-
BUVS APLINKOS IR SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS A. APLIKAS:
,,Viena ms alies problem - Seim ateina mons, nepasiruo darbui
NACIONALINIO DIKTANTO VERTINIMO KOMISIJOS PIRMININKA.
VENTICKIEN: ,,Mokyklose atsiliekantieji pritempiami, o gabs
apleidiami"
LIETUVOS KARIUOMENS KRJAS .JEZERSKAS: ,,Anksiau patriotus augino
eimose"
ARTRAS ZUOKAS: VIS LAIK JAU PRIE SROV
VILNIAUS TARYBOS NARYS . ILGALIS: ,,Gyvenimas turi bti ne tik
domus, bet ir prasmingas"
-
2
raykite kandidat, kuriuos reitinguojate, eils numerius
-
3
Nr. Vardas PAVARD VIENMANDAT APYGARDA1 Artras ZUOKAS 2.
Senamiesio2 Aldona VENTICKIEN 3. Antakalnio3 Algis APLIKAS 7.
Justiniki4 ilvinas ILGALIS 5. Fabijoniki5 Vydnas SADAUSKAS 58.
Trak-Vievio6 Visvaldas RAKAUSKAS 12. Verki7 Agn ZUOKIEN 6. ekins8
Kstutis BILIUS 41. Kelms-iauli9 Erikas TAMAAUSKAS 19.
Aleksoto-Vilijampols10 Violeta GRIGIEN 26. Nevio11 Nijol
JAGELAVIIEN12 Mindaugas TARNAUSKAS 64. Zanavyk13 Artras ORLAUSKAS
18. Panemuns14 Laimonas JAKAS 40. Teli15 Petras NAUSDA 1.
Naujamiesio16 Regimantas IUPAILA 9. Lazdyn17 Arvydas JAKAS 32.
iluts18 Kstutis NNIUS 30. Alytaus19 Dalia TRAUPAIT20 Jonas JUODKA
4. irmn21 Daiva KELEIEN 52. Visagino-Zaras22 Skirmant GRICINIEN 48.
Bir-Kupikio23 Rita GLIAUDELIEN 59. Kaiiadori-Elektrn24 Audrius
ILGEVIIUS 54. Molt-irvint25 Raimondas UKYS 8. Karoliniki26 Zita
EBRAUSKIEN27 Jolanta PAUKTIEN 50. Slos28 Ruslan KOVALIOV 11.
Paneri29 Vidmantas IMKUS 25. Auros30 Dainius VARNAS 13.
Centro-aliakalnio31 Algis MARCINKEVIIUS 67. Prien-Birtono32
Valdemaras PUODINAS 21. Mari33 Rta SAUSIEN 47. Pasvalio-Pakruojo34
Rimantas MAKRICKAS 28. Auktaitijos35 Sandra VIIEN 35. Plungs36
Vytautas ALYS 24. Sauls37 Vitalija IMKIEN 39. Akmens-Maeiki38
Andrius BDA 17. Petrain39 Jan NARVILIEN 36. Kretingos-Palangos40
Benas Renatas BALTUSIS 20. Baltijos41 Laurynas EMAITIS 23. Dans42
Darius KUDIRKA 14. ilaini43 Algimantas OLENDRA 33. Piet emaitijos44
Eimantas KIRKLIAUSKAS 70. Varnos-Trak45 Vytautas VAITKEVIIUS 53.
Nalios46 Dijana OLSSON 62. Jurbarko-Paggi47 Paulius ULECKAS 29.
Marijampols48 Algirdas GANSINIAUSKAS 49. Anyki-Panevio49 Tomas
KARAUSKAS 45. Kurn-Dain50 Danut BUDREIKAIT51 Regimantas BARAVYKAS
61. Ukmergs52 Sigitas IUPINSKAS53 Vidmantas VALINIUS54 Valdemaras
JASEVIIUS
Nr. Vardas PAVARD VIENMANDAT APYGARDA55 Michail OLISOV56
Sergejus PETUCHAS57 Tomas RAANAUSKAS58 Kstutis PAKALNIS59 Diana
RAZMINIEN60 Gintautas MACEVIIUS61 Rimantas RADIUS62 Vytautas
TARAIL63 Valdas KLIMANTAVIIUS64 Algirdas KIZNIS65 Vincas LAURUTIS66
Rasa CIBULSKIEN67 Edmundas BERNOTAS68 Zygmunt KLONOVSKI 10.
Naujosios Vilnios69 Juzef RUTKOVSKI70 Stanislav OLEVSKI71 Halina
BORAVSKA72 Miroslav SUCKEL73 Valdimaras GUZAITIS74 Gintaras
SODEIKA75 Vaidas RAMOKA76 Benjaminas RIMDIUS 46. iemgalos77 Indr
JAKAITYT78 Rytis MIRONIKAS79 Dangis GUDELIS80 Irena IGNATAVIIEN81
Regina LOPIEN82 Rasa JAKEVIIEN83 Deivydas RUBEIUS84 Mindaugas
GERYBA85 Kstutis GALDIKAS86 Algimantas VENTICKAS87 Roman LOGINOV88
Vytas JAKOBSEVIIUS89 Giedr IK90 Gintaras GIRTAUTAS91 Ingrida
MAONAVIIT92 Augustas VISMANTAS93 Rimantas DABULIS94 Rita
JUOZAPAITIEN95 Darius SEMNAS96 Almut JUZNIEN97 Ingrida URAUSK98
Stas GOTAUTIEN99 Inga LIKIEN100 Gintautas STANKUS101 Antanas
KALNAS102 Jolanta LAVRYNOVI103 Dalia LAMNAIT104 Kristijonas
VALIUS105 Donata GEGIECKAIT106 Gintaras ILEIKIS 27. Vakarin107
Gintautas BABRAVIIUS108 eslovas JEZERSKAS 66. Garliavos
Kandidat sraas
-
TURINYS6 Lietuva pavargo10 A. Zuokas: ,,Vis laik jau prie
srov"12 A. aplikas: ,,Viena ms alies problem - Seim ateina mons,
nepasiruo darbui14 A. Zuokien: ,,Vaikai i ms gavo didiul pamok kaip
prasminga tikti tuo, k darai, kaip svarbu inoti, kodl tai darai ir
negailti savs16 . ilgalis: ,,Gyvenimas turi bti ne tik prasmingas,
bet ir domus"18 Alegorija ,,Politin grybien''20 N. Jagelaviien:
,,Gyvenu kaip ir Js"21 R. ukys: ,,Tegu u mane kalba darbai"22
Lietuvos kariuomens krjas .Jezerskas: ,,Anksiau patriotus augino
eimose"25 A. ventickien: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji
pritempiami, o gabs apleidiami"26 M. Tarnauskas: ,,Norime
pasikeitim? Keiskims ir patys27 V. Sadauskas: ,,Esu savo alies
patriotas28 A. Zuokas ,,Skurdo ekonomika" 30 D. Keleien: ,,Nuo
vaikysts esu maksimalist"31 V. Grigien: Daugiausia problem Lietuvos
region gydymo staigose33 K. Bilius: ,,Valdia daugiausia yra i
sostins - jie likusios Lietuvos be Vilniaus nemato ir nesupranta33
S. Gricinien: ,,Mane pasta ir manimi tiki tai labai svarbus
vertinimas34 Kaip priversti politikus dirbti monms?36 V. Rakauskas:
Nuo jaunysts svajojau bti stiprus ir ginti mones38 Susitikimai su
Kauno ir iauli kandidatais39 V. Puodinas: ,,Net ir klysdami
nemeluokime40 J. Pauktien: ,,Mes, ma miesteli gyventojai, skaudiai
jauiame socialin ir ekonomin atskirt nuo miest41 L. Jakas:
,,Valstyb turi gerbti kari teises42 I partijos gyvenimo. Nuotrauk
kaleidoskopas
N. Jagelaviien: ,,Gyvenu kaip ir Js
20 psl.
A. Zuokien: ,,Vaikai i ms
gavo didiul pamok kaip
prasminga tikti tuo, k darai, kaip
svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti
savs14 psl.
V. Rakauskas:,,Nuo jaunysts svajojau bti stiprusir ginti mones36
psl.
-
6
Lietuva pavargo
Nra nieko baisiau u bv, kai mogus pavargsta, pasiduoda ir
nuleidia rankas, toks nuovargis pasmerkia apatijai ir plaukimui
pasroviui. Lietuva pavargo laukti, kada valdios paadai ir garsios
kalbos taps tikrais darbais moni labui:kada nustosime bti maiausi
atlyginim ir pensij alis Europos Sjungoje;kuomet nebebsime inomi
pasauliui tik kaip greiiausiai nykstanti nacija, kuri neviliai
malinti renkasi degtin ar saviudybs keli; kada ms tautieiai,
dirbantys usienyje, nebus veriami atsisakyti Lietuvos pilietybs,
nes iki iol nesugebame priimti dvigubos pilietybs statymo;kada
valdia savo mones neirs tik kaip darbo jg ir mokesi moktojus, kuri
sunkiai udirbtus pinigus neatsakingais sprendimais ivaisto.Lietuva
gali bti alimi, kurios gyventojai bus patenkinti savo gyvenimu
taip, kaip juo diaugiasi vilnieiai - net 98 proc. (Eurostat
duomenys) apklaust Vilniaus gyventoj atsak: jie patenkinti savo
gyvenimu sostinje. Nuo 2012 met, kai meru buvau irinktas trei kart,
Vilnius iame reitinge pakilo net per penkias pozicijas. Tam, kad
pasiektume tiksl, su komanda jome priek ne vienerius metus, taiau
rodme, kad Vilnius gali tapti regiono lyderiu ir bti iskirtinis
visos Europos kontekste.Lietuvos savivaldybs taip pat gali
ir privalo prieintis Vyriausybs sprendimams, kurie paeidia
savivaldos teises. Ir nors Vilnius eng pirm ingsn, jo pergal prie
Vyriausyb Konstituciniame teisme - tai visos Lietuvos savivaldybi
pergal. Btent po Konstitucinio teismo sprendimo pakeista ydinga ir
antikonstitucine pripainta biudet formavimo metodika, ir daugumai
savivaldybi padidintas biudetas, o Vilniui bus kompensuota
2009-2011 metais padaryta ala 55,8 milijonai eur. Tai pirmas toks
teisinis precedentas Lietuvoje.Anksiau ms n nenordavo girdti dl
politini prieasi ir pasiptliko poirio savivald kaip emesn valdios
grand. Savivaldybi, ypa Vilniaus miesto, biudetai visuomet buvo
sudaromi remiantis politinmis simpatijomis. Kodl gerov, kuria
galime diaugtis sostinje, nepasiekia visos Lietuvos? Mane neramina
valdios poiris ir skirstymas Vilni ir likusi Lietuv. Mes visi esame
vienos alies pilieiai. Todl esu sitikins jeigu pavyko pasiekti
prover Vilniuje, tas tikrai manoma visoje Lietuvoje.Esu silomas
Lietuvos laisvs sjungos (liberal) premjerus turiu patirties, ini,
idj, ir t jau rodiau darbais Vilniuje. Jeigu man su komanda pavyko
pasiekti, kad klestt Vilnius, to manoma pasiekti visoje Lietuvoje.
Toks nuo iol yra pagrindinis mano ir mano komandos tikslas. Tam
dsiu visas savo pastangas, energij ir laik. Tikiu, kad
man ir mano komandai pavyks pasiekti reali pokyi valstybje.
Lietuva turi bti viena - ir laiminga, ir turtinga. Tai tikslas, kur
Lietuvos laisvs sjunga (liberalai) ypa pabria savo programoje iuose
Seimo rinkimuose.Todl turime kuo skubiau teisinti dvigub pilietyb,
sumainti Seimo nari skaii iki 101 ir siekti, kad jis dirbt
kokybikai. 2020 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas turi siekti
1450 eur, gyventojai susirg nebeturi vargti eilse pas gydytojus,
privalome pasiekti, kad ms pilieiai u vaistus nebemokt didiausios
kainos Europoje. Ms vietimo sistema turi auginti asmenybes, kurios
savo ateit matys Lietuvoje, eimoms turi bti sudaryta galimyb
susilaukti vaik tiek, kiek nori, o ne tiek, kiek eimos gali sau
leisti pagal gaunamas pajamas. Turime gerbti dirbanius ir
investuojanius. Tai ms alis, ms gimtin ir mes atsakome u Lietuvos
ateit.
Kvieiame visus Lietuvos mones vienytis u laiming ir turting
Lietuv. Diaugiuosi, kad mums pavyko suvienyti stipri komand, kuri
savo darbais jau ne kart rod, kad yra krjai.Esame realistai ir
siekime MANOMO.
Artras Zuokas
Lietuva pavargo......Lietuva pavargo laukti ir tiktis, kada
gyvenimas taps geresnis ia, ms alyje.
-
7
-
Laimsmatuoklis
O KAIP JAUIATS JS: WWW.LLS.LT/LAIMESMATUOKLIS
LAIMINGIAUSI mons gyvena:
Matuizose 83 proc.Jurbarke 83 proc.Trakuose 80 proc.akiuose 75
proc.Kaune 73 proc.
-
MAIAUSIOS PASAULYJE KAVINS ANT RAT LIETUVOJE
40 DARBO VIET JAUNIMUI
-
VIS LAIK JAU
PRIE SROV
ARTRAS ZUOKASEsate Lietuvos politikas, apie kurio veikl kalbama
ypa daug. Garsjate savo originaliomis idjomis, netradiciniais
sprendimais. I kur tiek energijos? Apie mane paskleista tiek gand
ir mit, kad pakakt kelioms knygoms. Prieastys turbt vairios - vieni
mans nekenia, nes sutrukdiau prasukti, velniai sakant, ne visai
varius darbelius, antri pavydi, kad a anot j, provincijos isioklis
sulauks vos daugiau nei trisdeimties sugebjau tapti sostins meru ir
skmingai gyvendinau projektus, pavertusius Vilni moderniu Europos
miestu, tretiems esu politinis konkurentas, kur lengviau apjuodinti
nei nurungti garbingoje diskusijoje. Kita vertus, ne kart
sitikinau, kad mons neino, ko siekiu ir k galvoju. Pasikalbj
asmenikai, nustemba, kad neatitinku iniasklaidos sukurto vaizdio.
Kaip inoma Lietuvos radijo urnalist Zita Kelmickait yra pasakiusi
esu vienias briedis lauantis ragus.Kuo nusipelniau tokio iskirtinio
dmesio? Kai mintimis pervelgiu prabgusius keturis gyvenimo
deimtmeius, randu tik vien atsakym - a vis laik jau PRIE SROV. Nuo
pirm gyvenimo met buvau priverstas kovoti u save ir savo
artimuosius. Tvo, statybininko, vos ne vienintel atsipalaidavimo
priemon buvo alkoholis, kai girtas sisiautdavo, mamai su trimis
vaikais teko bgti i nam ne kart. O ir dl jo kelt skandal bei reikal
su teissaugos pareignais kent pirmiausia eima. Tai vert mus, vaikus
ir motin, geriau kentti, bet nesisksti. Jau pradinse mokyklos
klasse sau prisiekiau, kad uaugs gyvensiu kitaip nei tvai
nevartosiu alkoholio ir nerkysiu. Per moksleivi vasaros atostogas
dirbdavau kolkiuose, statybose, kroviku. Svajojau tapti mikininku.
Vis dlto paskutiniaisiais metais profesinje technikos mokykloje
apsisprendiau urnalistikos naudai, mat pamgs fotografuoti gamt,
nuotraukas miau siuntinti urnal Ms gamta, taip pat rainjau - pirmus
rainius spausdino urnalai Ms gamta, Moksleivis, laikratis Jonavos
balsas. Norjau bti ten, kur daugeliui nemanoma pakliti, todl nuo
1990-j kaip laisvai samdomas korespondentas dirbau kartuose takuose
Azerbaidane, Abchazijoje, Kaln Karabache, Piet ir iaurs Osetijoje,
enijoje, Padniestrje,
-
Irake. 1993 metais steigme Baltijos naujien agentr Baltic News
Agency.
Gal gale apsistojote ties politika, nors tai, pavadinkime, ne
pats ramiausias usimimas. Kokie motyvai t lm? Svarbiausia paskata,
gal skamba ne be patoso, buvo ir yra noras tobulinti pasaul. Po
7-eri met versle nusprendiau atsidti politinei veiklai - tokiam
gyvenimo poskiui jau buvau pribrends. Vis laik balsavau u
liberalus, nes j ideologija labiausiai atitinka mano sitikinimus
bei siekius. Tiesa, nereikt ms painioti su LR Liberal sjdiu, kurio
lyderis Eligijus Masiulis dabar murkdosi kyininkavimo skandale ir
kurio namuose rasti 250 000 eur grynais. Tai beveik milijonas lit!
Ir tai partija, kuri kasmet gauna 800 000 eur dotacij. Nesu tipikas
liberalas man artimos liberaliosios vertybs. Esu krikionis ir tuo
didiuojuosi.Tiesa, i pradi n nesivaizdavau, kokio pasiprieinimo
sulauks mano sumanymai. Daugeliui partij nieko neveikiani lyderi
tapo kone privaloma steigti antizuokines daugumas Vilniaus miesto
savivaldybje. Buvau tarsi raktis daugumai, kurie nekenia moni su
idjomis ir iniciatyva, gal todl daug toki tautiei palieka ms
al.Pasikartosiu, visuomet jau prie srov tam, kad isiskiriau i kit,
padaryiau tai, ko nepadaro kiti, kad gyvendiniau idjas, kuriomis
netiki niekas. Ir tai ne kart rodiau.
Js kaip konstruktyvaus politiko veikla labiausiai simin ir
tebesimena i met, praleist dirbant Vilniaus meru... Norjau kurti
Vilni, kuriame bt gera visiems - i mintis visada buvo mano
vadovaujamos koalicijos kiu savivaldos rinkimuose. 2000-aisiais
Vilniaus savivaldyb biudet pirm kart alies istorijoje
suformavo programiniu principu, parengtas bei patvirtintas
sostins strateginis planas dvideimiai met iki 2020-j. pusjant io
amiaus pirmam deimtmeiui, Vilnius m rodyti ess dinamikas, atviras
miestas. 2003-aisiais sostinje sukurta apie 30 proc. alies BVP,
2014 metais jis padidjo iki 39 proc., didjo atlyginimai, daugjo
darbo viet, atjo verslas. Lietuvos sostin isiver lyderio pozicijas
turdama maiausias finansines galimybes regione.Skm patvirtina
solidios pozicijos ir tarptautiniuose reitinguose. Eurostat
paskelb, kad Vilnius geriausias Europos miestas. Diaugiuosi, kad
mes visi prie to prisidjome. Vis dlto nacionalin politika - kitos
realijos bei kiti ikiai. Kokie ia Js planai ir lkesiai? Galbt
matote save Lietuvos premjeru? Lietuva pavargo laukti, mons pavargo
laukti, kada galsime gyventi kitaip. Kada itrksime i pastaruosius
metus Lietuvoje vykdomos skurdo ekonomikos gniaut. Valdia mato tai,
k patogu matyti Vilni ir likusi Lietuv, ir i atskirtis neretai
vieai pabriama. Neseniai vis partij lyderius Lietuvoje paraginau
pasirayti partij susitarimus, kad naujajame Seime pirmi darbai,
kuriuos sieksime gyvendinti, bus dvigubos pilietybs
teisinimas ir Seimo nari skaiiaus sumainimas iki 101. Lyg ir
visi dabar ada, o kai pasilai padti para ir patvirtinti, kad tikrai
taip ir padarysime atsakymo nebesulauki. Tad tokius paadus reikt
vertinti labai kritikai. Nepaisant dabartini valdanij mginimo
dangstytis u augani ekonomini rodikli, daugelio alies piliei
situacija nepavydtina, esame nykstanti valstyb, kuriai buvo paadta
ir toliau adama labai daug. Tad ar tie mons verti dar antros,
treios, ketvirtos galimybs? Gerai pagalvokite. Ms vis ateiiai
sukurti reikia telkianios lyderysts, ryting sprendim todl Lietuvos
laisvs sjunga (liberalai) mato mane Lietuvos premjeru.
-
12
Politikas, buvs sveikatos apsaugos ministras A. aplikas
sitikins, kad politikai reikia ruotis ir mokytis.
Esate vienas Lietuvos politikos profesional. Kaip politikoje
atsidrte? Kiek, kaip sakoma, padjo aplinka ir kiek rmts savo
pastangomis? Dl aplinkos viskas aiku, mano kilm su jokia
nomenklatra neturi nieko bendro - tvelis, paprastas dzk bernas nuo
Merkins, soviet buvo 25 metams lageri nuteistas pagal straipsn U
tvyns idavim, pagal kur po karo tiesiog suaudydavo. Po Vorkutoje
praleist septyneri met mirus Stalinui amnestuotas gro Lietuv su
vilko bilietu, be joki profesini perspektyv ir vis gyvenim buvo
paprastas darbininkas, kaip ir mama. Natralu, kad galjau remtis
vien savo jgomis. Vilniaus inineriniame statybos institute gijs
ininieriaus geodezininko specialyb padirbjau
darbininku-kontrolieriumi, geodezininku, ininieriumi geodezininku,
ir prasidjo Lietuvos Persitvarkymo Sjdio era. 19891992 metais
dalyvavau jo veikloje kaip agitatorius, Sjdio reklamins mediagos
platintojas, grupi koordinatorius, rinkim komisij narys. Dalyvavau
visose ir Nepriklausomybs prieaurio, ir pirmose atsikrusios
nepriklausomos Lietuvos rinkim kampanijose, pats jokias pozicijas
nekandidatuodamas.
ALGIS APLIKAS: ,,Viena ms alies problem - Seim ateina mons,
nepasiruo darbui
Buvau eilinis Sjdio kareivis ir negalvojau apie politiko karjer,
valdia man ilgai neatrod domi. Taip tssi iki pirm laisvos Lietuvos
savivaldybi rinkim. Tada suglumino faktas, jog po rinkim vadov
pareigybes pretendavo beveik vien buv sovietins nomenklatros
atstovai. Jau amin atils Sjdio mogus Tautvydas Lideikis, kur laikau
vienu savo politini mokytoj, tada pasak labai konkreiai ir
tiksliai: Ko inkti? Tiesiog eik ir dirbk. Svarsiau neilgai ir
1990-aisiais buvau paskirtas Vilniaus mikrorajono Justiniki seninu.
Taip prasidjo mano kaip profesionalaus politiko kelias, manau, juo
keliauju nuosekliai - nuo senino iki ministerij vadovo pozicij bei
Seimo pirmojo vicepirmininko.
Kiek Lietuvai aktuali profesionali politik gausos, o gal
atvirkiai - trkumo problema? mons nori, kad juos operuot gydytojas
profesionalas, finansus tvarkyt finansininkas, tad kodl politikoje
turi dirbti mgjai ? Politikai reikia ruotis ir mokytis.Esu
sitikins, kad viena ms alies problem ta, kad Seim ateina mons,
nepasiruo darbui, o Seimo nario pareigas iri kaip lengv pabuvim.
Pasiirkite, koks pastarojo Seimo nari posdi lankomumas? K politikas
gali nusprsti, jeigu jo jau nuo piet Seimo salje n kvapo?Po
kiekvien rinkim kokia pus
MONS NORI, KAD JUOS OPERUOT GYDYTOJAS PROFESIONALAS, FINANSUS
TVARKYT FINANSININKAS, TAD KODL POLITIKOJE TURI DIRBTI MGJAI? JUK
JIE SPRENDIA, KAIP GYVENSIME MES, KAIP GYVENS VISA LIETUVA
ALGIS APLIKAS
-
13
Seimo sudties pasikeiia ir por met ta pus pratinasi prie
politiko darbo, nors turt dirbti Lietuvos moni labui. Panai
situacija ir savivaldybi tarybose. Kiekvienos naujos kadencijos
pradioje valstybje gauname sumait ir vis nesiliaujame stebtis, i
kur tiek suiruts po kiekvien rinkim.Todl naivs ir neprofesionals
atrodo vieojoje erdvje nuolat girdimi ksniai apie permain poreik.
Koki? Senose demokratijose niekas nereikalauja nuolatini perkratym,
kurie tiesiog atnea chaos valstybje. Politika tai kantrus,
nuoseklumo bei universali ini reikalaujantis darbas, jokio
lietuviko dviraio ia iradinti nra reikalo, tereikia pasimokyti i
senos demokratijos valstybi, kurios todl ir turtingos bei
patikimos, kad
j politikai yra profesionalai. Pakanka palyginti, kiek mokym bna
kokios Vokietijos ar Danijos parlamentuose kadencijos pradioje, ir
kiek Lietuvoje. Ir, svarbiausia, kokia dalis lietuvi parlamentar io
sunkaus amato mokosi, o kokia arogantikai visk ino i anksto arba
teusiima banalia savireklama. Asmenikai esu links koncentruotis
valstybs valdym bei aplinkosaug ir statyb. Kadangi dirbau Seimo
sveikatos reikal komitete Aplinkos bei Sveikatos apsaugos ministru,
manau pastu ir iuos sektorius, juo labiau, kad dirbdamas verslo
konsultavimo srityje, su statybos, aplinkosaugos ir sveikatos
apsaugos sistem problematika susiduriu i nepolitins puss, kas
pridjo patirties, supratimo
ir net, sakyiau, politins-profesins iminties. Man labai
priimtinas yra Lietuvos laisvs sjungos (liberal) programinis
silymas mainti Seimo nari skaii iki 101 ir pailginti jo kadencij
iki penkeri met. Ilgesns kadencijos maint populizm ir galint dirbti
profesionaliai ir atsakingai, o svarbiausia sumainus Seimo nari
skaii didt konkurencija tarp politik, ir tai garantuot geresn Seimo
darbo kokyb. Norime to ar nenorime, mes jau gyvename globaliame
pasaulyje, todl reikalavimai statym leidjams labai iaug jie turi
bti isilavin, protingi, siningi, rpintsi ne tik savo parapija, bet
matyt Lietuv Europos bei pasaulio kontekste.
Justiniki vienmandat
-
14
Visuomens veikja ir vairi socialini projekt iniciator, trij vaik
mama, mona, verslinink, Europos met moters nominant. Nors Vilniuje
gimusi ir augusi A. Zuokien kiekvien dien supa skirtingi mons, o
moteriai netrksta vairios veiklos, taiau jau 14 met labai svarbus
Agns Zuokiens projektas krties vio prevencijai skirta iniciatyva
Nedelsk.
iemet Nedelsk skaiiuoja jau 14-uosius metus. Agne, ar pati inote
skaii, kiek moter buvo patikrinta roiniame autobuslyje?Apie 100
tkstani. Tikslaus skaiiaus nepasakysiu, nes tai nra taip svarbu.
Skaudu, kai ateina moterys, kurioms tenka itarti paius sunkiausius
odius: Daugiau nedelsk. Mes tik tikriname, o kilus tarimui moterys
turi kreiptis gydytojus.
Tai ne tik skaiiai, taiau ir moni likimai?Taip. Daug istorij,
daug moter, daug aar. Krties v tarme madaug tkstaniui moter. is
projektas paliet j likimus, j eim, vaik gyvenimus. Daugumai moter,
apsilankiusi autobuslyje,
AGN ZUOKIEN: ,,Vaikai i ms gavo didiul pamok kaip prasminga
tikti tuo, k darai, kaip svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti
savs
A IKI IOL NEINAU, AR T PIRM BUVAU PASIRUOUSI PIRM KART IGIRSTI
DIAGNOZ VYS. TAI BUVO SAULTA 2003-IJ VASARA, DRUSKININKAI. PROJEKTO
NEDELSK PRADIA, KAI MS MEDIK KOMANDA PIRM KART NUSTAT V. IKI IOL
PRISIMENU T MOTER JI SU VAIKAITE BUVO IJUSI PASIVAIKIOTI, O
PAMAIUSI ROIN AUTOBUSL ATSITIKTINAI NUTAR PASITIKRINTI. OKAS BUVO
IR MAN, IR JAI. IOJE VEIKLOJE BUVO IR TEBRA DAUG PRASMS.
AGN ZUOKIEN
tai buvo pirmoji gyvenime paintis su mamologu. Nesvarbu, ar
moteriai 20, 50 ar 80 met, daniausiai dar niekas j gyvenime nebuvo
tikrins. Nepateisinama, kad Lietuvoje tokia situacija ir moterys
laiku negauna pagalbos, maai dmesio skiriama lig prevencijai.
Kodl btent krties vio prevencija, o ne kita iniciatyva?Todl, kad
prie keturiolika met nuo ios ligos mirdavo daug moter. Tai
klastinga liga, kurios moterys laiku ne tik nepastebi, taiau ir
nesusimsto apie btinyb tikrintis. Nedelsk projektu norjome ne tik
kviesti moteris pasitikrinti, taiau ir skleisti ini apie krties v
daniausi onkologin moter lig. Juk laiku diagnozavus krties v,
galima igelbti daugiau kaip 90 proc. moter.
Prireik 14 met kai pradjau Nedelsk, Lietuva pagal igyvenamum nuo
krties vio buvo priepaskutin Europoje (po ms tik Albanija), o
iandien aplenkme deimtis ali tarp j Jungtin Karalyst, Airij,
Vokietij, Pranczij, Danij. Esu laiminga inodama,
-
15
ekins vienmandat
kad savo laik ir energij skyriau prasmingai veiklai.
Js verslinink, trij vaik mama, mona, politik. Ko Jumyse yra
daugiausiai? Mamos, aktyvios verslininks ar nam eimininks?Manyje
daugiausiai Agns. Kartais esu kovojanti, kartais klystanti, kartais
kurianti, kartais laukianti, rytais gerianti kav ir vertinanti nam
ramyb. Manau, kad esu tokia, kaip ir visos.
Neseniai Js vyras politikas Artras Zuokas socialiniame tinkle
pasidalino vaizdo rau, kuriame Jus gimtadienio proga sveikina
draugai, biiuliai, eima. Js dukra pasak fraz: Jei ne tu, mans ia
nebt. Ir ne tik todl, kad tu mane pagimdei, taiau ir todl, kad
imokei siekti savo tiksl. Taip, tai buvo didel staigmena, buvo be
galo jauku, gera, graudu, netikta. Kai augo vaikai, mudu su vyru
dirbome labai daug. Ar galjau daugiau laiko skirti vaikams? Galbt.
Bet jei turiau galimyb t laik pakartoti, pakeisiau labai maai. Mano
vaikai i ms gavo didiul pamok kaip prasminga tikti tuo, k darai,
kaip svarbu inoti, kodl tai darai ir negailti savs, neskaiiuoti
darbo valand, kaip galima imtis pai keisiausi sumanym.
Didiuojuosi savo vaikais, esu dkinga u tai, kad gimiau savo tv
eimoje viskas, k turiu, mano paios vertybs ir pasaulio matymas
pradjo formuotis dar vaikystje. Pamenu, kai tvai grdavo i darbo,
visi kartu ruodavome vakarien ir daug kalbdavoms. Paprasti dalykai,
taiau taip sir atmint. Juk visos didiausios pasaulio vertybs avi
savo paprastumu ir tikrumu.
Trys odiai, kurie Jums yra patys svarbiausi? Trys Js atspirties
takai? eima, sveikata, Lietuva. Diaugiuosi, kad mano vaikai gim jau
Nepriklausomoje Lietuvoje, diaugiuosi savo eima. Ji tokia, apie
koki ir svajodavau paauglystje. Matyt, ne iaip sau sakoma, kad
svajons pildosi.
Kodl taip akcentuojate sveikat? Esate jauna, sveika ir
veikli.Vaikystje sirgau sunkia kaul liga, daug laiko praleidau
Santariki klinikose, metus teko vaikioti su ramentais ir iksti
skausmingas procedras. Nors ir ne tokia moderni
ir taip toli paengusi kaip dabar, medicina man padjo, o sutikti
gydytojai buvo verti kiekvieno itarto Hipokrato priesaikos odio.
Medikams jauiuosi skolinga u tai, kad iandien galiu vaikioti ir
gyvenu visavert gyvenim. Bdama ligoninje maiau daug fizin skausm
keniani moni, todl labai gerai suprantu tikrj odio sveikata prasm
ir kokia ji svarbi kiekvieno gyvenime.Kai kalbu apie sveikat, kalbu
ne tik apie krties v. Man kelia nerim neteisingos vaist kainos,
ilgos eils gydymo staigose ir tai, kad pacientai negauna jiems
priklausani paslaug. inau, kokiomis ligomis serga ms sveikatos
apsaugos sistema ir kokiais vaistais j reikt gydyti. Norint tai
pakeisti, reikalinga patirtis ir inios. A j turiu.Reikia ir pinig.
Norint sutvarkyti alies sveikatos apsaugos sistem reikalingos
nemaos ilaidos.Apskritai turime keisti poir, nes sveikatai skirti
valstybs pinigai nra ilaidos. Tai - investicija moni sveikat, jos
isaugojim ir stiprinim. Didiuojuosi tuo, kad
mans niekas niekada nenupirko ir nenupirks. Jau daug met esu
raktis farmacininkams, greitj kredit bendrovms, neatsakingam maisto
pramons verslui. Tokia pati iliksiu ir toliau, nes man tai atrodo
labai svarbu. Su sveikata susij labai daug: laimingi vaikai, juos
auginantys tvai, visavertis gyvenimas, ramios naktys ir dienos.
-
16
Koks Js gyvenimo vykis buvo linksmiausias ir domiausias?Ko gero,
tai TV oki projektas, kur buvau pakviestas dalyvauti. Sutikau ne i
karto, o po ilg svarstym apsisprendiau. Ir labai diaugiuosi, jog
nepraradau io gyvenimo suteikto anso ibandyti save visai kitoje
aplinkoje.Tai buvo geriausias mano gyvenimo nuotykis ir nors
puikiai suvokiu, jog pagautas azarto su kai kuriais vaidmenimis gal
ir persistengiau, bet tokia yra ou scenos kaina. Ten savos
taisykls. Jei kai kam juokingai ar net, j poiriu, nepateisinamai
atrodiau su ekstravagantikais kostiumais, tai okdamas su Seimo
darbo kostiumu biau atrods dar juokingiau ir, ko gero, po pirmos
laidos biau irov ibalsuotas, o iame projekte nujau iki galo.
Niekada dl tokio savo sprendimo nesigailjau ir nesigailsiu.
Suprantu ir tuos, kuriuos okiravo mano pasirodymas, pavyzdiui,
karvs kostiumu, bet i moni jau i karto po projekto atsipraiau, nors
inau, jog t, kurie suprato ou anr, gebjo atskirti scen nuo
tiesiogini pareig Seime ir kuriems ms su partnere Karina okiai
patiko, buvo enkliai daugiau ir visiems jiems iki
iol esu dkingas u palaikym. Beje, kad ir kas kaip vertint, bet
okis karvs kostiumu neabejotinai buvo visiems pats simintiniausias.
Nors nuo projekto jau prajo 6 metai, politiniai oponentai, kai
neturi daugiau ko prikiti, ar pikti anoniminiai komentatoriai vis
dar ilemena karve tu, kas man sukelia tik atlaidi ypsen. Manau, jog
gyvenimas turi bti ne tik prasmingas, bet ir domus. Mano toks ir
yra.
Liberalizmui esate itikimas vis savo politin veikl, kuri ne
tokia jau trumpa - 17 met. Tokia gyvenimika ir pilietin pozicija -
kaip ji formavosi?1999 metais tuometin Lietuvos liberal sjunga
(LLS) kr skyrius visoje Lietuvoje, taip pat ir Teliuose. Buvau
aktyvus rajono gyventojas, skmingai vadovavau eimos verslo monei ir
kartu su tiu nutarme ibandyti save ir politikoje. krme LLS Teli
skyri, ttis tapo jo pirmininku, a miausi vadovauti rinkim tabui ir
po trij mnesi politinio darbo mus abu irinko Teli rajono taryb.
Pamenu, jog tuomet buvau ne tik
ILVINAS ILGALIS: ,,GYVENIMAS TURI BTI NE TIK DOMUS, BET IR
PRASMINGAS
NORS NUO PROJEKTO JAU PRAJO 6 METAI, POLITINIAI OPONENTAI, KAI
NETURI DAUGIAU KO PRIKITI, AR PIKTI ANONIMINIAI KOMENTATORIAI VIS
DAR ILEMENA KARVE TU, KAS MAN SUKELIA TIK ATLAIDI YPSEN.
ILVINAS ILGALIS
-
17
aktyvus, verlus, bet ir labai kritikas vietins valdios atvilgiu,
mane kreipdavosi labai daug teliki jausdami skriaudas bei neteisyb
ir a u juos koviausi kaip litas, o vyresni ir labiau patyr vietos
politikai vis sakydavo, jog kad ir kiek stengiausi, vienas kaln
nenuversiu. Ir i tikro, po kurio laiko supratau, kaip svarbu
siekiant rezultat dirbti sutelktoje bendramini komandoje.Tokia buvo
pradia, o politin karjer Vilniuje pradjau Artro Zuoko kvietimu, su
kuriuo nuo 2004-j dirbame kartu ir jau esame ugrdinti vairiausi
politini batalij, bet visada buvome ir esame itikimi liberaliai
ideologijai, kurios pamatas - ne tik individo laisvs, bet ir
atsakomyb. Politikoje esu sukaups didel patirt: teko aktyviai
padirbti, jog antrai kadencijai Prezidentu bt irinktas Valdas
Adamkus.
Kokias pamokas teko imokti bnant 2008-2012 met kadencijos Seimo
Jaunimo ir sporto reikal komisijos pirmininku. Irinktas Seim irgi
koncentruosits i srit? Taip, darbas Jaunimo ir sporto reikal
komisijos pirmininku man buvo labai svarbus. Parengiau Kno kultros
ir sporto strategij iki 2020 met, ji patvirtinta Seime su konkreiu
veiklos planu visoms ministerijoms. Tik bda ta, jog dabartins
kadencijos Seimas io svarbaus dokumento negyvendina.Gaila, nes
judant strategijoje numatytomis kryptimis buvo galima padaryti
didel prover skaidriau paskirstant sporto las, pltojant
infrastruktr, didinant sportuojanij skaii ir taip prisidedant prie
Lietuvos moni sveikatos stiprinimo bei siekiant auktesni rezultat
profesionaliame sporte. Todl grs Seim imsiuosi aktyvi veiksm, kad i
strategija bt pagaliau pradta gyvendinti. Gaila, jog nepavyko
nemokamus televizijos kanalus grinti Eurolygos krepinio
transliacij, nors dl to plujau vis kadencij, buvo liks paskutinis
ingsnis balsavimas Seime. Dabartinis Seimas, veikiamas lobistini
vienos i komercini televizij interes, ias pastangas sugriov.
Yra sporto realijos, kurios nebtinai visuomenei palankios
(tarkime, su sportu susijs layb bei azartini loim verslas). K ir
kaip iame svarbiame sektoriuje sieksite
sprsti? Azartini loim statymo rengimo ir primimo Seime
peripetijos skaudi tema, nes kaip Finans ir biudeto
komiteto narys io svarbaus statymo rengimo miausi dar 2009
metais. Man vadovaujant kartu su Finans ministerijos, Loim prieiros
tarnybos specialistais buvo parengtas visuomens apsaug orientuotas
statymas. Suprantama, jis nebuvo
Fabijoniki vienmandat
VISK ESU PRATS DARYTI IKI GALO, TODL NORIU GRTI IR PABAIGTI
SKMINGAI PRADTUS DARBUS BEI IMTIS NAUJ DARB SKAIDRINANT SPORTO
FINANSAVIM, DIDINANT SPORTUOJANI SKAII, STIPRINANT MONI SVEIKAT,
SAUGANT VISUOMEN NUO ALING PROI.
ILVINAS ILGALIS
palankus io verslo magnatams, ir ie, susitar su tuometiniais
valdaniaisiais Konservatori partijos ir Liberal sjdio atstovais,
taip pat kai kuriais socialdemokratais, dar visk, jog sutrukdyt
statymo primimui. Gal gale i sritis liko reguliuojama prie beveik
20 met priimto, beviltikai pasenusio statymo.
ioje srityje turiu sukaups didiul patirt ir inau kaip apsaugoti
ne tik visuomen nuo aling proi, bet ir sport nuo vio sutart
layb.
Visk esu prats daryti iki galo, todl noriu grti ir su ms darnia
komanda pabaigti skmingai pradtus darbus bei imtis nauj darb
skaidrinant sporto finansavim, didinant sportuojani skaii,
stiprinant moni sveikat, saugant visuomen nuo aling proi.
-
18
POLITIN GRYBIEN
ALEGORIJA__
Ar politins rinkim batalijos turi panaumo ir net procedrins
giminysts su grybavimu?
NEABEJOTINAI. __
Alegorija
-
19
____
Alegorija
Ar politins rinkim batalijos turi panaumo ir net procedrins
giminysts su grybavimu? Neabejotinai. Pirmiausia, kaip ir gryb
katalogo atveju kandidat Seimo narius sra stropiai sudaro visuomens
bauginta Vyriausioji rinkim komisija. I to srao mes sugrybaujame
politik rinkin, viltingai tikdamiesi pasigaminti ir gyvenimo kokybs
lkesius (alk) tenkinsiani, ir atraktyviai kvapni politin grybien.
Grybien pagal apibrim yra sriuba, Lietuvoje gana populiari. Kiek
apmaudu, kad grybien daniausiai siejama su pievagrybiais, nors
wikipedia nurodo alies mikuose bei laukymse dygstant daugiau kaip
1000 kepurtj gryb ri, i kuri 382 arba nedraudiama, arba net
rekomenduojama valgyti. Nuo tokios gausybs gali apimti neviltis ar
net lengvas pamiimas, bet rinkj garbei dera pastebti, kad mons
paprastai renka kelias lengvai atpastamas ris, tokias kaip
baravykai, lepiai, mds, kazlkai, raudonikiai ir pan. Plsti renkam
gryb sra mikologai nepataria. Sunku pasakyti, kiek rinkjus, tarp j
ir mikologus, tenkina imetin kandidat Lietuvos Seim vairov. Logika,
kad normalaus, pakaltinamo grybautojo-rinkjo tikslas rasti,
atpainti ir nurauti btent atpastam ri kandidatus. Lietuvos rinkim
istorija jau suteikia pagrindo konstatuoti, kad balans tarp aromato
(nebtinai malonaus) ir vis taip godojamos gyvenimo kokybs poreikio
pasiekti nra paprasta, pykinimo ir net vmimo nuo politins grybiens
precedent nutinka ne taip ir maai. Smelkiasi tarimas, kad
nurodydama gausyb valgytin gryb wiki mus kiek klaidina, mat ypa
vertingos, elitinmis laikytinos tik kai kurios negausios gryb
eimos, tokios kaip baravykini ar baravykiei. Bet kuriuo atveju tik
tikrinis baravykas ar baravykas pauolis su keliais negausiais
kolegomis teistai pripildo siel palaimos. Logika, kad baravykus per
eilin rinkiminio grybavimo sezon raunasi visi, ir ia nemanoma
ivengti tam tikros painiavos. Sunku pasakyti, k i ties galima
laikyti politiniais baravykieiais. - Liberal sjd ar po ios partijos
vliava Seim besiverianius garsius esamus ir buvusius sportininkus.
Ypa po to, kai dabar jau buvs Liberal sjdio veikjas tariamas i
koncerno MG Baltic pams 106 tkstani eur ky. Brelis buvusi
sportinink parlament vl bandys patekti ir su Darbo partija. Gal ir
taktinis jimas, ypa kai politin grybautoj apninka godumas ir jis
rauna visk i eils ar yra labai jau neatsparus silpnybms - Darbo
partijos baravykai per prajusius rinkimus ir kaljimuose, ir
Zaras-Visagino rinkim apygardoje pagarsjo bals pirkimu.
Patiklus,
patyrimo stokojantis grybautojas usirovs ant lyg ir baravyko
aitriojo puynbaravykio skubotai kimba ant nepriekaitingos,
baravykikos pastarojo ivaizdos jauko ir taip gal gale sugadina vis
grybavimo malonum bei naud, mat anas ne tik nevalgomas, bet kariu
skoniu sugadina vis grybien.
Taip pat sunku pasakyti, kiek politiniam grybautojui prasminga
apsunkinti save abejotinos kokybs politins grybiens ingredientais,
galbt ir dl nekantrumo nepraeinant pro politinius grybus, kurie jau
atsidr sriuboje uuot puikavsi statym projekt iniciatyvomis,
teusiima savireklama pavyzdiui, ypa garsiai skalambija apie
kabinete Seime dingus kompiuter bei 9 tkstanius eur po to, kai
teissauga ten vykd kratas, vykstant tyrimui dl prekybos poveikiu.
Vieojoje erdvje is Tvarkos ir teisingumo politikas jau patikimai
inomas dl tarim salmonelmis koldnuose, o
ne ygdarbiais dirbdamas savo tiesiogin statym krimo darb.
Ir rinkim, ir grybavimo praktikoje inomi, gana paplit bobausio
ar aarojanios
jaunabuds atvejai. Dauguma bobausius valgyti lyg ir gali,
bet
jautresniems monms tas gali baigtis ne ypa gerai, todl
specialistai dl visa ko pataria bobaus prie vartojim ne maiau kaip
du kartus pavirti po 10-15 minui. Aarojanti
jaunabud - erzinaniai danas, lendantis rinkjo akirat, sen
ridikli
kvapo kartokas grybas. Na, prisirausite toki, ir kas i to? Bet
kuriuo atveju nuo 1964-j uregistruota 160 miri apsinuodijus
valgomaisiais bobausiais. Nuodingas valgomasis bobausis - tai
bent...Justino Marcinkeviiaus veikale Gryb karas pateikiama
romantika, lengva gryb
konfrontacijos versija, gi tikrieji karai dl teiss virti
politini grybienje nuoms ir bekompromisiai, kaip ir taktiniai
manevrai dl vaizdio.
Ne taip ir paprasta suvaikyti skirtum tarp regimybs - to, k
kandidatai Seimo baravykus ada ir tikros reikal padties. Grybai
lste
lenda rinkjui-grybautojui akis, rinkim kampanijoje jo tyko
nemaai pavoj -
apsvaiginti aitriojo puynbaravykio giesmi, galite sugadinti vis
politin Seimo grybien. Pavirutinikas, nekantrus grybautojas
nesivargina paiekoti baravyko pauolio ar raudonikio ir pjauna
gerokai pagyvenus lep ar ir tai visai prastai patujaro plauabud,
kuriai atsidrus grybienje grybautojo-pilieio likimas nulemtas.
Atvejis, sietinas su inomu posakiu, jog visi grybai valgomi, bet
kai kurie tik vien kart. Moralas negrybing teritorij per rinkim
kampanij nebna pagal apibrim, grybienos turime tiek, kad vairov
drasko akis ir varo nevilt. tai tokiame kontekste ir iaikja, ar tu,
rinkjau, esi tik pavirutinikas, neatidus grybautojas, arba i ties
inai, ko lendi mik, tai yra rinkimus, kur kuo giliau, tuo nebtinai
daugiau gryb.
-
20
Nijol Jageleviien
Kokia Js esate namuose?Daug laiko praleidiame su dukra Agne ir
jos eima, bendrauju netgi su jos draugais visi randame bendr
kalb
NIJOL JAGELAVIIEN:,,Gyvenu kaip ir Js
Esu ne tik politik, bet ir moiut
ir netgi kartu veniame gimtadienius. Dabar esu ne tik politik,
bet ir aktyvi moiut. Labai myliu savo ank Leon, netrukus jam sueis
dveji dabar tas laikotarpis, kai reikia visk daryti bgte.
Visuomet sakau: nesu i t, kurios sdi ir dejuoja. A tiesiog imu
ir padarau. Tikiu, kad tavo mintys turi takos tavo gyvenimui, todl
visuomet stengiuosi galvoti tik apie gerus dalykus. Apie save galiu
pasakyti: esu komunikabili, iniciatyvi ir atsakinga, randu ieit i
sudting situacij, gebu dirbti savarankikai ir komandoje. Sprendimus
priimu greitai ir rytingai, ir nevengiu atsakomybs u juos.
Gyvenu kaip ir visi - susidurdama su tomis paiomis problemomis
ir rpesiais. Prajusi kadencij buvau Vilniaus miesto savivaldybs
tarybos nar, tikrai praleidau daug laiko gilindamasi vilniei
problemas, kartu su komanda iekojome sprendim. A neturiu laiko
niurzgti, nes turiu daug
sipareigojim.
Js dukt Agn inomiausia Lietuvoje stilist, populiaraus urnalo
IKONA redaktor. Ar sulaukiate i jos patarim?
Visuomet paklausiu jos
patarimo. inoma, kartais ji mane ir pakritikuoja, ir pagiria.
Bet a stengiuosi visuomet bti pasitempusi, pasidaau, apsiaunu
auktakulnius. Tuomet atsiranda daugiau pasitikjimo savimi.
Kokiais darbais dabar gyvenate?
Esu kultros darbuotoja. Man visada rpjo kultra, j puoseljantys
mons, paveldas ir jo isaugojimas. Tik vertinantys praeit, gali
kurti ateit. Dirbau dvar atkrimo srityje, todl inau su kokiomis
problemomis susiduria j savininkai ar valdytojai. Valstyb skiria
tam maai dmesio. inau, k turime nuveikti, kad valstyb daugiau
prisidt prie dvar paveldo atkrimo. T dvar, kurie vykdo edukacin
veikl, kuria darbo vietas ir saugo ms praeit.Tvirtai inau, kad tik
nuo ms pai priklausys, koki Lietuvos ateit sukursime.
-
21
Karoliniki vienmandat
RAIMONDAS UKYS: ,,Tegu u mane kalba darbaiNuo savo profesins
veiklos pradios domjausi Lietuvos politinmis aktualijomis,
prisidjau prie Lietuvos kaip demokratins ir teisins valstybs krimo.
Vieasis saugumas yra svarbiausia vertyb, kuri valstyb, teissaugos
institucijos ir staigos turi utikrinti gyventojams nepriklausomai
nuo valstybs ekonomins gerovs lygio.gyvendinau Valstybs
garantuojamos teisins pagalbos sistemos reform: ji iki iol utikrina
visiems monms nemokam teisin konsultacij, o socialiai remtiniems
asmenims - ir nemokamas advokato paslaugas. Parengiau Lietuvos
policijos sistemos 5 - eri met pltros program: vidaus reikal
sistemos, policijos, sienos apsaugos tarnybos ir kit tarnyb pareign
atlyginimai didjo vidutinikai 30-35 proc.Pasiekiau, kad Lietuva
tapt visateise engeno erdvs nare: tai leido Lietuvos pilieiams
nevaromai, be viz ir patikros procedr laisvai keliauti po vis
Europ.Sugrietinau atsakomyb u keli eismo taisykli paeidimus
vairavim neblaiviems: numatytos enkliai didesns pinigins baudos,
daugeliu atveju nustatyta neivengiama nuobauda teiss vairuoti
atmimas, taip pat automobilio konfiskavimas. Dirbdamas sveikatos
apsaugos ministru ukirtau keli vaist brangimui: daugelio receptini
vaist kainos buvo sumaintos beveik 15 proc., parengtas kompensuojam
vaist kainynas, kas leido kasmet sutaupyti deimtis milijon lit ne
tik ligoni kasoms, bet ir pacientams, vaistinse buvo nustatytas
vaist antkaini ribojimas.Ikliau trij valstybini bank Lietuvos
taupomojo, Lietuvos ems kio ir Valstybinio komercinio neteisto
pasidalijimo tarp finansini grupuoi faktus. Dirbdamas Seimo
kontrolieriumi jau inagrinjau beveik 2000 gyventoj skund: 44 proc.
skund buvo pripainti pagrstais, savivaldybms pasiliau paalinti
paeidimus ar bausti kaltus tarnautojus ir pareignus.
RAIMONDAS UKYSGimiau 1966 m. spalio 27 d. iauliuose, mokytoj
eimoje.Esu teisininkas, tris kadencijas buvau irinktas vienmandatje
apygardoje Seimo nariu, dirbau Seimo Pirmininko pavaduotoju, vidaus
reikal bei sveikatos apsaugos ministru. iuo metu dirbu Seimo
kontrolieriumi, tiriu gyventoj skundus dl savivaldybi institucij ir
staig pareign veiklos (neveikimo) piktnaudiavimo ir
biurokratizmo.Nepripastu kolektyvins atsakomybs. Politik veikla
turi bti grindiama asmenine atsakomybe. Visuomet buvau reiklus ne
tik bendraygiams ir pavaldiniams, bet ir sau. Po Skuodo rajone 2007
m. neblaivaus policijos pareigno sukeltos avarijos, kai uvo trys
maameiai vaikai, o kaltininkas pabgo i vykio vietos, parodiau
garbingos, moralios ir atsakingos politikos bei politiko elgesio
pavyzd. Prisiimdamas asmenin atsakomyb, atsistatydinau i vidaus
reikal ministro pareig, taip pat pareikalavau atsaking policijos
vadov ir pareign atsakomybs.Deja, ne visi atsakingi pareignai ir
juo labiau politikai tuo metu ir vliau sek mano pavyzdiu, tam
rasdavo daug pasiteisinim, todl iandien nra visuomens tikjimo
atsakinga politika ir net savo valstybe. Pradjs dirbti Seimo
kontrolieriumi nedalyvavau politikoje ir politini partij veikloje.
Lietuvos laisvs sjungai (liberalams) pasilius dalyvauti 2016 m.
Seimo rinkimuose su Artru Zuoku apsisprendiau, nes su ia politine
jga mane sieja beveik 15 met bendro darbo laikotarpis. Asmenikai
pastu ir pasitikiu dauguma komandos nari. Pritariu j idjoms,
siekiams ir programiniams tikslams, bei vertybms.
-
22
LIETUVOS KARIUOMENS KRJAS ESLOVAS JEZERSKAS: ,,ANKSIAU PATRIOTUS
AUGINO EIMOSE
-
23
Vienas pirmj Lietuvos kariuomens krj, dalinio, saugojusio 1991
metais LR Aukiausij Taryb, vadovas, brigados Geleinis vilkas krjas
ir pirmasis vadas . Jezerskas teigia, kad 1989-1991 m. regjo daug
vyr, kurie u Lietuv buvo pasireng galvas padti. Kur jie gijo ryt
atiduoti Lietuvai visk, soviet valdia meils tvynei juk neugd?
Btent, patriotai augo eimose, - sako jis.
Esate vienas i nedaugelio moni Lietuvoje, apdovanot Vyio Kryiaus
ordinu. Atkrus Nepriklausomyb ijote i SSRS kariuomens ir krte
kariuomen Lietuvai. Kaip iandien matote situacij Lietuvoje?
Kaip karikis, be abejo, noriau matyti stipri kariuomen, bet esu
links pridti ir iminting usienio politik bei aktyvi diplomatij.
Korektiki santykiai su kaimynais, aktyvi Lietuvos diplomatijos
veikla turi mainti tampas pasaulyje. Aiku, dabartinmis
geopolitinmis aplinkybmis ilaidos gynybai turi artti prie 2 proc.
1939 metai Lietuvai ypa skaudi pamoka. Mus ne jga um, bet okupavo
pasitelk klast.
Pinigus gynybai privalu naudoti labai racionaliai - tarkime,
socialinms problemoms sprsti skirtos los irgi tarnauja krato
gynybai, nes sveikas ir pilietikas mogus yra tikriausias Lietuvos
saugumo garantas. Toks pilietis bus rytingas, inos, k nori apginti
(tvus, eim, ankus). 1989-1991 metais regjau daug vyr, kurie u
Lietuv buvo pasireng galvas padti. Kur jie gijo ryt atiduoti
Lietuvai visk, soviet valdia meils tvynei juk neugd? Btent,
patriotai augo eimose.
Investicijas isilavinimo programas irgi dera integruoti ilaidas
krato gynybai. Ginklai, net moderniausi, vieni patys valstybs
neapgins, mogus privalo bti parengtas tinkamai juos valdyti,
visapusikai paruotas kaip karys. Lietuvoje yra puiki, kvalifikuot,
pilietik atsargos karinink. Sunku suprasti, kodl nesudaromos slygos
jiems padirbti su bendrojo lavinimo mokykl vyresnij klasi
mokiniais, iekant motyvuot jaun moni tarnybai Lietuvos kariuomenje?
Tada nereikt karini pajg pildyti kakoki burt pagalba. Pasirengimas
ginti Tvyn turt bti ne per prievart igautas pasiadjimas, o smoninga
jaunos kartos priederm.
Kariuomen turi bti pavyzdin patriotizmo ir pilietikumo mokykla.
Lietuvos nacionalin saugum vertinu kaip kompleksin problem. Tai
nedarbo lygis, jaunimo isilavinimas, jo sveikata, fizinis
parengimas, mogaus teisi situacija. Ir mano programoje nurodoma,
jog turime kartu dirbti, kad i alies nebgt jos vaikai, mons turt
galimybes dirbti ir usidirbti, param gaut jaunos eimos, senjorai -
ori pensij, taupyti turt ir politikai, vertybe bt laikomos inios,
valstyb turt ateities vizij.
Jei tiek darb, vadinasi, dar daug dera nuveikti, kad Lietuva
tapt ir stipri, ir patraukli?
Izraelyje 2000-aisiais gyveno apie 6,5 milijonai gyventoj, dabar
j skaiius artja prie 10 milijon. O juk ioje alyje visi tarnauja
kariuomenje 3 metus. Ne atbna joje, bet realiai rengiami Tvyns
gynybai - inoma, kokia yra geopolitin padtis Artimuosiuose Rytuose
ir kokios kaimyns supa yd valstyb. Lietuvoje kariuomen kvieiama
kaip kok pasiaidim madaug, imokysime lov pasikloti ir 3 kartus per
dien gausite valgyti. Kas ia per kvietimas, kai saugumo situacijos
aplink Lietuv jokiu bdu negalima pavadinti paprasta? Jauni mons
privalo kaip tikri profesionalai mokytis Tvyn ginti!
Dabartin atmosfera valstybje, poiris savo alies pilieius, ypa
jaunim dar labai gerintinas. spdis toks, kad politika nukreipta ne
mog, bet gaisr gesinim grta i olimpiados ger rezultat pasieks
kurios nors srities sportininkas, ir pasipila paadai apie sporto
bazi statybas jo atstovaujamoje akoje; nutinka skaudus vykis,
nelaim kuriame nors gyvenimo sektoriuje tik tada valdia staiga
atranda, jog jame, pasirodo, netrksta problem, kurias reikia
sprsti. Gal todl mons taip lengvai ir palieka Tvyn. Jei norime
atsigrti mog, piliet, turi bti atvirkiai.
Be abejo, draudimais nieko neisprsime. Jaunimas nori keliauti,
semtis spdi, ini, patirties puiku, bet reikia kurti slygas, kad jis
nort grti. Reikia susigrinti lietuvius Tvyn, bendromis pastangomis
kuriant toki atmosfer, kad visi nort ia gyventi. Toks yra
svarbiausias dabarties ikis. Reikia padaryti taip, kad tvynje bt
viskas ir dar daugiau, ko mons ieko sveiuose kratuose. Pirmiausia,
be abejo - pagarba mogui.
-
24
-
25
Antakalnio vienmandat
2012 m. Tarptautinis penkiolikmei tyrimas (PISA) parod, kad jie
silpnai skaito, emos matematikos ir gamtos moksl inios. Lietuva
pagal inias pasaulyje 35 vietoje, Estija 9.
Visa Lietuvos vietimo sistema - vadovliai, netgi ugdymo
programos - yra orientuotos vidutini gabum mokin: atsiliekantieji
pritempiami, o gabs apleidiami. Nesudarytos slygos gabiems
mokiniams gauti brandos atestatus anksiau, perokant klases.
Prieastis ta, kad bendrojo lavinimo mokykl mokytojai neturi
metodik ir suformuot gdi, kaip su gabiais mokiniais dirbti. Nra
vaik, kurie nebt kam nors gabs, ir mokytojo misija yra tuos gabumus
ir pastebti, ir padti jiems skleistis. Bet mokyklos neturi gabumus
identifikuojani sistem - brangi intelekto test neperka, o valstyb
ioje srityje nepadeda. Taigi mokytojai nerengiami dirbti su gabiais
mokiniais. Visk lemia paties pedagogo iniciatyva - kiek jis links
skirti laiko bei pastang gabiems vaikams.
Dabartin vietimo sistema sukr situacij, kai mokytojas priverstas
daugiau dmesio skirti vengianiam mokytis, nedrausmingam vaikui.
Mokyklos konkuruoja dl vadinamojo mokinio krepelio. Apmaudu, kai dl
krepelio tenkinami visi be iimties mokinio ir jo tv norai bei
geidiai, net jei tai akivaizdiai paeidia kit klass mokini
interesus. Deja, pagrindinis dabartins vietimo sistemos objektas
vidutinyb. Dirbu gimnazijoje ir matau, kad reali ms, mokytoj,
galimyb tra vidutini gabum palaikymas, o ne siekis bent kiek didesn
dmes skirti ities gabiems mokiniams. Didmiesi
ALDONA VENTICKIEN: ,,Lietuvos mokyklose atsiliekantieji
pritempiami, o gabs apleidiami
NRA VAIK, KURIE NEBT KAM NORS GABS, IR MOKYTOJO MISIJA YRA TUOS
GABUMUS IR PASTEBTI, IR PADTI JIEMS SKLEISTIS.
ALDONA VENTICKIEN
Vilniaus savivaldybs tarybos nar, Vilniaus emynos gimnazijos
Humanitarinio ir socialinio ugdymo skyriaus vedja, Nacionalinio
diktanto vertinimo komisijos pirminink Aldona ventickien
sitikinusi, kad Lietuvoje akivaizdi jaun talenting moni skatinimo
stoka.
gimnazijose klass didels, jose mokosi po 30 mokini, ir
proporcingai paskirstyti dmes tokiam briui nelengvas udavinys.
Nebent, jei pats gabus vaikas rodo iniciatyv. Baig gimnazijas gabs
jauni mons vyksta studijuoti usien, nes gij skaudios patirties jie
netiki, kad bus deramai vertinti ir auktojoje mokykloje. mogus
pasijunta Lietuvoje kaip ir nelabai reikalingas.Naujausiame vaik
(iki 15 met) gerovs tyrime, kur atliko UNICEF, dalyvavo 29 alys.
27-oje vietoje atsidrusios Lietuvos vaik savijauta apgailtina:
daugiausia pradjusi rkyti, vartojani alkohol, didiulis saviudybi
skaiius. Dmesio deficitas greta kit auktesns gyvenimo kokybs (tarp
j ir atlyginim) argument neabejotinai yra viena jaun moni
emigracijos prieasi. Valstyb privalo atsigrti jaunus gabius mones
ir daryti
t ne deklaracijomis, o konkreiais, metodikais darbais atitinkami
rengiant mokytojus, padedant eimoms, negailint pinig atpainimo,
ugdymo sistemoms bei testams.
-
26
Kaip aki rajono meras Juozas Bertaius per savivaldybs Tarybos
posd vartojo necenzrinius odius ir narius ivadino debilais vaizdo
ra pamat beveik visa Lietuva. Ar buvo galima nevieinti io vaizdo
rao? Ne a, o jis pats parod, koks yra. Nutylti tok elges vadinasi,
j toleruoti. Turdami kitok poir ir vertybes, iugdytas augant
laisvoje Lietuvoje, norime ne beatodairikai griauti tai, kas sena,
o kurti tai, kas turi prasm, - sitikins vienas jauniausi Tarybos
nari Lietuvoje M. Tarnauskas.
Kokios reakcijos dl iplatinto vaizdo rao sulaukte i
aplinkini?moni reakcijos buvo vairiausios - vieni palaik, kiti
kritikavo. Vis dlto labiausiai stebino kai kuri moni reakcija: jie
ne tik toleravo tok elges, bet j ir gyr. Maesniuose miesteliuose
apskritai mons danai bijo kalbti tai, k galvoja. Nes yra amini
valdantieji, virnls: jei kalbsi prie - nudegsi. Negausi darbo,
vaikams bus sunkiau. Tik kalbdami atvirai tiek apie gerus, tiek
apie blogus dalykus, galime eiti priek, augti kaip visuomen. Gal
gale, turime pagaliau atsikratyti tos sovietins nomenklatros.
Esate vienas jauniausi Tarybos nari,
kodl pasukote politik? K jau pavyko nuveikti aki labui?Politika
domiuosi seniai, priklausiau vairioms jaunimo organizacijoms, vliau
pats jas kriau. Esu sitikins - turi ateiti jauni mons ir prisiimti
atsakomyb u savo krato krim. Darbas aki rajono savivaldybs taryboje
nra lengvas. Dirbu opozicijoje, esu Kontrols komiteto pirmininkas,
tad daugiausia tenka kovoti, kad savivaldoje atsirast kuo daugiau
vieumo ir skaidrumo. Iki iol visi procesai buvo gana udari, tartini
vieieji pirkimai, neefektyvus valdymas. Ne viskas keiiasi greitai,
bet priek judame. Visada iekome geriausi praktik ir stengiams jas
pritaikyti. Nors dirbame opozicijoje ir danai esame ignoruojami,
nenutrksta ir pokalbiai su potencialiais investuotojai, norisi, kad
j region ateit kuo daugiau. Tik naujos darbo vietos ir gali
sustabdyti regiono nykim, paskatinti atlyginim augim.
Organizuojate "Mano akiai" veikl, rengiate socialines inciatyvas
- papasakokite apie jas plaiau?Geroms iniciatyvoms visada reikia
paramos. Ne vien finansins, bet ir paties buvimo, atsidavimo idjai.
Jau ne vienerius metus prisidedu prie vairi akcij: kasmetin
kavos
akcija senjorams, ventin akcija Padovanok ypsen, skirta sunkiau
gyvenanioms eimoms ir senoliams, paramos-labdaros koncertas Zypli
dvarui, akcijos vaikams ar paskutinis projektas kartu su aki vaik
dienos centru siekiant sukurti geresnes slygas vaikams dienos
centre. Diaugiuosi bdamas i veikl dalimi ir didiuojuosi tais, kurie
veikia kartu. Tikiu, kad tik bendromis pastangomis galime sukurti
atsaking visuomen.
Koki rinkj pasitikjimo tikits - Jus supa tiek jaunimas, tiek
senjorai. Kaip sugebate pritraukti tiek skirting amiumi, pairomis
ir gyvenimu, moni?Tikiuosi ir jaun, ir vyresni moni palaikymo. Jis
ypatingai svarbus, siekiant ne tik dalyvauti iuose rinkimuose, bet
rodyti, kad vyresn karta ir jaunimas gali dirbti kartu, siekiant
aukiausi tiksl. Esu atviras visiems ir visus stengiuosi siklausyti.
Tikiu, kad man tai pavyksta. Tikiu, kad sulauksiu palaikymo ir i
moni, kurie galbt yra nusivyl politika, politikais ir danai neina
rinkimus. Nesu standartinis politikas, sakau tai k galvoju ir
dirbant savivaldybs taryboje manau jau rodiau, kad stubur turiu
tvirt ir savo nuomon galiu apginti.
Zanavyk vienmandat
NESU STANDARTINIS POLITIKAS - SAKAU TAI, K GALVOJU, IR DIRBDAMAS
SAVIVALDYBS TARYBOJE, MANAU, JAU RODIAU, KAD STUBUR TURIU TVIRT IR
SAVO NUOMON GALIU APGINTI.
MINDAUGAS TARNAUSKAS
MINDAUGAS TARNAUSKAS: ,,Norime pasikeitim? Keiskims ir patys
-
27
Teisinink V. Sadausk, iniciatyvins grups Start Trakai krj,
Trakuose ino visi ir sunkiai besiverianios eimos, kurioms jis
padeda, ir tie, kuriems reikia tiesiog teisinio patarimo. Dar
mokykloje supratau, kad uaugs bsiu advokatas - mogus, kuris visada
gins mones ir jiems pads, - sako V. Sadauskas.
Baigte teis Vilniaus universitete, studijavote usienyje retas
atvejis, kai mokslus svetur baigs studentas grta Lietuv.
Esu savo alies patriotas ir labai myliu Lietuv, aktyviai
dalyvauju politinje bei visuomeninje veikloje. Norjau savo inias
praplsti usienyje, todl baigiau Sasekso universitet (University of
Sussex) Didiojoje Britanijoje. Klausimas, ar verta grti Lietuv, net
nekilo. Jau dirbdamas advokatroje pamaiau, kad ms valstybje teis ir
statymai tarnauja ne monms, o biurokratams. Bet tikroje
demokratinje valstybje turt bti atvirkiai. Galbt mane veda didelis
jaunatvikas maksimalizmas, taiau a tikiu, kad tai galiau
pakeisti.
Kaip niekas kitas gerai matote ir suprantate, kokie statymai
Lietuvoje priimami ir kaip jie keiia moni gyvenim kaip juos
vertinate?
Seimas statym leidiamoji valdia, nuo jo priklauso, kaip mes
gyvensime ir koki ateit kursime Lietuvoje. Seimo kuriami statymai
turi gerinti ms gyvenim: turime udirbti daugiau; turime inoti, u k
mokame mokesius; turime jaustis saugs darbe; turime turti geresnes
slygas auginti vaikus; senjorai turi gyventi oriai.
O k turime? Dirbdamas advokatu pamaiau, su kokiomis problemomis
susiduria paprastas mogus: jis net negauna kokybikos paslaugos.
Valstybs institucijos veja mog viena nuo kitos, jiems nesivarginama
net atsakyti klausimus. mons per
Trak-Vievio vienmandat
VYDNAS SADAUSKAS:,,Esu savo alies patriotas
MONS PER DAUG UJAMI, BIUROKRATINIS APARATAS DAUGIAU TURT
TARNAUTI MONMS. VAKAR VALSTYBSE INSTITUCIJOS SUINTERESUOTOS PADTI
SAVO PILIEIAMS, LIETUVOJE TURI BTI DKINGAS, JEIGU TAVE BENT
ATKREIPIA DMES.
VYDNAS SADAUSKAS
daug engiami, biurokratinis aparatas daugiau turt tarnauti
monms. Vakar valstybse institucijos suinteresuotos padti savo
pilieiams, Lietuvoje turi bti dkingas, jeigu tave bent atkreipia
dmes. Vienerius metus gyvenote Jungtinje Karalystje, susipainote su
jos teisine sistema. Koki gerj praktik galime pritaikyti
Lietuvoje?
Darbo pajamos Lietuvoje apmokestintos daugiausia visoje ES. Tam,
kad js rankas gautumte 1000 eur, darbdaviui reikia turti 1700 eur.
700 eur jis atiduoda valstybei. Mokesiai padaro darbo viet brangi.
Kai darbo vieta brangi, stringa valstybs krimas, verslo pltra. UK
mons, kurie pradeda savo versl, kuria darbo vietas - moka ir
maesnius mokesius. O jeigu j pajamos nesiekia 10 000 svar, jie
apskritai nemoka mokesi tam tikr laik. Lietuvoje mokestin politika
taip pat turt bti lankstesn.
statym leidyba yra mano stiprioji pus a inau, k reikia sukurti
statym. Todl labai gaila, kad Seim irenkami
mons, kurie nieko nenusimano. Manau, kad kandidatams Seim
apskritai turt bti taikomi tam tikri reikalavimai, kad nebt
irenkami tik garsiai rkiantys ir daugiausiai adantys. Juk dabar
Seim gali pakliti bet kas. Ir pavyzdi, kai Seim eina tautos
gelbtojai, ir kad jie padaro al valstybei, mes tikrai turime. Jeigu
nebus kandidatuojani isilavinusi ir proting moni, tok Seim mes
visuomet ir tursime. Ir tai mane motyvuoja tikiu, kad savo iniomis
galiu bti naudingas aliai.
-
Taiau visi kaip susitar i situacij bando velninti. Nemaai ymi
Lietuvos deinij ekonomist, apvalginink, nenordami pripainti tiesos,
iems skaiiams ieko pateisinim. Kairieji problem neneig, bet
nutyljo, kad tokia situacija susidar valstyb valdant jiems, o vald
jie ekonominio pakilimo, pokriziniais metais.
Norint ivengti manipuliacij skurdo rizikos tema svarbu
palyginti, kokia gi ta skurdo rizikos riba. Pirmiausia su
kaimynais. Skurdo rizikos riba pajam vidurkis, Lietuvoje tai yra
259 eurai, Latvijoje 291 eurai, o Estijoje net 394 eurai vienam
asmeniui per mnes. Tarp Lietuvos ir Estijos pajam skurdo rizikos
ribos net 135 eur skirtumas.
Dar lidniau, kad beveik tredalis Lietuvos vaik (iki 17 met)
gyvena emiau skurdo rizikos ribos. Kok valstybs paveiksl gali pieti
jaunos, skurde ir nepritekliuje uaugusios akys? Nieko stebtino, kad
daugeliui j optimizmo ir usispyrimo nepakanka ir su savo alimi uaug
nenori turti nieko bendro emigruoja ikart po mokyklos.
Pavyzdi, kaip mainti skurdo lyg, didinti vidutines pajamas apstu
visame pasaulyje.
Pagrindiniai pajam didinimo, ekonomikos augimo receptai inomi
daugeliui: verslo skatinimas, stabili ir suprantama mokesi sistema,
iuolaikines realijas atitinkantys darbo santykiai, verslo socialin
atsakomyb darbuotoj atvilgiu.
Bet yra ir kit, konkretesni priemoni, kurioms reikalinga politin
valia ir krybikumas. Du rykiausi pavyzdiai (nors j yra ir daugiau)
Airijos ir Vilniaus.
Dar 1987 metais dabar pavyzdiu mums esanti Airija buvo labai
prastoje situacijoje, j slg didesn nei 100 proc. BVP skola.
Vadinamasis kelt tigro uolis prasidjo 1993-aisiais (ekonomikos
augimas sudar 2,3 proc.) po to, kai buvo pasiektas
politinis susitarimas tarp valdanij ir opozicijos netrukdyti
siekti ekonominio (!) augimo. Dar vienas labai svarbus susitarimas
buvo tarp darbuotoj, darbdavi ir valstybs - darbo umokestis
didinamas mainais maesnius mokesius. Minimalus atlyginimas Airijoje
yra antras pagal dyd ES (po Liuksemburgo) ir siekia beveik 1600
eur, o atsigavusi po 2008-j krizs alis verliai tebejuda priek -
2015 met trei ketvirt alies ekonomika lyginant su 2014-j tuo paiu
laikotarpiu kilo net 7 proc. Tai didesnis augimas nei Kinijoje.
Airiai ekonomin uol sugebjo atlikti per por deimtmei, kodl to
negali Lietuva?
Keli pavyzdiai i mano vadovavimo sostinei. Pirmas - man bnat
sostins vadovu, dar 2003 m. pakeitme tuo metu vyravusi trumpalaiki
paslaug teikimo praktik: viej pirkim konkursus laimjusios mons
teikdavo miestui paslaugas trejus, penkerius, net septynerius
metus. Iki to laiko alyje jau buvo susiformavusi tradicija
organizuoti vieuosius pirkimus kuo trumpesniam laikui - vos metams
ar net pusmeiui.
Tokia viej pirkim politika leido isiderti geresn kain u
paslaugas, nes monms stabilumas - taip pat vertyb. Siekdama
ilgesnio laikotarpio sutarties su monmis, Vilniaus miesto
savivaldyb vertino aplinkyb, kad ir j personalas bus darbintas ne
pagal trumpalaikes sutartis, o bent jau per vis sutarties galiojimo
laikotarp.
Tai suteik dirbantiesiems stabil darb ir didesnes galimybes
planuojant savo ilaidas - ilgalaikio ir stabilaus darbo garantija
leidia pasinaudoti iperkamja nuoma ar banko paskola sigyjant eimos
buit palengvinanius dalykus. Be to, taip monms sudaromos galimybs
ilaikyti gerai apmokamus specialistus. Kartu monms atsirado galimyb
investuoti geresn rang bei technik, nes turint ilgesn paslaug
kontrakt, tokia investicija tampa manoma ir atsiperkanti.
Dl io mano sprendimo atsirado ir daugiau skaidrumo, nes danai
skelbiami konkursai yra gera dirva
SKURDO EKONOMIKAARTRAS ZUOKAS
SKURDO RIZIKOS LYGIS LIETUVOJE IAIS METAIS PADIDJO 3,1 PROC.,
PERNAI - LYGINANT SU PRAJUSIAIS METAIS. PERNAI JIS SIEK 22,2 PROC.
(STATISTIKOS DEPARTAMENTO DUOMENYS), ARBA EMIAU SKURDO RIZIKOS
RIBOS (259 EUR VIENAM ASMENIUI ARBA 574 EUR KETURI ASMEN EIMAI PER
MNES) GYVENO VIR 640 TKSTANI LIETUVOS MONI.
-
tarpti korupcijai - potencials dalyviai vis laik suklus, ieko
galimybi susitarti su politikais, nenuilstamai dirba iekodami bd,
kaip apeiti konkurs slygas. Ilgalaiks sutartys politikus i konkurso
proces i esms eliminuoja, taigi ir j taka yra minimali. Laimi ne
tie, kurie moka maiausi atlygim, o tos mons, kurios investuoja
ateit.
Gaila, taiau iandien Valstybs viej pirkim politika orientuota
trumpalaikes paslaug teikimo sutartis. Tad kaip galima tiktis, kad
mons priims darb darbuotojus pagal ilgalaikes darbo sutartis.
Dirbantieji ms alyje nori pastovumo ir saugumo, bet jo nra, nes
valstyb nesudaro verslui toki galimybi. Valdia odiais reikalauja,
bet veiksmai prieingi.
Antras sprendimas, priimtas man bnant meru - Vilniaus savivaldyb
dar 2011-aisiais viej pirkim taisykles papild nuostata, kad miestas
pirks prekes ir paslaugas i moni, kurios darbuotojui, teikianiam
paslaug, moka Statistikos departamento pagal veiklos klasifikatori
nurodyt Lietuvos atlyginim vidurk pagal praeito laikotarpio
duomenis. Kitaip tariant, Vilnius atsisak pirkti paslaugas ar
darbus i moni, kurios gali konkuruoti tik mokdamos minimalius
atlyginimus savo darbuotojams.
i praktik silme paversti nacionaliniu statymu, siuntme kreipimsi
Seim ir Vyriausyb, Prezidentei, nes tai neabejotinai didint
gyventoj pajamas, taigi - ir j saugum. Pirmiausia valdia turi
parodyti pavyzd, kad ji nepirks paslaug i mons, kuri darbuotojams
moka minimal atlyginim.
Gaila, i Vilniaus praktika, net Europos Komisijos vertinta kaip
geros praktikos pavyzdys, ne tik kad netapo nacionaliniu statymu,
is punktas dl vidutinio atlyginimo mokjimo i sutari su tiekjais
dingo ir Vilniuje. Rezultatus matome didjanti emigracija ir
augantis skurto lygis. Kita svarbi prieastis, kodl Lietuvoje
gyventoj pajamos vienos maiausi ES ir, kas skaudiausia, maesns nei
kaimyn latvi ir est - tai
valdios investicij politika. Ir kairieji, ir deinieji Lietuvoje
mgo statybas ir grandiozinius projektus, kuriems pateisinti
naudojami ne ekonominiai terminai, o politiniai lozungai. Todl ir
atsiliekame nuo latvi ir est pagal pajamas, o ir daugelis kain kaip
degalai, elektra, dujos yra maesns pas kaimynus nei pas mus. Nors
startavome vienu metu 1990 metais, bet Lietuva atsiliko, nors
turjome konkurencin pranaum - didesn gyventoj skaii bei pramon,
stipr
LIETUVOJE 2015 METAIS VIR
640 TKSTANI MONI
GYVENO EMIAU SKURDO RIZIKOS
RIBOS
ems k.
Kaimyns iveng dideli investicij, u kurias mokami mokesi moktoj
pinigai ikeliaudavo usien, o u nenaudojam ar perteklin infrastruktr
dabar turime mokti mes, ia dar lik gyventi.
-
30
Visagino-Zaras vienmandat
DAIVA KELEIEN: ,,Nuo vaikysts esu maksimalistD. Keleien Zaras
apylinkse garsja savo principingumu ir kova u skaidrum. Nors kit
partij nariai prieinasi, politik siekia, kad Zarasuose rinkim dien
bt draudiama prekiauti alkoholiu ir valdi rinkt blaivi tauta.
Zarasuose ir ne tik esate inoma kaip nenumaldoma kovotoja u
politini kampanij skaidrum. Kas buvo tas pirmasis impulsas, pradjs
vesti pirmyn? Maksimalist esu nuo vaikysts, Utenos 6 -j vidurin
mokykl baigiau sidabro medaliu, buvau nuolatin matematikos ir
chemijos olimpiad dalyv, irinkta geriausia mokyklos sportininke.
Vilniaus universitete gijau preki eksperts, ten pat teisininks
specialybes, Kauno technologijos universitete baigiau viej
administravim. Nuo 2011-j esu Zaras rajono savivaldybs tarybos nar,
iuo metu vadovauju savivaldybs tarybos kio komitetui ir esu
Visuomeninio rinkim komiteto ,,vari savivalda- Lietuvos laisvs
sjungos (liberal) frakcijos vadov. Beveik 10 met buvau statutine
tarnautoja muitinje, todl politikoje nedalyvavau. j pasukau, kai po
neteisto konkurso Zaras darbo biros direktoriaus pareigyb buvo
surengtas antras konkursas, kuriame dalyvavau skaidriai. Nors ir j
laimjo Naujosios sjungos proteguotas kandidatas, teism maraton
laimjau nuo pat pirmos instancijos.
Informacija, kad rinkimuose partij deleguojami nariai nesiningai
veikia, pasiekdavo nuolat. 2004 metais Zaras-Visagino apygardoje
Darbo partijos atstovas Seim irinktas alkoholiu bei cigaretmis
pirkus balsus, papirkimai aktyviai pradti naudoti ir savivaldos
rinkimuose. Tuo metu kaip tik prasidjo ir ES fond remiami
projektai, todl paskatos turti galimyb dalyvauti svarbi sprendim
primime augo. Negaljau ir negaliu abejingai to stebti.
Esant dabartinei politinei kultrai, ypa rajon centruose kova u
rinkimini kampanij skaidrum turt priminti sekinanias kautynes,
reikia nemenko atkaklumo. Vis dlto prasm matote? Nors 2012 metais
aktyviai veikiau opozicijoje, rinkimuose Seim buvau paskirta
Zaras-Visagino apygardos rinkim komisijos pirmininke. Mano uduotis
buvo sustabdyti bals pirkimus. komisij buvo deleguoti valdanij
partij atstovai, iliuzij tiktis pagalbos i jos neturjau, dirbau
viena, nes kai kurie komisijos nariai stengsi, kad biau
paalinta
i komisijos. Visus praneimus apie paeidimus fiksavau, bet
tyrimai buvo nutraukti. Tik paskutinmis savaitmis, kai vieum pateko
papirkimai kaljimuose (tarta Darbo partija), institucijos pagaliau
pradjo dirbti. Vyriausioji rinkim komisija bei Konstitucinis
teismas pripaino rinkimus Zaras-Visagino rinkim apygardoje
neteistais, teisme buvau pagrindin liudytoja. Lietuvos laisvs
sjunga (liberalai) siekia, kad prekyba alkoholiu rinkim dienomis bt
udrausta. A savo ruotu siekiu, kad Zaras rajono savivaldybs tarybos
vardu bt kreiptasi Seim dl tokio sprendimo. Taiau tam prieinasi
socialdemokratai ir darbieiai. Rank nenuleidiu, tikiu, kad tik
blaivi tauta gali irinkti valdi, kurios priimti sprendimai kurs
laiming Lietuv.
Kas padeda atsipsti nuo politikos?Savo laisvalaik skiriu tautini
oki kolektyvui Eernas, dalyvaujame ir tarptautiniuose
festivaliuose, taip pat mgstu linijinius okius esame pareng bendr
oki projekt su negalij sjunga ir dalyvavome renginiuose
Pranczijoje. Taip pat mgstu ekstremal sport skrydius parasparniais,
nardym is pomgis pavert, kai prisidjau valant Zaraso eero dugn.
Nuotraukoje (i kairs) Visagino mer D. traupait, Lietuvos laisvs
sjungos (liberal) lyderis A. Zuokas, D. Keleien, projekto
,,Nedelsk" iniciator A. Zuokien
-
31
Esate Panevio palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin direktor
Lietuvos sveikatos apsaugos problemos Jums tikriausiai kaip ant
delno? Kokias didiausias vardintumte ir ar nepritrkstate energijos
jas sprendiant?Ko jau ko, bet energijos tikrai nepritrks.
Aktyvumas, patriotizmas, siekis nepasiduoti - tikriausiai mano
genuose. Tvai buvo tikri inteligentai ir patriotai, sovietmeiu
drausto Amerikos balso namuose klausms visa eima, tvelis u
antisovietin veikl buvo paalintas i Gruzdi veterinarijos
technikumo, bet vliau vis tiek baig Kauno veterinarijos akademij.
Nesuklastot Lietuvos istorij inojau dar iki Sjdio, nes namuose
turjome 1936-j Adolfo apokos redaguot Lietuvos istorij. Dotnuvos
vidurin mokykl baigiau aukso medaliu, su pagyrimu baigiau ir Kdaini
vaik muzikos mokyklos fortepijono klas. inoma, man artimiausia
sritis, kurioje dirbu jau daug met tai paliatyvi slauga. Stengiuosi
pakeisti moni poir j, nes dar pasitaiko daug skaudi atvej, kai mons
danai neturi sivaizdavimo, kaip sistema veikia. Jokia paslaptis,
kad daugiausia problem Lietuvos region gydymo staigose. T inau i
asmenins patirties - mano profesin bei politin-visuomenin veikla
susijusi ir su Panevio kratu ir Auktaitijos regionu. Nuo 2007-j
vadovauju VPanevio palaikomojo gydymo ir slaugos ligonin. Mano
vadovavimo laikotarpiu teikiam paslaug apimtys padidjo du su puse
karto, kolektyvas iaugo dvigubai, ligonin moderniai suremontuota. U
iuos pasiekimus man suteiktas respublikinio sveikatos prieiros
staig vadov konkurso Met administratorius 2015 diplomas. Lietuvoje,
jaunoje Europos
Sjungos narje, finansiniai bei mogikieji itekliai riboti, todl
svarbu labai apgalvotai optimizuoti sveikatos sistem, kad ji bt ir
moderni, ir kokybika. Nepriimtina, kad pagal naujausi vaist
prieinamum pacientams ms alis - priepaskutin ES. Btina baigti gaisr
gesinimo praktik - nenormalu, kad daugiau nei 95 proc. sveikatos
ilaid skiriama gydymui. Turime galvoti ir apie prevencij, stiprinti
pirmin sveikatos prieiros grand, perirti sveikatos staig tinkl ir
nerentabilias reorganizuoti, be abejo, isaugant paslaug teikimo
konkurencij. Ypating dmes turime skirti sveikai gyvensenai ugdyti,
proces traukiant vietimo, maisto gamybos institucijas,
nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes. Medik emigracija i
Lietuvos pasiekusi grsming mast, net teigiama, jog ms alis rengia
juos usieniui. Koki priemoni reikia imtis, kad emigracija mat?
Btina didinti sveikatos prieiros paslaug kainius, taip pavykt
pagerinti staig finansin situacij ir rastsi galimyb didinti darbo
umokest medikams. Ir savivaldybs privalo iekoti patraukli jaun
specialist pritraukimo regionus priemoni, suteikiant jiems bst,
vairi lengvat eimos nariams. Turime pagaliau apibrti strategin
Lietuvos sveikatos sistemos vystymo krypt ir btent jos gyvendinimui
skirti ES param. Vie diskusij ia tema pasigendu, sprendimai
priimami siaurame politik rate, neaptariamos prajusio etapo
investicij panaudojimo klaidos. Lietuvos laisvs sjungos (liberal)
programoje sveikatos apsaugos sistemai skiriamas ypa didelis
dmesys, nurodant struktrini pokyi btinyb ir labai konkreiai,
papunkiui ivardijant, koki ingsni imsims bei rezultat sieksime.
Nevio vienmandat
VIOLETA GRIGIEN:
,,Daugiausia problem Lietuvos
region gydymo
staigose
BTINA BAIGTI GAISR GESINIMO PRAKTIK - NENORMALU, KAD DAUGIAU NEI
95 PROC. SVEIKATOS ILAID SKIRIAMA GYDYMUI. TURIME GALVOTI IR APIE
PREVENCIJ, STIPRINTI PIRMIN SVEIKATOS PRIEIROS GRAND, PERIRTI
SVEIKATOS STAIG TINKL IR NERENTABILIAS REORGANIZUOTI, BE ABEJO,
ISAUGANT PASLAUG TEIKIMO KONKURENCIJ.
VIOLETA GRIGIEN
Panevio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovaujanti
Violeta Grigien teigia, kad mons, atve artimuosius ligonin, danai
jauiasi kalti. Bandau poir pakeisti jau daug met. Daugiau turime
kalbti monms apie sveikatos sistem, kokias paslaugas jie gali
gauti. Apskritai ir sistemai reikia pokyi, - sako medik.
-
32
-
33
Met politiks titul i Bir gyventoj pelniusi S.Gricinien teigia,
kad jos nuveikti darbai yra kasdieniai ariau paprasto mogaus ir jo
gyvenimo buities. ingsnis po ingsnio bet visk, k nori ir manai
esant teisinga gali padaryti, - sako aktyvi politik.
Birieiai jums suteik Met politiko titul. Kaip manote, kodl
nusipelnte tokio vertinimo? Kokius konkreius darbus nuveikte Bir
rajone?Dirbau daug, nuoirdiai ir siningai, pernai Bir rajono taryb
buvau irinkta antrai kadencijai. Bir krate visi vieni kitus pastame
ia arba dirbi nuoirdiai, arba politik geriau neiti. vertinimas mane
labai nudiugino ir dar labiau pareigojo dirbti. Kadangi joki aukt
politini post ir gerai apmokam politini pareig neturjau, tai ir
mano nuveikti darbai yra kasdieniniai, ariau mogaus gyvenimo:
aplankiau visus globos namus, darme visk, kad juose slygos vaikams
tapt geresns, apirjau vir 400 socialini bst, pagerinome socialini
bst gyventoj gyvenimo slygos. Parengme strategij, ir jai gyvendinti
skirti beveik 600 tkstani eur ekonominiam aktyvumui skatinti,
integracijai darbo rink, mainti moni socialin atskirt. ingsnis po
ingsnio, vienas darbas po kito tik veikdami galime pasiekti
rezultat. Visuomet buvau aktyvi, ir nors galbt kakam tas nepatiko,
nes sutrukdiau gyvendinti projektus su korupcijos kvapu tokia jau a
esu.
Ar lieka laiko pomgiams? Nuo 2001 m. esu Lietuvos bajor
karalikosios sjungos nar. Ms eima yra sudariusi genealogin med iki
1600 met esame kil i bajor Barausk gimins, turime savo eimos herb
Liubi, bajor titul yra suteiks Radvila Rudasis. Kiekvienas i ms
turtume domtis savo gimins aknimis,
K. Bilius vietos gyventoj pasitikjim pelns seniai - Kelms rajono
taryboje dirba jau ketvirt kadencij. Sugrau gimtin vykstantpokyiams
alyje, ia sukriau eim, uauginau vaikus, kuriais didiuojuosi.
Dardirbdamas iauliuose buvau aktyvus Sjdio veikloje, stovjau
Baltijos kelyje, Sausio 13-osios nakt praleidau prie Parlamento.
Esu sitikins, kad ms ateitis - ms rankose, ir ji bus tokia, koki
mes susikursime, - sitikins politikas.
Kaip prasidjo Js kelias politik? Nujau prast kaimo vaikui keli -
baigiau Kelms rajono Kariupio pradin mokykl, po studij Vilniaus
valstybiniame pedagoginiame institute, kur gijau geografijos ir
fizinio lavinimo mokytojo specialyb, pirma darboviet iauli rajono
Kui atuonmet mokykla. Po septyneri met, praleist iauliuose, vis
tiek grau gimtj Kelm, su kuria susijs visas mano
visuomeninis-politinis aktyvumas. A krat geriausiai pastu, ia
leidau aknis, todl noriu, kad visi gyventume visavert gyvenim ir
nebtume skirstomi regionus, kaimus ir likusi Lietuv.
Kokia vaga gyvenimas eina Kelmje? Ar turite idj, kaip atgaivinti
gyvenim kaimikuose rajonuose?Infrastruktra rajon centruose ir ypa
gyvenvietse, kur gyvena 500-700 gyventoj, yra skurdi. Didiausia
problema - prasti kelia. Norint atgaivinti gyvenim kaimikuose
rajonuose, btina didiul keli renovacijos programa btina kurti
vieojo ir privataus sektoriaus partnerysts mechanizm, kuris sudaryt
slygas vietini keli tvarkymui, remontui pasitelkti ir kinink
technik. Isprendus susisiekimo problem dids tikimyb, kad gyvenviets
sudomins versl, ia bus kuriama daugiau darbo. Aktyvjant gyvenimui
atsirast poreikis maiems daugiafunkciniams centrams, kuriuose galt
bti bendruomens, kultros, sporto paskirties patalpos, aidim
aiktels.
Kodl valdia nemato regiono problem? Deja, daugumoje region
savivaldybi dl partini susitarim bei vadinamj tradicini partij
dirbi (Kelmje amini valdytojai yra socialdemokratai) dirba
modernaus valdymo gebjim stokojantys vidutinybs. Kita problema -
centrin valdia, ministrai daugiausia yra i sostins, jie likusios
Lietuvos be Vilniaus nemato ir nesupranta. Vyriausyb, Lietuvos
ambasados ir kitos institucijos veikia labai maai, kad verslas,
taip pat ir usienio, susidomt visa Lietuva.
Kelms-iauli vienmandat
KSTUTIS BILIUS: ,,Valdia daugiausia yra i sostins - jie likusios
Lietuvos be Vilniaus nemato ir nesupranta
Bir-Kupikio vienmandat
SKIRMANT GRICINIEN: ,,Mane pasta ir manimi tiki tai labai
svarbus vertinimas
identitetu, kas mes esame ir i kur ir tai gerbti. Su Lietuvos
bajor karalikja sjunga usiimame labdaringa veikla. Taip pat mgstu
vejoti, nors iam pomgiui lieka vis maiau laiko, pastarasis mano
laimikis vieno kilogramo eerys. Esu ir ukietjusi grybautoja.
-
Lietuvos Vyriausyb pateik Seimui svarstyti bei patvirtinti
statymo projekt, pagal kur bt perirta bei pertvarkyta politik ir
valstybs tarnautoj apmokjimo tvarka, nes Konstitucinis teismas prim
sprendim, jog atlyginimai valstybs tarnybos darbuotojams bei
politikams turi bti mokami ne pagal Vyriausybs nutarim, o remiantis
statymu. Deja, projekte numatyti nebent neyms, kosmetiniai esamos
tvarkos pakeitimai kaip ir anksiau, atlygio valstybs tarnyboje
struktra planuojama formali, o ne matuojama konkreiais politik bei
valstybs tarnautoj veiklos rezultatais.
Apie i problem kalbama jau kur laik, taiau iki iol niekam
nepavyko rasti formuls, pagal kuri politik ir dirbani valstybin
darb algos priklausyt nuo konkrei rezultat, kad daug ir krybingai
dirbantys galt tiktis tokio atlyginimo, kuris skatint valstybs
tarnyb rinktis auktos klass profesionalus.
Ir kad liautsi praktika, kai, tarkime, politinio pasitikjimo
pareigybes partijos sukia savo narius i esms buvojimui, o ne darbui
Lietuvos bei jos moni labui.
Dabartin atlyginim bei priemok prie j tvarka valstybs tarnyboje
labai komplikuota ir priklauso nuo daugybs kriterij stao, pareigybs
kategorijos, kvalifikacijos klass, tarnybinio rango, papildom uduoi
atlikimo, darbo kenksmingomis bei pavojingomis slygomis, tarnybini
gyvn prieir ir t.t., ir pan.
Kriterij daug, bet n vienas j nesusietas su realiai
pamatuojamais rezultatais. Jei jau rengiamasi statym
keisti, manau, dabar pats laikas grti prie jau anksiau mano
silytos idjos, kuri asmenikai skatint Seimo narius, premjer,
ministrus, merus, savivaldybi taryb narius bei kitus politinio
pasitikjimo pareignus siekti valstybs ekonomins gerovs bei usibrt
tiksl gyvendinimo.
Jos esm paprasta ir aiki tereikia ia k tik ivardyt kategorij
darbuotoj atlyginimus bei priedus prie j susieti su nacionalins
ekonomikos rezultatais.
Kiekvienais metais Vyriausyb parengia, o Seimas tvirtina biudet.
Kai is bna patvirtintas, valstyb gauna plan pajam, kurias ji turi
gauti ir taip utikrinti visavert alies piliei gyvenim.
Vis lygi valdia optimistikai tikisi ir planuoja ekonomikos
augim. Bet labai svarbu, kad suplanuotas augimas bt pagrstas
realiais lkesiais, o ne popierinis.
Rengdama 2015-j biudet Finans ministerija optimistikai
prognozavo, kad 2015-aisiais bendrasis vidaus produktas (BVP) augs
3,4 proc., o jis tepaaugo 1,6 proc. Nepaisant klaiding, nepagrst
plan, visa alies politin valdia visus metus gavo stabilias algas ir
neabejotinai priedus prie jos pagal ia jau pateiktus painius ir
tikrove nesusietus kriterijus.
BVP rodikli pokyiai regimi kas mnes ir kas ketvirt, bet nebuvo
nei jokios analizs, nei tuo labiau finansini sankcij niekam dl to,
kad alies kio augimo planas buvo parengtas klaidingai ar tiesiog
niekas nesim joki reali priemoni, kad bt kitaip. Garantuoju, beveik
niekas, be siauro
KAIP PRIVERSTI
DIRBTIArtras
Politikams pagaliau realiai rpt, kaip jauiasi ms
alies mogus.
-
rato specialist, net neino koks alies BVP, koks planuojamas
ekonomikos augimas ir kaip sekasi vykdyti valstybs ar savivaldybs
pajam planus.
Nra ir negali bti nieko aikesnio u taisykl, ir t seniausiai yra
suprats verslas, kad priedai prie bazinio atlyginimo turi bti
mokami tik tuo atveju, jei ne tik vykdomas, bet ir virijamas pajam
surinkimo planas.
Taigi, pagal ia silom formul, Seimo nari, ministr, kit politinio
pasitikjimo pareign atlyginim sudaryt fiksuota dalis ir antra
kintama dalis - priedas, priklausomas nuo vykdyt biudeto surinkimo
plan, nedarbo lygio ir ekonomikos augimo. Met pradioje galt tiktis
finansinio paskatinimo, jei alies ekonominiai rodikliai bt geresni
nei jie suplanavo.
Vadinasi, savo darb jie atliko tinkamai. Pritaikius ia silom
princip finansikai skatinti tik u geresnius nei planuota ketviri
bei metinius rezultatus, visi Lietuvos Seimo nariai net ir nakt
prikelti i miego gebt pateikti konkrei informacij apie alies kio
reikalus bei prieastis, kodl jie tokie, o ne kitokie. Nes rasis
labai tikinamas motyvas situacij ir inoti, ir aikintis prieastis,
kodl ji tokia.
Metin premija bt mokama ne todl, kad Kaldos, o u realius
rezultatus. Pritaikius princip, kad valdanij atlyginim sudaryt
bazin (dl jos dydio galima diskutuoti) bei kintama dalys, politikai
neabejotinai liautsi ir neatsakingai planuoti.
Liautsi nepagrst paad ypa artjant rinkimams - praktika, rastsi
motyvacija ubaigti visus pradtus
projektus, pareignai tapt aktyvesni bei reiklesni kolegoms.
Daugt motyvacijos ir mat korupcijos. Metins premijos dyd labai tikt
matuoti remiantis rezultatu apklausos apie alies gyventoj laims lyg
met pabaigoje. Lietuva bt pirma Europoje, kur politik atlyginimus
lemt dvi sudedamosios dalys ekonominiai rodikliai (BVP) ir moni
savijauta laims indeksas (NLI).
Greta pageidautino valstybs tarnybos efektyvumo siekio tokia
sistema skatint ir moni aptarnavimo kultr. Pilieiai nebebt
vertinami tik kaip priedai prie biurokratins sistemos ar tiesiog
darbo jga.
Politikams pagaliau realiai rpt, kaip jauiasi ms alies mogus.
alia dabar dominuojani ekonomini motyv, kurie lemia sprendimus, bt
vertinamas ir emocinis motyvas.
Puikus pavyzdys - skandinavai, kurie jau seniai priimamus
sprendimus vertina ne tik pagal ekonomin naud. Kad laims indeksas
nra vien abstrakti retorin figra, rodo Jungtini Taut ( JT) pagal
solidi matavimo metodik i 72 kriterij atliekamas jo matavimas bei
kasmet prie Pasaulin laims dien kovo 20-j skelbiamas ali laims
reitingas.
Paskutiniame Lietuva um 60 viet i 157 valstybi, kaimynystje su
Bolivija (59) ir Baltarusija (61). Pirmame deimtuke, taigi
laimingiausios, yra Danija, veicarija, Islandija, Norvegija,
Suomija, Kanada, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Australija ir
vedija. Tai alys, kurios garsja vieja vadyba bei vie paslaug
teikimu, taigi jose valstybs sektorius dirba labai kokybikai.
POLITIKUS
MONMSZuokas
Metin premija bt mokama ne todl, kad Kaldos, o u realius
rezultatus.
-
36
iuo metu dirba privaioje monje, o vis laisvalaik skiria
jauniesiems dziudo imtynininkams ugdyti. iame darbe matau didiul
prasm darbas su vaikais, jaunimu, kurie yra ms ateitis, man
visuomet buvo labai svarbus.
Gyvenimas nusistovjs, teka ramia vaga, kodl nusprendte
kandidatuoti Seim? Kokius tikslus sau keliate?Tikrai, diaugiuosi
eima, uauginau keturis vaikus, darbu, nam idiniu, taiau jauiu
pareig ir aikiai matau, kur galiu prisidti prie pilietins visuomens
ir valstybs stiprinimo. Savo ilgametje profesinje veikloje esu
sukaups gausi patirt, mats ilto ir alto, inau problemas ir turiu
pasilym, kaip jas sprsti. Esu nepartinis, bet Seim einu ne vienas,
o kartu su mano mintims pritariania partija, kurios vertybs ir man
artimos. eima taip pat remia ir pritaria mano pasiryimui.Vis
gyvenim dirbau teissaugoje, nuolat bendrauju su buvusiais
kolegomis, puikiai matau svarbiausius ikius. Iskiriau viej saugum,
vaik ir jaunimo nusikalstamumo prevencij, kov su eline ekonomika,
btina tobulinti baudiamj kodeks ir spartinti byl iaikinamum. Labai
jaudina teisingumo stoka ir moni nusivylimas. Turime stiprinti
teisins valstybs pagrindus. Tai ne vieno mogaus ar vienadienis
darbas, bet, manau, savo patirtimi ir energija privalau prisidti
prie i tiksl. Niekada nesutiksiu, kad viskas tik blogai. Turime
kvepiani teissaugos tarnyb darbo pavyzdi, pasitikjimas
sistema auga, bet ir apie to kain bei pareign darbo slygas ir
socialines garantijas taip pat negalima pamirti - neretai jos
neadekvaios krviams. Seim vertinu kaip institucij, nuo kurios
darbo, tai yra statym leidybos visa tai priklauso ir gali keistis.
Tam esu paruos konkrei veiksm program ir tikiu, kad iuos silymus
gyvendin, tikrai utvirtinsime pamatin valstybs funkcij utikrinti
piliei saugum.
Kaip Js nusprendte tapti teissaugos pareignu? Kaip ir dauguma
ms, vaikystje svajojame. Mano svajon buvo tapti stipriu, ginti
mones, siekti teisingumo. Siekdamas j knijimo baigiau Vilniaus
universitet, gijau teisininko specialyb ir pradjau dirbti
kriminalistu. Vliau miau vadovauti Lietuvos kriminalinei policijai,
per darbo metus pavyko atskleisti daugyb rezonansini nusikaltim,
susigrumti su organizuotu nusikalstamumu bei patirti vairi karjeros
vingi. Ne paslaptis, kad jos virnje teko atsistatydinti i
generalinio policijos komisaro pavaduotojo pareig. Tok ingsn
laikiau garbingu. iuo metu dirbu akcinje bendrovje, taiau nuo
profesins srities nenutolau.Nenukrypau nuo svajons ir pomgi:
Verki vienmandat
VISVALDAS RAKAUSKAS:,,Nuo jaunysts svajojau bti stiprusir ginti
mones
Buvs policijos generalinis komisaras Visvaldas Rakauskas
dirbdamas teissaugos srityje ityr daugyb rezonansini byl,
kriminalini nusikaltim.
TIKIU, KAD MES TURSIME PROFESIONALI TEISSAUGOS SISTEM, KURI MUS
SAUGOS, TAIAU VALSTYB PRIE JOS KRIMO TURI LABAI SMARKIAI
PRISIDTI.VISVALDAS RAKAUSKAS
esu Elektrn Sveikatingumo ir Sporto klubo Draugyst prezidentas
ir valdybos pirmininkas. ia rengiame aukto meistrikumo dziudo
imtynininkus, kasmet keli i j patenka Lietuvos rinktin. Klubo
veikloje matau didiul prasm skatiname sveik jaunimo gyvensen,
ugdome sportikum, siningum siekiant pergali. Vaik ir jaunimo
mstymas, siekiai ir vertybs nuoirdiai diugina ir mes tikrai
didiuojams klubu. Danai sakau prisimindamas klasik Bink: ia auga
graus ms ateities atalynas!
Kokias didiausias problemas teissaugos sistemoje matote ir kaip
tai galima pakeisti?Labai neramina, kad policijos sistema igyvena
kriz, pareignai neturi motyvacijos, udaromi komisariatai, ikvietus
pareignus tenka laukti po kelias valandas, neiaikint nusikaltim
skaiius didja, o pareign alga ilieka maa. 15-20 met sistemoje idirb
patruliai gauna 600 eur atlyginim vertinkite, ar to uteka u tok
atsaking darb? I sistemos atleidiami labiausiai patyr mons, per
paskutinius metus policijos pareign sumajo beveik 1000. Policijoje
visuomet kovojome u rezultat - kad nebt nusikaltim, o padarytas bt
operatyviai atskleistas ir itirtas. Visa tai dabar stringa. Mes
turime pasitikti policija, joje turi dirbti mons, tikintys ir
norintys dirbti savo darb, o ne bgantys i jo, nes tiesiog neigyvena
u jiems mokam atlyginim. Tikiu, kad mes tursime profesionali
teissaugos sistem, kuri mus saugos, taiau valstyb prie jos krimo
turi labai smarkiai prisidti.
-
37
-
38
Lietuvos laisvs sjungos (liberal) ir Artro Zuoko komanda u
klestint Kaun laimingoje ir turtingoje Lietuvoje: pirmas i kairs
verslininkas Andrius Bda (Petrain apygarda), Kauno Juozo Naujalio
muzikos gimnazijos mokytojas, koncertmeisteris Darius Kudirka
(ilaini apygarda), buvs Kauno meras Erikas Tamaauskas
(Aleksoto-Vilijampols), A. Zuokui i deins - Karaliaus Mindaugo
profesinio mokymo centro vertybinio ugdymo mokytojas, grups vadovas
Dainius Varnas (Centro-aliakalnio apygarda). Nuotraukoje apaioje -
Artras Orlauskas (Panemuns apygarda).
Lietuvos laisvs sjungos (liberal) ir Artro Zuoko komanda u
klestinius iaulius laimingoje ir turtingoje Lietuvoje: (i deins)
iauli universiteto Men katedros vedjas Vytautas alys (Sauls
apygarda), Kelms rajono tarybos narys Kstutis Bilius (Kelms-iauli
apygarda), partijos lyderis Artras Zuokas, Vitalija imkien
(Akmens-Maeiki apygarda), verslininkas Vidmantas imkus (Auros
apygarda).
-
39
Dstytojas V. Puodinas, beveik dvideimtmet ras straipsnius apie
politikus, iandien pats, kaip pats sako, engia politin katil. Taiau
Seim jis eina dirbti, o ne kalbti.
Ilg laik dirbote dienraio "Klaipda" redaktoriumi, bendravote su
politikais. Kaip iandien monms atskirti, kada politikas kalba
nuoirdiai, kada jo kalbos tik populizmas? Valdia, sakyiau, su
Lietuvos monmis aidia savotik ritualin aidim: vyksta posdiai,
diskusijos, susitikimai, mons nuolat girdi kalbas lyg maldas apie
tai, k reikt daryti. Taiau stebukl nra paadtos gerovs mons
nesulaukia. Todl tkstaniai j emigruoja, nes nemato Lietuvoje jokios
perspektyvos.tai ia ir ikyla profesionalios iniasklaidos funkcij
esm: paaikinti, parodyti, kritikai vertinti. Deja, danai dl
suprantam finansini interes iniasklaidos priemons nesiima
objektyvaus tikrovs atspindjimo, o tai tik dar labiau kvepia
politikus usiimti populizmu.odiai yra svarbu, bet visad reikia
sekti, kaip jie sutampa su veiksmais. Todl politiko kalbjimo
nuoirdum turi atspindti konkrets jo darbai. Pavyzdys galt bti
Vilnius. Palyginkime, koks jis buvo prie 25 metus ir dabar. alies
sostins tapsmas tikru iuolaikiku europietiku miestu susijs vis
pirma su Artro Zuoko buvimo mero poste metais. Todl, kai kalba is
politikas, a juo links tikti. Jis turi idj, jis nuolat turi
visokiausi sumanym, kuri dauguma buvo
VALDEMARAS PUODINAS: ,,Net ir klysdami nemeluokime
VALDIA MOKYTOJUS IR DSTYTOJUS PRAKTIKAI PAVERT TREIARIAIS,
SUMENKINDAMI NE TIK J AUTORITETUS, BET IR GALIMYBES ORIAI GYVENTI
BEI TOBULTI. TOKI EM ALG, KOKIAS IANDIEN GAUNA LIETUVOS MOKYTOJAI
IR DSTYTOJAI, TURBT NEGAUNA JOKIOS KITOS ES ALIES PEDAGOGAI.
VALDEMARAS PUODINAS
realizuoti ir realizuojami.
Kada pats ir kodl nusprendte pasukti politik?Tiesiog noriu
isiaikinti, kas i tikrj trukdo alies monms geriau gyventi. Lietuva
tikrai gali bti laiminga ir turtinga alis. Turime stipr mokslo,
verslo, pramons, meno, kultros, sporto potencial. Tereikia teising,
imani, drsi padorios, siningos, neparsiduodanios valdios
sprendim.
iuo metu dirbate dstytoju - kokias didiausias problemas matote
vietimo srityje ir kaip jas galima sprsti?Manau, kad studij kokyb
ir vadinamoji krepelin studij finansavimo sistema, kai mokyklos
stengiasi tbt isaugoti net ir nepaang student, nes jis atnea
pinigus, ir yra paios didiausios blogybs vietimo srityje. inoma, ir
valstybs poiris pedagogus. Valdia mokytojus ir dstytojus praktikai
pavert treiariais, sumenkindami ne tik j autoritetus, bet ir
galimybes oriai gyventi bei tobulti. Toki em alg, kokias iandien
gauna Lietuvos mokytojai ir dstytojai, turbt negauna jokios kitos
ES alies pedagogai. Jaunimas nebesirenka edukologijos studij,
mokytoj lygis krenta, o tuo paiu sumenksta ir abiturient lygis. Per
savo kad dar ir nedidel - dstytojo patirt pastebjau, jog kasmet
ateina vis silpnesni pirmakursiai.
Vieni Klaipd danai vadina jrini konteineri miestu. Kiti mato
dideles, taiau neskatinamas uostamiesio perspektyvas. Koks Js
vilgsnis region ir ko reikia, kad jis klestt?Diugu, kad Klaipda,
nors ir praradusi per 25 metus apie 50 tkst. gyventoj, vis dar yra
stiprus Lietuvos miestas.Kad Klaipda ities klestt, jau nepakanka
puiki uosto moni veiklos rezultat. Btinos rimtos investicijos,
kuriomis turt rpintis ne tik savivaldyb, bet ir centrin valdia.
Skaudus dalykas yra ir uostamiestyje surenkam mokesi perskirstymas.
Bent 5-10 proc. padidinus miestui grinam gyventoj pajam mokesio
dal, bt galima pasirpinti nuobodiais ir apiurusiais miegamaisiais
rajonais, skirti l daugiafunkcini kultros ir sporto objekt
krimui.
Mari vienmandat
-
40
Turbt atriausiai socialins problemos jauiamos net ne rajon
centruose, o miesteliuose, tokiuose kaip Obeliai, nors jie savo
laiku sudar Lietuvos demografin stubur. Ar tokie miesteliai
pasmerkti nykimui? Mauose m