LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA OLGA DIDENKO ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ DARBO INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas Darbo vadovas Doc. dr. Olga Riklikienė KAUNAS, 2016
71
Embed
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS …16029424/16029424.pdf · lietuvos sveikatos mokslŲ universitetas slaugos fakultetas slaugos ir rŪpybos katedra olga didenko anestezijos
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
OLGA DIDENKO
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ
DARBO INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Olga Riklikienė
KAUNAS, 2016
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS SLAUGOS FAKULTETAS
SLAUGOS IR RŪPYBOS KATEDRA
TVIRTINU
Slaugos fakulteto dekanė
Prof. Jūratė Macijauskienė
Parašas........................
2016 m. .........mėn. ........d.
ANESTEZIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SLAUGYTOJŲ DARBO
INTENSYVUMAS: SUSIJUSIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ Magistrantūros studijų programos „KLINIKINĖ SLAUGA” baigiamasis darbas
Darbo vadovas
Doc. dr. Olga Riklikienė
2016 m. .........mėn. ........d.
Recenzentas Darbą atliko
Magistrantė Olga Didenko
2016 m. ........mėn. ..........d. 2016 m. .........mėn. ........d.
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, teisės
aktų nustatyta tvarka įgijęs anestezijos ir intensyviosios slaugos specializaciją [10].
Slaugos intensyvumo skalė – slaugos darbo intensyvumo matavimo instrumentas, leidžiantis
sutartinai pamatuoti suteiktas slaugos paslaugas ir susidedantis iš atskirų matavimo vienetų – slaugos
intensyvumo balų [2].
Slaugos intensyvumo balas – slaugos intensyvumo matavimo vienetas [2].
Pacientų klasifikavimo (klasifikacijos) sistemos – įrankiai, sukurti norint nustatyti pacientų
poreikius, kuriems patenkinti reikalingi slaugos ištekliai, skirti konkretaus paciento priežiūrai.
Išmatuoja ligos intensyvumą ir slaugos intensyvumą reikalingą konkrečiam pacientui [43].
Netiesioginė priežiūra – veikla, kuri tiesiogiai susijusi su pacientu, tačiau tiesioginis kontaktas
nėra privalomas [16].
Tiesioginė priežiūra – veikla, kurios metu būtinas tiesioginis kontaktas su pacientu [16].
10
ĮVADAS
Pasaulyje ir Europoje šiuo metu aktualus slaugytojų darbo krūvio bei slaugytojo-gydytojo,
slaugytojo-paciento, slaugytojo-pagalbinio personalo santykio nustatymas. Europoje nėra vieningos
asmens sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių planavimo politikos, visuotinai priimtinų darbo krūvių
standartų ir normatyvų. Dažniausiai remiamasi rekomendacijomis ir gairėmis, kurias sudaro
nacionalinės arba Europos specialybių draugijos bei organizacijos [16].
Nuolat kintančioje sveikatos priežiūros aplinkoje, diegiant įvairius veiklos modelius,
formuojasi naujas požiūris į organizaciją, kaip veiklos sistemą, kurioje slaugytojai, t.y. žmogiškieji
ištekliai, tampa svarbiausia ir aktyviausia sistemos dalimi, lemiančia organizacijos veiklos
efektyvumą. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad slaugytojai yra gausiausia sveikatos
priežiūros darbuotojų grupė, sudaranti 50 proc. visų darbuotojų ir atliekanti reikšmingą vaidmenį
žmonių sveikatos gerinime [22]. Taigi, žmogiškųjų išteklių efektyvus valdymas yra svarbus veiksnys,
siekiant organizacijos tikslų bei naudos kiekvienam darbuotojui, organizacijai ir visuomenei [21].
Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrius (toliau − RITS) − tai daugiaprofesinė
sveikatos priežiūros sritis, pasižyminti sąlyginai trumpa pacientų gydymo trukme ir savitais slaugos
taikymo bei vertinimo principas [17]. Šiame skyriuje teikiamos paslaugos pacientams, turintiems
komplikuotą, progresuojančią ir daugybinę patologiją, kai reikalingas visapusiškas ištyrimas,
neinvazinis ir/arba invazinis gyvybinių funkcijų stebėjimas, koregavimas ir palaikymas aparatais,
medikamentais ar nemedikamentinėmis priemonėmis. Čia visą parą pacientams teikiamas intensyvus
gydymas ir slauga, todėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai turi gerai išmanyti
klinikinę fiziologiją, farmakologiją, mokėti atlikti įvairias procedūras − joms pasiruošti bei asistuoti
gydytojui anesteziologui-reanimatologui įvairių intervencijų metu (intubacija, centrinių venų punkcija,
pleuros punkcija, elektrinė širdies defibriliacija, pakaitinė inkstų terapija ir t.t.). Taigi, reanimacijos ir
intensyviosios terapijos slaugytojams keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, šiais specialistais
tampama tik įgijus šios srities specializaciją. Anestezijos ir intensyviosios slaugos specializacija
įgyjama aukštojoje mokykloje, baigus studijas pagal bendrosios praktikos slaugos programą ir
papildomą anestezijos ir intensyviosios slaugos neformaliojo švietimo programą [10].
Viena iš aktualiausių anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų problemų yra didelis
darbo intensyvumas [21]. Europoje atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad RITS slaugytojai - tai
didžiausia ekonominė investicija intensyviosios terapijos skyriuose, sudaranti apie 50 proc. visų kaštų,
todėl tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas yra nors ir sudėtingas, bet būtinas vadybinis procesas
[53]. Lietuvoje vykdyto tyrimo rezultatai atskleidė, kad didžiausia slaugytojų darbo apkrova, išreikšta
slaugos intensyvumu, buvo kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, kur vieno
11
slaugytojo darbo apkrova ir slaugos intensyvumas buvo 7 – 10 kartų didesnis, nei kituose skyriuose
[2].
Neadekvatus žmogiškųjų išteklių planavimas, didėjantis slaugytojų trūkumas ir darbo krūvio
augimas rodo, kad situacija Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje reikalauja neatidėliotinų sprendimų
[2]. Lietuvoje trūksta tyrimų, kurių metu išsamiai būtų nagrinėtas ir vertintas intensyviosios terapijos
slaugytojų darbo intensyvumas. Nors bendrosios ir specialiosios praktikos slaugytojų darbo krūviai
Lietuvoje nustatyti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-40 [10], neretai
darbuotojų kaita, žmogiškųjų išteklių trūkumas, maži atlyginimai, slaugytojų emigracija į kitas šalys,
inovatyvūs gydymo ir slaugos metodai diktuoja visai kitokius slaugytojų krūvius reanimacijos ir
intensyviosios terapijos skyriuje.
Kaip teigia Miranda ir kt. (2003), intensyvioji slauga iš esmės pasikeitė per paskutinius
dvidešimt metų. Visuomenes senėjimas ir pacientų, gydomų reanimacijos ir intensyvios terapijos
skyriuje, būklės sunkėjimas, taipogi daugybė administracinių užduočių (t.y. netiesioginė pacientų slauga)
didina darbo intensyvumą. Tam, kad įvertintume ir tinkamai paskirstytume darbo užduotis tarp
reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų, reikia remtis slaugytojų darbo intensyvumo
skaičiavimo sistema [56]. Nustatyta, kad slaugos intensyvumo skalės įdiegimas sudaro galimybę
kompetentingai valdyti slaugos kokybę žmogiškųjų išteklių ir suteikiamų slaugos paslaugų apimties
pagal paciento poreikius nustatymo metodais [25].
Darbo naujumas. Mažai atlikta tyrimų apie anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų,
dirbančių RITS, vykdomas veiklas, apie tai, ar yra instrumentai, kurie galėtų padėti darbo vietoje
paskirstyti slaugytojus tolygiai, atsižvelgiant į pacientų slaugos poreikius. Šiame darbe naudojant
Slaugymo veiksmų intensyvumo skalę, pirmą kartą Lietuvos RITS , įvertintas laikas, skiriamas pacientų
slaugos poreikiui užtikrinti .
Darbo praktinė nauda. Tyrimas parodys, kaip anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojai paskirsto veikloms skiriamą laiką ir kokie slaugytojų paskirstymo darbo vietoje trūkumai.
Šis tyrimas atskleis, ar SVIS įdegimas į praktiką padėtų slaugos administratoriams tolygiai paskirstyti
žmogiškuosius išteklius darbo pamainos metu ir suteiktų daugiau pagrįstumo paskirstymui, leistų
tobulinti slaugos paslaugų kokybę bei gerinti slaugos personalo darbo organizavimą, išlaikant tinkamą
psichologinį mikroklimatą. Visi šie veiksniai didintų slaugytojų lojalumą įstaigai ir skatintų jiems
ilgiau išlikti darbo rinkoje.
Taigi, šio darbo tikslas buvo įvertinti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
krūvį, pasirenkant vieną iš populiaresnių skalių slaugytojų darbo intensyvumui vertinti − Slaugymo
veiksmų intensyvumo skalę (SVIS-28 ).
12
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas - Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
intensyvumą ir su juo susijusius veiksnius.
Uždaviniai:
1. Nustatyti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą, taikant
slaugymo veiksmų intensyvumo skalę.
2. Išanalizuoti ryšį tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumo ir
pacientų charakteristikos bei būklės sunkumo laipsnio.
3. Ištirti anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomonę apie slaugymo veiksmų
intensyvumo skalės naudojimą bei reikalingumą.
Tyrimo objektas: slaugytojų darbo intensyvumas.
Tyrimo subjektas: anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojai ir pacientai.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Slaugos žmogiškųjų išteklių vadybos principai
Frederick W. Taylor (1856-1915) yra geriausiai žinomas mokslinio valdymo teorijos atstovas.
Su jo vardu apskritai susietas vadybos, kaip žinių sistemos apie organizacijų valdymą, atsiradimas. F.
W. Tayloras − Amerikos pramonės inžinierius, mokslinio valdymo versle pradininkas. Jis buvo
įtakingiausia to meto asmenybė, iki šiol turinti įtakos vadovavimo paslaugų praktikai bei vadovavimo
minčiai. Tayloras formalizavo mokslinio vadovavimo principus. Naudodamas savo tyrimų medžiagą,
F. W. Tayloras išplėtojo nemažai idėjų, kaip darbo organizavimą padaryti efektyvesniu. Tayloras teigė,
kad realizuojant mokslinio valdymo teoriją, vadybininkai pagrindinį dėmesį turi skirti darbininkų
darbo organizavimui ir tobulinimui. Vėliau jis tapo žymiu darbo organizavimo konsultantu.
Plėtojantis slaugos ir vadybos mokslams, šių dvejų mokslų sąryšis tampa neišvengiamu.
Slaugos vadovas privalo turėti ne tik pažangiausių slaugos žinių, bet ir išmanyti vadybą ir gebėti
vadybos principus taikyti praktikoje [2]. Viena svarbiausių slaugos vadovų kompetencijų yra
efektyvus slaugos proceso valdymas daugiafunkcinėje sveikatos priežiūroje, todėl geresnių rezultatų
galima pasiekti taikant vadybiniais principais grįstą vadovavimo praktiką [22].
Pagal Čiegį (2010), Sveikatos priežiūros organizacijų valdymas – tai organizacijos narių
darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė; visų organizacijos išteklių panaudojimas
iškeltiems tikslams pasekti [3].
Kaip teigia Janušonis (2004), valstybinių, nekomercinių, nesiekiančių pelno sveikatos
priežiūros organizacijų valdymas – labai sudėtinga veikla, tai visuma nuolatinių veiksnių, pasirinktų
remiantis informacija apie organizaciją ir turinčių tikslą palaikyti arba gerinti juos funkcionavimą,
atsižvelgiant į esamą padėti ir tikslus [8].
Janušonis (2004), analizuodamas valdomą sveikatos priežiūrą, teigia, kad valdomos
sveikatos priežiūros tikslas – keisti paslaugų teikėjų elgseną, akcentuojant jų dėmesį į tris pagrindinius
aspektus: sveikatos priežiūros vadybą, sveikatos priežiūros kokybę ir įrodymais pagrįstą sveikatos
priežiūrą [8].
Skiriamos keturios bendrosios vadybos funkcijos, kurios lemia sveikatos priežiūros
sprendimų efektyvumą: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė (1 lentelė). Planavimo
pagrindinė funkcija yra apibrėžti tikslus ir užduotis, o pasitelkus organizavimo funkciją siekiama
sukurti tam tikras struktūras uždaviniams ir tikslams realizuoti. Pagrindiniai reikalavimai planams –
įtemptumas, realumas, susiliejimas su laiku, atsakomybė už įgyvendinimą, galimybė išmatuoti,
14
lankstumas, tikimybės įvertinimas. Organizavimas apibūdinamas kaip darbo pasidalijinimas,
struktūrinių grandžių formavimas, organizacijos struktūros projektavimas, koordinavimas [22].
1 lentelė. Bendrosios vadybos funkcijų ir slaugos proceso ryšys
Bendrosios vadybos funkcijos
Apibūdinimas Slaugos procesas Apibūdinimas
Planavimas Apibrėžiami tikslai ir užduotys; per organizavimą siekiama sukurti tam tikras struktūras uždaviniams ir tikslams realizuoti. Svarbiausi bruožai - orientavimasis į ateitį ir racionalumas. Pagrindiniai reikalavimai planams - įtemptumas, realumas, susiliejimas su laiku, atsakomybė už įgyvendinimą galimybė išmatuoti, lankstumas, tikimybės įvertinimas.
Darbo planavimas
Tikslas – saugi ir kokybiška slauga. Užduotys – slaugos poreikių patenkinimas Pagrindiniai reikalavimai darbo planavimo instrumentui: pagrįstumas, patikimumas, paprastumas, naudingumas, objektyvumas, priimtinumas [17].
Organizavimas Darbo pasidalijimas, struktūrinių grandžių formavimas, organizacijos struktūros projektavimas, hierarchinės sistemos įvardijimas, koordinavimas ir organizacinis jos vystymas.
Organizavimas
Slaugytojo darbo vietos organizavimas – tai sistema organizacinių – techninių priemonių, padedančių tikslingai naudoti darbo jėgą, darbo laiką ir sudaryti normalias, palankias, sveikas darbo sąlygas.
Kontrolė Atskirų asmenų ir grupių pareigų atlikimo kontrolė; Grįžtamojo ryšio grupėms ir atskiriems asmenims suteikimas Skatinimas ir baudimas atsižvelgiant į pareigų atlikimą
Kontrolė Slaugos tikslų ir rezultatų įvertinimas
Koordinavimas Žmogiškųjų išteklių valdymas
Koordinavimas Paskirstymas pagal tinkamą paciento/slaugytojo santykį
parengė O.Didenko pagal literatūrą [19, 22]
15
Atitinkamų slaugos stadijų išskyrimas leidžia sukurti konkrečius kriterijus, pagal kuriuos galima
vertinti bei kontroliuoti profesinės slaugos veiklos kokybę [22]. Tiek slaugytojams, dirbantiems su
pacientais, tiek ir slaugos vadybininkams, reikalinga informacija, kuria jie pagristų savo sprendimus ir
veiksmus.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai klausimai, problemos ir principai, susiję su
personalo vadyba tam tikrose organizacijose – gamyklose, ligoninėse, valdžios ar lavinimo įstaigose –
yra bendri. Vadovo pareiga yra valdyti jam priklausančius žmogiškuosius išteklius, t.y., sukurti kuo
geresnę komandą ir ją skatinančią aplinką, kad komanda pasiektų organizacijos iškeltus tikslus.
Konstruktyvus ir teisingas įmonės žmogiškųjų išteklių valdymas garantuoja veiksmingą organizacijos
gyvavimą.
1.2. Konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio raida ir
pagrindiniai komponentai
Stevens (1974) pirmasis atskleidė slaugos vadovo vaidmens ir jo sprendimų svarbą bei įtaką
konceptualaus intensyviosios terapijos darbo aplinkos modelio elementams. Jis apibrėžė penkis darbo
aplinkos komponentus (personalas, sistemos, slaugos vadovas, pacientai, administravimas) ir svarstė
šių elementų tarpusavio ryšį [66].
Ganong (1975) darbo aplinką susiejo su tokiais elementais, kaip slaugos vadovas, aplinkos
veiksniai (verslo, ekonominiai, profesiniai, vyriausybiniai, bendruomenės, politiniai ir socialiniai),
medicinos personalas, ligoninės administracija, darbuotojai, padaliniai, paciento šeima ir kultūra [9].
Šie pirmieji darbai pastūmėjo kitus mokslininkus tyrinėti RITS darbo aplinką, jos sudedamąsias dalis
ir jų sąsajas [45].
Simms ir kt. (1985) sukūrė Sveikatos organizacijos-aplinkos modelį (angl. Health
Organization – Environment Model) ir apibrėžė slaugytojų darbo aplinką. Pasak jų, aplinka susideda iš
vidinio ir išorinio sluoksnio. Vidinį sluoksnį sudaro trys dalys: struktūra (slaugos filosofija, slaugos
modeliai, slaugos istorijos), procesas (slaugos kriterijai, standartai ir klinikiniai sprendimai) ir
rezultatai (pasitikėjimas, palaikymas, rizika) [62].
Sveikatos organizacijos-aplinkos modelis atkartoja sveikatos priežiūros kokybės vadybos
pradininko A. Donabediano kokybės sistemos modelį, pagrįstą organizacinė struktūra, procesais ir
veiklos rezultatais.
16
A. Donabediano teorijos modelį, norėdami įvertinti sveikatos priežiūros kokybę, naudoja
daugelis ligoninių vadovų. Struktūra, pagal A. Donabedianą – tai paliginti stabilios sveikatos
priežiūros paslaugų teikėjų ypatybės, kurios susideda iš sveikatos apsaugos sistemos komponentų:
žmogiškųjų išteklių (personalo mokymo ir jų įgūdžių); materialinių išteklių (įrangos išteklių
pakankamumo); fizinės ir organizacinės aplinkos, kuri veiksmingai turi sutelkti šiuos išteklius, kad
būtų pasiekti optimali pacientų priežiūra [9].
Kinney ir kt. (1996) buvo pirmieji slaugytojai-mokslininkai, kurie pritaikė darbo aplinkos
modelį ir apibūdino RITS darbo aplinką, kaip sąryšį tarp intensyvios terapijos slaugytojų, intensyvios
terapijos pacientų ir slaugytojo-paciento santykio. Modelis buvo priimtas Jungtinių Valstijų
Intensyvios terapijos slaugytojų asociacijos [23].
Pagal Spicer ir Robinson [42], Konceptualų RITS darbo aplinkos modelį sudaro penki
sluoksniai arba komponentai: strategija (ekonominiai, socialiniai, teisiniai, techniniai, profesiniai
aspektai); administracinė programa (pacientų slaugos efektyvumas, slaugos kokybės kontrolė,
infekcijos kontrolė); palaikymo sistemos (radiologinė, farmacinė, deguonies tiekimo tarnybos
dirbančios 24 val. per parą), psichologinė darbo atmosfera (palanki/nepalanki darbo aplinka),
žmogiškieji ištekliai (slaugytojai, pacientai, jų santykiai).
Pagrindinės Konceptualaus intensyvios terapijos darbo aplinkos modelio prielaidos:
• Visi intensyvios terapijos darbo aplinkos komponentai yra susiję;
• Slaugytojai, t.y. žmogiškieji ištekliai, yra svarbiausia sistemos (skyriaus, organizacijos) dalis,
lemianti organizacijos veiklos efektyvumą;
• Žmogiškųjų išteklių sfera daro poveikį bet kokiam intensyviosios terapijos darbo aplinkos
komponentui;
• Žmogiškųjų išteklių valdymas yra gyvybiškai svarbus veiksnys, siekiant organizacijos tikslų
bei naudos kiekvienam darbuotojui ir visuomenei;
• Efektyvus intensyviosios terapijos darbo aplinkos valdymas didina reanimacijos ir
intensyviosios terapijos slaugytojų darbo našumą, dėl ko gerėja pacientų sveikimo rezultatai,
slaugytojų pasitenkinimas darbu, slaugymo veiksmingumas;
• Optimalus RITS darbo aplinkos valdymas užtikrina efektyvią, reikalingą ir tinkamą pacientų
slaugą, didina slaugytojų pasitenkinimą darbu ir garantuoja pačios organizacijos arba ligoninės,
skyriaus sėkmę paslaugų rinkoje [43].
Vadinasi, darbo aplinka yra vieta, kur vyksta tarpusavio sąryšis tarp žmonių (žmogus-
žmogus) ir tarp materialių ir žmogiškųjų resursų (daiktai-žmonės).
17
Apibendrinat literatūros duomenis, neadekvatus žmogiškųjų planavimas gali būti pagrindinę
nesukomplektuoto personalo ir darbo vietų neužpildymo priežastis, sąlygojanti brangiai kainuojančius
organizacijos veiklos efektyvumo nuostolius.
1.3. Slaugos intensyvumo samprata. Pacientų klasifikavimo sistemos
Slaugymas ir slaugos intensyvumas – tai procesai, kuriuos nusakantys dalykai yra abstraktūs,
subjektyvūs, sunkiai išmatomąjį ir sunkiai įvertinami. Tyrėjų nuomone, slaugos intensyvumas
atskleidžia:
1) pacientams suteiktų paslaugų sudėtingumą ir apimtį;
2) slaugos sudėtingumo lygio įvardijimas slaugos intensyvumu leidžia išryškinti slaugos
personalo darbines laiko sąnaudas kiekvienu konkrečiu paciento slaugos atveju [2].
Mokslininkai pastebi, kad blogas slaugytojų darbo laiko paskirstymas ir panaudojimas gali
turėti neigiamos įtakos paciento priežiūros rezultatams, t.y slaugos kokybei: netinkamas slaugytojo-
paciento santykis siejasi su padidėjusių pacientų mirtingumu [35, 36, 50], didesnių nepageidaujamų
atvejų dažniu [47, 48], kas leidžia daryti išvadą, kad kuo mažiau slaugytojas turi laiko slaugos
veiksmams atlikti, tuo blogesni pacientų sveikimo rezultatai [42]. Tinkamas slaugytojo-paciento
santykis yra svarbus veiksnys užtikrinant efektyvią priežiūrą, taip pat slaugos ir gydymo klaidų
idenfikavimą ir nepageidaujamų įvykių prevenciją [64].
Literatūroje nurodoma, jog hospitalinės infekcijos profilaktikai labai svarbus slaugytojų ir
pacientų skaičiaus santykis, kuriam mažėjant, didėja ventiliacinės pneumonijos rizika [47]. Kito
tyrimo duomenimis, padidintas slaugytojų darbo krūvis (daugiau nei 1 pacientas) buvo susijęs su
padidėjusiu šlapimo takų ir operacinės žaizdos infekcijomis [31], slaugytojų darbo intensyvumas
didina pragulų atsiradimo riziką [32].
Lietuvoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kuo daugiau ligonių tenka slaugyti vienam
slaugytojui, tuo mažesnės yra jo fizinės ir psichologinės galimybės laiku ir profesionaliai atlikti
slaugytojo funkcijas, motyvuoti ir skatinti pacientą, jį mokyti, informuoti [2]. Beveik visada
reanimacijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų ,,perdegimo“ sindromas, nepasitenkinimas darbu
siejamas su mažu slaugytojo-paciento santykiu [14, 25].
Taigi aiškėja, kad subalansuotas slaugytojo-paciento santykis yra svarbus veiksnys, užtikrinant
efektyvią priežiūrą, garantuojant slaugos ir gydymo klaidų identifikavimą ir nepageidaujamų įvykių
prevenciją. Tačiau siekiant tokio santykio, reikalingos priemonės ir būdai, leisiantys adekvačiai
paskirstyti slaugytojų išteklius ir subalansuoti jų darbo krūvį.
18
Pripažįstama, kad pacientų klasifikavimo sistemos yra vienas geriausių būdų slaugos vadovams
planuoti ir vertinti slaugytojų darbą [41]. 2011 metais JAV mokslininkai apžvelgė 63 publikuotus
darbus apie pacientų klasifikavimo sistemas (1983–2010) – ieškota pacientų klasifikavimo sistemos
,,auksinio standarto“, kuris būtų tinkamas slaugos praktikai. Dažniausiai minėtos buvo šios pacientų
klasifikavimo sistemos bei jų taikymas praktikoje personalo paskirstymui ir slaugytojų darbo
intensyvumui vertintini:
• Pacientų sveikatos būklės sunkumo sistemos (angl. – Pacient Acuity Systems), taikytos 1992,
1994, 1999, 2005 metais;
• Slaugytojų darbo krūvio valdymo sistemos (angl. – Workload Management Systems).
Adelotte (1973) atliko pirmąjį bandymą suskirstyti pacientus į kategorijas [24]. Svarbiausi
pacientų klasifikavimo sistemos veiksniai buvo: paciento savirūpa, jutimo sutrikimai, paciento
sveikatos būklės sunkumas, specifiniai slaugos poreikiai, slaugytojų įgūdžių lygis, ligoninės
geografinė padėtis ir statusas.
Edwardson ir Goivannetti (1974) apžvelgė slaugytojų darbo intensyvumo administravimo
sistemas, kurios naudotos 1977–1992 m. [44]. Mokslininkai teigė, kad pagrindiniai slaugytojų darbo
intensyvumo planavimo veiksniai susiję su pacientų skirstymu pagal diagnozes, pacientų intensyviu
stebėjimu, pacientų slaugos/priežiūros intensyvumu, slaugos veiksmų atlikimo laiku.
Hughes (1999) tyrinėjo slaugytojų darbo intensyvumą valdančius metodus Jungtinėje
Karalystėje ir suklasifikavo juos pagal tris svarbiausius veiksnius (slaugytojų veiksmai, pacientų
priklausomybė, naudojimasis statistikos metodais, t.y. regresijos analize) tam, kad nuspėtų slaugytojų
ir kito personalo poreikį ateičiai [46].
Analogiškai, O’Brein-Pallas ir kt. (2005) analizavo slaugytojų darbo intensyvumą valdančius
metodus ir jų produktyvumą [60]. Jie studijavo Slaugymo indeksą pagal paciento sunkumą (angl.
Patient Intensity for nursing index – PINI); GRASP darbo intensyvumo matavimo sistemą (angl.
GRASP workload measurement system); Medicus pacientų klasifikacijos instrumentą (angl. Medicus
patient clasification tool); Aplinkos sudėtingumo skalę (angl. Enviromental Complexity Scale).
Autoriai nustatė, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys slaugytojų darbo intensyvumą ir jo
produktyvumą, yra pacientų slaugos ypatumai, slaugytojų charakteristika, personalo darbo modeliai ir
slaugos organizavimas.
Jau dešimtmetis grupė ligoninių Suomijoje, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, patvirtino ir
sėkmingai naudoja personalo modelį–pacientų klasifikavimo sistemą RAFAELA. Ją sudaro pacientų
klasifikavimo sistemos, žmogiškųjų išteklių įvertinimo ir optimalios slaugos įvertinimo derinys [29].
19
Daug tyrimų apie slaugytojų darbo intensyvumą kilę iš Suomijos. Morris (2007) mano, kad
teisingas matavimas slaugytojų darbo krūvio galimas tik tada, jei yra atsižvelgiama į turimus
žmogiškuosius išteklius [58]. Suomijoje populiariausias skalė yra penkių veiksmų skalė – Bendroji
darbo kategorija (angl. Overall Performance Category − OPC). Atlikti tyrimai su BDK, kuriuose
dalyvavo virš 1737 pacientų, parodė sąsajas tarp slaugytojų darbo intensyvumo ir slaugos personalo
amžio ir lyties [51].
Pagal Perroca (2007) [63] Švedijoje dažniausiai naudojamos keturios klasifikacijos sistemos:
Zebra, Beakta, Rush Medicus ir RiL. Zebra sistema buvo tobulinama universitetinėje Lund ligoninėje
1985 metais (Levenstam ir Bergbom Engberg 1993, 1997). Ji sudaryta iš keturių dalių: pacientų
klasifikacijos įrankio, aktyvumo/veiklos tyrimo (pagrįstumo nustatymo metodas), personalo skaičiaus
įvertinimo (ir esamo, ir reikalingo) bei slaugos priežiūros kokybės trūkumų fiksavimo esant
nepakankamam slaugos personalui. Pirmoji ir antroji dalys buvo išverstos ir adaptuotos atitinkamai
pagal kanadietiškąjį ir amerikietiškąjį metodus, o paskutinės dvi dalys buvo sukurtos pačiuose
universitetuose. Zebra sistemayra plačiau naudojama slaugos išlaidoms apskaičiuoti ir darbo atlikimo
kokybei stebėti.
Beakta metodas, paremtas Kanadoje atliktu tyrimu, buvo kuriamas Norvegijoje ir Švedijoje
1980 m. pabaigoje. Ši sistema sudaryta iš trijų dalių: darbo krūvio išmatavimo/pacientų vertinimo,
veiklos analizės ir personalo skaičiaus. Kiekvienas pacientas yra vertinamas atsižvelgiant į poreikius,
priežiūrai remiantis keliais indikatoriais (septyni − somatinei priežiūrai). Pacientai gali būti suskirstyti
į keturias grupes (A–D), remiantis taškais arba laiku, kuris apskaičiuojamas įvertinus visus
indikatorius (Švedijos apskričių tarybų federacija, 2000) [63].
Švediška Rush-Medicus metodo adaptacija yra naudojama nuo 1992 metų, atliekant
psichiatrinę priežiūrą, o nuo 1993 metų − atliekant somatinę priežiūrą. Sistema sudaryta iš 33
indikatorių, tokių kaip paciento būklė, pagrindinė slaugos priežiūra ir terapiniai poreikiai. Šiems
indikatoriams yra suteikiamas atitinkamas lyginamasis svoris. Bendras rezultatas yra apskaičiuotas
pagal penkis slaugos intensyvumo lygius, kurie prasideda nuo I kategorijos – pacientai, kuriems
reikalinga minimali slauga ir priežiūra (0–2 valandos per 24 valandų laikotarpį) iki V kategorijos,
kuriai priskiriami pacientai, reikalaujantys visiškos slaugos ir priežiūros – 10 ar daugiau valandų per
parą (Švedijos apskričių tarybų federacija, 2000) [63].
RiL yra prototipinis klasifikacijos metodas, pagrįstas Suomijos modeliu ir pritaikytas
universitetinėje Linköping ligoninėje. Juo yra matuojama ir tiesioginė slauga, ir darbo krūvis.
Tiesioginė slauga yra padalyta į pagrindinę slaugą ir specialiąją slaugą. Pagrindinė slauga suskirstyta į
keturias klases (A–D), kur A atitinka mažiausią slaugos sunkumą (darbo krūvį), o D – didžiausią.
Specialioji slauga taip pat suskirstyta į keturias klases (1–4), kur 1 klasė atitinka mažiausią darbo
20
krūvį, 4 – didžiausią. Vertinant darbo krūvį, pacientas patenka į pagrindinės slaugos arba specialiosios
slaugos klasę ir gautas derinys atitinka priežiūrą, kuri pacientui suteikiama per atitinkamą laikotarpį
[63].
Kaip ir kiekvieno matavimo instrumento, taip ir pacientų klasifikavimo priemonių rengimui
keliami specifiniai reikalavimai. Pagrindiniai reikalavimai pacientų klasifikavimo sistemai, kaip
instrumentui slaugytojų darbo intensyvumui planuoti, yra [41]:
1. Pagrįstumas – instrumentas turi tiksliai ir tinkamai nustatyti paciento slaugos poreikius;
2. Patikimumas – nustato tuos pačius paciento slaugos poreikius, net jei matuoja skirtingi
Pacientas judrus Pacientas dalinai judrus, reikalinga pagalba atsikeliant ir atsisėdant
Visiškas paciento nebudrumas, pacientui reikalinga slaugytojo priežiūra 24 val./ dieną, labai dažnai pacientai per pirmąsias 24 val. po operacijos
Švarinimasis, rengimasis
Pacientas savarankiškas
Pacientai dalinai savanariškas, reikalinga pagalba (prausimasis, rengimasis, nuėjimas į tualetą)
Pacientas reikalauja pagalbos visais asmens priežiūros aspektai (patalinės keitimas, prausimasis,burnos higiena, vartymasis)
Valgymas, gėrimas
Pacientas visiškai savarankiškas
Paceintui dalinai savarankiškas, reikalinga pagalba pateikiant maistą ir geriant
Pacientai su nazogastriniai zondais
Tuštinimasis, šlapinimasis
Pacientas kontroliuoja tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas
Pacientas dalinai kontroliuoją tuštinimosi ir šlapinimosi funkcijas
Pacientai su šlapimo pūslės kateteriais ir sauskelnėmis
Kvėpavimas
Pacientas neturi problemų
Pacientai su kvėpavimo funkcijos nepakankamu
Širdies ar kvėpavimo sustojimas, arba rizika, šokas, parametrai turi būti matuojami daugiau nei 2 kartus per parą, laboratoriniai tyrimai daugiau nei 2 kartus per pamainą, šlapimo tyrimai, skysčio balanso skaičiavimas
Medicininės intervencijos
Nereikalingos intervencijos
Intravenines injekcijos, žaizdų tvarsčių keitimas 2 kartus per parą
Intravenines infuzijos, tvarsčių keitimas dažniau nei 2 kartus per parą
Pacientų mokymas ir psichologinis palaikymas
Pacientas nereikalaujantis psichologinio palaikymo, pakankamos žinios apie ligą, planuojamas procedūras
Reikalinga informacija apie sveikatą ir ligą taip pat psichologinė parama,nerimas, nuotaikos svyravimai
Pacientui trūksta žinių apie sveikatą ir ligą, reikalinga psichologinė pagalba, didelis nerimas, depresija
23
Daugiau dėmesio verta SVIS-28 skalė, sukurta 1974 m. JAV (Cullen ir kt., 1974), turėjo
pavadinimą SVIS-76, vėliau, 1983 m. iš dalies pakeista autorių Keene ir Cullen, bei 1996 metais,
patvirtinta, suteikiant pavadinimą SVIS-28. SVIS-76 skalė buvo sukurta bendradarbiaujant grupei
patyrusių reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų, kurie nustatė SVIS skalės
vertinimą balais, pagal 57 dažniausiai taikomas intervencijas RITS. Balai buvo paskaičiuoti,
atsižvelgiant į laiko ir pastangų sąnaudas, reikalingas atlikti slaugos veiksmus [40].
Pradinės SVIS-76 skalės komponentai pateikti 3 lentelėje (3 priedas) [40]. Originali SVIS-
76 skalė buvo naudojama trims rezultatams paskaičiuoti :
Slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo reikšmingai didesnį darbo krūvį
(12 balų pagal SVIS-28) užtikrindami pacientų bendrosios sistemos palaikymo priežiūrą, t.y.
vidutiniškai skyrė dvi valandas per 8 valandų darbo pamainą gyvybinių veiklų monitoringui,
registravimui ir skysčio balanso skaičiavimui, laboratorinių tyrimų paėmimui, intraveninės injekcijoms
ir žaizdų priežiūrai ir perrišimui (17 pav.).
p <0,001 Student'o t-testas
17 pav. Skirtumai tarp dviejų slaugytojų darbo krūvio grupių pagal pacientų slaugos poreikį bendrosios sistemos palaikymo veiklų grupėje (pagal SVIS-28) (n=626)
Slaugytojai padidinto darbo krūvio grupėje (n=407) turėjo didesnį darbo krūvį (9 balai pagal
SVIS-28), užtikrindami pacientų kardiovaskulinės sistemos palaikymo priežiūrą, t.y. vidutiniškai dvi
valandas per 24 valandų darbo pamainą atliko vazoaktyvių vaistų infuzijas, taikė masyvų intraveninį
Viskas aišku, labai paprasta, iš techninės pusės Viskas lengva, greitai Supratamai Išsamu, ir pakankamai greitai užpildoma
Nueik prie kompo, suvesk… Kad tų kompų trūksta… Oi, aš tai nesuprantu šitų [iPhone aplikacijos]
53
15 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės naudingumą slaugos praktikai analizė
Analizuojant interviu dalyvių atsakymus į klausimą ,,Ar turite pasiūlymų skalės
naudojimui ?” ir ,,Ar turite pasiūlymų ją patobulinti?” (16 lentelė), dauguma respondenčių išsakė
konstruktyvų požiūrį į skalės tobulinimą ir trūkumus, atžymint kai kurių svarbių slaugos veiklų
(intervencijų) neįtraukymą i dabartinį SVIS-28 variantą t.y. pacientų su EKMO priežiūra, masyvios
transfuzijos, tam tikrų instrumentinių tyrimų atlikimas.
16 lentelė. Slaugytojų vertinimų apie slaugymo veiksmų intensyvumo skalės trūkumus ir pasiūlymus tobulinti analizė
Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)
SVIS-28 privalumai ir nauda slaugos praktikai
Slaugytojų paskirstymas
Darbo efektyvumo numatymas Slaugytojų pasitenkinimas darbu
Padėdų paskirstyti slaugytojas, pabandyti galima.. Paskaičiavus per mėnesį, kad vienodą krūvį gautu slaugytojai.. Bet kokiu atvejų reikia ir to darbo efektyvumą numatyti ir plius dar manau slaugos kokybė nuo to labai priklauso, kiek to krūvio turi. Tu jau automatiškai žinai, tas ir tas pacientų tiek ir tiek balų Iš paciento pusės slaugos kokybė, iš slaugytojų pusės ,,perdegimo sindromo”profilaktika ir pasitenkinimas darbu didės Kad nepervargs iš vienos pusės o iš kitos ir paskatintų geriau dirbti, ir kokybę užtikrintų ir slaugytojų sveikatą
Tema Potemė Teiginys (originalios slaugytojų citatos)
SVIS-28 skalės tobulinimas
Naujų veiklų įtraukimas
Bet tai, kad negali kartais apskaičiuoti, žiūrėk ekstubuoji ir jau vėl intubuoti reikia, broncho spazmas pvz. Čia tik tyrimų paėmimas skaičiuojamas, o dar tyrimo atlikimas kokių 10 minučių Masyvių transfuzijų nėra, užima daug laiko − parinkimas, popierių pildymas Nėra pacientų su EKMO, turi būti atskiras žymėjimas, pvz. EKMO atjungimas ar prijungimas, tai tikrai ne 30 min., o visą valandą Tam kad pacientą su EKMO paguldyti į Prone poziciją, reikia ne vienos slaugytojos, o šešių, keturių sesių Vemiančio paciento priežiūra, atrodo nieko tokio nėra, bet prie tiek pratripsi... Masyvūs kraujavimai turi būti išskirta, nes iškarto dedasi
54
Taigi galima teigti, kad, slaugytojų nuomone, slaugymo veiksmų intensyvumo skalė iš
techninės puses lengvai ir paprastai užpildoma, į pasiūlymą sudaryti elektroninį SVIS variantą
slaugytojai žiuri skeptiškai.
Apibendrinant slaugytojų nuomonę apie skales vertę, slaugos praktikai ir slaugytojų darbui,
daugumą slaugytojų turi palaikantį požiūrį, jos mano, tai padėtų tiksliau apskaičiuoti darbo krūvį,
patobulintų slaugytojų paskirstymą darbo vietoje, padidintų slaugytojų pasitenkinimą darbu, Bet iš
kitos pusės ir abejoja ar į tai bus atkreiptas administracijos dėmesys. Kolegos motyvavo, jog įstaigos
administracija vadovaujasi įsakymais, kurie nėra pritaikyti individualiai skyriui ir sunku tikėtis
pasikeitimų po šio atlikto tyrimo.
Aptariant pasiūlymus skales tobulinimui, pastebėti jos trūkumai, ir gauti konstruktyvus
pasiūlymai ją tobulini, išskiriant tam tikras specifinės intervencijas (EKMO, masyvios transfuzijos,
vemiančio paciento priežiūra, Prone pozicija).
paciento perklojimas, iš karto daugiau atsiurbimų, Bobrovų indų keitimas,manau reikia išskirti prie specifinių procedūrų, manau būtu tiksliau apskaičiuoti tada….
55
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Pagrindinis Lietuvos nacionalinės slaugos politikos gairių 2016 – 2025 metams tikslas -
užtikrinti kokybiškas, integruotas, į asmenį orientuotas ir mokslo įrodymais pagrįstas slaugos
paslaugas, racionaliniai naudojant sveikatos išteklius. Asmens sveikatos įstaigose slaugos
administratoriai turi nepakankamai sprendimo priėmimo galios dėl slaugos paslaugų organizavimo
tobulinimo, nes trūksta bendros sistemos vertinimo sistemos, slaugos protokolų bei slaugos
dokumentacijos, užtikrinančių kokybišką slaugą bei pacientų saugumą sveikatos priežiūros įstaigose
[13]. Viena iš svarbiausių slaugos politikos krypčių - optimizuoti slaugytojų darbo krūvius.
Lietuvoje trūksta tyrimų, kurių metu išsamiai būtų nagrinėtas ir vertintas intensyviosios
terapijos slaugytojų darbo intensyvumas. Nustatyta, kad slaugos intensyvumo skalės įdiegimas sudaro
galimybę kompetentingai valdyti slaugos kokybę žmogiškųjų išteklių ir suteikiamų slaugos paslaugų
apimties pagal paciento poreikius nustatymo metodais [25].
Musų tyrime buvo naudojama Slaugymo veiksmų intensyvumo skalė anestezijos ir
intensyviosios terapijos slaugytojų darbo laiko pasiskirstymo stebėjimui, pagal slaugytojų atliekamas
veiklas (2 priedas). SVIS-28 skalė buvo sukurta bendradarbiaujant grupei užsienio patyrusių
reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojų ir slaugytojų, kurie nustatė SVIS-28 skalės vertinimą
balais, pagal 57 dažniausiai taikomas intervencijas RITS. Balai buvo paskaičiuoti atsižvelgiant į laiko
ir pastangų sąnaudas reikalingas atlikti slaugos veiksmus. Šios anestezijos ir intensyviosios terapijos
slaugytojų veiklos atitinka Lietuvoje galiojančią anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų
medicinos normą.
Šiame tyrime SVIS-28 buvo naudojama kaip instrumentas įvertinti, ar tinkamai paskirstyti
darbo užduotys tarp anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų. Stebėjome slaugytojų atliekamas
veiklas, pagal tai buvo skaičiuojamas pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojų darbo intensyvumas.
Tyrimo metu atlikta 11471pacientų slaugos intensyvumo stebėjimų pagal SVIS-28.
Pirminės analizės metu nustatyta 412 unikalių pacientų, gydytų II reanimacijos ir intensyviosios
terapijos skyriuje. Vertinant rezultatus pagal paciento ir slaugytojo santykį, paaiškėjo, kad
paciento/slaugytojo santykis 658 stebėjimo atvejais (57,37 proc.) buvo 2:1. Craven (2008) teigia, kad
paciento/slaugytojo RITS santykis turėtų būti 1:1, slaugant sunkios būklės pacientus, kuriems gresia
įvairios komplikacijos, o 1:2 būtų pakankamas, slaugant ne tokios sunkios būklės pacientus [37]. Pagal
Lenkijoje atlikto tyrimo rezultatus, nustatytas rekomenduojamas slaugos personalo santykis RITS -
1,2 :1 (pacientas/slaugytojas) [38]. Remiantis SVIS-28, siūlomas toks paciento/slaugytojo santykis
RITS: jeigu SVIS balai>22, slaugytojo-paciento santykis turi būti 1:1, jeigu SVIS balai<22 balų,
slaugytojo-paciento santykis turi būti 2:1 [61].
56
Gauti rezultatai rodo, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
intensyvumas yra didelis. Vidutinis slaugytojų darbo intensyvumas – 56 balų iš 88 maksimaliai
galimų ir 46 rekomenduojamų pagal užsienio autorius [54]. Vidutiniškai slaugytojai 5 valandas (60
proc.) per 24 valandų darbo pamainą vykdė slaugos veiksmus pagal SVIS-28.
Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad didžiąją darbo laiko dalį slaugytojai skyrė tokiems
tiesioginės priežiūros veiksmams: bendrosios ir kardiovaskulinės sistemos palaikymo slaugos
veiksmams, mažiausią dalį − specifinės, ventiliacijos, inkstų ir metabolinės sistemų slaugos
veiksmams.
Miranda ir kt. [56], tyrimuose naudodami „darbo atrankos“ metodiką, parodė, kad SVIS – 28
punktai apima 40 proc. – 50 proc. visų slaugos veiksmų. Pagal Abbey [16], intensyviosios terapijos
stacionare slaugytojai tiesioginei priežiūrai skiria 60 proc. savo darbo laiko. Atlikti praktinės veiklos
stebėjimai Latvijos vaikų ligoninės 20 lovų RITS (III paslaugų lygis) parodė, kad tiesioginei priežiūrai
skiriama 92,66 proc. slaugytojų darbo apimties, netiesioginei priežiūrai – 3,82 proc., ir susijusiai su
skyriaus darbu – 3,4 proc. [30].
Mes registravome pacientų amžių, darydami prielaidą, kad vyresnio amžiaus pacientams
greičiausiai bus reikalinga didesnė slaugytojų pagalba ir tai turės įtakos slaugytojų darbo. Buvo tikrinta
ryšys tarp pacientų amžiaus ir slaugytojų darbo intensyvumu, tyrimo rezultatai parodė, kad ryšys yra
statistiškai nereikšmingas. Taip pat pacientai, gydomi RITS tyrimo metu, turėjo didelį slaugos poreikį
pagal SVIS-28. Tikrinta ryšys tarp slaugos poreikio ir vidutiniškai slaugytojos skirtų slaugos balų,
suskaičiuotų pagal tos pačios dienos krūvį ir paciento būklės sunkumo laipsnį. Rastas ryšys tarp
paciento slaugos poreikio ir slaugytojo darbo intensyvumo (r=0,75) rodo, kad pacientų slaugos
poreikis patenkinamas dėka didesnio nei rekomenduojama slaugytojų darbo krūvio.
Lingren-Laine ir kt. (2007) atliko vienerių metų tyrimą viename Suomijos RITS, dalyvaujant
1757 pacientams: buvo surinkti 15866 stebėjimo atvejai pagal SVIS-28. Rezultatai parodė statistiškai
stiprų ryšį tarp SVIS-28 balų ir slaugytojų darbo intensyvumo (r = 0,57) [53].
Mūsų tyrimo metu slaugytojai suskirstyti į normalaus darbo krūvio grupę, kai SVIS
balai<45,28 per pamainą, ir didesnio nei rekomenduojama darbo krūvio grupę, kai SVIS balai>45,28
per pamainą. Dauguma slaugytojų (68,4 proc.) dirbo didesniu darbo krūviu, mažuma (1,6 proc.)
mažesnių darbo krūviu. Tai rodo, kad dabartinis, rutiniškas, ,,iš akies” anestezijos ir intensyviosios
terapijos slaugytojų paskirstymas pagal pacientų skaičių RITS yra neracionalus, nes slaugytojų darbo
krūviai ženkliai skiriasi.
Tarp šių grupių (normalaus ir padidinto darbo krūvio) rasti statistiškai reikšmingi skirtumai
bendrosios sistemos palaikymo veiklų (p<0,000), kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklų
(p<0,000), metabolinės sistemos palaikymo veiklų (p<0,017), specifinės sistemos palaikymo veiklų
57
(p<0,025) grupėse, rodantys, kad šių sistemų slaugos poreikis yra susijęs su didesniu slaugytojų darbo
krūviu. Luccini (2015)[52] atliko šešių metų slaugytojų darbo intensyvumo paliginamąją analizę
trijose RITS (bendro, kardiochirurginio ir neurochirurginio profilių), kurį parodė, kad slaugytojų darbo
intensyvumą didina bendrosios ir kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiklos, t.y. monitoringas ir
vaistų titravimas.
Mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo
intensyvumas dar yra susijęs ir su pacientų būklės sunkumo laipsniu (pagal EuroSCORE II) ir buvo
didžiausias slaugant pacientus po vožtuvų protezavimo operacijų ir po kitų operacijų (prie kitų
operacijų buvo priskirti pacientai iš torakalinių, angiochirurginių, kardiologinių ir priėmimo skyrių,
pacientai po širdies transplantacijų ir Heart Mate II implantavimų ir t.t.). Muechler ir kt. (2010)[59]
atlikto mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausią slaugos poreikį pagal SVIS-28 turėjo
pacientai po kardiochirurginių operacijų (47,7 SVIS-28 balų) ir rastas statistiškai reikšmingas ryšys
tarp SVIS balų ir pacientų būklės sunkumo laipsnio pagal SAPS II ir SOFA (abi skalės naudojamos
nustatyti pacientų mirtingumo riziką, analogiškai EuroSCORE II).
Šio tyrimo rezultatai atskleidė, kad anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų klinikinis
darbas tapo ypač sunkus. Pacientai, kurie paguldomi į RITS, yra vyresnio amžiaus, prastesnės
sveikatos būklės, jiems reikia didesnės slaugos bei priežiūros. Apibendrinant galima teigti, jog žinant
pacientų priešoperacines charakteristikas, galima tinkamai paskirstyti personalą.
Atliekant šį tyrimą, buvo labai svarbi slaugytojų nuomonė apie SVIS-28 naudojimą ir
reikalingumą praktikoje. Visi tyrime dalyvavę slaugytojai pripažino, jog SVIS-28 yra naudingas ir
reikalingas instrumentas šių dienų anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojui darbui – SVIS-28
padėtų paskirstyti slaugytojus darbo vietoje, atsižvelgiant į paciento slaugos poreikius ir turimą
personalo skaičių. Nepaisant interviu dalyvių įvardintų SVIS-28 trūkumų (ne visos slaugymo veiklos
yra įvardintos ir paskaičiuotos skalėje; pacientai su ECMO, masyvus kraujavimai, laboratorinių tyrimų
atlikimas pačiame RITS, vemiančio paciento priežiūra;, atliekama daug slaugymo veiksmų, kurios
neatitinka jų profesinių įgūdžių (pacientų po politraumų priežiūra) daugumos interviu dalyvių
nuomone, SVIS-28 galima būtų taikyti praktikoje. Slaugytojos nuogąstavo, kad padidėjo darbo
intensyvumas ir kasdieną tenka prisitaikyti prie didėjančių darbo reikalavimų bei besikeičiančios
pacientų būklės sudėtingumo.
Aiken (2002) [27] pastebėjo, jog apklausus 43 000 slaugytojų iš daugiau nei 700 ligoninių
JAV, Kanadoje ir Vokietijoje nustatyta, kad pacientų, kuriais reikia rūpintis, skaičiaus didėjimą nurodė
83 proc. slaugytojų JAV, 63 proc. Kanadoje ir 44 proc. Vokietijoje. Slaugytojos taip pat nurodė
atliekančios daug funkcijų, kurios neatitinka jų profesinių įgūdžių. Tuo metu slaugos paslaugos,
kurioms atlikti būtini profesiniai įgūdžiai ir patirtis, lieka nuošaly. Be to, didesnis darbo krūvis,
58
intensyvumas ir prasta darbo kontrolė gali labai padidinti streso, ilgalaikio nuovargio sindromo riziką,
nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę, lemti medicinos darbuotojų klaidas, keliančias grėsmę pacientų
sveikatai.
Didžioji dalis slaugytojų skeptiškai žiūri į elektroninio SVIS-28 varianto įdiegimą RITS
skyriuje, atsižvelgdamos į ribotas įstaigos galimybes. Tyrimai apie slaugos darbo krūvio poveikį
paciento saugumui yra nepakankami, nes trūksta standartizuotų darbo krūvio matavimo įrankių ir
programinės įrangos sprendimų, kurie pridėtų klinikinius duomenis prie administracinių sistemų, kad
būtų galimybė sukurti darbo krūvių apskaičiavimą, ir po to analizuotų poveikį pacientų saugumui [28].
Norint nustatyti slaugytojų darbo intensyvumą, SVIS-28 buvo naudojamas kaip instrumentas,
nustatyti, kokios pacientų priešoperacinės charakteristikos turi didesnės reikšmės slaugytojų darbo
intensyvumui. Nustačius šias pacientų charakteristikas ir slaugymo veiklas, mūsų tyrimo rezultatai leis
ieškoti būdų, kaip pagerinti pacientų priežiūrą, o taip pat − sumažinti personalo darbo intensyvumą ir
tinkamai paskirstyti personalą, atsižvelgiant į paciento slaugos poreikius.
Šiame tyrime buvo analizuojamas ir apibūdinamas tik vienas RITS skyrius, todėl šie rezultatai
negali būti apibendrinti kitiems RITS. Tačiau rezultatai gali pasitarnauti, suteikdami preliminarią
informaciją apie tai, kaip pasiskirsto slaugytojų darbo laikas RITS ir kokios pacientų charakteristikos
lemia slaugytojų darbo intensyvumui.
59
IŠVADOS
1. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumas slaugant pacientus po
kardiochirurginių operacijų yra 0,79 karto didesnis nei vidutinis pagal slaugymo veiksmų
intensyvumo skalės maksimalų balų skaičių ir 1,22 karto didesnis nei rekomenduojamas
užsienio tyrėjų.
2. Su anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų darbo intensyvumą reikšmingai didina
pacientų bendras slaugos poreikis visų sistemų palaikymui pagal SVIS-28 slaugymo veiklas.
Pacientų slaugos poreikis patenkinamas slaugytojams dirbant didesniu darbo krūviu. Su per
dideliu slaugytojų darbo krūviu yra susiję ir jį didina bendrieji slaugymo veiksmai,
kardiovaskulinės sistemos palaikymo veiksmai, inkstų funkcijos palaikymo veiksmai,
metabolinės sistemos palaikymo veiksmai. Slaugytojų darbo intensyvumas skiriasi,
atsižvelgiant į priešoperacines pacientų charakteristikas: operacijos tipą ir būklės sunkumo
laipsnį (pagal EuroSCORE II skalę).
3. Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų nuomone, SVIS-28 įdiegimas suteiktų vertę
slaugos praktikai ir slaugytojų darbui, sudarius sąlygas tiksliau apskaičiuoti slaugytojų darbo
krūvį, patobulinti slaugytojų paskirstymą darbo vietose; vis tik slaugytojams kyla abejonių dėl
tinkamo administracijos dėmesio šiai iniciatyvai.
60
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Siekiant užtikrinti saugias bei kokybiškas pacientų priežiūros paslaugas, įstaigoje turi dirbti
adekvatus medicinos bei aptarnaujančio personalo skaičius ir turėti patvirtintą darbo krūvio matavimo
metodiką. Tam gali pasitarnauti darbo krūvio matavimo metodikos − SVIS-28 kaip vertingas įrankis
anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų kasdieniniame darbe, kuris aiškiai suskaičiuoja
pacientų slaugos poreikius.
Optimizuojant slaugytojų darbo krūvius, SVIS-28 taip pat gali būti naudojama slaugytojų
darbo intensyvumui apskaičiuoti, kas padėtų slaugos administratoriams tinkamai paskirstyti
slaugytojas darbo vietoje. SVIS-28 naudojimas klinikinėje praktikoje suteiktų slaugos
administratoriams didesnius įgaliojimus priimant sprendimus dėl efektyvios slaugos planavimo ir
organizavimo.
61
LITERATŪRA
1. Baublys A, Dulevičius Z, Ivaškevičius J, ir kt. Anesteziologija ir reanimatologija.Vilnius:
Mokslas; 1984.
2. Čiplienė M, Istomina N. Slaugos intensyvumo skalės naudojimas tobulinant slaugos kokybės
valdymą. Sveikatos mokslai 2007; 1:644-645.
3. Čiegis R, Jurevičienė R. Vadovo vaidmuo valdant kokybę medicinos organizacijoje
(medicinos laboratorijoje) Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai 2010; 32-53.
4. Gurskis V. Sergamumas hospitalinėmis infekcijomis bei mirštamumas nuo jų Lietuvos vaikų
intensyvios terapijos skyriuose Daktaro disertacija, Kaunas: 2011
5. Ivaškevičius J, Šipylaitė J. Bendroji anesteziologija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
1999.
6. Ivaškevičius J., Vosylius S., Šipylaitė J. Klinikinė informacijos sistema ir jos reikšmė
mokslo ir praktikos integracija: savalaikė ir efektyvi sveikatos priežiūra” 2015 m. gegužės mėn.
3. Pranešimas
Didenko O. ESICM kongresas, Berlynas Nursing workload evaluation in ICU using the TISS-28
scale in cardiac surgery patients Intensive Care Medicine Experimental 2015 m. rugsėjo mėn. (351)
67
1 priedas
68
2 priedas SLAUGYMO VEIKSMŲ INTENSYVUMO SKALĖ
( Therapeutic Intervention Scoring System -28 ) P.S.Viena lentelė pildoma vienam pacientui. Lentelių skaičius vienam slaugytojui priklausys nuo to, kiek pacientų prižiūrėjo per vieną pamainą. Visų gydytų pacientų skaičius per pamainą…………………… Slaugytojų skaičius per pamainą………………………………. Pamainos data, valandos……………………………………….
Mechaninė ventiliacija. Bet koks privalomas ar asistuojamasis DPV režimas su ar be PEEP,su ar be miorelaksantų, spontaninis kvėpavimas su PEEP
5
Laboratorinių tyrimų paėmimas 1
Papildomas ventiliacijos palaikymas. Spontaninis kvėpavimas per endotracheinį vamzdelį be PEEP. Papildomas deguonies teikimas įvairiais metodais, išskyrus DPV aparatu
2
Vienkartinė vaisto injekcija (iv, im, poodinė) 2
Dirbtinių kvėpavimo takų priežiūra (endotracheinis vamzdelis, tracheostoma )
1
Daugkartinės intraveninės injekcijos ( daugiau nei 1 vaisto vienkartinis suleidimas ar infuzija )