-
MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS
Audrius Bakaveckas, Algimantas Dziegoraitis,
Audron Dziegoraitien, Adolfas Gylys, Raimundas Kalesnykas, Birut
Praneviien, Edmundas Rusinas, Stasys edbaras,
Algimantas Urmonas, Dainius ilinskas
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS BENDROJI DALIS
Vadovlis
Antroji laida
Vilnius 2005
-
UDK 342.9(474.5)(075.8)
Li227
2004 m. gruodio 10 d. Nr. A-250 Lietuvos Respublikos vietimo ir
mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj
vadovli leidybos komisijos rekomenduota
Vadovlio autoriai: Doc. dr. Audrius Bakaveckas III skyriaus 1
poskyrio 1.11.8 skirsniai Doc. dr. Algimantas Dziegoraitis vadas, I
skyriaus 1 poskyrio 1.5 ir 1.5.1 skirsniai Audron Dziegoraitien I
skyriaus 2 poskyrio 2.5 skirsnis Adolfas Gylys III skyriaus 1
poskyrio 1.9, 1.10, 1.11 skirsniai Doc. dr. Raimundas Kalesnykas IV
ir V skyriai Edmundas Rusinas (kartu su doc. dr. Birute
Praneviiene) I skyriaus 1 poskyrio 1.6 skirsnis Stasys edbaras III
skyriaus 1 poskyrio 1.131.13.20 skirsniai Doc. dr. Algimantas
Urmonas I skyriaus 1 poskyrio 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.4.1 skirsniai,
2 poskyrio 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 skirsniai, II skyrius, III skyriaus 1
poskyrio 1.14 skirsnis Dr. Dainius ilinskas III skyriaus 1 poskyrio
1.12 skirsnis
Vadovlio mokslinis redaktorius ir koordinatorius doc. dr.
Algimantas Dziego-raitis
R e c e n z a v o : Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto
Teiss filosofijos katedros vedjas prof.
habil. dr. Alfonsas Vaivila Vilniaus universiteto Teiss
fakulteto Konstitucins ir administracins teiss katedros
vedjas prof. dr. Antanas Marcijonas
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Administracins teiss
ir proceso katedros 2004 m. rugsjo 13 d. posdio sprendimu
(protokolo Nr. 1ATK-2) vadovlis rekomenduotas spausdinti
Mykolo Romerio universiteto vadovli, monografij, mokslini,
mokomj, metodini
bei kit leidini aprobavimo spaudai komisija 2005 m. birelio 29
d. posdyje (protokolas Nr. 2L-5) vadovl patvirtino spausdinti
Visos leidinio leidybos teiss saugomos. is leidinys arba kuri
nors jo dalis negali bti dauginami, taisomi ar kitu bdu platinami
be leidjo sutikimo.
ISBN 9955-19-005-1 Mykolo Romerio universitetas, 2005 Audrius
Bakaveckas, Algimantas Dziegoraitis,
Audron Dziegoraitien, Adolfas Gylys, Raimundas Kalesnykas, Birut
Praneviien, Edmundas Rusinas, Stasys edbaras, Algimantas Urmonas,
Dainius ilinskas, 2005
-
Bendroji dalis
3
T U R I N Y S
VADAS..........................................................................................................
8
I SKYRIUS 1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS
AKA..........................................................................................................
26
1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios
vaid-muo....................................................................................................
26
1.2. vadins administracins teiss svokos ir kategorijos bei j
komentarai........................................................................................
38
1.3. Administracins teiss vieta Lietuvos teisinje
sistemoje............. 51 1.4. Administracins teiss objekt
sociologinio tyrimo programa.... 87
1.4.1. Administracins teiss objekt tyrimas taikant
sociologi-nius
metodus...........................................................................
101
1.5. Administracins teiss mokslo samprata, jo dalykas ir
funkcijos.106 1.5.1. Administracins teiss mokslas Lietuvoje
19181940 m. ... 152
1.6. Administracins teiss, kaip savarankikos teiss akos, genez.
Pasaulio ali administracin teis ir jos
poymiai.......................
159
2. ADMINISTRACINS TEISS
NORMOS........................................... 172 2.1.
Administracinis teisinis reguliavimo mechanizmas ir jo
elementai...........................................................................................
172
2.2. Administracins teiss
normos....................................................... 174
2.3. Administracins teiss norm aikinimo
aktai.............................. 184 2.4. Administraciniai
teisiniai
santykiai................................................. 186 2.5.
Administraciniai teisiniai
reimai................................................... 192
2.5.1. Valstybinis valdymas ir administraciniai teisiniai
reimai... 193 2.5.2. Valstybinio ir administracinio teisinio
reguliavimo santy-
kis.............................................................................................
195
2.5.3. Administracini teisini reim prigimtis, samprata ir
po-ymiai.......................................................................................
197
2.5.4. Administracini teisini reim
turinys................................202 2.5.5. Administracini
teisini reim klasifikacija....................... 206
2.5.5.1. Ypatingosios valstybs padties reguliavimas
ad-ministraciniais teisiniais
reimais............................
209
2.5.5.2. Legitims administraciniai teisiniai reimai...........
211 2.5.5.3. Funkciniai administraciniai teisiniai reimai..........
218
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
4
II SKYRIUS 1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TURINYS IR PAGRINDINIAI
PRINCIPAI................................................................................................
222
1.1. Vieojo valdymo (administravimo) svoka ir
esm....................... 2221.1.1. Valstybs
valdymas.................................................................
2231.1.2. Valstybs valdymas ir jo
administravimas............................ 2251.1.3. Valstybs ir
staig administravimas.....................................
2271.1.4. Vieojo administravimo
esm................................................ 2281.1.5.
Vieojo administravimo
turinys............................................. 230
1.2. Administracins teiss
principai......................................................
2321.3. Atskir administracins teiss princip taikymo
ypatumai.......... 240
1.3.1. Konstitucinio teisins valstybs principo
taikymas.............. 2401.3.2. Subsidiarumo principo turinys ir
jo taikymo problemos..... 2431.3.3. Proporcingumo principo taikymas
administracinse
bylose.......................................................................................
245
1.3.4. Informavimo
principas...........................................................
250
III SKYRIUS
1. ADMINISTRACINS TEISS
SUBJEKTAI....................................... 2531.1. Bendri
administracins teiss subjekt bruoai.............................
2531.2. Vykdomosios valdios institucij
sistema....................................... 2631.3. Lietuvos
Respublikos
Prezidentas..................................................
2871.4. Lietuvos Respublikos
Vyriausyb...................................................
2981.5. Lietuvos Respublikos
ministerijos..................................................
3141.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybs
staigos....................................3281.7. Lietuvos
Respublikos Vyriausybs komitetai, komisijos ir
tarybos...............................................................................................
333
1.8. Lietuvos Respublikos staigos prie
ministerij.............................. 3391.9. Lietuvos
Respublikos teritorijos administraciniai vienetai.
Regionin
pltra...............................................................................
343
1.10. Lietuvos Respublikos apskrii virinink
institucijos............... 3491.11. Lietuvos Respublikos
savivaldybi institucijos............................ 3521.12.
Lietuvos Respublikos pilieiai ir
usienieiai.............................. 3711.13. Valstybs tarnyba
ir valstybs tarnautojai.................................... 376
1.13.1. Valstybs tarnyb reglamentuojani teiss akt
sistema...................................................................................
378
1.13.2. Pagrindiniai valstybs tarnybos
principai........................... 3811.13.3. Valstybs tarnautojo
svoka ir valstybs tarnautoj klasi-
fikacija...................................................................................
386
-
Bendroji dalis
5
1.13.4. Valstybs tarnautoj teisnumas ir
veiksnumas.................. 394 1.13.5. Pagrindins primimo
valstybs tarnyb taisykls........... 397 1.13.6. Valstybs tarnautoj
pareigos............................................. 407 1.13.7.
Valstybs tarnautoj
teiss.................................................. 409 1.13.8.
Apribojimai, taikomi valstybs tarnautojams.....................412
1.13.9. Valstybs tarnautoj
karjera................................................ 416
1.13.10. Valstybs tarnautoj darbo
umokestis............................ 422 1.13.11. Valstybs
tarnautoj atostogos.......................................... 425
1.13.12. Valstybs tarnautoj socialins
garantijos........................ 429 1.13.13. Valstybs tarnautoj
skatinimas........................................ 433 1.13.14.
Valstybs tarnautoj tarnybin atsakomyb.................... 435
1.13.15. Valstybs tarnautoj materialin atsakomyb.................
442 1.13.16. Valstybs tarnautoj administracin atsakomyb...........
445 1.13.17. Valstybs tarnautoj baudiamoji
atsakomyb................ 447 1.13.18. Valstybs tarnautoj
mokymas.......................................... 451 1.13.19.
Valstybs tarnybos
valdymas............................................. 455 1.13.20.
Valstybs tarnautojo statuso praradimas.........................
456
1.14. Nevyriausybini organizacij svoka, esm ir vieta
visuomenje....................................................................................
464
IV SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO
FORMOS......................................... 475
1.1. Vieojo administravimo formos
samprata..................................... 475 1.2. Vieojo
administravimo form
rys.............................................. 478
1.2.1. Teisins vieojo administravimo formos 479 1.2.2. Neteisins
vieojo administravimo formos........................... 481
2. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISS
AKTAI...............................483 2.1. Vieojo administravimo
teiss akt samprata ir pagrindiniai
poymiai............................................................................................
483
2.2. Vieojo administravimo teiss akt teisin
reikm...................... 488 2.3. Vieojo administravimo teiss
akt skirtumas nuo kit teiss
akt ir
dokument............................................................................
489
2.3.1. Vieojo administravimo teiss akto ir statymo santykis.....
490 2.3.2. Vieojo administravimo teiss akt ir teismini
institucij
leidiam teiss akt
skirtumai............................................. 492
2.3.3. Vieojo administravimo teiss aktai ir nevyriausybini
or-ganizacij leidiami teiss
aktai............................................
494
2.3.4. Vieojo administravimo teiss akt ir civilini sutari
skirtumai..................................................................................
495
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
6
2.3.5. Vieojo administravimo teiss akt ir dokument, turin-i
juridin reikm,
skirtumai..............................................
496
2.4. Vieojo administravimo teiss akt sistema ir
klasifikacija..........4962.5. Vieojo administravimo teiss aktams
keliami reikalavimai ir j
nesilaikymo
padariniai.....................................................................
501
2.6. Vieojo administravimo teiss akt leidybos procedra ir jos
stadijos...............................................................................................
505
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO
METODAI....................................... 5113.1. Vieojo
administravimo metod samprata....................................
5113.2. Vieojo administravimo metod
rys............................................514
3.2.1. Bendrieji vieo administravimo
metodai.............................. 5153.2.2. Specialieji vieojo
administravimo metodai......................... 520
3.3. Administracini ir ekonomini metod derinimas vieojo
ad-ministravimo
srityje..........................................................................
522
V SKYRIUS
1. VIEOJO ADMINISTRAVIMO TEISTUMO UTIKRINIMAS.. 525
1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime samprata.......
5251.1.1. Teistumo utikrinimo vieajame administravime svoka
ir
bdai.....................................................................................
527
1.2. Kontrols, vykdymo tikrinimo ir prieiros
santykis..................... 5282. VIEOJO ADMINISTRAVIMO
KONTROL................................... 532
2.1. Vieojo administravimo kontrols svoka ir pagrindiniai
principai............................................................................................
532
2.2. Vieojo administravimo kontrols
rys........................................ 5342.3. Lietuvos
Respublikos Prezidento vykdoma vieojo administra-
vimo institucij
kontrol..................................................................
537
2.4. Lietuvos Respublikos Seimo (parlamentin) vykdoma vieojo
administravimo institucij
kontrol................................................
539
2.4.1. Seimo kontrolieriai ir j administracinis teisinis
statusas... 5412.4.2. Kitos Seimo steigiamos kontrols institucijos
ir j admi-
nistracinis teisinis
statusas.....................................................
544
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybs vykdoma
kontrol................. 5492.6. Lietuvos Respublikos valstybs
kontrol ir jos administracinis
teisinis
statusas.................................................................................
552
2.6.1. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols kompetencija....
5532.6.2. Lietuvos Respublikos valstybs kontrols institucij
struktra, j galiojimai ir
atskaitomyb............................... 555
-
Bendroji dalis
7
2.6.3. Valstybs auditas: samprata, rys, valstybinis
reguliavi-mas ir veiklos
organizavimas.................................................
558
3. VIEOJO ADMINISTRAVIMO INSTITUCIJ VYKDOMA ADMINISTRACIN
PRIEIRA.......................................................
563
3.1. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins
prieiros svoka ir
poymiai..........................................................
564
3.2. Vieojo administravimo institucij vykdomos administracins
prieiros
rys.................................................................................
565
3.3. Valstybini inspekcij, policijos kontrols ir prieiros
funkci-jos vieojo administravimo
srityje...................................................
568
4. TEISMO KONTROLINS FUNKCIJOS VIEOJO ADMINIS-TRAVIMO
SRITYJE...............................................................................
570
4.1. Teismo kontrolini funkcij formos ir j vykdymo ypatumai
vieojo administravimo
srityje.........................................................
571
4.1.1. Bendrosios kompetencijos teisim kontrolini funkcij formos
ir j vykdymo ypatumai vieojo administravimo
srityje........................................................................................
573
4.1.2. Specializuot teism kontrolini funkcij formos ir j vykdymo
ypatumai vieojo administravimo srityje..............
578
4.1.2.1. Pareikimai itirti normini administracini akt
teistum...................................................................
579
4.1.2.2. Atskiroji teismo
nutartis........................................... 582 4.1.3.
Konstitucinis Teismas ir vieojo administravimo instituci-
j
kontrol...............................................................................
584
5. PILIEI IR KIT ASMEN PRAYM, PAREIKIM, PASILYM IR SKUND
NAGRINJIMAS VIEOJO ADMINISTRAVIMO IR KITOSE
INSTITUCIJOSE........................
590
5.1. Pagrindins
svokos.........................................................................
591 5.2. Administracin procedra ir jos vykdymo
tvarka.......................... 592 5.3. Piliei ir kit asmen
aptarnavimo vieojo administravimo ir
kitose institucijose
tvarka................................................................
595
5.3.1. Piliei ir kit asmen, atvykusi vieojo administravi-mo
institucij, aptarnavimo
tvarka........................................
597
5.3.2. Vieno langelio aptarnavimo
tarnyba................................. 599 5.3.3. Piliei ir kit
asmen aptarnavimo telefonu vieojo ad-
ministravimo ir kitose institucijose
tvarka............................ 601
LITERATRA..............................................................................................
603
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
8
V A D A S
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. birelio 25 d. nutarimu Nr.
VIII810 pritar Teisins sistemos reformos metmen (toliau Metme-nys)
naujai redakcijai ir pasil Vyriausybei iki 1998 m. gruodio 1 d.
pat-virtinti Metmen gyvendinimo program1. Taiau Metmenyse i daugybs
alies valdymo institucij buvo numatyta pertvarkyti pagal teisins
valsty-bs model tik dviej Vidaus reikal ir Teisingumo ministerijos
funkci-jas. Antai Vidaus reikal ministerija turjo bti laipsnikai
pertvarkoma civilin, strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus
reikal sistemai insti-tucij, formuojani nusikalstamumo prevencijos,
vieosios tvarkos ir sau-gumo utikrinimo, civilins ir gaisrins
saugos (kartu su Krato apsaugos ministerija), valstybins sienos
apsaugos, migracijos ir emigracijos politik. Metmenyse numatyta,
kad vidaus reikal sistemos funkcijas ministerija gyvendins per
Policijos, Pasienio, Mokesi policijos, Migracijos, Prie-gaisrins
apsaugos departamentus, Specialij tyrim tarnyb ir j strukt-rinius
bei kitus padalinius. Metmenyse taip pat nustatyta, kad kita
Teisin-gumo ministerija yra atsakinga u teisingumo sistemos
institucij (Ape-liacinio, apygard ir apylinki teism, prokuratros,
advokatros, notariato ir kt.) organizacin metodin vadovavim, darbo
slyg sudarym, i insti-tucij organizacins veiklos prieir ir
koordinavim, teisingumo vykdymo nepriklausomumo utikrinim. Metmenys
nubr ir Lietuvos teiss siste-mos krimo kryptis ir pirm kart
atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje nu-stat, kad Lietuvos teis bus
kuriama laikantis europietikos tradicijos, Lie-tuvos istorins
patirties, dabartini teiss standart, derinant skirtingus tei-sinio
reguliavimo metodus kodifikuojama vieoji (Baudiamasis, Baudia-mojo
proceso, Administracini teiss paeidim ir Administracinio proce-so
kodeksai) ir privatin (Civilinis (Komercinis), Civilinio proceso
kodek-sai)) teis. Taigi alies administracinje teisje atsirado
administracinio proceso kategorija, nes iuo metu galiojantis
Lietuvos Respublikos admi-nistracini byl teisenos statymas2 bei
kiti teiss aktai nustat administra-cini byl dl gin, kylani i
administracini teisini santyki, nagrin-jimo tvark. Dabar nagrindami
bylas administraciniai teismai vadovaujasi io statymo, taip pat
Civilinio proceso kodekso normomis (kai is staty-
1 Valstybs inios. 1998. Nr. 611736.
2 Valstybs inios. 2000. Nr. 852566.
-
Bendroji dalis
9
mas jas tiesiogiai nurodo), o atskir administracini byl
kategorij teisen reglamentuoja ir kiti statymai. Taigi alies teiss
sistemoje buvo suformuo-ti procesiniai teisiniai administracini
teiss paeidim byl dl valdymo institucij ir valdinink priimt
sprendim teistumo pagrindai. Bylose dl valdymo institucij ir
valdinink priimt sprendim teistumo buvo tvir-tinta ir ikiteisminio
nagrinjimo stadija administracini gin komisij si-stema.
Globals socialiniai pokyiai XX a. pabaigoje i esms pakeit
admi-nistracins teiss raid, jos esm bei turin Lietuvoje bei
posovietiniame Ryt Europos regione. Soviet Sjungoje ir nuo jos
visikai priklausomose vadinamosiose liaudies demokratijos alyse
(Lenkijoje, buvusioje ekoslo-vakijoje, Rumunijoje, VDR, Vengrijoje
ir kt.) visus politinius ir teisinius institutus totalitarinio
reimo slygomis absoliuiai kontroliavo i ali komunist partijos.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d.
referendume, preambulje nurodyta, kad lietuvi tauta siekia atviros,
teisingos, darnios, pilietins visuomens ir teisins valstybs. Tuo
tikslu alyje daugma skmingai vykdomos reformos politikos, teiss,
eko-nomikos, kultros, vietimo ir kitose srityse, kuriami nauji
teisins vertybi-ns orientacijos kriterijai, formuojasi j taikymo
praktika ir kt. ioje ms alies valstybingumo stiprinimo praktikoje
ypa didel vaidmen vaidina administracin teis. Taiau vadinamosios
konkretizuotos konstitucijos to-bulinimas reikiamu metu,
atsivelgiant politinius, socialinius pokyius ir interesus,
veiksming teiss akt leidyba galima tik kruopiai parengus mokslin
ios pamatins teiss akos raidos model, suderint su nacionali-ne
teiss sistema, ios sistemos reformos pozityviais rezultatais ir
tarptauti-niais teiss aktais, ypa su Romoje 2004 m. spalio 29 d.
susirinkusi 25 Eu-ropos Sjungos valstybi ir vyriausybi vadov
patvirtinta sutartimi dl Eu-ropos Sjungos Konstitucijos. i
Konstitucij sudaro keturios dalys, kurio-se idstyta Europos Sjungos
konstitucin sranga, pagrindini teisi chartija, politikos kryptys ir
funkcijos, bendrosios ir baigiamosios nuosta-tos, garantuojanios
asmens pagrindini teisi ir laisvi apsaug. 2004 m. lapkriio 11 d.
Europos Sjungos Konstitucij patvirtino Lietuvos Seimas 84 nariams
balsavus u, 4 prie ir 3 susilaikius (iai ypa reikmingai ir
unikaliai tarptautinei sutariai ratifikuoti reikjo ne maiau kaip 57
bal-s). Konstitucija nurodo, kad konkrets Europos Sjungos priimti
teiss aktai turi virenyb valstybi nari teiss atvilgiu (muitai,
vidaus rinkai b-tinos konkurencijos taisykls, pinig politika, jr
biologini itekli ap-sauga, bendra prekybos politika, iors sien
apsauga ir kt.).
Vykdydama teisin reform bei siekdama nustatyti svarbiausias ms
visuomens socialines bei kitas reikmes, statym leidybos
tendencijas,
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
10
1993 ir 1998 m. Teisingumo ministerija pareng Teisins sistemos
refor-mos metmenis. Nors Seimas jas aprobavo, taiau 1993 m. gruodio
14 d. prim nutarim Dl teisins sistemos reformos metmen ir j
gyvendi-nimo3 (toliau Metmenys), kuriame pripaino, kad alyje
veikianti teisin sistema neatitinka Europos ali teiss standart, o i
dalies ir valdi pa-dalijimo princip. Taigi Metmen autoriai, uuot
pareng visapusikai pa-grst teisin doktrin, daugiausia dmesio skyr
tik statym leidybos klausimams. Todl Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir jos ginam pama-tini vertybi ignoravimas Metmenyse
tapo viena i pagrindini teisinio ni-hilizmo ir nestabilumo
prieasi4. Teisininkas E. Jarainas, pagrstai kri-tikuodamas
pavirutinikai parengt Metmen tekst ir koncepcij, ra, kad kol kas
negali pasakyti, koki teis mes einame, nes nekeiiant paios teiss
esms sampratos pageidaujama kryptimi reformuoti alies teisin
si-stem nemanoma5.
Btinum parengti nauj moderni ir konceptuali nacionalins tei-ss
samprat ir j gyvendinti teisins krybos praktikoje pabr E. Kris. Jis
motyvuotai ra, kad Lietuvos teiss desovietizavimas manomas tik
desovietizavus pai Lietuvos visuomen ir joje susiklosiusi teiss
sam-prat, t. y. i esms reformavus tai, k jurisprudencija ir teiss
sociologija vadina visuomens teiss tradicija6. Pagaliau A. Vaivila
paymjo, kad atsiriboj nuo sovietins ideologijos ir reformav alies
teissaugos strukt-ras vis dlto dar nelikvidavome sovietins
ideologijos esms normatyviz-mo ir etatizmo, t. y. metodologini
sovietins teiss pagrind7. Neigiama normatyvizmo taka pasireik tuo,
kad ypa sureikmino teiss aktus, or-ganinius statymus (kodeksus)
visikai ignoruodama teiss erd teisines koncepcijas ir idjas, j
genez ir paskirt, socialin ir teisin reikm. To-dl teisus buvo Seimo
Pirmininkas V. Landsbergis, dar 1997 m. gruodio 4 d. Lietuvos teiss
akademijoje (dabar Mykolo Romerio universitetas) vykusioje
mokslinje konferencijoje kviesdamas alyje vykdom teisin re-form
pltoti kaip teisingumo sampratos reform. Pasak pranejo,
pa-grindinis teisins reformos Lietuvoje udavinys turi bti ne
teissaugos
3 Valstybs inios. 1993. Nr. 701311. 4 r., pavyzdiui: S.
Staiokas. Lietuvos teiss sistema: raida ir perspektyvos //
Justitia.
1996. Nr. 4. P. 67. 5 Jarainas E. Reformuosime sen ar kursime
nauj teis? // Lietuvos aidas. 1993. Nr.
246. P. 6. 6 Kris E. Teisin valstyb, teisini sistem vairov ir
Vakar teiss tradicija // Glendon
M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakar teiss tradicijos. Vilnius,
1993. P. XIXVII. 7 Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija
Lietuvoje. Vilnius, 2000. P. 43.
-
Bendroji dalis
11
struktr kaitaliojimas, o teisingumo, kaip humanitarins, dvasins,
mora-lins kategorijos, pertvarkymas8.
Glaustai aptartos teisins sistemos reformos krimo problemos ir
spragos pastebimos ir ndienos socialinje teisinje praktikoje.
Valstybin orientacija mog (mogus tikslas, o ne priemon), toli grau
netapo kategorikuoju imperatyvu rengiant ir tobulinant jau
veikianius teiss aktus (statymus), susijusius su teism veikla, ypa
su administracine prak-tika, nors ia priimtas vienas kitas gantinai
paangus statymas, pavyz-diui, Administracini byl teisenos statymas,
i dalies Vieojo administ-ravimo statymas. Taigi Lietuvos
administracins teiss pagrindinis tikslas tarnauti mogaus ir
visuomens interesams socialinje praktikoje bus pa-siektas tik
maksimaliai sutvarkius jos specifinio teisinio reguliavimo
me-chanizm, atsivelgiant skirting administraciniais teisiniais
santykiais su-sijusi subjekt (asmen) savarankikumo arba
priklausomybs santyk, administracini teiss akt teisin savitum bei j
taikymo sritis, original tik administracinei teisei bding teisinio
reguliavimo metod, t. y. konkre-taus teisinio poveikio moni (asmen)
elgesiui bd ir priemoni siste-m9. Galima teigti, kad tik teising,
kokybik ir paangi statym leidyba bei tikslus, teistas j taikymas
praktikoje gali utikrinti pamatini ms visuomens vertybi apsaug ir
gyvendinim, ekonomin, kultrin ir ki-toki paang, moni saugum bei
valstybs konstitucini vertybi stabi-lum10.
8 Brasait A. Teisins sistemos reforma: nepateisinti lkesiai ir
viesios perspektyvos // Justitia. 1997. Nr. 6. P. 2.
9 Pvz., prof. A. Vaivila vadovlyje Teiss teorija rao, kad
teisinio reguliavimo metodas atsako klausim, kaip ir kiek
reguliuojami visuomeniniai santykiai (Vilnius: Justitia, 2000. P.
159).
10 Paymtina, kad Pranczijoje dar 1979 m. liepos 11 d. buvo
priimtas statymas dl ad-ministracini akt motyvacijos ir santyki dl
valdymo organ ir visuomens gerinimo (Nr. 79587). io statymo 1
straipsnyje nurodoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis
ne-delsiant gauti informacij apie individuali sprendim, sukeliani
jiems nepalankias pasek-mes, primimo motyvus. Tuo tikslu turi bti
motyvuojami sprendimai, kurie: apriboja viej laisvi gyvendinim arba
yra policins priemons; skiria sankcijas; nustato leidimo idavim
apribojaniomis slygomis arba nustato draudimus; ataukia arba
panaikina aktus, suteikian-ius teises; apriboja iekini senaties
terminus arba teiss veikimo terminus kreiptis teism arba kokias
kitas teises; atsisako suteikti lengvatas ir privilegijas asmenims,
kurie atitinka sta-tymo nustatytas slygas. Be to, is statymas
nustato taisykl, kad individuals valdymo spren-dimai (aktai),
leidiantys bendr taisykli, numatyt statymo arba reglamento, iimtis,
turi bti motyvuojami. i motyvacija turi bti idstoma ratu ir
grindiama teisinmis ir faktin-mis aplinkybmis, sudaraniomis
konkretaus sprendimo pagrind. Tobulinant vieojo admi-nistravimo
statym, ios formuluots vienokia ar kitokia forma yra vertingas ir
perspektyvus pagrindas.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
12
Faktai tokie, kad Lietuvos kyje vyravusi planin ekonomika bei j
atitinkantys administracinio teisinio reguliavimo svertai
(mechanizmai) be-viltikai paseno, atsiliko nuo esmini pokyi alies
kyje, ypa gyvendinus strategin Lietuvos siek tapti Europos Sjungos
nare. Todl btina kuo skubiau, kvalifikuotai ir laiku reformuoti vis
alies administracin teisin rinkos ekonomikos reguliavimo mechanizm
ir jo metodus, siekiant iveng-ti tokio reguliavimo kratutinum bei
perlenkim. Taigi valstyb ndien negali smulkmenikai reguliuoti kio
subjekt veiklos ir vienokia arba ki-tokia forma brutaliai kitis j
vidaus reikalus. Kita vertus, laisv ekonomi-kos santyki pltra
valstybje, kaip rodo praktika, galima tik modifikavus ir pritaikius
alies ekonomikoje paangius rinkos ekonomikos valstybinio
re-guliavimo metodus. Antai dinamikiausia pasaulyje JAV ekonomika
itin veiksminga laisvosios rinkos sistema buvo kuriama daugiau kaip
200 me-t. i alis, turdama vos 5 proc. pasaulio gyventoj, XX a.
pabaigoje pa-gamindavo net 25 proc. pasaulyje sukuriamos
produkcijos. Maa to, statis-tikos duomenys rodo, kad JAV gamybos
naumas ir gyvenimo lygis yra vie-ni aukiausi pasaulyje. Tiesa,
nepaisant atrios polemikos dl valstybs vaidmens rinkos ekonomikoje,
kuri pagrsta laisva gamyba ir kurioje vie-patauja privati nuosavyb
ir iniciatyva, valstyb j beveik nesikia. Taiau patirtis rodo, kad
vienu arba kitu konkreiu atveju valstyb privalo regu-liuoti
laisvosios rinkos institucij veikl ir tokiu reguliavimu utikrinti
vi-siems asmenims vienodas ekonomines galimybes ukertant keli
realiems piktnaudiavimams ir nevaromam ekonominiam egoizmui,
stabdant alyje infliacij bei skatinant kio pltr. Antai ia valstyb
gyvendina vairias so-cialinio aprpinimo programas, kuri kratosi
privatusis sektorius, nes ne-pajgia arba nenori j vykdyti. Taigi
valstybs vaidmuo JAV ekonomikos raidoje buvo labai vairus,
efektyvus ir priklaus nuo konkretaus laikotar-pio ekonomini
tendencij. Pavyzdiui, XX a. 8-ajame ir 9-ajame deimt-metyje alyje
didjant mokesiams ir smunkant ekonominiams rodikliams centrin
administracija i esms sumaino valstybs tak privaiai veiklai
siekdama skatinti io sektoriaus iniciatyv ir pagrindin laisvosios
rinkos rodikl investicijas, naujos technikos diegim bei usienio
prekyb. Taigi verslo ir valstybs santykiai grindiami laissez faire
(leiskite veikti) dokt-rina, nors yms JAV verslo filosofijos
mokslininkai pripasta, jog pu-siausvyra tarp ios doktrinos ir
valstybs reguliavimo nebus tvirta. Taiau jie konstatuoja, kad ndien
JAV nra n vienos preks, kurios gamybos ar pardavimo nereguliuot
valstyb. Pavyzdiui, maisto gamintojai privalo tiksliai nurodyti,
koks produktas yra dutje, skardinje ar stiklainyje, draudiama
parduoti bet kok vaist tol, kol jis neibandomas ir nepatvirti-namas
federalins staigos. alies mones kruopiai tikrina valstybs ins-
-
Bendroji dalis
13
pektoriai. Jie stebi, ar mons laikosi nustatyt sveikatos ir
darbo saugos reikalavim. Pagamint preki kainos turi bti aikiai
paymtos, o rekla-ma neturi klaidinti vartotoj. Kartu statymai ir
kiti teiss aktai gina dar-buotojus, draudia bet koki diskriminacij
priimant darb, nustato konk-reias darbo slyg normas. Pagaliau
valstyb taiko svarbias priemones si-ekdama realiai apginti
pensininkus, invalidus, kitus nuskurdusius mones. Valstyb atkakliai
gina visuomens interesus apribodama per didel verslo santalk, nes
didels kompanijos vairiais bdais danai i rinkos istumda-vo
ekonomikai silpnesnes mones. 1970 m. gruod buvo steigta JAV
ap-linkos apsaugos agentra, veiksmingai sauganti piliei sveikat ir
gerov nuo pavojingos pramons, oro ir vandens taros. Pagaliau didel
teigiam tak JAV ekonomikai daro statym leidiamoji, vykdomoji ir
teismin valdios, vairios arbitrainio pobdio neteismini gin
nagrinjimo ko-misijos, kasmet priimanios daugiau kaip 100 000
sprendim11. Taigi tikroji rinkos ekonomika savo prigimtimi yra
decentralizuota, lanksti, praktika ir kintanti, nes vartotojas ia
gali laisvai pasirinkti konkuruojanius gaminius (prekes) ir
teikiamas paslaugas. Savo ruotu verslininkas laisvai pasirenka
konkret versl, pasirengia rizikuoti ir sitvirtinti rinkoje. O
darbininkas sa-vo nuoira turi teis pasirinkti darb, profesij,
pereiti kit darboviet ir t. t. Taigi, nors rinkoje apstu vairi
teiss paeidim ir piktnaudiavimo atvej, verslininkysts filosofin
dvasia, sistemingai derinama su politine demokratija, mogui ir
visuomenei garantuoja didiausias galimybes kelti ekonomin gerov.
mons turi imokti efektyviai gaminti paklausi pro-dukcij
konkurencinmis kainomis. Antraip jie bankrutuos ir privals
pasi-traukti i verslo. Reguliuojantis valstybs vaidmuo irykja tada,
kai privati rinka nepajgia isprsti vien ar kit problem infliacijos,
nedarbo, gam-tos utertumo, skurdo, tarptautins prekybos klii,
nestabili energeti-ni itekli kain svyravim ir kt.12 Lietuvai,
perjusiai i centralizuotos laisvosios rinkos ekonomik ir kovojaniai
su infliacija (j sukelia dvi prie-
11 JAV ekonomikos apybraia. Jungtini Valstij informacijos
agentra. Vilnius. P. 69, 106121. Beje, domi vieojo sektoriaus ir
privatumo santykio interpretacij pateikia Wayneas Parsonsas.
Autorius nurodo, kad vieoji gryb tai gryb arba paslauga, kuri
prieinama visiems. Grynos vieosios grybs yra tos, kurias teikia
valstyb, o ne rinka. Kita vertus, grynosios privaios grybs yra tos,
kurios vartojamos pasirinktinai ir u jas mokama. Mat u viesias
grybes mokama mokesi lomis (j kain ireikia mokesi natos dydis). O u
privaias grybes mokama individualiai, t. y. pagal nusistovjusi
rinkos kain sistem. Taigi vieumas aprpia t mogikosios veiklos
aspekt ir, pridsime, sritis, kurioms reikia valdios arba visuomens
reguliavimo, arba sutelkt visuomens pastang. r.: W. Parsons. Vieoji
politika. Vilnius, 2001. P. 1925.
12 Watsas M. Rinkos ekonomika. Kas tai? Jungtini Valstij
informacijos agentra, 1992. P. 29.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
14
astys gyventoj ilaidos didja spariau negu gamintojai pajgia
didinti preki ir paslaug teikim arba i esms sumaja preki ir paslaug
tei-kimas vartotojams ir gamintojams bei dl i prieasi padidja j
kai-nos), svarbu ir kitkas: valstyb privalo realiai atsisakyti kain
reguliuotojos funkcijos ir leisti rinkoje veikianioms pasilos ir
paklausos jgoms nustaty-ti beveik vis preki ir paslaug kainas. Todl
viena i pagrindini vyriau-sybs uduoi administracinmis priemonmis
nuosekliai vykdyti toki alies ekonomikos stabilizavimo politik,
kuri veiksmingai derint btinu-m skatinti ekonomin alies pltr ir
pajgum su btinybe kontroliuoti galimus infliacijos poymius. Btina
paymti, kad komandins centrali-zuotos ekonomikos modelis
istoriniame kontekste buvo visikai sukomp-romituotas, nes nebuvo
pajgus isprsti i ir kit problem, ypa utik-rinti bent minimali moni
gerov ir saugum.
Vieoji teis gina ir saugo pamatines valstybs vertybes, utikrina
jos stabilum bei garantuoja asmenini, apibendrint interes ir
socialini po-reiki gyvendinim. Todl vieoji ir privatin teis yra
glaudiai susijusios, papildo viena kit. Taiau kai kurie teisininkai
ir ekonomistai, pripainda-mi valstybins rinkos ekonomikos svarb,
iki iol polemizuoja dl io admi-nistracinio reguliavimo apimties ir
reikmingumo kriterij. Antai garsaus ekonomisto D. Keinso nuomone,
kiekvienos alies ekonomikos stiprinimo pamatas yra veiksminga
paklausa, kuria valstyb skatina intensyvi mokes-i politik ir
investicijas, tuo tikslu pasitelkdama valstybs las. Svarbiau-si
investicij skatinimo bdai (metodai) tai verslui palankios biudeto
ir finans politikos vykdymas finansuojant ir suteikiant kreditus i
valstybs biudeto verslininkams, apskritai valstybini preki ir
paslaug pirkimo ga-li ir apimties didinimas, palkan procento
mainimas ir t. t. Kita vertus, vadinamosios liberaliosios mokyklos
atstovai (M. Frydmanas ir kt.) teigia, kad valstyb negali kitis
ekonomikos administravim, nes tai skatina biu-rokratines,
korupcines tendencijas bei j neigiamus padarinius visuomenei. Taiau
JAV ir kit ali patirtis rodo, kad administracinio teisinio
regulia-vimo priemonmis valstyb gali suderinti vairiausius
asmeninius, atskir visuomens grupi ir bendrij interesus, realiai
utikrinti kin, socialin ir kitoki paang. Todl teisus J. A.
Tichomirovas, kritikuojantis skeptik privaios teiss alinink nuomon
dl vieosios teiss vaidmens valstybje. is mokslininkas pagrstai
teigia, kad negalima vien reikin auktinti menkinant kit reikin, nes
tiek privati, tiek vieoji teis tarnauja mogui ir visuomenei, bet
tarnauja kaip sjungininks, o ne kaip prieininks. Pasak mokslininko,
visuomen nra paprasta individ visuma, o turi bti ginama
-
Bendroji dalis
15
ne tik privati nuosavyb. Kita vertus, rinkos ekonomika, kaip
socialiai ori-entuotos ekonomikos reikinys, negali bti
absoliutinama13.
Taigi administracins teiss praktikoje ir jos moksliniuose
tyrinji-muose tiek teistumo utikrinimo vieajame valstybs valdyme
procesai, viena vertus, tiek mogaus teisi utikrinimas valstybinio
valdymo teisi-niuose santykiuose, kita vertus, tarsi dvi vienodos
vieno medalio puss, kuriose n vienai negalima teikti prioriteto.
Tik teisikai suderinta privati-n ir vieoji teis gali bti
rezultatyvi, nes i esms sumaina interes konf-likt apraikas bei
socialin tamp ms visuomenje.
Vieojo administravimo pltros iki 2010 m. strategijoje,
patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. balandio 28
d. nutarimu Nr. 488, nurodoma, kad ios strategijos, paremtos
Europos Sjungos rekomen-dacijomis, kaip tobulinti viej
administravim, parengim lm vairs veiksniai (prieastys), taip pat
didjantys asmen reikalavimai, kad centri-nio, teritorinio ir
vietinio valdymo lygiais bt geriau sprendiamos sociali-ns ir kitos
j problemos, nuolat didjantis privataus sektoriaus vaidmuo, jo taka
alies ekonomikos raidai ir informacini technologij pltra, po-reikis
didinti valstybs valdymo efektyvum ir gerinti viej paslaug ko-kyb.
ioje strategijoje planuojama ypa daug dmesio skirti geresniam
valdymui (better regulation), mogikj itekli valdymui (Human
resource management), naujovms teikiant viesias paslaugas
(innovative public ser-vices) ir elektroninei valdiai
(e-government). Svarbu paymti ir tai, kad nurodytoje Strategijoje
formuluojami konkrets vieojo administravimo tobulinimo Lietuvoje
tikslai gerinti valdymo institucij sistemos sandar ir modernizuoti
j vidines struktras, tobulinti rezultatus orientuot val-dym,
gerinti teikiam viej paslaug kokyb, decentralizuoti ir
dekon-centruoti valdym, pltoti vietos savivald, sudaryti slygas
savivaldybms teikti geros kokybs, gyventojams prieinamas viesias
paslaugas, supapras-tinti valstybs tarnybos procedras ir taisykles,
gyvendinti valstybs tarny-bos kontrols sistem ir kt.14
13 . . . , 1995. . 3132. Beje, Lietuvos laisvo-sios rinkos
instituto direktor G. Steponaviien, kritikuodama nekonkrei
koalicins Lietu-vos Vyriausybs program ir ios programos gyvendinimo
priemones, teigia, kad daugiau dmesio skiriama vadinamajai
intervencinei politikai konkreias verslo ris. Pasak autors, tai nra
socialiai orientuota rinka, nes sprendiama u paius verslininkus ir
investuotojus. Be to, pasitaiko atvej, kai valstybs interesais
tampa atskir interes grupi interesai. Pavyz-diui, derybose dl
cukraus kvot valstyb atstovavo cukrini runkeli augintojams, o ne
cuk-raus vartotojams visiems Lietuvos gyventojams. Atskir
ekonomikos ak subsidiavimas yra ne laisvoji rinka, o socialin
ekonomin ininerija. r.: G. Steponaviien. Vyriausyb juda be aikios
krypties // Ekstra. 2005. Nr. 28. P. 1617.
14 Valstybs inios. 2004. Nr. 692399.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
16
Ndien didiuliai pokyiai ms visuomenje ir valstybje lemia
visi-kai nauj administracins teiss ir proceso vaidmen ir veria
naujai net-radicikai reguliuoti bei aikinti socialinio valstybinio
valdymo procesus. Nra abejons, kad milinika privatins teiss taka
vieajam teiss regu-liavimui veria kuo skubiau ir efektyviau
nustatyti aiki pusiausvyr tarp i tendencij valstybje. Administracin
teisin praktika ir doktrina rodo, kad Lietuvoje iuo metu pernelyg
sureikminamas asmeninio intereso pra-das, jis vis daniau
suprieinamas su visos visuomens ir valstybs intere-sais. Praktika
rodo, kad i tendencija vis dlto daro al teisiniam stabilu-mui ir
socialinei darnai visuomenje. I tikrj itin egocentrikas privai
interes suvokimas, be abejons, deformuoja j pilietin, vertybin ir
mo-ralin etin samprat, skatina primityv egoizm ir savival. Valstyb
pri-valo utikrinti vis piliei bendrus ir individualius interesus.
Biurokrati-kas, niekuo nepagrstas valstybs tarnautoj, kit pareign
nesugebjimas teisikai suderinti vieuosius ir privaius interesus,
kitos valstybinio valdy-mo ir vieojo administravimo problemos ir
deformacijos apsunkina valsty-binio valdymo ir savivaldybi
institucij funkcionavim, apskritai silpnina administracinio
teisinio reguliavimo efektyvum, paangi io reguliavimo metod taikym
alies socialinje praktikoje ir sudtinguose socialins de-mokratijos
stiprinimo procesuose. Antai valstybinio turto privatizacija, tik i
iors pridengta alies piliei gerovs didinimo kiais, padar didiul al
ms pilieiams, visuomenei ir valstybei, deformavo ekonomin,
so-cialin ir kultrin paang alyje. Nors administracin teis utikrina
tam tikr valstybinio valdymo efektyvumo lygmen, taiau iuolaikiniai
pokyiai ms visuomenje, Lietuvos siliejimas Europos Sjung reikalauja
visi-kai naujo poirio i teiss ak, ypa jos teiskr ir teiss akt
taiky-m. Universalus administracins teiss veikimas nustato ir
apibria vis vieosios teiss srii (ak) vairov, yra j pagrindas.
Valstybins institu-cijos statymo nustatytas funkcijas vykdo
imperatyviomis administracinmis ir nuolat besivystaniomis normomis.
ios normos danai veikia komplek-sikai sveikaudamos su finans,
ekologins teiss ir kit teiss ak nor-momis. Taigi administracin teis
Lietuvos teisinje sistemoje yra viena i svarbiausi teiss ak, nes
jos imperatyvus reguliuojamasis potencialas u-tikrina alies
vykdomosios valdios veikim bei vieuosius interesus daugy-bje
svarbiausi valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srii. Lietuvos
Res-publikos Konstitucijos 5 straipsnis nurodo, kad valstybs valdi
Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir
Teismas. Taigi gy-vendinant pamatin teisin valdi padalijimo princip
Respublikos Prezi-dentas ir Vyriausyb taiko, gyvendina ir vykdo
statymo statymus. ios pa-grindins vykdomosios valdios institucijos
tvarko valstybs reikalus bei da-
-
Bendroji dalis
17
ro tak vairiausiems valstybinio valdymo procesams. Lietuvos
Seimas yra atstovaujamoji valstybins valdios institucija, kuri
leidia statymus (pri-reikus svarstydamas ir priimdamas
Konstitucijos pataisas), priima nutari-mus dl referendum, skiria
Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus, steigia statymo numatytas
valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j va-dovus, pritaria
arba nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro
Pirmininko kandidatrai bei gyvendina kitas pagrindines
konstitucines funkcijas.
iuo metu teisinio reguliavimo pagrindai administracinje teisje
kin-ta dl nauj valstybs ir visuomens slyg bei poreiki. Nesunku
pasteb-ti, kad radikaliai keiiasi valstybinio valdymo funkcijos,
bdai bei administ-racins teisins j gyvendinimo priemons, ypa dl
privatins teiss plto-ts, socialini, kio, ekonomikos apskritai ir
kit pokyi alyje. Todl siaurja valstybinio valdymo taka iems
procesams, nes daugelis Lietuvos ekonomikos srii pltojasi
autonomijos ir savireguliacijos pagrindu. Lie-tuvos Respublikos
Konstitucijos 46 straipsnis teigia, kad alies kis grin-diamas
privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir
iniciaty-va, o valstyb reguliuoja visuomenei naudingas pastangas ir
iniciatyv bei reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai
tautos gerovei. Todl gerai teisikai suderint veiksming valstybin
valdym ir visuomens socia-lini reikal tvarkym administracins
institucijos laiko prioritetinmis sri-timis. Administracin teis yra
atramin vieosios teiss dalis, todl valdy-mo institucijos taiko
vairius teisinio reguliavimo, palaikymo, skatinimo ir teisins
gynybos (apsaugos) metodus bei priemones. Vykdomoji valdia tvarko,
organizuoja ir reguliuoja moni elges, utikrina vairi socialini
institut funkcionavim, saugo visuomenin tvark ir pan. Kadangi
nepri-klausomos Lietuvos ekonomika engia laisvosios verslininkysts
skatinimo keliu, valstyb organizuoja kin ekonomin veikl per
atvirsias ir konku-rencines rinkas, apskritai daro tak iems
procesams, nes gina vartotojo in-teresus, rpinasi pensininkais,
invalidais, riboja monopolijas, saugo si-ningos konkurencijos
laisv, gamt ir pan. Taiau nustatyti tinkam pu-siausvyr tarp laisvai
veikianio Lietuvos ekonomikoje privataus verslo (laissez faire
leiskite veikti doktrinos) ir konkrei reikalavim, kad valstyb teikt
pagalb kio subjektams bei grietai kontroliuot verslinin-kus, kad
siekdami kuo didesnio pelno jie nepaeidint dirbanij ir var-totoj
interes, itin sunku. Svarbus vaidmuo ia priklauso administraci-niam
teisiniam reguliavimui, asmen teisi ir interes gynybos vieajame
sektoriuje administraciniams mechanizmams. Taigi valdymo santykiai
yra itin sudtinga ir reikminga visuomenini santyki sritis, kurios
socialinis veiksmingumas labai priklauso nuo vykdomosios valdios
institucij taiko-
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
18
mos valdymo strategijos ir taktikos, teisins ir vadybins valdymo
akt ko-kybs. Kartu ia stiprinami viej interes gynybos mechanizmai,
funkci-niai administraciniai teisiniai reimai, skatinama piliei ir
vairi juridini asmen iniciatyva ne tik garantuojant, bet ir
administracinmis teisinmis priemonmis ginant j teises. Taiau daug
administracini teiss fragmen-t yra ibarstyti kitose teiss ir statym
akose (administracinio proceso ar finans teisje, kredito
santykiuose, statyb taisyklse) arba sudaro atskirus darinius
valstybs tarnyb, administracinius teiss paeidimus ir pan. ie
veiksniai, suprantama, komplikuoja tiksli administracins teiss ak
rib (reguliavimo objekto) nustatym. Teisininkas Janas Erikas Laneas
knygoje Vieasis sektorius pagrstai rao, kad viej institucij sistema
yra alies turtas ir jo deramas naudojimas, siekiant apibrti
atitinkamos veiklos sri-ties politik, j gyvendinti ir skmingai
administruoti, vieosios institucijos nacionalinei pltotei yra tas
pats, kas ir ekonomikos itekliai.
Teisins valstybs kuria naujus europietikus visuomenini santyki
teisinio reguliavimo mechanizmo modelius. Tai ypa pasakytina apie
tradi-cin ir nauj administracins teiss ir proceso vaidmen
stiprinant vis vals-tyb. Kol kas nepriklausomos Lietuvos valstybje
dar nesukurta nuosekli ir moderni administracins teiss doktrina,
todl viej interes socialin ir teisin reikm pilieiui bei visuomenei
reikia kruopiai itirti. alies teis yra visuomenins savivaldos ir
socialins ininerijos veiksminga priemon, apskritai valstyb ir
pilietin visuomen vienijantis veiksnys. Lietuva siekia sukurti
stabilias administracines institucijas, utikrinanias socialin
de-mokratij, mogaus teises ir j veiksming gynim bei spartinanias
vieojo administravimo reform. Esminiai valdios sandros ir vairi
valstybs ins-titucij funkcionavimo pokyiai veria kuo greiiau
pakeisti poir admi-nistracins teiss esm, principus, funkcijas ir
sistem. Kol kas tarnautojo teis kontroliuoti piliet yra vyraujanti,
o paprast piliei galimybs kont-roliuoti tarnautojus ir ginti savo
paeistus teistus interesus yra palyginti menkos. Todl alyje svarbu
parengti ir sudaryti profesional, sining ir kultring tarnautoj
korpus.
Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo, kur Lietuvos
Respublikos Seimas patvirtino 1999 m. birelio 17 d., 1 straipsnyje
nuro-domas io statymo tikslas sudaryti btinas teisines prielaidas
gyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, jog visos
valdios staigos tarnauja monms, taip pat skatinti vieojo
administravimo institucij ad-ministracinius gebjimus, didinti j
veiklos efektyvum turi bti besly-gikai vykdomas vis valdios
institucij bei j pareign.
gyvenant ias Lietuvos administracins teiss krimo kryptis,
Lietu-vos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 14 d. patvirtino
Lietuvos Respubli-
-
Bendroji dalis
19
kos administracini byl teisenos statym15, kur pakeit naujos
redakcijos Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos
statymas. 2002 m. pa-baigoje turjo bti parengtas ir naujas
Administracini teiss paeidim kodeksas (ATPK), taiau ie darbai
utruko iki iol. Vis it statym tiks-las ugdyti Lietuvos moni
pasitikjim alies vieojo administravimo ins-titucij veikla ir j
priimam valdymo akt teisingumu, administraciniais teismais. Bet
alies administracijos veikla, visi valstybinio valdymo aspektai
turi grietai atitikti klasikinius administracins teiss princip
reikalavimus, pasiymti lankstumu ir diferencijuot poveikio priemoni
taikymu. Vyk-domoji valdia teisinje valstybje turi utikrinti statym
laikymsi ir vyk-dym suderintiems visos visuomens ir jos piliei
interesams patenkinti. Todl alies administracin teis tampa
svarbiausia valdymo organ ir vyk-domojo aparato tarnautoj veiksm
reguliavimo teisine baze ir priemone, asmens teisi ir laisvi
garantu. Kuriant alies administracin teis, j tyri-njant mogaus
teiss yra prioritetinis veiksnys. Taigi Lietuvos administra-cin
teis yra svarbiausia vieosios teiss aka, nes valstybinis valdymas
ap-ima vieojo administravimo, vadybos ir kitas svokas. i teis
utikrina veiksming valstybs valdym ir vieuosius piliei
interesus.
alies valdymo institucijos, remdamosi teiss aktais, atlieka
specifines valdymo funkcijas, kurios pagal konkreias teiss normas
privalomos tiek politins valdios struktriniams, tiek vykdomosios ir
tvarkomosios val-dios organams. Administracijos veikla yra ribojama
statymu ir is princi-pas turi apsaugoti mones nuo piktnaudiavim
valstybs tarnyba. J pavo-jus padidja susilpnjus valdios kontrols
mechanizmams. Todl artimiau-si Lietuvos administracins teiss
tyrinjimai turi bti atliekami iomis kryptimis: administracins teiss
princip studijos; moderni valdymo pro-ces form bei metod paieka;
piliei dalyvavimas valstybs valdyme, j teisi, laisvi ir teist
interes administracin teisin gynyba (apsauga) ioje srityje;
administracinio proceso (teisenos) tobulinimas, ios teiss a-kos
pltra; administracini statym kodifikavimas, tobulinimas ir kt.
iuolaikins administracins teiss fenomeno moksliniai tyrimai,
ku-riais apraomi, paaikinami ir racionalizuojami vieojo
administravimo ir valstybinio valdymo santykiai (administracin
tikrov), yra mokslini teori-j atsiradimo pagrindas, patikima
dsningum ir tendencij administraci-nje teisje painimo priemon.
Taiau gyvendinant administracini teiss akt mokslinio pagrindimo
princip, i akt teiskros procesuose nepa-kankamai remiamasi teiss,
vadybos, sociologijos, psichologijos ir kit mokslo ak sukauptomis
iniomis, nauji teiss aktai toli grau ne visada
15 Valstybs inios. 1999. Nr. 13308.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
20
diegiami veikiani teiss sistem ir todl maja j veiksmingumas.
Praktinio administracini teiss norm gyvendinimo mechanizm rengi-mas
yra svarbi i norm teisinio efektyvumo garantija. Praktika rodo, kad
teiskros proceso administracinio ir teisinio reglamentavimo spragos
su-kr itin dano administracini statym (ypa ATPK) keitimo, papildymo
ir pan. alingos praktikos, skatinanios teisinio nihilizmo, statym
neger-bimo ir pavojingos mogaus teisi ir laisvi paeidim pltros
prielaidas. Kiekybiniai teiskros rodikliai rodo, kad daugiau nei du
tredaliai naujai priimt statym vienaip ar kitaip keiiami arba
papildomi monms net nespjus susipainti su j tekstais ir
reikalavimais.
Teisins valstybs krimo Lietuvoje procesai radikaliai keiia vis
valdymo santyki reguliavimo mechanizm. Laipsnikai paengiama nuo
beveik neribotos valstybins valdios kiimosi asmen reikalus prie
visi-kai nauj jos santyki su monmis, visa pilietine visuomene
princip eta-po. Ypa reikalingos esmins administracins teiss, kuri
ilgus metus tar-navo sovietinei vadinamajai administracinei
komandinei sistemai, refor-mos. Taigi socialiniai pokyiai
visuomenje veria i naujo inagrinti Lie-tuvos administracins teiss
turin, principus, funkcijas ir sistem, atnaujin-ti j atsivelgiant
naujus teisins sistemos pagrindus bei Europos Sjungos teiss
standartus. Ndienos valstyb ir jos vieojo administravimo
instituci-jos teising statym pagrindu privalo utikrinti mogaus
saugum ir gero-v. Vadinasi, ir administracins teiss, kuri XX a.
pradioje buvo vardyta policijos teise, paskirtis sureguliuoti
valstybinio valdymo institucij veikl taip, kad tuo tikslu bt
sukurtos palankiausios mogui slygos. Todl Lie-tuvos administracin
teis turi garantuoti asmens teises ir laisves vykdomo-sios valdios
institucij ir tarnautoj veiklos srityje. Taiau alies teisins
si-stemos reformos procesuose pasigendama nuosekli strategini
nuostat, administracini gebjim, sisteminio poirio ir teisikai
suderintos vieojo administravimo praktikos. Todl atlikti
sociologiniai tyrimai neatsitiktinai rodo, kad tik 18,2 proc.
piliei beslygikai sitikin, jog btina laikytis statym. Lietuvoje vis
daniau paeidiamos galiojanio ATPK normos, Lietuvos Respublikos
vieojo administravimo statymo nuostatos ir kt. Tei-sin prievarta
yra svarbiausias valstybins (vieosios) valdios elementas, todl ji
privalo bti gyvendinama paiais vairiausiais tikslais ir lanksiais j
gyvendinimo metodais. Btent dl to pastaruoju metu ypa sustiprjo
administracins atsakomybs vaidmuo, nes valstybs stiprinimo raida
spar-iai ir prietaringai besiformuojant rinkos ekonomikai kelia
naujus udavi-nius teissaugos institucijoms, administracins teiss
priemonmis ginant mogaus teises ir laisves, visuomens ir valstybs
interes nuo administra-cini teiss paeidim.
-
Bendroji dalis
21
Kuriant Lietuvoje teisin sistem, administracin teis pagrindin
teiss aka nusipelno ypatingo dmesio, nes utikrina viej interes ir
valstybins piliei bei juridini asmen apsaugos pusiausvyr. Taiau
ga-liojanioje ms alies administracinje teisje yra daug prietaravim,
sprag ir tikrja io odio prasme pasenusi norm. iandien, pavyz-diui,
administracins atsakomybs problema glaudiai susijusi su bendro-mis
teisins atsakomybs aktualijomis ir, be abejons, reikalaujama naujo
modernaus poirio tiek jos sampratos, tiek turinio atvilgiu (valstyb
kol kas analizuojama tik kaip galiotas subjektas, gyvendinantis
asmen atsa-komyb). Taiau administracins atsakomybs negalima
suprasti tik kaip piliei, pareign ir juridini asmen, kit
organizacij valstybs pareik-t teisini reikalavim paisym (apie reali
valstybs atsakomyb nurody-tiems asmenims kalbama ir raoma per
maai). Todl ndienos teisin tik-rov veria nustatyti aikius,
juridikai suderintus valstybs ir asmens tar-pusavio atsakomybs
pagrindus bei principus, padidinti valstybs siparei-gojimus savo
pilieiams. Ne paslaptis, kad dabarties Lietuvos valstybingu-mui
neigiam tak daro palijusi vykdomosios tvarkomosios valdios
insti-tucij drausm ir neatsakomyb, pavojing rib pasiekusi
biurokratizmo apraik pltra. Taigi nauja, paangesn, administracini
teiss paeidim kodifikacija yra aktuali problema. Administracins
atsakomybs klausimai naujajame kodekse turi bti sureguliuoti
darniai ir kompleksikai.
Nors administracins atsakomybs instituto praktin ir teorin
reik-m didiul, administracins teiss mokslas palyginti nedaug nuveik
j to-bulindamas. Antai 2003 m. ATPK projekte nesant visikos ir
tikslios admi-nistracins atsakomybs sampratos ir kriterij, pats
projekto tekstas tarsi netenka teisins aies. Apskritai
administracins atsakomybs institutas itin priklauso nuo teisingos,
teistos ir pagrstos administracini bausmi tai-kymo politikos,
pagrstos kokybikai parengtomis teisinmis procesinmis garantijomis,
utikrinaniomis reali mogaus teisi ir laisvi apsaug.
Taiau 1998 m. birelio 25 d. Seimo priimtoje naujoje teisins
siste-mos reformos metmen redakcijoje numatyta tik teiskros ir
teisini ins-titucij veikla bei problemos. Pasigendame naujos,
aikios ir isamios ad-ministracins teiss doktrinos, administracini
teism praktikos gairi, tar-nautojo etikos koncepcijos ir kit alies
administracins teiss tobulinimo strategini kriterij bei
organizacini princip. Administracins teiskros socialinis
efektyvumas, valdymo akt kokyb ypa priklauso nuo ia tinka-mai
taikom princip ir tiksli metodologini nuostat.
Teisininkai A. Dapys ir P. Ragauskas, nagrindami principinius
tei-skros reikalavimus, ne be pagrindo iskiria teistumo princip,
susijus su grietu reikalavimu atsivelgti teiss normini akt
hierarchij, i akt
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
22
leidybos subjekt kompetencij, procedrines normini akt rengimo,
pri-mimo bei skelbimo taisykles, pagaliau su teisikai
reglamentuotais juridi-ns technikos reikalavimais, demokratizmo
(vairi socialini grupi inte-res vertinimas ir derinimas), ryio su
praktika principus bei metodus16.
I tikrj negalima pateisinti tokios administracins praktikos, kai
po-statyminiais valdymo aktais asmenims nustatomos statym
nenumatytos pareigos bei apribojimai. Be to, leidiant teiss
norminius aktus ignoruo-jama teisinink mokslinink veikla ir
silymai, nepaisoma vadybos taisykli kuriant tikru mokslu, o ne
diletantikomis konjunktrikomis politik iva-domis pagrstas aktualias
administracins teiss koncepcijas ir doktrinas. Negerai, kad
svarbius administracini statym leidybos barus netrau-kiami
talentingi, teisins visuomens pripainti auktos kvalifikacijos
teisi-ninkai mokslininkai ir praktikai, kad prioritetai teikiami
technokratams, ekonomistams, politologams. Tokia ydinga teiskros
politika skaudiai at-siliep alyje leidiam teiss akt kokybei.
Atkrus nepriklausomos Lietuvos valstyb administracin teis
re-formuojama iki iol kaip n viena teiss aka intensyviai ir
nelengvai. Be abejons, 2004 m. gegus 1 d. Lietuvai stojus Europos
Sjung, iam procesui vis didesn tak darys Europos Sjungos
administracin teis. Taiau apskritai Lietuvos administracins teiss
sistema susideda i mate-rialini ir procesini norm ir j pagrindu
atsirandani teisini santyki visumos vieojo administravimo ir
valstybinio valdymo srityje. Per laiko-tarp vyko radikali pokyi
alies vykdomosios valdios princip, funkcij ir paties turinio
lygmenimis. Todl natralu, kad autori kolektyvui teko ypa sunki
uduotis parengti knyg, skirt vis pirma studentams, kad jie gyt
bendr ini apie iuolaikin administracin teis, jos turin,
admi-nistracins teiss akt specifik ir galt specializuotis
atskiruose (pvz., valstybs tarnybos) kursuose (institutuose).
Vadovlyje siekta atskleisti ypating administracins teiss vaidmen,
teisinmis priemonmis gyven-dinant pagrindines valstybinio valdymo
funkcijas organizacin, apsaugin ir kontroliuojani alies
ekonomikoje, socialiniuose santykiuose ir kitur.
Vadovlyje taip pat dstoma mediaga, skirta mokslinei tiriamajai
tematikai, administracinio teisinio reguliavimo aktualijoms,
Europos S-jungos ir kit ali administracinei teisei, pateikiama
aktualiausia teisin li-teratra bei teiss aktai. Lietuvoje kuriant
atvir, teising, darni pilietin visuomen ir teisin valstyb,
administracins teiss vaidmuo yra unikalus (ypatingas), nes ji
adekvaiai orientuoja paangius socialinius visuomens
16 r. i autori straipsn Lietuvos teiskros bkl bei perspektyvos
// Teiss proble-mos. 2000. Nr. 2.
-
Bendroji dalis
23
pokyius, naujas teisines vertybines orientacijas ir udavinius.
Kiekvieno mokslo paskirtis yra ne tik atspindti dabart, velgti
vieno arba kito vi-suomeninio reikinio pltros tendencijas ir
dsningumus, bet kartu pateikti tobuliausius valstybs, jos teisins
sistemos tobulinimo bdus. Vadovlio aktualum ir svarb visuomenei
lemia ir tas faktas, kad jauiame ypating informacijos apie Lietuvos
administracin teis stygi. Gausi usienio tei-ss autori darb vairov
toli grau neupildo ios spragos. Juolab kad io-je literatroje
daugiausia nagrinjamos tik kit valstybi administracins teiss
realijos ir ypatumai.
Vienas i garsiausi pasaulio istorijoje pedagog ir mokslinink
Jonas Amosas Komenskis savo ymiausiame veikale Didioji Didaktika
(Magna Didactica) dar XVII a. pranaikai ra: Taigi ir tai, k vaikams
duoda j nebyliai mokytojai knygos, i tikrj yra kurta, neaiku,
netobula, bet kaip prie to prisideda mokytojo balsas (proting
mokini supratim atitin-ks aikinimas ir rato praktikai
pritaikomumas), jis tartum atgyja ir giliai sminga siel. Taigi tik
ia jie pradeda kaip reikiant suprasti, ko mokoma, ir jausti suprant
tai, k jie ino17.
I ties, kad ir kokia isami, nuosekli ir domi didaktin mediaga
b-t idstyta vadovlyje, kad ir kokia talentinga ranka bt paraiusi
subti-liausias mintis ir apibendrinimus, i ini skaitytojui, kaip
rodo praktika, tikrai neutekt. Tik talentingas ir pastabus
oratorius, nuodugniai susipa-ins su dstoma mediaga ir socialine
tikrove, gali sudominti klausytoj ir diegti jam paias svarbiausias
profesines inias. yms XX a. mstytojai Johnas Riceas, Paulis
Goodmanas ir kiti buvo teiss raydami, kad ne ma-iau nei pus
universitete dirbani profesori turt bti atitinkamos sri-ties
profesionalai, turintys praktins veiklos patirt ir plat
akirat18.
mogus yra geras mokytojas, jeigu jis imano kur kas daugiau u jo
dstom dalyk. Juk, be abejons, kiekviena auktoji mokykla
(universite-tas) turi bti teorins ir praktins minties saugykla,
kurios pagrindu moni visuomen ir valstyb galt skmingai sprsti paias
svarbiausias proble-mas ir udavinius.
Tobulinaniam savo profesines inias ir skmingai jas taikaniam
praktikoje teisininkui labai svarbus tampa gebjimas suderinti
konkreius teiss aktus ir informacines technologijas. Juk visuotinai
pripainta, kad teisinje informatikoje derinami humanitarinis ir
techninis pradai. Apskri-tai kiekvieno teisininko praktins ir
mokslins veiklos veiksmingumo didi-
17 Komenskis J. A. Didioji Didaktika (Magna Didactica). Vertim
redagavo, vad ir o-dynl para doc. M. Rakauskas. Kaunas, 1927. P.
239.
18 Samalaviius A. XX amiaus vizionieriai. Vilnius, 1997. P.
128132.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
24
nimo poreikiai diktuoja btinum greitai integruoti ir
diferencijuoti teisi-nes inias bei aktuali informacij. Tuo tikslu
btina sistemingai studijuoti, atnaujinti kiekvienam teisininkui
reikaling informacini technologij i-ni teisinius, organizacinius ir
metodologinius aspektus ir tiksliai juos tai-kyti praktikoje bei
jurisprudencijoje. Faktai rodo, kad informacins visuo-mens krimas
ir intensyvus skaiiavimo technikos bei automatizuot mo-kymo sistem
panaudojimas pedagoginiais tikslais lavina ir stiprina studen-to
bsimojo savarankikai praktikuojanio juristo profesinius gdius,
informacins kultros reikms jo profesinei ateiiai suvokim.
Antai pasaulyje praktikuojamos vadinamosios ekspertins sistemos
(Europos Sjungos), kurios teisininkams padeda nagrinti vairius
procesi-nius teisinius dokumentus, nuosekliai studijuoti atskir byl
praktik (tei-sm sprendimus), rengti specialias atskir objekt
mokslins analizs iva-das.
Taigi informacinmis technologijomis universitet katedros papildo
savo informacinius fondus (specialios teisins inios, student
baigiamieji darbai, referatai), o universitetai umezga tarpusavio
informacinius ryius keiiasi programomis ir pan.
Be to, universitet bibliotekos palaiko informacinius ryius su
katedr fondais ir taip utikrina nenutrkstamus mainus moksline ir
didaktine in-formacija. Pagaliau visa tai suteikia reali galimyb
bet kuriuo metu susi-painti su veikianiais statymais, j
papildymais, pakeitimais, apskritai pa-tikrinti, kaip jie
galioja.
Visa tai suteikia reali galimyb vadovlyje vengti konkrei teiss
akt tekst citavimo, komentar ir sutelkti dmes apibendrint aktualios
problemins Lietuvos administracins teiss mokslins ir praktins
me-diagos analiz, pltros tendencijas ir j krypi paiekas. Vis
empirin teiss akt mediag ir mokslinius altinius skaitytojas gali
isistudijuoti pa-sitelks papildomos literatros sra. Kaip rodo
praktika, skaitytojas ska-tinamas krybikai ir analitikai mstyti,
sutelkti dmes studijuojam da-lyk mokslin praktin turin ir esm,
konstruktyvi pasilym ir ivad for-mavim tobulinant administracins
teiss aktus bei formuojant mokslines idjas ir pasilymus.
Pirmojoje administracins teiss kurso knygoje pateikiama
atnaujinta ir suderinta su ndienos Lietuvos administracine teisine
realybe koncepcija (vieoji teis privalo tarnauti pilieio ir
visuomens interesams, valstybei, ekonomikai, socialiniam gyvenimui
derinti ir kultrai stiprinti). ioje kny-goje bendrojoje
administracins teiss vadovlio dalyje, be tradicini ad-ministracins
teiss problem, nuvieiami bei mokslikai pagrindiami administracinio
teisinio reguliavimo metodai, nauji vieosios teiss institu-
-
Bendroji dalis
25
tai. iuolaikinio valdymo ir socialini klausim reguliavimo
kontekste pa-briamos viej ir privai santyki problemos teisinje
sistemoje ir kit ms visuomens institut veikloje, apvelgiama
vykdomosios valdios ins-titucij sistema Lietuvoje, j teisinio
reguliavimo bei tobulinimo perspekty-vos. Skaitytojui pateikiamos
susistemintos inios apie administracin teis kaip savarankikos teiss
ak, tyrinjama valstybinio valdymo svoka ir pagrindiniai principai,
administracins teiss subjektai, valstybinio valdymo formos ir
metodai, valstybinio valdymo teistumo utikrinimas, administra-cins
politins veiklos, kio, socialins kultrins veiklos valdymas,
glaustai valstybs leidiamosios politikos gyvendinimo metodai
licencijavimas, sertifikacija, valstybin registracija (ie
institutai isamiau nagrinjami ant-rojoje administracinio proceso
knygoje), priekario Lietuvos, usienio a-li bei apskritai Europos
Sjungos administracin teis ir kt. Daugiausia dmesio, natralu,
skiriama ndienos Lietuvos administracinei teisei ir jos taikymo
praktikai. Vadovlyje derinami monografinio tyrinjimo ir vadov-lio
ypatumai, apvelgiamos naujausios Lietuvos administracins teiss
rai-dos tendencijos ir problemos. Vadovlyje taikomi istorinis,
sisteminis, lygi-namasis mediagos tyrinjimo metodai.
Administracinio proceso (jurisdikcijos) teis bus nagrinjama
antro-joje io kurso knygoje, o administracins atsakomybs bei
administracins teiss paeidimams bus skirta treiojo kurso dalis.
Praktika rodo, kad ypa dinamiki administracins jurisdikcijos bei
administracins atsakomybs instituto raidos tempai ir kaita
Lietuvoje bei spariai formuojami nauji Lie-tuvos administracins
teiss pagrindai suteikia galimyb nuosekliau ir ade-kvaiau
panagrinti ias disciplinas. Ypa tai pasakytina apie itin gausios ir
kol kas gana chaotikos administracins teiskros problemas
administ-racini statym bei postatymini teiss akt kokyb, stabilum ir
veiks-mingum, paangios, mokslu ir praktine patirtimi pagrstos
doktrinos (kon-cepcijos) parengim.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
26
I S K Y R I U S
1. ADMINISTRACIN TEIS KAIP SAVARANKIKA TEISS AKA
1.1. Konstitucinis ir socialinis valstybs vykdomosios valdios
vaidmuo
mogus ir valstybs valdia. mogus, kaip socialin btyb, siekda-
mas tvirtinti savo socializacij19 ir apsaugoti jos procesus,
istorikai tenkina objektyvj poreik remtis valstybs valdios
organizacinmis formomis.
Mykolas Romeris veikale Valstyb ir jos konstitucin teis teigia,
kad klasikiniai mokslai apie valstyb nurodo tris pagrindinius
valstybs elementus: taut, teritorij ir valdi. Btent i trij element
sjunga nu-sako valstybs egzistavim20.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsnis konkreiai apibria
mogus ir valstybs valdios santyki pagrindines jungtis. io skirsnio
nuo-statos susijusios ne tik su Tautos21 mogaus, bet ir kit moni
teismis. i teisi universalumas reikia, kad jas turi ir geriausieji,
ir blogiausieji mo-ns22. Taigi mogus socialin vertyb, kuri Lietuvos
administracin tei-s nedviprasmikai pripaino ir iki nepriklausomybs
atkrimo. 1939 m. i-leistame administracins teiss vadovlyje
teigiama, kad Administracin
19 Socializacija procesas, kurio metu mogus sisavina vertybes,
normas, elgesio vaidme-nis ir modelius, bdingus tai visuomenei,
kurioje jis gyvena, o tos vertybs, normos, elgesio vaidmenys ir
modeliai tampa mogaus elgesio ir veiklos motyvacijos pagrindu (A.
Matulionis V. Sociologija. Vilnius: Homo liber, 2001. P. 37).
20 Rmeris M.Valstyb ir jos konstitucin teis. Vilnius, 1995. P.
12. 21 Konstitucijos 34 straipsniuose vartojama svoka Tauta, kuri
reikia visus Lietuvos
Respublikos pilieius, t. y. piliei bendruomen tiek asmenis,
isaugojusius lietuvi tautin tapatum, tiek ir kitus, nelietuvi
etnins kilms asmenis. Pavyzdiui, teiginys aukiausi su-vereni gali
Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus
(4 str.) tra-dicikai suprantamas kaip pilieio, nesvarbu, kokia jo
etnin kilm, galimyb reikti Tautos vali, kartu su kitais pilieiais
formuoti valstybs politin ir teisin vali ( K. Jovaias.
Konsti-tucijos preambul // Lietuvos Respublikos Konstitucijos
komentaras (I dalis) / Ats. red. K. Jo-vaias. Vilnius: Teiss
institutas, K. Jovaio P, 2000. P. 120).
22 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9
d. nutarimas.
-
Bendroji dalis
27
funkcija yra mogaus reikal funkcija. Administracija patarnauja
lygiai val-diai, lygiai visuomenei bei jos paskiram nariui. Valdios
reikalus administ-racija atstovauja kaip kvedys, o visuomenei
patarnauja kaip tarnas, ten-kindamas pono interesus. [...]
Administracija turi ipildyti visa tai, ko reika-lauja mons,
remdamiesi statyminiu teistu pagrindu. Administracija lo-ia
tarpininko rol tarp visuomens ir valdios. Ji savaime tampa tarp i
dviej btybi tarpininkas ir ryio agentas23. Galiojanti Lietuvos
Respub-likos Konstitucija mogus ir valstybs valdios santykius
traktuoja dar pla-iau iki aukiausiosios socialini vertybi ribos
skals. Treiame straips-nyje pabrdama, kad valdios staigos tarnauja
monms. Vadinasi, mogaus ir valstybs santykiuose prioritetas yra
mogus, o valstybs eta-tizmas (pirmumas) asmens atvilgiu
nesuderinamas su iuo Konstitucijos principu. Todl teiss taikymo
praktikoje neturi kilti dviprasmik klausi-m, ar valdios staig
tarnavimas monms i tikrj yra pareiga? Tai ne tik pareiga, bet ir
svarbiausias demokratins, socialiai orientuotos valstybs tikslas,
aikus prioritet santykiuose tarp mogaus ir valstybs, valstybs
pirmumo asmens atvilgiu nustatymas. I io principo iplaukianti
socialin teisin orientacija santykyje mogus visuomen valstyb
patvirtina, kad mogus valstybei yra tikslas, o mogui visuomen ir
valstyb priemo-n. Valstybs pirmumas mogaus atvilgiu kaip pagrindin
reguliuojamoji ir apsaugin teisin ir normin nuostata yra tvirtinama
vairiomis admi-nistracinmis teisinmis priemonmis nustatant kontrols
ir prieiros san-tykius, reglamentuojant administracini gin
nagrinjimo procesinius san-tykius, nustatant statym gyvendinimo
btinas procedras. Valstybs do-minavimo ribojimas utikrinamas
daugelyje statym, reglamentuojani valstybs pareign teisin status ir
nustatani atsakomyb u piktnau-diavim tarnyba arba u biurokratizmo,
korupcijos ir kitus neteistus veiksmus.
Administraciniu teisiniu poiriu valstyb, utikrindama mogaus
tei-ses, turi toliau tobulinti valdymo organizavim:
1) derinti valstybinio valdymo sistemoje atskir valdymo srii
insti-tucij subjektikum ir funkcijas.
Valdymo institucij subjektikumas iame vadovlyje traktuojamas
kaip vertybin ekonominio, teisinio ir kitokio socialinio
institucijos statuso ypatyb jos tikslams siekti. ie tikslai
nustatomi teiss norminiuose aktuose arba numatomi strateginiuose
dokumentuose, moksliniuose tyrimuose.
23 Administracin teis. Bendroji dalis / Paruo P. Vilutis.
Kaunas: Vytauto Didiojo uni-versiteto Teisi fakultetas, 1939. P.
11.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
28
iuolaikinse valdymo organizavimo slygomis vadovautis vien
institucijos teisinio statuso ypatybmis, kad ir kiek jos bt
reikmingos, neutenka;
2) derinti administracini teisini priemoni taikym su kitomis
so-cialinmis priemonmis (jas stiprinti, kompensuoti, neutralizuoti
ir pan.).
Pavyzdiui, rengiant statymus ir kitus teiss aktus reikia
numatyti tei-sini, ekonomini ir vadybini metod taikym;
3) nuolat vertinti galiojanius ir naujai rengiamus teiss aktus
ir kitus reguliavimo dokumentus ir vertinti, ar jie veiksmingai
utikrina mogaus teises;
4) gerinti valstybs kontrols ir prieiros gyvendinimo
mechaniz-m;
5) sistemikai vertinti valdymo objektus; 6) gerinti informacin
aprpinim, nes, pavyzdiui, visuomen nepa-
kankamai gali kontroliuoti, ar neturi galimybi alyje vartojama
kalba susi-painti su tomis sutartimis;
7) sudaryti tinkamas slygas dalyvauti monms bei nevyriausybi-nms
organizacijoms (toliau ir NVO) gyvendinant ir utikrinant mo-gaus
teises.
Valdymo organizavimo tikslas sukurti palankiausias slygas
efekty-viam valdymo funkcionavimui, atitinkaniam mogaus, visuomens
ir vals-tybs interesus.
Tobulinant ir kuriant dabartines valdymo sistemas daugelis
susifor-mavusi valdymo sampratos stereotip kinta ne tik valdymo
forma, bet ir socialiniu turiniu, taikomais metodais,
integruojamojo pobdio poveikio priemonmis, pilietins bendruomens
dalyvavimo lygmeniu. Skurdas24, nedarbas, nusikalstamumas, gamyba,
paskirstymas, investavimas tai vals-tybs valdios institucij ir
privaios iniciatyvos bei pilietins bendruome-ns bendros veiklos
objektas. Kai kuri pilietins visuomens organizacij veikla papildo
valstybs valdios programas silydamos panaias paslaugas (pvz.,
socialin rpyba). Pilietins visuomens organizacijos geba atlikti
in-divido ar eimos ir valstybs tarpininko funkcijas. Nevyriausybins
organi-zacijos pagal tarptautin patirt Lietuvoje siekia bti dar
labiau nepriklau-somos nuo valdios staig25. Tokiomis slygomis
vieasis valdymo instituci-
24 Pasaulio ali patirtis rodo, kad net ir vykstanti bendra
paanga skurdo problemos sa-vaime neisprendia. Pirmiausia
reikalingas politins valdios pasiryimas, ilgalaiks vyriausy-bi,
pilietins visuomens ir net tarptautini organizacij pastangos
(Lietuvos Respublikos skurdo mainimo strategijos gyvendinimo
20022004 m. programa. Lietuvos Respublikos Vy-riausybs 2002 m.
lapkriio 7 d. nutarimas Nr. 1753).
25 Jaunimo taryb krimas regioniniu ir nacionaliniu lygiu; jos
turi bti atviros organizaci-joms nepriklausaniam jaunimui ir
nepriklausomos nuo politins valdios struktr. Regioni-
-
Bendroji dalis
29
j administravimas vis labiau veikiamas konkurencins rinkos
santyki vai-riose veiklos srityse. Todl majant centralizacijos
lygmeniui ir didjant decentralizacijai tampa neveiksmingos
valstybinio tiesioginio valdymo funkcijos, subsidiarumo26 principas
paneigia valdia paklusimas princi-p, vyravus esant beveik visikam
valstybins nuosavybs viepatavimui. Pasikeitus nuosavybs santykiams
visuomenje, keiiasi ir vykdomosios valdios funkcij pobdis. Tai ypa
bdinga valstybs vaidmens kaitai eko-nomikos, beje, ir kit valdymo
srii valstybs reguliavimo politikoje. Todl realiai vykdomos
socialins, ekonomins, vadybins ir administracins tei-sins
konsoliduojanios nuostatos ir priemons, kurios turi utikrinti
ope-ratyvins veiklos savarankikum sutelkdamos vykdomosios valdios
dme-s sistemins strategijos formavim, vadybini ir teisini pagrind
jai gy-vendinti sudarym, privaios iniciatyvos skatinim.
Valstybs dominavimo ribojimas yra utikrinamas ir taikant valdi
pasidalijimo princip. Norint atskleisti valdi padalijimo ir
atribojimo princip tikslinga nagrinti konstitucin tekst. Valdios
padalijimo ir atri-bojimo principas yra tvirtintas Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje. 1 dalyje konstatuota, kad
Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas,
Vyriausyb ir Teismas, 2 dalyje kad Valdios galias riboja
Konstitucija. io konstitucinio valdios padalijimo ir atribojimo
principo taikymo esm ta, kad, pirmiausia, statym leidyba, kaip ir
pats valstybs valdymas (administravimas), numato saiking vis tri-j
valdios ak tarpusavio priklausomyb. Svert ir sulaikym sistemos
paskirtis ta, kad kiekviena i trij valdios ak privalo kontroliuoti
viena kit, ilikti savarankika viena kitos atvilgiu ir vykdyti jai
priklausani, o ne kitokios ries funkcij27.
ns ir nacionalins valdios struktros turi tartis su Jaunimo
tarybomis dl vis jaunimui reikming sprendim (Europos valdymas
Baltoji Knyga, COM (2001) 428. 2001. P. 39).
26 Subsidiarumas Europos Bendrijos steigimo sutartyje: sprendim
primimo principas, teigiantis, kad sprendimai turi bti priimami tuo
lygmeniu, kuriuo jie yra efektyviausi (V. Vaitkeviit. Tarptautini
odi odynas. Vilnius: odynas, 2000. P. 535.) Prie Amsterda-mo
sutarties pridtame Protokole dl subsidiarumo ir proporcingumo
princip taikymo tvir-tinta, kad kiekviena institucija, vykdydama
jai suteiktus galiojimus, privalo garantuoti, kad bt laikomasi
subsidiarumo, taip pat ir proporcingumo princip (Europos valdymas
Baltoji Knyga, COM (2001) 428. 2001 07 25.); Lietuvos Respublikos
vieojo administravimo statymo 4 straipsnio 2 dalyje tvirtinta
nuostata, kad Vieojo administravimo sistema reformuojama
vadovaujantis subsidiarumo principu, t. y. reikalavimu, kad
auktesnms institucijoms nebt priskiriamos funkcijos, kurias gali
atlikti emesniosios institucijos arba kiti asmenys.
27 Rmeris M. Konstitucins teiss ir teismo teiss pasieniuose.
Vilnius: Pozicija, 1941. P. 14.
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
30
Lietuvos valstyb, mogaus ir valstybs santykiuose ribodama savo
pirmum mogaus atvilgiu, turi imtis vairi, taip pat ir
administracini teisinio pobdio priemoni. Btina stiprinti pasitikjim
valdia, ypa tei-ssaugos institucijomis, valstybs tarnyboje isaugoti
auktos kvalifikacijos specialistus, pirmiausia teisininkus.
Lietuvos mons, nepasitikdami na-cionaline mogaus teisi apsaugos
sistema, vis daniau skundiasi Europos mogaus Teisi Teismui.
Dauguma moni ne visada pasinaudoja visais subjektini mogaus
teisi gynimo bdais. Reprezentatyvios gyventoj apklausos duomenimis,
2001 m. pabaigoje absoliuti dauguma apklaustj skundsi socialini ir
darbo teisi paeidimu. Didel apklaustj dalis (67 proc.) buvo link
ne-pradti ginti savo paeist teisi dl trij pagrindini prieasi:
manyda-mi, kad tai nepads, neinodami, kur kreiptis ir bijodami
prarasti darb. Du tredaliai apklaustj nurod, kad neutenka
informacijos apie mo-gaus teises ir galimybes ginti teises28.
2000 ir 2001 m. buvo priimtos Lietuvos Respublikos valstybs
politi-k, teisj ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo
pataisos ir sumaintas teisj darbo umokestis29. Konstitucinis
Teismas, nagrinda-mas, ar tokios statym pataisos atitinka
Konstitucij, paymjo, kad pagal Konstitucij siekiant utikrinti
teisjo nepriklausomum draudiama ma-inti teisj atlyginim, kol
teisjas eina pareigas, ir nustatytas socialines garantijas. Paeidus
konstitucin teisjo ir teism nepriklausomumo impe-ratyv sudaromos
prielaidos padaryti teismin valdi priklausom nuo po-litins
konjunktros30. Bdami priklausomi nuo politik teismai negali
u-tikrinti mogaus teisi gynybos, ypa kai nagrinjami piliei ir
valdios staig ginai. Administracini gin nagrinjimas
administraciniuose tei-smuose gali tapti valstybs pirmumo mogaus
atvilgiu legalizuotos irai-kos skraiste. Valdios institucijos,
bylindamosi teismuose su monmis, danai laikosi vilkinimo taktikos.
Toki pavyzdi teismuose yra nemaai. Jie rodo, kad valdios galias
monms btina riboti, o ne didinti. Trksta politins valstybs valdios
valios, kad apskrii administracini gin ko-misijos iki iol nedirba.
Vis dar svarstomas klausimas, ar btina jas steigti. Tuo tarpu
savivaldybms normin nuostata dl administracini gin ko-misij yra
alternatyvi. Jos gali steigti tokias komisijas, bet gali j ir
nesteig-ti. Taigi toks ikiteismins administracini gin nagrinjimo
alternatyvios
28 mogaus teiss Lietuvoje: 2001 m. Visuomens nuomons ir rinkos
tyrim centras Vilmorus. Vilnius, 2001.
29 Valstybs inios. 2000. Nr. 752271, Nr. 922887; 2001. Nr.
29918. 30 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas. 2001
m. liepos 12 d. // Valstybs
inios. 2001. Nr. 622276.
-
Bendroji dalis
31
sistemos krimas lemia valstybs institucij pirmumo mogaus
atvilgiu pltr.
Valstybs politikoje nra tvirto nusistatymo mogaus teisi apsaugai
ir j utikrinanioms institucijoms suteikti prioritetin reikm. Dani
dis-funkciniai biudeto asignavimai mogaus teises ginanioms valstybs
insti-tucijoms. Pavyzdiui, policijos staigos ir pareignai dl
skurdoko finansa-vimo, ekstensyvaus policijos raidos recidyv ir
pan. priversti laikytis vadi-namojo igyvenimo stiliaus. Dl to j
lietuvikasis policijos subjektikumas skiriasi nuo kit teisini
valstybi padties. Policijos atskirties visuomenje padt, apklaus
duomenimis, didina ir tai, kad ji yra per daug udara. Jos veikla
dar maai orientuota vietos savivaldybi ir gyventoj poreikius bei
lkesius. Demokratins visuomens slygomis policija gali pasiekti savo
tiksl tik glaudiai bendradarbiaudama su bendruomene. Tuo tarpu
polici-j kreia jos reform politizavimas, politini partij
nesusitarimas dl stra-tegini jos reformos princip. Regis, aiku, kad
tik ilgalaiks policijos veik-los strategijos principai, priimti
bendru politiniu sutarimu, sustabdys besai-kes reformas, ukirs keli
jos marginalizacijai, numatys policijos subjekti-kumo vizij ir
misij.
Gyventoj apklausa rodo, kad visuomen nepasitiki nei politinmis,
nei teisinmis valdios institucijomis. Nenuoseklus valdios staig
poiris mogaus teisi problemas paskatino gaus nevyriausybini
organizacij, siekiani veikti mogaus teisi apsaugos srityje, krimsi.
Taiau NVO dar nepakankamai oriai ir nepriklausomai gali veikti
utikrindamos mo-gaus teisi gyvendinim. Valstyb ioje srityje galt
plaiau remtis NVO veikla, teikti joms didesn pagalb ir realias
galimybes dalyvauti konkurso pagrindais gyvendinant valstybs
finansuojamas socialines programas ir taip utikrina i organizacij
nepriklausomum nuo valdios institucij.
Vykdomosios valdios svoka, poymiai ir funkcijos. Vykdomoji
val-dia (administracin valdia) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5
straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nevardijant, laikantis valdi
padalijimo ir at-ribojimo principo, kartu su statym leidiamja ir
teismine kaip savaran-kika iskirta vieningos valstybs valdios ris.
Toks valdi atskyrimas tu-ri valstybs valdios gyvendinimo
kompetencijos pasidalijimo ir derinamo-jo bendravimo j gyvendinant
funkcij.
Vykdomoji valdia remiantis valdi padalijimo ir atribojimo
teorija, viena vertus, yra ypatinga teiss taikomoji valdia, kuriai
pavedama Konsti-tucijos, Seimo priimt statym, t. y. statym
leidiamosios valdios vykdy-mo funkcija.
Antra vertus, vykdomoji valdia, bdama ypatinga teiss taikomoji
valdia, atlieka tvarkomsias funkcijas, t. y. valstybs vardu, kitaip
nei kit
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
32
valdios institucij teiss taikomosios veiklos srityje, veikia
pagal savo tiks-lin paskirt priima, kiek leidia Konstitucijos ir
statym suteiktos val-dios galiojimai, diskrecinius sprendimus31:
leidia postatyminius teiss ak-tus, gyvendina valdingus galiojimus,
konkreiais nurodymais telkia mate-rialinius ir mogikuosius
iteklius, sprendia vykdomajai valdiai keliamus udavinius, paskirsto
personal, tobulina valdymo aparato struktr, gy-vendina valdymo
grandi koordinavim ir pan. Panai nuostata atsispindi ir
nepriklausomos Lietuvos iki 1940 m. administracins teiss mintyje:
Vieoji administracija turi savo gali ir tam tikr kompetencij, turi
pre-rogatyv (privilegij) ir diskrecin gali. Visa tai ji panaudoja,
siekdama savo tiksl. Vadinas, ji gali visas ias pajgas jungti darb,
kad patarnaut visuomenei, bei jos vieajam interesui32.
Konkreios keliam tiksl nuostatos yra vadybinio arba
reguliuoja-mojo pobdio. Iskiriamos dvi pagrindins teiss taikymo
gyvendinant vykdomj valdi formos:
1) operatyvin33 vykdomoji; 2) jurisdikcin. Operatyvin vykdomoji
teiss taikymo veikla susijusi su valdymo insti-
tucijos pagrindinmis funkcijomis ir jas gyvendina. Tokiais
atvejais vyk-domosios valdios institucijos paprastai taiko teiss
normos dispozicij.
gyvendinant operatyvin vykdomj teiss taikymo veikl daniausiai
rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais atvejais gali bti
ir pirminiai sprendimai (pvz., pradedant planavim). Prie
valstybinio valdymo instituci-j pagrindini funkcij priskiriamos:
prognozavimas, pirmini valdymo sprendim primimas, organizavimas,
reguliavimas ir kontrol. Nagrin-jant kiekvienos i mint funkcij
turin galima iskirti bendr vis funkcij sudties element sprendim. I
ties valstybinio valdymo institucijos pri-
31 Terminas diskrecija (lot. discretio, pranc. discretion)
Tarptautini odi odyne apibdinamas kaip veiksm laisv, nuoira
(Vaitkeviit V. Tarptautini odi ody-nas. Vilnius: odynas, 2001. P.
220). Taigi diskrecin valdia (galia) tai valstybs instituci-joms ir
j tarnautojams suteikta teis tam tikrose situacijose savo nuoira
veikti arba susilai-kyti nuo tam tikr veiksm. Vieojo administravimo
institucij diskrecija gyvendinant staty-mus nustatyti, keisti ar
panaikinti asmens teisin status ribojama statymais. Siekdama
suma-inti pareign savivals galimybes valstyb priiri, kad valdios
staigos postatyminiais val-dymo aktais nenustatyt pilieiams
papildom teisi arba pareig. Nustatoma teisin admi-nistravimo
subjekt atsakomyb u neteistus ir al suklusius administracinius
sprendimus.
32 Administracin teis. Bendroji dalis / Paruo P. Vilutis.
Kaunas: Vytauto Didiojo uni-versiteto Teisi fakultetas, 1939. P.
13.
33 Operatyvinis, ~. 2. susijs su apskaitos. Planavimo, darbo ir
pan. organizacijo-mis: O. planavimas. ~ apskaita (Dabartins lietuvi
kalbos odynas. Vyr. redaktorius St. Keinys. 4-asis leid. Vilnius:
Mokslo ir enciklopedij leidybos institutas, 2000. XXIV. P.
461).
-
Bendroji dalis
33
ima sprendimus gyvendinti prognostin veikl, vykdyti
organizacines priemones, sutvarkyti vairi vykdomj tvarkomj aparato
grandi dar-b, kontroliuoti pavaldi institucij veikl. Paprastai ie
daliniai sprendi-mai skirti gyvendinti pagrindinius sprendimus.
Taigi vairi valdymo sprendim ris galima suskirstyti dvi grupes:
pirmin ir ivestin.
Pirminiai sprendimai apibria strateginius valdymo tikslus.
Ivestiniai tikslus, analitikai nustatomus i konkrei vykdomosios
valdios institu-cij ir j valdomj objekt tarpusavio sveikos
aplinkybi.
Jeigu valdymo sprendimas priklauso nuo konkreios situacijos
ypa-tum, tai jam suteikiama tam tikra teiss taikymo akto forma.
Toks teiss taikymo aktas daro tak kit valdymo funkcij gyvendinimui
ir turi orga-nizacin poveik. Tokio poveikio pavyzdys gali bti
planavimo akt leidyba. ie aktai, nors ir yra teiss taikomieji
aktai, bet tvirtina ivestinius valdymo sprendimus. Planavimo aktai
motyvuoja valstybinio valdymo institucijas gyvendinti organizacin,
reguliavimo ir kontrols veikl. Teiss taikymo veiklos procese
daniausiai rengiami ivestiniai valdymo sprendimai. J rengimas
utikrina teiss norm sukonkretinim, konkrei teisini santy-ki
atsiradim, pasikeitim arba pabaig. iuo atveju teisini santyki
da-lyviams j turinys sudaro hipotezi rinkinius, darinius.
Ivestiniai sprendimai parengiami ir suraomi teiss taikymo
aktuose neperengiant vykdomosios tvarkomosios veiklos rib ir
remiantis valstybi-nio valdymo institucijos operatyviu
savarankikumo ir anksiau mintos diskrecijos teiss naudojimosi
galimybmis. Valstybini institucij, tarp j ir administracijos, esmin
paskirtis padti monms tinkamai gyventi, gyvendinti j teises bei
laisves. ioji institucijos arba pareigno diskrecija turt
palengvinti ir utikrinti veiksming institucijai priskirt funkcij
gy-vendinim, o kartu prisidti prie mogaus teisi ir laisvi
gyvendinimo.
Esminis vykdomosios valdios poymis ji tiesiogiai tvarko vairius
tei-sinius, ekonominius, vadybinius, informacinius, techninius,
moni aukl-jimo klausimus. Vykdomoji valdia sutelkia valstybs faktin
gali, nes tik ji suteikia tam tikriems subjektams atitinkamas
galimybes gyvendinti j sub-jektines teises bei skiria jiems btinus
iteklius. Administracin valdia, tu-rdama savo inioje didiulius
materialinius ir mogikuosius iteklius, tie-siogiai j nenaudoja, ji
operuoja moni veiksmais, gamtiniais, materiali-niais ir kitais
itekliais tam, kad organizuot, reguliuot ekonomin alies gyvenim,
politini administracini problem tvarkym, kultr, vietim, sveikatos
apsaug ir pan.
Jurisdikcin veikla gyvendinama tada, kai kyla btinyb atkurti
pa-eist teis, taip pat taikant prievart visuomenini santyki
subjektams. Plaiuoju poiriu ji yra organizacinio pobdio. Tuo
pasireikia valstybi-
-
LIETUVOS ADMINISTRACIN TEIS
34
nio valdymo bendroji socialin reikm, aktyvus valstybinio valdymo
insti-tucij vaidmuo visuomens pltros procese.
Jurisdikcin valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikl
gy-vendina tam tikros institucijos, kuri veikl grietai
reglamentuoja teiss normos. Jos paskirtis alinti i valdomos
aplinkos destruktyvias situacijas, taip pat individualizuoti ir
konkretizuoti teiss norm taikymo sankcijas. Joje, kitaip nei
operatyvins vykdomosios teiss taikymo veikloje, ribojama
diskrecija. Be abejo, tai nereikia, kad valstybinio valdymo
institucijos me-chanikai taiko teis. Konkreiose bylose priimant
sprendimus vadovaujan-tis statymais atsivelgiama teiss paeidimo
aplinkybes, kaltininko asme-nyb ir kitus teisikai reikmingus
veiksnius. Tokiu atveju jurisdikcin veik-la taip pat yra krybinio
pobdio.
Vykdomoji valdia ir administracin teis. Lyginamasis poiris kit
demokratini valstybi, pavyzdiui, JAV, administracins teiss
funkcijas rodo, kad pagrindinis administracins teiss tikslas
(funkcija) yra valdios kontrol. Administracins teiss poiriu