Audito ir apskaitos tarnyba 3 VAS MR / 1 PATVIRTINTA Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VAS-11 3-IOJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA“ METODINĖS REKOMENDACIJOS (Parengtos pagal standartą su pakeitimais, galiojančiais nuo 2013 m. sausio 1 d.) Paryškintu šriftu spausdinamas verslo apskaitos standarto tekstas. Po standarto punktais pateiktos rekomendacijos nėra standarto dalis. Pavyzdžiai ir rekomendacijos nepakeičia standarto nuostatų, tik paaiškina, kaip jos gali būti taikomos praktiškai. I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Pelno (nuostolių) ataskaita yra sudedamoji finansinių ataskaitų rinkinio dalis, kurioje pateikiami ir su ankstesnių laikotarpių informacija palyginami duomenys, iš kurių galima spręsti apie įmonės veiklos rezultatus. Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos įmonės pajamos ir sąnaudos. Pagal jas apskaičiuojamas pelnas ar nuostoliai, susiję su įprastine įmonės veikla ir ypatingaisiais straipsniais. Ši ataskaita neparodo visų įmonės nuosavo kapitalo pokyčių per ataskaitinį laikotarpį, nes tokie ūkiniai įvykiai kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės pasikeitimas dėl perkainojimo, išmokos savininkams ar savininkų įnašai į pelno (nuostolių) ataskaitą netraukiami. Jie registruojami nuosavo kapitalo sąskaitose ir parodomi nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje. Jei įmonės savininkai dirba įmonėje ir gauna atlyginimą arba yra valdybos ar stebėtojų tarybos nariai, jų atlyginimo išlaidos nelaikomos išmokomis savininkams – jos priskiriamos įmonės sąnaudoms ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Taip pat sąnaudomis arba pajamomis laikomos palūkanos už savininkų įmonei suteiktą arba iš įmonės gautą paskolą. Tokio pobūdžio informacija yra naudinga finansinių ataskaitų informacijos vartotojams ir ją reikėtų atskleisti aiškinamajame rašte. 2. Šis standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų, išskyrus konsoliduotąsias ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių pelno (nuostolių) ataskaitas, kurių formos pateikiamos tų įmonių apskaitai skirtuose
23
Embed
Audito ir apskaitos tarnyba - avnt.lt · Pagal 1-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinė atskaitomybė“ pelno (nuostolių) ataskaitoje turi būti nurodyta: Įmonės pavadinimas,
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Audito ir apskaitos tarnyba
3 VAS MR / 1
PATVIRTINTA
Audito ir apskaitos tarnybos
direktoriaus 2010 m. gegužės 13 d.
įsakymu Nr. VAS-11
3-IOJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA“
METODINĖS REKOMENDACIJOS
(Parengtos pagal standartą su pakeitimais, galiojančiais nuo 2013 m. sausio 1 d.)
Paryškintu šriftu spausdinamas verslo apskaitos standarto tekstas. Po standarto punktais
pateiktos rekomendacijos nėra standarto dalis. Pavyzdžiai ir rekomendacijos nepakeičia
standarto nuostatų, tik paaiškina, kaip jos gali būti taikomos praktiškai.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir
detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus
veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.
Pelno (nuostolių) ataskaita yra sudedamoji finansinių ataskaitų rinkinio dalis, kurioje
pateikiami ir su ankstesnių laikotarpių informacija palyginami duomenys, iš kurių galima spręsti
apie įmonės veiklos rezultatus.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomos įmonės pajamos ir sąnaudos. Pagal jas
apskaičiuojamas pelnas ar nuostoliai, susiję su įprastine įmonės veikla ir ypatingaisiais
straipsniais. Ši ataskaita neparodo visų įmonės nuosavo kapitalo pokyčių per ataskaitinį
laikotarpį, nes tokie ūkiniai įvykiai kaip ilgalaikio materialiojo turto vertės pasikeitimas dėl
perkainojimo, išmokos savininkams ar savininkų įnašai į pelno (nuostolių) ataskaitą netraukiami.
Jie registruojami nuosavo kapitalo sąskaitose ir parodomi nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.
Jei įmonės savininkai dirba įmonėje ir gauna atlyginimą arba yra valdybos ar stebėtojų tarybos
nariai, jų atlyginimo išlaidos nelaikomos išmokomis savininkams – jos priskiriamos įmonės
sąnaudoms ir parodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Taip pat sąnaudomis arba pajamomis
laikomos palūkanos už savininkų įmonei suteiktą arba iš įmonės gautą paskolą. Tokio pobūdžio
informacija yra naudinga finansinių ataskaitų informacijos vartotojams ir ją reikėtų atskleisti
aiškinamajame rašte.
2. Šis standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų
klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno
(nuostolių) ataskaitų, išskyrus konsoliduotąsias ir kai kurių specialiųjų sričių įmonių pelno
(nuostolių) ataskaitas, kurių formos pateikiamos tų įmonių apskaitai skirtuose
Audito ir apskaitos tarnyba
3 VAS MR / 2
standartuose, formas. Pavyzdinės atskirų rūšių įmonėms skirtos pelno (nuostolių)
ataskaitos formos pateikiamos:
2.1. Visoms įmonėms, išskyrus nurodytas 2.2–2.5 punktuose, – 1 ir 2 prieduose.
2.2. Įmonėms, kurių tipinė veikla yra biologinio turto auginimas, žemės ūkio
produktų gamyba ir apdorojimas, pačių pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų
perdirbimas (toliau – žemės ūkio įmonės) – 3 priede. Tačiau žemės ūkio įmonės, kurios
žemės ūkio produkcijai jos gavimo metu ir biologiniam turtui vertinti pasirinko savikainos
metodą, nurodytą 17-ajame verslo apskaitos standarte „Biologinis turtas“, gali pasirinkti
1 ir 2 prieduose pateiktą ataskaitos formą.
2.3. Valstybės ir savivaldybės įmonėms – 1 priede.
2.4. Visus verslo apskaitos standartus taikantiems neribotos civilinės atsakomybės
juridiniams asmenims, išskyrus tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines ūkines
bendrijas, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės, – 2 priede.
2.5. Visus verslo apskaitos standartus taikančioms mažosioms bendrijoms – 2
priede.
3. Neteko galios nuo 2012 m. sausio 1 d.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
Įprastinė veikla – pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios su įmonės veikla.
Ypatingieji straipsniai – straipsniai, kuriuose parodomi neįprastų, atsitiktinių,
reguliariai nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatai.
Netipinė veikla – ūkinės operacijos, kurios negali būti laikomos tipinės veiklos
operacijomis, tačiau yra susijusios su įprastine veikla.
Pardavimo pajamos – ekonominės naudos padidėjimas dėl prekių pardavimo ir
paslaugų teikimo per ataskaitinį laikotarpį, pasireiškiantis įmonės turto padidėjimu arba
įsipareigojimų sumažėjimu, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus
savininkų įnašus.
Pardavimo savikaina – per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius patirtos išlaidos,
tenkančios per ataskaitinį laikotarpį suteiktoms paslaugoms ir parduotoms prekėms.
Tipinė veikla – ūkinės operacijos, susijusios su veikla, iš kurios įmonė keletą
ataskaitinių laikotarpių gauna daugiausia pajamų ir kurią įmonė laiko pagrindine.
Veiklos sąnaudos – patirtos per ataskaitinį laikotarpį išlaidos, susijusios su įprastine
įmonės veikla, vykdoma neatsižvelgiant į pardavimų apimtį, išskyrus finansinę, investicinę
ir kitą veiklą.
III. PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS SUDĖTIS
4. Duomenys apie įmonės veiklą per ataskaitinį laikotarpį pelno (nuostolių)
ataskaitoje grupuojami į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius.
Audito ir apskaitos tarnyba
3 VAS MR / 3
Įprastinės veiklos straipsniuose turėtų būti parodomi įmonės įstatuose numatytos veiklos
rezultatai, o ypatinguosiuose straipsniuose – labai retų įvykių, kurie nepriklauso nuo įmonės
veiklos ir kurių pasikartojimo tikimybė labai maža, rezultatai (pavyzdžiui, žemės drebėjimo ar
uragano padaryti nuostoliai vietovėse, kurioms nebūdingi tokie gamtos reiškiniai). Informacija
apie abejotinas pirkėjų skolas ir prarastą ilgalaikį turtą nepriskiriama ypatingiesiems
straipsniams, nes ji yra susijusi su įmonės veikla.
5. Įprastine įmonės veikla laikomos pasikartojančios ūkinės operacijos, susijusios
su visa įmonės veikla. Įprastinės veiklos duomenys dar grupuojami į tipinės ir netipinės
veiklos straipsnius.
Įmonės veiklos duomenis į tipinės ir netipinės veiklos straipsnius būtina suskirstyti todėl,
kad būtų galima teisingai įvertinti įmonės būklę ir kad atsitiktiniai sandoriai neiškraipytų įmonės
veiklos rezultatų.
Pavyzdys
UAB „A“ pardavė pastatą, kurį naudojo savo veikloje ir apskaitoje rodė kaip ilgalaikį
turtą. Pastato pardavimo kaina – 1 000 000 Lt. Likutinė pastato vertė – 95 000 Lt. UAB „A“
pardavimo pajamos – 50 000 Lt. Pastato pardavimo pajamos viršijo įmonės pardavimo pajamas.
Jei įmonė neskirstytų savo veiklos į tipinę ir netipinę, atrodytų, kad labai padidėjo įmonės
pardavimo pajamos, nors taip nėra. Pastato pardavimo pajamos turi būti priskiriamos netipinei
įmonės veiklai ir pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip kita veikla turi būti parodomas tik sandorio
rezultatas (pelnas ar nuostolis), kuris buvo gautas pardavus pastatą.
6. Duomenys apie tipinę įmonės veiklą yra pardavimo pajamos, pardavimo
savikaina ir veiklos sąnaudos.
Tipinė veikla – įmonės įprastinės veiklos dalis. Veikla skirstoma į tipinę ir netipinę
atsižvelgiant į įmonės apskaitos politiką. Įmonė nustato, kurios pajamos turi būti priskiriamos
tipinės veiklos pajamoms, ir numato jų apskaičiavimo būdus. 1-ajame verslo apskaitos standarte
,,Finansinė atskaitomybė“ nurodoma, kad apskaitos politikoje nustatytų pajamų priskyrimo
tipinės ir netipinės veiklos pajamoms nuostatų įmonėje turi būti laikomasi pakankamai ilgą laiką
ir kad jos gali būti keičiamos tik esant pagrįstų priežasčių.
Ta pati veikla vienoje įmonėje gali būti tipinė, o kitoje – ne. Pavyzdžiui, įmonėje, kuri iš
pastatų nuomos gauna didelę dalį pajamų, patalpų nuoma bus tipinė veikla, o įmonės, kuri tik
kartais išnuomoja keletą laisvų kabinetų ir nenumato plėsti šios veiklos, nuomos pajamos bus iš
netipinės veiklos.
Pelno (nuostolių) ataskaitoje tipinės veiklos straipsnyje turi būti parodomos visos
pajamos ir sąnaudos, susijusios su tipine įmonės veikla. Pardavimo pajamų straipsnyje
parodomos pardavimo grynosios pajamos (t. y. atėmus nuolaidas ir grąžinimus).
Audito ir apskaitos tarnyba
3 VAS MR / 4
Pelno (nuostolių) ataskaitos pardavimo savikainos straipsnyje parodomos visos sąnaudos,
susijusios su per ataskaitinį laikotarpį parduotomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis.
Veiklos sąnaudoms priskiriamos visos per ataskaitinį laikotarpį patirtos, su tipine įmonės
veikla susijusios sąnaudos. Veiklos sąnaudos gali būti skirstomos į pardavimo, bendrąsias ir
administracines. Veiklos sąnaudoms taip pat priskiriama įmonės suteikta parama ar labdara.
7. Duomenys apie netipinę įmonės veiklą yra kita, finansinė ir investicinė veikla.
Netipinė veikla – veikla, nepriskirtina įmonės tipinei veiklai ir ypatingiesiems
straipsniams. Netipinės veiklos pajamoms ir sąnaudoms dauguma įmonių galėtų priskirti:
a) investavimo operacijas,
b) pelną (nuostolius) iš ilgalaikio turto perleidimo;
c) palūkanas,
d) valiutų kursų pokyčių rezultatus;
e) kitas pajamas ir sąnaudas, susidarančias tam tikromis aplinkybėmis.
8. Ypatinguosius straipsnius sudaro pagautė ir netekimai. Šie straipsniai turi būti
pateikiami atskirai.
Pagautė ir netekimai – įvykiai, kurie nepriklauso nuo įmonės veiklos. Jie gali atsirasti dėl
tai vietovei nebūdingų gamtos reiškinių ar kitų panašių aplinkybių, visiškai nepriklausomų nuo
įmonės veiklos, kurių pasikartojimo tikimybė yra labai maža. Pavyzdžiui, nuostoliai dėl žemės
drebėjimo Lietuvoje.
9. Duomenys apie įmonės veiklą grupuojami atsižvelgiant į šiame standarte
nurodytus kriterijus ir veiklos specifiką. Pasirinktas grupavimo būdas turi būti taikomas
nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės lemia
grupavimo pakeitimą.
1-ajame verslo apskaitos standarte ,,Finansinė atskaitomybė“ reikalaujama laikytis
apskaitos pastovumo ir palyginimo principų. Duomenų grupavimo principai gali būti keičiami
tik tada, kai paaiškėja, kad juos taikant neteisingai parodomi įmonės veiklos rezultatai. Keičiant
duomenų grupavimo principus, kad nebūtų sunku palyginti kelių laikotarpių informaciją ir
teisingai įvertinti įmonės veiklos rezultatus, reikia atitinkamai pertvarkyti ir praėjusių