ELEKTRONIKOS ĮTAISAI 2009 VGTU EF ESK [email protected]1 Akustin÷s bangos Akustin÷ (garso) banga yra sklindantis tampriosios medžiagos dalelių virpesys. Akustinių virpesių dažnių diapazonas – nuo herco dalių iki 10 13 Hz. Akustin÷s elektronikos įtaisuose dažniausiai naudojami ultragarsiniai (2⋅10 4 –10 9 Hz) ir hipergarsiniai (10 9 –10 13 Hz) virpesiai. Begalinių matmenų kietajame kūne gali sklisti išilgin÷s ir skersin÷s tūrin÷s bangos. Sklindant išilginei bangai, kietojo kūno dalel÷s virpa apie pusiausvyros pad÷tis kryptimi, sutampančia su bangos sklidimo kryptimi, sklindant skersinei bangai, – kryptimi, statmena bangos sklidimo krypčiai. Kietojo kūno paviršiniu sluoksniu gali sklisti paviršin÷s bangos. Tada virpa tik paviršinio sluoksnio, kurio storis apytikriai lygus bangos ilgiui, dalel÷s. Sklindant paviršinei bangai, paviršinio sluoksnio dalel÷s juda elipsin÷mis trajektorijomis. Didžioji elips÷s ašis statmena paviršiui, mažoji – lygiagreti su bangos sklidimo kryptimi. Acoustic waves Bangos apibūdinamos bangos ilgiu, virpesių periodu, dažniu, amplitude, sklidimo greičiu.
12
Embed
Akustin÷s bangos - VGTU bangos...elektronikos įtaisuose dažniausiai naudojami ultragarsiniai (2⋅104–109 Hz)ir hipergarsiniai (109–1013 Hz)virpesiai. Begalinių matmenų kietajame
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Akustin÷ (garso) banga yra sklindantis tampriosios medžiagos dalelių virpesys. Akustinių virpesių dažnių diapazonas – nuo herco dalių iki 1013 Hz. Akustin÷s elektronikos įtaisuose dažniausiai naudojami ultragarsiniai (2⋅104–109 Hz) ir hipergarsiniai (109–1013 Hz) virpesiai.
Begalinių matmenų kietajame kūne gali sklisti išilgin÷s ir skersin÷s tūrin÷s bangos. Sklindant išilginei bangai, kietojo kūno dalel÷s virpa apie pusiausvyros pad÷tis kryptimi, sutampančia su bangos sklidimo kryptimi, sklindant skersinei bangai, – kryptimi, statmena bangos sklidimo krypčiai.
Kietojo kūno paviršiniu sluoksniu gali sklisti paviršin÷s bangos. Tada virpa tik paviršinio sluoksnio, kurio storis apytikriai lygus bangos ilgiui, dalel÷s.
Sklindant paviršinei bangai, paviršinio sluoksnio dalel÷s juda elipsin÷mis trajektorijomis. Didžioji elips÷s ašis statmena paviršiui, mažoji – lygiagreti su bangos sklidimo kryptimi.
Acoustic waves
Bangos apibūdinamos bangos ilgiu, virpesių periodu, dažniu, amplitude, sklidimo greičiu.
Bangin÷s lygties sprendinys aprašo krintančiosios ir atspind÷tos bangos superpoziciją.
)]/(jexp[)]/(jexp[),( ll vxtBvxtAtxs ++−= ωω
Žinodami poslinkius, galime rasti mechaninius įtempimus.
( ).)]/(jexp[)]/(jexp[j),( lll
vxtBvxtAEvx
sEtx ++−−=∂
∂= ωω
ωσ
Išilgin÷s bangos greitis ρ/l Ev =
Kietajame kūne garso bangos greitis yra apie 105 karto mažesnis uželektromagnetinių bangų sklidimo greitį. Tai leidžia nedidelio ilgiogarsolaidžiuose (akustiniuose bangolaidžiuose) gauti didelį signalųv÷linimo laiką. Be to, d÷l nedidelio akustin÷s bangos sklidimo greičio josilgis būna mažas.
1. Mechaninių rezonatorių matmenys yra maži, o kokyb÷ – gali būti aukšta (iki 107).
2. Kadangi mechaninių rezonatorių rezonansiniai dažniai priklauso nuo matmenų ir tamprumo modulio, rezonatoriams reikalingos medžiagos, kurių šiluminio pl÷timosi koeficientas mažas ir tamprumo modulis –stabilus.
3. Sklidimo greitis priklauso nuo akustin÷s bangos tipo.
4. Rezonatoriaus savieji dažniai priklauso nuo bangos tipo.
5. Mechaniniams rezonatoriams būdingas didelis savųjų virpesių ir rezonansinių dažnių skaičius. Kai šie dažniai esti arti vienas kito, kyla sunkumų siekiant, kad susižadintų tik pageidaujamo tipo virpesiai.
6. Nepageidaujamų virpesių galima išvengti parenkant rezonatoriaus formą ir virpesių žadinimo būdą.