APIE INTELEKTĄ IR INTELEKTO LAVINIMO PRATIMUS Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra (III etapas)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010
APIE INTELEKTĄ IR INTELEKTO
LAVINIMO PRATIMUS
Projektas ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo
sistemos plėtra (III etapas)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-02-V-01-010
INTELEKTAS -
tai gebėjimas mokytis patyrimo pagrindu, prisitai-
kyti prie naujų situacijų, taikyti ţinias aplinkos
valdymui.
Intelektas - tai mūsų sugebėjimas sėkmingai rea-
guoti į naujas situacijas ir mokytis iš patyrimo.
Intelektas suprantamas kaip gebėjimas įgyven-
dinti paţinimo procesą ir veiksmingai spręsti
problemas, ypač gaunant naujų gyvenimiškų
uţduočių.
IŠVYSTYTAS INTELEKTAS
leidţia veiksmingai struktūruoti ir apdoroti
gaunamą informaciją, o tai pozityviai vei-
kia visas gyvenimo sferas: darbą, moky-
mąsi, vaikų auklėjimą, tarpusavio santy-
kius šeimoje. Intelektas yra patikimas
ţmogaus įrankis skirtingų atsirandančių
gyvenime uţduočių sprendimui.
IŠVYSTYTAS INTELEKTAS
padeda priiminėti pasvertus ir apgalvotus
sprendimus, remiantis aiškiu visų „uţ“ ir
„prieš“ matymu. Intelektas uţtikrina laiko
valdymą, padeda sudaryti dienos, savai-
tės, mėnesio, metų planus. Jis susijęs su
atmintimi: intelektualus medţiagos apdo-
rojimas leidţia įsiminti didelius kiekius
informacijos.
INTELEKTAS -
tai bendras problemų paţinimo ir
sprendimo gebėjimas, kuris apjungia
visus individo paţinimo gebėjimus:
pojūtį, suvokimą, atmintį, mąstymą,
vaizduotę.
SUVOKIMAS –
gebėjimas surinkti pojūčius, ţinias, lūkesčius ir
patirtį į įprasmintą visuminį vaizdą, pasaulė-
vaizdį.
Suvokimą galima vystyti. Išvystytas suvokimas
leidţia susikaupti ties pagrindinėmis daikto
charakteristikomis nepriklausomai nuo jo šalu-
tinių ypatybių, padeda tiksliau ir adekvačiau
vertinti realybę.
DĖMESYS —
tai mokėjimas susikoncentruoti, susikaupti, sutei-
kiantis galimybę aiškiai mąstyti, priiminėti tei-
singus sprendimus, kontroliuoti ir suprasti tai,
kas vyksta su Jumis ir supančiame Jus pasau-
lyje. Ţmogus su tokia savybe išsiskiria pastabu-
mu, gebėjimu geriau suvokti aplinką. Atidus
ţmogus greičiau reaguoja į įvykius ir išsiskiria
stipriu sugebėjimu mokytis ir veiksmingai pro-
tiškai dirbti.
ATMINTIS –
tai biblioteka, kurioje saugomos visos ţmogaus
gautų ţinių atsargos, visa jo gyvenimiškoji patir-
tis. Treniruota atmintis leidţia struktūruoti infor-
maciją tam tikra tvarka ir akimirksniu rasti tą
informaciją, kuri reikalinga būtent čia, būtent
tam, kuo ţmogus uţsiėmęs dabar.
Atminties treniravimas pagerina smegenų darbą,
o tai prisideda prie mūsų sveikatos pagerinimo,
taip pat prie darbingumo kokybės pagerinimo ir
padidinimo.
LOGINIS MĄSTYMAS
leidţia gautos informacijos pagrindu daryti teisin-
gas išvadas, atskirti svarbius dalykus nuo šalu-
tinių, aptikti tarpusavio ryšius, teikti įrodymus ir
paneigimus, sugebėti įtikinti.
Loginis mąstymas yra būtinas siekiant sėkmingo
gyvenimo. Mokėdamas logiškai mąstyti ţmogus
visada galės išanalizuoti situaciją ir pasirinkti
optimaliausią veiksmų variantą susiklosčiusio-
se gyvenimiškose aplinkybėse.
ĮVAIRIOS INTELEKTŲ RŪŠYS
Amerikiečių psichologas Hovardas
Gardneris sukūrė septynių intelektų
teoriją.
1. VERBALINIS INTELEKTAS.
Tai verbaliniai, kalbiniai sugebėjimai. Tai – ţur-
nalistų, advokatų, rašytojų, psichoterapeutų,
vedėjų bei trenerių intelektas. Tas, kuriam
būdinga ši intelekto forma, sugeba argumen-
tuoti, įtikinėti, bendrauti, mokyti protingai bei
meistriškai tam naudodamas ţodţius. Šie
ţmonės labai daug skaito. Jie rašo aiškiai, jie
mėgsta pasisakyti prieš auditoriją.
2. LOGINIS - MATEMATINIS INTELEKTAS.
Operavimas skaičiais bei logika, mokslininko in-
telektas. Jis būdingas programuotojams, ekono-
mistams, buhalteriams. Jie turi sugebėjimą
mąstyti prieţasties - pasekmės sąvokomis, for-
muluoti tezes, vystyti koncepcijas, racionaliai
analizuoti procesus bei įvykius.
3. ERDVINIS - VIZUALINIS INTELEKTAS.
Šis intelekto tipas "mąsto" vaizdiniais bei erdvi-
nėmis sąvokomis. Jis būtinas profesinei archi-
tektų, fotografų, dailininkų, skulptorių, pilotų,
mechanikų ir inţinierių veiklai. Ţmonės, kurių
erdvinis intelektas gerai išvystytas, yra nuosta-
būs stebėtojai. Jie mėgsta išreikšti savo idėjas
grafiškai ir lengvai orientuojasi nepaţįstamoje
erdvėje bei teritorijoje.
4. MUZIKINIS - RITMINIS INTELEKTAS.
Čia kalbama apie muzikos ir ritmo suvokimą, jų
įvertinimą bei sukūrimą. Šią intelekto formą turi
ne tik kompozitoriai, bet ir visi, kurie gali
dainuoti ir šokti.
5. KŪNO KINESTETINIS INTELEKTAS.
Tai mūsų kūno intelektas. Jam priskiriamas su-
gebėjimas kontroliuoti judesius, tiksliai dirbti
rankomis. Šis intelekto tipas itin reikalingas
sportininkams, meistrams, chirurgams, mecha-
nikams, šokėjams ir fizioterapeutams. Be to,
ţmonės daţnai juo naudojasi leisdami
laisvalaikį.
6. TARPASMENINIŲ SANTYKIŲ (BENDRAVIMO)
INTELEKTAS.
Tai yra sugebėjimas suprasti kitus ţmones ir su
jais bendradarbiauti. Jis pasireiškia tuo, kaip
mes suprantame kitų nuotaikas, temperamentą
bei poreikius, kaip reaguojame į juos. Šis inte-
lekto tipas reikalingas socialiniams darbuoto-
jams ir psichoterapeutams, vadybininkams bei
kariškiams, politikams bei mokytojams. Šių
profesijų atstovams reikia mokėti identifikuotis
su kitais ir suprasti pasaulį jų akimis. Gerai iš-
vystytas šis intelektas leidţia tapti geru tarpi-
ninku, mokytoju.
7. VIDINIS - ASMENYBINIS INTELEKTAS.
Tai mūsų sugebėjimas suprasti savo pačių vidinį
pasaulį.Tipiškos profesijos, reikalaujančios šio
intelekto tipo, tai - konsultantai, teologai ir vi-
sokios laisvos profesijos. Šiems ţmonėms daţ-
nai reikia būti nepriklausomais ir visai savaran-
kiškai išsikėlinėti sau tikslus, išanalizavus save,
pagal tai tvarkyti savo elgesį. Šio tipo ţmonės
daţniausiai mėgsta dirbti vieni.
Visi šie intelektai papildo vienas kitą ir tarsi
susilieja į vieną. Tarkim, kinestetinis inte-
lektas yra labai svarbus mūsų verbali-
niams, loginiams ir tarpasmeniniams su-
gebėjimams. Ta pati galvos smegenų
dalis, kuri valdo judesius, taip pat atsakin-
ga ir uţ atminties, dėmesio funkcijas, erd-
vės suvokimą.
Hovardas Gardneris teigia, jog praktiškai
nėra tokių dalykų gyvenime, kurių įvykdy-
mui nepakaktų vieno intelekto tipo.
Kiekvienas mūsų savyje turime visų tipų
intelektų. Tačiau jie išreikšti skirtingai -
vieni stipriau, kiti – silpniau. Be to, svar-
bus yra faktas, jog kiekvienas ţmogus gali
ištobulinti bent vieną iš septynių intelek-
tų.
INTELEKTĄ GALIMA VYSTYTI
Keldamas savo intelekto lygį, ţmogus page-
rina sugebėjimą racionaliai pateikti infor-
maciją; tokiu atveju ją dar geriau supran-
ta, suvokia ir įsimena. Intelektas sudaro
tikslų nustatymo, planavimo, strategijos
kūrimo ir tikslo siekimo pagrindą.
Pasak mokslininkų, geriausia smegenis vys-
tyti dviem būdais: ţaidţiant ir kartojant
praeitą medţiagą su nedideliais pasunki-
nimais.
Jeigu vaikas, nuo gimimo turintis intelekti-
nių polinkių, bus ugdomas, ateityje galės
pasinaudoti savo genetiniu pranašumu.
Intelektualių ţmonių smegenys geriau iš-
naudoja turimus išteklius ir problemas
sprendţia paprastesniu būdu, o maţiau
intelektualių ţmonių smegenys renkasi
daugybę aplinkkelių, kol randa teisingą
sprendimą.
Smegenys naudoja maţiau energijos spręs-
damos jau ţinomą uţduotį.
Būti protingam ir būti intelektualiam – du skirtin-
gi dalykai. Protingumas daţnai reiškia ţmogaus
turimas ţinias ir gebėjimus, o intelektualumas
– ţmogaus gebėjimą kaupti ţinias ir jomis pasi-
naudoti. Aukštas intelekto lygis sudaro puikias
sąlygas ţmogui tapti protingam, tačiau norint
tokiam tapti reikia gauti ţinių studijuojant arba
įgyjant patirties. Paprastai kalbant, perskaitęs
knygą ţmogus tampa protingesnis, bet ne
intelektualesnis.
Šiandien psichologai skiria dvi testų grupes
protiniams gebėjimas įvertinti: tai moks-
lumo testai, skirti numatyti ţmogaus ge-
bėjimą mokytis ko nors naujo; ir ţinių arba
mokėjimų testai, skirti parodyti tai, ką
asmuo yra išmokęs. Iš tikrųjų skirtumai
tarp mokslumo ir mokėjimų testų nėra
labai ryškūs.
ŽODINIAI -
Šie testai nustato ţmogaus galimybes rasti pla-
tesnę sąvoką iš pateiktų kelių siauresnių sąvo-
kų: "šuo, katė, liūtas = gyvūnas", galimybes
identifikuoti sąvoką, kuri neturi ryšio su kitomis
pateiktomis sąvokomis: "paukštis, kiškis, beţ-
dţionė, automobilis", galimybes surasti skaičių
sekos dėsningumus: "11, 13, 15, 17, 19", gali-
mybes spręsti ţodinius matematinius uţdavi-
nius ir panašiai.
NEŽODINIAI -
Tokie testai yra sumodeliuoti nustatyti ţmogaus
galimybes suformuoti kubus, sudėlioti paveiks-
lėlius pagal tam tikrą chronologinę ar loginę
seką, sukonstruoti vienokias ar kitokias formas
iš įvairių dalių ir panašiai. Tokie testai daţnai
būna skirti ištirti ţmogaus abstraktųjį, sudėtinį
arba detalųjį mąstymą.
BENDRŲJŲ GEBĖJIMŲ TESTŲ PAVYZDŽIAI
1. Pateikiama skaičių seka. Ją reikia pratęsti pa-
sirenkant atsakymą iš pateiktų variantų
21 14 15 30 23 24 ?
a) 12 b) 17 c) 25 d) 31 e) 48
2. Pateikiamą raidţių seką reikia pratęsti pasiren-
kant atsakymą iš pateiktų variantų.
CČD ĖEE ĮĖĘ ?
a) ĖGM b) ĖMG c) GĖM d) MHĖ e) MGĖ
3. Pateikiami penki ţodţiai, iš kurių keturis sieja
tam tikras bendrumas. Reikia įvardyti nereika-
lingą ţodį.
1. Cigaretė 2. Cigaras 3. Pypkė 4. Cigarilė
5. Vandens pypkė
4. Nurodykite, ar išvada, išplaukianti iš pirmų
dviejų teiginių, yra teisinga ar klaidinga.
Visi pieštukai yra knygos.
Kai kurios knygos ėda pjuvenas.
Išvada: visos knygos yra pieštukai.
5. Pagal alternatyvią skaičiavimo sistemą bana-
nas = 1, 6 yra apelsinas ir 2 bananai, apelsinas
prilygsta pusei mango. Kam bus lygus rezulta-
tas dviejų mangų ir apelsino, padalytų iš apel-
sino su bananu?
a) mangas, b) bananas, c) apelsinas, d) 2 bananai
e) 3 bananai, f) apelsinas ir bananas
SKAIČIŲ SEKOS PRATĘSIMAS
4, 9, 16, 25, ?
2, 9, 4, 12, 6, 15, 8, ?
2, 4, 7, 11, 16, ?
RAIDŽIŲ EILUTĖS
A C F J O ?1, 3, 6, 10, 15, 21(U)
B E I L P ? W2, 5, 9, 12, 16, 19(S), 23
A B C D E F G H I J
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
K L M N O P Q R S T
11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
U V W X Y Z
21 22 23 24 25 26
A Ą B C Č D E
1 2 3 4 5 6 7
Ę Ė F ....
8 9 10
PAVEIKSLĖLIAI IR SIMBOLIAI
TINKAMO SKAIČIAUS ĮRAŠYMAS
ERDVĖS SUVOKIMAS
KAS NEDERA PRIE KITŲ
Tosa Verlag. Intelekto lavinimo pratimai
http://www.psichoterapija.ot.lt
http://psichika.eu
http://iqteacher.com
Parengė Vilniaus universiteto Matematikos ir
informatikos metodikos katedros staţuotoja,
Vilniaus sav. Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos
matematikos vyr. mokytoja Aušra Gackienė