Atsinaujinančių energijos išteklių · eksportas Importas/ eksportas Vietiniai ištekliai Vietiniai ištekliai Šalies ekonominė raida Max BVP . Šalies ekonominė raida Analizės

Atsinaujinančių energijos išteklių

panaudojimo energetikos sektoriuje

kompleksinis vertinimas

A. Galinis

Lietuvos energetikos institutas

Turime nemažai miškų. Ką galima padaryti su mediena?

Kodėl būtinas kompleksinis požiūris

Menininkas - nekirsti, sugadinsime gamtovaizdį.

Prekybininkas - nukirsti ir parduoti,

Šiluminininkas - susmulkinti į skiedras ir gaminti šilumą,

Elektrikas - gaminti elektrą (gal dar ir šilumą),

Pramonininkas - kirsti ir gaminti medienos plokštes,

Gamtosaugininkas - kirsti negalima, tai planetos plaučiai,

Platesnis AEI vartojimas - AEI vartojimo skatinimas.

O ar būtų blogai jei kasmet už dujas mokėtume po milijardą litų,

o baldų eksportuotume už 2 milijardus litų?

Teisingai suformuluotas požiūris į problemos sprendimą 1

Kasmet už dujas sumokame po milijardą litų.

Tikslas:

Mažinti iškastinio kuro importą. (Gal tiksliau kuro ir energijos

importą).

Problemos sprendimo priemonės:

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas,

?


Tikslas:

Mažinti išlaidas už iškastinio kuro importą. (Gal tiksliau išlaidas

už kuro ir energijos importą).



Platesnis AEI vartojimas,

Perėjimas prie pigesnių kuro ir energijos išteklių importo.



Tikslas:

Gerinti šalies užsienio prekybos balansą.



Platesnis AEI vartojimas,

Perėjimas prie pigesnių kuro ir energijos išteklių importo,

Kitų produktų importo mažinimas ir vietinės gamybos plėtimas

(Maisto produktai, lengvosios pramonės produkcija ir kt.),

Eksporto didinimas,

Priemonių, gerinančių šalies prekybos balansą, skatinimas.


Energijos srautų diagrama 2011 m., ktne

Nacionalinė energetikos strategija – pagrindinis dokumentas,

numatantis šalies energetikos kaip vieningos sistemos raidos

kryptis ilgalaikėje perspektyvoje.

Strategija, atsižvelgiant į esamą būklę ir numatomą technologinę

pažangą, leidžia užtikrinti šalies finansines galimybes atitinkančią

subalansuotą atskirų energetikos sektorių plėtrą, saugų, patikimą

bei socialiai priimtiną (nepažeidžiantį gamtosauginių apribojimų,

nesukuriantį diskriminacinių sąlygų atskiriems vartotojams ar

energijos rūšims ir t.t.) vartotojų aprūpinimą visų rūšių energija

su mažiausiomis išlaidomis.

Nacionalinė energetikos strategija

Š

Energetika

Naftos, dujų, kito kuro,

elektros, šilumos ir kiti

sektoriai

Ūkio šakos Pramonė,

Statyba,

Transportas,

Žemės ūkis,

Prekyba ir paslaugos,

Namų ūkis

Prekės,

Paslaugos,

Kaina

Šalis

Kitos šalys Importas/

eksportas

Importas/

eksportas

Vietiniai

ištekliai

Vietiniai

ištekliai

Šalies ekonominė raida

Max BVP

Šalies ekonominė raida

Analizės rezultate įvertinama subalansuota:

Atskirų ūkio šakų perspektyvinė raida,

Energijos poreikiai ūkio šakose,

Investicijų poreikio pasiskirstymas ūkio

šakose (suderintas su šalies galimybėmis),

Darbo išteklių pasiskirstymas ūkio šakose,

Kita.

Po to energijos poreikiai ūkio šakose, galimos investicijų apimtys

energetikoje, darbo ištekliai kaip išoriniai kintamieji naudojami

detaliuose energetikos plėtros modeliuose. Taip užtikrinama

subalansuota energetikos ir kitų ūkio šakų perspektyvinės raidos

analizė.

Energetikos raidos planavimas

Energetika

Naftos, dujų, kito kuro,

elektros, šilumos ir kiti

sektoriai

Importas/

eksportas

Vietiniai

ištekliai

Poreikiai

Min

išlaidų (Min kainos)

Iš analizės objekto eliminuojant ūkio šakų raidos

analizę didėja energijos poreikių dydžio ir vartojimo

režimo įvertinimo paklaida, prarandamas objektyvus

pagrindas šalies finansinėms galimybėms įvertinti ir t.t.,

ko pasėkoje išauga nepilnai pagrįstų sprendimų

energetikoje rizika (technologiniai sprendimai

investicijų apimtys, energijos kainos ir kt.). Energetikos

sektorius nagrinėjant vienas nuo kito atsietai, iškraipymų

mastas dar labiau padidėja.

Pagrindiniai energetikos sektoriaus plėtrą

reglamentuojantys dokumentai

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl

skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, kurioje Lietuvai nustatytas teisiškai

privalomas tikslas, kad 2020 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudarytų

ne mažiau kaip 23% šalies bendro galutinio energijos suvartojimo, o atsinaujinančių

energijos išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 10% transporto sektoriaus galutinio

energijos suvartojimo.

2010 lapkričio 10 d. Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES

dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), kurioje

sugriežtinamas teršalų, išmetamų iš didelių deginimo įrenginių (DKDĮ), normavimas

po 2016 m.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES, dėl energijos

vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB1 ir 2010/30/ES2

bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB3 ir 2006/32/EB4.

11

Savivaldybė A

Savivaldybė Z

Respublikinė

AEI

perdirbimo

produktų

rinka,

paskirstymo

technologijo

AEI importas

AEI eksportas

AEI perdirbimo produktų

eksportas

AEI perdirbimo produktų

importas

Kiti AEI

(geoterminė,

hidro, vėjas, saulė,

AEI ir KA

perdirbimo

technologi

jos

Gyvulininkystės ,

nuotekų valymo ir

pan. objektaiKA rūšiavimo, tvarkymo

technologijos

Elektros ir šilumos gamybos ir

paskirstymo technologijos

Komunalinės

atliekos

Respublikinė AEI, KA rinka, AEI,

KA transportavimo ir paskirstymo

šalies lygmenyje technologijos

Kitos šalys

Respublikinė kitų kuro rūšių rinka

Kitų kuro ir energijos rūšių

importas

Žemė kultūrinių

augalų auginimui

Žemdirbystės atliekų

rinkimo, transportavimo

technologijos

AEI perdirbimo ir produktų

paskirstymo technologijos

Žemė energetinių

augalų auginimui

Energetinių augalų

auginimo, nuėmimo,

transportavimo

Elektros,

šilumos ir

kitųkuro ir

energijos

rūšių

poreikiai

Miškai

Miškų kirtimo ir medienos

transportavimo apdorojimo

technologijos

Kitų kuro ir energijos rūšių

eksportas

AEI panaudojimo grandinės blokinė schema

12

AEI modelio schemos fragmentas. Žemės balansas

S0

01

_Z

em

e

S001_Z

U_nau

dm

enos

S001_M

iskai

S001_K

ita_

zem

e

S001_A

riam

a_ze

me

S001_S

odai

S001_P

ievos

S001_M

iskai

_1G

R_pam

isk

S001_M

iskai

_2G

R_to

lesn

i

S001_M

iskai

_3G

R_gudum

a

S001_K

elia

i

S001_U

zsta

tyta

_ze

me

S001_V

anden

ys

S001_Z

eldin

iai

S001_P

elkes

S001_P

azei

ta_ze

me

S001_N

enau

doja

ma_

zem

e

Žemės fondo panaudojimas

Pazeista zeme

S001_Pazeista_Z

Nenaudojama zeme

S001_Nenaud_Z

Nenaudojamos

zemes idirbimas

S001_Z_idirbimas

Vandenys

S001_Vandenys

Želdiniai

S001_ZeldiniaiKita zeme

S001_Kita_zeme

Pelkes S001_Pelkes

Miskai 2 grupe

S001_Miskai_2GR

Miskai 3 grupe

S001_Miskai_3GR

Keliai S001_Keliai

Uzstatyta zeme

S001_Uzstatyta

Savivaldybės teritorijoje

esanti žemė

S001_Z_fondas_tiek Sodai S001_Sodai

Pievos S001_Pievos

Miskai 1 grupe

S001_Miskai_1GRMiskai

S001_Miskai

Zemes ukio

naudmenos

S001_ZU_naudmen

os

Ariama zeme

S001_Ariama

13

Šiau

dai

Mal

kos

Gam

tin

ės d

ujo

s

Kvi

ečia

i

Mie

žiai

Avi

žos

Ru

giai

Cu

krin

iai r

un

kelia

i

Šilu

ma

Elek

tra

Šiau

dai

Mal

kos

Du

jos

LPG

Etan

olis

Drė

gni ž

lau

gtai

(W

DG

S -

we

t d

isti

llers

gra

in a

nd

so

lub

les)

Sau

si ž

lau

gtai

(D

DG

S)

Bio

-ETB

E

Bio

du

jos

Biokuro katilinė

Dujinė katilinė

I kartos bioetanolio

gamyba

Žlaugtų džiovinimas

Biodujų gamyba

Bio-ETBE gamyba

(izobutilenas etc -

kintamos išlaidos)

Modelio schemos fragmentas. Biodegalų gamyba

14

Nagrinėtos alternatyvos

Elektros energetikos sektorius:

a) Tolesnė esamų elektrinių eksploatacija ir jų modernizavimas,

b) Naujų elektrinių įvedimas į eksploataciją (vėjo, hidro, saulės, biokuro, dujų,

branduolinio kuro ir t.t.);

Centralizuoto šilumos tiekimo sektorius:

a) Tolesnė esamų katilinių ir TE eksploatacija, jų modernizacija, pervedimas į

kito kuro naudojimą,

b) Naujų katilinių ir termofikacinių elektrinių statyba (naudojančių iškastinį

kurą ir biokurą, įskaitant komunalines atliekas);

Decentralizuoto šilumos tiekimo sektorius:

a) Tolesnė esamų šildymo ir karšto vandens gamybos prietaisų eksploatacija,

b) Naujų šildymo ir karšto vandens gamybos prietaisų įvedimas į eksploataciją

(biokuro, iškastinio kuro, saulės energijos, šilumos siurblių ir t.t.);

Biokuro gamybos sektorius:

a) Biobenzino, biodyzelino ir jų komponentų gamyba iš įvairių žemės ūkio

kultūrų,

b) Kietojo biokuro gamyba iš medienos, kirtimo atliekų, žemės ūkio atliekų,

medienos pramonės atliekų ir kt,

c) Biodujų gamyba iš gyvulininkystės atliekų, pramonės ir komunalinių atliekų,

žemės ūkio kultūrų, skystojo biokuro priedų gamybos atliekų ir kt; 15

Energetikos sektoriaus raidos analizės matematinis modelis

Atskiros 60 savivaldybių

energetikos sistemos

Respublikinė energetinių

išteklių rinka ir respublikinės

reikšmės energetikos objektai

Nagrinėjamas laiko intervalas

2006-2035 metai,

5 laiko intervalai metuose,

60 kuro, energijos ir žaliavų

rūšių,

Apie 8 tūkstančiai technologijų,

Iš egzistuojančių ir ateityje galimų

technologijų aibės, minimizuodamas

energetikos sistemos raidos ir

funkcionavimo kaštus, išrenka

optimalią technologijų aibę ir

energetinių išteklių rūšis bei

kiekius, kurie patenkina

savivaldybių energijos poreikius

ilgalaikėje perspektyvoje. 16

1. Visų instaliuotų technologijų galios atskirais nagrinėjamo laikotarpio

metais kiekvienoje savivaldybėje ir kiekvienoje nagrinėjamoje AEI

tiekimo sistemos grandyje,

2. Atitarnavusių technologijų išvedimo iš eksploatacijos ir naujų

technologijų įvedimo į eksploataciją dinamika visame

nagrinėjamame laiko periode,

3. Metiniai ar detalesni technologijų įėjimo ir išėjimo srautai (pav.

vartojamo kuro ir gaminamos energijos kiekiai),

4. Reikalingos investicijų apimtys, kintamosios ir pastoviosios

eksploatacinės išlaidos,

5. Atskirų technologijų skatinimui (investicijoms ar gamybai)

reikalingų finansinių išteklių apimtys,

6. Išmetamų į aplinką teršalų apimtys,

7. Visa eilė kitų parametrų.

Matematinio modelio taikymo rezultatai

17

Nagrinėti scenarijai

Vėjo Saulės

Komunalin

ių atliekų

utilizavimo

Išorinių kaštų 1 51.8 0 0 0 Nereglamentuotas Aukštos 0 0 0

Išorinių kaštų siektinas 2 51.8 0 0 0 23 Aukštos 0 0 0

Bazinis 3 0 0 0 0 Nereglamentuotas Aukštos 0 0 0

Teorinis siektinas 4 0 0 0 0 23 Aukštos 0 0 0

Esamas 5 51.8 300 260 1600 Nereglamentuotas Aukštos 0 0 0

Esamas siektinas 6 51.8 300 260 1600 23 Aukštos 0 0 0

Išorinių kaštų B 7 51.8 0 0 0 Nereglamentuotas Žemos 0 0 0

Išorinių kaštų siektinas B 8 51.8 0 0 0 23 Žemos 0 0 0

Bazinis B 9 0 0 0 0 Nereglamentuotas Žemos 0 0 0

Teorinis siektinas B 10 0 0 0 0 23 Žemos 0 0 0

Esamas B 11 51.8 300 260 1600 Nereglamentuotas Žemos 0 0 0

Esamas siektinas B 12 51.8 300 260 1600 23 Žemos 0 0 0

Išorinių kaštų siektinas C 13 51.8 0 0 0 23 Aukštos 500 10 26

Išorinių kaštų siektinas BC 14 51.8 0 0 0 23 Žemos 500 10 26

Esamas siektinas C 15 51.792 300 260 1600 23 Aukštos 500 10 26

Esamas siektinas BC 16 51.792 300 260 1600 23 Žemos 500 10 26

AEI

kainos

Reglamentuojama minimali

instaliuota AEI naudojančių

elektrinių galia 2020 metais, MW

Esama

tarifas

mažų

hidroelektri

nių

gaminamai

elektrai,

Lt/MWh

Numatytas

tarifas

saulės

elektrinių

gaminamai

elektrai,

Lt/MWh

Privalomas AEI

naudojimas 2020

metais, % nuo

galutinių poreikių

Scena-

rijusScenarijus

CO2

mokesčiai,

Lt/t

Esamas

tarifas vėjo

ir biokuro

elektrinių

gaminamai

elektrai,

Lt/MWh

18

AEI dalis bendrame šalies galutiniame

vartojime

0

5

10

15

20

25

30

352006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

Metai

%

Bazinis DAEI

Išorinių kaštų DAEI

Isorinių kaštų

siektinas DAEI

Esamas siektinas

DAEI

Bazinis MAEI

Išorinių kaštų MAEI

Isorinių kaštų

siektinas MAEI

Esamas siektinas

MAEI19

Centralizuotai tiekiama šiluma pagaminta

iš AEI

0

10

20

30

40

50

60

70

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

Metai

%

Bazinis DAEI


Isorinių kaštų

siektinas DAEI

Esamas siektinas

DAEI

Bazinis MAEI


Isorinių kaštų

siektinas MAEI

Esamas siektinas

MAEI

AEI dalis atskiruose sektoriuose

Elektra pagaminta iš AEI

0

5

10

15

20

25

30

35

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

Metai

%

Bazinis DAEI


Isorinių kaštų

siektinas DAEI

Esamas siektinas

DAEI

Bazinis MAEI


Isorinių kaštų

siektinas MAEI

Esamas siektinas

MAEI

Decentralizuota šiluma pagaminta iš AEI

0

10

20

30

40

50

60

70

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

Metai

%

Bazinis DAEI


Isorinių kaštų

siektinas DAEI

Esamas siektinas

DAEI

Bazinis MAEI


Isorinių kaštų

siektinas MAEI

Esamas siektinas

MAEI

AEI dalis atskiruose sektoriuose

AEI dalis tiesiogiai suvartojamame kure

0

5

10

15

20

25

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

Metai

%

Bazinis DAEI


Isorinių kaštų

siektinas DAEI

Esamas siektinas

DAEI

Bazinis MAEI


Isorinių kaštų

siektinas MAEI

Esamas siektinas

MAEI

AEI dalis transporto sektoriaus vartojime

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2006

2008

2010

2012

2014

2016

2018

2020

Metai

%

Bazinis DAEI


Isorinių kaštų

siektinas DAEI

Esamas siektinas

DAEI

Bazinis MAEI


Isorinių kaštų

siektinas MAEI

Esamas siektinas

MAEI

21

Atsinaujinančių ir iškastinių išteklių kiekiai

Bendrosios elektros energijos sąnaudos šalyje, ktne

Išteklių rūšis Mat. Vnt. 2010 2012 2014 2016 2018 2020

AEI ktne 104.9 120.2 218.8 352.5 408.2 426.9

Kiti ištekliai ktne 926.6 971.6 928.0 840.3 846.1 901.7

AEI dalis % 10.2 11.0 19.1 29.5 32.5 32.1

Bendrosios centralizuotai tiekiamos šilumos sąnaudos šalyje, ktne


AEI ktne 297.8 349.8 474.5 610.8 685.4 693.3


AEI dalis % 27.2 31.2 39.3 48.2 54.4 54.8

Energetinių išteklių sąnaudos decentralizuotai šilumos gamybai šalyje, ktne


AEI ktne 407.9 382.6 359.2 346.3 333.0 316.7


AEI dalis % 59.6 57.0 52.7 50.2 47.6 44.5

Galutinių vartotojų suvartojami energetiniai ištekliai savivaldybių lygyje*, ktne


AEI ktne 156.7 181.1 209.4 241.4 277.8 316.3


AEI dalis % 15.0 16.2 17.6 19.2 21.2 23.2

*Nevertinant tų dyzelino poreikių, kurie sunaudojami nagrinėtų žemės ūkio kultūrų auginimui ir biokuro ruošimui.

Galutinių vartotojų suvartojami energetiniai ištekliai respublikiniame lygyje (Transporto poreikiai)*, ktne


AEI ktne 51.8 67.8 86.4 107.4 130.8 157.3


AEI dalis % 2.1 2.6 3.2 3.8 4.4 5.0

*Atėmus tuos dyzelino poreikius, kurie sunaudojami nagrinėtų žemės ūkio kultūrų auginimui ir biokuro ruošimui.

Bendras (Gross final) energijos vartojimas šalyje, ktne


Šalies poreikiai

Tame tarpe AEI ktne 1019.1 1101.6 1348.3 1658.3 1835.1 1910.6

Tame tarpe ne AEI ktne 5296.6 5466.4 5598.1 5607.5 5672.5 5874.5

AEI dalis % 16.1 16.8 19.4 22.8 24.4 24.5

Pastaba: Duomenys paskaičiuoti pagal Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2009/28/EB nustatytą metodiką

22

0

20

40

60

80

100

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

%

Metai

Šalyje vartojamų energijos išteklių struktūra

Mediena

Dujos

Lengvieji naftos produktai

Anglis Sunkieji naftos produktai Suskystintos naftos dujos

Atliekinė šiluma ir

IAE branduolinis kuras

Importuota elektros energija

Šiaudai, žolės Biodujos

Komunalinės atliekos

AEI dalis

23

0.00

5.00

10.00

15.00

20.00

25.00

%

Metai

AEI struktūra

Vėjo energija

Hidroenergija

Saules energija

Seklioji geotermija

Biodujos

Šiaudai, žolės ir jų produktai

Mediena ir jos produktai0.00

0.05

0.10

0.15

0.20

0.25

0.30

0.35

0.40

0.45

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

Metai

%

Saules energija

Seklioji geotermija

24

Elektros energijos gamyba

-2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

GW

h

Metai

Importas/eksportas

Kitos savivaldybių elektrinės

Savivaldybių AEI elektrinės

Anglies elektrinė

Kitos TE

Nauji KCDT blokai

Saulės elektrinės

Vėjo elektrinės

Hidroelektrinės

Lifosa

Ignalinos AE

Klaipėdos TE

Naujas Mažeikių TE blokas

Mažeikių TE

Petrašiūnų TE

Kauno KCDT TE

Kauno TE

Vilniaus KCDT TE

Vilniaus TE-2

Vilniaus TE-3

Lietuvos 300

Lietuvos 150

Galutiniai poreikiai

Vėjo el.

Lietuvos el. KCDT blokas

AEI termofikacinės elektrinės

Iškastinio kuro termofikacinės

elektrinės

Importas

Ignalinos AE

Visagino AE

HE

150 MW

Lietuvos el. 300 MW

blokai

Vilniaus TE-3

Kauno TE

25

Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba pagal kuro rūšis

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Metai

GW

h

Medienos kuras

Šiaudai-žolės

Biodujos Dujos ir skystas kuras

Komunalinės atliekos Atliekinė šiluma ir brand. kuras

Anglis-durpės

Elektra ir geoterminė šiluma

26

0%

20%

40%

60%

80%

100%

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Metai

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Šilumos siurbliai 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 6.5 13.0 20.1 27.2 34.3

Nauji ekonomaizeriai 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 0.0 5.9 12.0 11.2 10.3 13.8 17.3 20.8

Katilinės 6869.2 6534.2 6311.0 7157.2 5142.1 5136.5 5306.3 5475.9 4171.9 2867.8 2844.0 2820.1 2885.9 2951.7 3017.6

Elektrinės 5573.5 5940.2 6130.3 5885.8 7587.3 7709.1 7722.6 7736.0 9849.8 11963.4 11852.6 11741.6 11702.2 11662.9 11623.5

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

MW

h

Metai

Šilumos gamyba

Elektrinės

Katilinės

Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba

Atsinaujinantys ištekliai

Neatsinaujinantys ištekliai

0

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

0.0

1

0.0

7

0.1

3

0.1

8

0.2

4

0.2

9

0.3

5

0.4

0

0.4

6

0.5

1

0.5

7

0.6

3

0.6

8

0.7

4

0.7

9

0.8

5

0.9

0

0.9

6

Ap

kro

va,

san

t. v

nt.

Laikas metuose, sant. vnt.

Dujų/skysto kuro katilai

Dujų-krosnių kuro katilai

Kieto iškastinio kuro katilaiDujų-biodujų TE

CCGT TE

Biokuro TE

Kom atliekų TE

Kuro sąnaudos šilumos ir elektros gamybai

Kuras 2010 2020

Dujos-mazutas 1721.9 1103.4

Medienos kuras 228.3 365.5

Šiaudai-žolės 12.4 161.9

Durpės-anglis 28.0 83.4

Komunalinės atliekos 0.0 329.8

Biodujos 40.6 318.8

Skalūnų alyva 81.3 1.4

Krosnių kuras 2.4 4.3

Elektros energija 44.4 34.1

Saulės, vėjo, hidroenergija 101.4 225.9

Branduolinis kuras 0.0 250.2

Viso 2260.7 2878.6

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

ktn

e

Metai

Elektrinėse ir katilinėse

Branduolinis kuras

Saulės, vėjo, hidroenergija

Elektros energija

Krosnių kuras

Skalūmų alyva

Biodujos

Komunalinės atliekos

Durpės-anglis

Šiaudai-žolės

Medienos kuras

Dujos-mazutas

0

100

200

300

400

500

600

700

800

20

06

20

07

20

08

20

09

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

ktn

e

Metai

Katilinėse

Elektros energija

Krosnių kuras

Skalūnų alyva

Dujos-mazutas

Biodujos

Durpės-anglis

Šiaudai-žolės

Medienos kuras

Bendras šilumos ir elektros energijos gamybos

53% (2006 m.)

n.v.k. 53% (2010 m.)

82% (2020 m.)

Elektrinėse ir katilinėse, ktne

0.0

2000.0

4000.0

6000.0

8000.0

10000.0

12000.0

Metai

MW

kiti šaltiniai 784.1 691.2

Komunalinių atliekų TE 0.0 258.1

Iškastinio kuro TE 1950.7 1313.7

Biokuro TE 179.5 897.9

Iškastinio kuro katilai 6691.2 2301.0

Biokuro katilai 395.1 724.5

2010 2020

Instaliuota šilumos šaltinių galia

-8000.0

-6000.0

-4000.0

-2000.0

0.0

2000.0

4000.0

6000.0

Metai

MW

kiti šaltiniai 457.5 -529.0

Komunalinių atliekų TE 258.1 0.0

Iškastinio kuro TE 521.0 -1183.7

Biokuro TE 759.3 -28.1

Iškastinio kuro katilai 1252.0 -5566.3

Biokuro katilai 485.3 -123.6

Naujai instaliuota Išvesta iš eksploatacijos

3,73 GW

-7,43 GW

Suminės išlaidos šilumos gamybai 2010-2020 metais

-2000

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

14000

16000

Mln

. L

t

Kiti šaltiniai 90.4 176.8 86.9

Komunalinių atliekų

TE

258.1 144.9 -165.8

Iškastinio kuro TE 169.1 942.5 5934.2

Biokuro TE 665.6 490.1 3480.5

Iškastinio kuro

katilai

299.8 867.4 2320.1

Biokuro katilai 612.4 320.3 1629.6

InvesticijosEksploatacinė

s išlaidosIšlaidos kurui

0.0

500.0

1000.0

1500.0

2000.0

2500.0

20

10

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

Bazinis

Išorinių kaštų

Išorinių kaštų siektinas

Esamas siektinas

Išorinių kaštų siektinasC

Esamas siektinas C

Faktinės investicijos2005-08

Investicijos į CŠT ir elektros gamybos įrenginius,

Mln. Lt

Faktinės investicijos 2005-2008 m. siekė tik 45-62% nuo vidutinių skaičiuotinų 2010-2020 m.

Eksploatacinės išlaidos šilumos gamybos įrenginiuose

20.3 20.0 20.8 21.7 27.0 32.3 33.8 35.3 35.9 36.4 37.0

138.3118.2 103.9 89.5 84.4 79.2 64.3 49.4 48.0 46.7 45.4

22.5

21.720.7

19.7 29.9 40.1 54.7 69.2 69.9 70.6 71.2

96.6

98.395.7

93.292.5

91.8 89.7 87.5 76.6 65.7 54.8

0.0

0.00.0

0.011.3

22.7 22.4 22.122.1

22.222.2

20.4

18.817.9

17.0

16.9

16.7 15.6 14.513.7

12.912.2

0

50

100

150

200

250

300

350

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Metai

Mln

. L

t

Biokuro katilai Iškastinio kuro katilai Biokuro TE

Iškastinio kuro TE Komunalinių atliekų TE Kiti šaltiniai

Išlaidų kurui (šilumos gamybai) dinamika

113.3 112.3 122.5 139.7 146.9 152.7 158.3 163.3 168.5 173.6 178.5

347.9 339.5382.3

414.5278.1

98.9 95.9 93.7 91.6 89.7 88.1

57.0 57.868.1

76.5209.5

350.0440.9

537.9 550.2 561.2 571.4

487.2 554.3

602.9

630.8 664.3 689.4564.2

436.0 435.5 434.9 434.614.5

16.3

16.8

17.29.9 1.9

1.91.9 2.0 2.2 2.4

-200

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Metai

Mln

. L

t

Biokuro katilai Iškastinio kuro katilai Biokuro TE

Iškastinio kuro TE Komunalinių atliekų TE Kiti šaltiniai

Šalies žemės fondo išnaudojimas

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

Metai

tūk

st.

ha

Kita žemė

Vandenys

Užstatyta

Keliai

Miškai

ŽŪ naudmenos

Grūdinėmis kultūromis apsėta 14-21%

Vidutinė metinė makroekonominė nauda

(preliminarūs supaprastinti skaičiavimai)

Šilumos gamybos iš biomasės padidėjimo

1 TWh įtaka

•Užimtumui: +699 žm.

•Biudžetui: +4,08 mln. Lt2005

•Prekybos balansui: +27,31 mln. Lt2005

•BVP: +34,07 mln. Lt2005 (0,05 proc. BVP2005)

Atsižvelgiant į pastarųjų metų kuro kainų pokyčius ir įvertinus papildomus efektus, susijusius su tolesniu pajamų panaudojimu Lietuvoje, tikėtina teigiama įtaka yra dar didesnė.

Kaip tokį raidos scenarijų įgyvendinti praktikoje?

Instaliuota šilumos šaltinių galia

0

500

1000

1500

2000

2500

S6

0

S5

8

S5

6

S5

4

S5

2

S5

0

S4

8

S4

6

S4

4

S4

2

S4

0

S3

8

S3

6

S3

4

S3

2

S3

0

S2

8

S2

6

S2

4

S2

2

S2

0

S1

8

S1

6

S1

4

S1

2

S1

0

S8

S6

S4

S2

S a viva ldybė

MW

2010

2020

Viso

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

S6

0

S5

8

S5

6

S5

4

S5

2

S5

0

S4

8

S4

6

S4

4

S4

2

S4

0

S3

8

S3

6

S3

4

S3

2

S3

0

S2

8

S2

6

S2

4

S2

2

S2

0

S1

8

S1

6

S1

4

S1

2

S1

0

S8

S6

S4

S2

S a viva ldybė

MW

2020

Nauji biokuro katilai

Pastaba: Savivaldybių kodai konfidencialumo sumetimais neatitinka jų kodų modelyje

Instaliuota šilumos šaltinių galia Nauji dujų-krosnių kuro katilai

0

10

20

30

40

50

60

70

S6

0

S5

8

S5

6

S5

4

S5

2

S5

0

S4

8

S4

6

S4

4

S4

2

S4

0

S3

8

S3

6

S3

4

S3

2

S3

0

S2

8

S2

6

S2

4

S2

2

S2

0

S1

8

S1

6

S1

4

S1

2

S1

0

S8

S6

S4

S2

S a viva ldybė

MW

2020

Naujos biodujų TE (šiluminė galia)

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

S6

0

S5

8

S5

6

S5

4

S5

2

S5

0

S4

8

S4

6

S4

4

S4

2

S4

0

S3

8

S3

6

S3

4

S3

2

S3

0

S2

8

S2

6

S2

4

S2

2

S2

0

S1

8

S1

6

S1

4

S1

2

S1

0

S8

S6

S4

S2

S a viva ldybė

MW

2020

Pastaba: Savivaldybių kodai konfidencialumo sumetimais neatitinka jų kodų modelyje

Kaip tokį raidos scenarijų įgyvendinti praktikoje?

Direktyvinis: Vadovaujantis respublikinės AEI racionalaus

panaudojimo analizės rezultatais savivaldybėms

„nuleisti“ kiekybinius rodiklius, kuriuos jos

privalo įgyvendinti praktikoje,

Skatinamasis: Detalios analizės dėka įvertinti ir nustatyti

objektyvius ir racionalius (finansinės) paramos

dydžius ir juos įgyvendinti praktikoje įvairių

schemų pavidalu.

AEI platesnio vartojimo skatinimas

1. AEI reklama,

2. Informacinės programos AEI panaudojimo techniniais,

ekonominiais ir gamtosauginiais klausimais,

3. Išorinių kaštų įvertinimas, analizė, tyrimo rezultatų sklaida,

diegimas į atskirų išteklių tarpusavio ekonominio konkuren-

cingumo vertinimą tarptautiniu mąstu,

4. Realios situacijos iškraipymų dėl netobulų įstatymų, taisyklių,

metodikų ir t.t. šalinimas,

5. Verslo sąlygų lengvinimas,

6. Finansinės dotacijos (dalinis investicijų kompensavimas,

specialių tarifų taikymas).

Poveikio tipas Teršalas Efektas

PM10, PM2.5, SO2, O3 Sumažėjusi gyvenimo trukmė

Sunkieji metalai , dyzelino

dalelės, radionuklidai Sumažėjusi gyvenimo trukmė

Nelaimingų atsitikimų

rizika Nelaimingi atsitikimai objektuose ar transporte

Žmogaus sveikatai –

mirtingumas

Triukšmas Sumažėjusi gyvenimo trukmė (veikiant ilgą laiką)

PM10, PM2.5, O3, SO2 Kvėpavimo takų ligos

PM10, PM2.5, CO Širdies ligos

Sunkieji metalai , dyzelino

dalelės, radionuklidai Padidėjusi vėžinių susirgimu rizika, osteoporozė, inkstų funkcijos sutrikimai

PM10, PM2.5 Lėtinis bronchitas, lėtinis vaikų kosulys, astma, apatinių kvėpavimo takų

susirgimai

Gyvsidabris Sumažėjęs vaikų intelektas (IQ)

O3 Astmos priepuoliai

Triukšmas Miokardo infarktas, krūtinės angina, hipertenzija, miego sutrikimai

Žmogaus sveikatai –

susirgimai

Nelaimingų atsitikimų

rizika Nelaimingi atsitikimai objektuose ar transporte

SO2, Rūgštūs lietūs Pagreitintas cinkuoto plieno senėjimas, kalkakmenio, cemento, smėlio,

akmens, dažų irimas

Pastatams

Degimo dalelės Nešvarumai ant pastatų

NOx, SO2 Sumažėjęs derlius: kviečių, miežių, rugių, avižų, bulvių, cukrinių runkelių ir

t.t.

O3 Sumažėjęs derlius: kviečių, miežių, rugių, avižų, bulvių, ryžių, tabako,

saulėgrąžų ir t.t.

Rūgštūs lietūs Padidėjęs kalkinimo poreikis

Augalams

N, S Veikia kaip trąšos

Globalus atšilimas CO2, CH4, N2O

Pasaulinis poveikis mirtingumui, sergamumui, pakrančių erozijai, žemės

ūkiui, energijos paklausai ir kitos ekonominės pasekmės dėl temperatūros

pokyčio ir kylančio jūros lygio

Teršalai ir jų išoriniai efektai

Piniginis išorinių efektų įvertinimas yra komplikuotas,

o rezultatai pasižymi dideliu neapibrėžtumu.

Investicijos

Ekspl. išlaidos

Išlaidos kurui

Produkcijos gamybos

išlaidos

Investicijos

Išlaidos kurui

Ekspl. išlaidos

Išoriniai kaštai

Δ IKa

AEI ir iškastinio kuro technologijos išorinių kaštų atžvilgiu

Visuomenės jaučiamas

konkurencingumas

Ūkio subjektų jaučiamas

konkurencingumas

Organinį kurą

naudojanti technologija

Atsinaujinančius energijos išteklius

naudojanti technologija

Tam tikras

nuostatas

atitinkančių

AEI naudojančių

technologijų

energijos

gamybos

savikaina

Išvengiami išoriniai kaštai

Būtina parama

Pap. efektai ΔE

Galima parama dėl

išvengiamų visų išorinių kaštų

Paramos schemų

įtakotas ir ūkio subjektų

jaučiamas technologijų

konkurencingumas

Galima

maksimali

parama

AEI užtenka, bet juos reikia naudoti protingai

Ačiū už dėmesį

AEI srautų diagrama 2011 m., ktne

1013,4

[4961,9]

Atsinaujinančių energijos išteklių · eksportas Importas/ eksportas Vietiniai ištekliai Vietiniai ištekliai Šalies ekonominė raida Max BVP . Šalies ekonominė raida Analizės

Documents