Proceso, kaip daugiareikms mokslins kategorijos turinys
Terminas procesas kaip socialini reikini, mokslini ini ir
socialins praktikos vertinimo kategorija, ymi vairius dinaminius
objektus. Todl procesai gali bti labai vairs: pavyzdiui, chemins
reakcijos, biologiniai, ekonominiai, gamtoje vykstantys,
socialiniai procesai ir pan.
Bendruoju lingvistiniu poiriu, procesas suvokiamas kaip vykio ar
reikinio eiga, kaita, koki nors bkli vyksmas.
I esms procesus galime skirstyti valdomus ir stichinius
(nevaldomus). Valdomais procesais turtume laikyti tokius procesus,
kuriems galima daryti tikslingai krypting poveik, nukreipiant j eig
norima linkme. Nevaldomi procesai pasiymi stichiniu pobdiu, pvz.
gamtoje vykstantys procesai ugnikalnio isiverimas, ems drebjimas ir
pan. Taiau vykstant intensyviai mokslo paangai riba tarp valdom ir
nevaldom proces kinta. Pvz. iandieninis mokslas gali pasilyti
rankius, leidianius laiku pastebti skriejani komet ir susprogdinti
j, taip ivengiant susidrimo su eme ir i to galini kilti aling
padarini. Taigi, tam tikr proces valdymas yra visuotinai reikmingas
udavinys, todl atsiranda vairi proces reguliavimo btinyb.
Reguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gyvendina tam
tikr tiksl, paprastai tam tikru nuoseklumu, veiksm tvarka. Tuo
atveju procesas tai tam tikr nuosekli veiksm, kuriais siekiama tam
tikro rezultato, visuma, arba tam tikros veiklos vykdymo tvarka
(pavyzdiui, medicinoje chirurgins operacijos procesas,
augalininkystje augalins kultros auginimo procesas, teisje - statym
rengimo, j primimo, teisini byl nagrinjimo procesai ir pan.).
Nereguliuojamoji vykio ar reikinio eiga, vyksmas gali taip pat
turti ir spontanin, stichin pobd. I to kyla reguliavimo poreikis,
nes kitaip gali kilti tam tikr vyki ar reikini eigos, vyksmo
nepageidaujami mogui, visuomenei, valstybei disfunkciniai
padariniai.
Nuo bendrosios proceso svokos pereinant prie teisinio proceso
sampratos, btina atskleisti socialinio proces kategorij.
Socialiniai procesai t.y. procesai, kuriuose dalyvauja mons jie
vyksta visuomenje. Tai civilizacijos, gamybiniai, ekonominiai,
darbo, teisiniai ir kiti panas procesai. Socialiniai procesai
veikia teiskr. Socialiniai pokyiai (politiniai, ekonominiai,
technologiniai, informaciniai ir kt.) veikia administracins teiss
ir administracinio proceso objektyvacijos[1] procesus.
Teisinio proceso samprata ir paskirtis
Teisiniu poiriu, teisinis procesas susijs su teiss norm ir net
paios teiss, jos princip gyvendinimu. iuo atveju teisinio proceso
kategorija susijusi su teiss ir teiss norm gyvendinimo
(realizavimo) kategorijomis. Teiss sociologijos poiriu teisinis
procesas yra vienas i teiss objektyvacijos etap. Teis, teiss normos
negyvendins vis savo funkcij statinje bklje. Tik dinamikoje bus
gyvendinami teisiniai princip ir teiss norm modeliai, teisinio
rezultato siekiniai. Taigi, teisje procesas susijs su tam tikro
teisinio rezultato siekimu.
Prof. A. Vaivilos nuomone, teisinis procesas, tai vyksmas,
nuoseklus tam tikr veiksm vyksmas turint tiksl atstatyti teisi ir
pareig pusiausvyr. Pasak D.N.Bachracho Teisinis procesas, tai
tobuliausia proceso forma.
Galima iskirti du pagrindinius poirius teisin proces.
Pleiamasis. Pagal poir, teisinis procesas suvokiamas kaip
kompeteting valstybini institucij ir pareign, o taip pat kit teiss
subjekt veikla taikant visas teisines valdios gyvendinimo ir
organizacins veiklos formas sprendiant tam tikras teisines bylas.
Tokios teisins veiklos formos apima vis kategorij teisini byl
sprendim, t.y. ne vien teisinius ginus ir bylas dl teiss
paeidim.
Siaurasis. Pagal poir teisinis procesas suvokiamas siauriau,
t,y, tik kaip jurisdikcin kompeteting valstybini institucij ir
pareign veikla sprendiant teisinius ginus dl asmens saugumo ir
traukiant kaltus asmenis teisinn atsakomybn. Reguliaciniai
teisiniai santykiai iuo atveju nra teisinio proceso dalyku.
Reguliacin teisin procedra eliminuojama i teisinio proceso
turinio.
Pleiamasis teisinio proceso kategorijos suvokimas labiau
derinasi su administracins teiss objektyvacijos samprata, jos
dinaminiu vaidmeniu administracinio teisinio reguliavimo
mechanizme: t.y. (1) asmens elgesio norminio reglamentavimo
nustatymu, (2) teisini fakt pagrindu kylani teisini santyki ir (3)
teisini santyki subjekt subjektini teisi ir pareig gyvendinimu.
Todl teisinis procesas reikt nuosekli tam tikr teisini reikini,
bkli kait, kylani mogaus, visuomens, valstybs gyvenime,
pasireikiani teisikai reikminga teiss subjekt veikla.
Taigi, galima tvirtinti, kad teisinis procesas - sistema teiss
subjekt veiksm, realiai darom pagal procedras bei dl i veiksm
atsirandani teisini santyki sistema.
Teisinis procesas kyla, kada kompetentingos institucijos ir
asmenys pradeda daryti teisikai reikmingus veiksmus, nukreiptus
sprsti administracines, baudiamsias, civilines bylas, tokia tvarka,
kuri numatyta tam tikruose teiss norminiuose aktuose.
Tuo bdu teisinis procesas praktikai suprantamas kaip tarpusavyje
teisikai reikming, teiss subjekt, loginiu nuoseklumu padarom veiksm
visuma, kuriais normikai sureguliuojami kokie nors visuomeniniai
santykiai arba visuma teisini santyki atsirandani, kai remiantis
materialins teiss normomis, procesini norm pagalba sprendiami
konkrets gyvenimo atvejai.
2.1. Teisinio proceso esminiai bruoai
Remiantis analizuotais teisinio proceso esms poiriais, galime
apibrti pagrindinius io teisinio reikinio bdingus bruous.
1. Teisinis procesas - smoninga, tikslinga, besitsianti laike
suinteresuot teiss subjekt nuosekliai padarom veiksm visuma.
Kiekvienas i teisinio proceso sudtini veiksm tarpusavyje logikai
susij ir gali daryti tak siekiant tarpini tiksl. Galutin teisikai
reikming rezultat proceso dalyviai gali pasiekti tik teiss norm
nustatyta tvarka, tam tikru nuoseklumu padarant teisikai btinus
veiksmus.
2. Teisinio proceso metu padaromi tam tikri veiksmai tampa
teisiniais faktais atsirasti teisiniams santykiams tarp proceso
dalyvi. J ribose padaromi nauji teisikai reikmingi veiksmai,
atsiranda nauji teisiniai santykiai ir taip tsiasi iki reikiamo
galutinio rezultato pasiekimo.
3. Teisinis procesas - veikla, pasireikianti vieosios valdios
subjektams gyvendinant valdingus (valdios, t.y. gebjimu turim gali
ir turimu teisiniu statusu pagalba prievartos bdais veikti teisini
santyki dalyvi vali) galinimus (valdingas = toks nurodymas, kuriam
turi paklusti bet kas, nepriklausomai nuo sutartini santyki).
4. Teisikai reikming veiksm sraas ir j atlikimo tvarka teisinio
proceso ribose apibriamas procesinmis teisinmis normomis.
Nereguliuojami teiss normomis visuomeniniai procesai negali bti
vertinami kaip teisiniai. Nelaikomi teisiniu procesu materialiniai
techniniai veiksmai, nors jais ir siekiama utikrinti normali vieojo
administravimo institucij veikl.
5. Procesins teiss normos, apibria teisin procedr, kuria
remiantis teisinio proceso ribose atliekami tiek atskiri, tiek ir
visi teisikai reikmingi veiksmai. ia prasme teisin procedra btina
teisinio proceso savyb, nes ji apibria jo gyvendinimo teisin form.
Tai nereikia, kad teisin procedra negali gyvuoti u tam tikro
teisinio proceso rib. Teisins procedros gal nustatyti tam tikr
teisini veiksm atlikimo teisines formas.
6. Teisinis procesas kaip aktyvi teiss subjekt veikla turi
stadijin form. io proceso, pradia, pabaiga t.y. visa eiga paprastai
fiksuojama oficialiuose dokumentuose. Proceso dalyviai kiekvienoje
stadijoje (etape) pagal nustatytas procedras atlieka tam tikrus
teisinius veiksmus, kuriais siekiama tam tikro tarpinio rezultato,
remiantis juo pereinama kit stadij ir gal gale pasiekiamas
galutinis teisins bylos sprendimas.
7. Konkretus teisinio proceso tikslas ir rezultatas yra norminis
tipinio visuomeninio santykio sureguliavimas arba konkreios teisins
bylos sprendimas, kuris priimamas remiantis tam tikromis teiss
normomis, susijusiomis su konkrei teisini santyki subjekt teisi ir
pareig gyvendinimu.
2.2. Teisinio proceso stadijos samprata
Bendrojoje teiss teorijoje vieni autoriai stadij supranta kaip
procesini veiksm arba procesini santyki, suvienyt artimiausiam
tikslui pasiekti, visum. Kiti kaip statymu nustatyt bylos tyrimo
eig, treti paeiliui besikeiianius savarankikus etapus, turinius
apibrtus tikslus ir uduotis, ir pan. Taigi, teisinio proceso stadij
galima bt apibdinti kaip dinamik, slyginai udar visum teisikai
tvirtint bd, metod, form, ireikiani arba nulemiani griet ir
nenukrypstam procesini reikalavim, atspindini procesins veiklos
erdvs ir laiko aspektus, bei utikrinani login funkcin sek atliekant
konkreius veiksmus, nukreiptus galutiniam, materialiai slygoto
teisinio procesinio rezultato pasiekimui, vykdym. Reikia paymti
tai, kad minti reikalavimai, sudarantys teisinio proceso stadijos
turin, atspindi ne tik tai, k privalo atlikti galiotieji asmenys
vienoje ar kitoje proceso stadijoje, bet ir tai, kokiu bdu bei koki
priemoni pagalba turi bti gyvendinti j galiojimai.
Stengiantis suvokti teisinio proceso skirstym tam tikras
sudedamsias jo dalis-stadijas, btina atkreipti dmes kriterijus,
apsprendianius kiekvienos stadijos savarankikum. Tai:
1) konkrets udaviniai ir funkcijos, bdingi tik vienai
stadijai;
2) tam tikr aplinkybi ratas, juridini fakt, betarpikai
utikrinani perjim i vienos stadijos kit, sistema;
3) proceso dalyvi statuso specifika;
4) atliekam veiksm specifika;
5) galutini rezultat, tvirtint atitinkamame procesiniame akte
(dokumente) ypatumai.
Remiantis iais kriterijais, galima tiksliau iskirti savarankikas
stadijas ir nustatyti j ribas, o tai galina teisingai paskirstyti
tas priemones ir galimybes, kuriomis disponuoja proceso subjektai,
bei ivengti teisinio proceso stadij sekos paeidim ir tuo paiu
ukirsti keli bet kokiam proceso dalyvi teisi ar teist interes
suvarymui.
Teisinje literatroje daniausiai iskiriamos trys teisinio proceso
stadijos:
1) faktini bylos aplinkybi nustatymas, prie kurio priskiriami
veiksmai, susij su faktini duomen analize, j pilnumo ir pakankamumo
rodymu;
2) teiss normos atranka ir analiz, kur veiksmai yra susij su
teiss normos analize, jos teisins galios nustatymu ir t.t.;
3) bylos inagrinjimas, ireiktas tam tikrame teisiniame akte.
i trij teisinio proceso stadij iskyrimas bendru teoriniu aspektu
yra bandymas apibendrinti visus teisinius procesus, iskiriant j
sudedamsias dalis stadijas. Kalbant apie atskirus (administracin,
baudiamj, civilin) procesus, neivengiamai tekt juos papildyti kai
kuriomis kitomis (daniausiai fakultatyviosiomis) stadijomis,
kadangi kiekvienas procesas turi sav ypatum. Taiau bet kuriuo
atveju iskirtos trys stadijos yra kertins kiekvieno proceso
stadijos, kuri nebuvimas neutikrint logins proceso vyksmo
sekos.
2.3. Teisinio proceso rys
Teisinius procesus galima klasifikuoti remiantis vairiais
pagrindais.
Priklausomai nuo teisinio reguliavimo stadijos, veiklos subjekt
tiksl ir udavini kiekvienoje teisinio proceso stadijoje, teisinis
procesas sisteminiu poiriu gali bti skirstomas tris santykinai
savarankikus procesus:
1. Legislatyvinis " procesas apima tiek statym, tiek ir
postatymini akt leidybos funkcijos gyvendinim.
2. Teiss gyvendinimo procesas tai remiantis objektinmis teismis
fizini ir juridini asmen veikla, gyvendinant subjektines teises ir
pareigas, tenkinant teistus interesus, utikrinant savo organizacini
form pasirinkim ir normalaus veikimo reim. is procesas paprastai
gyvendinamas teiss subjekt nuoira, nepanaudojant valstybins valdios
prievartos subjektini teisi turtojui. Gali bti skirstomas tokias
ris:
a) Steigimo procesas, t.y. suinteresuot subjekt veikla
formuojant pelno ir nepelno siekianias organizacijas, reikalingas
gyvendinti savo teises ir teistus interesus.
b) Rinkim procesas kaip savarankika piliei veikla ikeliant
kandidatus, atliekant vykdant rinkimin kampanij ir pan.
c) Sutari sudarymo procesas, t.y. fizini ir juridini asmen
veikla sudarant vairias civilines ir administracines sutartis.
3. Teiss taikymo procesas kompetenting institucij ir pareign
veikla, gyvendinant vieojo administravimo funkcijas ir priimant
statymu nustatyta tvarka sprendimus konkreiose teisinse bylose,
nagrinjamose fiziniams ir juridiniams asmenims gyvendinant savo
teises ir pareigas, taip pat traukiant juos teisinn atsakomybn.
Teiss taikymo procese svarbus vaidmuo skiriamas specialiai
galiotiems subjektams, suteikiant ribot kit proceso dalyvi
nuoir.
akiniu poiriu galima skirti tokias teisinio proceso ris:
administracinis, baudiamasis, civilinis, konstitucinis ir pan.
Pagal reglamentavimo bd, galima iskirti procesus, kurie turi
statymo arba postatymin form. Pavyzdiui baudiamasis tik statymo
form. Aiku, is teiginys slyginis, kadangi yra ir tam tikr inybini
taisykli, taiau, pavyzdiui, administraciniame procese itin rykus
postatyminis akcentas ir tuo is procesas isiskiria i kit proces
tarpo.
Administracinis procesas kaip ypatinga teisinio proceso ris
3.1. Administracinio proceso bruoai
Akcentuotina, kad administracinis procesas vairiomis jo prasmmis
yra teisinio proceso ypatinga ris, todl jam bdingi visi minti
bendrieji teisinio proceso poymiai. Taiau egzistuoja kompleksas
speciali poymi, esmingai charakterizuojani administracin
proces.
Administracinio proceso specifiniai poymiai :
1) tai valdinga, tikslinga vykdomosios valdios subjekt
veikla;
2) i veikla yra skirta btent sprsti vykdomajai valdiai pavestus
klausimus laikantis statymo reikalavim. Kitaip tariant, tai
postatymin veikla;
3) pagrindinis tokios veiklos rezultatas valdymo aktas;
4) i veikla reglamentuojama administracinio proceso teiss
normomis, kurios nebtinai turi bti atskirame teiss akte;
5) administraciniai procesai yra iorikai paprastesni (daniausiai
nra rungtynikumo, pavyzdiui, keli policininkas sura nutarim skirti
nuobaud privalai mokti; bylos danai gali bti nagrinjamos
nedalyvaujant aliai);
3.2. Administracinio proceso sampratos koncepcijos: siauroji ir
plaioji administracinio proceso samprata
Atsivelgiant idstyt, administracinis procesas gali bti apibrtas
taip:
Administracinis procesas tai vykdomosios valdios subjekt
valdinga veikla, atliekama teiss norm reglamentuota
administracine-procesine forma ir pasireikianti konkrei byl,
remiantis teise, sprendimu, kuri metu priimami ir gyvendinami vairs
valdymo (vieojo administravimo) aktai, taip pat administracins
justicijos institucij veikla priimant sprendimus dl teisini gin,
kylani vieojo administravimo srityje.
Doc. dr. S. edbaras pateikia toki administracinio proceso svok :
Administracinis procesas tai kompeteting valstybs institucij,
staig, pareign ar valstybs tarnautoj, turini valdios galiojimus,
veikla, atliekama teiss norm reglamentuota teisine forma, skirta
sprsti vieojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios
metu taikomos teiss normos arba kitaip utikrinamas j gyvendinimas,
o priimti sprendimai sukelia asmenims konkreius teisinius
padarinius[1].
Pateiktos pozicijos atspindi plaij administracinio proceso
sampratos koncepcij. Taiau teisinje literatroje sutinkama iai
pozicijai oponuojani autori, teigiani, jog administracinis procesas
traktuotinas siaurja prasme. Siauroji administracinio proceso
samprata sietina tik su jurisdikciniu procesu, t. y. teisiniu gino
isprendimu. Jei nra administracinio gino, nra ir administracinio
proceso, o yra tik administraciniai procedriniai teisiniai
santykiai[2].
Atkreiptinas dmesys, kad vykdomoji valdia savo funkcijas
gyvendina per savo institucij, tarnautoj veiksmus, kuri kiekvienas
turi po suvereniteto gaball. Vykdomoji valdia tik login abstrakti
konstrukcija, modelis, vykdomosios valdios, kaip juridinio painimo
objekto, teisin svoka. Ji atspindi esminius reali reikini poymius,
t.y. tam tikrus valdymo institucij ir tarnautoj teisikai reikming
valdios turjimo veiksm poymius. Proceso paskirtis gyvendinti
materialins teiss normas. Jei nra materialins teiss normos
gyvendinimo mechanizmo, tai mirusi norma, egzistuojanti tik
popieriuje. LR Konstitucija tvirtina valdios galias ir jas riboja.
Vieojoje teisje, skirtingai nei privatinje, leidiama tik tas, kas
konkreiai nustatyta teiss aktais. Tai dar labiau sustiprina
procesini norm reikm, kadangi be j nebt galima gyvendinti
materialins teiss.
Ms nuomone, plaioji administracinio proceso sampratos koncepcija
labiau atitinka procesini norm sveik su materialinmis
administracins teiss normomis, todl yra teisikai labiau
pagrsta.
3.3. Administracinio proceso rys (vidins struktros
elementai)
Administracinius procesus galima klasifikuoti vairiais
pagrindais. Pirmiausiai, galima iskirti dvi dideles administracinio
proceso rys: administracin tvarkomj ir administracins saugos
(administracinio saugumo utikrinimo). Taiau paprastai iskiriama
daugiau administracinio proceso ri.
1) bendrasis valstybinio valdymo (vieojo administravimo)
gyvendinimo procesas (administracin procedra), kurio ribose
santykinai iskirtini:
licencij ir leidim idavimas;
valdymo srities teisini veiklos form gyvendinimas [teiss taikymo
procesas];
steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisena;
planavimo akt rengimas (strateginiai, operatyviniai ir kitokie
planai);
piliei ir tarnautoj subjektini teisi gyvendinimas valdymo
srityje;
administracini sutari (sandori) sudarymas;
kit teisikai reikming veiksm atlikimas (teisin reikm turini fakt
registravimas, teisini dokument suraymas ir idavimas ir t.t.);
statym projekt rengimas, o taip pat valdymo srities teiss akt
leidyba;
valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros
procesas;
ratvedybos procedros;
valdymo srities kontrols teisins formos gyvendinimas;
valdymo srities teisini dokument suraymas;
administracini teisini rim gyvendinimo procedros;
2) tarnybini nuobaud taikymo procesas;
3) administracins prievartos priemoni taikymo procesas
administracins teiss paeidim byl nagrinjimo procesas;
kit administracins prievartos priemoni taikymo procesas;
4) valstybinio valdymo srities teiss akt ir veiksm teistumo
patikrinimo procesas (administracin justicija).
Doc.dr. Stasys edbaras pateikia kitoki klasifikacij, logikiau
atspindini administracinio proceso struktr[3]:
3.4. Pagrindini administracinio proceso kategorij turinys:
administracin procedra, administracin jurisdikcija, ir
administracin justicija
Kalbant apie administracinio proceso ris (vidins struktros
elementus), itin danai susiduriama su administracins procedros,
administracins justicijos bei administracins jurisdikcijos
svokomis. Tam, kad bt galima kvalifikuotai operuoti iomis
svarbiomis svokomis, btina atskleisti j turin. Nesisavinus i svok
prasms tolesnis kalbjimas apie administracin proces gali bti itin
apsunkintas ar net nemanomas.
Lotyn-lietuvi kalb odyne pateikiamas toks odio procedo lietuvi
kalb vertimas: 1) ieiti priek, 2) eiti engti pirmyn, 6) tstis,
trukti[4]. Lotyn kalbos odis procesus aikinamas btent per od
procedo ir veriamas lietuvi kalb kaip engimas priek, judjimas
pirmyn, eiga, procesas[5]. Tai leidia daryti ivad, kad procedra yra
proceso sinonimas. Kaip teigia doc. dr. S. edbaras, kai kada
procesas aikinamas kaip tam tikros procedros, t. t. kaip tam tikra
proceso, kaip reikinio, vidin dinamika. Todl administracine
procedra vadinti kuri nors vien administracinio proceso r ar dal bt
netikslu, kadangi procedros atliekamos visose administracinio
proceso ryse[6].
Administracin jurisdikcija 1. galioto valstybins valdios,
pareigno, statymu sureguliuota veikla nagrinjant individualias
administracines bylas (ginus), susijusias su administraciniu
teisiniu pilieio arba nevalstybins organizacijos su valstybiniu
organu (jo pareignu) gyvendinant iam organui vykdomj valdi. 2.
statymu sureguliuota galioto organo, pareigno veikla nagrinjant
administracinio teiss paeidimo bylas ir taikant administracins
atsakomybs priemones.[7]
Pagrindinis administracins justicijos tikslas konflikt tarp
asmen ir valstybinio valdymo institucij sureguliavimas.[8]
Administracin justicija speciali teismini ar kvaziteismini organ
sistema, kurios pagrindinis udavinys yra administracijos
(vykdomosios valdios institucij) veiksm ir sprendim teistumo
kontrol, nagrinjant asmen ir organizacij skundus ir praymus dl j
paeist teisi ir teist interes[9]. Terminas justicija (lot.
justitia) traktuojamas kaip teisingumas bei teistumas.
Administracin justicija speciali teismini organ arba kit
institucij, kontroliuojani vykdomosios valdios veiksm ir sprendim
teistum, nagrinjant piliei arba organizacij skundus dl j teisi ir
teist interes paeidim, sistema[10].
Pateiktos nagrinjam svok reikms nepakankamai atspindi j sveik
administracinio proceso kontekste. Tam reikalinga detalesn studija.
Paymtina, jog Lietuvos mokslininkai procesualistai iuos klausimus
inagrinj gan detaliai[11].
Akcentuota, kad pateiktos svokos turi bti nagrinjamos
administracinio proceso kontekste, turi bti suvokiama j tarpusavio
sveika tiek vienos su kita, tiek su administraciniu procesu.
3.5. Administracins teisenos samprata ir santykis su
administraciniu procesu
Norint suvokti apskritai teisenos samprat ir turin, reikia
isiaikinti jos viet teisinje sistemoje. Teisinje literatroje
vyrauja nuomon, kad teisena yra teisinio proceso dalis.
Teisinis procesas nra vieningas ta prasme, kad skirting teiss ak
materialins normos nra realizuojamos t pai procesini teiss norm
pagalba. Nekyla abejoni, kad egzistuoja savarankikos civilinio
proceso ir baudiamojo proceso teiss akos, taiau klausimas apie
administracin proces yra vienas i labiausiai diskutuotin teiss
moksle[12]. Problema ta, kad iandien nra vieningo kodifikuoto teiss
akto, kuriame bt tvirtintos administracins procesins teiss normos.
ios normos daniausiai yra administracins materialins teiss akt
sudtyje. Be abejons tai slygota ir objektyvi prieasi, kadangi
administracins teiss normos reguliuoja pakankamai plataus spektro
ir pasiyminius tam tikra specifika visuomeninius santykius,
atsirandanius valstybinio valdymo srityje, todl ir j realizavimas
negalimas vieningo proceso rmuose. Specifini taisykli btinumas ir
lemia teisenos, kaip proceso dalies buvim. Taigi apie administracin
proces ir teisen galima kalbti kaip apie visumos ir dalies
santyk.
Apibendrinant galima teigti, kad procesin teisen sudaro trys
tarpusavyje susij elementai: 1) procesiniai teisiniai santykiai; 2)
procesinis rodinjimas; 3) procesiniai aktai dokumentai.
Taigi, procesin teisena tai pagrindinis teisinio proceso
elementas, susidedantis i sistemini darini ir tarpusavyje susijusi
bei vienas kit slygojani veiksm, kurie:
1. Sudaro tam tikr procesini teisini santyki visum, susijusi su
materialiniais teisiniais santykiais;
2. Reikalauja nustatyti faktinius duomenis bei argumentuoti
visas aplinkybes nagrinjamoje byloje;
3. Slygoja btinyb tvirtinti ir oficialiai forminti gautus
procesinius rezultatus atitinkamais aktais dokumentais.
Galima teigti, jog teisena bendrja prasme suprantama kaip
konkretaus proceso dalis, visos procesins sistemos ris, tvarkinga
procesini veiksm seka, kurioje siekiama subjektini teisi gynimo ir
teisini pasekmi gyvendinimo.
Teisinje literatroje administracins teisenos samprata apibriama
skirtingai. Apvelgus teoretik nuomones galima bt iskirti tokias
samprotavim grupes:
administracin teisena tai visuma nustatyt procesini taisykli,
kuri pagrindu gyvendinama vykdomoji tvarkomoji veikla;
administracin teisena tai administracini teiss norm gyvendinimo
(realizavimo) tvarka, skirta j vykdantiems subjektams;
administracin teisena, kaip administracinio proceso
(jurisdikcinio administracinio proceso) dalis tai ypatinga
administracin veikla bendr ir speciali procesini norm pagalba
sprendiant apibrtos kategorijos bylas.
Taigi, apibendrinant galima pasakyti, jog administracinis
procesas ir administracin teisena santykiauja kaip visuma ir dalis.
Teisena yra proceso dalis, o procesas teisen visuma. Kiekvienoje
administracinio procose dalyje galima iskirti kelet teisen[13].
4.1. Teiss altinio samprata ir esm
Istorijos mokslas teiss altin suvokia kaip ini apie teis altin.
altinis-visa tai, i kur atsiranda, kas duoda pradi. Teiss mokslas
iam terminui teikia kitoki-teiss norm formavimo prielaid bei teiss
norm iraikos formos prasm. Teiss moksle iam terminui teikiamos
kelios reikms.
Dauguma autori laiko teiss form ir teiss altin sinonimais,
vienodais terminais ir svokomis, tuo atveju, kai jie vartojami kaip
valstybs valios iraikos bdas. Taiau prof. A.Vaivila pagrstai
kritikuoja teiss altinio ir teiss formos svok tapatinim ir teiss
altinio termino daugiareikmikum, nes ..altinis tai teisins minties
altinis, i kur gauname informacijos apie praeities, buvusi
visuomeni turtas teiss normas ir bgant laikui, keiiantis
civilizacijoms, paskesniu laikotarpiu susiformavusias teisines
idjas.Tai tik informacijos apie jas altinis. O forma-tai, kas,
kokiu pavidalu ir bdu egzistuoja.[1]
Termin teiss altinis pirmasis pavartojo Romos istorikas Titas
Livijus (59 m. pr. Kr. 17 m. po Kr.) veikale Romos istorija nuo
miesto steigimo pradios.
Teiss altini svoka vartojama dviem prasmmis:
1) Formalija prasme tai yra iorin teiss normos tvirtinimo, jos
iraikos forma: bendrieji principai, raytin teis, teism praktika,
paproiai, teiss doktrina, tarptautin teis.
2) Materialija prasme tai yra visuomens ekonominiai,
socialiniai, etiniai, religiniai, ideologiniai ir kiti veiksniai,
lemiantys teiss norm turin ir padedantys nustatyti j prasm.
Daniausiai teiss altinio svoka suprantama formalija prasme ir
apima teiss normos form. Kaip teigia prof.A.Vaivila, teiss forma
tai privalomo elgesio taisykls iraikos bdas, dl kurio taisykl tampa
prieinama savo adresatui ir i kurio paaikja jos juridin galia vieta
kit teiss norm hierarchijoje[2].
Teiss altinio kaip teiss formos sampratai susiformuoti didiausi
tak turjo normatyvistin teiss doktrina, kuri priskyr konkreias
teiss normas ir paius teiskros rezultatus-paproius, teism
sprendimus, statymus prie teiss altini svokos. Poiris teiss altin
kaip teiss form tapo vyraujantis ir suformavo io termino vartojimo
tradicij, nepaisant tokio vartojimo nelogikumo.
Kalbant apie administracinio proceso teiss altinius svarbu
pabrti, kad jiems tinka visi bendrieji teiss altini poymiai. Kartu
btina akcentuoti, kad administracinio proceso teiss altini
sistemoje ypa daug postatyminio lygmens teiss akt, o tai yra vienas
i bruo, iskiriani administracin proces i kit teisini proces.
4.3. Administracinio proceso teiss altini bendroji apvalga
1. Konstitucijoje yra tvirtintos principins, fundamentalios
nuostatos, kuri pagrindu formuojamas visas administracini procesini
santyki teisinis reguliavimas. Konstitucija yra grindiama
universaliomis ir neabejotinomis vertybmis. Joje yra tvirtintas
valdi padalijimo principas, teism sistema, bendrieji fundamentals
teiss principai (vieumas, universalumas, lygiateisikumas, teisj ir
teism nepriklausomumas ir kt.). Konstitucija-pagrindinis alies
statymas. Jame suformuluotos pamatins administracinio proceso teiss
normos, kurios saugo mogaus teises ir laisves, nustato valstybins
valdios ir visuomens santykius, valdios organizavimo principus.
Bdama aukiausios juridins galios statymas, Konstitucija vertybiniu
poiriu orientuoja vis einamj administracini teiss akt teiskr,
utikrina vidin visos teisins sistemos, reguliuojanius visuomeninius
santykius, vienov. Joks statymas ar postatyminis aktas negali
prietarauti Konstitucijai.2. Lietuvos Respublikos Konstituciniai
statymai Konstitucinis Teismas 2001 m. balandio 2 d. nutarime
pasisak dl konstitucini statym teisins galios: Konstituciniai
statymai nuo kit statym skiriasi primimo ir keitimo tvarka. Ypating
konstitucini statym viet teiss akt sistemoje lemia pati
Konstitucija. Konstituciniai statymai negali bti keiiami ar
panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais
statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus
reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais
statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas. Kartu
paymtina, kad konstituciniai statymai turi neprietarauti
Konstitucijai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir
konstituciniams statymams. Ar konstitucinis statymas neprietarauja
Konstitucijai arba statymas - konstituciniam statymui, pagal
Konstitucij sprendia Konstitucinis Teismas.
1. statymai. Administracinio proceso teisei svarbiausi statymai:
Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas, Lietuvos
Respublikos administracini teism steigimo statymas, Lietuvos
Respublikos administracini gin komisij statymas, Lietuvos
Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas, Lietuvos
Respublikos valstybs tarnybos statymas, Lietuvos Respublikos vieojo
administravimo statymas, Lietuvos Respublikos mokesi administravimo
statymas ir kt.
2. Postatyminiai teiss aktai. Tai yra pagrindinis (gausiausias)
administracinio proceso teiss altinis. i akt yra labai daug. Tai
Vyriausybs, ministr, savivaldybi, apskrii institucij priimami teiss
aktai. Visi postatyminiai teiss aktai yra administracinio proceso
teiss aktai, nes tai valdymo aktai, kuriais realizuojamos statymo
normos.
3. Tarptautins teiss normos. Tarptautin sutartis tarptautins
teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro
Lietuvos Respublika su usienio valstybmis ir tarptautinmis
organizacijomis (ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs
institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis
usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR
tarptautins sutartys). Viena svarbiausi tarptautini sutari
administraciniam procesui yra 1950 m. Lapkriio 4 d. mogaus teisi ir
pagrindini laisvi apsaugos konvencija.
4. Europos Sjungos teis yra savarankika teiss sistema, kuri
negali bti priskirta nei prie tarptautins, nei prie nacionalins
teiss. Lietuvos Respublikai tapus ios tarptautins organizacijos
nare, vis svarbesn vaidmen gauna ES teiss aktai. ES teis susideda i
pirmins (steigiamj sutari) ir antrins teiss (steigiamj sutari
pagrindu priimtos teiss). ES antrins teiss aktai: reglamentai
(privalomi visa apimtimi), direktyvos (suformuluoja privalomus
udavinius ir tikslus valstybms narms), sprendimai (priimami
konkreiu klausimu, privalomi tik tiems, kam jis skirtas),
rekomendacijos ir ivados (neprivalomi).
5. Konstitucinio Teismo aktai. Konstitucijos 102 straipsnyje
tiesiogiai nurodyta, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar
statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, taip pat
ar Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja
Konstitucijai arba statymams. Teismo paskirtis oficialiai aikinti
Konstitucij. Sprsdamas apie ginijam akt konstitucingum, Teismas
prie tai apvelgia reikiamos Konstitucijos nuostatos turinio prasm,
palygina j su ginijamo teiss akto turiniu. Konstitucinis Teismas
sprsdamas bylas, aikina teis remdamasis bendrja teiss doktrina,
lyginamosios konstitucijos mokslu, Europos mogaus Teisi Teismo
jurisprudencija. Analizuodamas byl, Teismas visada remiasi
ankstesnse bylose jau suformuluotais aikinimais. Konstitucinio
Teimos nutarimai yra svarbus kiekvienos teiss akos, tame tarpe ir
administracinio proceso teiss altinis.
6. Teism praktika. Lietuvos Respublikos teism statymo 31 bei
Administracini byl teisenos statymo 13 straipsniai nustato, jog
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT)
formuoja vienod administracini teism praktik, aikinant ir taikant
statymus bei kitus teiss aktus. Tai, kad vienoda teism praktika,
utikrinanti teism jurisprudencijos tstinum, yra konstitucin vertyb,
2006 m. kovo 28 d. nutarime atkreip dmes Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas. Nutarime aikinama, kad tokios pat
(analogikos) bylos turi bti sprendiamos taip pat, t. y. jos turi
bti sprendiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus,
konkuruojanius su esaniais, bet paisant jau tvirtint. ,, teism
jurisprudencija turi bti prognozuojama. Konstitucinis Teismas taip
pat paymjo, kad minimame Konstitucinio Teismo nutarime aptarti i
Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teism veiklos bei
tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis
taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigt
specializuot (Administracini) teism veiklai bei jos teisiniam
reguliavimui. Visa tai reikia, jog visi administraciniai teismai
turi vadovautis tokia atitinkam teiss nuostat turinio samprata,
taip pat i teiss nuostat taikymo praktika, kokia buvo suformuota ir
kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas ankstesnse
analogikose bylose. ABT 13 straipsnis numato galimyb Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui trejopai formuoti teism
praktik, t.y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia
plenarins sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip
pat trij teisj kolegij ir iplstini penki teisj kolegij priimtus
sprendimus, nutarimus ir nutartis, kuri paskelbimui pritar dauguma
io teismo teisj, bei visus sprendimus dl normini administracini akt
teistumo. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
analizuoja administracini teism praktik statym ir kit teiss akt
taikymo klausimais ir teikia rekomendacinius iaikinimus, o
susipaindamas su administracini teism praktika bei kitomis formomis
gali konsultuoti i teism teisjus statym ir kit teiss akt aikinimo
bei taikymo klausimais. Teismo veikla realizuojama leidiant
biuleten Administracini teism praktika.
7. Teisiniai paproiai tai elgesio taisykls, susikrusios per ilg
laik j taikant. Sankcionuota valstybs i taisykl tampa teisiniu
paproiu, kartu ir teiss altiniu. Pagrindiniai teisinio paproio
bruoai yra jo universalumas, ilgaamikumas bei atitiktis morals
normoms ir viejai tvarkai.
8. Teiss doktrina tai pozityviosios teiss interpretacija ir
teism praktikos analiz vadovliuose, publikacijose, straipsniuose ir
kituose mokslo darbuose.
Administracinis teiss aktas kaip ypatinga teiss akt ris
1.1. Administracinio teiss akto samprata
Administraciniai aktai (valdymo aktai) svarbi vykdomosios
valdios funkcij ir tiksl praktinio gyvendinimo priemon, pagrindin
jos vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. Tai yra sprendimai,
kuriuos valdymo subjektai priima nepertraukiamo ir tiesioginio
vadovavimo kinei, socialinei-kultrinei, administracinei-politinei
valstybs gyvenimo sritims, procese.
Visai administracini akt visumai bdingas tam tikr aplinkybi
spektras, kurios leidia iuos aktus atskirti nuo kit teiss akt
statym, teisingumo akt, civilini bei kit sutari ir pan.
1. Administraciniai aktai priimami gyvendinant vykdomj valdi ir
yra vykdomosios-tvarkomosios veiklos forma. iuos aktus leidia
vykdomosios valdios subjektai : vykdomosios valdios institucijos ir
j pareignai.
2. Postatyminis administracini akt pobdis vis pirma reikia tai,
kad jie turi atitikti galiojanius statymus. D.N. Bachracho nuomone,
i savyb taip pat reikia ir tai, jog minti aktai turi atitikti ir
auktesni institucij aktams, teism sprendimams ir nuosprendiams,
sudarytoms sutartims.
3. Administracinio akto oficialus pobdis pasireikia tuo, kad jis
priimamas konkretaus valstybinio aparato struktrinio vieneto
(institucijos) vardu, ireikia valstybs vali bei sukelia teisinius
padarinius;
4. Administracinis aktas remiasi jo autoriaus valdingais
galinimais ir yra vienaalikas, valdingas valios pareikimas.Jame
patalpinta kompetentingo organo minties ir valdios sintez, o is
organas, naudodamasis savais galiojimais, paveria savo inias bei
vali valstybiniais paliepimais (sakymais). Vienaalikas valios
ireikimas nereikia, kad vykdomosios valdios subjektai neatsivelgia
ir nevertina piliei, j vairi organizacij ir kit subjekt valios.
Prieingai, daugelio administracini akt pagrindas yra pareikimai,
projektai, pasilymai.
5. Vykdomosios valdios subjekto sprendimas tampa teiss aktu tik
tada, kai jis nustatyta tvarka forminamas.forminim sudaro teiss
akto primimo procedr laikymasis (suderinimas, svarstymas,
balsavimas), kit reikalavim laikymasis datos, numerio, autoriaus
nurodymas, pasiraymo o kartais ir tvirtinimo, taip pat
registravimo, teiss akto publikavimo. Administracini akt forminimas
i esms reglamentuojamas administracins teiss. Tai reikia, j
ypatumas yra tas, kad jie priimami ir forminami tvarka, nustatyta
administracins teiss normomis. Prezidento, Vyriausybs ir kai kuri
kit teiss akt forminimas reglamentuojamas konstitucins, darbo,
finans teiss normomis.
6. Administraciniai aktai sukelia teisines pasekmes.velgiant i
ios pozicijos, juos galima apjungti dvi grupes :
a) nustato, pakeiia, panaikina (ataukia) teiss normas;
b) yra teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo
pagrindas, taip pat jie veikia, takoja teisinius faktus.
Administraciniuose teiss aktuose gali bti tiek administracins,
tiek ir kit teiss ak norm finans, darbo, civilins ir t.t., ie aktai
gali takoti civilinius, eimos, emtvarkos ir kitus teisinius
santykius.
Taigi, administraciniai teiss aktai tai ypatinga postatymini,
oficiali teiss akt ris, kuriuos priima vykdomosios valdios
subjektai vykdomosios-tvarkomosios veiklos procese, kurie forminti
teiss norm nustatyta tvarka, pasiymi vienaaliku valdingu valios
ireikimu ir sukelia teisines pasekmes. I esms is apibrimas sutampa
su klasiko . Vedelio pateikiamu apibrimu : Vykdomasis sprendimas
yra juridinis aktas, ileidiamas administracijos vienaalika tvarka,
turint tiksl pakeisti teisin paliepim udedant pareigas arba
suteikiant teises.
1.2. Administracini teiss akt rys
Atsivelgiant tai, kad administraciniai teiss aktai pasiymi itin
spalvinga vairove, egzistuoja daug kriterij, pagal kuriuos juos
galima sugrupuoti atsivelgiant reikmingus teisinius poymius bei
geriau painti j teisinius ypatumus.
1. Pagal teisin turin galima skirti tokias administracini teiss
akt kategorijas :
1.1.Norminiai administraciniai teiss aktai. Jie nustato, pakeiia
arba panaikina (ataukia) teiss normas, t. y. nustato bendras
taisykles, neturinias konkretaus adresato, nenukreiptas konkrei
asmen atvilgiu, jie yra skirti nuolatiniam taikymui (nra
vienkartinio pobdio) tiems atvejams, kurie numatyti j
hipotezse.
Pagal asmen, kuriuos nukreiptos normos, skaii, norminius
administracinius teiss aktus galima skiryti
a) bendros reikms aktai (respublikinio masto, apskrii,
savivaldybi lygmens teiss aktai);
b) tarpinybiniai teiss aktai;
c) inyb vidaus teiss aktai (tame tarpe lokaliniai).
1.2. Individuals administraciniai aktai tai vykdomosios valdios
subjekt sprendimai konkreiais klausimais, nukreipti konkrei asmen
atvilgiu. Savo esme bdami teiss taikymo aktais, jie nulemia teisini
santyki atsiradim, pasikeitim ir pasibaigim. J tarpe daugiausia yra
teises suteikiani bei operatyvini-tvarkomj teiss akt. Kita
individuali administracini ris yra teissaugos, jurisdikciniai
sprendimai (dl gin, skund, prievartos priemoni panaudojimo). Pagal
teisinius padarinius individuals aktai gali bti pareigojantys,
draudiantys, galiojantys, ireikiantys atsisakym).
1.3. Bendro pobdio aktuose tvirtinami arba bendri trumpalaikiai
paliepimai (apie nedarbo dienos perklim ir pan.), arba bendri
reikalavimai (padidinti reikalavimus, sustiprinti dmes konkrei
kategorij byloms, atsargiau elgtis, taupyti resursus, daugiau
dmesio skirti daugiavaikms eimoms ir pan.).
1.4. Miriuose aktuose vienu metu tvirtinamos ir teiss normos, ir
sprendimai, priimti teiss taikymo procese arba netgi ir bendrieji
reikalavimai.
2. Pagal administracin teiss akt primusius subjektus, juos
galima suskirstyti tris grupes :
1.1.Vykdomosios valdios institucij ir j pareign aktai. Tai pati
didiausia grup, kuri eina Respublikos Prezidento aktai, Vyriausybs
aktai, centrini vykdomosios valdios institucij aktai ir pan.
2.2. Valdios subjekt, nepriklausani valdymo aparato sudiai,
aktai :
a) teism nutarimai administracini teiss paeidim bylose;
b) teism pirminink, atstovaujamj institucij pirminink ir kit
subjekt sprendimai, turintys vidin reikm.
2.3. Nevyriausybini organizacij, kurioms deleguotos valstybinio
valdymo funkcijos, pvz. profsjung ir pan. aktai;
3. Pagal form galima skirti raytinius, odinius ir
konkliudentinius administracinius teiss aktus. (konkliudentini akt
pavyzdys keli policininko reikalavimas sustoti, eismo reguliuotojo
veiksmai, spec. tarnyb vyturliai, garso signalai).
4. Pagal funkcin paskirt galima skirti planavimo, finansinio
pobdio, metodinio pobdio, kadr klausimais, apskaitos klausimais ir
pan.
5. Priklausomai nuo valdios subjekto galiojim apimties ir
teisinio savarankikumo skiriami:
5.1. Diskreciniai aktai, priimami pasirinkimo laisvs ir plaios
savarankikos institucijos kompetencijos slygomis (pvz. primimas
darb, licenzijos idavimas). Laisva nuoira reikia pasirinkimo
galimyb i plai rib, nustatyt teiss normomis.
5.2. Aktai, priimami alternatyvi galiojim ribose, numatant
subjektui pasirinkimo i keli variant galimyb (pvz. odinis spjimas
vietoj nuobaudos).
5.3. Suritos administracijos aktai, priimami tokiomis slygomis,
kada nra galimybs rinktis (primimas auktj mokykl pagal konkurso
rezultatus, pensijos paskyrimas, absoliui sankcij taikymas ir
pan.).
6. Pagal administracini akt sudtingumo laipsn galima iskirti
paprastus, sudtingus ir unikalius (pvz. sprendimas dl atomins
elektrins statybos).
7. Pagal tai, kada administracinis teiss aktas pradeda galioti,
galima iskirti aktus, kurie sigalioja :
7.1. Nedelsiant (pagal bendr taisykl) nuo pasiraymo, primimo
datos;
7.2. Nuo datos, nurodytos paiame akte;
7.3. Nuo datos, nurodytos kitame akte (pvz. statyme);
7.4. Nuo akto valstybins registracijos ir oficialaus
paskelbimo;
8. Priklausomai nuo primimo tvarkos galima iskirti
administracinius teiss aktus :
8.1. Priimamus kolegialiai, paprasta arba kvalifikuota bals
dauguma, priklausomai nuo bendro institucijos nari skaiiaus arba
posdyje dalyvaujani nari skaiiaus;
8.2. Priimamus vienasmenikai.
Atsivelgiant vairias aplinkybes galima iskirti dar daug
kriterij, pagal kuriuos administracinius teiss aktus galima
grupuoti atskiras ris.
1.3. Administracini teiss akt paskirtis
Administraciniai aktai pagrindin vykdomosios valdios produkcija.
Savo apimtimi ir vairove, tai pati didiausia teiss akt grup (ris).
Kaip ir atstovaujanios institucijos, vykdomosios valdios
institucijos gali leisti norminius teiss aktus. alia teism, jos
priima ir jurisdikcinius aktus. O didelis visuomenini santyki,
kuriems vadovauti vykdomoji valdia yra paaukta, skaiius ir vairov,
reikalauja i jos priimti begal teiss akt : dl primimo ( pvz.
valstybs tarnyb, auktj mokykl), dl paaukimo karin tarnyb tvarkos,
dl suteikimo (gyvenamojo ploto, resurs), dl paskyrimo (pensijos,
paalpos), leidim, pareigojim, draudim, registracijos, privatizavimo
ir t.t. Tai reikia, kad be administracini akt vykdomosios valdios
institucijos negalt vykdyti savo funkcij. Taigi, administraciniai
aktai yra vykdomosios valdios institucij veiklos forma, materija,
kurioje forminami vairs valdymo sprendimai, priimami gyvendinant
valstybin valdym[1].
Norminio administracinio teiss akto samprata, paskirtis ir vieta
kit teiss akt sistemoje
Terminas norminiai aktai daugiausiai vartojamas kontinentins
Europos teiss sistemoje, kad vardinti parengtas taisykles ir
standartus, turint tiksl juos taikyti ateities klausimams, t.y.
tiems visuomeniniams santykiams, kurie dar tik vyks. Amerikos bei
Didiosios Britanijos teiss sistemose ta pati kategorija apibriama
tokiomis svokomis, kaip taisykli paruoimas, sudarymas, arba,
tiksliau tariant taisykli procedra.
Esm ta, kad daugelyje veiklos srii statym leidiamoji valdia
formuluoja bendrus principus, sutinkamai su kuriais atitinkamos
srities klausimai bus sprendiami ateityje.
Norminiai aktai gali atsirasti skirtinguose lygmenyse
pagrindiniame lygmenyje yra Konstitucija (bendrieji konstituciniai
principai), po jos seka statymai, leidiami parlamento, o po j eina
didel gausyb taisykli ir instrukcij, priimam btent vykdomosios
valdios institucij.
Btent i teiss akt grup ir gauna ypating svarb nagrinjant
norminius teiss aktus administracinio proceso kontekste.
Norminiai teiss aktai, priimami vykdomosios valdios institucij,
yra svarbiausi ios srities (administracinio proceso) teiss
altiniai. Priklausomai nuo juose esani teiss norm akins
priklausomybs, jie gali bti monoakiniai
(administraciniai-teisiniai, civiliniai-teisiniai, darbo, ems teiss
altiniai ir t.t.) ir poliakiniai, kuriuose yra vairi teiss ak
norm.
Kaip matyti, administracinis aktas daniausiai priimamas ir
ileidiamas vieojo administravimo institucijos (pareigno), t.y.
specialaus subjekto, vykdanio vieojo administravimo funkcijas
vieosios teiss (administracins teiss) reguliavimo srityje.
Administracinis aktas nukreipiamas vienpus teisin reguliavim, kurio
rezultatas - teisini pasekmi atsiradimas. Vadinasi, valdymo
sprendimas, priimtas vieojo administravimo subjekto ir turintis
vienaalik iorinio teisinio reguliavimo priemon, laikomas
administraciniu aktu, reguliuojaniu vairius valdymo santykius.
Atsivelgiant tai, iskiriamas norminis teiss aktas ir
administracinis aktas: norminis teiss aktas tvirtina abstrakias ir
bendras teisinio reguliavimo priemones, o administracinis aktas
konkreias, individualias teisinio reguliavimo priemones.
Prof. A. Vaivila kalbdamas apie teiss aktus vartoja svok Bendrj
teiss norm aktas, kur jis apibria kaip kompetenting valstybs
institucij (teiskros subjekt) specialia tvarka ileist oficial
raytin dokument, kurio turin sudaro teiss normos, skirtos
daugkartiniam naudojimui ir neribotam teiss subjekt skaiiui[1]. I
esms visi nurodyti norminio teiss akto poymiai atitinka aukiau
pateikt norminio administracinio teiss akto samprat nustatymas
bendro pobdio taisykli, konkretaus adresato nebuvimas, nuolatinio
taikymo paskirtis. Kalbant apie normini administracini teiss akt
ris pastebsime, kad jiems su tam tikromis iimtimis gali bti
pritaikyta aukiau pateikta bendra administracini akt
klasifikacija.
2.1. Normini administracini teiss akt leidybos proceso teisinio
reglamentavimo poreikis
alia vis kit operatyvaus tvarkomojo pobdio veiksm Vyriausybei,
kaip aukiausiajai vykdomosios valdios institucijai, pavesta statym,
Seimo nutarim, Respublikos Prezidento dekret gyvendinimo funkcija.
gyvendinti i funkcij nra paprasta. Neretai paiuose aukiausiosios
galios teises aktuose nra numatomas arba numatomas nepakankamai
efektyvus j gyvendinimo mechanizmas. Tokiu atveju Vyriausybei
pavedama (arba tai ji turi padaryti savo iniciatyva) nustatyti
tvark, kaip bus gyvendinama viena ar kita statymo norma.
Tai reikia, kad norint, jog konkretiems administracini teisini
santyki dalyviams atsirast atitinkamos subjektins teiss ir
pareigos, ne visada pakanka priimti teises taikymo akt. Nereti
atvejai, kai tokio akto i viso negalima priimti, kol neparuoti ir
neileisti atitinkami poistatyminiai norminiai teiss aktai.
Tokius postatyminius norminius teises aktus kompetentinga
priimti ne tik Vyriausyb. Savo kompetencijos ribose atitinkamas
taisykles, instrukcijas, sakymus leidzia akins ir tarpakins
centrines vieojo administravimo institucijos (ministerijos, staigos
prie Vyriausybes ir staigos prie ministerij, kiti vieojo
administravimo subjektai (inspekcijos, tarnybos, apskrii virininkai
ir pan.). ie norminiai teiss aktai visada yra postatyminiai. t.y.
negali prietarauti statymams, keisti statymo norm turinio, negali
sibrauti statym leidejo reguliavimo srit taip, kad but sukuriamos
naujos normos, konkuruojancios su statymais ar juos kaip nors
keiianios. Kitaip bt paeistas konstitucinis istatym virenybes
principas. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad Lietuvos teisinje
sistemoje negalima deleguotoji statym leidyba, kaip kad yra,
pavyzdiui, Pranczijoje, kai Konstitucija teis priimti tam tikrais
klausimais statymo lygmens teises aktus suteikia Vyriausybei. Vien
is statymo virenybes uztikrinimo principas suponuoja poreik
atitinkamai reglamentuoti postatymini normini vieojo administravimo
akt primimo tvark. kad bt utikrinamas j tarpusavio suderinamumas ir
nuoseklumas, neprietaravimo statymams ir Konstitucijai
patikrinimas.
Tiek statymas, tiek ir postatyminis teiss aktas turt, fiksuoti
tam tikr kompromis tarp vairi politini nuomoni, tam tikr susitarim,
tam tikr model, pagal kur atitinkamai projektuojamas vienos ar
kitos srities socialinis gyvenimas. Vadinasi, reikalingos taisykls,
kaip is kompromisas bus pasiektas, kaip bus igryninta daugumos
valia, kuri vliau pavirs teises norma. t.y. visuotinai privaloma
elgesio taisykle, prireikus saugoma valstybs prievartos priemonmis.
Vadinasi, nepakanka nustatyti vien tik teises akto projekto nuostat
derinimo tarp atskir suinteresuot institucij, mechanizm.
Labai svarbu nustatyti ne tik toki teiss norm parengimo, primimo
tvark, bet ir promulgavimo (teiss akto pasiraymo ir paskelbimo)
taisykles. Visos ios taisykls tam tikra prasme sudaro atitinkam.
veiksm sistem, kuri nuosekliai veda nuo teiss normos parengimo
iniciatyvos iki ios normos paskelbimo jos adresatams. Tai reikia,
kad galima kalbeti apie vien konkrei administracinio proceso r ~
normini administracini teiss akt primim (arba leidyb [2] ).
Bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso samprata ir
vidin struktra
1. Bendrojo valstybinio valdymo gyvendinimo proceso samprata ir
vidin struktra
Valstybinis valdymas plaija prasme pasireikia elgesio norm
nustatymu visuomenini santyki dalyviams ir t norm korekcijomis,
atsivelgiant besikeiiani situacij.
Valdymas tam tikri procesai, kurie vyksta visuomenje, gyvoje ir
negyvoje gamtoje. Valdymo procesai vyksta tam tikru bdu
organizuotoje aplinkoje, sistemoje. Valdymas susideda i valdaniojo
(subjektas) ir valdomojo (objektas). Subjektas daro krypting poveik
valdymo objektui, t.y., atlieka valdymo funkcijas. Valdymui bdinga
hierarchija ir pavaldumas. Valdymas tai sistemoje pasireikiantis
tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo subjekto
komandomis objektui, siekiant ilaikyti sistem tam tikroje
organizacijos bsenoje bei pasiekti jos tikslus ir isprsti
udavinius. Valstybinis valdymas savarankika organizacin teisin
valstybs veiklos sritis, kurios paskirtis organizuoti valstybs
vykdomj valdi, institucij sisteming veikl.
Valstybiniam valdymui bdingi specials poymiai: 1) valdym
gyvendina specials subjektai, 2) tai yra vykdomosios valdios
veikla, 3) postatymin veikla, 4) organizacin veikla, 5)
nenutrkstama kasdienin veikla, 6) veikla operatyvaus pobdio 7)
veikla kontroliuojama atstovaujamj institucij, 8) remiasi
principais, kurie tvirtinti Konstitucijoje ir statymuose.
Tipinis valstybinio valdymo gyvendinimo procesas:
1.licencij idavimo procesas;
2.valdymo srities teiss akt leidybos procesas normini akt
leidyba, teiss taikymo akt primimas;
3.valdymo srities teiss akt laikymosi kontrols ir prieiros
procesas;
4. teisin reikm turini fakt registravimo procesas.
Doc. dr. S. edbaras pateikia kiek kitoki io proceso struktr,
teigdamas, kad j eina :
1. licencij, leidim verstis tam tikra veikla ar atlikti tam
tikrus veiksmus idavimas;
2. kitoki suteikiani subjektin teis ir (arba) udedani tam tikras
pareigas teiss taikymo akt (administracini akt ir administracini
sutari) primimo procesas;
3. teisin reikm turini fakt registravimas;
4. administracin prieira ir kontrol (administracinis
tyrimas);
5. dokument (paym) apie asmeniui suteikt ar priklausani teis
idavimas;
6. kiti panas veiksmai.
Kaip matome, ioje klasifikacijoje nra normini administracini
teiss akt primimo proceso, kadangi mintas autorius j lyg ir iskiria
kaip savarankik proces. Taiau tai diskusinis klausimas, kadangi
galima pasvarstyti, ar normini teiss akt leidyba nra valstybinio
valdymo institucij funkcija arba tam tikra forma, kuria pasireikia
j turim galiojim valstybinio valdymo srityje, gyvendinimas? Kita
vertus, galima teigti, kad normini teiss akt leidybos procesas yra
ypatinga specifika pasiyminti proceso sritis, kuri dl savo ypatum
gali bti iskirta atskir administracinio proceso r, Tai leidia
fomuoti aikesn bei logikesn administracinio proceso struktr.
Teiss taikymas gyvendinant valstybin valdym
2.1. Teiss taikymo gyvendinant valstybin valdym bendroji
charakteristika
Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veiklai teisins
formos poiriu yra bdingi visi bruoai, esminiai poymiai ir
pagrindins funkcijos, apibrianios bet kokios valstybins
institucijos teiss taikymo veikl. Taiau iai veiklai valdymo
institucijose bdingi specifiniai bruoai, susij su valdymo turiniu.
Svarbiu vykdomj tvarkomj institucij teiss taikymo veiklos ypatumu
yra tai, kad i veikla yra valstybinio valdymo apraika, kuriam
vykstant persipina teisins ir neteisins (organizacins) veiklos
formos.
Teiss taikymo procesas apima visas vykdomj tvarkomj institucij
veiklos kryptis, kuriose jos aktyviai veikia gyvendindamos savo
udavinius. is poveikio visuomeninius santykius aktyvumas, lyginant
su teismu ir prokuratra, yra iskirtinis j teiss taikymo veiklos
bruoas. Teismas ir prokuratra taiko teiss normas esant ginui dl
teiss ar teiss paeidimui.
Valstybinio valdymo institucij teiss taikymo veikla skiriasi nuo
kit institucij tokios pat veiklos pagal savo tikslin paskirt.
Valstybinio valdymo institucijos leisdamos teiss aktus,
gyvendina valdingus galiojimus, konkreiais nurodymais mobilizuoja
materialinius ir mogikuosius resursus, sprsdamos keliamus udavinius
paskirsto personal, tobulina valdymo aparato struktr, gyvendina
valdymo grandi koordinavim ir pan. Konkreios keliam tiksl nuostatos
turi organizacin arba reguliacin pobd. Priklausomai nuo to
formuojasi atskir ri proces struktra.
Taigi, teiss taikymas gali bti apibrtas kaip praktin tam tikr
galiot subjekt veikla, kai teisikai vertinama individuali gyvenimo
situacija ir nustatomos teiss subjekt teiss ir pareigos.
2.2. Teiss taikymo valstybiniame valdyme formos
gyvendinant valstybin valdym, iskiriamos dvi pagrindins teiss
taikymo formos:
1. Operatyvin vykdomoji (pozityvusis teiss taikymas);
2. Jurisdikcin (negatyvusis teiss taikymas).
is skirstymas remiasi idja, kad valstybinio valdymo institucij
procesiniai veiksmai atliekami dvejomis kryptimis : 1) gyvendinant
reguliacins veiklos vykdomsias tvarkomsias funkcijas; 2) iki teismo
sprendiant valdymo santyki ali ginus, taikant administracins
prievartos priemones, vertinant konkrei asmen veik atitikimo teisei
ir statymams poiriu
dti i at bendrosios dalies ir edbaro knygos apie pozityv ir
negatyv teiss taikym paprasiau
Operatyvin vykdomoji teiss taikymo veikla susijusi su valdymo
institucijos pagrindinmis funkcijomis ir jas aptarnauja. Tokiais
atvejais valstybinio valdymo institucijos paprastai taiko teiss
normos dispozicij. gyvendinant operatyvin vykdomj teiss taikymo
veikl daniausiai rengiami ivestiniai sprendimai, nors kai kuriais
atvejais gali bti ir pirminiai sprendimai (pavyzdiui, pradedant
planavim). Prie valstybinio valdymo institucij pagrindini funkcij
priskiriamos: prognozavimas, pirmini valdymo sprendim primimas,
organizavimas, reguliavimas ir kontrol. Jeigu analizuoti kiekvienos
i mint funkcij turin, tai galima jame iskirti visoms funkcijoms
bendr j sudties element, kaip sprendimas. Ities valstybinio valdymo
institucijos priima sprendimus gyvendinti prognostin veikl, vykdyti
organizacines priemones, sutvarkyti vairi vykdomj tvarkomj aparato
grandi darb, kontroliuoti pavaldi institucij veikl. Paprastai ie
daliniai sprendimai skirti gyvendinti pagrindinius sprendimus.
Tokiu bdu vairi valdymo sprendim ris galima suskirstyti dvi
grupes: pirmin ir ivestin.
Pirminiai sprendimai apibria valdymo strateginius tikslus.
Ivestiniai tikslus, analitikai nustatomus i konkrei valstybinio
valdymo institucij ir valdomj objekt tarpusavio sveikos
aplinkybi.
Jeigu valdymo sprendimas yra slygojamas konkreios situacijos
ypatumais, tai jis yra ,,velkamas, apgaubiamas teiss taikymo akto
tam tikr form. Toks teiss taikymo aktas daro poveik kit valdymo
funkcij gyvendinimui ir turi organizuojant poveik. Tokio poveikio
pavyzdiu gali bti planavimo akt leidyba, kurie nors ir yra teiss
taikomieji aktai, bet tvirtina ivestinius valdymo sprendimus.
Planavimo aktai motyvuoja valstybinio valdymo institucijas
gyvendinti organizacin, reguliacin ir kontrols veikl. Teiss taikymo
veiklos procese daniausiai rengiami ivestiniai valdymo sprendimai.
J rengimas utikrina teiss norm konkretizavim, konkrei teisini
santyki atsiradim, pasikeitim arba pasibaigim. iuo atveju teisini
santyki dalyviams j turinys sudaro hipotezi ,,rinkinius,
darinius.
Ivestini sprendim parengimas ir suraymas teiss taikymo aktuose
gyvendinamas vykdomosios tvarkomosios veiklos ribose ir remiasi
valstybinio valdymo institucijos savarankikumu ir diskrecijos
teiss[1] naudojimosi galimybmis.
Jurisdikcin teiss taikymo forma (arba negatyvusis teiss
taikymas) yra tada, kai asmuo paeidia kuri nors teiss normoje
tvirtint taisykl ir btina atkurti teisin tvark. Tokiu atveju
kompetettinga valstybs iantitucija,staiga ar pareignas priima
sprendim taikyti atitinkamas sankcijas teis paeidusiam asmeniui.
Negatyvusis teiss taikymas beveik visada forminamas ratu (nutarimu,
sprendimu, nuosprendiu ir pan)[2].
Akcentuotina, kad administraciniame procese apimtimi vyrauja
pozityvusis teiss taikymas ir is bruoas skiria administracin proces
nuo baudiamojo ir civilinio proces.
Administracin diskrecija kaip administracinio proceso
dalykas
3.1. Diskrecijos esm ir paskirtis
Nagrindami teiss taikymo klausimus neivengiamai prieiname prie
administracins diskrecijos kategorijos. Terminas diskrecija (lot.
discretio, pranc. discretion) tarptautini odi odyne apibdinamas
kaip veiksm laisv, nuoira.
Diskrecin valdia arba diskrecin galia - tai valstybs
institucijoms ir j tarnautojams suteikta teis tam tikrose
situacijose savo nuoira veikti ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm
[1].
Valstybini institucij, tame tarpe ir administracijos, esmin
paskirtis padti pilieiams tinkamai gyventi, gyvendinti j teises bei
laisves. ios misijos vykdymui administracinms institucijoms yra
suteikiama nemaai gali. Analizuojant vykdomosios valdios
institucijoms suteikt teisi pobd, pastebimas diskrecijos vyravimas.
Institucijos arba pareigno diskrecija turt palengvinti ir utikrinti
efektyv institucijai priskirt funkcij gyvendinim, o tuo paiu
prisidti prie mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo. Taiau susidaro
paradoksali situacija, kuomet suteiktosios diskrecins galios tampa
grsmingos tam paiam mogui: veikdamas savo nuoira, pareignas ar
institucija gali nuklysti nuo valstybinms institucijoms priskirt
bendrj tiksl vykdymo, ir, susikoncentravs specifinius konkreios
institucijos tikslus, paeisti piliei teises. Vienas i kertini
demokratins valstybs organizavimo princip yra valdi padalijimo
principas. Todl analizuojant diskrecijos esm bei pasireikim
modernioje valstybje gali bti kalbama atskirai apie statym leidjo
diskrecij, administracijos (vykdomosios valdios) diskrecij ir teism
diskrecij.
3.2. Diskrecija valdi padalijimo principo erdvje
LR Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarim konstatavo, jog
Seimas, turdamas konstitucinius galiojimus leisti statymus, ioje
srityje turi diskrecij.[2] Taiau net ir turdamas i diskrecij,
statym leidjas visais atvejais turi paisyti Konstitucijos
reikalavim, taip pat Konstitucijoje tvirtint teisingumo ir teisins
valstybs princip.[3] Kitaip sakant, galima apibrti statym leidjo
veiksm laisvs ribas.
Panaiai, kaip ir statym leidiamoji valdia, vykdydama savo
funkcij taip ir vykdomoji bei teismin valdia turi diskrecij, kitaip
sakant, veiksm laisv, gyvendinant konkreiai valdiai priskirtus
udavinius. Eliminavus diskrecijos teis bt labai sudtinga kalbti
apie kiekvienos i trij valdi savarankikum, atskyrim, kadangi tokiu
atveju bt atimta galimyb kiekvienai valdiai priiminti savarankikus
sprendimus. Todl iuolaikinse valstybse siekiama, jog ne tik statym
leidiamoji valdia turt diskrecij priimindama statymus, o teismin
valdia turtu diskrecij vykdydama teisingum, bet ir vykdomoji valdia
turt tam tikr veiksm laisv, sprsdama ir gyvendindama jai pavestus
udavinius.
Lietuvos Respublikos Konstitucija ne tik tvirtina valdi
padalijimo princip, bet ir riboja valdios galias. Valdi padalijimu
statym leidiamj, administracin ir teismin tauta pirmiausiai siek
apsisaugoti nuo savo paios sukurtos valdios, kad ta valdia neitrkt
i tautos kontrols, nepiktnaudiaut gautais galiojimais ir nevirst
grsme j krusiojo teisms.[4] Todl analizuojant diskrecijos reikm
iuolaikinse valstybse, taip pat svarbu nustatyti tuos atvejus,
kuomet naudojimasis diskrecijos teise gali sukelti neigiam
padarini.
Tuo paiu, dert pastebti, jog valdi padalijimas nra absoliutus ir
grietas: kai kuriais atvejais pastebimas tam tikras valdi
susiliejimas, arba funkcij persipynimas ir tuomet btina tiksliau
identifikuoti, kas ir kodl gali naudotis diskrecine teise.
Jurisdikcin veikla gyvendinama tais atvejais, kai kyla btinyb
atkurti{atstatyti}paeist teis, taip pat taikant prievart
visuomenini santyki subjektams. Plaiuoju poiriu ji turi organizacin
pobd. Tame pasireikia valstybinio valdymo bendroji socialin reikm,
aktyvus valstybinio valdymo institucij vaidmuo visuomens pltros
procese. Jurisdikcin valstybinio valdymo institucij teiss taikymo
veikl gyvendina tam tikros institucijos, kuri veikla grietai
reglamentuojama teiss normomis. Jos paskirtis alinti i valdomos
aplinkos destruktyvias situacijas, o taip pat individualizuoti ir
konkretizuoti teiss norm taikymo sankcijas. Skirtingai nuo
operatyvins vykdomosios teiss taikymo veiklos joje ribojama
diskrecija.
3.3. Legislatyvins diskrecijos kontrols procesinio
reglamentavimo problema
Demokratinje valstybje pilieiai perduoda statym leidimo teis
Parlamentui. Tauta pasilieka sau legislatyvin diskrecij tik
iimtiniams atvejams (referendumai). Pagrindinis teiskros subjektas
atstovaujamosios demokratijos slygomis yra Parlamentas. Taiau
Parlamentas nra paskutin institucija, kuriai yra deleguojama
legislatyvin diskrecija. I tautos gavs galiojimus leisti statymus,
Parlamentas savo ruotu perduoda dal savosios diskrecijos vykdomajai
valdiai (administracijai). Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje
numatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb vykdo statymus ir
Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taiau statym vykdymui
Vyriausyb kuria postatyminius teiss aktus, vadinasi, taip pat tampa
teiskros subjektu. Bet ir tuo dar nesibaigia legislatyvins
diskrecijos delegavimas Vyriausyb gali perduoti dal gautos i
Parlamento diskrecijos ministerijoms, o ios savo ruotu taip pat
gali perduoti dal deleguotos diskrecijos emesnei institucijai ar
pareignui. Prof. A.akoius pagrstai kelia klausim: ar ministerijos,
realizuodamas gautj diskrecij, tiksliai identifikuoja visuomens
norus, jeigu joms diskrecija suteikiama jau ne tautos irinktos
institucijos Seimo, o Vyriausybs?[5]
Lietuvoje pastebima tendencija, jog vykdanioji institucija gana
laisvai gali pasirinkti statymo gyvendinimo veiklos variantus, nes
priimtieji statymai yra deklaratyvs. Tokiais atvejais pakankamai
sudtinga kalbti apie legislatyvins administracijos diskrecijos
kontrol. Be abejo ikyla tokios kontrols administracinio procesinio
reglamentavimo problema. Tuo poiriu, neretai pasitaiko, jog statyme
sakmiai nurodoma, jog Vyriausyb turi parengti vieno ar kito statymo
gyvendinimo tvark, taiau Vyriausyb naudojasi negatyviaja
diskrecija, kuri pasireikia neveikimu, kitaip sakant Seimo pavedim
ignoravimu.
Legislatyvins administracijos diskrecijos delegavimo sistema
3.4. Administracin diskrecija ir legislatyvin administracijos
diskrecija
Administracin diskrecija skiriasi nuo legislatyvins
administracijos diskrecijos tuo, kad pirmuoju atveju administracija
naudojasi veiksm laisve, vykdydama savo, kaip vykdomosios valdios
funkcijas, tuo tarpu, antruoju atveju, administracija vykdo
kvazi-legislatyvines funkcijas, ir t funkcij vykdymui jai
suteikiama legislatyvin diskrecija.
Mokslininkai statym vaizdingai lygina su skeletu, o
administracin diskrecij pareigno laisv pasirinkti vien i daugelio
galim sprendim variant nustatytose ribose muskulatra.[6] Teigiama,
jog diskrecijos teis atgaivina vieojo administravimo institucijas,
suteikia joms energijos, mobilumo ir galimyb keistis.
Administracins institucijos gyvendina savo funkcijas ir veikia
joms duot valding galinim ribose, taiau neretai administracini
procedr aktai, ar teiss aktai, suteikiantys konkreius galinimus
vieojo administravimo pareignams, nustato tik minimalius standartus
ir reikalavimus, kuri privalo laikytis administracija. ie teiss
aktai danai suformuluoti nelabai konkreiai, todl vieojo
administravimo institucijos tarsi upildo susidariusias procedrines
ir materialines spragas, neperengdamos statym nustatyt rib.
Tokia veiksm laisv ir vadinama administracins institucijos
diskrecija arba, kaitaip tariant, procesine (procedrine)
diskrecija.
i diskrecijos teis turt apimti tokias veiklos formas: kaip teis
vertinti juridinius faktus, leisti sava nuoira, pasirenkant i keli
lygiaveri sprendim variant valdymo teiss akt, remiantis teiss
normomis priimti sprendimus, turinius bendras formuluotes (,,turi
teis, ,,nustato, ,,sprendia, apibria ir pan.) arba lanksias,
nesukonkretintas svokas (,,pagal poreikius, ,,esant btinumui,
,,pagal aplinkybes, ,,btinais atvejai ir pan.).
Diskrecin valdia danai apibdinama kaip vieojo administravimo
institucijos galimyb rinktis tarp alternatyvi veikimo bd.[7] Galima
teigti, jog turti diskrecij, plaiausia prasme, reikia turti tam
tikr autonomijos sfer, kurioje galima savo nuoira priimti
sprendimus.
3.5. Diskrecijos privalumai ir trkumai
Mokslininkai diskrecin valdym laiko dabarties vieojo valdymo
skiriamuoju bruou, kuris turi tiek privalum, tiek trkum.[8]
Kai kurie autoriai iskiria tokius administracins diskrecijos
teiss privalumus kaip lankstum, leidiant apsvarstyti bei atsivelgti
kiekvieno konkretaus atvejo esminius klausimus, ir tokiu bdu
priimti teising, racional ir pagrst sprendim. Kitas esminis
privalumas pasireikia tuo, jog naudojantis diskrecijos teise
administracija turt vadovautis ne tiek statymo raide, kiek teiss
dvasia.[9]
Kita vertus, diskrecijos teis padaro asmenis tam tikra prasme
priklausanius nuo valdinink malons, ypa, jei pastarieji nra
pareigoti pateikti motyvacijos, kodl diskrecijos teise buvo
naudotasi vienu ar kitu bdu. Be to, diskrecijos teis pakankamai
sudtinga suderinti su toki svarbi princip, kaip patikimumas ir
nuspjamumas gyvendinimu, mat diskrecija atveria keli nenuosekliems
ir prietaringiems sprendimams [10].
Esminis principas yra tas, kad diskrecija gali bti naudojama tik
tiems tikslams, kuriems buvo suteikta konkreiai administracinei
institucijai, ir tik taip, kaip to reikalauja statymai ir,
svarbiausia, teiss principai.
3.6. Administracin diskrecija versus administracin savival
Egzistuoja esminis skirtumas tarp administracijos savivaliavimo
ir tarp administracijos naudojimosi diskrecinmis galiomis.
Savivaliavimui nra nustatyt rib. Savival apibdinama kaip
nesiskaitymas su statymais ir taisyklmis.[11] Tuo tarpu diskrecijos
esm yra ta, kad veiksm laisv nra absoliuti, niekieno nevaroma.
Veiksm laisv nereikia statym ar bendrj princip nepaisymo, todl
naudojimsi diskrecija galima nustatyta procesine tvarka
kontroliuoti, siekiant utikrinti, kad ji bt naudojama tinkamai.
Vieojo administravimo institucijos, j pareignai naudojasi
diskrecija dl daugelio prieasi. Administracija, kaip viena i
valstybs valdi, turi vykdyti savo funkcijas, kurios vis pirma
pasireikia savarankik operatyvini sprendim primimu. Savarankiki
sprendimai yra galimi ten, kur, neperengiant statymo numatytos
ribos, yra suteikiama iek tiek pasirinkimo laisvs sprendim primju.
Administracijos diskrecijos teis yra btina, nes statym leidjas
negali numatyti vis aplinkybi, galini susiklostyti vairiose vieojo
administravimo srityse ateityje.[12]
Be abejo, norminio nurodymo, reikalavimo aikumas danai gali bti
skmingos teiss taikymo tvarkos garantu. Kita vertus, teiss normoje
nemanoma reglamentuoti be galo daug vairi organizacini ir
reguliacini santyki, kylani valstybiniame valdyme. Kitu atveju
nekilt btinyb naudotis teiss taikymo galimybmis, o valstybinio
valdymo institucijos tapt mechanikai veikianiais subjektais, kuri
veikla bt uprogramuota teiss normose.
Teismai pltoja administracins diskrecijos doktrin, kuri tvirtina
vairius principus, lemianius diskrecijos naudojimo normas. Vienas i
pagrindini, visaapimani princip yra teiss viepatavimas (the Rule of
Law), i kurio iplaukia ir kiti svarbs administracins teiss
principai, tokie kaip teistumas, proporcingumas, vieumas,
skaidrumas, atskaitingumas, siningumas ir etc.[13] iuo atveju teiss
principai nubria procesini sprendim tikslus ir procesini teisini
santyki erdv {ribas}. Taigi administracija, naudodamasi suteiktomis
diskrecinmis galiomis, negali elgtis savavalikai: visi
administracijos veiksmai, priimami sprendimai, negali paeisti
statymo bei mint administracins teiss princip.
3.7. Piktnaudiavimas diskrecijos teise (Ultra vires doktrina)
kaip administracinio proceso dalykas
Pasaulyje pastebima administracins diskrecijos augimo
tendencija.[14] Diskrecijos pltimasis yra tiesiogiai susijs su
valstybs reguliavimo augimu bei su vieojo administravimo efektyvumo
siekiu. Taiau i karto dert pastebti, jog is efektyvumo siekis
neretai yra ikeliamas tarsi pagrindinis administracijos tikslas,
paliekant antrame plane mogaus teises ir j gyvendinim.
Naudojantis diskrecijos teise atsiranda tam tikr pavoj. Anot
prof. M. Riomerio, valdantieji gali savo kompetencijos ribose
naudotis tam tikra, siauresne ar platesne, diskrecine galia, kuri
formaliai leidia laisvai veikti tam nustatytuose rmuose ar statym
sprag ribose. Kaip tik i galia sudaro valdantiesiems palankiausias
slygas veikti savais sumetimais[15].
Todl kiekviena valstyb siekia sukurti tam tikr diskrecijos
naudojimo kontrols mechanizm ir kriterijus, leidianius vertinti
diskrecijos teiss naudojim. Tradicikai teisins administracijos
veiksm kontrols funkcij vykdo teismai. Precedentins teiss alyse jie
ivyst taip vadinam ultra vires doktrin, kuri reikia, kad vieojo
administravimo subjektas negali veikti virydamas savo galiojim.
Ultra vires (lot.vir jg) yra skirstoma tris ris:
1. esmin ultra vires (substantive ultra vires). Klbama apie
turinio klaid t.y. valstybinio valdymo institucija turi tam tikr
veiklos srit, numatyt statyme, ir priima sprendim, kuris lieia
klausim, nepatenkant mintos administracins institucijos veiklos
srit. Kitaip sakant, tokio klausimo sprendimas neeina
administracins institucijos kompetencij.
2. procedrin ultra vires (procedural ultra vires). Kalbama apie
tam tikr procedrin, kitaip sakant, veiksmo klaid. Paprastai
statymas numato, kokiu bdu vienas ar kitas valstybinio valdymo
institucijos sprendimas turi bti priimamas (pvz. vieas svarstymas,
iklausymas subjekt nuomoni, kuri teises ir pareigas paveiks
administracijos sprendimas ir pan.)
3. piktnaudiavimas galiojimais (abuse of power) [16]. Kalbama
apie dar sudtingesn situacij, kuomet nra paeidiamos procedros, taip
pat konkretus sprendiamas klausimas eina valstybinio valdymo
institucijos veiklos srit, taiau administracija vis tiek gali
piktnaudiauti galiojimais. Kitaip sakant, administracijos
tarnautojas veikia savo kompetencijos ribose ir laikosi nustatyt
procedr, taiau priima nepagrst, neteising sprendim. Taip gali
atsitikti dl to, kad pareignas nesugebjo vertinti konkreiam atvejui
svarbi aplinkybi, arba jis vadovavosi savanaudikais motyvais, elgsi
nesiningai, piktavalikai ir t.t., ir pan.
Precedentins teiss sistemoje teismai ivyst ir ipltojo princip
sistem, kurie yra tarsi kriterijai, nurodantys kaip dert naudotis
diskrecijos teise bei leidiantys nustatyti, ar buvo piktnaudiaujama
galiojimais konkreiu atveju. Svarbiausi yra protingumo ir logikumo
principai. Teismas jais remiasi ir mgina atsakyti tokius
klausimus:
1) ar tok sprendim priimt protingas, racionaliai mstantis
mogus?
2) ar sprendimas priimtas pagrstai, t.y. atsivelgus ir tinkamai
vertinus svarbias aplinkybes?
Siekiant tinkamai naudotis diskrecijos teise, pirmiausia tenka
isiaikinti, ar Parlamentas statymu suteik valstybinio valdymo
institucijoms diskrecij. Be to, svarbu isiaikinti ir intencij,
kitaip sakant, kokiam tikslui siekti administracin diskrecija
suteikiama. Taigi tokiu atveju tenka teleologikai interpretuoti
statym. Daroma prielaida, jog statym leidjas teiss akte
tvirtindamas valstybinio valdymo institucij diskrecij, neturi
ketinimo tvirtinti, teisinti piktnaudiavimo suteiktais galiojimais.
Paprastai tie galiojimai suteikiami svarbiems valstybei udaviniams
gyvendinti.
Valstybinio valdymo srities teiss akt laikymosi prieiros ir
kontrols gyvendinimo procesas
4.1. Teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bendroji
charakteristika
Viena i pagrindini valstybinio valdymo gyvendinimo slyg yra
teistumo utikrinimas. Vieojo administravimo institucij (pareign)
veikla vadinama postatymine arba statym lydimja. Tai reikia, kad
valstybinio valdymo institucijos (pareignai) paios laikytsi
Konstitucijos ir statym bei juose tvirtint reikalavim priimant
valdymo sprendimus, kontroliuojant j vykdym bei tuo paiu reikalaut
i kit asmen tinkamo j laikymosi. Kaip teigia ymus tarpukario
Lietuvos profesorius P. Leonas Valdymo teistumas yra tokia valstybs
tvarka, kurioje valstybs valdios veiksmai yra statym, ne savivals
tvarkomi[1] . Teistumas yra demokratijos sudedamasis elementas ir
visuomens civilizacijos poymis. Teistumo principas ireikia humanik
viepataujanios pasauliros turin, visuomens sistemos prigimt, jos
nuostat apsaugoti asmens teises, paalinti savival.
Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje reikia:
1) ukirsti keli bet kokiems statymuose ir kituose teiss aktuose
tvirtint reikalavim paeidimams (valstybinio valdymo institucijos
(pareignai) neturi paeisti statym ir kit teiss akt norm, kuriomis
jos vadovaujasi savo kasdieninje vykdomojo ir tvarkomojo pobdio
veikloje;
2) laiku ir operatyviai paalinti prieastis ir slygas, kurios
sukelia statym ir kit teiss akt teistumo paeidimus;
3) atstatyti teist padt, piliei ir organizacij teises, laisves
ir teistus interesus, buvusius iki teistumo paeidimo padarymo;
4) kaltiems asmenims u teistumo paeidimo padarym taikyti teisins
atsakomybs priemones (asmenims, kurie padar statym ir kit teiss akt
norm paeidimus, btina sudaryti atsakomybs neivengiamumo
slygas);
5) auklti valstybinio valdymo institucijas (pareignus),
pilieius, mones, staigas ir organizacijas bei j darbuotojus, kad
jie grietai laikytsi Konstitucijoje, statymuose bei kituose teiss
aktuose tvirtint reikalavim.
Teistumo utikrinimas valstybinio valdymo srityje tai valstybinio
valdymo institucij, pareign, piliei ir organizacij veiksmai,
naudojami metodai, priemons ir kiti poveikio bdai, nukreipti
teistumo paeidim prevencij, j atskleidim ir alinim bei teisins
atsakomybs priemoni taikym kaltiems asmenims.
4.2. Teistumas valstybiniame valdyme kaip visuotinai siekiama
vertyb
Teistum valstybiniame valdyme vis pirma charakterizuoja bendras
statym privalomumas visiems be iimties pilieiams, staigoms,
organizacijoms, pareignams. Niekam nesuteikta privilegija nevykdyti
statymo, apeiti j. statymai turi bti vienodai suprantami ir taikomi
visoje valstybs teritorijoje. N vienas teiss aktas ar veiksmas,
skirtas j realizavimui, negali prietarauti statymui. statymas yra
aukiausia teistumo apraika. Tai ypa aktualu vykdomosios valdios
institucijoms, kuri misija gyvendinti statymus, todl jos turi
reikti iniciatyv, privalo greitai ileisti postatyminius aktus,
detalizuojanius statymo nuostatas. statymo leidjas, nustatydamas
tam tikr teiss normos taikymo erdv, vykdomosios valdios
institucijoms silo kelis sprendimo variantus, kurie btinai turi bti
gyvendinami statymo ribose ir remiantis nustatyta teiss norma.
Valstybs pareign veikla nesuderinama su teistumo ir tikslingumo
priepastatymu, taip pat nepakenia formalizmo, nenuoirdaus poirio
pilieius. statymas reguliuoja sudtingus ir vairius santykius tarp
moni ir valstybins valdios institucij, todl reikia meniko jo
taikymo.
Teistumas turi nepertraukiam ry su teisine piliei kultra. Tas
ryys pasireikia tuo, kad, viena vertus, teistumo tvirtinimas reikia
gyventoj kultros lygio augim, o antra vertus, pats kultros lygis
rodo teistumo saugojim ir laikymsi. Teistumas valstybiniame valdyme
triumfuoja tuo atveju, jei jo paeidimas sukelia atsakomybs
neivengiamum ar kitoki valstybs reakcij dl neteisto elgesio.
Akivaizdu, kad teisinje valstybje turi bti gera statymin baz.
Paskutiniais metais Lietuvoje norm krimo procese pradeda vyrauti
postatyminiai aktai, kurie papildo ar patikslina statymus. Tai
neretai sukelia grsm paeisti teistum. Valstybinio valdymo
institucijoms patiktas statym ir kit normini akt vykdymas ir
taikymas. Teiss teoretik teigimu, Didiausias blogis teisinje
valstybje yra vykdomosios valdios institucij pareign neveiklumas,
pasyvumas ir tiesioginiai statym ir postatymini akt paeidimai[2].
Valstybs valdymo institucijos turi siekti ne tik tikslaus, bet ir
vienodo statym, postatymini akt vykdymo visoje valstybs
teritorijoje, o ypa valstybs valdymo institucij veiklos efektyvumas
priklauso nuo smoningo vis piliei paklusimo tvarkai ir taisyklms.
Stiprinant teistum ir tvark valstybiniame valdyme, tobulinama pati
valstybs valdymo institucij sistema, vyksta tikslesnis j teisinio
statuso reglamentavimas, valstybs tarnautoj pareig bei asmenins
atsakomybs rib nustatymas, priimami teiss aktai, nustatantys piliei
paeist teisi ir teist interes atkrimo tvark.
4.3. Teistumo utikrinimo valstybinio valdymo srityje bdai
Teistumas utikrinamas tam tikromis teisikai ireiktomis ir
suformuluotomis garantijomis, turiniomis organizacin teisin form.
Teistumo utikrinimo garantijos gali bti: a) socialins - ekonomins
(valstybs ekonominiai rodikliai, laisva rinka, laisvas kapitalo
judjimas, valstybs itekliai ir pan.); b) politins (teisins valstybs
krimas, demokratins visuomens vystymas, odio ir spaudos laisv,
aikus valdios padalijimas ir pan.); c) teisins (teisingumo
gyvendinimo lygis, teistvarkos bkl valstybje, statym ir teiskros
kokyb ir pan.); organizacins (vykdomosios valdios subjekt sistema
ir aikus kompetencijos paskirstymas, valstybs tarnautoj isilavinimo
lygis, vieojo administravimo subjekt ryiai su visuomene ir
t.t.).
Teistumo utikrinimo garantijos realizuojamos valstybs nustatyta
ir tvirtinta vairi staig ir organizacij sistema, t.y. tomis
institucijomis, kurioms suteikta teis kiekvien dien priirti ir
kontroliuoti statymuose ir kituose teiss aktuose tvirtint
reikalavim vykdym (valstybins inspekcijos, valstybins tarnybos ir
pan.). Vienoms vieojo administravimo institucijoms (pareignams)
teistumo utikrinimas yra viena i daugelio valdymo funkcij
konkreioje vieojo administravimo akoje (transporto, pramons,
ekonomikos ir pan.). Toki institucij teistumo utikrinimo veikla nra
tiesiogiai susijusi su visu teistumo institutu. Kitoms vieojo
administravimo institucijoms (pareignams) teistumo utikrinimas yra
pagrindin valdymo funkcija, nes joms suteikti valdingo pobdio
galinimai kontroliuoti bei priirti atitinkam teiss akt ir juose
tvirtint reikalavim vykdym (pvz., teismai, prokuratra, policija,
valstybins inspekcijos, valstybs kontrol ir pan.).
Apibendrinant galima teigti, kad teistumas valstybinio valdymo
srityje utikrinamas tokiais organizaciniais teisiniais teistumo
utikrinimo bdais:
1) kontrole;
2) prieira;
3) teismo kontroline veikla;
4) nagrinjant asmen praymus, pasilymus, pareikimus ir skundus
(administracine procedra).
Administracin kontrol
5.1. Administracins (vidins) kontrols samprata ir esm
Kontrol tai funkcionuojanio objekto proceso stebjimo ir
tikrinimo sistema, turinti tiksl paalinti nukrypimus nuo nustatyt
tiksl. Kontrolei bdingas poymis, kad tarp kontroliuojanio subjekto
(valstybs pareigno) ir kontroliuojamojo objekto danai egzistuoja
pavaldumo santykiai. Kontroliuojantysis turi teis sikiti
administracin kontroliuojamojo veikl, nes kontrols objektas ne tik
kontroliuojamojo veiklos teistumas bet ir tikslingumas.
Kontroliuojaniajam danai suteikta teis panaikinti kontroliuojamojo
sprendim. Tam tikrais atvejais kontrols institucijos turi teis
panaudoti poveikio priemones u padarytus paeidimus.
Kontrols principai: teistumas, objektyvumas, nepriklausomumas,
vieningumas, ekonomikumas, valstybins, komercins ir kt. statymo
saugomos paslapties isaugojimas yra tvirtinti Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje ir kituose statymuose. Pagrindiniai kontrols tikslai
utikrinti vykdomosios valdios institucij ir j pareign statym
laikymsi, tiksling ir ekonomik l naudojim, palaikyti stabili tvark
valstybje.
Administracin kontrol valstybinio valdymo srityje, tai kontrol,
vykdoma aktyvios administracijos organ ir pareign visos vykdomosios
valdios sistemos viduje. Jos objektu gali bti bet kurie valdymo
veiksmai ir sprendimai, atliekami ir priimami administracijos. ios
kontrols sfer patenka ne tik priimti ir galiojantys
administraciniai aktai, bet ir aktai, esantys rengimo ir primimo
procese. Ji gali paliesti bet kokias administracins veiklos
spragas, klaidas ir trkumus, slygotus tiek administracini akt
teistumo, tiek tikslingumo aspekt.
Administracin kontrol susijusi su svarbiausiomis vykdomosios
valdios veiklos sritimis ir gyvendinama iomis pagrindinmis
kryptimis[1] :
1. Finansini, materialini ir darbo itekli efektyvaus
panaudojimo, administracinio aparato veiklos efektyvumo ir
ekonomikumo kontrol;
2. Siningo tarnybini pareig vykdymo kontrol;
3. Valdymo aparato komplektavimo bei tarnautoj profesionalumo
klimo kontrol;
4. Administracijos veiklos, jos metod ir form atitikimo teiss ir
etikos normoms (kai kuriose alyse ir religinms normoms),
kontrol;
5. mogaus teisi ir teist interes utikrinimo
administracini-teisini gin sprendimo procese.
Visos ios administracins kontrols kryptys bdingos atskiriems
kontroliuojantiems subjektams ( aktyvios administracijos organams),
tiesa, nevienoda apimtimi, kadangi ji priklauso nuo vienos ar kitos
kontrols ries paskirties. Usienio alyse aktyvios administracijos
terminu vardijamos administracins institucijos ir pareignai,
gyvendinantys vykdomj-tvarkomj veikl. Ji skiriasi nuo specializuot
institucij taip vadinamosios pasyvios arba jurisdikcins
administracijos, kurios udavinys yra administracini-teisini
konflikt sprendimas).
Usienio ali teiss doktrinoje paprastai iskiriamos keturios
pagrindins administracins kontrols rys : hierarchin (instancin)
auktesni institucij kontrol; decentralizuot institucij veiklos
kontrol; specializuot kontrols institucij veikla; administracinis
apskundimas. Kai kuriose alyse, pvz. Pranczijoje, Japonijoje,
administracinei kontrolei priskiriamas atskiros konflikt
sureguliavimo ar ali sutaikinimo procedros, gyvendinamos tarpinink
arba taikintoj.
Kontroliniai klausimai:
1. Kokius inote kontrols principus?
2. Paaikinkite, kaip suprantate administracins kontrols
svok?
3. Kokiomis pagrindinmis kryptimis gyvendinama administracin
kontrol?
5.2. Administracins kontrols rys
Hierarchin kontrol, vykdoma auktesni pagal hierarchij
institucij, gali bti nukreipta administracijos veiksm teistum ir
tikslingum, j btinum, efektyvum ir siningum. ios kontrols procese
auktesnioji institucija turi teis pakeisti arba panaikinti
neteistus arba netikslingus kontroliuojamos institucijos
sprendimus. Hierarchin kontrol turi kelet atak :
1. Ji gali bti vykdoma tarnybins kontrols pavidalu, t. y.
auktesni pagal rang pareign kontrole pavaldi pareign veiksm
atvilgiu. i kontrol yra einamojo pobdio ir pasireikia sistemini,
periodik arba vienkartini patikrinim pavidalu.
2. Auktesni institucij kontrol vykdoma emesni institucij
atvilgiu. i kontrol gali bti inybinio arba virinybinio, antinybinio
pobdio. inybin pavaldi institucij kontrol vykdo akins vykdomosios
valdios institucijos tais klausimais, kurie yra j inioje. Virinybin
kontrol vykdo institucijos, pagal hierarchij esanios aukiau
santykyje su ministerijomis ir inybomis. Ji gali bti bendra ir
speciali. Bendros kontrols galiojimus turi bendrosios kompetencijos
vykdomosios valdios institucijos (prezidentas, vyriausyb ir pan.).
Bendroji kontrol lieia vis ministerij ir inyb, taip pat j
teritorini padalini veikl. Ji gali bti vykdoma bet kuriais
klausimais, einaniais j kompetencij. Specialioji kontrol nukreipta
konkreias ministerij ir inyb veiklos sritis. Paprastai ji vykdoma
subjekt, veikiani prie vykdomosios valdios struktros (prezidento,
premjero ir pan.).
Decentralizuot institucij veiklos kontrol yra ypatinga
administracins kontrols ris. ioms institucijoms priskiriamos
juridinio asmens status turinios vietins-teritorins institucijos,
valstybins organizacijos, pasiyminios juridiniu ir finansiniu
savarankikumu. Daugelyje ali i institucij kontrol vadinama Globa.
Skirtingai nuo hierarchins kontrols, globa vykdoma ne auktesns
pagal hierarchij institucijos, o galioto valstybinio kontrolieriaus
vykdoma decentralizuotos institucijos, pavaldios auktesnei
institucijai, taiau autonomikos, kontrol. I to iplaukia, kad globa
vykdoma iimties tvarka ir esant apibrtoms slygoms : jos tikslai,
sritis ir forma turi bti apibrta statymu. Lietuvos atveju pavyzdys
gali bti LR savivaldybi administracins prieiros statymas ir
vyriausybs atstovo institutas.
Specializuot kontrols institucij veikla. Atskirose alyse
kuriamos atskiros, specializuotos kontrols institucijos,
atliekanios inspekcinius patikrinimus ir konkreios srities prieir.
Jos disponuoja pakankamai plaiais galiojimais, leidianiais atlikti
patikrinimus ir tyrim. Taiau j kompetencija patenka tik atitinkamos
ministerijos ar inybos veikimo srit (Pvz. Valstybin loim prieiros
komisija, valstybs kontrol ir pan.). r.LR Konstitucijos 134 str.,
LR Azartini loim statymo 26 str.
Administracinis apskundimas kaip administracins kontrols ris
atsiranda ryium su konfliktinmis situacijomis. Galima sakyti, kad
tai yra taisykls, reglamentuojanios asmen kreipimsi btent tais
atvejais, kai kyla konfliktas su administracija. Tai yra kontrols
procesas, inicijuojamas privataus asmens. domumo dlei galima
pastebti, jog kai kuriose usienio alyse is procesas nesiejamas
iimtinai su administraciniu skundu, o jo pradjimo pagrindu gali bti
praymas, pareikimas, administracinis iekinys, pvz. Pranczijoje,
Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. r. LR Konstitucijos 33 str. 2
d.; LR Peticij statymo 2 str.
6. 1.Politins kontrols esm ir rys
Politin administracins veiklos kontrol, tai kontrol, gyvendinama
institucij arba pareign, tiesiogiai ar netiesiogiai knijani
suvereni valdi ir politin tautos vali, arba organizacij ir staig,
ireikiani atskir gyventoj grupi korporatyvinius interesus. i
kontrol paprastai apsiriboja kritine administracijos veiklos
analize bei trkum vertinimu ir tiesiogiai nra susijusi su neteist
administracijos akt taisymu. Politins kontrols subjektai negali
pakeisti arba ataukti n vieno vieosios administracijos akto.
Politins kontrols organizacin struktra ir jos vykdymo ypatumai
konkreioje alyje priklauso nuo daugelio faktori, i kuri svarbiausi
valstybs forma, teisins ir kultrins tradicijos, valstybinio valdymo
atvirumo visuomenei lygis ir pan. Galima iskirti kelet pagrindini
politins kontrols form :
1. Parlamento ir vietos savivaldos atstovaujamj organ vykdoma
kontrol;
2. Tautos vykdoma kontrol;
3. Politini partij (valdanij bei opozicini) bei visuomenini
organizacij vykdoma kontrol;
4. iniasklaidos ir visuomens nuomons vykdoma kontrol.
Politins kontrols mechanizmo centrinis sraigtas, be jokios
abejons, yra parlamentas, turintis galimybes kontroliuoti
administracijos veikl remdamasis konstituciniame lygmenyje
tvirtintais savo galiojimais bei bdais.
Kontroliniai klausimai:
1. Paaikinkite politins vykdomosios valdios kontrols esm;
2. Kokias inote politins vykdomosis valdios kontrols formas?
6.2. Parlamentins kontrols, kaip politins kontrols ries,
formos
Svarbiausios parlamentins kontrols priemons (formos) :
1. Klausimo dl pasitikjimo Vyriausybe iklimas, kad pritarti arba
nepritarti jos politiniam kursui arba konkreiai akcijai, vertinti
vyriausyb ir jos narius ryium su kokia nors problema.
Konstitucijoje paprastai numatomas minimalus deputat skaiius,
galintis pateikti rezoliucijos dl nepasitikjimo votumo projekt
(pvz. Japonijoje 50); LR Konstitucijos 65 str., 101 str.
2. Paklausimas, ireikiantis deputato kreipimsi vykdomosios
valdios institucija ar pareignus reikalaujant, kad jie pateikt
informacij ar paaikinimus j veiklos klausimais, pareigojantis iuos
asmenis ar institucijas pateikti atsakym per sustatyt termin;LR
Konstitucijos 61 str., LR Seimo statuto 213 str., 215 str.
3. Interpeliacija ypatinga uklausimo forma, ireikianti vieno ar
keli parlamento nari reikalavim vyriausybs nariams ar premjerui
ryium su j vadovaujamos inybos veiksmais arba su bendros politikos
klausimais; LR Konstitucijos 61