This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
baTumis universitetibaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #9, noemberi, 2016
adamianma mTeli sizustiT, sworad unda dagegmos Tavisi cxovreba da Tanmimdevrulad unda gamoi-yenos is dro, romelic gangebam
Cven mogvaniWa da arasodes viciT rodis dasruldeba. adamiani yvela erTnairi ibadeba, magram Tu Cven gvinda raRaca SevcvaloT Cvens cxovrebaSi, is ar unda darCes idealebisa da ocnebis doneze. TiTqos advilad JRers, magram Zalian rTulia raRacis Secvla, mTeli Cveni cxovreba ar aris raRac iseT mwvervalze asvliT da iq gaCerebiT Semofargluli warmateba. warmatebisaken swrafva aris gacnobiereba cxovrebiseuli mravalfe-rovnebisa, radganac ,,cxovrebasTan Wi-dilSi miiReba warmateba“.
rogorc wesi adamianebs gvaqvs Cveni sisusteebi da am sisusteebis daZlevis specialistebi aRmoCdnen swored war-matebuli adamianebi. raoden gasakviric ar unda iyos yvela finansurad warma-tebuli adamiani cdilobs Tavis TavSi daZlios is adamianuri sisusteebi, ro-goricaa: mouTmenloba, sixarbe, angare-
swrafva warmatebiskenwarmatebuli adamia-nis cneba TiToeul pirovnebaSi gansxva-vebul asociaciebs iwvevs. Tu rogor SevZloT sasurveli miznis miRweva da ra pirovnul Tvisebebs unda flobdes amisa-Tvis adamiani _ swo-red am Temaze waikiTxa 22 noembers profe-sorma zaza cotniaS-vilma baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-fo universitetSi sa-jaro leqcia.
ba, eWvi, egoizmi, SurisZieba, TviTkmayo-fileba, tyuili, da rac mTavaria, im ad-gilze mosavlis aReba, sadac ar uTesia.
adamianma bewvis xidiT unda iaros, raTa icodes fasi miRweulisa. Zalian mniSvnelovania, man warmatebas miaRwios ise, rom ar daarRvios sxvisi uflebebi, sadac Tqveni warmatebisaken swrafva an Tavisufleba iwyeba, iq unda dasruldes sxvisi, an piriqiT _ sxvisi sadac iwyeba, Cveni unda dasruldes.
batonma zazam aRniSna, rom xarji, danazogi da qvelmoqmedeba aris mniSvne-lovani formula, romelic adamianma mTeli aucileblobiT unda gamoiyenos: ,,rogorc qarTveli, maT Soris Cemic da aseve dasavleli Teoretikosebis reko-mendacia aris, rom xarjebis gaReba aq-tivebis mimarTulebiT gaxlavT mniSvne-lovani. aqtivebi da pasivebi ekonomiku-ri terminebia. aqtivi es aris iseTi niv-Tis, sagnis mopoveba, romelic adamians mogebas moutans, xolo pasivi piriqiT, wagebazea orientirebuli, romelsac umetesad statistikis mixedviT siRari-
ar aris. SeuZlebelia zustad imis gan-sazRvra, ra SeiZleba moxdes momavalSi, magram adamiani Tu sworad gaanawilebs mis xelT arsebul resursebs, ase Tu ise, SeZlebs idealurTan miaxloebuli md-gomareobis Seqmnas.
metad mniSvnelovania aseve ara mxolod Semosavlebis gazrda, aramed ba-lansi. mizanmimarTulma adamianma unda dainaxos is, rasac sxvebi ver xedaven, rac ar aris ganpirobebuli konkretu-lad ganaTlebiT. Cveni sazogadoebis umetesoba Tu ara, nawili mainc, romel-sac ar aqvs Sesabamisi ganaTleba, raoden gasakviric ar unda iyos, did warmatebas aRwevs gansxvavebiT ganaTlebuli ada-mianebisgan, ismis kiTxva: maS ra rols as-rulebs ganaTleba? warmatebis misaRwe-vad minda aRvniSno, rom ar aris ganaTle-ba erTaderTi mniSvnelovani faqtori, mniSvnelovania strategiuloba, rasac mxolod is adamiani xedavs, visac Seswevs unari dainaxos is, rasac sxvebi ver xeda-ven.
warmatebisTvis erTi mTavari mo-menti aris is, rom avirCioT saqme, rome-lic gviyvars, Tu Cvens mier arCeul saq-mes Sinagani siyvaruliT vakeTebT, warma-teba garantirebuli gvaqvs.
Cvens kiTxvaze, aris Tu ara mniSvne-lovani warmatebis misaRwevad sxvisi azris gaTvaliswineba, batonma zazam Semdegnairad gvipasuxa: konkretuli gadawyvetilebis winaSe roca vdgebiT, Cvens TavSi, ideaSi midis TaTbiri, ras ityoda amaze mama, deda, Zma da a.S. ra Tqma unda, sxvisi rCevis gaTvaliswine-ba mniSvnelovania, magram aucilebelia mrCeveli iyos im saqmis kvalificiuri specialisti, vinaidan codna imisa, Tu ra sakiTxze visgan unda miviRoT infor-macia, mniSnelovania.
tyva „diplomatiis“ definicia SesTava da isaubra mis arssa da mniSvnelobaze. aseve daaxasia-Ta warmatebuli diplomati da misTvis aucilebel ramdenime Tvisebas gausva xazi. konsulma saubari ganagrZo qarTul-azer-baijanul diplomatiur ur-TierTobebis Sesaxeb, romelic 1992 wlis 18 noembridan daiwyo da dRemde grZeldeba. man aseve aRniSna, rom saqarTvelosTan ke-Tilmezobluri urTierTobebi da partnioroba mniSvnelovania azerbaijanisTvis, gansakuTre-biT energetikul sakiTxebSi. am mimarTulebiT mniSvnelovan proeqtad miiCnia baqo-Tbili-si-jeihanis navTobsadens da
isaubra mis mniSvnelobaze. ur-TierTobaTa samomavlo gaRrma-veba ki baqo-Tbilisi-yarsis sar-kinigzo xaziT daaanonsa da mis ekonomikur mniSvnelobas gausva xazi. ismailovis azriT, azerbai-jans mniSvnelovani geopoliti-kuri mdebareoba aqvs regionSi.
man isaubra Tavisi qveynis politikur mowyobaze, sagareo xedvebsa da saerTaSoriso or-ganizaciebTan urTierTobebze, gansakuTrebiT rogoricaa azer-baijanis wevroba gaeroSi da misi samomavlo urTierTobebi nato-sa da evrokavSirTan.
generalurma konsulma aR-niSna, rom azerbaijanis xelisu-fleba aqtiurad TanamSroml-obs aWaris regionTan turizmis mimarTulebiT. misi TqmiT, am sferos ganviTarebisTvis, samo-mavlod kompleqsuri RonisZie-bebia dagegmili.
konsulma leqciis dasas-ruls studentebis kiTxvebs upasuxa. maT, ZiriTadad, azer-baijanis sagareo xedvebi da maTi ruseTis federaciasTan uer-TierToba ainteresebdaT. kon-sulma aRniSna, rom azerbaijani sagareo asparezze balansirebis
politikas emxroba da keTilme-zobluri urTierTobebis Senar-Cuneba maTTvis mniSvnelovania.
_ yvelaze metad diskomforts miqmnida is, rom qarTul enas ar vflobdi, ver vigebdi mas da miWir-da xalxTan urTierToba. aseve, Ta-vidan ver veguebodi, rom ar myavda megobrebi, romlebTanac mTel Cems Tavisufal dros gavaterebdi.
_ CarTuli xar Tu ara sauni-versiteto cxovrebaSi?
_ ra Tqma unda, CarTuli var. es saqmianoba Zalian sainteresoa CemTvis, radgan universitetis kedlebSi Cemi cxovrebis umniSvne-lovanes wlebs vatareb.
magaliTad, demokratiisa da moqalaqeobis sagnis fargleb-Si Cems jgufTan erTad vgegmav proeqts, romelic Cemnair ucxoe-novan studentebs gaumartivebs am universitetSi swavlasa da mego-brebis povnas.
_ ras akeTeb Tavisufal dros? axerxeb Tu ara, rom gaagrZelo Seni
_ rogor Seegue Tanakurse-lebsa da profesor-maswavle-blebs?
_ swavlis dawyebis pirvelive dRidan TanakurselebTan urTier-TobaSi aranairi problema ar mqo-nia, yvela cdilobda gamcnoboda da CemTan daaxloebuliyo. yvelas-Tan megobruli urTierToba maqvs, kurselebma Cem mier saqarTvelos moqalaqeobis miReba ovaciebiT aR-niSnes, yvelasagan pativiscemas da siyvaruls vgrZnob, amitomac Tavi arasodes migrZvnia ganmartoebu-lad. aseTive Tbili urTierToba Camomiyalibda profesor-maswa-vleblebTan, yovel fexis nabijze vgrZnob maT gulisxmierebas, ris-Tvisac didi madloba minda vuTxra maT.
_ ra samomavlo miznebi gaqvs?_ jer konkretuli miznebi ar
maqvs, magram SemiZlia vTqva, rom momavalSi vgegmav saqarTveloSi cxovrebas da aq iuristad muSaobas.
_ sakmaod efeqturi iyo es yvelaferi, Tan studenteb-ma ixalises. miuxedavad imisa, rom es iyo treningi, igi mainc saswavlo programis nawilia, radgan pirvelkurselTaTvis adaptaciis problema ar aris axali Tema, isini sruliad axal garemoSi modian. ai warmoidgi-neT Tqveni Tavi _ pirvel kur-sze moxvediT, gxdeba skolisgan gansxvavebuli Senoba, gansxva-vebuli sistema, ucxo adamiane-bi, garemo, rasTan Seguebac ar aris martivi. mniSvnelovania is, rom Cven vmuSaobT jgufSi da ara individualurad, es maT exmarebaT ukeT gaicnon erTma-neTi da siaxle gaigon erTmane-Tis Sesaxeb. Semdeg komunikaciac martivdeba, yalibdeba urTier-Tobebi. es maT exmarebaT, rom sauniversiteto garemo iyos maTTvis mimzidveli, momxibvle-li, sixarulTan da dadebiT emo-ciebTan dakavSirebuli .
_ iyo Tu ara gamorCeuli aq-tivoba, romelic yvelaze metad moewonaT pirvelkurselebs?
_ gamorCeuli aqtivoba, ra Tqma unda, iyo. CemTvisac sasia-movno aqtivoba aris (+ da -) pliu-si da minusi. es davaleba moicavs imas. rom studentebi iyofian sam nawilad. jgufi iRebs konkre-tul davalebas, romeli sami nawi-lisgan Sedgeba. an unda daweron teqsti pirveli kursis pirvel dResTan dakavSirebiT, unda da-xaton studentobis pirveli dRe, an kidev gaiTamaSon speqtakli da dadgan Zalian mokle monaxazi. swored es iyo is aqtivoba, ramac Cveni pirvelkurselebi yelaze metad moxibla.
_ saxelmwifo politika mimarTulia ekonomikis aRorZinebisken, raTa rac Sei-Zeba meti kvalificiuri kadri moamzados. amitomac ar iSurebs aranair materialur da adamianur resursebs programebis xel-Sesawyobad. programebSi aqtiurad aris CarTuli ganaTlebis saministros xarisxis centri da maswavleblis saxli, agreTve is maswavleblebic, romlebmac daiwyes es programa, imitom rom maTi Sexedulebebis, maTi rekomendaciebisa da gamocdilebebis gaziareba umniSvnelovanesia. moduluri programis ganviTareba aris dinamiuri procesi da mudmivi cvlilebebi mimdinare-obs. 2019 wlamde is sabolood unda daix-vewos.
_ ra aris modulur programaSi mniSvnelovani?
_ pirvel rigSi maswavlebelma iseTi meTodi unda SearCios, rac studentze orientirebuli iqneba. swavleba modulur programebSi mTlinad aris dafuZnebuli kvlevaze, problemaze, swavla aRmoCeniT, proeqtebi, simulacia, situaciuri amo-canebi, roluri TamaSebi. studenti maq-simalurad unda iyos CarTuli swavlis procesSi, anu keTebis procesSi man unda iswavlos Tavisi saqme. yvelaze mniSvne-lovani aris praqtikuli unar–Cvevebis gamomuSaveba, radgan studenti maswavle-belTan erTad ki ar unda iRebdes codnas, aramed unda agebdes mas, am dros maqsimalu-rad iRviZebs maSi motivacia. modul ganaT-lebaSi interaqtiuli swavlis meTodebze aris yuradReba gamaxvilebuli.
_ moduluri programa mesame, meoTxe da mexuTe safexurisgan Sedgeba. mesame sa-fexurze abarebs sabazo da sruli saSualo ganaTlebis mqone aplikanti, xolo rac Se-exeba meoTxe da mexuTe safexuris progra-mebs, gaaCnia ama Tu im programis standur moTxovnebs.
_ rogor gesaxebaT moduluri da pro-fesiuli programebis momavali?
mxedvelobis Camoyalibebas, mis pirovnul TviTgansazRvrasa da cxovrebisadmi damokidebulebas. Sesabamisad, religiuri TviTaR-qma, iseve rogorc rasobrivi ku-Tvnileba da sqesi, adamianis bune-bis ontologiuri nawili, aqedan gamomdinare, religiuroba, ro-gorc fenomeni, erTdroulad gu-lisxmobs ara marto konkretuli pirovnebis mrwamss, aramed itvir-Teba socialuri, istoriuli da eTnikuri identobis komponente-biTac. morwmuneebisTvis religia ar warmoadgens mxo-lod mrwamsis gamomxa-tvel fenomens. igi mie-kuTvneba Rirebuleba-Ta sistemas da rogorc yvela Rirebulebas, aqvs Tavisi kognituri, emociur-afeqturi da qceviTi parametrebi. masSi, rogorc Rirebu-lebaTa kategoriaSi, mniSvnelovani adgili eTmoba socialuri kogniciebis im siste-mas, romelic Tavad konkretuli religiis msoflmxedvelobidan Tu dogmidan gamomdi-nareobs. es yvelaferi religiis unikalu-ri Tvisebaa, rac imas niSnavs, rom religia mniSvnelovan rols asrulebs pirovnebis mier sakuTari „mTlia-nobis“ TviTgaazrebaSi, „TviTSemecneba ada-mianis TviTgaazrebaa sakuTar mTlianoba-Si“. pirovnebis mier sakuTari „mTlianobis“ gaazreba ki morwmune adamianisTvis religiis gareSe warmoudgenelia da ramdenadac pirovnebis mier sakuTari „mT-lianobis“ gaazreba erovnuli TviTcnobierebisa da Sesabamisad erovnuli cnobierebis birTvia, eTno-erovnuli cnobierebisa da TviTcnobierebis formirebaSi didia religiis roli. ar dagva-viwydes, – „rwmena konteqstia, romlis saSualebiTac morwmune kiTxulobs awmyos“. amrigad, re-ligia, mniSvnelovani elementia erovnuli TviTcnobierebisaTvis aucilebel RirebulebaTa siste-maSi, romelsac SeuZlia ganapi-robos pirovnebis Sinagani Tanx-mobis rRveva mSobliur, magram gansxvavebuli religiis mqone erTan da xeli Seuwyo masTan mi-marTebaSi sakuTari adgilis sxva-gvar gansazRvras, sxvagvar TviT-Sefasebasa da TviTSemecnebas.
dadgenilia, rom religia kulturuli da jgufuri iden-tobis imdenad mniSvnelovani fa-qtoria, rom mxolod memkvidreo-biTi xasiaTis gamoc da ara reli-giuri dogmebis Rrma codnisa da rwmenis gamo, SeuZlia daCrdilos eTnikuri, erovnuli Tu kultu-
giorgobis dResaswaulis, misi mfarvelobisa da Se-mweobis, aseve saSobao marxvis Sesaxeb gvesaubra ba-Tumis wm. ninos taZris mRvdelTmsaxuri, dekanozi dimitri sarjvelaZe.
_ mama dimitri, ras gvetyviT giorgobis dResaswaulis Sesaxeb?
_ rogorc iciT, 28 noembers iwyeba Sobis marxva da mTa-vrdeba 7 ianvars. es marxva miZRvnilia Sobis dResaswauli-sadmi. am marxvas aseve uwodeben filipes marxvas, vinaidan 27 noembers, marxvis dawyebis wina dRes, wminda filipe mo-ciqulis xsenebis dRea. morwmuneebi am periods locvasa da marxvaSi atareben. isini ar miirTmeven mcenareulis garda aranaer sakvebs, Tumca zogjer Tevzis miReba daSvebulia. marxva aris qristianisaTvis dResaswauli da morwmuneebi erTmaneTs ulocaven marxvis dadgomas. marxvis periodSi qristiani sakuTar xorcs moaZlurebs, ar amravalferovnebs racions da es is periodia, roca qristiani gansakuTrebiT zrunavs sakuTar sulze. am marxvas ewodeba ,,marxva sinanu-lisa’’, vinaidan adamiani glovobs Tavis codvebs da marxvac aris swored sinanulis gamoxatuleba. Sesabamisad, mraval-ferovneba racionisa uaryofilia. aseve marxva aris ,,kibe’’, _ saSualeba qristiani amaRldes zecad.
RmerTma sikeTiT da mSvidobiT dagvasrulebinos es mar-xva da Segvagebos yrma iesos, romelic unda iSvas CvenSi da am marxviT dagvemzadebinos wminda baga qristianebis gulebSi.
vaxtang jijieSvili, beWduri da onlain gamocemebis reportioris moduluri programis
gamomcemloba ,,aWaram“ mkiTxvels miawoda profesor murman gorgo-SaZis axali wigni ,,saubrebi erovnul cnobierebaze“, romelSic mokle-daa ganxiluli erovnuli cnobierebis cnebis, Sinaarsis, struqturis, erovnuli cnobierebis erovnul TviTcnobierebasTan da religiasTan mimarTebis ramdenime Teoriuli aspeqti. wignSi saubaria erovnuli cnobierebis simyarisa da misi safrTxeebis Sesaxeb; mocemulia erisa da saxelmwifos urTierTmimarTebis ramdenime modeli. wignis redaqtore-bi arian profesori malxaz CoxaraZe da filosofiis doqtori abesalom aslaniZe, recenzentebi- profesori guram Caganava da asoc. profesori zaza SaSikaZe. gTavazobT amonarids murman gorgoSaZis axali wignidan.
erovnuli cnobierebada religia
ruli identobis gancda, moaxdi-nos misi Sesusteba Tu anulireba. rogorc cnobilia, bismarkma 1866 wels, avstriis damarcxebis Sem-deg, prusiaSi kaTolike germane-lebis dasaxlebaze uari Tqva im motiviT, rom mniSvnelovania ara sisxliT erToba, aramed religiu-ri, romelic ufro metia, vidre eTnikuri. yuradsaRebia isic, rom qarTveli kaTolikebi saku-Tar Tavs frangebs uwodebdnen.
religiur niadagze erovnuli identobis gancdis nivelirebas xels uwyobs ama Tu im kulturis Tu religiis sxva kulturebTan Tu religiebTan mezobloba. pe-riferiuli mdebareoba da mezo-
bloba, sxvadasxva kulturebsa da religiebs erTmaneTTan mWidro kavSiris SesaZleblobas aZlevs. am kavSiris safuZvelze yalibdeba saerTo niSnebi. Tundac yofa-cxo-vrebis doneze „aseTi saerTo niSnebis arseboba, erTsa da imave dros, iluzorulicaa da realu-ric. iluzoruli – imitom, rom ar warmoiSoba araviTari erTiani, saerTo kultura, rogorc damou-kidebeli mravalfunqciuri sis-tema. realoba ki isaa, rom es saer-To niSnebi Tu elementebi qmnian erTobis garkveul atmosferos, romelic zemoqmedebs sxvadasxva kulturis adamianTa kulturaze“. sxvanairad Tu vityviT, gavle-nas axdens erovnul cnobiereba-ze. saqarTveloSi, kerZod, qvemo qarTlSi mcxovrebi gamokiTxuli azerbaijanelebis didi nawili daaxloebiT 70% azerbaijanelad Tavs miiCnevs religiis (islamis) gamo. maSasadame, faqtia rom, am SemTxvevaSi, eTnikuri identoba gansazRvrulia religiis mier.
Tu gaviTvaliswinebT, rom tradiciuli Sexedulebis (rome-lic Tvlis, rom eTnikuri kuTvni-leba adamians dabadebidan eZle-
va da igi pirveladia pirovnebis TviTcnobierebasa da mis Semdgom TviTidentifikaciasTan mimarTe-baSi) gverdiT gaCnda Sexedule-ba, romlis mixedviTac eTnikuri TviTcnobiereba da erovnuli TviTidentifikacia miuxedavad imisa, rom ganisazRvreba garkveu-li obieqturi faqtorebiT da ga-remoebebiT, araa yovelTvis saku-Triv eTnikuri xasiaTis da masSi monawileobas Rebulobs xelovnu-rad konstruirebuli erovnuli modelebi, aqedan gamomdinare, SeiZleba iTqvas, rom pirovnebis erovnul-sarwmunoebrivi orien-tacia damokidebulia, rogorc gansxvavebul kulturul-reli-
giur samyarosTan bu-nebriv mezoblobaze, aseve xelovnur-poli-tikur safrTxeebze. ma-galiTad, Tanamedrove msoflioSi muslimu-ri samyaro (romelic msoflio mosaxleobis 20% Seadgens), cdil-obs, religia erovnuli identobis safuZvlad aqcios, am religiaSi xom rwmena da erovneba erTmaneTSia gaigive-buli. muslimTa Soris erovnul gansxvave-bulobaze laparaki g a u m a r T l e b l a d a a miCneuli. muhamedis sityvebiT „muslimebi erTi mTliani saxlis qvebiviT arian: erTi Zalasa da simyares hma-tebs meores, ase rom, isini erTmaneTis mfar-velebi unda iyvnen“ , „rameTu morwmuneni Zmebi arian“. politi-kur-samarTlebriv dokumentebSi gaCnda termini „islamuri na-cia“. magaliTad, saudis
arabeTis samefos konstituciis 25-e muxlSi arsebobs aseTi Canawe-ri – „arabuli da islamuri nacia“. samwuxarod, rogorc qarTul, ise ucxour samecniero Tu popula-rul gamocemebSi, aqa iq, vxvdebiT, aWareli muslimisaTvis Seuracxm-yofel cru „mecnierul Sexedu-lebebsa“ Tu ideur „safuZvlebs“. sailustraciod movitanT gasuli saukunis 60-iani wlebSi, rusuli istoriografiidan gavrcelebul Semdeg Sexedulebas: „aWarlebi calke xalxia, romelnic religiis, rogorc eTnosis makonsolidi-rebeli faqtoris Sesustebis pi-robebSi, „erwymian“ qarTvel ers“. aqedan ki im daskvnamde, rom „reli-giis makonsolidirebeli rolis aRdgenis SemTxvevaSi aWarlebi calke xalxad iqceva“ – erTi nabi-jiRaa darCenili. es, mecnieruli TvalsazrisiT ususuri, „msjelo-ba“, gafrTxilebad, erTgvar mi-niSnebad unda miviRoT, miT ufro, rom CvenTan mezoblobs kultura, romlisTvisac erovnuli da re-ligiuri identoba „nacionalur siamayedaa“ gamocxadebuli.
(gagrZeleba ix. Gme-11 gv.)
6 noemberi
muhajirTa didi talRa Woroxis auzis im nawilSi gaifanta, ro-melic jer kidev osmaleTs eku-Tvnoda. droTa ganmavlobaSi
bevri mesxi gaTurqda da maTi STamoma-vlebi dRes axalcixel („axisxel“) Tur-qebad iwodebian. aseve moixsenieben maT araerT Turqul cnobarSi. adgilobrivi mosaxleobis asimilirebuli nawili ki, amave cnobarebSi, miCneulia daviT aRma-Seneblis dros Camosaxlebul yivCaRTa STamomavlebad.
axalcixelTa kvalze miuTiTebs me-19 saukunis ukanaskneli meoTxedis presac. „droeba“ miuTiTebda, rom „ar-TvinSi mometebuli nawili axal-cixi-dan arian gadmosaxlebulni 1829 wels, roca rusma aiRo axalcixe“ . zaqaria WiWinaZe ki sagangebo yuradRebas uTm-obs devsqelis xeobas da aRniSnavs, rom iqauri mosaxleoba qarTulia, magram cxovrebis wesiT da rigiT gansxvavdeba klarjeTis da masTan aWaris, maWaxlis, SavSeTis... qarTvel muslimTagan. ,,so-flebic ufro javaxeTis soflebs waa-gavso,“- aRniSnavs igi da mizezebis gar-kvevas mosaxleobaSive cdilobs. mog-zauri gadmogvcems imas, rac piradad mousmenia moxucebisgan. Sesabamisad wyaros sandooba eWvs ar iwvevs. yofiTi detalebis Sesaxeb z. WiWinaZis respo-dentebic miuTiTeben da iqve ganmarta-vdnen: ,,....aseTi gansxvaveba mitom aris, rom Cven aq didis xnis mosulebi ara varT, Cven gurjistanidan movsulvar-To.“ amave CanawerSi TvalsaCinoa reli-giuri (qristianuli) motivic: ,,Cvene-bic aq mitom mourekiaT, radganac Cveni Zvelebi gurjistanTan axlos yofilan da sjulis gamocvlisTvis osmalTan be-vri Cxubi hqoniaT gamarTulio. aq mos-vlis Semdeg ki male gaTaTrebulano. magram TaTrobaSic didxans SeunaxavT qristianobao. amis gulisTvis naxevar-ze meti gamwydara Cvenis Zvlebisao“...
rogorc aRvniSneT, samcxe-javaxe-Tidan ltolvilTa nawili maxlobel provinciebSi dasaxlda. am azrs, garda Tanamedrove SavSeT-klarjeTSi ,,axisxa¬-dan mosulebis” arsebobisa, mogzaurTa Canawerebisa Tu Zveli presis masalebi-sa, ganamtkicebs isic, rom XIX saukunis 30-iani wlebis aWara-qobu¬leTSic das-turdeba mosaxleobis (cxadia, qarTuli mosaxleobis) fena, romelic oficialu-rad iwodeboda axalcixel muhajirebad. informacia Camosaxlebul mesxTa Sesaxeb Tanamedrove epoqaSic aris Semonaxuli zemo Tu qvemo aWaraSi magram gansaxilvel Temas rom ar gavcdeT, mxolod faqtis aR-niSnviT davkmayofildebiT, xolo Tu isev klarjeTs da z. WiWinaZis Canawerebs mivu-brundebiT, unda aRvniSnoT, rom mogzau-ri dabejiTebiT miuTiTebs: axalcixidan gadmosaxlebuli devsqelelebi, klarje-Tis sxva xeobebisgan gansxvavebiT, ,,metad mZimed da ufro javaxuris kiloTi lapa-rakoben qarTulad. enaSi TaTruli sity-vebi SehparviaT, TiTqmis igive osmaluri sityvebi, rac sxva mxaris mahmadianebSi
samcxe-javaxeTidan gadasaxlebulTa So¬ris, regionis mosaxleobis imJamin-deli eT¬nikuri Semadgenlobidan gamom-dinare, umravlesoba qarTveli musli-mani rom iqneboda, zemoTac mivuTiTeb-diT. qarTul ga-remoSi dasaxlebulni, SeinarCunebdnen qarTul enas da iden-tobas, magram, rogorc Cans, araqarTul gare¬mosa Tu savaWro gzebTan an mi-mos-vlisTvis SedarebiT ufro Ria xeobebSi dasaxlebulma, sakuTar miwa-wyals da fes¬vebs mowyvetilma mesxebma sabo-lood dakarges kav¬Siri winaprebTan da gaTurqdnen.
rac Seexeba qristianobis motivs klarjeTSi dasaxlebul mesxeTTa pir-vel TaobaSi, ver gamovricxavT, XIX saukunemdel Zaladobrivi migraciis talRebsac, magram arc is unda davivi-wyoT, rom 1828-29 wlebis omisSemdgom mesx muhajirebs Soris varaudoben fa-rul qristianebsac mesxeTidan. maga-liTad, S. lomsaZe, moixmobs ra araerT dokuments, aRwers mesxeTis qristian-Ta gasaWirs da aRniSnavs: ,,am dros sam-cxe-javaxeTis soflebSi mravali qris-tiani da ufro meti ,,faruli qristiani” cxovrobda. marjvena napiris javaxeTisa da axalcixis aqeTa soflebis umeteso-ba, axlad mahmadiandeboda. saWiro iyo sruliad mcire yuradReba, rom mTeli es soflebi marTlmadidebel qristianebad darCeniliyvnen, magram aseTi yuradRe-ba aravin gamoiCina. carizmis moxeleni mcxovreblebs mimarTavdnen, rogorc Turqebs, maTi qarTvelobis gagonebac ar surdaT. mouwodebdnen ara mama-papa-
Ta zne-Cveulebisa da sarwmunoebis aR-dgenisken, aramed, TurqeTSi gadasaxle-bisken”.
Tanamedrove klarjeTis „axisxelTa“ Soris zogjer wina¬aRmdegobrivia ara mxolod sxvadasxva respondentis, ara-med erTi ada¬mianis informaciac. ma¬-ga¬liTad, irseli qadrie gurelis Tq-miT, 1. misi wina-prebi axalcixidan mo¬-sulan; 2. deda da mama qarTvelebi iyvnen da qar-Tulad laparakobdnen (Ta¬vad qarTuli ar icoda - irsa dRes aRar eku-Tvnis qarTulenovan sivrces); wi¬naaR-mdegobrivi ki am istoriaSi isaa, rom misi azriT, Woroxis auzSi mcxov¬re-bi ,,axis¬xelebi” Turqebi arian... vfi-qrobT, es winaaRmdegobac erT¬gva¬rad avsebs Cvens mosazrebebs Woroxis auzis ,,axisxelTa” qarTuli fesvebis Sesaxeb.
Tanamedrove Turquli istorio-grafia ugulebelyofs ,,axisxelTa“ re-alur vinaobas da maT Turqebad miiCnevs. aswleulebis win dawyebuli pro¬pagan-da gansakuTrebiT gaZlierda XX sauku-nis II naxevridan (metadre, fah¬reTTin kirzioRlus e. w. skolis farglebSi) da absurduli Teoriebi mesx¬Ta Tu klar-jTa vinaobis Sesaxeb TandaTan myarad dainerga adgi¬lob-rivi mosaxleobis TaobaTa cnobierebaSi. mizanmimarTu-lad gayalbebuli suraTis Tanaxmad, a) adreve Camosaxlebuli yivCaRebis pir-velma nakadma SeiTvisa adgilobrivi mosaxleobis tradiciebi da cxovrebis wesi, aRiara qristianoba, aSena eklesie-bi da monastrebi, cixeebi da xidebi. os-malobisas ki Tavis Tavdapirvel reli-gias _ islams daubrunda; b) ufro gvian Camosaxlebuli axalcixelebi Tavidanve muslimi Turqebi iyvnen.
naTelia, rom umowyalod damaxinje-buli suraTi mosaxleobis cnobierebis
deformacias da TviTSemecnebis ,,ko-reqtirebas” isaxavs miznad da Sesabamis Sedegsac aRwevs. aq unda davesesxoT z. SaSikaZes, romelic mokled da naTlad ganmartavs TurqeTSi Zalian didi xnis ganmavlobaSi mimdinare process, pro-pagandis arss da amasTan, miuTiTebs, rom „qveyanaSi gaCnda da TandaTan mwyobr sis-temad Camoyalibda xelovnuri, yalbi is-toria, romelic ,,aswavlis“ ama Tu im eT-nikur jgufs sakuTar warsuls ise, ro-gorc TurqeTis saxelmwifos esaWiroeba.
am mZlavri ideologiuri manqanis msxverpli aRmoCndnen TurqeTSi mcxo-vrebi qarTvelebic. saqme isaa, rom daxurul Turqul sivrceSi aRzrdil Taobebze efeqturad imuSava am meTodma. maT daSretodaT istoriuli mexsiere-ba da warmodgenac ar hqondaT sakuTari warsulis Sesaxeb _ mamapapiseul teri-toriaze stumrad grZnobdnen Tavs da osmalebic mxsnelebad, ufros Zmebad miaCndaT. XX saukunis 50-iani wlebidan amas daemata pirdapiri brZola nacio-nalur umciresobaTa mSobliuri enebis winaaRmdeg da dRevandeli viTarebac am yvelafris Sedegia“.
imasRa davamatebT, rom ideologiuri strategiis diapazoni ganusazRvrelia da xSirad moulodneli kuTxiTac gamo-vlindeba xolme. amis naTeli magaliTia Tundac cekva ,,sari CiCekis” Tanmxlebi legenda, romelic arTvinis provinciaSi yvelgan SeiZleba moismino: aSkaraa, rom legenda redaqtirebulia ideologiuri manqanis moTxovnaTa Sesabamisad:
legendis Tanaxmad, Woroxis sanapi-roze mcxovrebi gaqristianebuli yivCa-Rebis gamusulmanebis mizniT egviptidan jarTan erTad wamosula Seixi da Wo-roxis sanapiroebs mosdgomia, aq unaxavs cisferTvaleba qera gogo da imwamsve gagiJebamde Sehyvarebia; arc gogo dar-Cenila gulgrili, magram gogos mama mu-sulmanze gaTxovebis sastiki winaaRmde-gi yofila.
gogos sarwmunoeba Seucvlia da SeixTan erTad gaqceula, magram gzaSi dawevian mamis jariskacebi da orive da-xocavT .
bevri rom ar gavagrZeloT, cisfer-Tvaleba yivCaRi gogonas ambavi mxolod erTi detalia mZlavri ideologiuri manqanisa. sazogado suraTis siyalbe ki, saistorio wyaroebze rom araferi vT-qvaT, Woroxis auzis ,,axisxelebad” da ,,yivCaRebad” wodebuli mosaxleobis ko-leqtiur mexsierebaze araTu dakvirve-biT, Tvalis gadavlebiTac naTlad Cans. Tumca iq WeSmaritebas iSviaTad Tu eZebs vinme _ mosaxleobis am nawils, ZiriTa-dad, akmayofilebs wlebis ganmavlobaSi myarad Canergili informacia sakuTari vinaobis Sesaxeb. albaT didi dro aRarc mexsierebaSi CarCenili fragmentebis waSlas dasWirdeba da qarTuli mo-saxleobis didi nawilis ,,gayivCaRebis” procesic dasruldeba...
malxaz CoxaraZe
7noemberi
(dasawyisi 1 gv.)
(dasawyisi 5 gv.)
risTvis eTika da
esTetika?
Cvens realobaSi arsebobs eTikur-esTetikuri prin-cipebis ori tipi, erTi saganmanaTleblo sivrci-saTvis da meore cxovre-bisaTvis, Tumca, qceva erTia da qcevis principic erTi unda iyos. saganma-naTleblo sivrce age-bulia sazogadoebis mier garkveuli saqmianobis gansaxorcieleblad da sa-zogadoebrivi cxovrebis gasaumjobeseblad. ada-mianis inteleqtualuri, moraluri da fizikuri mdgomareoba unda mo-viazroT rogorc erTi mT-lianoba, romelic SeaZle-binebs mas gaacnobieros socialuri urTierTobebi da damkvidrdes sazoga-doebaSi. pirovnebam unda SeZlos lideroba, morCi-leba, TviTmmarTveloba, sxvisi marTva, administri-reba da pasuxismgeblobis sakuTar Tavze aReba. erTi sityviT, adamianis socia-luri cxovrebis momzade-bisTvis erTaderTi gza aris misi socialur cxo-vrebaSi CarTva, rac sami damoukidebeli cnebiT aris gansazRvruli:
bis konteqstSi arsebul zust ga-mosaxulebas, disciplina individis sakuTari ZalebiT informaciaze reaqcias, xolo kultura informa-ciisa da disciplinis saarsebo-sasi-cocxlo kavSiris Serwymas unda war-moadgendes da xels uwyobdes indi-vidis socializacias. saerTo jamSi ki xarisxiani, sociokulturuli garemo aris esTetikisa da eTikis maRali kulturisa da mecnierebis aRmocenebis aucilebeli piroba.
esTetikis funqcia adamianuri grZnobebis, adamianuri grZnobe-lobis aRzrda, xolo eTika intele-qtualuri tradiciaa, morali - is normebi, principebi da cnobierebaa, romelic iswavleba am mecnierebis mier. adamianSi TviTSemecnebis ar-seboba moralisa da moraluri Seg-nebis gamovlinebis aucilebeli pi-robaa, rac SegnebiT aCens imperati-vs: moiqeci ase da airide sxvanairi saqcieli! pasuxismgebloba da sin-disi, rogorc moraluri TviTSeg-nebis pirveli elementebi, pirdapir gvavaldebulebs moviqceT ise, rom mizani iyos sikeTe da ar davadgeT borotebis gzas. am procesSi Tana-monawileobs gonebac da grZnobac. erTic da meorec saganmanaTleblo sivrceSi Tanabrad ganviTarebis Sans unda iZleodes, Tu gvinda uke-Tesi cxovreba da urTierTobebis kultura.
Zvirfaso mkiTxvelo, daskvna Tavad gaakeTeT, risTvis gvWirdeba eTika da esTetika….
guli ServaSiZeqeTevan TadumaZe
samwuxarod, rogorc vxedavT, „pi-rovnebis mier sakuTari erovnuli ku-Tvnilebis dadgenisas kulturuli tra-dicia mniSvnelovani, magram upirobod gadamwyveti faqtori ar aris“ . Taname-drove msoflioSi, Cven gverdiT, mim-dinareobs erovnul da religiur iden-tobaTa urTierTCanacvleba Tu ara, urTierTkveTa da urTierTSeRwevado-
erovnuli cnobiereba da religiaerTi sityviT, religiur-msoflmxedvelobrivi Sexedulebe-bi eTno-erovnuli cnobierebis dasaxsvris umniSvnelovanes faqtorebs warmoadgenen, erovnuli cnobiereba da TviTcno-biereba upirvelesad solidarobis grZnobiT gamsWvaluli cnobierebaa da specialistebi, magaliTad, enton d. smiti aRniSnavs rom nacionalizmi eyrdnoba ”konkretuli jgufis” mcdelobas, mianiWon istorias saerTo identobis da saerTo istoriis azri. es ar niSnavs, rom es istoria akademiurad adekvaturi unda iyos – bevri nacionalizmi damyarebulia istoriulad mcdar interpretaciebze da miiswrafis saku-Tari istoriis garkveuli nawilebis mTliani miTologiza-ciisaken. nacionalizmi, smitis mixedviT, ar moiTxovs, rom „eris“ wevrebi msgavsni iyvnen, aramed, mxolod imas, rom isini unda grZnobdnen solidarobas erTan da eris sxva wevreb-Tan. nacionalizmis grZnoba SeiZleba warmoiSvas nebismieri ideologiidan, romelic dominanturia mocemul adgilas. nacionalizmi amoizrdeba manamde arsebuli naTesaobidan, religiuri da rwmenis sistemebidan.
ba mainc, rac axali gamowvevebis winaSe ayenebs, rogorc religiaTa mesveurT, aseve politikosebsa da mecnierebs, miT ufro CvenisTana mcire erebSi.
Tuli filosofiuri azris istoriis oTxtomeulis ganxilvas eZRvneboda, me vTqvi, rom mixeil maxaraZe bednier varskvlavze dabadebuli kacia meTqi. swored ase vTqvi da ZiriTadad vgu-lisxmobdi misi SemoqmedebiTi muSaobi-sa da moRvaweobis gzas, Torem mis bavS-vobaze, misi cxovrebis adreul wlebze es namdvilad ar iTqmis. ratom? Tqven gansajeT:
mama _ qazim maxaraZe gardaicvala Zalian adre - 25 wlis asakSi. maSin mixei-li sami wlisac ar iyo. mamaze umcrosi, sruliad axalgazrda, daqvrivebuli deda ojaxis TanxmobiT, da xelSewyobi-Tac, meored gaTxovda. mixeili izrde-boda bebiisa da babuis mzrunvelobis qveS. amasTan, misi namdvili bebia adre iyo gardacvlili da mixeili faqtobri-vad aRizarda da davaJkacda bebianac-vlis xelSi. RmerTo nu miwyen, ramdeni ram gvaxsendeba (da ara mxolod zRapre-bidan) dedinacvalze da bebianacvali ra unda iyos? SeuZlebelia, bavSvobidanve cnobismoyvare, maZiebeli gonebis mixei-ls, Tundac „saganTa arsSi garkvevis“ mizniT, rame ar gaefuWebina, rame ar dae-Savebina da saqmeSi garTul bebia-nacvals, Tu xmamaRla ar ityoda, gul-Si mainc ar gaevlo: xeiriani bavSvi rom yofiliyavi, mSoblebi geyolebodao. patiebas vTxov ufals, magram aseTi ram xom iyo mosalodneli? Tuki iqneboda, amaSi araferia gaugebari. da miuxedavad oblobisa da aseTi bavSvobisa, me kidev erTxel vadastureb, rom mixeil maxa-raZe bednier varsklavze dabadebuli kacia. igi „xeiriani“ aRmoCnda ara mar-to Tavisi ojaxisa da gvarisaTvis, ara-med mTeli saqarTvelosTvis. isev Tqven gansajeT:
bisa da vaxtang gorgaslis saxelobis I xarisxis ordeniT da agreTve, preziden-tis brwyinvalebis ordeniT. patriar-qisagan miRebuli aqvs saCuqrad ZowiT Semkuli jvari.
am mSrali statistikidanac Cans, Tu rogor ucxovria, rogor uSromia da rogori Rirseuli gza gamouvlia oblad gazrdil faCxel mixeils. es aRmasvla, es gza dResac warmatebiT grZeldeba da rogoric ar unda iyos mavanis mier am gzis romelime monakveTis Sefaseba, me erTi ram vici: is yovelTvis marTali iyo da aris sakuTari Tavisa da qveynis winaSe. man naTlad aCvena, rom saqveyno saqmeebis keTeba, keTili nebis SemTx-vevaSi, yovelTvis da yvela poziciidan SeiZleba.
adrindel gamokvlevebSi m. maxaraZe TiTqmis usityvod iziarebda qarTuli renesansis nucubiZiseul koncefcias. axla SedarebiT frTxilia da ufro ixreba ivane javaxiSvilis poziciisaken, romlis Tanaxmadac saqar-TveloSi ar yofila dasrulebuli saxis renesansi.
Cveni azriT, sakiTxisadmi aseTi mid-goma warmoadgens mixeil maxaraZis, ro-gorc mecnierisa da pirovnebis, kidev erT Rirsebas: amaRldes sakuTar Tavze, uari Tqvas mis mier adre gaziarebul Tu ganviTarebul Sexedulebeb-ze da mxari dauWiros SeiZleba naklebad mimzid-vel, magram misTvis ufro gamarTlebul pozicias. sxva sakiTxia, aris Tu ara es swori, WeSmariti pozicia. am SemTxveva-
Si Cven yuradRebas vamaxvilebT imaze, rom avtori marTalia sakuTari Tavis winaSe. igi Sinaganad, mecnieruli keTi-lsindisierebiT, zneobrivad moqmedebs.
WeSmaritad qarTuli habitusis mqo-ne, uaRresad komunikabeluri da TiT-qos rbili xasiaTis mixeili, Seuvali da zogjer radikaluricaa principuli sakiTxebis gadawyvetisas. rogorc vT-qvi, misTvis miuRebelia zneobrivi kom-promisi, ramac kargad iCina Tavi aWaris problematikaze msjelobebSi. maSin mas-mediaSi gamoqveynebuli misi publika-ciebi, marTlac, gmirobis tolfasi iyo.
rodesac SesavalSi vambobdi, rom mixeil maxaraZe bednier varsklavzea dabadebuli meTqi, upirvelesad mis Rrma patriotul suliskveTebas da rea-lur saqmeebs, misi Sinagani mowodebisa da SemoqmedebiTi saqmianobis bednie-rad Serwymas vgulisxmobdi. marTlac, iubilaris mTeli Segnebuli cxovreba da moRvaweoba qarTuli mecnierebis, samSoblosa da erovnuli idealebis samsaxuris kalapotSia moqceuli. amas adasturebs misi mraval-aspeqtiani Se-moqmedeba, amas adasturebs misi sazoga-doebrivi moRvaweoba, amas adasturebs misi mravalricxovani naSromebi da pu-blicisturi werilebi, amas adasturebs TbilisSi da baTumSi misi redaqtoro-biT gamocemuli mecnieruli Tu lite-raturuli krebulebi, gamoCenil fi-losofosTa naSromebi, amas adasturebs misi iniciativiT Catarebuli RonisZie-
mixeil maxaraZe sakuTar sindisTan arasodes wasula
kompromisze. asea politikaSic, cxovrebaSic da asea
mecnierebaSic...
bebi da a. S. bevri ram, rac TbilisSi da saqmis Tbilisel mesveurebs unda gaeke-TebinaT da ar Tu ver gaakeTes, mixeil maxaraZis mecadineobiT baTumSi, an isev TbilisSi isxamda xorcs.
marto is rad Rirs, rom prof. m.ma-xaraZis xelmZRvanelobiT momzadda qarTuli filosofiuri azris istoriis oTxtomeuli. gava wlebi, aTwleulebi da es saSviliSvilo saqme saamayo faqtad darCa CvenTvis, da ara mxolod imitom, rom es naSromi baTumSia gamocemuli. Salva nucubiZis gamonaTqvamis para-frazireba rom movaxdinoT, amieridan, „mcdelobis miuxedavad, xelidan vera-vin gagvagdebinebs“ Cveni filosofiuri azrovnebis nimuSebs, romlebic qrono-logiurad dalagebulia, logikurad Se-krulia da warmodgenilia oTxi mSvenie-ri tomis saxiT.
yvelaferi es aris namoRvawari im yofili studentis, romelic TiTqos arafriT gansxvavdeboda sxvebisagan. ma-gram, axla rom vukvirdebi, arc mTlad ase iyo saqme. gavixseneb zogierT maga-liTs:
studqalaqSi cxovrebis periodSi, rodesac Cven jer kidev dilis tuale-tiT viyaviT dakavebuli, mixeili ukve brundeboda sasadilodan nasauzmevi da rogorc wesi, axali gazeTebiT xelSi. mas hqonda Zlieri Sinagani swrafva axali informaciis miRebisaken. pirvelad mas unda gaego, mas unda waekiTxa mniSvnelo-vani sazogadoebriv-politikuri, spor-tuli Tu sxva masalebi da Cvenc xSirad misgan vismendiT „cxel-cxel“ ambebs. siaxlisadmi inteleqtualuri swrafva mixeilis gamorCeuli TvisebaTagania.
baa. iumori ar Ralatobs mas nebismier situaciaSi. maxsendeba, sakandidato disertaciis dacvis win, erT gulSema-tkivars ar moewona misi „sadisertacio“ kostumi da Tavisi SesTavaza. mixeilma Tavaziani uari ganacxada da RimiliT dasZina: axali kostumis Cacmas me di-sertaciis dacvis Semdeg vapireb, Torem manamde Tu Cavicvi, ra azri aqvs maSin di-sertaciis dacvaso.
aWaris karates federaciam baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitets gadasca oqros medali da diplo-mi olimpiuri sportis saxeobis _ karates ganviTarebisa da mxardaWerisTvis.
jildo universitetisgan evropis Cempions
10 noemberi
Zlieri kedeli CamogveSala... Ti-Tqos, trial mindorSi marto davrCiT... Tqvens lands veZebT, rom TavSesafari isev TqvenTan
vipovoT...Tqven xom Cveni sayrdeni, Cveni didi
imedi iyaviT... Tvali telefonisken im imediT garbis, rom gavigonebT Tqvens Tbil xmas da isev miviRebT Tumca, er-TaderT swor rCevas, magram moridebiT naTqvams: „me ase vfiqrob“, „me ase mgo-nia“, „albaT, ase ajobebs“...
vcdebiT... gangebam ase ineba... Tqven ki CvenTan mogonebebSi dagtovaT...
mainc, ra iyaviT aseTi?! sxva gan-zomilebaSi myofi, risi aRwerac Cven, ubralo mokvdavT ar SegviZlia!
ratom aris, rom amas aseTi adamiane-bis gardacvalebis Semdeg amboben xma-maRla?! ratom ar SeiZleba, sicocxle-Sive gabedulad aRiaro?! cocxali gaacno sazogadoebas, axalgazrdobas, mas ki guli gauTbo?!
Tumca, aravis veridebodiT da Tq-vens gansakuTrebulobas arc erT dro-Si, aravisTan ar vmalavdiT, miuxedavad imisa, rom amis nebas ar iZleodiT. es erTaderTi rame iyo, rasac ar gijereb-diT.
madloba ufals, rom TqvenisTana adamians Semaxvedra!
CvenTvis yovelTvis saamayo iyo, aris da iqneba, rom veziareT anzor diasamiZis skolas, diax, akademiur, pe-dagogiur da samecniero skolas, prof. a.diasamiZisa, romelic yovelmxriv gamorCeuli pirovneba iyo. maRalk-valificiuri pedagogi da leqtori, saukeTeso mecnieri da organizato-ri, SesaSuri niWiTa da gonierebiT da-jildoebuli. hqonda saocari alRo da erudicia, didi Sinagani kultura da disciplina, pasuxismgebloba da mom-Txovneloba, rogorc sxvebis, aseve, upirveles yovlisa, sakuTari Tavis mi-marT, gamorCeuli oratoruli niWisa da auditoriis dapyrobis gansakuTre-buli unari. iyo humanuri, obieqturi da gulisxmieri.
ramdenic ar unda vTqva, mainc ver movZebni Tqvens Sesaferis, Tqvens saka-dris sityvas. ver vipovi, Tundac, um-didres Cvens enaSi (romelsac Tqven ise eTayvanebodiT leqsebSic), romelic met-naklebad miaxloebuli iqneboda im pirovnebasTan, vinc Tqveni saxiT da-vkargeT.
Tqven xom im adamianTa ricxvs mieku-TvnebiT, romelTa gardacvaleba sikv-dils ar niSnavs, vinc qveyanas imitom ar moevlina, mxolod dabadebisa da garda-cvalebis TariRi datovos, aramed imis-Tvis, rom samSoblos, xalxs emsaxuros.
amitomac daakldiT Cvens universi-tets, universitets, romelic Tqveni saficari iyo, romelsac eTayvanebo-diT, saocari leqsic ki miuZRveniT „qa-TqaTa taZars“, xarobdiT misi warmate-bebiT da gtkiodaT misi satkivari...
liderTa biografiuli cnobebi da agreTve vrceli reziume Tur-qul, inglisur da rusul enebze, rac faqtobrivad oTxenovan ga-mocemad SeiZleba CaiTvalos.
respublikur TurqeTSi, romlis mosaxleoba 80 milions aRwevs da sakanonmdeblo or-ganoSi 550 sadeputato adgili aqvs, XXI saukunis dasawyisSi me-jlisSi umravlesobas ikavebs is-lamuri orientaciis mqone ,,sa-marTlianobisa da ganviTarebis“ partia.
aRniSnuli partiis warmate-ba dakavSirebulia amJamindel prezident rejef Taif erdo-Ranisa da misi moZRvris, amJamad misgan mtrad Seracxul feThu-lah giulenis saxelTan, romlis moRvaweobze, maTs urTierTobe-bze, religiur Sexedulebebsa da aSS-Si cxovrebis periodze mono-grafiaSi dawvrilebiTaa saubari.
wlebis ganmavlobaSi TurqeTi mravalpartiulo-biT ar gamoirCeoda, magram arCevnebis Sedegad 3-dan - 5 partiamde da ramdenime damoukidebeli deputati mainc Sedioda mejlisSi, Tumca, bolo 15 wlis manZi-lze sakanonmdeblo organos did umravlesobas warmoad-gens islamuri orientaciis mqone ,,samarTlianobisa da ganviTarebis“ partia.
wignis avtori monogra-fiaSi did adgils uTmobs vadamdeli Tu rigiTi saar-Cevno maraTonis gaSuqebas, romlebic did gavlenas axdens ara marto saSinao politikaze, aramed Tur-qeTis sagareo politikur kurszec. amis Sesaxeb gan-sakuTrebiT damajereblad aris saubari monografiis 26-28 gverdebze. calkeuli partiebis warmatebebsa Tu warumateblobaze saubrisas kargadaa miniSnebuli parti-is lideris, rejef Taif erdo-Ranis, roli da avtoriteti, rac naTlad aisaxa 2014 wlis 10 agvis-toSi Catarebul saprezidento arCevnebis Sedegebze.
Tu Tvals gadavavlebT Tur-qeTis Tanamedrove istoriul procesebs, naTlad davinaxavT
xelisuflebis sam ZiriTad Stos: pirveli, prezidentis roli, ro-melic amJamad iTxovs uflebebis kidev ufro gazrdas; meore mxa-rea mTavroba, romlis meTauric xSirad icvleba da mesame Zala - esaa samxedro sabWo, igive qveynis generaliteti, romlis gavlenis SezRudvas cdilobs prezidenti
erdoRani. naSromSi aseT mniSvnelovan sakiTxebze damajereblad aris msje-loba da saTanado das-kvnebicaa gamotanili.
TurqeTSi demokra-tiuli reformebis kursi da gardaqmnebi didi Se-ferxebiT mimdinareobs. aris korufciis araer-Ti gaxmaurebuli faqti. izRudeba sainformacio saSualebebi da Jurnalis-tebs ar eZlevaT Tavisu-fali muSaobis saSualeba, gansakuTrebiT ki devnian ucxo qveynis Jurnalis-tebs.
dRes, roca TurqeTis saSinao da sagareo po-litikis mimarT mravali kiTxva gaCnda, profesor emzar makaraZis wignis gacnoba saWiro da auci-lebelia.
vfiqrobT, aRniSnuli monografia namdvilad drouli da kargi SenaZe-
nia qarTuli Turqologiuri skolisTvis da am sakiTxiT dain-teresebul pirTaTvis.nodar ba-ramiZe,
baTumis SoTa rusTavelissaxelmwifo universitetis
ufrosi maswavlebeli
„გამომცემლობა აჭარა“–მ გამოსცა პროფ. ნოდარ ბარამიძეს წიგნი
„ჩემი გადასახედიდან“, რომელიც მოტივაციურ–აღმზრდელობითი და-ნიშნულებისაა.
წიგნში საუბარია ავტორის მშობლიური სოფლის – გონიოს ისტო-რიაზე, ბარამიძეთა გვარის კაცების ცხოვრების ისტორიულ ეპიზოდებზე და ავტობიოგრაფიული ხასიათის საკითხებზე. აქვე მოცემულია საინ-ტერესო დანართიც.
fsiqologTa konferencia quTaisSi
„istoriuli etiudebi II“gamovida baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis niko ber-ZeniSvilis institutis istoriisa da arqeologiis ganyofilebis xelmZRva-nelis, emeritusi profesoris biWiko diasamiZis wigni „istoriuli etiudebi II“. rogorc SesavalSi vkiTxulobT, „naS-romebis erTi nawili wminda mecnieruli xasiaTisaa da sando wyaroebze dayrd-nobiT dazustebulia ama Tu im movlenis mimdinareoba Tu TariRi, amasTan, war-modgenilia avtoris azri am istoriuli movlenisadmi, zogic polemikuri xasia-Tisaa, sadac avtori sxvadasxva argu-mentebis motaniT cdilobs daasabuTos istoriografiaSi damkvidrebuli an Tanamedrove samecniero literaturaSi gamoTqmuli Tvalsazrisebisa da Sefa-sebebis aradamajerebloba da mkiTxvels aZlevs saSualebas TviTonac CaerTos am polemikaSi.