Akademinis s~iningumaslituanistusamburis.lt/.../uploads/2015/09/akademinis_saziningumas_… · 5 Apie k a i knygel : akademinis s~iningumas Kiekviena bendruomen , grup ar sambkris

Akademinis sąžiningumasInformacinė priemonė mokiniams ir mokytojams

© Linkevičiūtė Alma, 2011

2

Sveiki, mieli Mokiniai ir Mokytojai,

Ši informacinė priemonė skirta visiems, besidomintiems akademinio (mokslinio)

sąžiningumo ir etiško akademinio elgesio problemomis, ieškantiems geriausių sprendimo

būdų bei metodų, kaip etiškus sprendimus priimti. Teorinė medžiaga ir situacijos diskusijoms

yra paruoštos tiksliaisiais ir gamtos mokslais besidomintiems 9-12 klasių mokiniams.

Tikiuosi, kad ši knygelė padės būti atviresniems, kalbant apie problemas, su kuriuomis

susiduria akademinė bendruomenė. Paskatins diskutuoti, patiems nuspręsti, kurios problemos

aktualios, o kurių gal iš viso nėra. Supažindins su pasauline praktika bei standartais.

Mano tikslas – padėti pamatyti, kur etinių problemų gali iškilti, kada galbūt elgiamąsi

neteisingai, supažindinti, kaip etines problemas galima analizuoti, pakviesti kurti atsakingą,

sąžiningą ir drąsiai žengiančią į ateitį akademinę bendruomenę.

Ši informacinė priemonė yra nemokama visiems PDF formatu. Jei kažkas ją bando

jums parduoti už didesnę kainą nei spausdinimo išlaidos, greičiausiai elgiasi nesąžiningai

Jei turite galimybę, naudokitės elektroniniu variantu arba spausdinkite ant abiejų lapo

pusių – saugokite aplinką!

Leidinuko paruošimas ir pristatymas Lietuvos mokiniams buvo mano studijų JAV

dalis, finansuojama Fogarty International centro, kuriam paramą skyrė JAV Nacionalinis

sveikatos institutas (National Institutes of Health), paramos numeris R25TW007085. Šio

leidinuko turinys yra autorės atsakomybė. Išsakyta nuomonė yra autorės ir nebūtinai sutampa

su rėmėjų oficialia nuomone.1

Alma Linkevičiūtė

1 The project was supported by Research Grant # R25TW007085 from the Fogarty International Center. Thecontent is solely the responsibility of the author and does not necessarily represent the official views of theFogarty International Center or the National Institutes of Health.

3

Situacijos diskusijoms yra išgalvotos. Nė viena probleminė situacija nėra konkretus

atvejis su kurio būčiau asmeniškai susidūrusi, bet kokie sutapimai su tikrais įvykiais ar

asmenimis yra atsitiktiniai. Situacijos iš periodinių leidinių ir nuorodos į juos yra naudojamos

laikantis intelektinės nuosavybės apsaugą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų.

Jei manote, kad informacija iš jūsų leidinio, publikacijos, interneto svetainės ar pan. yra

panaudota šioje informacinėje priemonėje, nenurodant autoriaus – susisiekite, ir tai bus

ištaisyta, platinant naujas leidinuko redakcijas.

Elektroninis paštas: [email protected]

Bloom‘o taksonomijos pavyzdžiai yra iliustracinio pobūdžio. Mokytojai, pamokose

nusprendę pasinaudoti šios informacinės priemonės medžiaga, gali patys laisvai rinktis, kaip,

kiek ir kokios informacijos panaudoti savo pamokoje.

4

Turinys

Apie ką ši knygelė: akademinis sąžiningumas.........................................................................................5

Mokslinių tyrimų etika ............................................................................................................................6

Ko reikalauja įstatymai: intelektinė nuosavybė ......................................................................................7

Kaip elgtumėtės? ..................................................................................................................................10

Kai ima dėtis blogi dalykai.....................................................................................................................12

Melas, didelis melas ir statistika ...........................................................................................................13

Trys istorijos ir daugybė etinių klausimų ..............................................................................................14

Pasvarstykite, kaip užtikrinti sąžiningumą ............................................................................................18

Garsūs mokslininkai – melagiai .............................................................................................................19

Kokius sprendimus priimtumėte?.........................................................................................................21

Žodynėlis ...............................................................................................................................................23

Ką svarbu apsvartyti prieš imantis mokslinio tyrimo (remiantis Bloom‘o taksonomija) ......................26

Kaip įforminti mokslinį darbą?..............................................................................................................26

Bendrosios citavimo taisyklės ...............................................................................................................28

Mokytojams: Bloom‘o taksonomijos pritaikymas pamokose...............................................................31

Papildomos informacijos nuorodos smalsiems mokiniams ir mokytojams (anglų k.) ..........................32

Papildomos informacijos nuorodos smalsiems mokiniams ir mokytojams (lietuvių k.)......................32

Padėkos.................................................................................................................................................33

5

Apie ką ši knygelė: akademinis sąžiningumas

Kiekviena bendruomenė, grupė ar sambūris turi rašytas arba nerašytas taisykles, kurių

įprasta laikytis. Ne išimtis ir akademinė bendruomenė – mokiniai, studentai, mokytojai,

dėstytojai, mokslininkai – kiekvienas savo veikloje turi laikytis Geros mokslinės praktikos

taisyklių. Jei mokslinio darbo metu jų nesilaikoma, atsirada pavojus, kad bus pažeistos kitų

mokslininkų autorinės teisės, atsiras nuplagijuotų darbų, apgavysčių. Autorinių teisių

pažeidimas yra apgalvotas (sąmoningas) kitų autorių idėjų panaudojimas, nenurodant autorių.

Plagiatas yra idėjų, duomenų ar teksto nukopijavimas be leidimo ir nenurodant autorių;

sukčiavimas yra sąmoninga (apgalvota) apgavystė, duomenų sugalvojimas, neteisingos datos

nurodymas, analizės (tyrimo) vengimas. Netyčinės klaidos, nuomonių skirtumai, vertinant ir

interpretuojant duomenis ar rezultatus, nėra laikoma nesąžiningumu.

Mokslinio nesąžiningumo problema iškilo mokslui tapus konkurencinga žmogaus

veikla. Paprastai mokslininko įvaizdis yra neatsiejamas nuo žmogaus, atsidavusio tiesai.

Tačiau visuomenės spaudimas bet kokia kaina sukurti naujoves, nepasitenkinimas neigiamais

tyrimo rezultatais, rezultatų vertės tapatinimas su kiekybe, o ne su kokybe, leidžia atsirasti

moksliniam nesąžiningumui. Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina mokslinį

nesąžiningumą, yra mokslininko karjera, tyrimo atsakymo „žinojimas“, pinigai. O patys

rimčiausi mokslinės etikos pažeidimai yra mokslinių duomenų prasimanymas, klastojimas ar

plagijavimas.

Daugiau informacijos apie akademinį nesąžiningumą:

http://www.facebook.com/note.php?note_id=393604446817

http://www.mokslasirtechnika.lt/mokslo-naujienos/gera-mokslin-praktika.html

6

Mokslinių tyrimų etika

Etika dažniausiai asocijuojasi su tam tikromis elgesio taisyklėmis, kurių pradedame

mokytis jau vaikystėje. Nors atskirti, kas yra “gerai”, kas “blogai” galime jau pradinėje

mokykloje, žmogaus moralinės vertybės formuojasi visą gyvenimą. Moralės normos, kitaip

nei įstatymai, nėra griežtai reglamentuotos. Turbūt visi yra girdėję apie 10 Dievo įsakymų

(nekalbėk netiesos, nežudyk), Hipokrato priesaiką (Šventai saugosiu man patikėtas paslaptis),

daugybę skambių frazių kaip antai “Nesielk su kitu taip, kaip nenorėtum, kad su tavim

elgtųsi!”. Tačiau į etiką galima žvelgti ir kaip į mokslo šaką, tyrinėjančią elgesio standartus

tam tikroje srityje. Mokslinių tyrimų etika yra viena iš etikos mokslo atšakų, tyrinėjanti

mokslininkų elgesio standartus. Taip pat mokslinių tyrimų etika gali būti laikoma visuma

taisyklių, standartų ir moralės normų, kurių priimta laikytis mokslininkams. Etiškas

mokslininkų elgesys padeda užtikrinti naujų žinių teisingumą ir kokybę bei išvengti klaidų.

Daugelis mokslinių tyrimų visame pasaulyje yra bent iš dalies finansuojami valstybės, t.y.

mokesčių mokėtojų – visuomenės, kuri tikisi, kad mokslinius tyrimus atliks sąžiningi tyrėjai

ir bet kas, kam prireiks pasinaudoti mokslininkų rezultatais, galės visiškai jais pasitikėti.

Pagrindinės mokslininko vertybės minimos daugelyje etikos kodeksų visame pasaulyje

yra sąžiningumas, objektyvumas, atidumas, atvirumas, pagarba intelektinei nuosavybei,

atsakingas požiūris į savo atliekamus tyrimus, pagarba kolegoms, socialiai atsakingas

elgesys, tyrimų teisėtumas, gyvūnų ir gamtos apsauga, ypatinga tyrimuose

dalyvaujančių savanorių apsauga (nė vienas žmogus negali būti verčiamas dalyvauti

moksliniame tyrime, turi būti tinkamai apie tyrimą informuotas ir gali iš tyrimo pasitraukti

bet kada be pareigos nurodyti pasitraukimo priežastis).

7

Ko reikalauja įstatymai: intelektinė nuosavybė

Intelektine nuosavybe laikomi kūrybinio darbo produktai. Asmuo pagaminęs materialų

daiktą, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Toks pat principas galioja ir sukūrus nematerialų

objektą (kūrinį, išradimą, dizainą ir kt.) – tada įgyjama intelektinės nuosavybės teisė į savo

kūrybinio darbo rezultatą. Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos steigimo

konvencijoje numatyta, kad intelektinę nuosavybę sudaro teisės į literatūros, meno ir mokslo

kūrinius; atlikėjų atlikimo veiklą; garso įrašus ir televizijos laidas; išradimus visose žmogaus

veiklos srityse; mokslo atradimus; pramoninį dizainą; prekių ženklus, aptarnavimo ženklus,

firmų pavadinimus ir komercinius žyminius; apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, taip

pat visas kitas teises, susijusias su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatūros ir meno

srityse.

Intelektinės nuosavybės teisės skirstomos į autorių teises, gretutines teises ir

pramoninę nuosavybę. Prie pramoninės nuosavybės priskiriamos teisės, susijusios su

gamyba ir gaminių realizavimu. Pramonės nuosavybės objektai (išradimai, pramoninis

dizainas, prekių ženklai ir kt.) registruojami. Tik į registruotus objektus savininkas turi

išimtines teises. Nustojus galioti registracijai, pasibaigia atitinkamo asmens turtinės teisės į

tokį objektą.

Lietuvoje privaloma laikytis kelių tūkstančių įstatymų. Lietuvos Respublikos autorių

teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kas yra autorių teisių objektai – originalūs

literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas

kūrybinės veiklos rezultatas. Taip pat rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės

paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei

kiti mokslo kūriniai). Be to, autorių teisių objektais laikomi: 1) išvestiniai kūriniai, sukurti

pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos,

adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios

interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai); 2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai,

8

duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie

dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas.

Autorių teisių objektais nelaikomi: idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos

metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys, teisės aktai ir (ar) jų projektai,

oficialūs valstybės simboliai ir ženklai, folkloro kūriniai. Savo atradimus mokslininkai gali

patentuoti – tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. Išradimų apsaugos

forma yra patentas, kurį išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.

Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi

bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių,

kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma

turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių.

Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar

organizacinę pagalbą kuriant kūrinį. Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį

atsiranda jį sukūrus.

Autorių teisių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatymas ir Lietuvos Respublikos Civininis kodeksas.

Dar vienas svarbus mokslininkams įstatymas yra Lietuvos Respublikos

biomedicininių tyrimų įstatymas. Šis įstatymas nustato biomedicininių tyrimų etikos

reikalavimus ir principus, leidimų atlikti biomedicininius tyrimus išdavimo tvarką,

biomedicininių tyrimų atlikimo kontrolės tvarką bei atsakomybę už šio įstatymo reikalavimų

pažeidimus.

Taip pat daugelis pasaulio šalių savo vidaus įstatymus derina su tarptautiniais

dokumentais, pavyzdžiui su Pasaulinės intelektinės nuosavybės autorių teisių sutartimi,

Ženeva, 1996.

Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus galima rasti Lietuvos Respublikos

Seimo interneto svetainėje http://lrs.lt/ teisėkūros skyrelyje:

http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm

9

Rekomendacinio pobūdžio taisyklės teisiškai nėra privalomos, tačiau jų sąmoningai

laikomasi, nes taip yra susitarta mokslininkų bendruomenėje. Lietuvos jaunųjų mokslininkų

sąjunga rengia Mokslininko etikos kodeksą, taip pat siūlo laikytis „10+1“ tyrėjo priesaikų.

10 + 1 TYRĖJO PRIESAKAS

1. Turėk akademinės drąsos, skelbk net ir nepatogias tiesas

2. Nevok svetimų idėjų

3. Neklastok tyrimų rezultatų, pripažink metodologinius trūkumus

4. Jei neturi idėjų, nerašyk

5. Jei matai nesąžiningumo faktus, imkis priemonių

6. Racionaliai naudok tyrimų pinigus, nesisavink už visuomenės lėšas

gautų duomenų ir infrastruktūros

7. Kelk kompetenciją, švieskis, domėkis plačiai

8. Nesiimk tyrimų, kurie, tavo žiniomis, bus panaudoti prieš žmoniją

9. Jausk atsakomybę už kolegų darbą

10. Grąžink skolą savo šaliai

11. Gink kolegą, kuris laikosi šių priesakų

Daugiau apie Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungą: http://www.ljms.lt/apie-mus

Apie intelektinę nuosavybę: Lietuvos teisės pagrindai. G.Dambrauskienė,A. Marcijonas, E. Monkevičius ir kt. Vilnius: Justicija, 2004.

10

Kaip elgtumėtės?

Žemiau pateikiamos dvi probleminės situacijos ir vieno žmogaus karjeros istorija.

Pabandykite pažvelgti į situacijas iš skirtingų taškų, nebijokite modeliuoti „kas būtų, jeigu

būtų“, klauskite ir diskutuokite.

1 situacija: Dažnai sakoma, kad “neigiami tyrimo rezultatai yra tiek pat svarbūs

mokslui kaip ir rezultatai patvirtinantys mokslininko keltą hipotezę”, ar visada taip ir yra?

Turėjote genialią idėją, trys kartus pakartojote eksperimentus, parašėte šaunų darbą, padarėte

įspūdingą pranešimą ir staiga supratote, kad skaičiavimuose buvo įsivėlusi klaida. Atlikus

skaičiavimus iš naujo paaiškėja, kad padarėte neteisingas išvadas. Kartoti eksperimentų laiko

nebėra, perrašyti darbą ir pakoreguoti pranešimą turite vos porą dienų. Mokytojai ir draugai

tiki jūsų sėkme jaunųjų mokslininkų konferencijoje, kuri jau už poros dienų.

Kaip elgtumėtės tokioje situacijoje? Pagrįskite savo sprendimą, be įstatymų ir

mokslininko priesaikų remkitės gyvenimo patirtimi, savo moralės normomis.

2 situacija: Bendradarbiavimas moksliniuose tyrimuose reikalingas, nes tobulėjant

technologijoms vienas žmogus ar net viena mokslininkų komanda nebegali visko puikiai

išmanyti ar tiesiog fiziškai suspėti. Dažnai nutinka taip, kad vienas ar keli žmonės prie

galutinio rezultato prisideda daugiau, kiti mažiau, tačiau visų darbas ir (ar) teikiamos

paslaugos yra būtinos. Paskaitykite žemiau pateiktą Tomo Ivaškevičiaus istoriją iš žurnalo

“Panelė” ir grupėje aptarkite, kokie bendradarbiavimo projektai jums būtų priimtini, kokias

potencialias problemas įžvelgiate, kai skirtingų specialybių žmonės dirba bendruose

projektuose?

Tomas Ivaškevičius – pirmasis ir kol kas vienintelis lietuvis, sukūręs telefono „Nokia“

dizainą. Baigęs mokyklą Palangoje, vaikinas išvyko į Suomiją, kur vienmetėje meno

mokykloje mokėsi piešimo, tapybos, skulptūros, dizaino. Vėliau produktų dizaino studijas

pratęsė Lahti dizaino institute. Čia susipažino su telefonų pramonės gigantu „Nokia”. Šioje

kompanijoje atliko praktiką, bendradarbiaudamas su ten dirbančiais mokslininkais rašė

diplominį darbą, o vėliau pradėjo ten ir dirbti. Šiuo metu Tomas yra vyresnysis produktų

dizaineris.

11

Tomo Ivaškevičiaus sukurtas telefono „Nokia“ modelis C7 labai populiarus. Tomas

sukūrė matomą šio telefono dalį, tai užtruko pusantrų metų, bet kartu dirbo inžinieriai, kurių

darbo rezultatų nemato vartotojai. Didžiausias pelnas už darbuotojų kūrybos rezultatus tenka

kompanijai, Tomas, kaip ir kiti darbuotojai, gauna atlyginimą ir tam tikrą priedą už gerą

dizainą.

Istorija iš http://www.panele.lt/

Ar sutiktumėtė dalyvauti bendrame projekte su inžinieriais ir menininkais? Kuo labiau

norėtumėtė būti – inžinieriumi, kurio darbo rezultatai “paslėpti” menininko sukurtame

dizaine ar menininku, kurio darbo rezultatas visada matomas vartotojui? Kieno darbas

vartotojui yra svarbesnis? Kam turėtų tekti didžiausia pelno dalis už sėkmingai parduotą

bendrai kurtą produktą?

Jeigu mokslinio projekto biudžetas leidžia išleisti dalį pinigų paslaugų iš šalies

pirkimui, kokias paslaugas pirktumėte: laboratorijos valymo ir tvarkymo, dalinai paruoštus

reagentų mišinius, duomenų statistinę analizę, rezultatų apipavidalinimą, pranešimo

konferencijai dizainą (animaciją, 3D technologiją), kita?

Kur brėžtumėte ribą ir ar iš viso tokia riba egzistuoja, ką vykdant mokslinį tiriamąjį

darbą pirkti galima, ko ne? Ar perkamų paslaugų legalumas ir etiškumas priklauso nuo

mokslo disciplinos? (P.S. Pažiūrėkite, ką sako Lietuvos Respublikos autorių teisių ir

gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.708 str. 1d.).

12

Kai ima dėtis blogi dalykai

Melas mokslininkų gautuose rezultatuose pasirodo dėl įvairių priežasčių. Kartais melas

(pagražinami, pataisomi gauti rezultatai) būna paremtas gerais ketinimais, nes bandoma

atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias problemas, pvz: klimato kaitą, miškų kirtimą,

nusikaltimų skaičių. Įspūdingi skaičiai labiau patraukia spaudos ir visuomenės dėmesį,

padeda rasti rėmėjų tolesniems tyrimams, bet kartu sukelia ir kolegų dirbančių toje pačioje

srityje įtarumą, o apgaulei išaiškėjus net visuomenė suabejoja mokslu.

Pasinaudokite žemiau pateikta nuoroda ir paskaitykite straipsnį kaip atsirinkti patikimusmokslinių tyrimų rezultatus.

Mokslas vs. pseudomokslas. Skirtumai ir atpažinimo būdai, parengė dr. Jonas Cicėnashttp://www.zurnalistika-kitaip.lt/xxia-idomybes/mokslas-vs-pseudomokslas-skirtumai-

ir-atpazinimo-budai

Pasvarstykite, kokią mokslinę vertę turi informacija talpinama www.referatai.lt

www.wikipedia.com www.moku.lt interneto svetainėse.

Kiek patikima tokia informacija?

Kaip patikrintumėte informacijos mokslinę vertę?

13

Melas, didelis melas ir statistika

Statistika naudojama daugelyje gyvenimo sričių. Mokslininkams dirbantiems su

dideliais kiekias duomenų būtų labai sunku apsieiti be statistinių skaičiavimų, kurie padeda

pateikti duomenis paprasta, apibendrinta ir glausta forma. Tačiau skaičiavimus visada galima

pakreipti vienokia ar kitokia linkme, kartais vidurkis gali visiškai neatspindėti realios

situacijos, o moda (dažniausiai pasikartojanti duomenų reikšmė) atspindėti nereprezentatyvią

imtį.

Toliau pateikiama keletas elementarių sąvokų pačiuose papračiausiuose statistiniuose

skaičiavimuose:

Variacinė eilutė – visi duomenų skaičiai surašyti didėjančia tvarka.

Aritmetinis vidurkis – duomenų suma padalinta iš duomenų skaičiaus, neapvalinama iki

sveiko skaičiaus.

Moda – dažniausiai pasikartojanti duomenų reikšmė, jei visos duomenų reikšmės

pasikartoja vienodai dažnai, laikoma, kad modos nėra.

Mediana – variacinės eilutės vidurinis skaičius, kai variacinės eilutės duomenų skaičius

lyginis, mediana lygi dviejų vidurinių skaičių aritmetiniam vidurkiui.

Pagalvokite, kaip galima manipuliuoti skaičiavimų rezultatais, pasirenkant skirtingus

skaičiavimo būdus? Paieškokite informacijos bibliotekoje, internete, pasitarkite su

matematikos mokytojais.

Kaip nuspręsite, kada kuris skaičiavimo būdas tinkamas?

Ar jūsų nuomone yra etiška pasirinkti tą skaičiavimo būdą, kuris “pritempia” jūsų

duomenis prie jūsų norimos išvados?

Jei skaičiavimai atlikti teisingai, ar būtina paminėti aritmetinio vidurkio, modos ir

medianos skirtumus, ypač jei jie žymiai skiriasi?

14

Trys istorijos ir daugybė etinių klausimų

Šuns klono istorija

2006 m.balandžio 24d. pirmasis pasaulyje klonuotas šuo, pavadintas Snuppy, šventė

pirmąjį gimtadienį. Jo kūrėjas, Pietų Korėjos mokslininkas Woo Suk Hwang, dirbantis Seulo

nacionaliniame universitete, tvirtino klonavęs ir žmogaus embrioną. Deja, vėliau paaiškėjo,

jog tai buvo melas ir iš herojaus mokslininkas tapo nusikaltėliu. Taip pat, žmogaus

klonavimas (tyrimai bei jų finansavimas) yra uždraustas daugeliu tarptautinių sutarčių.

2007 m. pasaulį išvydo dar 6 klonuoti šuniukai, visi pavadinti vienu vardu – Ruppy.

Visi jie turėjo šunims nebūdingą geną dėl kurio ultravioletinėje šviesoje jų kailis šviečia

raudonai. Tokia sėkmė paskatino mokslininkus planuoti tolimesnius tyrimus, kuriant šunų

klonus su kol kas nepagydomomis žmonių ligomis – Alzhaimerio, Parkinsono, cukrinio

diabeto ir kitomis. Teigiama, kad tokie klonai padėtų ieškoti efektyvių gydymo būdų. Taip

pat pietų korėjiečiai matė ir plačią verslo nišą – klonuoti vakariečių naminius gyvūnus, kurie

dažnai augintinį laiko šeimos nariu ir yra pasiryžę mokėti iki 100 tūkst. JAV dolerių už

galimybę džiaugtis ‘amžinai’ gyvenančiu keturkoju draugu. Tuo tarpu patys korėjiečiai šunis

laiko maistu. Snuppy buvo sukurtas ne kaip naminis gyvūnas. Medžiaga klonavimui buvo

paimta iš šunų fermose veisiamų gyvūnų, kurie pramoniniu būdu auginami mėsai.

Kokie motyvai galėjo paskatintinti Pietų Korėjos mokslininką meluoti apie tyrimų

rezultatus – esą jis klonavęs žmogaus embrioną?

Techniškai šuns klonavimas yra brangus ir užtrunka ilgai, todėl vaistų tyrimai, net jei

būtų sėkmingi, būtų labai brangūs, o sukurti vaistai dėl didelės kainos būtų prieinami tik

nedidelei daliai žmonių, gyvenančių turtingose šalyse. Be to sukurti vaistą užtrunka

mažiausiai 10 metų. Mokslininkams, klonuojantiems šunis, greičiausiai gauti pelno pavyktų,

teikiant naminių gyvūnų klonavimo paslaugą turtingiems jų savininkams, kuriems

nepriimtina natūrali augintinio mirtis. Kaip elgtumėtės jūs: a) ieškotumėte valstybinio ir

privataus finansavimo vaistų tyrimams, nors egzistuoja didelė tikimybė, kad šunys apskritai

nėra tinkamas modelis žmogaus ligoms; b) užsiimtumėte tik dideles pajamas garantuojančia

15

veikla, t.y. naminių gyvūnų klonavimo paslauga; c) derintumėte komercinę ir tiriamąją savo

laboratorijos veiklą; d) gal turite savo šunų klonavimo laboratorijos verslo modelį?

Argumentuokite savo pasirinkimą atsižvelgdami į savo religinius ir/ar moralės

įsitikinumus, ar jūsų pasirinkimas neprieštarauja įstatymams, kiek kainuoja, kas finansuoja?

Kaip jūsų sprendimą vertintų jums svarbūs žmonės – tėvai, seneliai, draugai, mokytojai?

Kiek jų nuomonė jums svarbi ir kodėl?

„New Scientist“ 8 January 2011, Vol 209 No 2794

http://www.newscientist.com/article/mg20927945.500-dog-cloning-is-not-as-cuddly-

as-it-looks.html

Ar tikrai naminius gyvūnus laikantys žmonės yra sveikesni?

Gyvūnai žmonėms sukelia įvairius jausmus: vienus mylime ir laikome šeimos nariais,

kiti sukelia pasišlykštėjimą, trečius – valgome, ketvirtus naudojame įvairiausiems tyrimams,

kad mūsų gyvenimas būtų patogesnis. Pasaulio spaudoje dažnai pasirodo antraščių, kad

naminių gyvūnų šeimininkai yra sveikesni ir laimingesni, tačiau sunku rasti mokslinių

publikacijų, kuriose būtų pateikiami tyrimų rezultatai, nepatvirtinantys populiarios hipotezės

ar netgi rodantys galimą neigiamą naminių gyvūnų poveikį šeimininkams. Teigiama, kad

straipsniai patvirtinantys naminių gyvūnų naudą jų šeimininkams yra publikuojami 12 kartų

dažniau nei paneigiantys šią širdį glostančią teoriją. Vienas svarbiausių klausimų, kuris iki

šiol yra neatsakytas – ar rūpindamiesi naminiais gyvūnais tampame sveikesni ir laimingesni,

ar sveikesni ir laimingesni žmonės yra labiau linkę turėti naminių gyvūnėlių?

Jeigu vadovautumėte mokslinei studijai apie naminių gyvūnų įtaką jų savininkų

sveikatai ir laimei, kokią hipotezę keltumėte, kokius klausimus bandytumėte atsakyti?

Su kokia hipoteze būtumėte populiaresni savo mokykloje, jaunųjų mokslininkų

konferencijoje?

16

Ar jūsų keliamą hipotezę įtakotų jūsų pačių požiūris į naminius gyvūnus – laikote ar ne

namuose gyvūną, mėgstate kates, šunis ar žuvytes akvariume?

Kaip elgtumėtės su tyrimų rezultatais, jei jie prieštarautų jūsų asmeniniams

įsitikinimams. Pvz.: esate akvariumų entuziastas, o jūsų dėdė turi akvariumų parduotuvę,

manote, kad daugumai jūsų pažįstamų žiūrėjimas į akvariumo gyventojus padeda

atsipalaiduoti, tačiau atlikus tyrimą hipotezė, kad žiūrėjimas į akvariume plaukiojančias

žuvytes padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti nepasitvirtina. Kai papasakojote savo atradimus

dėdei, kurio parduotuvėje vasaromis uždarbiaujate ir be kurio akvariumų, žuvyčių ir

finansinės paramos nebūtumėte galėję atlikti tyrimo, jis nenori nieko girdėti apie neigiamus

rezultatus. O jau buvote suplanavęs darbą skirti dėdei ir parašyti didžiulę padėką už pagalbą

ir paramą jūsų tyrimams. Kaip elgtis būtų naudingiausia jums, jūsų dėdės verslui, jūsų

populiarumui mokykloje, mokslui Lietuvoje ir pasaulyje?

„New Scientist“ 6 November 2010, Vol 208 No 2785

http://www.newscientist.com/article/mg20827856.000-cats-that-cure-pets-healing-

power-put-to-the-test.html

Genetiškai modifikuoti javai – efektyvi pagalba badaujantiems regionams, ėjimas prieš

Gamtą ir/ar Dievą, būdas pavergti ir valdyti skurdžių regionų gyventojus?

Pamaitinti alkaną, ištiesti pagalbos ranką skurstantančiam yra krikščionybės ir daugelio

kitų religijų imperatyva. Vieni teigia, kad vartotojiškos kultūros pavergti vakarų šalių

gyventojai trečdalį maisto, kurį nusiperka, tiesiog išmeta nepanaudoję, prekybininkams

kartais naudingiau išmesti ar sunaikinti artėjantį prie galiojimo pabaigos maistą nei parduoti

pigiau ar atiduoti nemokamai tiems, kurie jį suvartotų. Žemdirbystei nepalankiuose

regionuose žmonėms ne visada pavyksta užsiauginti maisto dėl gamtos sąlygų (sausrų, liūčių,

žemės drebėjimų ir kt.), kartais jie neturi tinkamų darbui įrankių ir žinių, kartais teritoriją

siaubia karai arba ligos.

Šiuolaikinės genų inžinerijos technologijos leidžia kurti augalus atsparius sausroms,

šalčiui, ligoms. Tiesa, nežinoma, kokį ilgalaikį poveikį tokie augalai turės juos maistui

vartojantiems žmonėms. Tyrimai atlikti su gyvūnais rodo, kad pvz.: pelės maitinamos

17

genetiškai modifikuotais kukurūzais dažniau suserga vėžiu. Ginantys genetiškai modifikuotų

augalų pramoninį naudojimą ginčijasi, kad laboratorijose atlikti tyrimai su gyvūnais nėra

patikimi. Pasaulinė sveikatos organizacija nėra pareiškusi vienareikšmiškos nuomonės dėl

genetiškai modifikuotų augalų poveikio žmogaus sveikatai. Europos Sąjunga (toliau – ES)

reikalauja aiškiai pažymėti maisto produktus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų augalų

ingredientų, JAV tokį žymėjimą naudoja tik reklamai, kai norima pritraukti pirkėją siūlant

“natūralų” produktą. ES nesutinka importuoti produktų be atitinkamo žymėjimo, nes nori

užtikrinti, kad vartotojai būtų informuojami apie tai kokį maistą renkasi ir priimtų informuotą

sprendimą, pirkdami vieną ar kitą produktą. JAV kaltina ES, kad ši trukdo laisvai prekybai ir

papildomais reikalavimais importui verčia padidinti prekių kainą.

Taip pat griežti administraciniai reikalavimai, kontrolė ir mokesčiai naujų genetiškai

modifikuotų rūšių kūrimu leidžia užsiimti tik didelėms kompanijoms, nes mažesnės yra

finansiškai nepajėgios nusipirkti licencijų tokiam darbui.

Jeigu tirtumėte genetiškai modifikuotus augalus, kokią temą ir poziciją rinktumėtės?

Ar jūsų įsitikinimai (už/prieš genetiškai modifikuotus organizmus) įtakotų jūsų keliamą

hipotezę?

Ką darytumėte su rezultatais, jei jie prieštarautų jūsų išankstinei nuomonei, ideologijai,

tikėjimui, norams?

Kuo pagrįstumėtė savo sprendimą?

„New Scientist“ 4 December 2010, Vol 208 No 2789

http://www.newscientist.com/article/dn19787-papal-advisers-urge-support-for-

modified-crops.html

18

Pasvarstykite, kaip užtikrinti sąžiningumą

Dėl kokių priežasčių ir kas manipuliuoja tyrimų rezultatais?

Kokios priežastys jūsų nuomone yra dažniausios? Pripažinimo, populiarumo, pagarbos,

dėmesio, geresnių pažymių siekimas, kitos?

Jei gyvūnų globos draugija užsakytų tyrimą, kurio hipotezė – “naminiai gyvūnai gydo

ligas”, nuo ko pradėtumėte, ar įžvelgtumėte etinių keblumų, kaip galėtume jų išvengti? Ar

laikytumėtė tyrėjo interesų konfliktu tai, kad jis/ji pats yra gyvūnų mylėtojas? Ar teisinga

būtų nepublikuoti hipotezės nepatvirtinančių rezultatų?

Jei kurtumėtė naujo skonio gėrimą visai mokyklai, ar iš pradžių atliktumėtė tyrimą,

kokie gėrimai labiausiai mėgstami? Ar laikytumėte interesų konfliktu tai, kad vieno iš jūsų

komandos narių teta prekiauja gaiviųjų gėrimų ingredientais? Ar etiška būtų panaudoti jūsų

tyrimo rezultatus tam, kad maitinimo paslaugas jūsų mokyklai teikianti įmonė pirktų gėrimų

ingredientus iš vieno jūsų komandos nario tetos? Jei dauguma mokinių norėtų citrinų skonio

kompoto, tačiau tik truputį mažesnė dalis mielai rinktųsi aviečių skonį. Abiejų skonių

ingredientų galima rasti už mažesnę kainą nei siūlo kolegos teta, bet ji sutinka finansiškai

paremti kai kuriuos mokyklos renginius. Jie jūsų tyrėjų komanda dalyvautų sprendimo

priėmime, kokios pozicijos laikytumėtės?

Kas svarbiau mokslininkui – tikėti išsikeltos hipotezės tikrumu ar būti atviram bet

kokiam rezultatui?

Gal geriau hipotezės iš viso nekelti, nes jos iškėlimas fokusuoja mintis ties jos tikrumu

ir gali trukdyti pamatyti ją paneigiančius rezultatus?

19

Garsūs mokslininkai – melagiai

Jan Hendrik Schön

Jan Hendrik Schön (nuotraukoje kairėje) – vokiečių fizikas, dirbęs JAV, tačiau

išaiškėjus, kad fabrikavo savo eksperimentų duomenis, grįžo į Vokietiją. Nuo 1998 iki 2001

metų penki jo straipsniai, susiję su pažangiais elektronikos aspektais, buvo išspausdinti

žurnale “Nature” ir septyni straipsniai žurnale “Science”. Schön teigė, kad jam pavyko

sukurti tranzistorių molekuliniame lygmenyje, tai atrodė didžiulis šuolis nanotechnologijų

srityje. Jei Schön „atradimai“ būtų tiesa, šiuolaikinius elektronikos prietaisus būtų galima dar

daugybę kartų sumažinti. Atradimai buvo sunkiai suprantami, bet daugumai bendraamžių

Schön buvo kylanti žvaigždė. Mokslinės fantastikos entuziastai ir net patys mokslininkai

diskutavo apie nanorobotų panaudojimo galimybes ir pavojus. 2002 metais komisija nustatė,

kad šis mokslininkas mažiausiai 16 kartų išgalvojo rezultatus. Tai sukėlė visuotinį kolegų,

darbdavio, abiejų žurnalų, priėmusių jo rezultatus, redaktorių sumišimą. 2004 metais

Konstanco universitetas paskelbė pranešimą, kad atima iš Jan Hendrik Schön mokslų daktaro

laipsnį už negarbingą elgesį ir mokslininko vardo paniekinimą. Jan Hendrik Schön apeliavo,

kad toks sprendimas nemotyvuotas, nes jis daktaro disertacijos duomenų neklastojo.

Universitetas apeliacijos netenkino, todėl Jan Hendrik Schön kreipėsi į teismą. 2010 metais

teismo sprendimu Jan Hendrik Schön daktaro laipsnis buvo gražintas, tačiau dabar jau

universitetas kreipėsi į aukštesnįjį teismą, prašydamas panaikinti žemesniojo teismo

sprendimą. Teismo procesas vis dar tęsiasi. Jan Hendrik Schön „atradimai“ mokslo pasaulyje

laikomi dižiausia apgavyste fizikoje per paskutinius 50 metų.

20

Piltdauno žmogus

Piltdauno žmogus yra viena garsiausių mokslinių apgaulių pasaulyje, nes daugiau kaip

40 metų niekas nesuprato, jog tai klastotė. Iš galvos kaulų ir žandikaulio gabalėlių fosilijų,

rastų 1912 metais, buvo suklijuota kaukolė, kuri priskirta ankstesnei žmogaus formai. Šiai

rūšiai net buvo suteiktas oficialus lotyniškas pavadinimas (Eoanthropus Dawsoni) pagal jo

atradėją Charles Dawson. 1953 metais paaiškėjo, kad tai apgavystė, nes žandikaulis

orangutango, o kita kaukolės dalis pilnai išsivysčiusio suaugusio žmogaus.

Klausimai diskusijai:

Kokios priežastys šiuos žmones skatina manipuliuoti gautais rezultatais?

Kurias pateisinate? Kaip manote, kodėl apgavystės išaiškėja?

Nuotraukos ir informacija paiimtos iš http://listverse.com/2008/04/09/top-10-scientific-

frauds-and-hoaxes/

21

Kokius sprendimus priimtumėte?

3 situacija: Jūs darote tyrimą “X augalų rūšies dauginimas in vitro”. Kaip eksplantus

naudojate įvairias augalo dalis ir stebite vystymąsi ant specialios maitinamosios terpės

mėgintuvėliuose. Terpę paruošėte patys, naudodamiesi kito Lietuvos mokslininko straipsniu.

Tačiau tas mokslininkas paminėjo, kad terpės modelio jų laboratorija nesukūrė, bet paėmė iš

knygos, išleistos Prancūzijoje. Jūs naudojate augalus iš botanikos sodo ir, kad gautumėte

jums reikalingus augalus, susisiekėte su vienu iš vadovų, bet yra ir kitų darbuotojų, kurie

prižiūri augalus. Jūsų biologijos mokytojas yra pagrindinis mokslinis patarėjas, bet jūs

konsultavotės su chemijos mokytoja, jūsų žurnalistė teta padėjo ištaisyti gramatines klaidas,

jūsų brolis leido naudotis savo kompiuteriu už tai, kad jūs nepasakotumėt tėvams, ką jis

veikia savaitgaliais. Jūsų geriausia draugė, kuriai mokslas visiškai neįdomus, padėjo jums

sutvarkyti kai kuriuos dalykus su Word ir Exel programomis. Tai galėjote padaryti pats/pati,

bet mieliau ką nors papildomo paskaityti savo projektui negu vargintis dėl teisingo teksto

išdėstymo, vienodų antraščių ir turinio sudarymo.

Kaip jūs vertintumėte kiekvieno indėlį į savo darbą?

Ar kas nors turi būti paminėtas kaip bendraautorius?

Kam turėtumėte darbe parašyti padėką ir už ką? Jei suminėsite visus pagalbininkus,

mokslininkų konkurso komisijai gali kilti įtarimų, jog pats/pati beveik nieko nedarėte. Koks

sprendimas jums atrodo etiškiausias?

22

4 situacija: Nacionalinis parkas suteikė nemokamą apgyvendinimą jaunųjų tyrinėtojų

vasaros stovyklai. Dešimtokas pradėjo stebėti X paukščių populiaciją, iš surinktų duomenų

vėliau tas pats asmuo parašė ir publikavo baigiamąjį bakalauro darbą.

Nacionalinio parko darbuotojai padėjo transportu, praktiniais patarimais, padėjo

bendrauti su užsienio mokslininkais. Kaip šis studentas turėtų išreikšti dėkingumą už visą

gautą pagalbą? Ar turėtų pridėti Nacionalinio parko direktorių prie straipsnio bendraautorių?

Ar padaryti tą patį su keletu kitų Nacionalinio parko darbuotojų? Studentas žino, kokie jie

užsiėmę, bet jiems keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jie turi dalyvauti moksliniuose

tyrimuose, todėl buvimas bendraautoriumi labai padėtų tolesnei jų veiklai. Pagaliau jie turi

išlaikyti šeimas, mokėti mokesčius ir rūpintis gamta bei gaudyti brakonierius. Studentui gali

reikėti tolesnės nacionalinio parko pagalbos rašant magistro darbą, taip pat po keleto metų

jam reikės nuolatinio darbo, o nedarbo lygis išlieka didelis. Taip pat, nacionalinis parkas

vykdė keletą projektų, finansuojamų ES, ir studentas gavo keletą kontraktų. Pinigai, kuriuos

jis uždirbo, labai pravertė studijoms, nes abu tėvai dirba už minimalų atlygį ir vos išgali kas

mėnesį apmokėti sąskaitas, o senelė, kuri finansiškai remia studijas, pastaruoju metu susirgo.

Taigi studentas yra labai dėkingas už pagalbą nacionalinio parko darbuotojams, nes be jų

būtų turėjęs ieškotis laikino darbo prekybos centre ir derinti paskaitų lankymą su darbu.

Ar įžvelgiate šioje situacijoje kokių nors sunkumų ar dilemų?

Ar gali nacionalinis parkas gali ko nors reikalauti iš studento?

Ar turėtų studentas jaustis moraliai įsipareigojęs išreikšti savo dėkingumą

nacionaliniam parkui? Kaip būtų etiška padėkoti?

Kokie veiksmai būtų laikomi neetiškais?

23

Žodynėlis

Akademinis nesąžiningumas – plačiąja prasme, tai bet koks neetiškas elgesys

mokykloje, universitete, akademinėjė benruomenėje. Aktualiausiomis akademinio

nesąžiningumo problemomis Lietuvoje laikoma nusirašinėjimas, darbų plagijavimas,

duomenų falsifikavimas, atsakomybės už neetišką elgesį vengimas. Mokslinis

nesąžiningumas (angl. scientific misconduct) apiima nesąžiningą mokslininkų ir kitų tyrėjų

elgesį, atliekant mokslinius tyrimus ir skelbiant rezultatus.

Autoriaus teisių apsaugos ženklas – autorius gali informuoti visuomenę apie savo

teises, panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą, kurį sudaro trys elementai: apskritime

© ar apvaliose skliaustuose įrašyta raidė (C), autoriaus vardas (pavadinimas) ir pirmieji

kūrinio išleidimo metai.

Autorių teisės – tai teisės į originalius literatūros, mokslo ir meno kūrinius, kurie yra

kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. Prie mokslo kūrinių

siaurąją prasme priskiriami mokslo tyrimo darbai, sukurti laikantis reikalavimų, keliamų

mokslo darbams. Plačiąją prasme prie mokslo kūrinių priskiraimi visi kūriniai, išskyrus

grožinę literatūrą (techninė literatūra, mokslo populiarinimo literatūra, žinynai, praktinio

pobūdžio literatūra).

Bendraautorystės santykiams atsirasti reikalingos šios sąlygos: bendras kūrybinis

darbas, bendraautorių susitarimas ir sutikimas dėl bendro darbo ir jo rezultato, bendro darbo

bendras rezultatas – kūrinys, kiekvieno bendraautoriaus kūrybinis indėlis, atitinkantis

originalumo reikalavimus.

Bioetika – siaurąja prasme gali būti suprantama kaip biotechnologijų etika, tačiau

plačiąja prasme – kaip gyvybės mokslų etika, talpinanti savyje medicinos etiką.

Eksperimentas – mokslinis bandymas, t.y. tiriamojo reiškinio stebėjimas tiksliai

apibrėžtomis sąlygomis, leidžiančiomis stebėti reiškinio eigą ir, pakartojus tas pačias sąlygas,

jį vėl atkurti.

Etika – mokslas tiriantis dorovę; žmonių elgesio normos.

24

Gretutinės teisės. Šių teisių objektai susiję su kūrinių naudojimu. Jei pavyzdžiui

atliekami kūriniai įrašomi į fonogramas, fonogramos gamintojas turi teisę į fonogramą,

atlikėjas – į atlikimą, autorius – į atliktą ir įrašytą kūrinį.

Intelektinė nuosavybė – tai kūrybinio darbo produktai. Taip kaip asmuo, pagaminęs

materialų daiktą, įgyja nuosavybės teisę į šį daiktą, lygiai taip pat asmuo, sukūręs nematerialų

objektą (kūrinį, išradimą, dizainą ir kt.), įgyja intelektinės nuosavybės teises į savo kūrybinio

darbo rezultatą.

Interesų konfliktas yra situacija, kai asmuo eidamas savo pareigas privalo atlikti tam

tikrą veiksmą, tačiau tas veiksmas (veikla) yra susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir su jo

privačiu interesu. Lietuvoje teisiškai yra apibrėžtas tik valstybės tarnyboje dirbačių asmenų

interesų konfliktas. Plačiąją prasme interesų konflikas kyla tada, kai asmeniai, darbiniai,

ideologiniai interesai trukdo sąžiningai atlikti bet kokią užduotį.

Mokslininkas — mokslo atstovas, vykdantis tikslingą veiklą, siekdamas nustatyti,

formuoti objektyvų (mokslinį) pasaulio supratimą, vaizdą. Plačiąja prasme mokslininkas yra

bet koks žmogus, kuris taikydamas mokslinius metodus plečia („daugina“) žmonijos žinias

arba kitaip dalyvauja tokioje veikloje. Mokslininkas, siaurąja prasme, yra tyrėjas, turintis

mokslo (mokslinį) laipsnį. Mokslininkas gali būti vienos arba kelių sričių ekspertas, žinovas,

specialistas. Pagal pareigybės lygį mokslo tyrimų įstaigose gali būti jaunesnysis mokslo

darbuotojas, mokslo darbuotojas, vyresnysis arba vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Mokslinis straipsnis – moksliniame žurnale išspausdintas straipsnis, kuriame

pateikiami mokslinių tyrimų rezultatai ar vertinga ankstesnių rezultatų analizė. Mokslinis

straipsnis turi būti išspausdintas recenzuojamame mokslo žurnale. Tai reiškia, jog naujai

gautą straipsnį jo redaktorius siunčia 2-3 nepriklausomiems šioje mokslo srityje

kompetetingiems recenzentams, kurie sprendžia, ar darbą galima laikyti moksliniu straipsniu.

Mokslinis tyrimas – mokslo tiriamoji veikla; metodiška naujų žinių, atradimų paieška,

jų sisteminis dokumentavimas ir mokslinis publikavimas (moksliniai darbai, pvz., moksliniai

straipsniai). Mokslinio tyrimo objektu gali būti daugelis gamtos ir visuomenės gyvenimo

objektų bei reiškinių. Tyrimo rezultatai iš anksto nežinomi ir paprastai neplanuojami.

Mokslinio tyrimo rezultatai turi būti atkartojami, jie skelbiami publikacijose, sąlygos ir

25

aksiomos turi būti dokumentuoti. Pateikiami visi naudoti šaltiniai, įskaitant žodžiu ar raštu

suteiktas nuorodas.

Mokslinių straipsnių vertė – straipsniams palyginti naudojamas duomenų bazių

pagalba apskaičiuotas žurnalo citavimo indeksas (angl. impact factor). Didelis citavimo

indeksas rodo, jog šiame žurnale spausdinamais darbais remiasi (cituoja juos naujuose

straipsniuose) daugelis mokslininkų. Tokie žurnalai savo straipsniams kelia aukštesnius

reikalavimus, ir savo darbą juose paskelbti sunkiau.

Mokslinių tyrimų etika (angl. research ethics) yra (1) mokslas apie mokslininkams

priimtiną elgesį; (2) mokslininkų elgesio taisyklės atliekant mokslinius tyrimus ir skelbiant

rezultatus; (3) taisyklės, užtikrinančios moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių asmenų

interesų apsaugą.

Mokslo laipsnis - kvalifikacinis laipsnis mokslo srityje.

Moralė – visuotinai priimtinų normų sistema, nustatanti žmogaus pareigas visuomenei

ir kitiems žmonėms.

Patentas – Valstybinio patentų biuro išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad techninį

sprendimą valstybė pripažįsta išradimu, ir suteikiantis asmeniui, kuriam jis išduodamas,

išimtinę teisę tą išradimą. Patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo dienos.

Plagiatas – mokslo, literatūros, meno kūrinio, atradimo, išradimo ar racionalizacinio

pasiūlymo autorystės (visos ar dalies) pasisavinimas. Kitų autorių pažodinis ar perfrazuotas

citavimas, nenurodant šaltinio yra laikoma plagiatu.

Pramoninė nuosavybė – tai nuosavybės patentai, naudingieji modeliai, prekių ženklai,

paslaugų ženklai ir kt.

Tyrėjas – mokslininkas, vykdantis mokslo tyrimus. Lietuvoje tyrėju laikomas aukštąjį

išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, kuriantis naujus produktus, procesus,

metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės,

kultūrinės) plėtros projektams. Gali būti išskiriamas jaunasis tyrėjas, arba jaunasis

mokslininkas, (angl. junior researcher). Tyrėjais taip pat vadinami ikiteisminio tyrimo

įstaigoje (pvz.: policijoje) dirbatys pareigūnai.

26

Ką svarbu apsvartyti prieš imantis mokslinio tyrimo (remiantis Bloom‘otaksonomija)

Kas jau žinoma ir atrasta, kokie tyrimai atlikti, kokius būtų prasminga pakartoti, ką

naujo galima pasiūlyti, ką tikimąsi atrasti, sužinoti, kam ir kaip tai bus naudinga, kas tyrimą

finasuos, ar tyrimą finansuojantis asmuo (organizacija) kaip nors suinteresuoti vienokiais ar

kitokiais tyrimo rezultatais.

Svarbu prisiminti savo kaip mokslininko atsakomybę už tyrimo objektyvumą už

visapusį ir objektyvų objekto aprašymą, teisingą tyrimo objektų atranką, už pateikiamų

rezultatų visumą, patikimumą, t.y. už neiškreiptus gautus duomenis ar netinkamų duomenų

slėpimą. Jau prieš pradėdami rašyti savo mokslinį darbą turėtumėte galėti:

(1) Išvardinti, kas jau žinoma ir atrasta;

(2) Paaiškinti, kokie eksperimentai galėtų būti pakartoti ir kuo tai būtų naudinga mokslui;

(3) Numatyti, kokie galimi nauji atradimai;

(4) Nurodyti, kas finansuos naujus tyrimus;

(5) Išsiaiškinti, kokie galimi interesų konfliktai;

(6) Apibrėžti tyrėjo socialinę, etinę, ekominę ir teisinę atsakomybę;

(7) Sudaryti mokslinio darbo planą, laikantis etikos standarų;

(8) Įvertinti, ar mokslinio darbo plane nėra prieštaravimų su įstatymais ir etikosnormomis.

Kaip įforminti mokslinį darbą?

Skirtingos mokyklos, universitetai, konferencijos ir konkursai gali turėti specifinius

mokslinių darbų įforminimo reikalavimui, todėl pravartu pasidomėti, ar tokie reikalavimai

pateikti. Žemiau pateikiami apibendrinti reikalavimai keliami Vilniaus universiteto ir Mykolo

Romerio universiteto studentų magistro darbams:

Dažniausiai naudojamas teksto šriftas yra New Times Roman, 12 punktu, tarpai tarp

eilučių – 1,5 eilutes. Eilutės paprastai sulygiuojamos, tačiau, jei jūsų naudojama teksto

27

redagavimo programa sulygiavusi eilutes palieka nevienodus tarpus tarp žodžių, tokį tekstą

yra sunku skaityti, tada patartina lygiuoti tik kairįjį kraštą. Kairioji paraštė paliekama platesnė

nei dešinioji (pvz. 3 cm ir 2 cm). Puslapių numerius išdėsčius apatiniame dešiniajame lapo

kampe, lengviau surasti norimą puslapį, titulinis lapas nenumeruojamas. Rašant tekstą,

pirmoji pastraipos eilutė patraukiama nuo krašto.

Tituliniame lape nurodoma, mokslo įstaiga, kurią atstovaujate, darbo pavadinimas,

darbo autoriaus vardas, pavardė, klasė/grupė/būrelis, darbo vadovo/mokytojo/kuratoriaus

vardas, pavardė ir mokslinis laipsnis ir/ar pedagoginis vardas, miestas, kuriame darbas

atliktas, metai, kurias atliktas ar pristatomas darbas.

Mokslinį darbą sudaro trys pagrindinės dalys: literatūros apžvalga, naudotų tyrimo

metodų aprašymas ir rezultatų pristatymas bei jų aptarimas. Pastaroji dalis gali būti padalinta

į atskirus skyrius. Taip pat neužmirškite turinio, darbe naudojamų santrumpų paaiškinimo,

įvado, išvadų, santraukos lietuvių bei užsienio kalba ir literatūros sąrašo.

Įvadas yra labai svarbi mokslinio darbo dalis. Skaitytojui reikia įtikinamai paaiškinti,

kad Jūsų darbas labai svarbus mokslui, pramonei, medicinai arba visuomenei. Trumpai

nurodykite mokslo sritį, jos dabartinę svarbą, paaiškinkite problemą, kurią Jūsų darbo

rezultatai galėtų padėti išspręsti, pristatykite darbo objektą, galbūt kokį nors ypatingą metodą,

kuri panaudojote savo eksperimentams. Įvado pabaigoje reikia suformuluoti darbo tikslą (ką

savo darbu bandėte nustatyti, išsiaiškinti, išspręsti, įvertinti ir t.t.) ir uždavinius – tai Jūsų

darbo etapai – susipažinti su literatūros šaltiniais, sudaryti anketą, atlikti apklausą, atlikti

gautų duomenų statistinę analizę, įvertinti rezultatus, nustatyti tendencijas, prognozuoti

situaciją, pateikti rekomendacijas. Parašę darbą, patikrinkite ar jūsų parašytos išvados atitinka

uždavinius išdėstytus įvade, šios darbo dalys labai susijusios, o taip pat dažniausiai

skaitomos.

Literatūros apžvalgą galima pradėti rašyti labai anksti dar nepradėjus eksperimentų,

išsami literatūros analizė padeda geriau suprasti ir įsigilinti į nagrinėjamą problemą. Yra

įvairių būdų kaip cituoti literatūros šaltinius.

28

Bendrosios citavimo taisyklės

Kiekviena citata įrėminama kabutėmis. Lietuviškame tekste visada

pirmosios (atidarančios) kabutės rašomos žemai („), antrosios uždarančiosios -

aukštai (“):

„Teisingumą Sokratas aiškino kaip teisėtumą, paklusimą rašytam ir nerašytam

įstatymui.“

Citatos pradžioje, viduje ar gale praleistos vietos (kupiūros) žymimos

daugtaškiu:

„...Nors troboj tarp skiedrų ir įdomu, bet lauke dar įdomiau...“

„Žmogus iš prigimties yra klajoklis... išėjęs į balkoną ir pažvelgęs į tolumas jaučia,

kaip protėvių kraujas šaukia jį į kelionę.“

Praleistas ilgesnes teksto vietas žymintis daugtaškis rašomas laužtiniuose

skliaustuose:

„O mūsų tėvų kalba yra labai sunkiai išlaikyta [...], todėl būtumėm visai menki

padarai, jei jos kaip reikia negerbtumėm.“

Citavimas iš knygos:

Cituojant nurodoma:

Autoriaus pavardė, inicialai. Jeigu autorių ne daugiau kaip trys, rašomos

visos pavardės. Jeigu autorių daugiau kaip trys, po trečiojo autoriaus rašoma „ir kt.“.

Jeigu knyga yra autorių kolektyvo leidinys, kieno nors redaguotas, apie tai pažymima

po viengubo įstrižo brūkšnelio (pvz.,/red.D.Galligan.).

Knygos pavadinimas.

Išleidimo miesto pavadinimas. Po jo dedamas dvitaškis ir rašomas visas

leidyklos pavadinimas. Leidyklos pavadinimas rašomas be kabučių.

Po leidyklos pavadinimo rašomas kablelis ir nurodomi išleidimo metai. Po

metų dedamas taškas. Jeigu knyga susideda iš kelių tomų, po taško rašoma žodžio

„tomas“ pirmoji didžioji raidė, dedamas taškas ir nurodomas tomo numeris (pvz.:

T.2), po tomo numerio dedamas taškas.

Žodis „puslapis“ rašomas pirmąja didžiąja raide, po jos dedamas taškas ir

nurodomas puslapio numeris (pvz.: P.110). Jeigu nurodomas leidinys ne lietuvių

29

kalba, žodžio „puslapis“ pirmoji raidė rašoma originalo kalba pagal tas pačias

lietuviškajam leidiniui skirtas taisykles.

Pavyzdžiai:

Glendon M.A., Gordon M.V., Osakwe C. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius:

Pradai, 1993. P.307.

Mikelėnas V. Civilinis procesas. Vilnius: Justitia, 1995. T.2. P.538.

Citavimas iš periodinio leidinio:

Cituojant nurodoma:

Pavardė, inicialai.

Straipsnio pavadinimas. Po straipsnio pavadinimo taškas nededamas, bet

nuo tolesnio teksto jis atskiriamas dviem įstrižais brūkšneliais (//).

Periodinio leidinio pavadinimas.

Leidinio metai.

Leidinio numeris, numerio pavadinimas nurodomas sutrumpinimu „Nr.“,

užrašomas arabiškas numerio skaičius.

Puslapis. Žodis „puslapis“ rašomas didžiąja raide, po jos dedamas taškas ir

nurodomas puslapio numeris (pvz.: P.110).

Jeigu cituojamas straipsnis iš dienraščio, savaitraščio ir pan. (ne žurnalo), po

leidinio pavadinimu dedamas kablelis, rašomi leidimo metai ir be skiriamojo ženklo

parašomas sutrumpintas mėnesio pavadinimas (saus., vas., kov., bal., geg., birž., liep.,

rugp., rugs., spal., lapkr., gruod.), po jo dedamas taškas ir nurodoma išleidimo diena.

Jeigu leidinys turi ir numerį, galima po kalbelio jį nurodyti taip pat, kaip ir žurnalo

numerį (pvz.: Sargyba, 2000 lapkr. 16, Nr.46).

Pavyzdžiai:

Pečkaitis J., Tidikis R. Studijų kokybės tobulinimas: studentų požiūris //

Jurisprudencija, 2001, Nr.20(12). P.125.

30

Pekarskaitė J. Lietuviams užsienyje - trečiarūšių dalia // Lietuvos rytas, 2001

geg. 18, Nr.115.

Citavimas iš filmo, TV laidos:

Cituojant iš filmo nurodoma:

Citatos autorius (herojaus vardas ar slapyvardis).

Filmo pavadinimas.

Režisierius.

Filmo pasirodymo metai.

Cituojant iš televizijos laidos ar daugiaserijinio filmo nurodomas serijos numeris.

Pavyzdys:

Fiona. Šrekas II. Adamson A., Asbury K., Vernon C., 2004.

Citavimas iš interneto:

Jei cituojama internete publikuojama knyga, leidinys, galioja tos pačios citavimo taisyklės,

tačiau nurodomas interneto adresas. Jei autorius nežinomas pakanka nuorodos į straipsnį,

tekstą.

Dovanų ekonomikos teorija. Kaman.lt, 2010 kov. 8 d. kaman.lt

Informacija iš: Kaman citatos, kaip. Kaman.lt, 2011 sausio 23 d.

http://citatos.kaman.lt/kaip.php

Kaman.lt komandos leidimas, panaudoti jų interneto svetainėje pateiktą informaciją,

jos nepakeičiant, gautas elektroniniu paštu, 2011-01-24.

31

Mokytojams: Bloom’o taksonomijos pritaikymas pamokose

Bloom’o taksonomijos kognityvinių tikslų lygmenys: žinojimas, supratimas,

pritaikymas, analizė, sintezė, vertinimas. Šios informacinės priemonės pradžioje pateikta

informacija apie akademinį sąžiningumą ir mokslinių tyrimų etiką, padės sužinoti apie ką ši

knygelė. Gyvenimiškų situacijų pavydžiai ir klausimai padės suprasti nagrinėjamą temą.

Skyrelyje ‘Kaip ima dėtis blogi dalykai’ mokiniai kviečiami analizuoti duotas situacijas,

klausti ir ieškoti atsakymų. Didžiausia knygelės dalis skirta įgytų žinių sintezei, o pabaiga

žinių pritaikymui, kai mokiniai galės jas panaudoti, diskutuodami, kaip pasielgtų patys.

Šios informacinės priemonės mokiniams mokymo tikslai:

(1) žinoti akademinio sąžiningumo ir mokslinių tyrimų etikos sąvokas;

(2) mokėti susirasti teisės aktus internete;

(3) analizuoti problemines situacijas mokslininkų darbe;

(4) pritaikyti įgytas žinias autentiškoms situacijoms;

(5) diskutuoti, kaip etines problemas būtų galima išspręsti;

(6) analizuoti, kodėl mokslininkai kartais pasielgia neetiškai;

(7) įvertinti, kada mokslinių tyrimų duomenis yra patikimi;

(8) apibūdinti mokslinių tyrimų duomenis savais žodžiais;

(9) pasiūlyti sprendimus etinėms dilemoms;

(10) kurti projektus, kaip išvengti nesąžiningo ir neetiško elgesio;

(11) diskutuoti, koks mokslininkų elegesys yra tinkamas, priimtinas, pateisinamas;

(12) pagrįsti vienus ar kitus motyvus tam tikram elgesiui pateisinti;

(13) pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti etišką elgesį, kai mokiniai rengia moksliniusdarbus;

(14) įvertinti mokslininkų priimamų sprendimų etiškumą ir sąžiningumą.

32

Papildomos informacijos nuorodos smalsiems mokiniams ir mokytojams(anglų k.)

Nuorodų apie akademinį sąžiningumą ir bioetiką rinkinys:

http://www.aaas.org/spp/video/website.htm

II Akademinio sąžiningumo konferencijos pranešimų skaidrės:

http://www.wcri2010.org/press/conferencematerials.asp

Pedagoginė pagalba mokytojams, mokantiems mokslinių tyrimų etikos:

http://research-ethics.net/

Bioetikos pamokų pavyzdžiai:

http://www.nwabr.org/education/esc_bioethics_101.html#BIO101

JAV akademinio sąžiningumo tarnyba: http://ori.dhhs.gov/policies/plagiarism.shtml

Globalios etikos institutas: http://www.globalethics.org/education-curriculum-bds.php

Papildomos informacijos nuorodos smalsiems mokiniams ir mokytojams(lietuvių k.)

Mokslinių tyrimų etika. Vertė: Mantas Nemanis. Sukurta 2007-08-23

http://www.scienceinschool.org/2007/issue4/rosenthal/lithuanian

Lietuvos bioetikos komitetas prie Sveikatos apsaugos ministerijos

http://bioetika.sam.lt/index.php?-1309701469

Santuokos ir šeimos studijų centras, Vytauto Didžiojo universitetas http://bioetika.lt/

Medicinos istorijos ir etikos skyrius, Medicinos fakultetas, Vilniaus universitetas

http://www.mies.mf.vu.lt/

Lietuvos teisės pagrindai. G.Dambrauskienė, A. Marcijonas, E. Monkevičius ir kt. Vilnius:Justicija, 2004.

33

Padėkos

Už pedagoginę pagalbą ir patarimus, rengiantį šį projektą, nuoširdžiai dėkoju Kristinai Hug,

Signe Mežinskai, Catherine Snyder, Martin Strosberg, Eugenijui Gefenui, Viliui Dranseikai,

Ievai Šiaulienei ir Andriui Mulevičiui.