ATASKAITA APIE SAUGIOS SAVIVALDYBĖS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMĄ 2019 METAIS Saugios savivaldybės koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (toliau – Koncepcija), nustato saugios savivaldybės aplinkos kūrimo tikslus, uždavinius, saugios aplinkos savivaldybėje kūrimo kryptis, saugią savivaldybę apibūdinančius kriterijus, reglamentuoja Koncepcijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą. Pagrindinis Koncepcijos tikslas – didinti gyventojų saugumą, kuriam pasiekti Koncepcijoje numatyti šie uždaviniai: 1) didinti savivaldybių vaidmenį stiprinant gyventojų saugumą ir šios srities gebėjimus; 2) kompleksiškai ir planingai plėtoti savivaldybių veiklą, skirtą gyventojų saugumui stiprinti, atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų saugumo būklę ir kitą savivaldybių specifiką; 3) plačiau informuoti gyventojus saugumo klausimais, diegti jiems saugios gyvensenos pagrindus, didinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių vaidmenį kuriant saugią aplinką, skatinti jų aktyvumą ir savanorystę šioje srityje. Minėtiems uždaviniams įgyvendinti Koncepcijoje yra nustatytos pagrindinės saugios savivaldybės kūrimo kryptys – organizacinės struktūros tobulinimas, planavimo sistemos tobulinimas, vertinimo sistemos kūrimas (tobulinimas) ir vietos visuomenės įtraukimas į saugios savivaldybės kūrimo veiklą – pagal kurias nuosekliai, sistemiškai ir nuolat taikomas teisinių, organizacinių ir kitų priemonių, skirtų situacijai saugumo srityje gerinti, kompleksas konkrečioje savivaldybėje užtikrina, kad svarbiausios problemos saugios savivaldybės aplinkos kūrimo srityje būtų sprendžiamos sėkmingai. Koncepcijos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas Pagal Koncepcijos 28 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau – VRM) yra pavesta vykdyti Koncepcijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą. Siekdama surinkti informaciją apie Koncepcijos įgyvendinimo eigą, VRM 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 1D-836 kreipėsi į Lietuvos savivaldybes prašydama užpildyti ataskaitos formą apie Koncepcijos įgyvendinimą savivaldybėje 2019 m. Informaciją VRM pateikti buvo prašoma iki 2020 m. kovo 6 d. Ankstesnės ir ši ataskaita apie Koncepcijos įgyvendinimą skelbiamos Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje https://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesasis-saugumas-1 skiltyje „Saugios savivaldybės koncepcija“. Siekiant įvertinti, kaip Koncepcijoje keliami uždaviniai ir priemonės jiems pasiekti įgyvendinami, savivaldybės buvo prašomos pateikti informaciją pagal VRM sudarytą klausimyną. Pateiktais klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip savivaldybėse 2019 m. buvo įgyvendinamos pagrindinės saugios savivaldybės aplinkos kūrimo kryptys, kaip vykdomos gyventojų saugumo (viešosios tvarkos ir civilinės saugos) užtikrinimo funkcijos, kas labiausiai būdinga programų ir jų įgyvendinimo priemonių, susijusių su gyventojų saugumo užtikrinimu, planų rengimo procesui 2019 metais, kokioms programoms ir (ar) priemonių planams savivaldybės skiria finansavimą ir kokiais kriterijais remiamasi skiriant finansavimą. Taip pat klausimyne buvo pateikta keletas bendrų klausimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip ir kokiais būdais analizuojama esama gyventojų saugumo būklė savivaldybėse, ar lyginant su 2018 metais pasikeitė savivaldybėms aktualūs nesaugumo veiksniai, probleminės asmenų grupės ir probleminės saugumo požiūriu vietos (teritorijos).
20
Embed
ATASKAITA APIE SAUGIOS SAVIVALDYBĖS KONCEPCIJOS ... · ATASKAITA APIE SAUGIOS SAVIVALDYBĖS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMĄ 2019 METAIS Saugios savivaldybės koncepcija, patvirtinta Lietuvos
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
ATASKAITA
APIE SAUGIOS SAVIVALDYBĖS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMĄ 2019 METAIS
Saugios savivaldybės koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m.
vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (toliau – Koncepcija), nustato saugios savivaldybės aplinkos kūrimo
tikslus, uždavinius, saugios aplinkos savivaldybėje kūrimo kryptis, saugią savivaldybę
apibūdinančius kriterijus, reglamentuoja Koncepcijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.
Pagrindinis Koncepcijos tikslas – didinti gyventojų saugumą, kuriam pasiekti Koncepcijoje
numatyti šie uždaviniai:
1) didinti savivaldybių vaidmenį stiprinant gyventojų saugumą ir šios srities gebėjimus;
2) kompleksiškai ir planingai plėtoti savivaldybių veiklą, skirtą gyventojų saugumui
stiprinti, atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų
saugumo būklę ir kitą savivaldybių specifiką;
3) plačiau informuoti gyventojus saugumo klausimais, diegti jiems saugios gyvensenos
pagrindus, didinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių vaidmenį kuriant saugią aplinką, skatinti jų
aktyvumą ir savanorystę šioje srityje.
Minėtiems uždaviniams įgyvendinti Koncepcijoje yra nustatytos pagrindinės saugios
savivaldybės kūrimo kryptys – organizacinės struktūros tobulinimas, planavimo sistemos
tobulinimas, vertinimo sistemos kūrimas (tobulinimas) ir vietos visuomenės įtraukimas į saugios
savivaldybės kūrimo veiklą – pagal kurias nuosekliai, sistemiškai ir nuolat taikomas teisinių,
organizacinių ir kitų priemonių, skirtų situacijai saugumo srityje gerinti, kompleksas konkrečioje
savivaldybėje užtikrina, kad svarbiausios problemos saugios savivaldybės aplinkos kūrimo srityje
būtų sprendžiamos sėkmingai.
Koncepcijos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas
Pagal Koncepcijos 28 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau –
VRM) yra pavesta vykdyti Koncepcijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą. Siekdama surinkti
informaciją apie Koncepcijos įgyvendinimo eigą, VRM 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 1D-836
kreipėsi į Lietuvos savivaldybes prašydama užpildyti ataskaitos formą apie Koncepcijos
įgyvendinimą savivaldybėje 2019 m. Informaciją VRM pateikti buvo prašoma iki 2020 m. kovo 6 d.
Ankstesnės ir ši ataskaita apie Koncepcijos įgyvendinimą skelbiamos Vidaus reikalų
ministerijos interneto svetainėje https://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesasis-saugumas-1 skiltyje
„Saugios savivaldybės koncepcija“.
Siekiant įvertinti, kaip Koncepcijoje keliami uždaviniai ir priemonės jiems pasiekti
įgyvendinami, savivaldybės buvo prašomos pateikti informaciją pagal VRM sudarytą klausimyną.
Pateiktais klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip savivaldybėse 2019 m. buvo įgyvendinamos
pagrindinės saugios savivaldybės aplinkos kūrimo kryptys, kaip vykdomos gyventojų saugumo
(viešosios tvarkos ir civilinės saugos) užtikrinimo funkcijos, kas labiausiai būdinga programų ir jų
įgyvendinimo priemonių, susijusių su gyventojų saugumo užtikrinimu, planų rengimo procesui 2019
metais, kokioms programoms ir (ar) priemonių planams savivaldybės skiria finansavimą ir kokiais
kriterijais remiamasi skiriant finansavimą. Taip pat klausimyne buvo pateikta keletas bendrų
klausimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip ir kokiais būdais analizuojama esama gyventojų saugumo
būklė savivaldybėse, ar lyginant su 2018 metais pasikeitė savivaldybėms aktualūs nesaugumo
veiksniai, probleminės asmenų grupės ir probleminės saugumo požiūriu vietos (teritorijos).
2
Koncepcijos įgyvendinimo ataskaitų teikimo kokybė
Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių informaciją apie Koncepcijos įgyvendinimą 2019 metais
pateikė 51 savivaldybė (atitinkamai apie Koncepcijos įgyvendinimą 2015 metais pateikė 48
savivaldybės, 2016 m. – 48, 2017 m. – 51, 2018 m. – 54). Visos Alytaus, Marijampolės, Telšių ir
Utenos apskritims priklausančios savivaldybės pateikė ataskaitas. Iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir
Tauragės apskričių ataskaitos nepateikė po vieną savivaldybę.
Ataskaitų apie Koncepcijos įgyvendinimą 2019 metais nepateikė 9 savivaldybės: Jonavos r.,
Neringos, Rokiškio r., Kelmės r., Pakruojo r., Radviliškio r., Jurbarko r., Švenčionių r. ir Trakų r.
savivaldybės.
Savivaldybių veiklos įgyvendinant Koncepciją apibendrinimas
1. Gyventojų saugumo būklės analizė savivaldybėje.
Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamas Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytas uždavinys
„kompleksiškai ir planingai plėtoti savivaldybių veiklą, skirtą gyventojų saugumui stiprinti,
atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų saugumo būklę
ir kitą savivaldybių specifiką“, savivaldybės buvo klausiamos, ar 2019 m. buvo vertinta gyventojų
saugumo būklė savivaldybėje ir kokios iš saugumo sričių buvo vertintos, taip pat kuriuos iš galimų
informacijos šaltinių naudojo esamai gyventojų saugumo būklei įvertinti.
1.1. Ar 2019 m. buvo vertinta esama gyventojų saugumo būklė savivaldybėje?
1.2. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kurias iš saugumo sričių vertinote?
Į šį klausimą atsakymus pateikė visos ataskaitas pateikusios savivaldybės.
38 savivaldybės nurodė vertinusios esamą gyventojų saugumo būklę savivaldybėje 2019
metais. 13 savivaldybių – Alytaus r., Šilutės r., Kazlų Rūdos, Biržų r., Panevėžio r., Panevėžio m.,
Šiaulių r., Telšių r., Plungės r., Ignalinos r., Molėtų r., Širvintų r. ir Ukmergės r. – esama gyventojų
saugumo būklė 2019 metais vertinta nebuvo.
7 savivaldybės nurodė, kad vertino tik kriminogeninę padėtį, 9 savivaldybės vertino situaciją
eismo saugumo srityje, 12 savivaldybių – civilinės saugos būklę1, 3 savivaldybės – gaisrinės saugos
būklę, o 20 savivaldybių nurodė vertinusios visas minėtas saugumo sritis.
Saugumo būklės vertinimas savivaldybėse leistų nustatyti saugumo būklės gerinimo
prioritetus, o periodiškai atliekamas saugumo būklės vertinimas leistų analizuoti ir vertinti saugumo
būklės pokyčius, įžvelgti tendencijas, įvertinti savivaldybės administracinių pastangų įtaką saugumo
būklės pokyčiams, todėl siūlytina periodiškai (kartą metuose) atlikti visų (ne)saugumo sričių
vertinimą.
1.3. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kuriuos iš šių būdų naudojote esamai
gyventojų saugumo būklei įvertinti?
1 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą,
savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus turėtų aptarti savivaldybės civilinės saugos
sistemos būklę.
3
Iš 38 savivaldybių, nurodžiusių vertinusios esamą gyventojų saugumo būklę savivaldybėje
2019 metais, atsakymą į klausimą pateikė 35 savivaldybės.
7 savivaldybės nurodė naudojusios reprezentatyvią gyventojų apklausą, kaip jie vertina
viešojo saugumo būklę savivaldybėje; 13 savivaldybių – vertino gyventojų saugumo jausmą; 2
savivaldybės nurodė organizavusios fokus grupes su bendruomenės atstovais; 26 savivaldybės
konsultavosi su policija dėl karštų „teritorijų“ ir kitų gyventojų saugumo problemų; bendruomenės
saugos auditą bei specializuotą tyrimą gyventojų saugumo būklei įvertinti atitinkamai atliko po 1
savivaldybę; 31 savivaldybė gyventojų saugumo būklei vertinti analizavo turimus šaltinius
(statistinius, tyrimų duomenis, specialistų išvadas, metodinę ir kitą medžiagą); 27 savivaldybės
konsultavosi su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis; 14 savivaldybių – su
nevyriausybinėmis organizacijomis; 18 savivaldybių naudojosi ir elektroninėmis priemonėmis,
leidžiančiomis gyventojams pranešti apie saugumo problemas.
Iš pateiktų atsakymų matyti, kad vis dar labiausiai remiamasi policijos teikiama informacija
(~ 68 proc. savivaldybių), statistiniais, tyrimų duomenimis (~ 81 proc.), konsultuojamasi su kitomis
institucijomis (~ 71 proc.), tačiau rečiau naudojami metodai, leidžiantys iš pirmų lūpų išgirsti apie
gyventojų problemas. Nors gyventojams kai kuriose savivaldybėse suteikiama galimybė naudotis
elektroninėmis priemonėmis, tikėtina, kad dažniausiai gyventojai praneša apie su jais asmeniškai
susijusias saugumo problemas, todėl tokios „tylios“ problemos kaip prekyba žmonėmis, konfliktiniai
nesutarimai bendruomenėse ir šeimose, vaikų teisių pažeidimai ir pan., gali likti nepastebėtos ir todėl
nesprendžiamos.
1 grafikas. Informacijos šaltiniai gyventojų saugumo būklei analizuoti.
1.4. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kokie iš šių (ne)saugumo veiksnių2
yra aktualūs Jūsų savivaldybei?
2 Nesaugumo veiksniai – tai politinio, ekonominio, socialinio, gamtinio ir technologinio pobūdžio priežastys, keliančios
grėsmę visuomenei, atskiriems jos junginiams ar individams ir neigiamai veikiančios jų gyvenimo kokybę.
18,4234,21 5,26
68,42
2,63
81,58
71,05
36,84
47,37
Informacijos šaltiniai gyventojų saugumo būklei vertinti (naudoti savivaldybėse, proc.)
Reprezentatyvi gyventojų apklausa
Gyventojų saugumo jausmo vertinimas
Fokus grupės su bendruomenės atstovais
Konsultavimasis su policija
Kita
Turimų šaltinių analizė
Konsultavimasis su kitomis institucijomis
Konsultavimasis su NVO
Elektroninės priemonės
4
Gyventojų saugumo užtikrinimo veiklai tinkamai planuoti svarbu nustatyti nesaugumo
veiksnius, rizikos (pažeidžiamas) grupes ir rizikos vietas, kurie (-ios) dėl savivaldybių specifikos
(dydžio, geografinės padėties, ekonominės-socialinės situacijos ir t. t.), yra skirtingi atskiroms
savivaldybėms. Nesaugumo veiksniai, rizikos grupės ir rizikos vietos turėtų būti nagrinėjami kartu,
norint nustatyti poreikį diegti specifines priemones saugumo būklei gerinti probleminėje srityje.
Nepaisant savivaldybių specifikos, galima išskirti ir apibendrinti pagrindinių nesaugumo
veiksnių sąrašą. Šie veiksniai yra kontroliuojami valstybės ir savivaldybės lygmens institucijų:
nusikalstamumas, eismo įvykiai, gaisrai ir ekstremaliosios situacijos, nelaimingi atsitikimai ir
traumos, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, prekyba žmonėmis,
savižudybės, smurtas artimoje aplinkoje, patyčios, vaikų ir jaunimo teisių pažeidimai ir kt. Visus
nesaugumo veiksnius iš esmės galima sugrupuoti į penkias pagrindines saugumo sritis, kurioms
reguliuoti nustatytas ir atitinkamas teisinis reglamentavimas: nusikalstamumas, eismo saugumas,
civilinė ir gaisrinė sauga, visuomenės sveikata ir nelaimingi atsitikimai bei vaikų ir jaunimo
saugumas.
Savivaldybių teikiamos paslaugos ir funkcijos yra susijusios su visomis saugumo sritimis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – Vietos savivaldos
įstatymas), savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra švietimo pagalbos teikimo mokiniui,
mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir
koordinavimas, socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas,
išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių sveikatinimo
priemonių planavimas ir įgyvendinimas, saugaus eismo organizavimas, dalyvavimas,
bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos
priemones, savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo
įgyvendinimas, o valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra ir vaikų ir jaunimo
teisių apsauga, civilinė sauga ir priešgaisrinė sauga, radiacinė sauga. Savivaldybės vykdo ir kitas
funkcijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatyme, kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinės
saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme ir kt.) ir susijusias su
minėtomis saugumo sritimis.
Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamas minėtas Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytas
uždavinys ir susijusi rekomendacija „nustatyti opiausias gyventojų saugumo savivaldybėje
problemas, jų priežastis ir sąlygas, taip pat saugumo požiūriu problemines teritorijas ir asmenų
grupes“ (Koncepcijos 21.1.4 papunktis), savivaldybės buvo prašomos nurodyti 2019 metais atlikto
vertinimo metu nustatytus (ne)saugumo veiksnius, problemines asmenų grupes ir problemines
saugumo požiūriu vietas (teritorijas).
Apibendrinus ataskaitų duomenis matyti, kurie nesaugumo veiksniai dažniausiai buvo
nustatyti kaip aktualūs savivaldybėms 2019 metais (visai informacijos nepateikė 17 savivaldybių, iš
jų – 10 savivaldybių, nurodžiusių, kad 2019 m. gyventojų saugumo būklės nevertino):
Viešosios tvarkos pažeidimai – 28/34;
Gaisrai – 27/34;
Eismo saugumas (pavojingas vairavimas, vairavimas išgėrus, automobilių statymas
neleistinose vietose ir kt.) – 26/34;
Ekstremaliosios situacijos ir įvykiai – 24/34;
Alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas – 23/34;
Vaikų ir jaunimo teisių pažeidimai (patyčios, smurtas prieš vaikus ir pan.) – 22/34;
Bedarbiai, atokiose vietovėsegyvenantys asmenys, suaugusieji beišsilavinimo, vyresnio amžiaus asmenys
Esami ar buvę kaliniai
Vienišos mamos, negalią turintysasmenys
Migrantai, tautinės ir kultūrinėsmažumos
Organizuotos nusikalstamos grupuotės
7
Kaip ir (ne)saugumo veiksnių atveju, lyginant su 2018 metais išlieka visiškai panaši situacija
– dažniausiai probleminėmis grupėmis įvardijami socialinės rizikos asmenys, agresyvus jaunimas,
rečiausiai – migrantai bei tautinės mažumos.
Išanalizavus savivaldybių pateiktus duomenis matyti, kad savivaldybių nustatytos rizikos
(pažeidžiamos) grupės siejasi su savivaldybėse nustatytais nesaugumo veiksniais. Alkoholio,
narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas savivaldybėse yra vienas dažniausiai minimų
nesaugumo veiksnių, todėl atitinkamai neblaivūs, asocialūs asmenys bei narkotikus vartojantys ar jais
prekiaujantys asmenys, agresyvus jaunimas, benamiai ir landynių gyventojai yra nurodomi kaip tos
rizikos grupės, kurioms savivaldybės dažniausiai planuoja saugumo priemones (atitinkamai apie 70
proc. ir 42 proc. visų savivaldybių). Kitos dažnai savivaldybių nurodomos rizikos grupės ilgalaikiai
bedarbiai, atokiose vietovėse ar kitose socialiai apleistose teritorijose gyvenantys ar vyresnio amžiaus
asmenys (apie 26 proc. savivaldybių), rečiau – kitos rizikos grupės.
1.6. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kokios probleminės saugumo
požiūriu vietos / teritorijos aktualios Jūsų savivaldybei?
Kaip probleminės saugumo požiūriu vietos (teritorijos) savivaldybėse dažniausiai nurodomi
(visai informacijos nepateikė 16 savivaldybių, iš jų – 10 savivaldybių, nurodžiusių, kad 2019 m.
gyventojų saugumo būklės nevertino):
Apleisti ir neprižiūrimi pastatai ir (ar) viešosios vietos – 27/35;
Socialiniai būstai, bendrabučiai – 21/35;
Gyvenamosios zonos, kuriose susiformavę tam tikrų gyventojų sluoksniai (socialiai
remtinų, asocialių, tam tikrų etninių grupių, migrantų ir pan.) – 15/35;
Prastai apšviestos ar visai neapšviestos gatvės ir (ar) gyvenamosios teritorijos – 14/35;
Sprogmenimis užterštos teritorijos – 12/35;
Tam tikri (didesnės gyventojų koncentracijos) miesteliai, gatvės, rajonai – 9/35;
Naktinės maitinimo ar pramogų įstaigos – 9/35;
Miškai ir atviros teritorijos – 9/35;
Kaimai, vienkiemiai ir nutolusios teritorijos – 9/35;
Paplūdimiai – 7/35;
Potvynio zonos – 7/35;
Pavojingi transporto mazgai – 4/35;
Švietimo įstaigos – 4/35.
Apleisti ir neprižiūrimi pastatai ir (ar) viešosios vietos, socialiniai būstai, gyvenamosios
zonos, kuriose susiformavę tam tikrų gyventojų sluoksniai, prastai apšviestos teritorijos, ypač
atsižvelgiant į paplitusį alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, kelia didžiausią
susirūpinimą savivaldybėms.
Ataskaitos apie Koncepcijos įgyvendinimą 2018 metais duomenimis, siekdamos sumažinti
nustatytų nesaugumo veiksnių, probleminių asmenų grupių ir probleminių teritorijų įtaką gyventojų
saugumo lygiui savivaldybėje 2017–2018 m., savivaldybės nurodė skyrusios savivaldybės biudžeto
lėšas saugumo projektams, programoms finansuoti, taip pat skatinusios saugių kaimynysčių grupių
kūrimą, vykdžiusios švietėjiškas ir prevencines akcijos, taip pat buvo įrengiama vaizdo stebėjimo ir
apšvietimo įranga, eismo saugumo gerinimo priemonės, gerinama infrastruktūra, montuojami
autonominiai dūmų detektoriai, bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis
8
institucijomis bei įstaigomis. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš pateiktos informacijos apie 2019 m.
vykdytas savivaldybės strateginio veiklos plano (SVP) programas ir jų įgyvendinimo priemones,
tiesiogiai susijusias su gyventojų saugumo gerinimu, ir jų finansavimą, ir 2019 metais savivaldybės
iš esmės tęsia 2017–2018 m. taikytas priemones.
4 grafikas. Probleminės saugumo požiūriu vietos / teritorijos savivaldybėse.
Išsamesnė informacija apie gyventojų saugumo būklės analizę savivaldybėse pateikiama
ataskaitos 1 priede.
2 klausimas. Savivaldybės vidinės (organizacinės) struktūros kūrimas.
Įgyvendinant Koncepcijos 19.1 papunktyje nustatytą uždavinį „didinti savivaldybių
vaidmenį stiprinant gyventojų saugumą ir šios srities gebėjimus“, rekomenduojama įsteigti
savivaldybės administracijoje atskirą padalinį (departamentą, skyrių, poskyrį) ar pareigybę,
atsakančius už gyventojų saugumo stiprinimo veiklos organizavimą savivaldybėje, arba pavesti tai
jau įsteigtam savivaldybės administracijos padaliniui (toliau – atsakingas subjektas) ir užtikrinti
tinkamą atsakingo subjekto veiklą (Koncepcijos 20.1 papunktis). Tokio savivaldybės administracijos
įsteigto struktūrinio padalinio paskirtis – visapusiškai padėti savivaldybės tarybai formuoti
savivaldybės (vietos) politiką gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros srityje,
inicijuoti, planuoti, koordinuoti šios politikos įgyvendinimo veiksmus atsižvelgiant į savivaldybės
veiklos prioritetus, vertinti gyventojų saugumo būklę ir jos pokyčius, informuoti vietos visuomenę ir
skatinti ją dalyvauti vykdant veiklą šioje srityje. Be to, tokio atsakingo subjekto įsteigimas ar
paskyrimas taip pat yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių savivaldybės pasirengimą stiprinti gyventojų
saugumą (Koncepcijos 26.1 papunktis). Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinama minėta rekomendacija,
savivaldybės buvo klausiamos apie gyventojų saugumo (viešosios tvarkos ir civilinės saugos)
užtikrinimo funkcijų paskirstymą bei 2019 metais įvykusius vidinius (organizacinius) struktūrinius
pokyčius, susijusius su atskirų padalinių ir pareigybių vykdomų gyventojų saugumo stiprinimo
veiklos organizavimo funkcijų paskirstymu.
77,14
60
42,8640
34,29
25,71
25,7120
11,43
Probleminės saugumo požiūriu vietos / teritorijos (savivaldybėse, proc.) Apleisti ir neprižiūrimi pastatai ir (ar)
viešosios vietos
Socialiniai būstai, bendrabučiai
Gyvenamosios zonos, kuriose susiformavętam tikrų gyventojų sluoksniai
Prastai apšviestos gatvės ir (ar)gyvenamosios teritorijos
Sprogmenimis užterštos teritorijos
Tam tikri (didesnės gyventojųkoncentracijos) miesteliai, gatvės, rajonai
Naktinės maitinimo ir pramogų įstaigos;Miškai ir atviros teritorijos; Vienkiemiai irnutolusios teritorijosPaplūdimiai; Potvynio zonos
Pavojingi transporto mazgai; Švietimoįstaigos
9
2.1. Kas savivaldybėje vykdo gyventojų saugumo (viešosios tvarkos ir civilinės saugos)
užtikrinimo funkcijas?
Atsakymus į klausimą pateikė visos 51 savivaldybė.
Išanalizavus savivaldybių pateiktą informaciją matyti, kad dažniausiai (13/51)
savivaldybėse yra taikomas modelis, kai viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas vykdo specializuotas
viešosios tvarkos padalinys, o civilinės saugos – specializuota pareigybė, atsakinga už civilinę saugą
(Alytaus m., Kauno r., Kėdainių r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Palangos m., Marijampolės, Biržų r.,
Panevėžio m., Šilalės r., Utenos r., Šalčininkų r. ir Širvintų r. savivaldybėse);
Birštono, Kupiškio r., Ignalinos r., Molėtų r., Zarasų r., Elektrėnų ir Ukmergės r.
savivaldybėse (7/51) yra paskirtos atskiros specializuotos pareigybės, atsakingos už viešąją tvarką ir
civilinę saugą).
Viešosios tvarkos ir civilinės saugos užtikrinimo funkcijas atskiri specializuoti viešosios
tvarkos ir civilinės saugos padaliniai vykdo Kauno m., Kretingos r., Šiaulių m., Vilniaus m. ir Vilniaus
r. savivaldybėse (5/51).
Modelis, kai už civilinės saugos funkcijas yra paskirta specializuota pareigybė, o viešosios
tvarkos užtikrinimo funkcijos paskirstytos kitiems savivaldybės administracijos padaliniams ar
specialistams, dabar veikia Alytaus r., Varėnos r., Skuodo r., Pasvalio r., Plungės r. ir Rietavo
savivaldybėse (6/51).
Galiausiai, viešosios tvarkos ir civilinės saugos užtikrinimo funkcijos paskirstytos keliems
savivaldybės administracijos padaliniams ar specialistams Druskininkų, Lazdijų r., Panevėžio r. ir
Akmenės r. savivaldybėse (4/51).
Šakių r. ir Pagėgių savivaldybės pažymėjo, kad savivaldybėje niekas nevykdo viešosios
tvarkos užtikrinimo funkcijų.
4 grafikas. Gyventojų saugumo užtikrinimo funkcijų priskyrimas savivaldybėse.
2.2. Kokie 2019 m. savivaldybės administracijoje įvyko vidiniai (organizaciniai)
struktūros pokyčiai, susiję su atskirų padalinių ar pareigybių funkcijų, susijusių su gyventojų
saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, paskirstymu?
21
5
10 1011
6
2
00
5
10
15
20
25
Viešosios tvarkos užtikrinimofunkcijos
Civilinės saugos užtikrinimo funkcijos
Ska
ičiu
s sa
viva
ldyb
ių
Gyventojų saugumo užtikrinimo funkcijų paskirstymas savivaldybėse
Specializuotas padalinys
Specializuota pareigybė
Funkcijos paskirstytos keliemspadaliniams
Niekam nepaskirta
10
Atsakymus į klausimą pateikė 48 savivaldybės. Klaipėdos r., Palangos m. ir Plungės r.
savivaldybės į klausimą neatsakė.
Didžiojoje daugumoje (37) savivaldybių 2019 metais nevyko jokių vidinių (organizacinių)
struktūros pokyčių, susijusių su atskirų padalinių ar pareigybių funkcijų, susijusių su gyventojų
saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, paskirstymu. Šiaulių r. savivaldybėje 2019
metais buvo įsteigta nauja už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakinga pareigybė, Vilniaus r. – įsteigta
nauja už civilinės saugos užtikrinimą atsakinga pareigybė, Kaišiadorių r. – viešosios tvarkos
užtikrinimo funkcijos pirmą kartą buvo paskirtos esamam savivaldybės administracijos padaliniui ar
pareigybei, Lazdijų r. ir Zarasų r. savivaldybėse – tam tikro savivaldybės administracijos padalinio
ar pareigybės vykdytos viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos buvo paskirtos kitam savivaldybės
administracijos padaliniui ar pareigybei. Šakių r. ir Zarasų r. savivaldybėse tam tikro savivaldybės
administracijos padalinio ar pareigybės vykdytos civilinės saugos užtikrinimo funkcijos buvo
paskirtos kitam savivaldybės administracijos padaliniui ar pareigybei, Kretingos r. – sumažinta
pareigybių etatų viešosios tvarkos padalinyje, Mažeikių r. ir Telšių r. savivaldybėse – padidinta
pareigybių etatų viešosios tvarkos padalinyje, Kauno m. – padidėjo pareigybių etatų skaičius civilinės
saugos padalinyje (2019 m. sausio 1 d. panaikintas Civilinės saugos skyrius ir įsteigtas Civilinės
saugos poskyris Viešosios tvarkos skyriuje), Vilniaus m. savivaldybėje įvyko Viešosios tvarkos
skyriaus pertvarka (sumažintas poskyrių skaičius, sumažėjo vadovaujančių pareigūnų skaičius).
Pažymėtina, kad ataskaitos už Koncepcijos įgyvendinimą 2015 metais duomenimis, 2015
metais 21 savivaldybėje viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos buvo pavestos specializuotiems
padaliniams, tačiau kitose 21 savivaldybėje tuo metu nebuvo įsteigta jokio atskiro padalinio arba
pareigybės. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos nėra niekam
paskirtos vos dviejose savivaldybėse, teigtina, kad vis daugiau dėmesio skiriama funkcijoms,
susijusioms su gyventojų saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, vykdyti –
savivaldybių administracijų organizacinės struktūrose vyksta pokyčiai, esami padaliniai pertvarkomi,
didėja etatų skaičius.
2.3. 2019 m. savivaldybėse veikiančios kolegialios institucijos (komisijos, komitetai,
darbo grupės ir pan.), atsakingos už saugumo atskirose srityse užtikrinimą, kuriose dalyvauja
socialiniai partneriai?
Įgyvendinant Koncepcijos 19.1 papunktyje nustatytą uždavinį rekomenduojama organizuoti
atsakingo subjekto bendradarbiavimą su suinteresuotais subjektais per suinteresuotų subjektų
partnerystės mechanizmą – atitinkamą komisiją, tarybą ar kitą darinį, į kurio sudėtį įeitų savivaldybės
administracijos ir suinteresuotų subjektų atstovai (Koncepcijos 20.3 papunktis).
Savivaldybėje sudarytos atskirų saugumo sričių kolegialios institucijos – vienas kriterijų,
apibūdinančių savivaldybės pasirengimą stiprinti gyventojų saugumą (Koncepcijos 26.2 papunktis).
Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, savivaldybėse turėtų būti
sudaromos tam tikros kolegialios institucijos. Pavyzdžiui, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo
15 straipsniu, savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro etikos ir antikorupcijos komisijas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatomis,
savivaldybėje turėtų būti sudaryta vaiko gerovės komisija, Lietuvos Respublikos saugaus eismo
automobilių keliais įstatymo 10 straipsniu – eismo saugumo komisija. Vadovaujantis Lietuvos
Respublikos civilinės saugos įstatymo nuostatomis, savivaldybėje sudaroma savivaldybės
11
ekstremalių situacijų komisija. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėtos kolegialios institucijos
sudarytos kiekvienoje savivaldybėje (šioje ataskaitoje atskirai neanalizuojamos).
Be šių privalomai sudaromų minėtų kolegialių institucijų, savivaldybės pateikė informaciją
apie kitas jų savivaldybėje veikiančias kolegialias institucijas:
Narkotikų kontrolės komisija – 23/51;
Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo darbo grupė – 12/51;
Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės komisija – 6/51;
Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba – 4/51;
Šeimos (stiprinimo) komisija – 4/51;
Nevyriausybinių organizacijų taryba – 4/51;
Darbo grupė triukšmo valdymo problemoms nagrinėti – 3/51;
Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisija – 3/51;
Švietimo taryba – 2/51;
Jaunimo reikalų taryba – 2/51;
Savižudybių prevencijos darbo grupė – 2/51;
Komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai koordinuoti – 2/51;
Neįgaliųjų reikalų komisija – 2/51;
Vietos bendruomenių reikalų komisija (Bendruomeninių organizacijų taryba) – 2/51;
Tarpžinybinio bendradarbiavimo smurto artimoje aplinkoje klausimais darbo grupė –
2/51;
Gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros komisija – 1/51.
5 grafikas. Kolegialios institucijos savivaldybėse.
Išsamesnė informacija apie vidinės (organizacinės) struktūros kūrimo tendencijas
savivaldybėse pateikiama ataskaitos 2 priede.
45,1
23,53
11,76
7,84
5,88
3,923,92 3,92
Kolegialios institucijos (savivaldybėse, proc.)
Narkotikų kontrolės komisija
Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo DG
Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolėskomisija
Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba,Šeimos (stiprinimo) komisija, NVO taryba
Darbo grupė triukšmo valdymo problemomsnagrinėti, mažmeninės prekybos alkoholiuribojimo komisijaŠvietimo taryba, Jaunimo reikalų taryba,Savižudybių prevencijos DG
Komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai,Neįgaliųjų reikalų komisija
Vietos bendruomenių reikalų komisija,Tarpžinybinio bendradarbiavimo smurtoartimoje aplinkoje klausimais DG
12
3. Planavimo sistemos savivaldybėje kūrimas.
Įgyvendinant Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytą uždavinį rekomenduojama nustatyti
gyventojų saugumo stiprinimo tikslus savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose ir parengti
programas ir (ar) priemonių planus šiems tikslams įgyvendinti, numatyti už jų vykdymą atsakingus
subjektus, reikiamą finansavimą, priemonių įvykdymo terminus ir planuojamus pasiekti rezultatus
(Koncepcijos 21.2 papunktis); užtikrinti programų ir (ar) priemonių planų kompleksiškumą – siekti,
kad programos ir (ar) priemonių planai būtų įgyvendinami visoje ar kuo didesnėje savivaldybės
teritorijoje ir spręstų ne vieną konkrečią problemą, bet kuo daugiau problemų (Koncepcijos 21.3
papunktis); užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant programas ir (ar) priemonių planus dalyvautų