoti tas vietas, kurias
panekovas ne tinkamai suprato, ar neigirdo. Gali atrodyti, kad
prayti mones pakartoti tai, k mes k tik pasakme, yra nemandagu,
keista, todl retai to praome. mons danai tai sureaguoja: Tu
galvoji, kad a kurias?, arba Nustok aisti savo psichologinius
aidimus. Kad ivengtume tokios reakcijos, galime prie tai paaikinti
panekovui, jog i tikro norime sitikinti, ar mes aikiai kalbame.
Taiau, jei klausytojas surinka: A girdjau, k tu sakei. Juk nesu
kvailas., turime ir kit galimyb siklausyti jo norus, todl turime
paklausti: Ar tu pyksti ir pageidauji, kad nemenkiniau tavo
sugebjimo suprasti?
KAIP PANEKOVO PAPRAYTI ATVIRAI ATSAKYTI
Labai danai troktame igirsti panekovo nuomon apie tai, k
pasakme. Atvirumas, kurio mes tikims, gali bti trij tip: Kartais
norime suinoti, kokius jausmus paadino ms odiai ir prieastis,
privertusias taip pasijausti. Galime paklausti: Noriau, kad
pasakytum, k tu jauti po to, k a pasakiau? Kartais norime inoti,
kokias mintis panekovui sukl ms pasakyti odiai. Tokiu atveju reikia
iskirti pagrindinius dalykus, kuriais norime pasidalyti su juo.
Pavyzdiui, geriau pasakyti: Noriau, kad pasakytum, ar mano
pasilymas bus skmingas ir kas, tavo manymu, galt jam pakenkti?,
negu: Noriau, kad pasakytum, k galvoji apie mano pasilym. Kai
visikai nenurodome, kas mus domina, panekovas gali atsakyti visai
ne apie tai, kas mus domina; Kartais norime suinoti, ar asmuo imsis
tam tikr veiksm, kuriuos norime pasilyti. Praymas turt skambti
taip: Noriau, kad pasakytum, ar galsi ms susitikim atidti dar kitai
savaitei?BBP reikalauja inoti iuos atviro atsakymo tipus bei mokti
tinkamai paklausti.
PRAYMAI, SKIRTI MONI GRUPEI
Labai svarbu aikiai paklausti, kai kreipiams grup moni ir
norime, kad jie suprast ir bt atviri. Jei neinome, kokio atsakymo i
j nortume sulaukti, pokalbis gali prarasti prasm ir nepatenkinti n
vienos puss. Ne syk buvau kvieiamas padirbti su grupmis moni, kurie
rpinasi visuomenje paplitusiu rasizmu. Taiau j susirinkimai
neduodavo joki rezultat. Tokie susirinkimai ypatingai brangiai
kainuoja tiems, kurie atvydami susirinkimus leidia ir taip ribotas
las. Nusivyl ilgomis diskusijomis, kurios maai k keiia mons
nebevaikto susirinkimus, manydami, kad tai tik bereikalingas laiko
vaistymas. Taiau pokyiai, kuri jie trokta, pasirodo, deja,
negreitai. Todl labai svarbu, kad dalyviai turt naudos i kartu
praleisto laiko. Painojau vienos grups narius, norinius pakeisti
vietin mokykl sistem. Jie buvo sitikin, jog viena mokini
diskriminavimo mokyklose prieasi ras. Kadangi j susirinkimai nedav
joki rezultat ir vis retjo grups gretos, buvau pakviestas stebti
diskusijas. Grup gavo pasilym vesti susitikim kaip jiems prasta, o
jei atsiras poreikis, bus naudojamas BBP.Susirinkim pradjo dalyvis,
kuris papra atkreipti dmes laikraio publikacij, kurioje buvo
apraomas maumoms atstovaujanios motinos nusiskundimas dl
direktoriaus elgesio su jos dukra. Bemat kita dalyv m pasakoti savo
prisiminimus apie tai, kaip elgtasi su ja toje paioje mokykloje,
kai ji dar buvo mokin. Po to ir kiti grups nariai mm pasakoti savo
prisiminimus. Po dvideimties minui j paklausiau, ar po tokio
aptarimo isipild j norai. N vienas neatsak teigiamai. Taiau buvo
ireiktas veiklos rezultat nematymas.Tada kreipiausi vyrik, pradjus
susirinkim, nordamas suinoti, kokios jis reakcijos tikjosi
atsinedamas laikrat susirinkim. Jis atsak, jog man bus domu.
Paaikinau, jog klausiau, ko jis tikjosi i grups, o ne k pats mano
apie straipsn. Vyrikis atsak, neins, ko norjo i grups.tai, kodl,
mano manymu, dvideimt minui brangaus laiko buvo praleista veltui.
Kai kreipiams grup moni ir nesame tikri, kokios reakcijos norime
susilaukti i j, dauguma ms pokalbi tampa betiksliais. Taiau, jei
grupje yra mogus, suvokiantis, kaip svarbu aikiai paprayti
pageidaujamo atsakymo, jis gali padti tai suvokti likusiems.
Mintoje situacijoje tai galt bti klausimas: A nelabai suprantu,
kokios reakcijos tikiesi i ms, pasakodamas apie straipsn. Gal
galtum mums pasakyti? toks poelgis neleist veltui gaiti laiko.Kai
nra aikus pokalbio tikslas, kalbama ilgai ir nuobodiai ir nra
patenkintas n vienas pokalbio dalyvis. Indijoje norui baigti pokalb
skirtas net odis bas. Jis itariamas, kai norima pasakyti turimu
atsakymu esu patenkintas, galime kalbti kitomis temomis.
PRAYMAI PRIE REIKALAVIMUS
Praymus mons gali suokti kaip reikalavimus, kai galvoja, jog bus
kalbinami ar baudiami, jei j nevykdys. Kai mons tok praym supranta
kaip reikalavim, jie turi dvi galimybes: paklusti arba prieintis.
Jei anksiau danai kaltindavome ar baudme kitus u ms praym nevykdym,
labai tiktina, jog dabar ms praymai bus suprantami kaip
reikalavimai. Priklausomai nuo to, kaip danai mons buvo kaltinami,
baudiami ar priversti jaustis kalti u tai, jog nevykd t praym,
dabar kiekvien praym gali suvokti kaip reikalavim. Labai svarbu,
jog praymo suvokimas kaip reikalavimo priklauso ir nuo to, kaip bus
reaguojama atsisakym. Atsisakymai bus igirsti kaip reikalavimai,
jei mes vliau kritikuojame ar kaltiname. Kuo daugiau mons girdi
reikalavim, tuo maiau jie diaugiasi ms draugija.Kitu atveju, jei
Dekas bt parods, jog gerbia draugs jausmus ir norus, galtume
sakyti, kai tai buvo nuoirdus praymas, o ne reikalavimas, pvz.:
Taigi, Deine, tu jautiesi ivargusi ir nori pailsti vakar?.Kad
tikintume kit, jog praome, o ne reikalaujame, turime pabrti, jog
mums svarbs jo norai. Todl galtume paprayti: Ar nenortum padengti
stalo?, o ne: A noriau, kad padengtum stal. Taiau pats
efektyviausias bdas parodyti, jog mes praome nuoirdiai, - suprasti
tuos mones, kai jie atsisako ipildyti ms praym. Jei mes sugebsime
suprasti, kas juos sulaiko daryti tai, ko j praome, tai praysime, o
ne reikalausime. Jei nirime nuoirdiai paprayto, turime jausti kito
mogaus padt ir suprasti, kas jam trukdo atsakyti teigiamai.
PRAYMAI TURINT AIK TIKSL
Jei ko nors praome i kito, turime aikiai inoti savo praymo
tiksl. Jei ms tikslas pakeisti moni elges arba, kad jie daryt tai,
ko mes norime, tada BBP netinka. is bendravimo modelis skirtas
tiems praymams, kai norime, kad kiti pasikeist ar reaguot ms
praymus, tik patys nordami. BBP tikslas nuoirds santykiai, paremti
atvirumu bei supratimu. Kai kiti sitikina, jog mes vertiname
nuoirdi draugyst, jie suvokia, kad ms praymai yra nuoirds, kad tai
ne reikalavimai.Suvokti esmin tiksl ypa sunkiai sekasi tvams,
mokytojams, vadybininkams ar kitiems darbuotojams, kuri darbas
tiesiogiai susijs su bendravimu ir aukljimu.Kart viena mama, grusi
po piet pertraukos usimimus, pasiskund: Parjau namo ir pabandiau
pritaikyti BBP. Nepadjo. Papraiau jos visk papasakoti i pradi.-
Parjau namo ir ireikiau savo jausmus bei noris, taip kaip ir mokms.
Savo snui nepasakiau n vieno kritikuojanio odio ar priekaito.
Paprasiausiai jam priminiau, kad jis nra atliks nam darb, kuriuos
rengsi padaryti. Todl jauiuosi nusivylusi, nes grusi namo noriu
rasti tvark bei padarytus nam darbus. Tada papraiau, kad labai
noriau, jog jis tuo pat visk sutvarkyt. Taiau snus n
nepasijudino.Moteris dar nesuvok pagrindinio skirtumo tarp praymo
ir reikalavimo. Jai vis dar atrod, kad bendravimas yra skmingas tik
jei visi sutinka su jos norais. Bdami io proceso pradinukais
neretai naudojame BBP dalis mechanikai, nesusimstydami apie BBP
esm.
Taiau pasitaiko atvej, kai nors ir inome savo ketinimus bei
aikiai ireikiame praym, kiti mons vis tiek gali suprasti j kaip
reikalavim. Tai pasitvirtina tada, kai uimame auktesnes pareigas ir
kalbams su tais, kurie jau yra patyr spaudim i valdios puss. Kart
vidurins mokyklos direktorius pakviet mane supaindinti mokytojus,
kaip BBP gali padti bendrauti su mokiniais, kurie j neklauso.Turjau
susitikti su keturiasdeimt socialiai ir moraliai niekam tikusi
mokini. Man topteljo galv mintis, jog toks mokini apibdinimas turi
takos ir j elgesiui. sivaizduokite, jei js btumte mokinys, kur taip
vadina, ar jums nekilt noro krsti vairiausius poktus mokykloje,
nekreipiant niek dmesio? Netinkamai apibdindami mones mes elgiams
su jais taip, kaip ir pridera su Tokio tipo monmis. Kadangi ie
mokiniai inojo, jog yra socialiai ir moraliai niekam tik, n kiek
nenustebau j klasje pamats persisvrusius per palang, kiojanius
lauke esantiems draugams nevankybes. Papraiau: - Noriau, jog visi
nueitumte nuo lango ir atsisstumte, kad galiau prisistatyti bei
apsakyti, k iandien veiksime. Beveik pus mokini taip ir padar.
Abejodamas, ar visi mane igirdo, savo praym pakartojau dar kart.
Nors lik mokiniai ir pakluso, vis dl to atsirado du vyrukai, kurie
taip ir liko sdti prie palangs. Mano nelaimei, jie buvo didiausi
mokiniai klasje.- Atleiskite, - kreipiausi juos, - gal kuris
dentelmenas pasakyt, k girdjo mane sakant?Vienas i j atsisuko ir
suprunkt: - Aha, Js sakte, kad mes turime ateiti ia ir
atsissti.Supratau, jog mano praym jie igirdo, kaip reikalavim. Tada
garsiai suukau:- Pone (visada taip kreipdavausi tokius raumeningus
vyrukus, kaip is), gal nortumte pasakyti, kaip turiau kreiptis jus,
kad tai nenuskambt kaip sakymas?-Mmm?prats i viresni moni tiktis
tik reikalavim, jis nelauk tokio atsakymo.- Kaip turiau parodyti,
ko noriu i js, kad tai jums neatrodyt, jog man visai nerpi js
norai? pakartojau. Kur laik padvejojs, jis patrauk peiais.- A
neinau.- Tai kas vyksta dabar tarp mans ir tavs, yra labai geras
pavyzdys, apie k a noriu iandien su jumis pasikalbti. monms geriau
sekasi bendrauti, jei sugeba be sakinjim pasakyti, ko nort. Kai
sakai jums, ko noriau, a neturiu galvoje, jog js btinai turite t
daryti, kita vertus, visai nenoriu jums grasinti. A neinau, kaip
kitaip pasakyti, kad js patiktumte.Tai, atrodo, paveik jaunuol,
kuris kartu su savo draugu prisijung prie grups. Tokiose
situacijose kaip i gali prireikti ir truput daugiau laiko, kol ms
praymai bus aikiai suprasti.Kai ko nors moni praysime,
prisiminkime, koki odi, automatikai paveriani ms praymus
reikalavimai, turtume vengti. tai jie: jis turt visk sutvarkyti;
tikimasi, ljog ji padarys tai, ko praau; a nusipelniau paauktinimo;
a turiu teis poils.Kai taip isakome savo poreikius, jie skamba kaip
nuosprendis kitiems u tai, jog nevykdo ms praym. Prisipainsiu, taip
nutiko kart ir man, kai mano snus neine iukli. Kai eimoje
pasidalijame darbais, jis prim savo uduotis, taiau kasdien dl iukli
vis kildavo nesutarim. Kaskart jam primindavau: Tai tavo darbas,
Mes visi turime darb ir t.t., turdamas tik vien tiksl kad jis inet
iukles. Vien vakar a atidiai iklausiau jo, kodl jie niekaip negali
ineti iukli. Kai mano snus suprato, kad suprantu j, nebereikjo
priminti apie iukli ineim.
SANTRAUKA
Ketvirtoje BBP dalyje akcentuojama: ko nortume kito paprayti,
pageidaudami k nors pakeisti. Stengiams vengti miglot, abstraki,
dviprasmik frazi ir nepamirtame vartoti teigiamos kalbos form,
pabrdami tai, ko praome, o ne ko nepraome. Kuo kalbdami aikiau
ireikiame tai, ko norime, tuo labiau tiktina, jog gausime, ko
norime.Ne visada ms norai turi isipildyti. Ne visada jie tinkamai
suprantami. Todl turime suprasti ir inoti, kad ms norai yra
tinkamai suprasti bendravimo partneri. Tai ypa svarbu, kai kalbame
su grupe moni. Turime inoti, ko i j norime, kad pokalbis nevirst
beprasme diskusija.Praymai suprantami, kaip reikalavimai, kai
klausytojai mano, jog u j nevykdym bus kaltinami ar baudiami. Kad
mons patikt mumis, jog mes ne reikalaujame, o praome, parodykime
jiems, jog bendraujame nuoirdiai ir pageidaujame, jog jie tik
savanorikai sutikt su ms praymais. BBP tikslas ne pakeisti mones ar
j elges. Tai nuoirds santykiai su kitais, paremti atvirumu bei
supratimu.
KIT MONI POREIKI SUVOKIMAS
SEPTINTASIS SKYRIUS
Paskutiniai keturi skyriai aprao keturias BBP dalis: k mes
stebime, k jauiame, ko mums reikia ir ko mes link reikalauti,
nordami pagerinti ms gyvenim. Dabar panagrinsime i keturi dali
taikym, kai norime igirsti, k stebi, k jauia ir ko nori, reikalauja
kiti. i bendravimo proceso dal pavadinsime suvokimo, sijauiant kit
poreikius.
DALYVAVIMAS: NE TIK K NORS STEBKITE, BET IR SIJAUSKITE.
Nordami sijausti, turime atidiai stebti, k patiria, kiti. Kin
filosofas Chuang Dz teig, kad tikras sijautimas reikalauja
klausytis visa esyb: Girdjimas tik ausimis vienas dalykas.
Klausytis suprantant kas kita. stebjimas sijauiant skiriasi ir nuo
paprasto girdjimo, ir nuo suvokimo protu. Kai mes atsisakome i
sugebjim, tada galime klausytis sijausdami kit poreikius. Tada i
tikrj suvokiame, kas vyksta su kitais monmis, ir tai sunku padaryti
paprastai klausantis.sijausti kit moni poreikius galime, tik kai
atsisakome iankstinio nusistatymo. Austrijoje gims Izraelio
filosofas Martinas Buberis apra i labai reikaling gyvenime stebjimo
r: Nepaisant vis panaum, kiekviena gyvenimika situacija turi kaip
naujagimis kit veid, kokio niekada nebuvo anksiau, ir niekada
daugiau nebus. Tai kiekvienu atveju reikalauja i ms reakcijos,
kurios negalime i anksto numatyti. ia negalime nieko pritaikyti i
praeities. Tai reikalauja stebjimo, atidumo; tai reikalauja ms
pastang.Stebjimas sijauiant nra lengvai gyvendinamas. Sugebjimas
skirti dmesio nukentjusiajam yra itin specifikas, sunkus dalykas;
tai stebuklas, - tvirtina prancz raytoja S. Veil. beveik visi,
kurie galvoja, kad turi gebjim, i tikro klysta. Vietoje uuojautos,
mes link patarinti, tikinti, aikinti savo pai pozicij ar jausmus.
Norint sijausti, reikia sukoncentruoti vis dmes kito asmens
pastabas. Mes suteikiame galimyb kitiems visikai ireikti savo
jausmus ir pajausti, kad jie yra suprasti. Budist posakis tiksliai
nusako sugebjim: Ne tik k nors stebkite, bet ir sijauskite.Ms
tikjimas, kad mons nori patarim, danai kenkia bendraujant su
monmis. Kuriems reikia patarimo, ms uuojautos. H. Merfis pastebjo
kelet bding elgesio avyzdi, kurie neleidia mums pakankamai sijausti
bendraujant su kitais. Toliau pateikiu tokio netinkamo bendravimo
pavyzdi.Patarimai: A manau, kad tu turtum..., Kaip galjo atsitikti,
kad tu taip padarei?...Savs iklimas: Tai niekis, palauk, a tau
papasakosiu, kas man nutiko...Pamokymas: tai galjo tapti tau labai
vertinga patirtis, jeigu tik tu...Paguodimas: Tai ne tavo kalt; tu
padarei geriausia, k galjai.Istorij pasakojimas: Tai man primena
laikus...Raminimas: Nusiramink, nesijausk blogai.Uuojauta: Ach, tu,
vargeli....Klausinjimas: Kada tai prasidjo.Aikinimas: A biau
paskambins, bet...Pataisymas: Viskas vyko ne taip.
Savo knygoje Kada nesiseka geriems monms Rabis Harpoldas Kueris
aprao, kaip jam buvo skaudu girdti odius, kuriuos mons sak nordami
j paguosti po snaus mirties. Dar skaudiau jam buvo suvokti, kad jis
analogikai elgsi 20 met iki to.Tikjimas, kad mes turime pataisyti
padt arba padti kitiems pasijusti geriau, neleidia mums sijausti j
padt. Tie, kurie uima patarjo ar psichoterapeuto vaidmen, daniausia
yra tuo sitikin. Kart papraiau psichiatr parayti, k jie atsakyt
klientui, kuris sako: A esu labai prislgtos nuotaikos. A tiesiog
nematau jokios prieasties toliau gyventi. Perskaiius garsiai
atsakymus tik trys atsakymai i 23 buvo pripainti, kaip padedantys
pasijausti suprastu. Dauguma atsakym buvo orientuoti informacijos
gavim, siekiant vliau gydyti. Taiau tai ukerta keli stebjimui,
kuris btinas sijautimui. Kai mes galvojame apie moni pasakytus
odius, daniausiai vertiname pavirutinikai, nes irime mones, o
nesame kartu su jais. Pagrindin sijautimo dalis stebti sijauiant:
mes visikai sijauiame kit moni patyrim ir poreikius. is stebjimas
sijauiant skiriasi nuo paprasto supratimo ir uuojautos. Kartais
galime bandyti ujausti kitus, bet ujausdami negalime sijausti j
poreikius.
ATIDIAI STEBKITE KIT JAUSMUS IR POREIKIUS
BBP nesvarbu, kokius odius mons vartoja save ireikdami, - mes
turime siklausyti j pastebjimus, ireikiamus jausmus, norus, tai, ko
jie prao, kad pagert j gyvenimas. sivaizduokite, kad paskolinote
automobil savo kaimynui, kuris neseniai sudau savj. Kai apie tai
suinojo Js eimos nariai, jie pasipiktino: Tu esi kvailys, kad
pasitiki visikai svetimu mogumi.ioje situacijoje akivaizdu k
reaguoja eimos nariai kad maina paskolinta visikai svetimam mogui.
Kitos situacijos gali bti ne taip aikios. Jei kolega mums sako: Tu
nesi geras komandos aidjas, - mes galime ir neinoti, k jis ar ji
stebi, nors danai galime atspti, koks ms elgesys iprovokavo tok
teigin.Kitas pavyzdys parodo sunkumus, telkiant dmes kit moni
jaumus ir poreikius, ypa jei esame prat asmenikai atsakyti u j
jausmus. Moteris, lankanti paskaitas, morjo imokti siklausyti
jausmus ir poreikius, paslptus u tam tikr savo vyro teigini. A
pasiliau, kad ji bandyt atspti jo jausmus ir norus, o paskui,
pasiklausdama vyro patikrint juos.
Pavyzdys:
Vyro teiginys: k gero duoda pokalbiai su tavimi? Tu niekada
nesiklausai.Moteris: ar tu jautiesi nelaimingas su manimi?MBR: Kai
sakote Su manimi, js manote, kad jo jausmai yra js veiksm
rezultatas. Manau, kad jums dert sakyti: Ar tu esi nelaimingas, nes
tau reikia...? tai atkreips js dmes tuos dalykus, kurie jam labai
svarbs, ir sumains galimybe priimti jo pastabas asmenikai.Moteris:
bet k a turiau sakyti? Ar tu nelaimingas, nes tu....? Nes k?MBR:
ios problemos sprendim galite rasti savo vyro teiginyje: K gero
duoda pokalbiai su tavimi? Tu niekada nesiklausai. Ko jam reikia,
ko jis negauna, kai itaip sako?Moteris (bandydama sijausti
poreikius, kuriuos vyras ireik teiginiu): Ar tu jautiesi
nelaimingas dl to, kad jauti, kad a tavs nesuprantu?MBR:
Parodykite, kad pastebite tai, ko jam reikia, o ne tai, k jis
galvoja apie jus. Tada mons kalbs nuoirdiau. Parodykite, jog
suprantate sakydama: Ar tu esi nelaimingas, nes tau
reikia...Moteris (bando dar kart): Ar tu jautiesi nelaimingas, nes
nori, kad tave iklausyiau?MBR: tai a ir turjau galvoje. Ar jauiate
skirtum itaip j suprasdama?. Moteris: skirtumas didelis, supratau
jo poreikius ir negalvoju, kad kak padariau blogai.
ATSAKYMAS IREIKIANT PANEKOVO MINT KITAIS ODIAIS
Po to, kai mes atidiai stebime ir suprantame panekovo
pastebjimus, jausmus, norus ir poreikius, galime pageidauti
apsvarstyti tai dar kart, ireikdami panekovo mint kitais odiais.
Ankstesniame pokalbyje apie reikalavimus (6 skyriuje) aptarme, kaip
prayti dar syk aptarti pareiktas mintis, o dabar apvelgsime, kaip
tai pasilyti kitiems.Jeigu mes tiksliais suvokme kit asmen
pastabas, ms atsakymas t patvirtins. Kit vertus, jeigu ms panekovas
turs galimyb pataisyti, jei ms atsakymas yra neteisingas. Kitas
panekovo pakartojimo privalumas yra tas, kad jis gauna daugiau
laiko sigilinti tai, k pasak, ir gali aikiau pavelgti save.BBP silo
savo atsakymus suformuluoti kaip klausimus, kurie atskleidia ms
supratim, tuo paiu praant, kad panekovas pataisyt. Atsakymuose turt
bti pabriama tai:a) k kiti pastebi: Ar tu pastebjai, kiek vakar
nebuvau namuose prajusi savait?.b) Kaip kiti jauiasi ir kokius
poreikius sukelia j jausmai: Ar tu jautiesi eistas, nes nortum bti,
labiau vertinamas u savo pastangas, negu dabar esi?.c) Ko kiti
prao: Ar nori, kad pasakyiau tau prieastis, kodl taip pasakiau?ie
klausimai reikalauja mums pajusti, kas vyksta su kitais monmis,
todl neturime jaustis kalti, jeigu jie k nors pataisys. Palyginkite
iuos klausimus su emiau pateiktais:a) k a tokio padariau, kad tai
paminjai?;b) Kaip jautiesi? Kodl taip jautiesi?c) Ko nori, kad a dl
to padaryiau?.Antroji klausim grup prao informacijos, bet
nereikalauja, kad panekovas mums atskleisti, kaip jis tai suprato.
Nors praomi dalykai gali atrodyti kaip tiesiausias bdas suinoti, k
jauia kiti asmenys, a pastebjau, kad ie klausimai nra tinkamas bdas
gauti informacij, kurios mums reikia. Daugyb toki klausim gali
sudaryto panekovams spd, kad mes egzaminuojame lyg koks mokytojas
arba psichoterapeutas, dirbantis su pacientu. mons jauiasi saugiau,
kai pirmiausia atskleidiame savo pai jausmus ir poreikius, kurie
formuoja klausim. Taigi, uuot klaus K a padariau?, turtumte
pasakyti: esu sutriks, nes noriau inoti, apie k tu kalbi. Jausiausi
geriau, jei pasakytum, k padariau netinkamai. Kadangi is metodas
gali bti nereikalingas arba netgi nenaudingas situacijose, kai mes
savo jausmus ir poreikius tiksliai ireikiame pastabos turiniu arba
balso tonu, a j rekomenduoiau tik tais atvejais, kai ms uduoties
klausimus lydi stiprios emocijos.Kaip galime nustatyti, ar reikia
papildomai nagrinti moni pastabas? Be abejo, jeigu esame sitikin,
kad tiksliai supratome pastab, galime prabilti kitais odiais ir
taip sitikinti, ar teisingai spjame. Bet tuo atveju, jei esame
sitikin, kad supratome panekov, dar syk galime pasidomti, ar kita
pus nori patvirtinti ms supratim. Panekovai galt atvirai ireikti
savo trokim, paklusdami: Ar aiku? arba: Ar supratai, k turiu
galvoje? Tokiais atvejais igird tikslai pakartot kitais odiais
panekovo mint, jie kur kas labiau patiks nei fraze: taip, visk
supratau.Pavyzdiui, dalyvavusi BBp kursuose moter savanor sesels
papra pakalbti su pagyvenusia paciente. Mes pasakme iai moteriai,
kad ji nelabai sunkiai serga ir kad pasveiks, jei vartos vaistus.
Bet ji nieko daugiau nedaro, tik itis dien sdi kambaryje ir sako,
kad nori mirti. Savanor nujo pas t moter, ir kaip sak sesels, rado
j sdini vien ir panabdomis kartojani: A noriu mirti.Taigi, js
norite mirti?, sijaut savanor. Nustebusi pacient nutrauk savo
nabdes ir nusiramino. Ji pradjo kalbti, kad niekas nesuprato, kaip
ji siaubingai jautsi. Savanor ir toliau kartojo moters jausmus, ir
jos neuilgo draugikai apsikabinusios kalbjosi draugikai. Esm:
moteris nenorjo patarim, jai reikjo mogiko bendravimo, ir pojio,
kad jos jausmai ir patirtis yra suprantami kietiems.Neinomi aiks
poymiai, rodantys, kada reikia pakartoti panekovo pastabas, taiau
daugeli atveju tinka, kai tos pastabos ireikiamos labai
emocionaliai. Kai mes kalbame, galime aikiai parodyti, kada norime
ar nenorime, kad bt kartojamos ms mintys. Yra aplinkybi, kai
negalime kitais odiais pakartoti kieno nors pastab ir pagarbos tam
tikroms kultrinms normoms. Pavyzdiui ryt kultrose nepriimta kalbti
su mogumi apie jo jausmus. Taiau ir ioje vietoje BBP padeda geriau
suprasti kit jausmus, ir juos interpretuoti ne kaip atak. Kartojant
panekovo mintis savais odiais svarbus tonas. Kai mons girdi, kaip
kartojamos j mintys, galimos jautrios reakcijos menkiausius
kritikos poymius. Juos neigiamai veikia deklaratyvus tonas,
rodantys, kad mes pasakojame apie tai kas vyksta j viduje. Jei
atidiai siklausome tai, kas vyksta kit moni irdyse, ir ko jie nori,
ms tonas turt ireikti klausim, o ne tvirtinim, kad supratome.Taip
pat galimos neigiamos reakcijos minties pakartojim: nekaiiok ia
savo psichologini aidim. Tai gali nutikti dl to, kad panekovas
nepasitiki ms motyvais, kad jis turi geriau suprasti ms jausmus.
Kaip matome, kritika ir pasiprieinimas dingsta, kai i tikro
orientuojams panekov jausmus ir poreikius. Net ir kritika, pastabos
yra orientuotos poreiki tenkinim. Jos ireikiamos kaip nepatenkint
poreiki atspindiai. Kai analizuojame pastabas, jauiams paeminti tik
tada, jei pradedame menkinti kitus mones arba paius save. Todl
laimingi galime pasijausti tik tada, jei pastabas ir vertinimus
imokstame vertinti kaip galimyb padti kitiems monms tenkinti j
poreikius. Jei mons nuolat nepatenkinti ms motyvais ir nuoirdumu,
kai pakartojame j mintis, mes turime atidiau patyrinti savo
ketinimus. Gal naudojame BBP metodus mechanikai, ir tai nra tikra,
ir nra pasiekiami BBP tikslai. Mes turime suprasti, ar norime
tiesiog taikyti iuos metodus, ar norime turti tikr ry su
aplinkiniais monmis. O gal net ir naudodami BBP mes tiesiog norime
pakeisti kit moni elges?
Visgi, kai kurie asmenys mini kartojim atmeta kaip laiko gaiim.
Taiau tokie mons susiduria su sunkumais, kai j aplinkiniai lieka
nepatenkinti bendravimu, nes yra nesuprasti. Todl tiesiog fakt
perteikimas monms gali formuoti nepasitikjim, nes nesuteikia
atgalinio ryio bendravimo akto oponentui. Tyrimai rodo, kad
konflikt sprendimo laikas trumpja per pus, jei visi derybininkai
susitaria prie atsakydami tiksliai ireikti savais odiais, k anksiau
kalbjs panekovas pasak. A aplankiau vyr, kuris i pradi labai
skeptikai vertino mini reikim kitais odiais. Jis ir jo mona lank
BBp kursus tuo metu, kai j santuokai kilo rimt problem. Kurs metu
mona jam pasak: Tu niekada mans nesiklausai. A klausausi, - atsak
jis. Ne, tu nesiklausai,- paprietaravo ji.A kreipiausi vyr: Bijau,
kad js tik patvirtinate jos nuostat. Js reaguojate visai ne taip,
kad leistumte jai suprasti, kad jis klausots. Jis suglumo dl mano
poirio, taigi a papraiau leidimo suvaidinti jo vaidmenim su kuo jis
mielai sutiko, kadangi jam paiam nelabai seksi. Paskui jo mona ir a
apsikeitme tokiomis frazmis:
mona. Tu niekada mans nesiklausai.MBR (vyro vaidmenyje). Atrodo,
tarsi tu jaustumeisi visikai nelaiminga, nes nortum bti artimesn,
kai mes kalbams.mona pradjo verkti, kai galiausiai ji sulauk
patvirtinimo, kad yra suprasta. A pasisukau vyr ir paaikinau: A
tikiu, kad ji to pra Js, - jog atspindtumte jos jausmus ir
poreikius, kad patvirtintumte, jog buvo igirsta. Vyras atrod
apstulbintas: Ar tai viskas ko ji norjo? paklaus jis netikdamas,
kad toks paprastas veiksmas galjo padaryti tok didel poveik jo
monai.Netrukus jis pats patyr pasitenkinim, kai mona parod
supratusi jo teigin, kur jis pasak s didele emocine tampa.
Paveiktas jos perfrazavimo, jis pavelg mane ir pareik: tai veikia.
Tai geras BBP pavyzdys, parodantis, kad panekovas sijauia ms
jausmus ir poreikius.
SUPRATIMO SUSTIPRINIMAS
A rekomendavau leisti kitiems monms visapusikai ireikti save ir
tik paskui atkreipti dmes sprendimus ar pagalbos praymus. Kai mes
per daug greitai norime gauti informacij apie moni norus,
neireikiame nuoirdaus domjimosi j jausmais ir poreikiais. Todl
jiems gali susidaryti spdis, kad Skubame j atsikratyti arba
nesidomime j problemomis. Dar daugiau- pradioje panekovo pareikta
pastaba dana yra tik ledkalnio virn. Panekovas gali turti dar
neisakyt bet svarbi jausm. Parodydami dmes kit moni jausmams, mes
suteikiame jiems galimyb geriau suvokti ir ireikti savo vidin a. Ms
dmesio stoka, nesvarbu, ar dl kit moni reikalavim, ar dl ms pai
trokimo ireikti save, trukdo bendrauti nuoirdiai.Koks poymis
parodo, kad mes pakankamai supratome savo panekov? Pirmasis kai
mons pajunta, kad viskas, kas su jais vyksta, jau yra suprantama.
sijauiama j problemas, jie patirta palengvjim. Tai pastebti galime
i sumajusios ms pai tampos. Antrasis netgi akivaizdesnis: panekovas
liaujasi emocingai kalbti, jeigu nesame tikri, ar pakankamai ilgai
bendravome, visada galime paklausti: Ar turi dar k nors
pasakyti?
KAI SKAUSMAS NELEIDIA SUPRASTI KIT MONI
Motina negali maitinti kdikio krtimi, jeigu ji pati tinkamai
nesimaitina. Taip pat ir kitais atvejais: sakykime, mes pastebime,
kad negalime arba nenorime sijausti kit padt, tai daniausiai yra
enklas, kad mes patys esame nesuprasti ir kad norime iklausymo ir
supratimo, o tik tada galsime tai pasilyti kitiems. Kitsyk, jeigu
atvirai pripastame, kad ms pai kania neleidia mums bendrauti
sijauiant, kiti mons galt duoti supratim, kurio mums
reikia.Retkariais gali prireikti ir patiems sau suteikti tam tikr
kratutiniausios pirmosios pagalbos" supratim, siklausant, kas
vyksta mumyse, suvokiant, kas vyksta su mumis, atkreipiant dmes
save taip pat, kaip tai silome kitiems. Buvs Jungtini Taut
generalinis sekretorius Dagas Hamareldas kart pasak: Kuo labiau
atsidj klausots savo vidinio balso, tuo geriau girdite, kas vyksta
aplinkui. Jeigu gysime patyrimo suprasdami save, danai tik kelioms
sekundms patirsime natral energijos sumajim, kuris mums neleidia
natraliai bendrauti su kitais monmis.