Page 1
VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŢIŪROS TARNYBOS
PRIE SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS VYKDOMAS
2007–2013 M. ŢMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMOS 4
PRIORITETO „ADMINISTRACINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS IR VIEŠOJO
ADMINISTRAVIMO EFEKTYVUMO DIDINIMAS“ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
VP1-4.3-VRM-02-V „VIEŠŲJŲ POLITIKŲ REFORMŲ SKATINIMAS“ PROJEKTAS
„GYVENAMOSIOS APLINKOS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIŲ VALDYMO
TOBULINIMAS“
VEIKLOS ATASKAITA:
„ŠILUMINĖS BŪSTO APLINKOS (MIKROKLIMATO)
KOKYBĖS VALDYMO SRITIES TEISINĖS BAZĖS, ĮSKAITANT
TERITORIJŲ PLANAVIMĄ IR STATYBŲ PROCESĄ, ANALIZĖ“
2010 m. liepos 12 d. Nr. PA- 4
Rengėjai: Viktorija Buzytė,
Daiva Keršulytė
Projekto vadovas: Eglė Tamošiūnienė
Darbų perdavimo-
priėmimo aktas:
2010 m. liepos 12 d.
Nr. PAP- 48
Vilnius
Page 2
2
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
ĮVADAS
Ţmogaus gyvensena, fizinė, socialinė ir kultūrinė aplinka labiausiai nulemia sveikatą.
Ţmogaus sveikatai net 20 proc. įtakos daro aplinka, kurioje jis gyvena, todėl svarbu, kad asmuo
gyventų bei dirbtų sveikoje aplinkoje, be triukšmo, dulkių, gertų švarų vandenį be nitratų,
patalpose turėtų būti įrengta gera ventiliacija tam, kad patalpos nuolat būtų vėdinamos, kad jose
nesikauptų įvairios dujos bei dulkės; patalpos taip pat turi būti gerai apšviestos, kadangi šviesa
daro didelę įtaką organizmo funkcijoms, o blogas apšvietimas ar saulės stoka gali sukelti depresiją
[i,ii].
Aplinka veikia ţmogų, o ţmogus savo veikla keičia aplinką, tirdamas ją ir pritaikydamas
savo reikmėms. Ilgainiui jis susikuria komfortą, tampa vartotoju, o vėliau pastebi, kad minėtieji
pakeitimai sukelia nenumatytų pasekmių ir nepatogumų, netgi kenkia aplinkos darnai. Tai galima
pasakyti ir apie civilizacijos poveikį ţmogui: kartu su komfortu jis patiria neigiamų pasekmių
sveikatai. Civilizuotas ţmogus, gerai įvaldęs techniką, gali aukštai pakilti, daug ką labai greitai
atlikti, bet netampa sveikesnis. Priešingai, plinta lėtinės ligos, alergija įvairiems dirbtinės veiklos
produktams, blogėja psichikos sveikata, puola naujos civilizacijos ligos, kurių neįveikia
neabejotinai didelę paţangą daranti ir labai brangiai kainuojanti medicina [2,3,iii
,iv
].
Šiuolaikinėje visuomenėje daugelis ţmonių didţiąją laiko dalį praleidţia savo pačių
sukurtoje uţdaroje erdvėje. Ar tai būtų gyvenamosios patalpos, ar darbo vieta, mokyklos, vaikų
darţeliai, laisvalaikio centrai ar transportas, uţdarose patalpose praleidţiama iki 80 proc. paros
laiko. Tačiau ši ţmogaus sukurta dirbtinė aplinka nebūtinai yra geriausia jo buvimo ir veiklos
terpė. Daţnai kuriant tokią aplinką vadovaujamasi ekonominiais, technologiniais ar politiniais
prioritetais. Tuo tarpu į tokius aspektus, kaip ţmogaus sveikata, gerovė, socialiniai ir ekologiniai
poreikiai, visai neatsiţvelgiama arba nepakankamai atsiţvelgiama.
Būsto poveikis sveikatai gali būti tiesioginis ir netiesioginis. Netinkamos gyvenimo
sąlygos kelia grėsmę tiek fizinei, tiek psichinei ţmonių sveikatai. O būsto ir gyvenamosios
aplinkos veiksnių bei sveikatos tarpusavio sąveika yra sudėtinga ir kompleksinė. Ši sąveika
pasireiškia įvairiuose lygiuose (pvz. medicininiame, erdviniame- funkciniame).
Prasta oro cirkuliacija, vėdinimas bei šildymo ir aušinimo sistemų naudojimas gali
paaštrinti oro taršos patalpose problemą. Radonas, pesticidai ir kitos aplinką teršiančios medţiagos
patenka į patalpas pro plyšius sienose, atdarus langus, ventiliatorius. Karštas ir drėgnas oras taip
pat skatina neigiamą kai kurių teršalų poveikį.
Page 3
3
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Gyvenamųjų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio komforto parametrai
yra tokie: oro temperatūra, juntamoji (atstojamoji) temperatūra, santykinė oro drėgmė, oro
judėjimo greitis bei atitvarų paviršiaus temperatūros ir patalpos temperatūros skirtumas.
Namų aplinkoje ţmogus turi jaustis komfortabiliai, temperatūra turi būti optimali – kad
būtų nei per šilta, nei per šalta. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti nuo 18 iki 22
°C (vasarą) ir nuo 22 iki 28 °C (ţiemą). Kambarių temperatūra ties langu ir ties vidine siena turėtų
skirtis ne daugiau kaip 3 laipsniais. Temperatūros prie grindų ir prie lubų skirtumas neturėtų būti
didesnis kaip 3 °C [15].
Organizmo šilumos reguliavimo mechanizmai veikia skirtingai, kai esama šilumoje ir kai
esama šaltyje.
Jei aplinkos temperatūra aukštesnė, vyksta šie termoreguliacijos procesai:
šiluminis spinduliavimas į aplinką, kuris priklauso nuo ţmogaus kūno paviršiaus ir
aplinkinių kūnų temperatūros skirtumo;
drėgmės garinimas nuo kūno paviršiaus, kuris priklauso nuo aplinkos oro drėgmės ir oro
judėjimo greičio;
konvekcija – greta kūno esančio oro sušildymas, dėl kurio sušilęs kyla aukštyn ir jo kaita
priklauso nuo judėjimo greičio bei aplinkos oro temperatūros;
laidumas į aplinkos daiktus, prie kurių liečiamasi, priklausomas nuo kūno ir liečiamojo
paviršiaus temperatūrų skirtumo.
Visi šie procesai vyksta drauge, vienas kitą papildo ir sudaro šilumos jutimo komfortą
organizme. Pavyzdţiui, esant 23°C aplinkos temperatūrai ir normaliai oro drėgmei, sveikas nuogas
ţmogus:
apie 60 proc. savo gaminamos šilumos atiduoda aplinkai dėl spinduliavimo,
25 proc. – dėl drėgmės garinimo,
12 proc. – dėl konvekcijos,
apie 3 proc. – dėl laidumo su liečiamais daiktus ar grindimis.
Tačiau jei aplinkos temperatūra yra aukštesnė uţ ţmogaus kūno temperatūrą, iš šių
keturių procesų galės vykti tik garinimas, jei oro drėgmė bus maţa (pvz., saunoje), arba nevyks
nė vienas, jei oro drėgmė bus didelė (kaip garinėje pirtyje) – tai gresia organizmo perkaitimu.
Kūno šilumos atidavimas priklauso nuo kūno paviršiaus dydţio ir kraujagyslių spindţio.
Kraujas yra pagrindinis organizmo šilumos tiekėjas ir kuo daugiau jo teka pro audinius, tuo
aukštesnė jų temperatūra ir didesnė galimybė atiduoti šilumą aplinkai. Išsiplėtus poodinių kraujo
indų spindţiui ţmogus parausta. Drėgmės garinimas nuo kūno paviršiaus yra labai efektyvi
Page 4
4
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
termoreguliavimo priemonė. Išgarinus litrą prakaito nuo kūno paviršiaus atiduodama tiek šilumos
į aplinką, kuri galėtų pakelti kūno temperatūrą iki 100 °C.
Didelę įtaką gyventojų sergamumui daro ne tiek išorinės lauko klimato sąlygos, prie
kurių ilgainiui galima priprasti ir prisitaikyti pasinaudojant atitinkančia sezoną apranga, bet ir
buities –gyvenamųjų kambarių, darbo ir kitų vietų – mikroklimatas.
Patalpų mikroklimatas priklauso nuo trijų pagrindinių oro veiksnių – temperatūros,
drėgmės ir judėjimo. Visų jų kompleksinis poveikis ir nulemia mūsų šiluminę savijautą patalpose,
kurią galime vertinti kaip šiltą, šaltą ar komfortišką.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų svyruoti nuo 19 iki 20 °C. Patalpoje, kurioje
miegama, ji galėtų būti bent 2–3°C ţemesnė, nes vėsus ir grynas oras gilina miegą, gerina poilsį,
leidţia greičiau uţmigti. Virtuvėje bei kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro temperatūra
taip pat turėtų būti bent porą laipsnių ţemesnė. Vaikų kambarių temperatūra turėtų būti 20–22°C.
Nors sakoma, kad šiluma kaulų nelauţo, nerekomenduojama aukštesnė nei 23°C temperatūra, nes
tokiose patalpose esančius ţmones pradeda varginti galvos skausmai, maţėja darbingumas,
blogėja savijauta [v].
Šaltos ţiemos sąlygomis esama patalpų šildymo sistema ne visuomet gali uţtikrinti
reikiamą kambarių temperatūrą. Tuomet galima papildomai naudoti kilnojamuosius elektrinius
šildytuvus. Įsigyti juos nesudėtinga, tačiau būtina atkreipti dėmesį į galingumą, apšildomą plotą
bei technines charakteristikas. Geriausi kaloriferiai turi įmontuotus termostatus, kurie automatiškai
palaiko reikiamą temperatūrą patalpoje.
Šiluminei savijautai labai svarbi ir oro drėgmė, kuri turėtų sudaryti 40–60 proc.
santykinės drėgmės.
Jeigu oro drėgmė didesnė, didesnis drėgno oro šilumos laidumas sudaro geras sąlygas
sušalti, jei oras vėsus, arba perkaisti karštoje aplinkoje. Be to, didesnė oro drėgmė sudaro
palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams plisti, o drėgmės kondensacija ant vėsesnių
paviršių sukelia nemalonų drėgmės pojūtį.
Jei oro drėgmė maţesnė, šilumos atidavimas dėl laidumo gerokai sumaţėja, todėl ir oro
temperatūra gali būti kiek ţemesnė. Tačiau intensyviau garuojant drėgmei nuo kūno paviršiaus,
kyla odos ir gleivinių dţiūvimo pojūtis. Dţiūnant kvėpavimo takų gleivinėms, jos praranda savo
barjerines savybes ir ilgainiui gali nebeapsaugoti nuo ore esančių mikroorganizmų poveikio. Tokią
situaciją gali sukelti patalpose esantis didelis šildymo elementų paviršius arba oro šildymas
kaloriferiais bei pūtimas ventiliacijos kanalais į patalpas. Oro drėgmei padidinti galima naudotis
Page 5
5
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
keraminiais vandens garinimo indais, įtaisytais tarp radiatorių sekcijų. Normalizuoti oro drėgmę
geriausiai padeda patalpose auginami augalai bei kambarinės gėlės.
Oro judėjimas patalpose būtinas, nes jei ţmogus nejunta nors menkiausio oro judėjimo ar
slėgio į audinius skirtumo, jam tvanku, blogėja savijauta ir darbingumas. Oro judėjimo greitis
patalpose turėtų būti iki 0,3 m/s, tai sąlygoja aplinkinio oro kaitą ir galimybę kvėpuoti švaresniu
nei iškvepiamu oru [15].
Oro kaita padeda pašalinti iš patalpų įvairius teršalus, ţmogaus išskiriamas dujas, dulkes
ir mikroorganizmus. Todėl gyvenamosiose patalpose oras turėtų keistis ne maţiau kaip 3 kartus
per valandą. Kadangi mūsų pastatai nėra hermetiški, oras dėl temperatūros ir slėgio skirtumo
sienose bei pro visus įmanomus plyšius natūraliai pasikeičia kartą per valandą. Todėl naudojantis
ortakiais, viršulangiais ir kitomis priemonėmis padidinti oro kaitą patalpose nėra sudėtinga.
Tam, kad ţmogus gerai jaustųsi ir kvėpuotų grynu oru, jam reikia apie 50 m3 oro per
valandą. Atsiţvelgiant į tai, kad bent kartą per valandą oras natūraliai pakinta, šis oro rezervuaras,
t. y. optimalus kiekis ţmogui, valandą būnančiam patalpoje, yra 25 m3. Pagal šį rodiklį
apskaičiuojami dirbtinės ventiliacijos pajėgumai patalpose, atsiţvelgiant į jų gyventojų kiekį.
Ypatinga ventiliacija būtina virtuvėje, nes tai namų laboratorija, kurioje atliekami įvairūs
eksperimentai bei buitiniai darbai. Oro taršos šaltinių virtuvėje gausu – tai gamtinės dujos,
galutiniai ir negalutiniai dujų degimo produktai, maisto produktų degėsiai, įvairios maisto
produktų atliekos, ţmogaus išskiriamos dujos ir t. t. Oras virtuvėje turėtų pasikeisti iki 10 kartų
per valandą. Todėl gyvenamųjų patalpų virtuvėse projektuojamas didesni šilumos šaltiniai, kad
kompensuotų šilumos nuostolius vėdinant [53].
Natūralaus vėdinimo ortakiai pastatų virtuvėse turi būti atviri ir įtaisyti greta viryklių bei
taršos šaltinių. Daugiaaukščių pastatų viršutiniuose aukštuose natūrali trauka neefektyvi, todėl
būtina naudotis dirbtinio vėdinimo ventiliatoriais, kad šie intensyviai keistų patalpos orą. Teršalų
kiekiui sukaupti ir greitai pašalinti padeda gartraukiai virš viryklių. Tai neleidţia teršalams
pasklisti ore ir patekti į kitas patalpas.
Taupant šilumą patalpose, kambarius geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu po
truputį ilgą laiką. Svarbu neuţstatyti šilumos šaltinių – radiatorių baldais, nes tai trukdo šilumai
sklisti. Spintas ar knygų lentynas reikėtų glausti prie išorinės sienos paviršiaus, nes tai padeda
izoliuoti patalpas nuo išorės temperatūros svyravimų. Gyvenamųjų patalpų nerekomenduojama
perpildyti baldais, ypač minkštais, kuriuose susikaupia daug dulkių. Optimalu įrengti spintas
sienose – tai leidţia padidinti patalpų erdvę.
Page 6
6
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Patalpose ţmogus praleidţia didelę laiko dalį, todėl jos daro didelę įtaką organizmo
termoreguliacijai, kuri yra būtina gyvybei ir darbingumui palaikyti [vi
].
Centralizuotai tiekiamos šilumos gamyba
Šildymo sezonas (kai lauko temperatūra yra maţesnė nei +10ºC) Lietuvoje vidutiniškai
tęsiasi 219 dienų per metus (6-7 mėn.). Vidutinis laipsniadienių skaičius yra 3725 (min – 3.445,
max – 4.081). Rekomenduojamos gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų įvairių patalpų
temperatūrų vertės šildymo sezonu yra apibrėţtos higienos normoje patvirtintoje Sveikatos
apsaugos ministro 2009 m. gruodţio 31 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos
HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato“. (Ţin., 2009, Nr. 159-
7219). Viešosios paskirties patalpų rekomenduojamos temperatūros nurodytos STR 2.09.02:2005
„Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 75-2729)
(1lentelė).
1 lentelė. Rekomenduojamos patalpų temperatūrų vertės šildymo sezono metu.
Patalpų tipai Temperatūra patalpose Cº
Gyvenamieji pastatai
Viešosios paskirties pastatai
Vaikų lopšeliai
Vaikų darţeliai
Mokyklos ir universitetai
Ligoninės ir sveikatos centrai
Parduotuvės
18-22
20-22
21-23
20-22
18-19
19-21
17-19
2000-2007 m. laikotarpiu Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos gamybos struktūra
keitėsi. 2007 m. šiluminėse elektrinėse buvo pagaminta 41,2% visos šilumos, o katilinėse –
36,7%. 2000-2006 m. šilumos gamybos šiluminėse elektrinėse dalis didėjo: 2000 m. šio tipo
elektrinėse buvo pagaminta 37,2% visos šilumos, o 2006 m. – 47,7%. Galima pastebėti, kad
šilumos gamybos katilinėse dalis maţėjo didėjant šilumos gamybos daliai šiluminėse elektrinėse.
Nagrinėjamu laikotarpiu katilinėse vidutiniškai kasmet buvo pagaminama apie 39% šilumos.
Ţenkliai išaugo ne tik šiluminės energijos gamybos apimtys, naudojant cheminių procesų energiją
(2000 m. buvo pagaminta 1.516,8 GWh, o 2007 – 2.453,3 GWh), bet ir jos dalis bendroje šilumos
gamybos struktūroje (nuo 11,3% 2000 m. iki 18,0% 2007 m.). Nagrinėjamu laikotarpiu
centralizuoto šilumos tiekimo tinkluose patiriami šilumos nuostoliai sumaţėjo 1,5 karto. Tačiau
2007 m. šilumos nuostoliai tinkluose buvo 1.837,5 GWh arba tai sudarė 13,5% bendrojo šilumos
suvartojimo. Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos balansas pateiktas 2 lentelėje.
Page 7
7
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2 lentelė. Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos balansas 2007 m. (Lietuvos energetikos
institutas, 2008m.).
Šilumos balansas GWh
Bendroji gamyba
Šiluminės elektrinės
Viešosios elektrinės
Lietuvos elektrinė
Vilniaus elektrinė
Kauno termofikacinė elektrinė
Klaipėdos elektrinė
Kitos
Įmonių elektrinės
Katilinės
Viešosios katilinės
Įmonių katilinės
Ignalinos AE
Geoterminiai įrenginiai
Kiti įrenginiai
Bendrasis suvartojimas
Nuostoliai tinkluose
Šilumos sąnaudos
Energetikos įmonės
Galutinės reikšmės
Pramonė ir statyba
Ţemės ūkis
Prekyba ir paslaugos
Namų ūkiai
13 655,1
5 624,6
558,3
140,3
2 862,7
1 574,5
371,6
633,9
41,6
5 009,4
4 612,1
397,3
535,4
32,4
2 453,3
13 655,41
1 837,5
11 817,6
1 117,3
10 700,3
2 309,8
100,7
2 486,5
5 803,3
Gamtinės dujos yra pagrindinis kuras naudojamas centralizuotai tiekiamos šilumos
gamyboje. 2007 m. kuro struktūroje jos sudarė 77,6%. AEI dalis augo nuo 2% 2000 m. iki 16,2%
2007 m. Ţymi dalis mazuto, naudojamo šilumai gaminti, buvo pakeista AEI. Šiuos pokyčius
sąlygojo įvairios klimato kaitos ir aplinkos taršos maţinimo priemonės bei ţenkliai išaugusios
importuojamo kuro kainos.
Centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimas
Centralizuotai tiekiamos šilumos suvartojimo struktūra pagal ūkio šakas bei dinamika
pateikta 10 paveiksle. Nuo 2000 m. šilumos kasmet vidutiniškai suvartojama 1,5% daugiau, o
2007 m. šilumos reikmės siekė 10.700,3 GWh.
2000-2007 m. laikotarpiu šilumos poreikiai sparčiausiai augo prekybos ir paslaugų
sektoriuje (3,5%) bei pramonės ir statybų sektoriuje (2,8%). Tuo pačiu laikotarpiu namų ūkių
šilumos poreikiai vidutiniškai kasmet padidėdavo 0,4%, o ţemės ūkyje, atvirkščiai, pastebimos
šilumos poreikių maţėjimo tendencijos (šilumos poreikiai maţėjo po 4,3% kasmet). 2007 m.
namų ūkiai suvartojo 54,2% visos šilumos, prekybos ir paslaugų sektorius atitinkamai 23,2%,
Page 8
8
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pramonės ir statybų sektorius – 21,6% bei ţemės ūkis – 1,0%. Analizuojant Lietuvos
centralizuotai tiekiamos šilumos sektorių, būtina atsiţvelgti į šilumos sektorių reglamentuojančią
teisinę bazę. Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai buvo priimti 2007 m. lapkričio 20 d. Įstatymo
pakeitime apibrėţtas šilumos tiekėjų, patiekiančių į tinklą ne maţiau nei 10 GWh šilumos per
metus, reguliavimas. Iki šio pakeitimo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
reguliuodavo įmones, realizuojančias ne maţiau kaip 5 GWh šilumos per metus. Dėl šios
prieţasties statistinė informacija bus analizuojama, remiantis iki Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo
galiojusia jo redakcija:
Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, realizuojančios ne daugiau kaip 5 GWh
šilumos per metus. 2006 m. Lietuvoje buvo 263 hidrauliškai vientisos centralizuoto šilumos
tiekimo sistemos, realizuojančios ne daugiau kaip 5 GWh šilumos per metus. 2006 m. šiose
sistemose buvo pagaminta 271,4 GWh šilumos. Sistemos aprūpino šiluma 1.142 pastatus, t.y.
12.539 būstus, kurių šildomas plotas buvo 457.582,8 m2. Vertėtų paminėti, kad šiame skaičiuje
buvo 583 daugiabučiai namai. Daugiabučiai namai, kuriuos šiluma aprūpino šios maţos sistemos,
sudarė 3,6% visų centralizuotai šildomų daugiabučių namų Lietuvoje (Termosistemų projektai,
2007).
Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, kuriose pagaminama daugiau nei 5 GWh
šilumos per metus. 2006 m. šalyje buvo 94 hidrauliškai vientisos centralizuoto šilumos tiekimo
sistemos, kuriose per metus buvo pagaminta daugiau nei 5 GWh šilumos. Iš viso šiose sistemose
2006 m. buvo pagaminta 9.420,6 GWh šilumos. Sistemos aprūpino šiluma 26.676 pastatus: 25.617
(636.235 būstai) pastatų buvo pastatyta iki 1992 m. ir 1.059 pastatai (22.386 būstai) buvo pastatyti
po 1992 m. Sistemų šildomas plotas siekė 42.076,8 tūkst. m2. 7 lentelėje pateikta pastatų ir būstų
skaičiaus pasiskirstymo pagal sistemos dydį procentinė struktūra.
Galutinės energijos suvartojimas pagal energijos rūšis
Galutinės energijos suvartojimo struktūra pagal energijos rūšis (elektra, šiluma, kuras)
pateikta 11 paveiksle. Centralizuotai tiekiamos šilumos dalis galutinės energijos suvartojimo
struktūroje sumaţėjo nuo 22% 2000 m. iki 18% 2007 m., kai tuo tarpu kuro suvartojimo dalis
padidėjo nuo 64% 2000 m. iki 67% 2007 m.
Lietuvos būsto sektoriaus apţvalga
Lietuvos pastatai pastatyti iki 1991 m. buvo projektuojami atsiţvelgiant į statybų normas SN
ir T II-3-79 “Statybinė šiluminė technika”, kurios buvo taikomos tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Šiandien pastatuose, kurie buvo pastatyti tuo laiku, kai galiojo senosios statybų normos, šilumos
poreikiai yra 174 kWh/m2 per metus (Serbenta, 2007). 1992 m. Statybos ir urbanistikos
Page 9
9
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
ministerija patvirtino Statybų normas RSN 143-92. Šios normos numatė grieţtesnes šilumines
charakteristikas pastatams, o tai sąlygojo šilumos poreikio iki 118 kWh/m2 per metus sumaţėjimą
(Serbenta, 2007). Reikalavimai dar kartą buvo sugrieţtinti 1999 m. ir 2005 m., kuomet techniniai
reikalavimai statyboms STR 2.05.01:1999 ir STR 2.05.01:2005 buvo patvirtinti. Įgyvendinus šias
normas, šilumos poreikiai sumaţėjo iki 99 kWh/m2 per metus (Serbenta, 2007). Lietuvos būsto
sektoriaus analizei atlikti pastatai sugrupuoti pagal statybų normų galiojimo laikotarpį, t.y. pastatų
statybos laikotarpį. Šio grupavimo rezultatai pateikti 10 lentelėje. Lietuvos būsto strategijoje
teigiama, kad esamų būstų kokybė ne visada atitinka patvirtintus techninius reikalavimus
(Lietuvos būsto strategija, 2004). Įvertinus faktinį šilumos suvartojimą, Lietuvos šilumos tiekėjų
asociacija sugrupavo visus Lietuvos daugiabučius namus į keturias kategorijas:
Naujos statybos daugiabučiai namai su aukštos kokybės šilumine izoliacija 8
kWh/m2/mėn.
Senos statybos renovuoti daugiabučiai namai 15 kWh/m2/mėn.
Senos statybis nerenovuoti daugiabučiai namai 25 kWh/m2/mėn.
Senos statybos daugiabučiai namai su ţemos kokybės šilumine izoliacija 35
kWh/m2/mėn.
3 lentelė. Gyvenamųjų pastatų struktūra pagal statybos metus ir statybos vietą (Lietuvos statistikos
departamento duomenų bazė)
Statybų periodas Daugiabučių namų
skaičius
Individualių namų
skaičius
Mieste
Kaime
Iki 1991
1992-199
2000-2007
Iki 1991
1992-1999
2000-2007
17 973
1 870
1 370
26 487
1 030
754
127 655
13 284
9 733
306 281
11 905
8 723
Viso Iki 1991
1992-1999
2000-2007
44 460
2 900
2 124
433 936
25 189
18 456
Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, šalyje yra apie 700 dalinai renovuotų
daugiabučių namų, tačiau tai tik 2% daugiabučių namų, kuriuose gyvena didţioji dalis šalies
gyventojų. Renovavus šiuos pastatus, energijos suvartojimas sumaţėjo 30% (Serbenta, 2007).
4 lentelė. Patogumai būstuose (2007 m.) (Lietuvos statistikos departamento duomenų bazė)
(proc.)
Page 10
10
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Viso Mieste Kaime
Elektros energija
Centralizuotas šilumos tiekimas
Vandentiekis
Centralizuotas tiekimas
Karštas vanduo
Centralizuotas tiekimas
Kanalizacija
100
76
85
75
79
51
84
100
83
96
90
94
76
96
99
50
63
47
50
2
62
Iš 4 lentelės matyti, kad 1% Lietuvos kaimo vietovėse įrengtų būstų vis dar neturi elektros
energijos. 89% būstų, įrengtų miestuose, šiluma tiekiama centralizuotai, kai tuo tarpu tik 50%
Lietuvos būstų, įrengtų kaimo vietovėse, gali pasinaudoti šia paslauga. Apie 85% Lietuvos būstų
įrengtas vandentiekis, tačiau kaimuose tik 79% įrengtiems būstams yra tiekiams karštas vanduo.
Daugiau informacijos apie Lietuvos būstų šildymo tipus pateikta 5 lentelėje.
5 lentelė. Būstų struktūra pagal šildymo tipą (Lietuvos statistikos departamento duomenų
bazė) (proc.)
Centralizuotas šildymas Kita Nėra šildymo
Centralizuotas šilumos
tiekimas
Vietinis šildymas
Viso
Mieste
Kaime
52,9 25,6
75,4 17,1
6,5 43,1
25,2
10,1
56,5
0,2
0,1
0,4
Iš 5 lentelės matyti, kad 0,2% visų Lietuvos būstų vis dar yra nešildomi. 75,4% miestuose
įrengtų būstų yra prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemų, kai tuo tarpu tik 6,5%
kaimo vietovėse esančių būstų naudojasi šia paslauga. Kaimo vietovių būstuose, kur vyrauja
individualūs gyvenamieji namai, šilumos poreikiai tenkinami naudojant vietinį šilumos šaltinį.
Vertinant energijos vartojimo efektyvumą, svarbūs bendrieji ekonominiai ir energetiniai
rodikliai bei jų kaita.
Po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo prasidėjus ekonomikos
nuosmukiui, nuo 1991 m. ţenkliai sumaţėjo energijos sąnaudos visose ūkio šakose (ţr. 1 pav.).
1991–1994 m. laikotarpiu energijos tiek pirminės, tiek galutinės sąnaudos sumaţėjo 2,1 karto.
1995–2000 m. laikotarpiu, šalies ekonomikai pradėjus atsigauti, energijos galutinės
sąnaudos toliau maţėjo vidutiniškai 3,8% per metus. Tačiau tai jau lėmė struktūriniai pokyčiai
Page 11
11
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
šalies ekonomikoje, naujų technologijų, pakeitusių iš praeities paveldėtas energijai imlias, bei kitų
energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių diegimas.
Po 2000 m. prasidėjo itin spartus ekonomikos augimas. Bendrasis vidaus produktas
(toliau – BVP) (to meto kainomis) Lietuvoje nuo 2000 m. iki 2007 m. padidėjo 2,1 karto ir 2007
metais jis sudarė 28 mlrd. EUR. Tačiau energijos galutinės sąnaudos augo vidutiniškai 4,7% per
metus ir padidėjo tik 1,4 karto, energijos pirminės sąnaudos padidėjo 1,3 karto (ţr. 1 pav.).
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
19
90
19
91
19
92
19
93
19
94
19
95
19
96
19
97
19
98
19
99
20
00
20
01
20
02
20
03
20
04
20
05
20
06
20
07
Pir
min
ės
en
erg
ijos
suva
rto
jimas
, kt
ne
Gal
uti
nė
s e
ne
rgijo
s su
vart
ojim
as,
ktn
e
Prekyba ir paslaugos Žemės ūkis Namų ūkiai
Transportas Pramonė Pirminės energijos suvartojimas
1 pav. Pirminės ir galutinės energijos vartojimo kitimas 1990–2007 m.
Lietuvoje sukurtas BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su ES-27 vidurkiu, 2006
metais buvo maţesnis apie 1,8 karto. Tuo tarpu 2006 m. šalyje vienas gyventojas pirminės
energijos sunaudojo vidutiniškai apie 1,5 karto, galutinės energijos – 1,7 karto, galutinės elektros
energijos – 2,3 karto maţiau negu vidutiniškai ES-27 vidurkis.
6 lentelė. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių suvestinė
9% energijos taupymo rodiklis 2016 m. (GWh)
Nacionalinis energijos taupymo tikslas 2016 m. (GWh)
379
7
470
0
Nacionalinis tarpinis energijos taupymo rodiklis 2010 m. (GWh) 628
Page 12
12
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo
programos, energetinės paslaugos ir kitos energijos
vartojimo efektyvumo didinimo priemonės energijos
taupymo tikslui pasiekti
Me
tiniai
planuojami
energijos
sutaupymai
2010 m.
pab., GWh
Met
iniai
planuojami
energijos
sutaupymai
2016 m.
pab., GWh
Gyvenamasis sektorius: 170 177
0
Lietuvos būsto strategija, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu
Nr. 60 (Ţin., 2004, Nr. 13-387);
Daugiabučių namų modernizavimo programa,
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m.
rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Ţin., 2004, Nr. 143-5232;
2005, Nr. 78-2839; 2008, Nr. 36-1282)
150 170
0
2007–2013 m. periodo ES struktūriniai fondai 0 50
Energijos taupymo (būsto) demonstracinis projektas
(ankstyvieji veiksmai1)
20 20
5. Katilų efektyvumo tikrinimas n/a n/a
6. Oro kondicionavimo sistemų efektyvumo
tikrinimas
n/a n/a
7. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
gyvenamuosiose namuose skatinimo tvarka (bus parengtas
projektas)
n/a n/a
Sutaupyto energijos kiekio pasiskirstymas pagal energijos vartojimo efektyvumo
didinimo priemonių sritis pateiktas 10 pav.
Gyvenamasis sektorius
37%
Prekybos ir paslaugų
sektorius5%
Pramonės sektorius
8%
Transporto sektorius
10%
Horizontalios ir tarpsektorinės
priemonės40%
10 pav. Sutaupyto energijos kiekio pasiskirstymas pagal priemonių sritis
Page 13
13
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Lietuvoje daugiau kaip 60% daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amţiaus
paskutinius keturis dešimtmečius. Tuomet dominavo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba.
Tokie daugiabučiai namai neekonomiški energijos vartojimo poţiūriu, juos eksploatuoti ţiemą
brangu, todėl gyventojai, kurių maţos pajamos, neišgali sumokėti uţ šilumą. Dalį išlaidų šilumai
ir karštam vandeniui nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensuoja
valstybė. Šiuo metu taikoma kompensacijų uţ šildymą ir karštą vandenį sistema neracionali.
Didėjant energijos kainoms, vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšų
reikia skirti kompensacijoms. Daugelį energijos išteklių šalis importuoja, todėl tai neigiamai
atsiliepia šalies mokėjimo balansui.
Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis aktualesnė
tampa racionalaus energijos vartojimo problema. Jos negali išspręsti pavieniai butų savininkai:
reikia kompleksiškai atnaujinti daugiabučius namus, modernizuoti gyvenamųjų namų rajonus
(kvartalus), įskaitant inţinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimą. Sukurtas daugiabučių
gyvenamųjų namų modernizavimo finansavimo kreditavimo mechanizmas, panaudojant
komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų kreditinius išteklius, gyventojų lėšas, Lietuvos
Respublikos valstybės biudţeto, savivaldybių lėšas, sudaro sąlygas gyventojams modernizuoti
daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose jie gyvena. Tačiau siekiant kompleksinio
gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo būtina šį mechanizmą tobulinti, tam panaudojant
ES ir kitų fondų paramą, privačių investuotojų lėšas, aktyvinant savivaldybių vaidmenį.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų – uţtikrinti efektyvų esamo būsto
naudojimą, prieţiūrą, atnaujinimą, modernizavimą ir racionalų energijos išteklių vartojimą. Šioje
strategijoje numatyta, kad iki 2020 m. bus atnaujinti, pagal galimybes ir ekonominį tikslingumą
modernizuoti esami daugiabučiai namai, jų inţinerinė techninė įranga. Numatoma šilumos
energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto naudingojo ploto vienetui, sumaţinti iki 30%.
Nuo 1996 m. Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendinamas Energijos taupymo (būsto)
demonstracinis projektas. Šio projekto galimybėmis pasinaudojo 550 daugiabučių namų savininkų
bendrijų, įgyvendinusių 626 gyvenamųjų pastatų atnaujinimo projektus. Jo įgyvendinimo metu
įdiegtos energijos taupymo priemonės leido sutaupyti vidutiniškai 20–30%, o kai kuriais atvejais –
60–70% šilumos.
Šiuo metu yra sukurtas daugiabučių namų modernizavimo finansavimo kreditavimo ir
valstybės paramos teikimo mechanizmas, kuris paskatino gyventojus imtis iniciatyvos atnaujinti
savo būstus ir aktyviau investuoti į kompleksinį pastatų atnaujinimą. Nuo 2005 m. parengta
daugiau kaip 720 investicijų projektų, numatoma investicijų suma viršija 231 mln. eurų, visiškai
Page 14
14
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
įgyvendinti 306 projektai. Palyginti su Energijos taupymo (būsto) demonstraciniu projektu,
2007 m. pastebimai padidėjo investicijų projektų apimtis, nuolat daugėja rengiamų projektų.
Be daugiabučių namų modernizavimo, valstybė apmoka katilų bei šildymo sistemų su
senesniais kaip 15 metų katilais, skirtais gyvenamosioms patalpoms šildyti, taip pat oro
kondicionavimo sistemų, skirtų gyvenamosioms patalpoms vėsinti, atitikties nustatytiems
energijos vartojimo efektyvumo reikalavimams tikrinimo paslaugas, taip sukurdama sąlygas
intensyvesniam jų tikrinimui.
Planuojama parengti tvarką, kuria būtų skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių
platesnis panaudojimas gyvenamajame sektoriuje, taip maţinant iškastinio kuro vartojimą bei
prisidedant prie atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo didinimo.
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės gyvenamajam sektoriuje apima
1998–2020 m.
Gyvenamajame sektoriuje iki 2016 m. planuojama sutapyti 1770 GWh galutinės
energijos arba 37% nustatyto energijos taupymo rodiklio. Į šį skaičių patenka tik tos priemonės,
kurių sutaupytą energijos kiekį buvo galima kiekybiškai įvertinti. Papildomą indėlį prie numatytų
sutaupymų įneš 4 lentelės 5–7 priemonės.
7 lentelė. Lietuvos būsto strategijos aprašymas
Priemonės
pavadinimas
1. LIETUVOS BŪSTO STRATEGIJA
Kategorija Strateginis dokumentas
Regioninis
taikymas
Nacionalinis lygmuo
Tikslinė grupė Gyvenamieji pastatai.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27% arba 15,7 TWh
galutinės energijos.
Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos,
4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų,
0,5 TWh akmens anglių
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Bus atnaujintos ir (ar) modernizuotos daugumos
daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų
konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys; bus pašalinti
stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir
sumaţintas šių namų sienų šiluminis laidumas
Efektyvumas Įgyvendinant šios strategijos prioritetinę kryptį –
gyvenamųjų namų atnaujinimo ir modernizavimo didinant jų
energetinį efektyvumą skatinimas, finansavimo mechanizmo
tobulinimas – sukurtas daugiabučių namų modernizavimo
finansavimo kreditavimo ir valstybės paramos teikimo
mechanizmas, kuris paskatino gyventojus imtis iniciatyvos
atnaujinti savo būstus ir aktyviau investuoti į kompleksinį pastatų
Page 15
15
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
atnaujinimą.
Strategijos tikslams pasiekti įgyvendinama Daugiabučių
namų modernizavimo programa (ţr. 6 lentelę)
Jei ţinoma:
planuojami metiniai
energijos sutaupymai
2010 m. ir 2016 m.
Šiluminės energijos ir kuro santykinės sąnaudos,
skaičiuojamos būsto naudingo ploto vienetui, sumaţės ne maţiau
kaip 30%.
Planuojami sutaupymai 2010 m. – 150 GWh, 2016 m. –
1700 GWh
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Įgyvendinama priemonė.
Įgyvendinimo pradţia – 2004 m.
Įgyvendinimo pabaiga – 2020 m.
8 lentelė. Daugiabučių namų modernizavimo programos aprašymas
Priemonės
pavadinimas
2. DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO
PROGRAMA
Kategorija Programinis dokumentas / Finansinis instrumentas
Regioninis
taikymas
Nacionalinis lygmuo
Tikslinė grupė Daugiabučiai gyvenamieji namai.
Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose gyvena 66%
šalies gyventojų.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27% arba 15,7 TWh
galutinės energijos.
Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos,
4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų,
0,5 TWh akmens anglių
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Valstybės remiamos priemonės – pastato šildymo ir karšto
vandens sistemų modernizavimas ir (ar) rekonstravimas, įskaitant
šilumos įrenginių modernizavimą ir rekonstravimą butuose; šilumos
punkto ar katilinės modernizavimas ar rekonstrukcija; langų
keitimas; balkonų (lodţijų) įstiklinimas pagal bendrą projektą
stiklinant visus projekte numatytus balkonus (lodţijas); stogų
rekonstravimas juos papildomai apšiltinant, įskaitant naujų
apšiltintų stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą);
fasadinių sienų apšiltinimas
Efektyvumas Įgyvendinant programą teikiama valstybės parama,
apmokant iki 50% valstybės remiamų priemonių investicijų sumos,
priklausomai nuo projekto energinio efektyvumo; maţas pajamas
gaunantiems asmenims visiškai arba iš dalies apmokant pradinį
įnašą, kredito draudimo įmoką, kreditą ir palūkanas.
Be to, kad teikiama finansinė parama projektams
įgyvendinti, numatoma:
Parengti atskirų gyvenamųjų rajonų (kvartalų)
modernizavimo investicinių programų finansavimo ir privačių
investuotojų dalyvavimo galimybių studiją, kurioje būtų išnagrinėti
minėtų programų finansavimo šaltiniai, teisiniai ir ekonominiai
investicijų skatinimo būdai, kartu parengiant techninę uţduotį
gyvenamojo rajono (kvartalo) modernizavimo demonstracinės
investicinės programos parengimui;
Parengti gyvenamojo rajono (kvartalo) modernizavimo
Page 16
16
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
demonstracinę investicinę programą;
Parengti tipinius daugiabučių namų modernizavimo
investicijų ir techninius projektus;
Tobulinti teisinę bazę, kad būtų galima pereiti prie
paprastesnių investicijų projektų rengimo ir derinimo procedūrų ir
efektyviau panaudoti valstybės biudţeto lėšas, skiriamas
daugiabučių namų modernizavimui finansuoti;
Tobulinti visuomenės informavimą ir švietimą daugiabučių
namų prieţiūros ir modernizavimo, racionalaus energijos išteklių
naudojimo klausimais, skatinti gyventojus imtis iniciatyvos
modernizuoti daugiabučius namus.
Įgyvendinus šią Programą bus modernizuota ne maţiau
kaip 70% daugiabučių namų (24000), kuriems statybos leidimai
išduoti iki 1993 metų (prieš sugrieţtinant reikalavimus pastatų
atitvarų šiluminėms charakteristikoms), bus sumaţintos šiluminės
energijos ir kuro sąnaudos modernizuotų daugiabučių namų
naudingojo ploto vienetui ne maţiau kaip 30%, palyginti su 2004
metais, taip pat bus pradėta kompleksiškai modernizuoti
gyvenamuosius rajonus (kvartalus) pagal savivaldybių parengtas
gyvenamųjų rajonų (kvartalų) modernizavimo investicines
programas.
Šiuo metu yra įgyvendinti 306 projektai.
Ši programa įgyvendina Lietuvos būsto strategiją (ţr. 5
lentelę).
Priemonė tiesiogiai susijusi su 9% lengvatiniu PVM tarifu
(ţr. 52 lentelę)
Jei ţinoma:
planuojami metiniai
energijos sutaupymai
2010 m. ir 2016 m.
Planuojami sutaupymai 2010 m. – 150 GWh, 2016 m. –
1700 GWh
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Įgyvendinama priemonė.
Įgyvendinimo pradţia – 2005 m.
Įgyvendinimo pabaiga – 2020 m.
8 lentelė. 2007–2013 m. periodo ES struktūrinių fondų (Sanglaudos skatinimo veiksmų
programos) aprašymas
Priemonės
pavadinimas
3. 2007–2013 M. PERIODO ES STRUKTŪRINIAI
FONDAI (SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ
PROGRAMA)
Kategorija Finansinis instrumentas
Regioninis
taikymas
Probleminės šalies teritorijos
Tikslinė grupė Gyvenamųjų pastatų sektorius.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27%, arba 15,7 TWh,
galutinės energijos.
Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos,
4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų,
0,5 TWh akmens anglių
Page 17
17
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Daugiabučių namų renovacija, didinant pastatų energijos
vartojimo efektyvumą.
Remiamos veiklos: daugiabučių namų modernizavimas
(šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas; langų keitimas;
balkonų (lodţijų) įstiklinimas pagal bendrą projektą; stogų
rekonstravimas – papildomas šiltinimas; įskaitant naujų apšiltintų
stogų įrengimą (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą); fasadinių
sienų šiltinimas)
Efektyvumas Bus teikiama finansinė parama daugiabučių namų
atnaujinimo projektams įgyvendinti.
Planuojama, kad iki 2015 m. bus atnaujinta 150
daugiabučių namų probleminėse šalies teritorijose, bus pagerinta
4100 asmenų būsto sąlygos
Jei ţinoma:
planuojami
metiniai energijos
sutaupymai 2010 m. ir
2016 m.
Planuojami sutaupymai 2010 m. – 0 GWh, 2016 m. – 50
GWh
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Įgyvendinama priemonė.
Įgyvendinimo pradţia – 2007 m.
Įgyvendinimo pabaiga – 2015 m.
9 lentelė. Energijos taupymo (būsto) demonstracinio projekto aprašymas
Priemonės
pavadinimas
4. ENERGIJOS TAUPYMO (BŪSTO)
DEMONSTRACINIS PROJEKTAS
Kategorija Finansinis instrumentas
Regioninis
taikymas
Nacionalinis lygmuo
Tikslinė grupė Gyvenamųjų pastatų sektorius.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27%, arba 15,7 TWh,
galutinės energijos.
Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos,
4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų,
0,5 TWh akmens anglių
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Gyvenamųjų namų renovacija, didinant pastatų energijos
vartojimo efektyvumą.
Įgyvendintos energijos taupymo priemonės: šilumos
punktų renovacija, langų ir durų keitimas bei remontas ir
sandarinimas, šildymo sistemų renovacija, balkonų stiklinimas,
pastato sienų ir stogų remontas bei apšiltinimas
Efektyvumas Teikta finansinė parama daugiabučių namų renovacijos
projektams įgyvendinti. Šio projekto galimybėmis pasinaudojo 550
daugiabučių namų savininkų bendrijų, įgyvendinusių 626
gyvenamųjų pastatų atnaujinimo projektus. Jo įgyvendinimo metu
įdiegtos energijos taupymo priemonės leido sutaupyti vidutiniškai
20–30 proc., o kai kuriais atvejais – 60–70 proc. šilumos
Jei ţinoma:
planuojami
Energijos sutaupymai 2010 m. – 20 GWh, 2016 m. – 20
GWh
Page 18
18
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
metiniai energijos
sutaupymai 2010 m. ir
2016 m.
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Įgyvendinta priemonė.
Įgyvendinimo pradţia – 1998 m.
Įgyvendinimo pabaiga – 2003 m.
10 lentelė. Katilų efektyvumo tikrinimo aprašymas
Priemonės
pavadinimas
5. Katilų efektyvumo tikrinimas
Kategorija Reglamentavimas / Finansinis instrumentas
Regioninis
taikymas
Nacionalinis lygmuo
Tikslinė grupė Gyvenamieji namai.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27%, arba 15,7 TWh,
galutinės energijos.
Namų ūkiuose suvartota 4,7 TWh malkų ir medienos
atliekų, 1,7 TWh gamtinių dujų, 0,5 TWh akmens anglių, 2,5 TWh
elektros energijos
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Privaloma tikrinti energijos vartojimo efektyvumą:
Šildymo katilų, deginančių neatsinaujinantį kietąjį arba
skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki
100 kW, atitiktis tikrinama kartą per trejus metus.
Šildymo katilų, deginančių neatsinaujinantį kietąjį arba
skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip
100 kW, atitiktis tikrinama kartą per dvejus metus.
Šildymo sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės
vardinės atiduodamosios galios katilai, atitiktis tikrinama vieną
kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo metu nuo šio
katilo pagaminimo praėjo daugiau kaip 15 metų
Efektyvumas Privalomas katilų bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15
metų katilais, skirtų gyvenamosioms patalpoms šildyti, atitikties
tikrinimas reglamentuotas Energetikos įstatymu ir finansuojamas
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos nustatyta
tvarka.
Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama
nemokamai
Jei ţinoma:
planuojami
metiniai energijos
sutaupymai 2010 m. ir
2016 m.
n/a
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Įgyvendinama priemonė.
Įgyvendinimo pradţia – 2007 m.
Įgyvendinimo pabaiga – neribota
11 lentelė. Oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo aprašymas
Page 19
19
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Priemonės
pavadinimas
6. Oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimas
Kategorija Reglamentavimas / Finansinis instrumentas
Regioninis
taikymas
Nacionalinis lygmuo
Tikslinė grupė Gyvenamieji namai.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27%, arba 15,7 TWh,
galutinės energijos.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 2,5 TWh elektros
energijos
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Privaloma tikrinti pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW
vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų
energijos vartojimo efektyvumo atitiktį kartą per trejus metus
Efektyvumas Privalomas oro kondicionavimo sistemų tikrinimas
reglamentuotas Energetikos įstatymu ir finansuojamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliotosios institucijos nustatyta tvarka.
Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama
nemokamai
Jei ţinoma:
planuojami
metiniai energijos
sutaupymai 2010 m. ir
2016 m.
n/a
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Įgyvendinama priemonė.
Įgyvendinimo pradţia – 2008 m.
Įgyvendinimo pabaiga – neribota
12 lentelė. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo gyvenamuosiuose namuose
skatinimo tvarkos aprašymas
Priemonės
pavadinimas
7. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
gyvenamuosiuose namuose skatinimo tvarkA
Kategorija Finansinis instrumentas
Regioninis
taikymas
Nacionalinis lygmuo
Tikslinė grupė Gyvenamieji namai.
2007 m. namų ūkiuose suvartota 27% arba 15,7 TWh
galutinės energijos.
Namų ūkiuose suvartota 5,8 TWh šilumos energijos,
4,7 TWh malkų ir medienos atliekų, 2,5 TWh elektros energijos,
1,7 TWh gamtinių dujų, 0,5 TWh akmens anglių
Galutinio
energijos vartojimo
efektyvumo didinimo
veiksmai
Gyvenamuosiuose namuose bus įrengiami atsinaujinančius
energijos išteklius naudojantys įrenginiai, kurie maţins perkamos
energijos kiekį
Efektyvumas Bus parengta atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo
gyvenamuosiuose namuose skatinimo tvarka, remiantis kuria bus
sukurti skatinimo mechanizmai atsinaujinančių energijos išteklių
Page 20
20
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
naudojimo projektams gyvenamuosiuose namuose įgyvendinti
Jei ţinoma:
planuojami
metiniai energijos
sutaupymai 2010 m. ir
2016 m.
n/a
Įgyvendinimo
stadija ir tikslus
periodas
Nauja priemonė (bus parengtas projektas).
Įgyvendinimo pradţia – 2010 m.
Įgyvendinimo pabaiga – nenustatyta
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija siekia sudaryti palankias sąlygas šalies
gyventojams būstui modernizuoti, maţinant energijos sąnaudas, reglamentuoja pastatų atitvarų
šilumines charakteristikas, pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir rengia pasiūlymus
Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl paramos būstui modernizuoti, maţinant energijos sąnaudas.
Lietuvos savivaldybės dalyvauja rengiant švietėjiškas visuomenės informavimo
priemones, padedančias efektyviai vartoti energiją ir energijos išteklius. Be to, savivaldybės
įgyvendina energijos vartojimo efektyvumo didinimo programas.
Šalies mokymo įstaigų kompetencijai priklauso tai, kad į energetikos objektus, įrenginius
statančių ir eksploatuojančių darbuotojų mokymosi programas būtų įtraukti efektyvaus energijos
bei energijos išteklių vartojimo klausimai.
Lietuvos šilumos tiekimo (ŠT) įmonės kasmet pagamina 11 TWh šilumos energijos.
Bendra šilumos gamybos įrenginių galia ŠT įmonėse sudaro apie 11.7 GW, tačiau šis potencialas
nėra pilnai išnaudojamas daugiausiai dėl labai sumaţėjusio vartojimo pramonėje. Paprastai
šilumos tiekimo tinklai yra per didelės galios. Daţnai juos tenka remontuoti ir geriau izoliuoti.
Šilumos gamybai daugiausiai naudojamos gamtinės dujos. Ten kur nėra gamtinių dujų,
įprastiniu kuru yra mazutas. Sparčiai plinta medienos atliekų panaudojimas šilumos gamybai,
tačiau jau atsiranda sunkumų dėl ribotų medienos išteklių. Šiaudais kūrenami katilai įrengti tik
kelėtoje savivaldybių ir todėl dar nevaidina ţymesnio vaidmens. Iš viso Lietuvoje apie 100
katilinių yra įrengti biokurą naudojantys šilumos gamybos įrenginiai bendros 350 MW galios.
Bendrais elektros ir šilumos gamybos (termofikaciniais) įrenginiais per metus
pagaminama apie 2 TWh elektros energijos. Tai sudaro maţdaug 15% nuo bendros elektros
energijos gamybos Lietuvoje. Termofikacinės elektros atleidimo į tinklus kaina įvairioms
elektrinėms yra skirtinga ir sudaro 87-124 Lt/MWh. Maţiausia ji yra moderniausioje Vilniaus
termofikacinėje elektrinėje.
Šilumos kainos vartotojams svyruoja 100-160 Lt/MWh intervale (be PVM). Kaip
taisyklė, didelėse šilumos tiekimo sistemose šilumos kainos yra maţesnės. Tebenaudojama
Page 21
21
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
vienanarė šilumos kaina, keletas bandymų pereiti prie dvinario šilumos tarifo vartotojams buvo
nesėkmingi. Tokio pobūdţio pasiūlymus neišvengiamai blokuodavo nepalanki visuomenės
nuomonė.
ŠT sistemų vertė Lietuvoje lygi maţdaug 3 mlrd. Lt. Tai yra didţiulis nacionalinis turtas,
sudarantis geras prielaidas Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrai. Šilumos tiekimas pasiţymi
lanksčiomis įvairaus kuro vartojimo galimybėmis ir sudaro pagrindą bendrai elektros ir šilumos
gamybai.
43% gyventojų (1.5 mln.) šildo savo būstus centralizuotai tiekiama šiluma. Dideliuose
miestuose tokie vartotojai vidutiniškai sudaro apie 75% gyventojų, o kai kur siekia net 90%. ŠT
sistemų plėtra yra susijusi su miestų plėtra, t.y., su naujų daugiabučių gyvenamųjų namų ir jų
rajonų statyba. Bendras šilumos tiekimo tinklų ilgis sudaro apie 2.4 tūkst.km. 70% šilumos
parduodama gyventojams, o likusieji 30% - pramonei ir kitiems vartotojams. Nuostoliai tinkluose
sudaro 15-20% nuo bendros šilumos gamybos.
85.4% bendro ploto daugiabučiuose namuose apšildoma naudojant centralizuotai
tiekiamą šilumą, 3.2% - gaminant šilumą vartotojų pastatuose įrengtais gamtinių dujų katilais ir
0.7% - elektriniais katilais. Likusieji 10.7% daugiabučių yra šildomi naudojant kitus šildymo
būdus, daţniausiai pastatuose įrengtus malkomis kūrenamus katilus. Tuo tarpu tik 1.7%
individualių namų yra prijungti prie šilumos tiekimo tinklų, o 88.6% - šildomi individualiais
malkomis ar ţymiai rečiau anglimi kūrenamais katilais ar krosnimis. 8.8% individualių namų
naudoja individualius gamtinių dujų katilus ir tik 0.9% - elektrinius katilus.
Iki 1991 m. statybos daugiabučiai namai pasiţymi blogomis šiluminėmis savybėmis.
Tokių namų lauko sienų šiluminė varţa vidutiniškai sudaro tik 0.9 [m2 K / W], kas yra 4 kartus
maţiau uţ oficialius Lietuvos standartų (1999) reikalavimus bei analogiškus Skandinavijos šalių
rodiklius. Tai lemia didelius šilumos nuostolius ir tuo pačiu didelį šilumos suvartojimą. Padėtis
su langais yra geresnė – jų šiluminė varţa tipiniais atvejais siekia 80% nuo standartinių
reikalavimų.
Daugiabučiuose namuose centrinės šildymo sistemos daţnai neturi šilumos reguliatorių,
kadangi sistemos buvo suprojektuotos tiekėjo reguliuojamai temperatūrai visame šilumos tiekimo
tinkle. Tai reiškia, kad butų savininkai iš esmės neturi kitų priemonių kaip tik paţeminti
kambario temperatūrą atidarant langus.
Kitose šaltesnio klimato juostose esančiose Europos šalyse, kurių miestuose paplitusi
daugiabučių gyvenamųjų namų statyba, į šilumos tiekimo sistemas buvo įdėtos didelės
investicijos. Šių šalių valdţia laiko šilumos tiekimą svarbiu darnios būsto šildymo plėtros
Page 22
22
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
elementu, turinčiu didelį pranašumą prieš individualius šildymo būdus, ypač atsiţvelgiant į
aplinkosaugos ir kuro diversifikavimo aspektus. Kai kuriose šalyse šilumos tiekimas yra smarkiai
remiamas ne tik per nacionalines energetikos programas, bet taip pat ir ES direktyvomis bei
programomis.
ŠT sistemoms reikia didelių investicijų ir ilgalaikės ekonominės perspektyvos. Šilumos
tiekimas ekonomine prigimtimi yra natūrali monopolija, todėl reikalingas šio ūkio planavimas
valstybės ir savivaldybių lygmenyje.
ĮSTATYMINĖ BAZĖ
Po 1997 m., kada šilumos tiekimo sistemų nuosavybės teisė ir atsakomybė uţ jų tinkamą
valdymą buvo perduotos iš valstybės savivaldybėms, Vyriausybės politika buvo neaiški ir
nepakankamai apibrėţta. Tuo metu vyravo poţiūris, kad Vyriausybė iš esmės neturi kištis į
sektorių, o savivaldybės privalo pačios susitvarkyti su naujais iššūkiais ir sektoriaus
problemomis. Kai kurios savivaldybės sėkmingai išsprendė naujus uţdavinius, ypač dideliuose
miestuose, kuriuose šilumos tiekimo įmonių turtas buvo didelis, o šilumos gamyba ir šilumos
tiekimo tinklai – gana geroje būklėje. Tačiau maţesniuose miestuose padėtis buvo sunkesnė. Ten
savivaldybės susidūrė su didelėmis neefektyvių šilumos tiekimo sistemų problemomis bei
ţymiomis šilumos tiekimo sąnaudomis. Daug savivaldybių sprendė šias problemas perduodant jų
šilumos ūkio valdymą privatiems operatoriams ilgalaikės nuomos pagrindu. Šiai dienai tai
padaryta kas penktoje savivaldybėje. Pagal šilumos tiekimo apimtis privatūs operatoriai valdo
40% viso Lietuvos šilumos ūkio.
Nuo 2000 m. padėtis pasikeitė. Tapo aišku, kad reikalinga daug geriau apibrėţta
Vyriausybės politika šilumos sektoriaus atţvilgiu. Prie paţangių permainų prisidėjo ir kai kurių
išsivysčiusių šalių parama. Daug projektų, skirtų sektoriaus problemoms spręsti, buvo vykdoma
ir finansuojama pagal dvišales Danijos, Švedijos paramos programas, taip pat pagal ES PHARE
programą.
Buvo atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija, kurią 2002 m. spalio 10 d. patvirtino
Seimas. Be svarbiausių problemų kitose energetikos srityse šilumos tiekimo strategijai buvo
skirtas didelis dėmesys. Visam energetikos sektoriui nustatyti tokie strateginiai tikslai:
Uţtikrinti patikimą ir saugų energijos tiekimą patiriant maţiausiai išlaidų ir kuo maţiau
teršiant aplinką, nuolat didinant energetikos sektoriaus veiklos efektyvumą;
Padidinti šilumos tiekimo sistemų efektyvumą;
Page 23
23
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Pasiekti, kad 2015-2020 mm. bendros elektros energijos ir šilumos gamybos įrenginiais būtų
pagaminama ne maţiau kaip 35% visos elektros energijos;
Siekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2010
m. sudarytų iki 12%.
Šilumos tiekimo sektoriuje strategija apibrėţė tokias pagrindines sektoriaus plėtros
gaires:
Įgyvendinti specialųjį šilumos ūkio planavimą savivaldybėse, taikant vartotojų zonavimo
principus;
Atsiţvelgiant į tam tikras ekonomines sąlygas, nuosekliai plėsti bendros elektros energijos ir
šilumos gamybos įrenginių pajėgumus;
Skatinti šilumos gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių bei buitinių
atliekų;
Sudaryti sąlygas konkurencijai tarp šilumos gamintojų;
Sudaryti vartotojams galimybę patiems reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį.
Svarbia valstybinės politikos dalimi tapo 2003 m. balandţio mėn. Seimo priimtas ir nuo
tų pačių metų liepos 1 d. įsigaliojęs Šilumos ūkio įstatymas. Juo buvo įteisintos nuostatos tokiose
svarbiose šilumos ūkio srityse kaip: konkurencija, specialusis šilumos ūkio planavimas, šilumos
tiekimo organizavimas, vartotojų šildymo įrenginių prieţiūra, vartotojų įrenginių atjungimai nuo
šilumos tiekimo tinklų ir centrinių šildymo sistemų, šilumos kainodara, investicijos, šilumos ūkio
valdymo perdavimas privatiems operatoriams ir kitos. Vyriausybė ir Ūkio ministerija patvirtino
daug poįstatyminių įstatymo įgyvendinimo aktų.
Įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui, Vyriausybė yra įpareigota rengti ir periodiškai
atnaujinti šilumos ūkio plėtros kryptis. Šio dokumento paskirtis – detalizuoti Nacionalinę
energetikos strategiją šilumos ūkyje bei nustatyti Vyriausybės veiksmus strategijai įgyvendinti.
2004 m. kovo 22 d. Vyriausybė patvirtino pirmas šilumos ūkio plėtros kryptis, kuriose nustatyta
eilė svarbių valstybinio lygmens priemonių šilumos sektoriuje: nustatyti rodikliai bendrų elektros
energijos ir šilumos gamybos pajėgumų plėtrai; numatytos priemonės aplinkos taršai iš šilumos
gamybos sumaţinti, vietinio ir atsinaujinančių kuro ir energijos naudojimui skatinti. Nustatytas
tikslas – 2010 m. uţtikrinti, kad 17% šilumos būtų pagaminama naudojant vietinį ir atsinaujinantį
kurą bei degias atliekas. Ši dalis 2020 m. turi pasiekti 23%.
Modernizuojant Lietuvos miestų šilumos ūkį ir atsiţvelgiant į numatomą Ignalinos AE
uţdarymą, šilumos tiekimo sistemos turi būti plėtojamos nuo elektrinių, gaminančių tiek elektros
energiją, tiek šilumą. Termofikacinėse elektrinėse pagaminta šiluma yra pati pigiausia, kadangi ji
Page 24
24
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
gaunama kaip šalutinis produktas elektros energijos gamyboje. Kol daugelis miestų šiuo metu
gali tik planuoti tokių elektrinių statybą, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Maţeikių ir Elektrėnų
savivaldybės kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis galėtų nedelsdamos imtis
iniciatyvos ir įgyvendinti jų ūkyje susidarančios atliekinės šilumos panaudojimo projektus.
Europos šalyse šilumos ūkis ir su juo susiję sektoriai yra reguliuojami labai įvairiai. Kai
kuriose šalyse dominuoja stiprus reguliavimas. Taip Danijoje ir Vokietijoje vietos valdţia turi
teisę įpareigoti vartotojus prisijungti prie šilumos tiekimo sistemos. Danijos šilumos tiekimo
sektorius yra gerai išplėtotas ir pagrįstas vartotojų zonų su skirtingais pastatų šildymo būdais
nustatymu. Šiame modelyje konkurencija tarp šilumos, elektros energijos ir kuro tiekėjų yra
atkeliama į planavimo stadiją. Kitos šalys, kaip Suomija ir Švedija taiko liberalesnį šilumos ūkio
reguliavimą. Vartotojas nėra verčiamas prisijungti prie šilumos tiekimo sistemos, išskyrus atvejus
kai jis atsikelia į naują rajoną ir privalo priimti šiam rajonui nustatytas sąlygas.
Iš paskutiniu laikotarpiu atsiradusių problemų paminėtina, kad Lietuvoje nemaţai
šilumos tiekimo įmonių šilumos gamybai naudoja vien tik mazutu dirbančius įrengimus ir todėl
šiuo laikotarpiu negali uţtikrinti ES Tarybos Direktyvomis 88/609/EC ir 2001/80/EC nustatytų
reikalavimų.
ES politika
ES energetinės politikos tikslai apima konkurencingumą, energijos tiekimo saugumą ir
aplinkos apsaugą.
Derybų dėl narystės metu, ES reikalaujant, Lietuva įsipareigojo iki 2005 m. uţdaryti
Ignalinos atominės elektrinės pirmąjį bloką, o iki 2009 m. - ir antrąjį. Visa tai buvo oficialiai
patvirtinta 2002 m. birţelio mėn. parengtoje Nacionalinėje energetikos strategijoje.
Energetika Europoje
Europos energetinę situaciją charakterizuoja keletas svarbių tendencijų. Jos yra tokios:
auganti energijos importo priklausomybė ir to pasekmės energijos tiekimo saugumui
vėl išaugęs Europoje organinio kuro vartojimas ir dėl to padidėję CO2 išmetimai
Šiuo metu ES šalyse apie 50% suvartojamos energijos yra importuojama. Pagrindinis
energijos šaltinis yra organinis kuras (nafta, anglis, gamtinės dujos), kuris sudaro 4/5 visos
suvartotos energijos iš kurios 2/3 yra importuojama. Daugiau nei 70% suvartojamos naftos ir
40% gamtinių dujų yra importuojama.
Nustatyta, kad be intervencijos į energetikos sektorių ši priklausomybė iki 2030 m. gali
išaugti iki 70%, kas dar labiau susilpnintų ES padėtį tarptautinėje energetikos rinkoje. Naftos
importas galėtų išaugti iki 90%, o gamtinių dujų - iki 70%.
Page 25
25
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
ES plėtra, prisijungus 10 naujų valstybių, šių tendencijų nepakeis.
13 lentelė. Importo priklausomybė ES valstybėse 2000 metais:
Visas
kuras
Kieta
s kuras
Nafta Gamti
nės dujos
ES-15 49.3% 51.2% 75.0
%
45.2%
Lietuva 59.5% 88.4% 94.8
%
100.0
%
Besijungi
ančios valstybės
29.9% -
17.4%
95.0
%
84.3%
ES-25 47.1% 30.8% 76.5
%
49.1%
ES strategija
Energija yra laikoma vienu iš pagrindinių faktorių, lemiančių Europos
konkurencingumą ir ekonominį vystymąsi. Taigi Europos Bendrija ypatingai pabrėţia energijos
politikos vystymą ir įgyvendinimą, siekiant pakeisti esamą padėtį.
2000 m. balandį, Komisija priėmė Efektyvaus energijos vartojimo veiklos planą.
Veiklos planas pabrėţia, kad ES energijos suvartojimas galėtų būti sumaţintas 18 %, lyginant su
esama situacija.
Pirminis ES energetikos politikos tikslas, kaip yra išdėstyta Ţaliojoje knygoje “Link
Europos saugaus energijos tiekimo strategijos“, kurį Europos Komisija priėmė 2000 m. lapkritį,
yra uţtikrinti energijos tiekimą visiems vartotojams prieinamomis kainomis, atsiţvelgiant į
aplinkos apsaugą ir skatinant sveiką konkurenciją Europos energijos rinkoje.
Aplinkos apsauga pastaraisiais metais buvo itin svarbi, kas ypač buvo pabrėţiama
pasirašant 1997 m. Kioto protokolą, kuriame ES įsipareigojo sumaţinti savo CO2 emisiją 8%,
lyginant su 1990 m. lygiu.
Siekiant sustiprinti tiekimo saugumą ir kovoti su klimato pokyčiais, Ţaliojoje Knygoje
sutelkiamas dėmesys į energijos poreikių valdymą. Pabrėţiama, jog ES turi maţai veiksmų
laisvės energijos tiekimo srityje. Tačiau yra manoma, jog reiktų sutelkti dėmesį ties energijos
poreikio prieţiūra. Šiame kontekste Ţalioji knyga rekomenduoja keisti vartotojų įpročius ir
Page 26
26
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
diversifikuoti energijos išteklius. Naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių propagavimas yra
pagrindinis prioritetas.
Tam, kad tikslai būtų pasiekti, Ţalioji knyga siūlo strategiją kaip sutvirtinti ES
veiksmus per teisės aktų leidybą bei finansinę paramą. Nauji teisės aktų pasiūlymai jau buvo
parengti kartu su strategija, kaip pavyzdţiui „Ţalios“ elektros direktyva.
2002 m. Komisija paskelbė naują daugiametę veiklos programą (2003-2006)
energetikos srityje: „Darni energija Europai“, kuria yra įgyvendinamas Ţaliojoje knygoje
nustatytas veiksmų planas. Šia programa siekiama uţtikrinti saugų energijos tiekimą bei taip pat
siekiama sustiprinti esamas paramos programas.
Vidinė energijos rinka
Vieningos rinkos sukūrimas yra pagrindinis Europos Bendrijos prioritetas ir ES
energetinės politikos dalis. Šia vieninga energijos rinka siekiama uţtikrinti, kad elektra ir dujos
ES būtų parduotos konkurencingai ir veiksmingiausiu būdu, sumaţinant kaštus. Kad
konkurencija veiktų, ES teisės aktų pagalba siekia uţtikrinti nediskriminacinį, skaidrų ir
tinkamai įkainotą priėjimą prie dujų ir elektros tinklų. Vieninga energijos rinka svarbi ginant
energijos vartotojus.
Svarbus ţingsnis visame procese buvo 1996 ir 1998 Direktyvų dėl bendrų taisyklių
elektrai ir dujoms priėmimas. Šios Direktyvos uţtikrino laisvą elektros ir dujų judėjimą
Bendrijos viduje. Liberalizavus elektros ir dujų rinkas, 1999 ir 2000 m. atsivėrė keliai į jas
pagrindiniams vartotojams.
Siekiant paspartinti vidinės rinkos sukūrimą, naujos, pataisytos dujų ir elektros
direktyvos įsigalios nuo 2004 m. birţelio (2003/54/EB, 2003/55/EB). Šios direktyvos atvers
elektros ir dujų rinkas visiems ne-namų ūkio vartotojams iki 2004 m. birţelio ir visiems
vartotojams- iki 2007 m. birţelio.
Atsinaujinantys energijos ištekliai
Energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių vaidina pagrindinį vaidmenį
diversifikuojant energijos šaltinius bei maţinant poveikį aplinkai. 1997 m. Baltoji knyga pateikė
strategiją ir Bendrijų veiksmų planą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui, kuriuo
siekia padvigubinti atsinaujinančių energijos šaltinių proporciją ES bendrame vidaus energijos
vartojime nuo 6% 1997 m. iki 12% 2010 m.
Europos Parlameno ir Tarybos direktyva dėl elektros, pagamintos naudojant
atsinaujinančius energijos šaltinius buvo priimta 2001m. rugsėjo mėn. (2001/77/EC) siekiant
padidinti „ţaliosios“ elektros procentą ES.
Page 27
27
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Kolektyvinis ES-25 tikslas 2010 m. yra atsinaujinančios energijos dalį padidinti iki 21%.
14 lentelė. Nacionaliniai 2010 m. tikslai valstybėms narėms atsinaujinančių energijos
išteklių(AEI) srityje:
AEI % 1997 m. AEI % 2010 m.
Lietuva 3.3% 7.0%
ES-25 12.9% 21.9%
Energijos poreikių valdymas
Statybos sektorius apima 40% viso ES suvartoto energijos kiekio. Šis sektorius yra
potencialiausias pagal energijos efektyvumą. Energijos efektyvumo tikslas buvo išdėstytas
ankstesniuosiuose teisės aktuose. Tarp pagrindinių Bendrijų teisės aktų šiame sektoriuje yra
Katilų direktyva (92/42/EEC), Statybos direktyva (89/106/EEC), bei pastatų aprūpinimas SAVE
direktyvoje (93/76/EEC).
Katilų direktyva apibrėţia efektyvumo reikalavimus naujiesiems karšto vandens
katilams, naudojantiems skystą kurą ar dujas, kurių našumas nemaţesnis nei 4 kW ir nedidesnis
nei 400 kW.
SAVE direktyvos tikslas yra valstybėse narėse pasiekti uţdavinį - apriboti anglies
dioksido emisiją, gerinant energijos efektyvumą. Tai bus pasiekta, įgyvendinant programas
tokiose srityse kaip:
Šilumos ir karšto vandens apmokestinimas priklauso nuo realaus suvartojimo
Reguliari katilų prieţiūra
Naujų pastatų apšiltinimas
Energijos auditas
Direktyva dėl pastatų energetinių savybių (2002/91/EB) galioja nuo 2003 m. sausio. Ji
prisideda prie priemonių, kurių tikslas yra visose valstybėse narėse pagerinti komercinių ir
privačių pastatų energetines savybes. Tai teisės aktų sistema, kuri apriboja energijos vartojimą
pastatų sektoriuje ir uţtikrina kad pastatų standartais visoje Europoje bus uţtikrinamas energijos
vartojimo maţinimas.
Komisija 2003 m. pateikė naują projektą Direktyvai dėl energijos paslaugų efektyvumo
gerinimo galutiniam vartotojui, kuris padidintų kaštų efektyvumą ir efektyvų galutinį energijos
vartojimą valstybėse narėse. Siūlomame projekte nustatyti Valstybėse narėse privalomi energijos
taupymo bei efektyvaus energijos aprūpinimo tikslai 2006-2012 m. periodui. Direktyva
skatinama uţtikrinti, kad energijos tiekėjai pasiūlytų tam tikro lygio energijos paslaugas tam
Page 28
28
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pačiam laikotarpiui. Yra numatyta, kad dalis sutaupytos energijos gali būti efektyviai realizuota
per energijos paslaugas bei per kitas galutinio naudojimo efektyvumo priemones.
2003 m. viduryje Komisija pateikė susistemintą direktyvą dėl ekologiškų produktų
naudojimo energijos gamybai, kas suaktyvintų minimalius efektyvumo reikalavimus arba
skatintų savanoriškus susitarimus šioje srityje.
Kioto mechanizmai
Europos Komisija 2003 m. išleido Europos klimato pokyčių programą. Šios programos
tikslas nustatyti ir vystyti visus reikalingus ES strategijos elementus, kurie padėtų įgyvendinti
Kioto protokolą.
Kaip dalį Veiksmų plano, Komisija priėmė Direktyvą 2003\87\EB, kuri nustatė šiltnamio
efektą sukeliančių dujų emisijų normų pardavimą bendrijos viduje.
Prekyba išmetamų dujų normomis išsiplėtusioje Europoje prasidės 2005 m. sausio 1 d. Ji
apims energijos gamybos ir energijos intensyvumo įrenginius (katilus >20MW). Valstybės narės
nustatys šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ribas, paskirstydamos „leistiną emisiją“.
Kuomet prasidės prekyba 2005 m. įmonės, neišnaudojančios leistinos emisijos normos, galės ją
parduoti įmonės, kurios susiduria su sunkumais, siekdamos laikytis emisijos ribų reikalavimų.
Leistina CO2 norma bus kasmet perskirstyta nacionaliniu kiekvienos valstybės narės lygiu.
ES direktyva nustato baudas, jei emisija viršija leistiną normą, nustatytą įrenginiams (40 eurų
tonai CO2, 2005-07; 100 eurų tonai CO2, 2008-12). Paveiktos pramonės šakos gali išvengti šių
baudų, prekyboje pagal naująją ES sistemą pirkdamos papildomą kiekį leidimų iš tų sektorių,
kurie tais metais turėjo perteklių.
Europos Parlamentas 2004 m. balandį priėmė naują Direktyvą, kuri leis Europos įmonėms,
dalyvaujančioms emisijos normų prekyboje skaičiuoti kreditus nuo emisijos sumaţinimo
projektų visame pasaulyje pagal jų įsipareigojimus ES emisijų prekiavimo schemai. Schema
papildo „Švaraus vystymosi mechanizmo“ ir „Bendro įgyvendinimo“ mechanizmus, nustatytus
1997m. Kioto protokolo.
Pagal Kioto protokolo „Švaraus vystymosi mechanizmas“ ir „Bendro įgyvendinimo“
mechanizmus vyriausybės įgalinamos vykdyti emisijos maţinimo projektus uţsienyje ir
skaičiuoti, kiek pavyko pasiekti lyginant su asmeniniais Kioto planais. „Bendro įgyvendinimo“
projektai gal būti pradėti kitose pramoninėse valstybėse, kurios turi kiekybinius emisijos
maţinimo planus nustatytus Kioto protokolo. „Švaraus vystymosi mechanizmo“ projektai gali
būti vadovaujami besivystančių valstybių, neturinčių kiekybinių tikslų.
Page 29
29
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2002 m. lapkričio 19d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Kioto protokolą. Pagal
Kioto protokolą Lietuva įsipareigoja sumaţinti išmetamų teršalų kiekį iki 8% 2008 -2012 m.
laikotarpiu, lyginant su išmetamų teršalų kiekio lygiu 1990 m.
Lietuvos nacionalinis apyvartinis taršos leidimų paskirstymo 2005-2007 m. planas buvo
nusiųstas Komisijai 2004 m. geguţės 1d. Jame buvo įtraukti leidimai šilumos energijos gamybai
bei prekybai. Pagal šį planą visas leidimų kiekis, kuris turi būti paskirstytas šilumos energiją
sukuriančiam sektoriui 2005 – 2007 m. periodui, prieš tai įvertinus techninių santaupų
potencialą, yra 8,57 Mt. Vidutiniškai 2,86 Mt. bus kasmet paskirstyta įmonėms. Kita dalis
leidimų, maţdaug 130kt (43kt kasmet), bus paskirstytos aukciono metu. Visas leidimų kiekis
nuo 2005 m. iki 2007 m.yra 42,518 Mt.
Kitų teršalų, nei sukeliančių šiltnamio efektą, maţinimas
Oro kokybė yra viena iš sričių, kur Europa pastaraisiais metais buvo itin aktyvi. Europos
Tarybos tikslas buvo suformuoti visą apimančią strategiją, nustatant ilgalaikius oro kokybės
tikslus. Buvo priimta eilė direktyvų, tam kad būtų kontroliuojamas konkrečių teršalų lygis bei
stebima jų koncentracija ore.
Europos Tarybos direktyva dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo 96/62/EB įvedė
naujus oro kokybės standartus keliamus oro teršalams ir nustatė tvarkaraštį panašių direktyvų
parengimui.
Europos Tarybos direktyva dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės 96/61/EB
nustatė bendras taisykles dėl pramoninių įrenginių leidimo. Iš esmės ši direktyva siekia
minimizuoti taršą visoje ES. Visi įrenginiai, išvardyti direktyvos pirmajame priede, kaip
reikalaujama turi įgyti autorizaciją (leidimą) iš valdţios ES valstybėse. Neturint leidimo, jiems
veikti neleidţiama. Ši direktyva valstybių narių turi būti pilnai įgyvendinta iki 2007 m. spalio.
Europos Tarybos direktyva dėl sieros kiekio sumaţinimo tam tikrose skystojo kuro rūšyse
1999/32/EB. Ja siekiama uţtikrinti, kad nuo 2003 m. sausio 1d. mazutas, kuriame esantis sieros
keikis viršija 1 masės procentą, ES šalyse nebus naudojamas. Lietuva įsipareigoja uţtikrinti
pilną šios direktyvos vykdymą vėliausiai iki įstojimo dienos. Leidimai turi remtis geriausiais
prieinamais gamybos būdais, kurie yra apibrėţti direktyvos 2 straipsnyje.
Didelių kuro deginimo įrenginių direktyva nustato emisijos ribų vertes didesnėms nei 50
MWth jėgainėms. Direktyvos tikslas yra palaipsniui maţinti metines SO2, NOx emisijas iš
esamų įrenginių ir nustatyti SO2, NOx, bei kietųjų dalelių emisijos ribų vertes naujiems
įrenginiams.
Page 30
30
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl tam tikriems atmosferos teršalams numatomų
nacionalinių didţiausių leistinų emisijos ribų 2001/81/EB. Šios direktyvos tikslas yra apriboti
rūgštinančiųjų ir eutrofikuojančiųjų teršalų ir ozono pirmtakų išmetimus, kad būtų pagerinta
Bendrijos aplinkos ir ţmonių sveikatos apsauga nuo pavojų, kuriuos sukelia nepageidaujami
rūgštėjimo, dirvoţemio eutrofikacijos ir paţemio ozono poveikiai, bei siekti ilgalaikių tikslų:
neviršyti kritinių lygių ir kiekių, veiksmingai apsaugoti visus ţmones nuo pripaţintų pavojaus
rūšių, kuriuos sukelia atmosferos tarša, nustatant didţiausias leistinos emisijos ribas, atskaitos
tašku imant 2010 ir 2020 metus, taip pat naudojant paskesnes apţvalgas, kaip numatyta 4 ir 10
straipsniuose
Lietuvos būsto sektorių reglamentuoja 6 pagrindiniai įstatymai: Lietuvos Respublikos
civilinis kodeksas (Ţin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų
bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti
įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo
įstatymas (Ţin., 1997, Nr. 65-1558), Lietuvos Respublikos ţemės įstatymas (Ţin., 1994, Nr. 34-
620) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Ţin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597)
[24].
ES regioninės politikos tikslams siekti Lietuva gaus paramą iš keturių struktūrinių fondų:
Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Europos ţemės ūkio
garantijų ir orientavimo fondo orientavimo skyriaus (EŢŪ-GOF) ir Ţuvininkystės orientavimo
instrumento (ŢOFI) bei atskiro Sanglaudos fondo.
Lietuvos šilumos tiekimo įmonės paramą galės gauti iš ERPF pagal Bendrajame
programavimo dokumente numatytą priemonę:”Energijos tiekimo stabilumo, prieinamumo ir
didesnio energetikos efektyvumo uţtikrinimas”. Šios priemonės tikslas yra uţtikrinti energijos
tiekimo vartotojams stabilumą, patikimumą, lankstumą ir prieinamumą bei didinti energijos
vartojimo efektyvumą, taip pat formuojant stabilesnio ir labiau prognozuojamo augimo pagrindą.
Vienas iš šios priemonės uţdavinių yra sumaţinti priklausomybę nuo energijos importo,
diversifikuojant kuro rūšis ir pereinant prie vietinių ir atsinaujinančių energijos šaltinių
naudojimo. Bendrojo programavimo dokumento nurodoma, kad šios veiklos rūšių grupės tikslas
yra pamėginti spręsti minėtą problemą investuojant į šilumos gamybos įrenginių plėtrą,
atnaujinimą ir modernizavimą, skatinant diegti technologijas, leidţiančias efektyviai naudoti
energijos išteklius šilumos gamybai, pritaikyti katilus naudoti vietinius ir atsinaujinančiuosius
energijos šaltinius arba, kai tai ekonomiškai tikslinga, gamtines dujas, ar veikti kombinuotu
šilumos ir elektros energijos gamybos technologiniu ciklu (CHP). Atnaujinant katilines ir
Page 31
31
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pritaikant katilus deginti gamtines dujas, reikia atlikti CHP alternatyvos ekonominio pagrįstumo
įvertinimą.
Specifiniai šios priemonės atrankos kriterijai, t.y pirmenybė projektams bus teikiama
atsiţvelgiant į šiuos kriterijus:
neigiamo poveikio aplinkai maţinimą;
energijos tiekimo patikimumo didinimą;
atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir skatinimą naudoti tokius išteklius;
energijos vartojimo efektyvumo didinimą;
šiuolaikinių technologijų diegimą.
Įsigaliojęs 2001 m. liepos 1d. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja
turtinius santykius ir numato bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formas: daugiabučio namo
savininkų bendrija, valdymas jungtinės veiklos sutarties pagrindu arba bendrojo naudojimo
objektų administratoriaus skyrimas.
Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Ţin., 1995,
Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639, 2001, Nr. 91-3187, 2004, Nr. 25-758) nenumato privalomosios
narystės bendrijoje. Tai sunkina daugiabučių namų bendros nuosavybės valdymą.
Gyvenamosios aplinkos poveikis sveikatai priklauso nuo daugelio veiksnių: drėgmės,
triukšmo, ventiliacijos, oro taršos, cheminių medţiagų ir kita. Šiuos veiksnius reglamentuoja
higienos normos.
Daugeliu atvejų vietoj šių veiksnių prevencijos stengiamasi sumaţinti neigiamo jų
poveikio ţmogaus sveikatai efektą.
Rengiami teisės aktai turi atitikti ţmonių sveikatos saugos reikalavimus, jų nuostatos
privalo numatyti kiekvieno gyventojo ir gyvenamosios aplinkos išsaugojimą.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei
daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas (Ţin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188;
2005, Nr. 47-1554; 2009, Nr. 93-3961). Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos
šeimoms ir asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti,
statyti ar rekonstruoti (įsigyti) bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių socialinio
būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos
sąlygas ir tvarką. Taip pat šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims
(šeimoms), turintiems (turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui
pirkti, statyti (rekonstruoti), daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) ir savivaldybių
socialinio būsto fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto
Page 32
32
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
nuomos sąlygas ir tvarką. Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą
teikiama šeimoms, taip pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja
vienas iš sutuoktinių (tėvų) arba jų įgaliotas asmuo.
Šiame įstatyme tarp kitų apibrėţtos šios sąvokos:
Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos
gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.
Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų
patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų
Daugiabučio namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais iš dalies arba visiškai
atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inţinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.
Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais
atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inţinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar)
kuriais uţtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyto Valstybės paramos daugiabučiams namams
modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsiţvelgdamos į valstybės biudţeto
asignavimus daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti. Šiose taisyklėse turi būti
nustatytas didţiausias valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydis.
3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų
projektų energinio efektyvumo įgyvendinimui būtina įdiegti šiuos daugiabučių namų savininkų
lėšų kaupimo principus daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui):
1) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti asmenines lėšas,
kurios bus skiriamos daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui).
Daugiabučių namų, kuriuose nėra įsteigtos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų
bendrijos arba kurių savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, butų ir kitų patalpų
savininkų įnašus daugiabučių namų modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) renka ir
kaupia teisės aktų nustatyta tvarka paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų
administratoriai. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai butų ir kitų
patalpų savininkų įnašus renka ir kaupia Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
geguţės 23 d. nutarimu Nr. 603, nustatyta tvarka;
2) daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrija arba kurio savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, butų ir kitų patalpų
Page 33
33
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
savininkų maţiausią įnašo daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų
įgyvendinimui) dydį nustato patys savininkai bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutarties
nustatyta tvarka. Daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrija arba kurio savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, maţiausio įnašo
daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) apskaičiavimo metodiką
ir jo išvestinį dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
4. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų
savininkų įnašų daugiabučių namų modernizavimui rinkimą, kaupimą ir panaudojimą kontroliuoja
savivaldybių vykdomosios institucijos.
Šio Įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja Valstybės paramos daugiabučiams namams
modernizuoti finansavimą. Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama iš
Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų
modernizavimo programai.
Šio Įstatymo 5 skirsnis reglamentuoja Valstybės paramą daugiabučiams namams
atnaujinti. Valstybės paramos teikimo sąlygos ir būdai, lėšų kaupimas daugiabučiams namams
atnaujinti (modernizuoti).
1. Valstybės parama daugiabučio namo butų savininkams, įgyvendinantiems daugiabučio
namo atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtiną Daugiabučių namų
atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas,
teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne
maţesnė kaip D (šiluminės energijos sąnaudos 110–145 kwh/m2/metus, priklausomai nuo namo
dydţio pagal Vyriausybės nustatytą klasifikaciją) pastato energinio naudingumo klasė, kuri
nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius
reglamentus.
Valstybės parama daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikiama ir jos
administravimo išlaidos padengiamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto ir
Privatizavimo fondo lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)
programai, 20 procentų akcizo pajamų, gautų uţ energinius produktus, ir kitų lėšų, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Valstybės parama nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems
gyvenantiems asmenims kompensuojant kreditą ir palūkanas teikiama pagal Piniginės socialinės
paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 patvirtintos
„Daugiabučių namų modernizavimo programa ir Valstybės paramos daugiabučiams namams
Page 34
34
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklės“ (Ţin.,
2004, Nr. 143-5232; 2005 Nr.78-2839; 2008, Nr. 36-1282, Nr. 68-2590; 2009, Nr. 34-1292,
Nr.112-4776). Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui
įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Ţin., 1992,
Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2009, Nr. 93-3961), Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos
programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodţio 9 d. nutarimu Nr. XI-52
(Ţin., 2008, Nr. 146-5870), ir Lietuvos būsto strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Ţin., 2004, Nr. 13-387), tikslą – uţtikrinti
efektyvų esamo būsto naudojimą, prieţiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos
išteklių naudojimą. Šios programos įgyvendinimo laikotarpis atitinka Lietuvos būsto strategijos
įgyvendinimo laikotarpį – iki 2020 metų.
Lietuvoje daugiau kaip 60 procentų daugiabučių namų pastatyta per praėjusio amţiaus
paskutinius keturis dešimtmečius. Tada vyravo stambiaplokščių daugiabučių namų statyba. Tokie
daugiabučiai namai neekonomiški energijos vartojimo poţiūriu, juos eksploatuoti ţiemą brangu,
todėl maţas pajamas gaunantys gyventojai neišgali sumokėti uţ šilumą. Dalį išlaidų šilumai ir
karštam vandeniui nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims kompensuoja
valstybė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių gyventojų Lietuvoje yra
apie 4 procentus. Didėjant energijos kainoms, vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės
biudţeto lėšų reikia skirti kompensacijoms. Daugelį energijos išteklių Lietuva importuoja, todėl
tai neigiamai veikia jos mokėjimo balansą. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant
energijos ištekliams, vis opesnė racionalaus energijos vartojimo problema. Jos negali išspręsti
pavieniai butų savininkai: reikia kompleksiškai atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus,
pereiti prie gyvenamųjų namų rajonų (kvartalų) atnaujinimo (modernizavimo), įskaitant
inţinerinės ir socialinės infrastruktūros atnaujinimą. Taigi tikslinga šį mechanizmą tobulinti
naudojant Europos Sąjungos ir kitų fondų paramą, privačių finansuotojų lėšas, didinant
savivaldybių vaidmenį.. Nuo 1996 metų Lietuvos Respublikoje buvo įgyvendinamas Energijos
taupymo (būsto) demonstracinis projektas, pagal kurį sudarytos finansinės, teisinės, institucinės
galimybės atnaujinti daugiabučius namus. Įgyvendinant šį projektą, daugiabučių namų
modernizavimo investicijų projektai buvo finansuojami Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto
ir Pasaulio banko įsteigto apyvartinio fondo lėšomis. Nuo 2005 metų pagal šią programą
įgyvendinami daugiabučių namų modernizavimo projektai finansuojami valstybės biudţeto,
gyventojų ir komercinių bankų suteiktų paskolų be uţstato lėšomis. Šiai programai įgyvendinti
konkurso būdu atrinkti 7 komerciniai bankai, su kuriais būsto savininkai pasirašė apie 300 paskolų
Page 35
35
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
sutarčių uţ daugiau kaip 83 mln. litų. Šios programos įgyvendinimo pradţioje norinčių
pasinaudoti jos galimybėmis butų savininkų buvo gerokai maţiau negu skirta lėšų. Valstybės
parama 2007 metais padidinta nuo 30 iki 50 procentų. Brangstanti šilumos energija paskatino
daugiabučių namų gyventojus aktyviau pasinaudoti šios programos teikiamomis galimybėmis.
Investicijų projektų gausėjo, tačiau dėl valstybės paramai skirtų lėšų stokos nuo 2008 metų
birţelio nauji daugiabučių namų modernizavimo projektai nebuvo priimami, todėl teko ieškoti
naujų šios programos finansavimo galimybių. Europos Komisija 2008 metais pritarė, kad 86 mln.
litų iš Ignalinos 2007–2013 metų programos lėšų būtų naudojama energijos efektyvumo
priemonėms įgyvendinti daugiabučiuose namuose. Sukurtas daugiabučių gyvenamųjų namų
atnaujinimo (modernizavimo) finansavimo kreditavimo mechanizmas naudojant komercinių
bankų ir kitų kredito įstaigų kreditinius išteklius, gyventojų lėšas, valstybės biudţeto, savivaldybių
lėšas sudarė sąlygas gyventojams modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose jie
gyvena, tačiau valstybės paramai reikalingų lėšų stoka stabdė šios programos įgyvendinimą.
Šios programos įgyvendinimas skatintas ir didinant savivaldybių vaidmenį. Iš pradţių
būsto atnaujinimo programą turėjo tik Vilniaus miesto savivaldybė, kuri kitų miestų
savivaldybėms tapo geru pavyzdţiu, kaip rengti ir įgyvendinti būsto atnaujinimo (modernizavimo)
programas. Šiuo metu apie pusė šalies savivaldybių papildomai skatina būsto savininkus – teikia
jiems papildomą paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektams
parengti ir įgyvendinti. Daug ekonomiškai išsivysčiusių valstybių įgyvendina valstybės remiamas
pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programas, kurios daţniausiai siūlo lengvatinį finansavimą,
informacinę ir kitokią paramą daugiabučių namų savininkams, nepasiturinčioms šeimoms,
savivaldybėms, švietimo ir mokslo institucijoms, ligoninėms ir kitoms įstaigoms. Programų
dalyviams kompensuojama dalis projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidų. Paprastai tokios
programos socialiai orientuotos. Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų – uţtikrinti
efektyvų esamo būsto naudojimą, prieţiūrą, atnaujinimą (modernizavimą) ir racionalų energijos
išteklių vartojimą. Strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų pagal galimybes ir ekonominį
tikslingumą bus atnaujinti (modernizuoti) esami daugiabučiai namai, jų inţinerinė techninė įranga.
Šios programos programos tikslas – skatinti daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti
(modernizuoti) daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energinių
išteklių naudojimo ir biudţeto išlaidų maţinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti.
Šios programos uţdaviniai:
1. uţtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus
įgyvendinti energiniu poţiūriu efektyvius atnaujinimo (modernizavimo) projektus;
Page 36
36
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2. skatinti daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą) – viešinti jį, informuoti ir
konsultuoti daugiabučių namų butų savininkus, rengti tipinius ir demonstracinius projektus,
galimybių studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius ir panašiai.
Pagal šią programą valstybės paramos, taip pat savivaldybių, ES struktūrinių fondų,
gyventojų ir kitomis lėšomis iki 2020 metų bus siekiama modernizuoti 70 procentų (24 000)
daugiabučių namų, kurių statybos leidimai išduoti iki 1993 metų, šiluminės energijos sąnaudos
modernizuotų daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui sumaţės iki 30 procentų, palyginti su
šiluminės energijos sąnaudomis prieš namo atnaujinimą (modernizavimą), apie 400 tūkst. tonų per
metus sumaţės išmetamo į atmosferą anglies dioksido.
Savivaldybėms rekomenduojama naudoti papildomas daugiabučių namų savininkų
skatinimo atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus priemones. Įgyvendinant veiksmingą
regionų urbanistinę politiką, savivaldybėms rekomenduojama rengti grupės daugiabučių namų,
pavienių gyvenamųjų rajonų (kvartalų) atnaujinimo programas, esant galimybėms finansiškai
remti daugiabučių namų savininkus, rengiančius ir įgyvendinančius atnaujinimo (modernizavimo)
projektus, teikti pirmenybę projektams, kurie įgyvendinami pagal savivaldybių parengtas šią
programą atitinkančias grupės daugiabučių namų ar gyvenamųjų rajonų (kvartalų) atnaujinimo
(modernizavimo) programas.
Daugiabučių namų butų savininkai, siekdami dalyvauti šioje programoje ar ją
atitinkančiose savivaldybių patvirtintose programose, rengia atnaujinimo (modernizavimo)
projektus. Šie projektai rengiami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamą tvarkos aprašą. Juose turi
būti numatoma pasiekti ne maţesnę nei D pastato energinio naudingumo klasę, sumaţinti
skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas ne maţiau kaip 20 procentų, palyginti su šiluminės
energijos sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo, ir uţtikrinti, kad įgyvendinus projektą
skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos, atsiţvelgiant į namo dydį, neviršytų dydţių,
nurodytų 2 priede.
Ši programa įgyvendinama daugiabučių namų butų savininkų, finansuotojų, valstybės ir
savivaldybių biudţetų, ES struktūrinių fondų, Ignalinos 2007–2013 metų programos ir kitomis
lėšomis. Šiai programai įgyvendinti ir finansuoti steigiamas Kontroliuojantysis fondas, kuris
formuojamas pagal Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos plėtros banko
tarybos iniciatyvą JESSICA (Joint European Support for Susstainable Investment in City Areas) iš
ES struktūrinių fondų, valstybės biudţeto, tarptautinių institucijų ir finansuotojų lėšų. Daugiabučių
namų butų savininkams, įgyvendinantiems pagal šią programą ar ją atitinkančias savivaldybių
patvirtintas programas parengtus atnaujinimo (modernizavimo) projektus, teikiama Lietuvos
Page 37
37
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti
(modernizuoti) įstatyme nustatyta valstybės parama valstybės remiamoms daugiabučių namų
atnaujinimo (modernizavimo) priemonėms, nurodytoms 3 priede, įgyvendinti.
Šiame Įstatyme yra aprašomos ir daugiabučio namo skaičiuojamosios šiluminės energijos
sąnaudos.
1. Kai planuojama pasiekti D energinio naudingumo klasę, atnaujinimo (modernizavimo)
projekte skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos, atsiţvelgiant į namo dydį, turi būti ne
didesnės kaip:
1.1. 110 kwh/m2/metus, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiau kaip 3000
kv. metrų;
1.2. 130 kwh/m2,/metus, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki 3000 kv.
metrų;
1.3. 145 kwh/m2/metus, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne daugiau kaip 500
kv. metrų.
2. Kai planuojama pasiekti C energinio naudingumo klasę, atnaujinimo (modernizavimo)
projekte šiluminės energijos sąnaudos, atsiţvelgiant į namo dydį, turi būti ne didesnės kaip:
2.1. kai šildymui naudojama energija iš šilumos tinklų:
2.1.1. 80 kwh/m2/metus, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – daugiau kaip 3000
kv. metrų;
2.1.2. 100 kwh/m2/metus, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – nuo 501 iki
3000 kv. metrų;
2.1.3. 115 kwh/m2/metus, kai daugiabučio namo naudingasis plotas – ne daugiau kaip
500 kv. metrų;
2.2. 115 kwh/m2/metus, nesvarbu, koks daugiabučio namo naudingasis plotas, kai
šildymui naudojama energija ne iš šilumos tinklų.
Valstybės remiamos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) priemonės
I. Energinį efektyvumą didinančios priemonės
1. Šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas:
1.1. šilumos punkto ar katilinės (individualių katilų) ir karšto vandens ruošimo
įrenginių keitimas ar rekonstravimas
1.2. balansinių ventilių stovams įrengimas
1.3. vamzdynų šiluminės izoliacijos pagerinimas
1.4. šildymo vamzdynų ir prietaisų keitimas
1.5. individualios šilumos apskaitos, daliklių ir termostatinių ventilių įrengimas
butuose
Page 38
38
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
1.6. karšto vandens sistemos vamzdynų ir įrenginių keitimas ar pertvarkymas
1.7. ventiliacijos sistemos keitimas ar pertvarkymas
2. Langų ir lauko durų keitimas:
2.1. langų keitimas
2.2. lauko durų keitimas
3. Stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą (išskyrus patalpų
pastogėje įrengimą)
4. Balkonų (lodţijų) įstiklinimas pagal vieną projektą
5. Fasadinių sienų šiltinimas
6. Rūsio perdangos šiltinimas
7. Cokolio šiltinimas
8. Alternatyvios energijos šaltinių (saulės, vėjo ir panašiai) įrangos įrengimas
II. Kitos atnaujinimo (modernizavimo) priemonės
9. Liftų kapitalinis remontas ar keitimas
10. Kitų pastato bendrojo naudojimo inţinerinių sistemų (nuotekų sistemos,
elektros instaliacijos, priešgaisrinės saugos įrenginių, geriamojo vandens vamzdynų
ir įrenginių keitimas ar pertvarkymas)
Lietuvos sveikatos sistemos įstatyme (Ţin., 1997, Nr. 67-1661) veinas iš sveikatinimo
veiklos tikslų yra: ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę. Gyvenimo
kokybės gerinimas susideda iš daugelio aspektų, tačiau neabejojama, kad šiluminis komfortas
būste yra vienas iš pagrindinių gyvenimo kokybės gerinimo aspektų. Turbūt nė vienam nebūtų
malonu sedėti patalpoje, kurioje temperatūra būtų 17 °C, oro judėjimo greitis 0,1 m/s, o santykinė
drėgmė 75 proc. Todėl gerinant gyvenimo kokybę labai svarbu atsiţvelgti ir į šiluminio komforto
parametrus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro d. įsakymas Nr. „Dėl statybos techninio
reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 23-721).
Šiame teisės akte nurodyta, kad projektuojant ir įrengiant pastatų šildymo, vėdinimo ir oro
kondicionavimo sistemas, būtina vadovautis STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro
kondicionavimas“. Taip pat teigiama, kad projektuojant būstą, sveikos vidaus aplinkos
reikalavimai uţtikrinami reguliuojant šilumą, apšvietą, oro kokybę, oro drėgnumą ir triukšmą.
Šiame STR„e nurodoma, kad būsto drėgnumo reikalavimai būste turi būti uţtikrinami drėkinant ir
dţiovinant būsto vidaus ir į vidų tiekimą orą, izoliuojant būstą nuo išorės drėgmės, izoliuojant
gyvenamųjų pastatš sienas, grindis, išorės sienas ir stogo dangą, naudojant tik sertifikuotus
statybos produktus bei įrangą.
Šis STR„as reglamentuoja kaip uţtikrinti energijos taupymą ir šilumos išsaugojimą.
Šiluminės energijos kiekis, atsiţvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų poreikius, nebūtų
Page 39
39
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
didesnis uţ reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato bei jo patalpų paskirties
reikalavimus, taip pat komforto lygį pagal statytojo projektavimo bazėje nurodytą šilumos
komfortą). Pastatui turi būti uţtikrintas tiekimas arba gamyba energijos kiekio, kuris tenkina
tokius poreikius:
patalpoms šildyti iki higienos normų nustatytų dydţių;
patalpų oro drėgmei reguliuoti iki nustatytų dydţių;
vandeniui šildyti, įvertinant karšto vandens skaičiuojamąjį vartojimą ir tiekiamo
vandens norminę temperatūrą;
patalpoms vėdinti įvertinant normų nustatytus oro kaitos dydţius.
Pagal šio dokumento nuostatas norint pasiekti efektyvų energijos taupymą ir šilumos
išsaugojimą būtina uţtikrinti:
pastato savybės:
pastato ir butų patalpų orientacija pasaulio šalių atţvilgiu;
pastato kompaktiškumas;
atitvarų šilumos izoliavimo savybės;
vandens garų pastate susidarymas ir jų sklidimas atitvarose;
atitvaros skaidriųjų elementų plotas, jų išdėstymas, saulės energijos naudojimas ar
apsaugos priemonių nuo jos naudojimas;
atitvarų dinaminės šiluminės charakteristikos;
oro apykaita;
vėjo ir natūralios traukos dydis;
pastato sandarumas orui;
atveriamų langų ir durų plotas;
pastato inţinerinių sistemų savybės:
šildymo įtaisų ir siurblių efektyvumas bei panaudojimas;
vėdinimo sistemų ir jos techninės įrangos efektyvumas bei panaudojimas;
šilumos rekuperacijos įtaisų efektyvumas bei panaudojimas;
automatinių kontrolės ir reguliavimo sistemų kokybė ir panaudojimas.
Šiame teisės akte nurodoma, kad energijos taupymas ir šilumos, vėdinimo, vėsinimo
komforto pasirinkimo laisvė suderinama, kiekvienam energijos vartotojui (butui, vienbučiam
namui) suteikiant galimybę reguliuoti suvartojamos energijos dydį, pvz., patalpos temperatūros
sumaţinimas miegant, išvykus į darbą ir t.t.
Page 40
40
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šiame statybų techniniame reglamente nurodyti patalpų šildymo reikalavimai, pagal
kuriuos gyvenamasis pastatas turi turėti centrinio arba autonominio šildymo sistemą su lokaliu
arba centralizuotu šilumos tiekimu (gamyba), gyvenamasis pastatas gali turėti kietojo kuro
uţdarojo ir atvirojo degimo krosnis (ţidinius), patalpų šildymo sistema turi būti suprojektuota taip,
kad tenkintų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos nustatytus reikalavimus nurodytus 1 lentelėje
ir garantuotų minimalią leistiną oro temperatūrą, nurodytą 2 lentelėje. Šios lentelės buvo sudarytos
remiantis Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų
mikroklimatas“ (Ţin., 2004, Nr. 105-3911).
15 lentelė. Pakankamos šiluminės aplinkos parametrai
Pakankamos šiluminės
aplinkos parametrai
Norminiai
dydţiai
šildymo
sezono metu
Oro temperatūra, 0C 18–26
Jaučiamoji (atstojamoji) temperatūra, 0C 17–25
Temperatūrų skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų,
ne daugiau kaip 0C
3
Atitvarų temperatūros skirtumas nuo patalpos temperatūros,
ne daugiau kaip 0C
3
Grindų temperatūra, 0C 16–29
Santykinė oro drėgmė, % 30–75
Oro judėjimo greitis, m/s 0,05–0,1
16 lentelė. Šildymo sezone minimali leistina oro temperatūra
Patalpos Šildymo sezone minimali
leistina oro temperatūra, 0C
Svetainės 20
Miegamieji 20
Koridoriai 18
Virtuvės 20
Valgomieji 20
Rūbinės 18
Vonios kambariai 21–23
Tualetai 20
Sandėliukai 20
Laisvalaikio kambariai 20
Bendro naudojimo patalpos:
Laiptinės
Sandėliai
Rūsiai
Rūbinės
Prausyklos
16
16
4
20
21
Page 41
41
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Skalbyklos
Dţiovyklos
20
20
Taip pat šiame teisės akte yra akcentuojama, kad centralizuoto šilumos tiekimo atveju
tiekiamos šilumos kiekį būtų galima reguliuoti pagal lauko temperatūros ir kitus pasikeitimus bei
matuoti tiekiamos šilumos kiekį, apsaugota nuo šalčio pavojaus sugadinti šildymo sistemą, mišrios
paskirties pastate centrinio šildymo sistema turi būti projektuojama kaip dvi sistemos, atskirai
aprūpinančios butus ir kitos paskirties patalpas, jei šios dvi pastato dalys tiekiamos šilumos kiekio,
jo dinamikos poţiūriu iš esmės skiriasi.
STR 2.02.01:2004 yra aprašomas ir vėdinimas. Pastato vėdinimo sistema turi būti
suprojektuota taip, kad į pastatą būtų tiekiamas reikiamo grynumo oro kiekis ir iš pastato butų
pašalinamos ţmonių iškvepiamos dalelės ir iš statybos produktų išsiskyrusios oru pernešamos
dalelės, drėgmė, blogas kvapas ir sveikatai kenksmingos medţiagos. Jeigu pastato patalpos
projektuojamos sandarios ir neleidţiančios patekti reikiamam išorės oro kiekiui, turi būti
suprojektuota išorės oro tiekimo įranga. Į naudojamas patalpas tiekiamo oro kiekis turi būti ne
maţesnis kaip 0,35 l/s vienam m2 patalpos ploto. Jeigu patalpa laikinai nenaudojama, tiekiamo oro
kiekis gali būti maţesnis arba visiškai nutrauktas, tačiau tai neturi sukelti rizikos sveikatai ir
pastato bei jo inţinerinių sistemų būklei. Išorės oro paėmimo įranga turi būti taip suprojektuota,
kad galėtų imti neuţterštą orą. Priešingu atveju išorės oras turi būti valomas prieš tiekiant jį į
patalpas. Priverstinio ištraukiamojo vėdinimo galia ir patalpos, kuriose toks vėdinimas turi būti
įrengtas, pateikiamos 16 lentelėje.
17 lentelė Priverstinio ištraukiamojo vėdinimo galia
Patalpa Minimali galia, l/s
Virtuvė 10
Virtuvėlė (virtuvės niša) 15
Vonia arba dušo patalpa:
su atidaromu langu
be atidaromo lango
10
15
Tualetas su praustuvu 10
Skalbykla, dţiovykla 10
Patalpa buitinėms atliekoms laikinai saugoti 0,35 l/s vienam m2
patalpos ploto
Patalpa buitinėms atliekoms 5 l/s vienam m2 patalpos
ploto
Buitinių atliekų vamzdis 50
Lifto šachta 8 l/s vienam m2 šachtos
skerspjūvio
Garaţas (uţdara erdvė), automobilių apyvarta
Page 42
42
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
per 8 valandas:
maţesnė negu vietų skaičius
didesnė negu vietų skaičius
0,9 l/s vienam m2
garaţo
ploto
1,8 l/s vienam m2
garaţo
ploto
Oro judėjimas bute, pagal šį teisės aktą, turi būti toks, kad nemalonūs kvapai ir uţterštas
oras iš vienos į kitą patalpą nesklistų, o vėdinamo oro judėjimas turi eiti nuo maţiau uţterštos
patalpos iki labiau uţterštos. Vonios, tualeto, virtuvės vėdinimo sistemos neturi būti jungiamos
prie bendrosios vėdinimo sistemos. Recirkuliacinė vėdinimo sistema turi būti suprojektuota taip,
kad oras iš vieno buto išvalytas graţinamas į tą patį butą, graţinamas į butą oras negali būti
tiekiamas į miegamąjį arba patalpas, kurioje yra vieta miegui, oras iš virtuvių, vonios ir tualeto
negali būti graţinamas į butą. Vėdinimas per langus turi būti suprojektuotas taip, kad kiekvienoje
buto patalpoje arba atskiriamoje jo dalyje būtų bent vienas langas arba orlaidė, atidaromi į išorės
erdvę arba į įstiklintą balkoną, lodţiją ar kitą panašią erdvę, kurioje yra langas ar orlaidė,
atidaromi į išorės erdvę, langų rėmai, orlaidės turi būti lengvai atidaromos ir reguliuojamos
stovint ant grindų. Vėdinimo kanalų išvadai turi būti ne maţiau kaip 0,4 m virš stogo ar kito
paviršiaus, taip pat ne maţiau kaip 0,3 m virš linijos, jungiančios aukščiausius pastato dalių,
esančių ne toliau kaip 10 m nuo išvado, taškus, horizontalia projekcija ne arčiau kaip 3 m nuo
langų ir vertikalia projekcija iki 1 m.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. D1-338 „Dėl
statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“
patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 93-3464) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo Ţin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Ţin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu. Šis statybos
techninis reglamentas nustato vienbučio gyvenamojo pastato ar sublokuotų vienbučių namų,
maţiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir
projektuojant naują namą. Reglamento nuostatos apima namo sklypo tvarkymo reikalavimus,
paskirties reikalavimus, esminius reikalavimus, inţinerinių sistemų bendruosius reikalavimus,
priklausinių bendruosius reikalavimus.
Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems
teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (uţsakovams), kitiems statybos dalyviams,
viešojo administravimo subjektams, inţinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams,
taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas
Page 43
43
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šiame statybos techniniame reglamente yra nurodami namo mikroklimato parametrai
– šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti namo patalpų šiluminio komforto aplinkos
parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004. Įrengiant oro kondicionavimo sistemą,
reikalaujami mikroklimato reikalavimai turi būti išlaikyti bet kurio sezono metu. O taip pat ir
reikalavimus šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms, kurios turi būti
projektuojamos ir įrengiamos, vadovaujantis STR 2.09.02:2005, STR 2.08.01:2004 ir ST
860237.02:1998. Šiame teisės akte relamentuojamas ir drėgmės reguliavimas. Reguliuojant
drėgmę visų aukštų patalpose (tarp jų ir rūsyje bei pusrūsyje) neturi atsirasti vandens ant vidinių ir
išorinių sienų nei skystu pavidalu, nei dėmėmis bei pelėsių. Oro drėgmė turi būti reguliuojama
naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas, atitvarų hidroizoliaciją. Norminė oro
drėgmė pasiekiama, uţtikrinant šiuos norminius parametrus: oro cirkuliacijos greitį, nustatytą
pagal STR 2.09.02:2005, pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos
nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį. Visi šie parametrai
nustatomi pagal STR 2.05.01:2005, STR 2.09.04:2002, STR 2.01.03:2009. Namas turi būti
apsaugotas nuo neigiamų lietaus, sniego, gruntinio vandens ir kitos filtracijos poveikių į jį
įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdţius nuo stogo. Šis reikalavimas netaikomas Namui,
kurio aukštis ne didesnis kaip 4,5 m ir stogo plotas ne didesnis kaip 100 m2, įrengiant drenaţą,
nuvedant lietaus vandenį į lietaus nuotakyną pagal STR 2.07.01:2003 reikalavimus ar numatant
kitas apsaugos priemones, izoliuojant nuo drėgmės (hidroizoliacija) pamatus, sienas, grindis pagal
STR 2.05.13:2004 ir stogo dangą pagal STR 2.05.02:2001.
STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ taip pat reglamentuoja ir energijos
taupymą ir šilumos išsaugojimą. Tam šiame STR„e yra skirtas net atskiras skyrius. Šiame teisės
akte paminėta, kad energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus nustato STR
2.01.01(6). Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei namo išorės atitvarinių konstrukcijų šiluminiai
parametrai atitinka nustatytus STR 2.05.01:2005. Statybos produktų, iš kurių pastatytos pastato
atitvarinės konstrukcijos, šiluminių techninių dydţių deklaruojamosios ir projektinės vertės
nustatomos vadovaujantis STR 2.01.03:2003. Namo šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo ir
karšto vandentiekio sistemos yra suprojektuotos bei įrengtos taip, kad būtų išlaikyti patalpų namo
ir jo patalpų vidaus mikroklimato parametrai ir kiti gyvenamosioms patalpoms nustatyti
reikalavimai, bei yra numatytas šių sistemų automatinis ar rankinis reguliavimas, o esant
centralizuotam šilumos tiekimui, – įrengti šilumos suvartojimo apskaitos prietaisai. Namo
(patalpos) šildymo sistemos galia padengia visus Namo (patalpos) nuostolius, kurie nustatomi,
susumavus visų patalpų arba šildomųjų erdvių, kurias apšildo nagrinėjama šildymo sistema,
Page 44
44
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
šilumos nuostolius. Šilumos nuostoliai ir sunaudojamos šilumos energijos kiekiai apskaičiuojami
pagal STR 2.09.04: 2002 nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. D1-131 „Dėl
statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Energijos taupymas ir šilumos
išsaugojimas“ patvirtinimo“ (Ţin., 2008, Nr. 35-1255) nustato vieną iš šešių esminių statinio
reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje,– statinio
energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus. Reglamentas priklauso statybos
techniniams reglamentams, kurie nustato pagrindines Lietuvos Respublikos statybos techninio
normavimo, projektavimo ir statybos kryptis, suderintas su Europos Sąjungos Tarybos 1988 m.
gruodţio 21 d. direktyvos 89/106/EEC „Dėl valstybių narių įstatymų, kitų teisės aktų ir
administracinių nuostatų, susijusių su statybos produktais, derinimo“ (toliau – SPD) nuostatomis.
Šio Reglamento tikslas – vadovaujantis SPD, konkretizuoti esminį statinio reikalavimą „Statinio
energijos taupymo ir šilumos išsaugojimas“, kad būtų galima įvertinti, kaip Lietuvos Respublikoje
šią sritį reglamentuojantys galiojantys normatyviniai statybos techniniai dokumentai,
normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai ir esminius statinio reikalavimus (vieną,
kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų
lygius ir klases nustatantys teisės aktai atitinka SPD; parengti naujus (pakeisti, papildyti
galiojančius) normatyvinius dokumentus, taip pat Lietuvos darniaisiais standartais perimti
Europos darniuosius standartus. Šis Reglamentas yra privalomas rengiant normatyvinius statybos
techninius dokumentus, normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus ir esminius
statinio reikalavimus (vieną, kelis ar visus) ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar
statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatančius teisės aktus. Taip pat statybos
proceso dalyviams, valstybinėms statybos ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų prieţiūros
institucijoms, savivaldybėms, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.
Šiame teiės akte pabrėţiama, kad statinys, jo šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitos
inţinerinės sistemos (kiti įrenginiai) turi būti suprojektuoti bei pastatyti taip, kad juos naudojant
būtų kuo maţesnės energijos sąnaudos, atsiţvelgiant į vietovės klimatines sąlygas ir pastato
naudotojų reikmes.
Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo techniniai rodikliai yra susiję su energijos
naudojimu patalpoms šildyti, patalpoms aušinti, patalpų oro drėgmei reguliuoti, vandeniui šildyti,
vėdinti. Naudojama energija turi uţtikrinti reikiamą statinio vidaus aplinką.
Šiame teisės akte pabrėţiama, kad vėdinimui reikalingas energijos kiekis priklauso nuo
oro apykaitos, vėjo ir natūralios traukos poveikio, statinio sandarumo orui, vėdinimo įrangos
Page 45
45
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
efektyvumo, vėdinimo sistemų naudojimo, šilumos rekuperacijos įtaisų, atveriamų langų ir durų
ploto.
Svarbiausias dokumentas šiluminio komforto reglamentavime yra Lietuvos Respublikos
aplinkos ministro 2005 m. birţelio 9 d. įsakymas Nr. D1-289 „Dėl statybos techninio reglamento
STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo“ (Ţin., 2005,
Nr. 75-2729). Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir
inţinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas,
išskyrus maţos (lauko sienų šilumos inercijos koeficientas D < 1,5) ir ypač didelės (lauko sienų
šilumos inercijos koeficientas D > 7) šilumos inercijos atitvarų pastatus ir inţinerinių statinių
patalpas, taip pat pastatus ir inţinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų
medţiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus. Pastato ir inţinerinio statinio
rekonstravimo atveju Reglamento reikalavimai privalomi tik rekonstruojamoms pastato dalims ar
inţinerinio statinio patalpoms. Reglamentas yra suderintas su Europos Tarybos direktyvos
89/106/EEC ir jos aiškinamųjų dokumentų nustatytais esminiais statinio reikalavimais bei Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB 2002-12-16 dėl pastatų energinio naudingumo
nuostatomis.
Projektinės patalpos mikroklimato ir oro kokybės sąlygos apsprendţiamos tokiais
parametrais: oro, patalpos atitvarų ir jaučiamoji temperatūros; oro santykinė drėgmė; oro greitis ir
teršalų koncentracija ore.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos
kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta, vidutinė arba pakankama. Šios kategorijos gali
skirtis šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. geguţės 14 d. įsakymas Nr. 242 „Dėl
statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripaţinimo tinkamais naudoti
tvarka“ patvirtinimo“ (Ţin., 2002, Nr. 60-2475) parengtas taikant Statybos įstatymo nuostatas dėl
statinių pripaţinimo tinkamais naudoti ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Aplinkos ministerijai suteiktais įgaliojimais, nustato pastatytų, rekonstruotų, kapitaliai
suremontuotų statinių bei pertvarkytų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių pripaţinimo
tinkamais naudoti tvarką (toliau – Tvarka), reikalavimus ir komisijos sudėtį.
Šia Tvarka taip pat pripaţįstami tinkamais naudoti įmonių statiniai (patalpos), kai įmonės
keičia savo veiklos pobūdį arba pradeda veiklą kitai paskirčiai statytuose statiniuose
nepriklausomai nuo to, kokie statybos, rekonstrukcijos arba remonto (toliau – Statybos) darbai šiai
veiklai vykdyti buvo atlikti arba jų atlikti nereikėjo (toliau – Statiniai, kuriuose pradedama nauja
Page 46
46
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
veikla). Statinių pripaţinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus,
esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti ţmonių
sveikatai saugią produkciją.
Šiame teisės akte reglamentuojama, kad statinius leidţiama pripaţinti tinkamais naudoti,
tik tuomet kai yra garantuotas saugus uţbaigtosios dalies naudojimas, normalus jos šildymas,
vėdinimas, geriamojo vandens tiekimas, nuotekų valymas bei pakankamas atitvarinių
konstrukcijų, skiriančių uţbaigtą ir tebestatomą dalis, šilumos laidumo koeficientas, įrengtos
projekte numatytos gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį bei gesinimo, taip pat
dūmų šalinimo sistemos, sutvarkyti ţmonių evakuacijos keliai bei nutiesti gaisrinių automobilių
keliai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. D1-156
„Dėl statybos techninio reglamento STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 100-3733) arengtas vadovaujantis Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2002/91/EB 2002-12-16 dėl pastatų energinio naudingumo. Reglamentas
nustato šiluminius techninius reikalavimus gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvaroms
projektuoti. Reglamentas taikomas projektuojant naujus ir rekonstruojamus pastatus.
Lietuvos Respublikos 2003 m. geguţės 20 d. šilumos ūkio įstatymas Nr. IX-1565 (Ţin.,
2003, Nr. 51-2254). Šis Įstatymas reglamentuoja šilumos ūkio valstybinį valdymą, šilumos ūkio
subjektų veiklą, jų santykius su šilumos vartotojais, tarpusavio ryšius ir atsakomybę. Įstatymo
tikslai yra maţiausiomis sąnaudomis uţtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos
vartotojams, šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją, ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus
interesus, didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, gaminant šilumą, plačiau
naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, maţinti šilumos
energetikos neigiamą poveikį aplinkai.
Konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių tiekėjų vartotojų poreikiams šilumai
tenkinti įgyvendinama šilumos ūkio specialiaisiais planais, nustatančiais vartotojų poreikių šilumai
tenkinimą vartotojui maţiausiomis sąnaudomis, uţtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidţiamo
neigiamo poveikio aplinkai pagal galiojančias taršos normas, bei kitomis šio Įstatymo
nustatytomis priemonėmis. Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių
šilumos tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jei tai neprieštarauja teritorijų planavimo
dokumentams. Šilumos gamyba grindţiama konkurencija tarp šilumos gamintojų.
Reorganizuojant ar privatizuojant savivaldybių kontroliuojamas šilumos tiekimo įmones,
savivaldybės uţtikrina, kad jų kontroliuojamoms įmonėms nuosavybės teise priklausytų šilumos
Page 47
47
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
perdavimo tinklai, kuriais realizuojama ne maţiau kaip 5 GWh per metus šilumos ir ne maţiau
kaip 30 procentų šilumos vartotojų poreikiams patenkinti reikalingų šilumos gamybos pajėgumų
kiekviename tinkle, įskaitant reikalingą šiluminės galios rezervą. Karšto vandens ruošimas ir
tiekimas grindţiami konkurencija vartotojams pasirenkant karšto vandens tiekėją ar apsirūpinimo
karštu vandeniu būdą. Savivaldybės skatina konkurenciją karšto vandens ūkyje. Valstybė
(savivaldybės) skatina konkurenciją pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prieţiūros srityje.
Šiame teisės akte aptarta taip pat ir bendros šilumos ir elektros energijos gamybos bei
šilumos gamybos iš biokuro ir atsinaujinančiųjų energijos šaltinių skatinimas, šilumos vartotojų
teises ginančių organizacijų teisė kontroliuoti šilumos tiekėjų veiklą, šilumos tarybos veikla, kuri
yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti, visuomeniniais pagrindais veikianti su šilumos ūkiu
tiesiogiai susijusių institucijų atstovų grupė prie Ūkio ministerijos, teikianti ūkio ministrui
pasiūlymus svarbiais valstybės strategijos šilumos ūkyje klausimais. Šilumos tarybos nuostatus ir
sudėtį tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Taip pat aprašytas šilumos tiekimo organizavimas, šilumos supirkimas iš nepriklausomų
gamintojų, tiekimo–vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo, šilumos tiekimo
sezoniškumas, kad šilumos vartotojai turi teisę nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pradţios ir
pabaigos, išskyrus savivaldybių nustatytas įstaigas, kurioms šildymo sezono pradţia ir pabaiga
nustatoma savivaldybių sprendimais. Jeigu šilumos vartotojai, turintys teisę nuspręsti dėl savo
pastatų šildymo pradţios ir pabaigos, nusprendė pradėti arba baigti savo pastatų šildymą kitu laiku
negu savivaldybių nustatyta šildymo sezono pradţia ar pabaiga, jie apie savo sprendimą ūkio
ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka praneša šilumos
tiekėjui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki sprendimo įgyvendinimo. Šildymo sezono
laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu to reikalauja
bent 1/3 to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.
Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnis nustato nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojus.
Nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojams turi būti uţtikrintos techninės nenutrūkstamo
šilumos tiekimo galimybės, kai laikinai neįmanoma naudotis pagrindiniu šilumos tiekimo šaltiniu.
Nenutrūkstamas šilumos tiekimas uţtikrinamas šilumos vartotojo įrenginius prijungiant atskirais
įvadais prie techninių sutrikimų atvejais nepriklausomų šilumos perdavimo tinklo dalių arba
įdiegiant rezervinį šildymo būdą. Kai įdiegiamas rezervinis šildymo būdas, nenutrūkstamo
aprūpinimo šiluma vartotojai laikomi naudojančiais jų pastato šildymo būdą su pagrindiniu
šilumos tiekimo šaltiniu ir rezervinį šildymo būdą. Jeigu nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma
vartotojai naudojasi šilumos tiekimo sistema tik kaip rezerviniu šildymo būdu, jie privalo mokėti
Page 48
48
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
šilumos tiekėjui kompensaciją uţ rezervinę galią. Aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrai nustato
sveikatos prieţiūros įstaigų, kurioms būtinas rezervinis šildymo būdas, sąrašą.
17 straipsnis nustato šilumos tiekimo nutraukimas, kad šilumos tiekėjas gali nutraukti
šilumos tiekimą tik suderinęs su šilumos vartotojais, išskyrus atvejus, kai Valstybinė energetikos
inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato tokius vartotojo įrenginių trūkumus, dėl kurių gresia
avarija ar kyla pavojus ţmonių gyvybei ar saugumui. Šilumos tiekėjas apie suderintą su vartotojais
numatomą nutraukti šilumos tiekimą praneša suinteresuotiems šilumos vartotojams ir savivaldybei
ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki numatomo šilumos tiekimo nutraukimo datos. Savivaldybė
organizuoja naują, su suinteresuotais šilumos vartotojais suderintą jų pastatų šildymo būdą.
Taip pat šiame teisės akte aprasyti ir daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemos privalomieji reikalavimai, daugiabučio namo šildymo būdai. Daugiabučio namo butų ir
kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, kurie butus ir kitas patalpas šildo pastato šildymo
būdu arba taikydami kitus techninius sprendimus. Daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų
savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo
patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.
Šio teisės akto 22 straipsnis nustato šilumos tiekėjo arba šildymo ir karšto vandens
sistemos priţiūrėtojo teisė patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas.
Šilumos tiekėjo arba namo šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojo įgalioti atstovai turi
teisę, pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui
priklausančias patalpas, kad galėtų apţiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar
apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens pristatymą savininko įsiskolinimo atveju.
Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo ar namo šildymo ir karšto
vandens sistemos priţiūrėtojo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams
priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojas,
pagal ūkio ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų
atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartoto šilumos kiekio įvertinimui taikyti tokiems
atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. O taip pat ir
šilumos vartotojo daugiabučiame name teises ir pareigas. Šilumos vartotojas daugiabučiame name
turi teisę: kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti arba pakeisti namo
šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtoją, individualiai arba kartu su kitais namo butų ir kitų
patalpų savininkais nuspręsti pakeisti savo buto, patalpų ar viso pastato šildymo būdą ir šio
Įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti savo sprendimą, sutartyse nustatyta tvarka reikšti pretenzijas
šilumos ar karšto vandens tiekėjui uţ patiektą nekokybišką šilumą ar karštą vandenį.
Page 49
49
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šilumos vartotojai turi ir kitas teisės aktų nustatytas teises. Šilumos vartotojai
daugiabučiuose namuose privalo apmokėti jiems tenkančią dalį išlaidų, susijusių su namo šildymo
ir karšto vandens sistemos rekonstravimu, kad ji atitiktų privalomuosius reikalavimus.
Šiame teisės akte aptarta ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo teisės, pareigos ir
atsakomybė buitiniam šilumos vartotojui. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo parduoti
buitiniam šilumos vartotojui sutartyje numatytą šilumos ir (ar) karšto vandens kiekį laikydamasis
šalių suderinto šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo reţimo. Patiektos ir suvartotos šilumos ir
(ar) karšto vandens kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje
nurodytu būdu. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas privalo uţtikrinti: šilumos ir (ar) karšto
vandens perdavimo tinklų techninę būklę, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo–
vartojimo ribos, atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų techninę būklę,
atitinkančią teisės aktų reikalavimus, šilumos ir (ar) karšto vandens kokybę, nustatytą sutartimis ir
atitinkančią teisės aktų reikalavimus, iki tiekimo–vartojimo ribos. Šilumos ir (ar) karšto vandens
tiekėjas sutartyje nurodytoje vietoje įrengia atsiskaitomuosius šilumos ir (ar) karšto vandens
apskaitos prietaisus. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas įstatymų nustatyta tvarka privalo
atlyginti dėl nekokybiškos šilumos ir (ar) karšto vandens buitiniam šilumos vartotojui atsiradusią
ţalą. Šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas, jei buitinis šilumos vartotojas nemoka uţ suvartotą
šilumos energiją tuomet, kai įmonė buvo paţeidusi šilumos ir (ar) karšto vandens kokybės
reikalavimus, turi teisę reikalauti, kad buitinis šilumos vartotojas atlygintų vertę to, ką be teisinio
pagrindo sutaupė.
Šilumos ūkio įstatyme yra aptarta galimybe ir šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo
šilumos tiekimo sistemos, o taip pat aprašyta ir šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas
vartotojo iniciatyva. Šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartis
pagal sutartyse nustatytas jų nutraukimo sąlygas arba, jeigu sutartyse šios sąlygos nenustatytos,
įstatymų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Buitiniai šilumos vartotojai ne daugiabučiuose
namuose turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, apie tai
pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Butų ir kitų patalpų savininkai
daugiabučiuose namuose savo sprendimą dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių
nutraukimo ir norimo keisti jų pastato atskirų butų ar kitų patalpų šildymo būdo suderina su
savivaldybe šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
Šio įstatymo 26 straipsnis aprašo savivaldybių sprendimas dėl atskirų butų ar kitų patalpų
daugiabučiuose namuose šildymo būdo keitimo. Savivaldybė priima sprendimą dėl daugiabučių
namų atskirų butų ar kitų patalpų savininkų prašymų derinti šilumos vartojimo pirkimo–
Page 50
50
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pardavimo sutarties nutraukimą ir norimą keisti atskirų butų ar kitų patalpų daugiabučiuose
namuose šildymo būdą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo savininko prašymo
įregistravimo savivaldybėje dienos. Jeigu pagal buto ar kitų patalpų savininko prašymą nutraukus
šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį ir pakeitus jo buto ar kitų patalpų šildymo būdą kiti
to namo butų ar kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė pateikia
suinteresuotam savininkui šių išlaidų, apskaičiuotų pagal kompensacijos uţ rezervinę galią
nustatymo metodiką, išklotinę. Šiuo atveju savivaldybė turi teisę derinti sutarties nutraukimą ir
daugiabučio namo, kurio šildymui naudojama šilumos tiekimo sistema, atskiro buto ar kitų patalpų
šildymo būdo pakeitimą suinteresuotam buto ar kitų patalpų savininkui, tik šiam savininkui ir
namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba namo
bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam
asmeniui, arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui sudarius sutartį dėl papildomų
išlaidų kitiems namo butų ar kitų patalpų savininkams atlyginimo.
27 šio teisės akto straipsnis aptaria savivaldybės sprendimas dėl šildymo būdo keitimo
visam pastatui. Savivaldybė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo
prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos priima sprendimą dėl šilumos vartotojo (arba
vartotojų daugiabučiuose namuose, toliau – vartotojo) prašymo derinti šilumos pirkimo–
pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam pastatui. Jeigu šilumos
vartotojo pasirinkimas neatitinka savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano arba jo prašymo
įgyvendinimas padidintų pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo
šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodiką (atsijungimų metodiką) nustatytas
bendras šildymo sąnaudas, atsiţvelgiant ir į ţalą aplinkai, savivaldybė turi teisę atidėti šilumos
vartotojo pasirinkto jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą, pateikdama šilumos vartotojui
sprendimo pagrindimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį savivaldybė turi teisę atidėti šilumos vartotojo
norimo keisti jo pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam
laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo
įregistravimo savivaldybėje dienos. Atidėjimo laikotarpis priklauso nuo atjungiamų vartotojo
šilumos įrenginių poveikio vidutinių sąnaudų didėjimui likusiems šilumos tiekimo sistemos
vartotojams ir yra nustatomas vadovaujantis atsijungimų metodika. Pasibaigus atidėjimo
laikotarpiui, savivaldybė išduoda šilumos vartotojui leidimą atjungti jo šilumos įrenginius nuo
šilumos tiekimo sistemos. Jeigu pastato šildymo būdo pakeitimas (šilumos vartotojo šilumos
įrenginių atjungimas nuo šilumos tiekimo sistemos) padidina pagal atsijungimų metodiką
nustatytas vidutines šilumos tiekimo sąnaudas likusiems sistemos šilumos vartotojams,
Page 51
51
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
savivaldybė turi teisę derinti pastato šildymo būdo pakeitimą (šilumos įrenginių atjungimą) tik kai
yra pateikta vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartis dėl šių sąnaudų padidėjimo kompensavimo.
Sutartyje numatytos kompensacijos dydis negali viršyti kompensacijos uţ rezervinę galią,
taikomos atsijungiančiam šilumos vartotojui. Nustatyta kompensacija pradedama mokėti nuo
šilumos vartotojo šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos dienos ir negali būti
mokama ilgiau kaip 2 metus. Jeigu šilumos vartotojo prašymo keisti jo pastato šildymo būdą
įgyvendinimas buvo atidėtas pagal šio straipsnio 2 dalį, šios dalies nuostatos netaikomos. Šios
dalies nuostatos netaikomos butų ir kitų patalpų savininkams daugiabučiuose namuose. Šis
straipsnis netaikomos individualiems gyvenamiesiems namams.
Šilumos ūkio įstatyme yra nustatytos maksimalios šilumos suvartojimo normos
daugiabučiuose namuose. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustato ir prireikus
pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms
šildyti. Šios normos skelbiamos viešai. Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurių šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų. Šilumos tiekėjas neturi teisės
reikalauti, kad tokių namų butų ir kitų patalpų savininkai mokėtų uţ suvartotos šilumos kiekį,
viršijantį maksimalias šilumos suvartojimo normas. Gyventojų prašymu Valstybinė energetikos
inspekcija prie Ūkio ministerijos nustato, ar namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitinka
privalomuosius reikalavimus. Savivaldybė turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo
viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės
nustatyta tvarka rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą pagal privalomuosius
reikalavimus. Įpareigojimo butų ir kitų patalpų savininkams terminas negali būti trumpesnis negu
18 mėnesių. Butų ir kitų patalpų savininkams per nustatytą laiką neįvykdţius šio straipsnio 2
dalyje nustatyto savivaldybės įpareigojimo, savivaldybė įgyja teisę nebetaikyti šiam daugiabučiam
namui maksimalių šilumos suvartojimo normų.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birţelio 30 d. įsakymas Nr. 4-258 „Dėl
šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Ţin., 2003, Nr. 70-3193). Šios šilumos
tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos
šilumos ūkio įstatymu (Ţin., 2003, Nr. 51-2254) ir yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto
vandens tiekėjams, šilumos vartotojams, karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto
vandens sistemų priţiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems fiziniams ir
juridiniams asmenims. Šios taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio
subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ir
karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.
Page 52
52
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodţio 21 d. įsakymas Nr. 424 „Dėl
Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (Ţin., 1999, Nr. 112-
3270). Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės nustato šilumos energijos ir
šilumnešio kiekio apskaitos prietaisų įrengimo ir komercinės apskaitos tarp šilumos gamintojo,
tiekėjo ir vartotojo tvarką, reikalavimus apskaitos mazge bei gyventojų butuose įrengtiems
apskaitos prietaisams ir yra privalomos visiems juridiniams bei fiziniams asmenims,
gaminantiems, tiekiantiems, vartojantiems centralizuotai tiekiamą šilumos energiją ir šilumnešį,
projektuojantiems, montuojantiems, eksploatuojantiems šilumos šaltinius, šilumos tinklus, šilumos
punktus, apskaitos mazgus bei butuose įrengtus apskaitos prietaisus. Taip pat nustato apskaitos
mazgų prietaisų minimalią komplektavimo apimtį. Papildomai sumontuotų apskaitos prietaisų
rodmenys gali būti naudojami tarpusavio atsiskaitymams, jei tai nustatyta šilumnešio kiekio ir
šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartyje. Tokiu atveju šie prietaisai taip pat turi atitikti
šių Taisyklių reikalavimus. Taisyklės atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos, Statybos,
Energetikos įstatymus, jos parengtos naudojantis Lietuvos, tarptautiniais ir kitų valstybių
norminiais dokumentais. Tekste pateikiami naudotų norminių dokumentų ţymenys ir nuorodos
numeris, netrumpinti pavadinimai pateikiami nuorodų sąraše. Šilumos energijos ir šilumnešio
kiekiui bei parametrams nustatyti naudojamos tik tokios matavimo priemonės (matavimo
prietaisai ir matavimo sistemos), kurių tipai patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos matavimo priemonių
registrą, arba jos leistos naudoti Valstybinės metrologijos tarnybos sprendimais.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. 4-291 „Dėl
šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prieţiūros (eksploatacijos) taisyklių
patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. ). Šios taisyklės nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos
tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama jų prieţiūra. Šios Taisyklės privalomos
visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio sektoriuje (šilumos
tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams, šilumos tinklų ir
šilumos vartojimo įrenginių savininkams ar bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir jiems
atstovaujantiems bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), namo bendrojo naudojimo objektams
valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui arba namo bendrojo
naudojimo objektų administratoriui, pastatų šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių
priţiūrėtojams).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. geguţės 16 d. Nr. IX-884 patvirtintas
„Energetikos įstatymas“ (Ţin., 2002, Nr. 56-2224) reglamentuoja bendrą energetikos
veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių
Page 53
53
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
vartojimą. Atskirų energetikos sektorių veiklos ir energetikos įmonių bei vartotojų santykių
ypatumus nustato kiti įstatymai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 19 d. Nr. I-1240 patvirtintas „Statybos
įstatymas“ (Ţin., 1996, Nr. 32 -788, 2002, Nr. 101-3597) reglamentuoja visų
Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius
reikalavimus, statybos techninio normavizmo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naujų
statinių statybos, rekonstravimo, remonto, jų pripaţinimo tinkamais naudoti, statinių naudojimo ir
prieţiūros, nugriovimo bei visos šios veiklos prieţiūros tvarką, statybos dalyvių, viešojo
administravimo subjektų, inţinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkų (ar
naudotojų), kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus.
Šio įstatymo 4 straipsnyje reglamentuojama energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, t.
y. kad naudojamas šiluminės energijos kiekis, atsiţvelgiant į vietovės klimato sąlygas ir gyventojų
poreikius, nebūtų didesnis uţ reikiamą (t. y. apskaičiuotą pagal higienos normų ir pastato ar jo
patalpų paskirties reikalavimus).
Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra perkeltos direktyvos nuostatos dėl pastatų
energinio naudingumo sertifikavimo ir minimalių pastatų energinio naudingumo reikalavimų
nustatymo. Įgyvendinant įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodţio 20
d. įsakymu Nr. D1-624 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.09:2005 „Pastatų
energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ (Ţin., 2005, Nr.151-5568). Taip
pat sukurta pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertų parengimo sistema ir atliekamas
pastatų energinio naudingumo sertifikavimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160 patvirtinta
„Nacionalinė darnaus vystymosi strategija“ (Ţin., 2003, Nr. 89 -4029) vadovaudamasi
Europos Tarybos susitikimo (Barselona, 2002) rekomendacijomis ir Pasaulio valstybių ir
vyriausybių vadovų susitikimo Johanesburge (2002) Įgyvendinimo plano 162 punktu. Pagrindinės
darnaus vystymosi nuostatos konkrečiai suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de
Ţaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės
vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai
– aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Rio de Ţaneire priimta darnaus vystymosi
įgyvendinimo veiksmų programa – „Darbotvarkė 21“. Priimtoje deklaracijoje nurodyti
pagrindiniai darnaus vystymosi principai.
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip
kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis
Page 54
54
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neperţengiant leistinų
poveikio aplinkai ribų. Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti
atsiţvelgiant į nacionalinius Lietuvos interesus, savitumą, ES darnaus vystymosi strategijos, kitų
programinių dokumentų nuostatas.
ES darnaus vystymosi strategijoje nagrinėjamos kelios svarbiausios problemos, nustatyti
šie 6 darnaus vystymosi prioritetai: pasaulinės klimato kaitos sušvelninimas; transporto poveikio
aplinkai maţinimas; pavojaus ţmonių sveikatai maţinimas; efektyvesnis gamtos išteklių
naudojimas; skurdo ir socialinės atskirties maţinimas; visuomenės senėjimo problemų
sprendimas.
Taip pat šioje Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje svarbus dėmesys atkreiptas ir
į šiluminį komfortą. 19 strategijos punkte teigiama, kad dėl labai prastų daugumos namų šiluminių
savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros energijos naudojimo
būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje yra 2–2,5 karto maţesnis negu daugelyje ES valstybių.
Taigi gamtos išteklių naudojimo efektyvumo didinimas, atliekų maţinimas, racionalus tvarkymas
ir antrinis naudojimas – irgi Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas.
Pries strategijos silpnybių yra nurodyta, kad dėl pasenusių šilumos tiekimo sistemų ir
didţiumos anksčiau statytų namų prastų šiluminių savybių šiluminė energija naudojama labai
neefektyviai, į orą išmetama palyginti daug teršalų. Galimybėse teigiama, kad ). Apgalvotas ES
paramos naudojimas, platesnis privačių lėšų pritraukimas sudarys galimybes modernizuoti ir
renovuoti šilumos ūkį ir pastatus, efektyviau naudoti energiją. Nacionalinės energetikos
strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX–1130
(Ţin., 2002, Nr. 99-4397), ir patikslintos ir atnaujintos Nacionalinės energijos vartojimo
efektyvumo didinimo programos santraukos ir pagrindinių šios programos įgyvendinimo 2001–
2005 metų krypčių, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d.
nutarimu Nr. 1121 (Ţin., 2001, Nr. 82-2856), įgyvendinimas sudarys galimybę sumaţinti
iškastinio organinio kuro naudojimą, paspartinti biokuro naudojimo energetikos ir transporto
sektoriuose plėtrą, alternatyvių, atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (vėjo, saulės, hidroterminė
energija) platesnį naudojimą ir leis labai sumaţinti oro taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisiją. Šiuolaikiškų aplinkai maţesnį neigiamą poveikį darančių pramonės technologijų diegimas
ir gamybos ekologinio efektyvumo didinimas taip pat labai padės maţinti oro taršą. Grėsmėse, oro
srities, nurodyta, kad jei artimiausiuoju metu nepavyks modernizuoti centralizuotų šilumos
tiekimo sistemų, padidinti energijos naudojimo efektyvumo ir sumaţinti šilumos tiekimo
Page 55
55
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
nuostolių, prasidėjusi šilumos tiekimo decentralizacija gali įgauti nepriimtiną mastą ir padidinti
oro taršą.
Energetikos dalies silpnybėse teigiama, kad nemaţai elektros tinklų ir pastočių fiziškai ir
morališkai susidėvėję. Centralizuotos šilumos tiekimo sistemos susidėvėjusios, dideli energijos
transformavimo ir paskirstymo nuostoliai. Visa tai didina paslaugų kainą ir aplinkos taršą.
Gyvenamuosiuose namuose dar trūksta šiuolaikinių šilumos apskaitos ir reguliavimo prietaisų.
Dėl to neskatinama taupiau naudoti tiekiamą šilumą. Prasidėjęs šilumos ūkio decentralizavimas
didina oro taršą ir dar labiau apsunkina centralizuotų šilumos tiekimo sistemų darbą. Nemaţa dalis
šalies miestų ir gyvenviečių dar neprijungta prie gamtinių dujų tiekimo sistemos. Esama energiją
generuojančių galių struktūra ir per dideli pajėgumai trukdo naudotis kombinuotos elektros ir
šilumos energijos gamybos galimybėmis. Kol nėra gamtinių dujų saugyklų ir dujos tiekiamos iš
vienintelio šaltinio, pagrindinėse šalies šiluminėse elektrinėse, siekiant uţtikrinti energijos tiekimo
patikimumą, tenka naudoti taršų kurą – mazutą ir orimulsiją. Ignalinos AE susikaupė daug
radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro, bet nėra lėšų saugiai jiems palaidoti. Per
maţai dėmesio skiriama atsinaujinančiųjų energijos šaltinių (vėjo, saulės, geoterminės energijos ir
kitų) naudojimui. Šios srities galimybėse aptarta efektyvesnis energijos vartojimo galimybė, kuri
leis palaikyti palyginti nedidelius energijos poreikio didėjimo tempus ir palengvins aplinkos
problemų sprendimą. Energetikos sistemų restruktūrizavimas ir privatizavimas padidins jų
ekonominį efektyvumą, paspartins energijos rinkos kūrimą. Esami magistraliniai dujotiekiai
sudaro galimybę gerokai padidinti gamtinių dujų vartojimą, o esamos centralizuoto šilumos
tiekimo sistemos leidţia gerokai išplėsti kombinuotą šilumos ir elektros gamybą, o kartu daug
efektyviau naudoti pirminę energiją, sumaţinti aplinkos taršą. Tinkamas ES paramos naudojimas,
platesnis privataus kapitalo pritraukimas sudarys galimybes sparčiau modernizuoti ir renovuoti
šilumos ūkį, naudoti atsinaujinančiuosius energijos šaltinius. ES, kitų valstybių finansinė parama
padės vartotojams išvengti papildomų mokesčių, susijusių su radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto
branduolinio kuro tvarkymu, ir išspręsti aplinkos problemas, susijusias su padidėjusia elektros
energijos gamyba šiluminėse elektrinėse. Prie grėsmių aprašyta, kad jeigu uţsitęstų centralizuoto
šilumos tiekimo sistemų modernizavimas ir renovavimas, vis daugiau vartotojų galėtų nuo jų
atsijungti, tai sukeltų rimtų aplinkosaugos, ekonominių ir socialinių problemų. Jeigu bus lėtai
diegiamos naujausios elektros ir šilumos gamybos technologijos, bus sunku padidinti energijos
gamybos efektyvumą.
Šios srities būsto SSGG analizės stiprybių dalyjei nurodoma, kad būsto infrastruktūra
išvystyta gana gerai. Maţdaug 70 procentų visų būstų prijungta prie centralizuoto vandentiekio,
Page 56
56
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
apie 50 procentų būstų pajungta prie centralizuoto šilumos tiekimo. Prie galimybių nurodomi ES
struktūrinių fondų nauda, kuri leistų paskatinti energijos taupymo būste programų įgyvendinimą,
spartinti pastatų renovavimą, šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimą. Grėsmėse įvardinta
tai,kad jeigu ir toliau bus didelės centralizuoto šilumos tiekimo kainos, gyventojai gali pradėti
masiškai atsijungti nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, o tai dar labiau pablogintų šilumos
ūkio būklę ir padidintų aplinkos taršą.
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje iškeltuose tiksluose ir nustatytuose
uţdaviniuose nurodyta, kad teikti investicinę paramą alternatyviems energijos šaltiniams (vėjo,
saulės, geoterminės energijos, maţosios hidroenergetikos) plėtoti, ekonomiškai skatinti naudoti
biologinį kurą, diegti kombinuotą elektros ir šilumos energijos gamybą, didinti elektros energijos,
šilumos gamybos ir paskirstymo efektyvumą, maţinti energijos nuostolius skirstomuosiuose
tinkluose, teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją pagamintos energijos vienetui,
modernizuoti ir plėtoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, renovuoti šilumos tiekimo tinklus,
sudaryti sąlygas šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos
vartojimą, padidinti pirminės energijos transformavimo efektyvumą elektros energetikos ir ypač
centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, maţinti šilumos perdavimo nuostolius, plėsti
kombinuotąją elektros energijos ir šilumos energijos gamybą, kur ekonomiškai tikslinga, parengti
ir pradėti įgyvendinti ilgalaikius specialiuosius savivaldybių šilumos ūkio planus. Taip pat šioje
strategijos atkreiptas dėmesys į tai, kad būtina nustatyti šilumos ūkio plėtros pagrindines kryptis,
padidinti šilumos tiekimo ir paskirstymo efektyvumą, maţinti nuostolius šilumos tinkluose,
modernizuoti namų šiluminius mazgus, butuose įrengti šilumos apskaitos ir reguliavimo
prietaisus, atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, sukurti tinkamai valdomas regionines vandens ir
šilumos tiekimo, nuotekų šalinimo ir atliekų tvarkymo sistemas, vieną tarifų politiką. Didelis
dėmesys akcentuojamas įgyvendinimo visoje Lietuvoje neatidėliotinų energijos taupymo būste
priemonių (modernizuoti šilumos punktus pastatuose, suremontuoti sienas ir stogo siūles,
sandarinti langus).
Bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir
socialinio vystymosi interesus, uţtikrinti švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių
naudojimą, visuotinę ekonominę visuomenės gerovę, stiprias socialines garantijas ir per
Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius, socialinius ir gamtos
išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti 2003 metų ES-15 valstybių vidurkį, o pagal
aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų,
ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimus.
Page 57
57
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Strategijai įgyvendinti išskirti 2 laikotarpiai – trumpalaikiams (iki 2012 metų) ir
ilgalaikiams strateginiams tikslams įgyvendinti (iki 2020 metų).
Energetika. Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į bendrą
ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, uţtikrinti patikimą ir diversifikuotą
energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą;
išplėsti atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą.
Pagrindiniai ilgalaikiai uţdaviniai yra šie:
1. modernizuoti esamas ir pagal naudingosios šilumos energijos poreikį pastatyti naujas
didelio efektyvumo kogeneracines elektrines;
2. didinti elektros energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą,
sumaţinti energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose;
3. sumaţinti teršalų ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos
energijos vienetui;
4. sumaţinti šalies priklausomybę nuo kuro importo, padidinant energijos gamybą iš
atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių;
5. kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo
sektorius, į ES sistemas ir ES energijos rinką.
Trumpalaikiai tikslai – uţtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų,
energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir naudojimo
efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų, valstybės ir privačias lėšas.
Pagrindiniai trumpalaikiai uţdaviniai yra šie:
1. pasiekti, kad šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, 2010
metais sudarytų 17 procentų bendro šilumos gamybos balanso, o elektros energijos gamyba iš
atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų daugiau kaip 7 procentus visos šalyje suvartojamos
elektros energijos
2. padidinti pirminės energijos transformavimo veiksmingumą elektros energetikos ir
ypač centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose, maţinti šilumos perdavimo nuostolius;
3. didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą.
Būstas. Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas
buities sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, uţtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės
visiems prieinamas viešąsias socialines paslaugas, sumaţinti neigiamą būsto poveikį aplinkai,
skatinti socialinę sanglaudą.
Pagrindiniai ilgalaikiai uţdaviniai yra šie:
Page 58
58
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
1. padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą;
2. gerinti būstų kokybę, pasiekti, kad būsto naudingas plotas vienam gyventojui padidėtų
iki 28–29 kv. metrų ir būtų artimas esamam ES valstybių senbuvių vidurkiui;
3. plėtoti socialinio nuomojimo būsto fondą.
Trumpalaikiai tikslai – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą.
Pagrindiniai trumpalaikiai uţdaviniai yra šie:
1. uţtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus
įgyvendinti energiniu poţiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus;
2. skatinti daugiabučių namų modernizavimą – viešinti, informuoti ir konsultuoti
daugiabučių namų butų savininkus, parengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių
studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius.
Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. X-1046 „Dėl
Nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“ (Ţin., 2007, Nr. 11-430). Ši strategija
apibrėţia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis iki 2025 m., šias nuostatas ir
kryptis ekonomiškumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais
visapusiškai derinant su didėjančiais valstybės poreikiais ir naujausiais tarptautiniais
reikalavimais. Strategijoje nustatyti būdai ir priemonės energijos tiekimo strateginiam
patikimumui uţtikrinti, sumaţinant arba neutralizuojant neigiamą priklausomybės nuo
dominuojančio pirminės energijos tiekėjo įtaką. Sparti Lietuvos ekonomikos raida, nemaţėjanti
priklausomybė nuo pirminės energijos importo iš vienos šalies, numatomas Ignalinos atominės
elektrinės (toliau – Ignalinos AE) uţdarymas 2009 m., labai padidėjusios organinio kuro kainos
pasaulio rinkose ir jose egzistuojanti įtampa verčia keisti Lietuvos energetikos politiką ir atnaujinti
Nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. IX-1130
(Ţin., 2002, Nr. 99-4397). Ne visus artimiausios ateities tikslus, numatytus 2002 m. patvirtintoje
Nacionalinėje energetikos strategijoje, pavyko įgyvendinti: Lietuvos elektros tinklai nesujungti su
Lenkijos tinklais, per maţai padaryta didinant gamtinių dujų tiekimo patikimumą, per lėtai vyko
šilumos ūkio modernizavimas, ypač vartotojams priklausančių įrenginių, todėl pastatams šildyti
suvartojama per daug energijos, šilumos tiekimo vamzdynai daug kur yra kritinės būklės ir yra
didelė stambių avarijų tikimybė. Sprendimas 2009 m. uţdaryti Ignalinos AE paaštrino Lietuvos
energetinio saugumo problemą.
Nacionalinės energetikos strategijos stiprybės gerai išplėtoti energetiniai pajėgumai:
elektrinės, naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos produktų importo ir eksporto terminalai,
gamtinių dujų tiekimo sistema, centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir kt.; Silpnybės negalimas
Page 59
59
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
alternatyvus gamtinių dujų tiekimas, išlieka priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo
(centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje dujos sudaro beveik 75%, elektros energijos
gamyboje – apie 14%, po Ignalinos AE uţdarymo dujų poreikis padidės iki 75%);pereinamuoju į
rinkos ekonomiką laikotarpiu labai sumaţėjus šilumos poreikiams, daugelis centralizuoto šilumos
tiekimo sistemų dirba ne optimaliomis sąlygomis ir todėl panaudojamos neefektyviai. Dėl
netinkamos eksploatacijos ir prastos statybos darbų kokybės šilumos tiekimo tinklai daug kur yra
paţeisti korozijos. Šilumos tinklai atnaujinami per lėtai, todėl centralizuoto šilumos tiekimo
sistemose yra didelė avarijų tikimybė; iki 1990 m. pastatytų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų
centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos yra susidėvėjusios ir nepritaikytos
racionaliam energijos naudojimui. Dauguma vartotojų negali savarankiškai reguliuoti
suvartojamos šilumos kiekio.
Galimybės modernizavus esamas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, galima gerokai
išplėsti bendrą šilumos ir elektros gamybą, o kartu daug efektyviau panaudoti pirminės energijos
išteklius, padidinti šalies energetinį saugumą.
Grėsmės dėl per lėto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų modernizavimo išlieka ţenkli
didelių avarijų tikimybė, o tai gali sukelti labai sunkių ekonominių ir socialinių padarinių, be to,
tai skatina dalies vartotojų atsijungimą nuo centralizuotų sistemų.
Šios strategijos tikslai nusako, kad reikia atnaujinti fiziškai ir morališkai susidėvėjusias
elektrines, elektros energijos, gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo, centralizuoto šilumos tiekimo
sistemas, kartu padidinant jų veiksmingumą ir patikimumą; Centralizuoto šilumos tiekimo srityje
dirbančių ekspertų nuomone, centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos poreikiai iki 2025 m.
nedidės, nes įdiegiant būtinas gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų (mokyklų, universitetų,
ligoninių) atnaujinimo programas, energijos poreikius juose galima sumaţinti beveik dvigubai, o
statomų pastatų energetinės charakteristikos yra nustatomos orientuojantis į ES standartus, todėl
tikimasi, kad bendri centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai 2025 m. gali būti net maţesni nei
2004 m. ietuvoje centralizuotai tiekiamos šilumos gamybai dėl patogumo naudoti daugiausia
vartojamos gamtinės dujos, kurių dalis kuro balanse 2003–2005 m. stabilizavosi ties 80% riba.
Šilumos tiekimo įmonėms prognozuojant dujų kainos didėjimą ir siekiant diversifikuoti riziką, jos
pradėjo naudoti biokurą, kurio dalis kuro balanse nuo 2% 2000 m. padidėjo iki 12% 2005 m.
Didėjant dujų kainai intensyvus biokuro naudojimas leido iš dalies neutralizuoti dujų kainos įtaką
šilumos kainai ir pastarąją, kurios dydis Lietuvoje 2000–2005 m. vidutiniškai svyravo apie 11,5
ct/kWh, stabilizuoti. Šis veiksnys turėjo lemiamą įtaką šilumos vartotojų skaičiaus augimui, nes
Lietuvoje jų padaugėjo nuo 0,45 mln. 2000 m. iki 0,6 mln. 2005 m.
Page 60
60
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Nacionalinėje energetikos strategijoje nurodoma, kad šilumos kainos Lietuvoje 2006 m.
padidėjo vidutiniškai 30% ir viršijo 15 ct/kWh lygį. Šilumos tiekėjai, kurie visą energiją gamina
degindami biokurą, šilumos kainų nepadidino arba jų dydis išaugo tik keliais procentais. Įvertinus
prognozuojamą tolesnį gamtinių dujų kainos augimą ir faktą, kad šilumos kainoje kuro dedamoji
sudaro apie 50%, ateityje dujų kainai išaugus 30–50%, šilumos kaina turėtų padidėti iki 20% ir
sudaryti apie 18 ct/kWh. didėjant galių poreikiui ir esant ekonominiam tikslingumui, turi būti
pastatytos naujos termofikacinės elektrinės Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėţyje, Alytuje,
Marijampolėje ir kituose miestuose, turinčiuose išplėtotas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas,
taip pat daug šilumos naudojančiose pramonės įmonėse ir kt. Nustatant naujų termofikacinių
elektrinių statybos tikslingumą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nagrinėti atsinaujinančių
energijos išteklių panaudojimo jose ekonominį patrauklumą, nes tai padės vykdyti ES
reikalavimus „ţaliosios“ energijos gamybos bei aplinkos teršimo maţinimo srityse ir padidins
šalies energetinį saugumą. Toliau brangstant organiniam kurui ir elektros poreikiams augant
sparčiau nei šilumos poreikiams, vis aktualesnis taps esamų blokų Kauno ir Vilniaus
termofikacinėse elektrinėse pakeitimas naujais kombinuotojo ciklo blokais. Analizuojamojo
laikotarpio pabaigoje termofikacinių elektrinių dalis bendrame elektros energijos gamybos balanse
turėtų pasiekti 35%.
Nacionalinėje energetikos strategijoje nurodyta, kad Lietuvos miestuose apie 75%
gyvenamųjų namų ploto šildoma iš centralizuoto šilumos tiekimo sistemų. Lietuvoje vyraujantis
centralizuoto šilumos tiekimo būdas dėl įvairių ekonominių, techninių ir socialinių prieţasčių yra
nepakankamai veiksmingas. Būtina uţtikrinti tolesnę modernių centralizuoto šilumos tiekimo
sistemų plėtrą, derinant su kitais apsirūpinimo šiluma būdais, jas tobulinti ir modernizuoti.
Šilumos tiekimo sektoriaus plėtros tikslams – maţiausiomis sąnaudomis uţtikrinti patikimą ir
kokybišką šilumos tiekimą vartotojams; šilumos ūkyje skatinti tiek kuro rūšių, tiek šilumos
gamybos būdų konkurenciją; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą;
gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius;
maţinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai – įgyvendinti būtina:
1) šilumos ūkį tvarkyti pagal suderintus su nacionaliniais energetikos prioritetais ir
savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus, kurių pagrindinis tikslas – tenkinti
vartotojų šilumos poreikius maţiausiomis sąnaudomis ir minimaliu neigiamu poveikiu aplinkai.
Juose reikia numatyti ilgalaikius svarbiausius šilumos ūkio modernizavimo ir plėtros sprendimus,
tarp jų ir bendros elektros energijos bei šilumos gamybos plėtrą, išskirti zonas pagal ekonomiškai
Page 61
61
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pagrįstą pagrindinį šilumos tiekimo būdą, reglamentuoti šilumos tiekimo būdo pasirinkimo tvarką,
prisijungimo ir atsijungimo sąlygas;
2) centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus įmonėse palaipsniui įrengti termofikacines
elektrines, galinčias gaminti elektros energiją, kurios kaina būtų konkurencinga kainai atviroje
elektros rinkoje. Plačiau panaudoti pramonės įmonių atliekinę šilumą gyvenamiesiems ir
visuomeniniams pastatams šildyti. Visiškai įgyvendinti 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos
paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičiančios Direktyvą 92/42/EEB, nuostatas;
3) įpareigoti šilumos tiekėjus supirkti šilumą, atitinkančią kokybės, tiekimo patikimumo
ir aplinkosaugos reikalavimus, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių parduodamos šilumos
kaina yra maţesnė uţ šilumos tiekėjų gamybos kainą;
4) iki 2020 m. pastatyti maţdaug 400 MW bendros galios termofikacines elektrines
Klaipėdoje, Panevėţyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje ir kituose miestuose (investicijos apie
2,0 mlrd. litų);
5) skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, taip
pat degiųjų atliekų. Tai maţintų kuro importą ir padėtų išspręsti atliekų saugojimo problemą.
Galimybės naudoti jas kombinuotai šilumos ir elektros energijos gamybai turi būti atskirai
įvertintos kiekvienu konkrečiu atveju;
6) savivaldybių renkamas komunalines atliekas panaudoti šilumai ir elektrai gaminti,
jeigu tai tikslinga ekonominiu ir ekologiniu poţiūriu. Tuo atveju iki 2010 m. Vilniuje įrengti
komunalinių atliekų deginimo įrenginį, kasmet sudeginantį apie 200 tūkst. tonų šių atliekų. 2010–
2025 m. laikotarpiu panašius įrenginius pastatyti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėţyje;
7) iki 2015 m. modernizuoti šilumos tiekimo sistemas: įrengti jų patikimumą
garantuojančius rezervinius vamzdynus ir pakeisti iki 75% esamų šilumos tiekimo vamzdynų,
šiam tikslui panaudoti iš ES struktūrinių fondų gautą paramą (investicijos apie 1,4 mlrd. litų);
8) perţiūrėti valstybės politiką, prisiimant atsakomybę uţ reikiamų finansavimo šaltinių
suformavimą ir administravimą, sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas modernizavimo
procesuose dalyvauti visų valdymo bei nuosavybės formų subjektams bei sudaryti palankias
ekonomines ir teisines sąlygas namams renovuoti: apšiltinti išorines atitvaras, rekonstruoti
šildymo ir karšto vandens sistemas, palaipsniui įgyvendinti šilumos reguliavimą bei apskaitą
visiems vartotojams;
9) nustatyti termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimo tvarką,
kuri skatintų bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą;
Page 62
62
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
10) per energetinių paslaugų įmones ir kitais visuomenės interesus atitinkančiais būdais
skatinti privataus kapitalo dalyvavimą šilumos ūkio modernizavimo projektuose;
11) sudaryti sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme ir
modernizavimo procesuose. Kontroliuoti natūralias monopolijas ir suderinti tiekėjų bei vartotojų
interesus;
12) uţtikrinti teisės aktais nustatytų rezervinių kuro atsargų kaupimą.
Šioje strategijoje nurodoma, kad vartotojų šilumos poreikiams tenkinti turėtų būti
intensyviai naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai arba naudojamas maţiausiai
taršus kuras, įdiegtos pačios moderniausios jų naudojimo technologijos. Valstybė skatins tam
reikalingos infrastruktūros sukūrimą ir konsultacinių kompanijų veiklą atviros konkurencijos
sąlygomis.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. patvirtintas įsakymas Nr. 4-
301 „Dėl šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio
įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Ţin., 2003, Nr. 81-3716) reglamentuoja šilumos
vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodika
reglamentuoja bendrųjų šildymo ir vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo bei ţalos
aplinkai ekonominio įvertinimo būdus, tiesiogiai susijusius su šilumos ir (ar) karšto vandens
vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemų. Ši metodika taikoma:
1. nustatant bendrųjų šildymo sąnaudų padidėjimą ar sumaţėjimą dėl šilumos vartotojo
įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui;
2. nustatant vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems šilumos tiekimo sistemos
vartotojams padidėjimą ar sumaţėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos
tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui;
3. nustatant ţalos aplinkai padidėjimą ar sumaţėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių
atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui;
4. nustatant šilumos vartotojo prašymo atjungti šilumos vartotojo įrenginius nuo šilumos
tiekimo sistemos ir įrengti kitą šildymo būdą visam pastatui įgyvendinimo atidėjimo trukmę.
Ši metodika netaikoma butų ir kitų patalpų savininkams keičiant viso daugiabučio namo
šildymo būdą bei individualių gyvenamųjų namų savininkams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintos
„Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės“ (Ţin., 2003, Nr. 75-3481) reglamentuoja šilumos
tiekimo licencijų (toliau vadinama – licencija) išdavimą, pakeitimą, galiojimo panaikinimą,
galiojimo sustabdymą ir galiojimo sustabdymo panaikinimą šilumos tiekėjams, licencijų turėtojų
Page 63
63
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
teises ir pareigas, bei licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi prieţiūrą. Šiose taisyklėse
licencijuojamos veiklos sąnaudų auditu laikoma licenciją turinčios įmonės sąnaudų, susijusių su
konkrečia licencijuojama veikla, patikrinimas ir nustatymas. Kitos šiose taisyklėse vartojamos
sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme (Ţin., 2003, Nr. 51-2254) ir
Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme (Ţin., 1990, Nr. 14-395). Verstis šilumos tiekimo veikla
leidţiama tik įmonėms, turinčioms šilumos tiekimo licenciją. Šilumos tiekimo licenciją gali gauti
įmonė, apibrėţtoje teritorijoje valdanti šilumos perdavimo tinklus. Įmonė, kuri šiuo metu šilumos
perdavimo tinklus valdo ne nuosavybės ar patikėjimo teise, gali gauti šilumos tiekimo licenciją, jei
jos įstatinio kapitalo dydis yra ne maţesnis kaip 5 procentai jai pagal sudarytą nuomos sutartį
perduoto turto vertės. Licenciją gavusi įmonė privalo per kiekvienus paskesniuosius metus didinti
savo įstatinį kapitalą ne maţiau kaip 5 procentais, kol jos įstatinis kapitalas sudarys ne maţiau
kaip 15 procentų jai pagal sudarytą nuomos sutartį perduoto turto vertės. Įmonė, kuri šilumos
perdavimo tinklus pradės valdyti ne nuosavybės ar patikėjimo teise po šių taisyklių įsigaliojimo,
gali gauti šilumos tiekimo licenciją, jei jos įstatinio kapitalo dydis yra ne maţesnis kaip 15
procentų jai pagal sudaromą nuomos sutartį perduodamo turto vertės.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birţelio 30 d. įsakymas Nr. 4-259 „Dėl
pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros tvarkos patvirtinimo“ (Ţin., 2003,Nr.
70-3194). (negalioja).
Ši Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros tvarka (toliau – Tvarka) parengta
vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin., 2003, Nr.51-2254) ir apibrėţia,
kaip atliekama pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prieţiūra, veikimas, naudojimas. Ši
Tvarka privaloma šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir (ar) karšto vandens
vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priţiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje
veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus šilumos ir (ar) karšto vandens
vartotojus individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui
priklausančiuose pastatuose.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552
patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia.
Energijos sąnaudos šildymui“ (Ţin., 2002, Nr. 118-5326) reglamentuoja gyvenamosios paskirties
pastatų bei jų patalpų šildymo sistemų galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos
poreikio šildymui skaičiavimą. Reglamentą galima taikyti gyvenamosios paskirties patalpų
mikroklimato sąlygas atitinkančių negyvenamosios paskirties pastatų projektinės šildymo sistemų
galios bei vidutinių metinių ir atskirų mėnesių šilumos poreikio šildymui skaičiavimui. Šis teisės
Page 64
64
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
aktas taikomas projektuojant ir rekonstruojant pastatų, priestatų bei antstatų šildymo sistemas, taip
pat gali būti taikomas, įvertinant pastatų šilumos sąnaudas. Šis reglamentas neriboja kitų įteisintų
skaičiavimo metodikų ar kompiuterinių programų naudojimo.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m.
birţelio 30 d. įsakymas Nr. 326/4-253 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Ţin., 2003, Nr. 65-2975).
Šis įsakymas patvirtintas vykdydant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birţelio
17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatymą“ (Ţin., 2003, Nr. 59–2659) 2 punkto nuostatas. Šis teisės aktas reglamentuojs
privalomuosius reikalavimus, kurie yra nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens
sistemoms. Daugiabučių namų, kurių projektavimo, statybos ar rekonstravimo darbai pradedami
po šio įsakymo įsigaliojimo. Daugiabučių namų, kurie pastatyti arba kurių statybos darbai buvo
pradėti iki šio įsakymo įsigaliojimo. Naujų namų, gaunančių šilumą iš miesto ar gyvenvietės
šilumos tinklų arba grupinių katilinių, Sistemos privalo atitikti statybos techninių reglamentų STR
2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Ţin.,1999, Nr. 13-333) ir STR
2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“ (Ţin., 1998, Nr. 34-923) reikalavimus.
Senuose namuose turi būti: šių namų projektinėje dokumentacijoje arba, jeigu tokios
dokumentacijos nėra, normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus atitinkanti Sistema
(šildymo prietaisų galia, šilumnešio debitų paskirstymas, vamzdynų šiluminė izoliacija),
hidraulinio balansavimo priemonės, atsiskaitomieji apskaitos prietaisai suvartojamos šilumos ir
(ar) karšto vandens kiekiui nustatyti ties tiekimo-vartojimo riba, įrenginiai reguliuoti šilumos
suvartojimą pastate.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtinta
„Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius
reikalavimus bei šių darbų rėmimo tvarka“ (Ţin., 2003, Nr. 75-3481)
Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius
reikalavimus tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja savivaldybės teisę įpareigoti daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkus rekonstruoti (pertvarkyti) pagal privalomuosius reikalavimus
namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas ir šio įpareigojimo įvykdymą. Ši tvarka taikoma
rekonstruojant daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, kad jos atitiktų šioms
sistemoms nustatytus privalomuosius reikalavimus, kai namuose viršijama Valstybinės kainų ir
energetikos kontrolės komisijos nustatyta maksimali šilumos suvartojimo norma. Namo šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos rekonstravimas (pertvarkymas) – daugiabučio namo karšto vandens
Page 65
65
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
sistemos remonto darbai, priskiriami statinio kapitaliniam remontui arba statinio paprastajam
remontui, priklausomai nuo šių darbų sudėties, nurodytos statybos techniniame reglamente STR
1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Ţin., 2002, Nr. 119-5372).Ši tvarka parengta
vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Ţin., 2000, Nr.74), Lietuvos Respublikos
šilumos ūkio įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254) 31 straipsnio, Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo (Ţin., 1996, Nr. 32-788; 2000, Nr. 78-2360; 2001, Nr. 101-3597) nuostatomis.
Daugiabučių namų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams
nustato Valstybinė energetikos inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, gavusi
gyventojų argumentuotą prašymą.Šiuo klausimu į Valstybinę energetikos inspekciją gali kreiptis
šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo bei šių sistemų prieţiūros įmonės, savivaldybės. Atitiktis
fiksuojama paţymoje, kurią pasirašo Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinio skyriaus
viršininkas ir vertinimą atlikęs inspektorius (ar grupės vadovas). Nustačius neatitikimo faktą,
paţymoje turi būti nurodyti konkretūs pertvarkytini sistemos elementai. Ši paţyma, pateikiama
prašymą pateikusiam subjektui, o jos kopija - savivaldybei. Įpareigojimas daugiabučio namo,
kurio šildymo ir (ar) karšto vandens sistema neatitinka nustatytų privalomųjų reikalavimų, butų ir
patalpų savininkams pertvarkyti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą (toliau -
įpareigojimas) duodamas savivaldybės sprendimu, nurodant įpareigojimo įvykdymo terminą, kuris
negali būti trumpesnis, kaip 18 mėnesių. Savivaldybė įpareigojimą gali duoti, kai gauna
Valstybinės energetikos inspekcijos paţymą, fiksuojančią neatitiktį privalomiesiems
reikalavimams. Įpareigojimas gali būti duodamas pertvarkyti tik šildymo, tik karšto vandens
sistemą, ar abi sistemas. Apie įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai
informuojami išsiunčiant savivaldybės sprendimą registruotu laišku įgaliotajam daugiabučio namo
butų ir kitų patalpų atstovui arba administratoriui, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
priţiūrėtojui bei šilumos tiekimo įmonei. Savivaldybė, duodama įpareigojimą, gali remti
pertvarkymą, nustatyti paramos teikimo sąlygas ir būdą. Paramai gali būti naudojamos
savivaldybių įsteigtų specialiųjų bendrijų rėmimo fondų, kitų savivaldos rėmimo ar valstybės
įgyvendinamų energijos taupymo programų lėšos (pagal Nacionalinės energijos vartojimo
efektyvumo didinimo programai įgyvendinti skirtų lėšų naudojimo tvarką, patvirtintą Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2002 m. liepos 22 d. įsakymu Nr.260).
Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių
įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių)
bendrosios nuosavybės administratorius per mėnesį nuo savivaldybės sprendimo dėl įpareigojimo
Page 66
66
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
davimo išsiuntimo dienos privalo sušaukti susirinkimą, kuriame turi būti priimti sprendimai dėl:1.
sistemos pertvarkymo;2. finansavimo šaltinių ir būdų;.3. įgaliotojo asmens išrinkimo ir įgaliojimų
atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų interesams projektuojant, pertvarkant ir sprendţiant visus
su įpareigojimu susijusius klausimus suteikimo;4. įgaliotojo asmens atsiskaitymo uţ pavestas
uţduotis savininkams tvarkos.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) susirinkimo
sprendimai skelbiami viešai ir privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir tiems,
kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Šildymo ar (ir)
karšto vandens sistemos pertvarkymo projektavimas ir kiti su tuo susiję veiksmai atliekami pagal
statybos techniniuose reglamentuose nustatytą tvarką: kai jis priskiriamas prie statinio kapitalinio
remonto arba rekonstravimo gavus iš savivaldybės projektavimo sąlygų sąvadą, parengiant
minėtos sistemos pertvarkymo projektą atlikti (šildymo ar (ir) karšto vandentiekio dalį bei kitas
dalis, kai reikia) ir gavus statybos leidimą statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus.
Iki gaunant šį leidimą būtina projektą suderinti su Valstybine energetikos inspekcija, kuri
patvirtintų, kad įvykdţius projekte numatytus darbus, šildymo ir (ar) karšto vandens sistema atitiks
privalomuosius reikalavimus kai jis priskiriamas prie statinio paprastojo remonto – surašius
atliktinų darbų aktus (nurodant darbų pavadinimus ir kiekius) ir juos suderinus su Valstybine
energetikos inspekcija, kuri patvirtintų, kad įvykdţius akte nurodytus darbus, šildymo ir (ar)
karšto vandens sistema atitiks privalomuosius reikalavimus.
Šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos pertvarkymo statybos darbus gali atlikti namo
gyventojų ar jų įgaliotų asmenų pasirinkta įmonė, turinti teisę tuos darbus atlikti pagal Statybos
įstatymo reikalavimus. Atlikus šildymo ar (ir) karšto vandens sistemos pertvarkymo darbus,
sistema pripaţįstama atitinkanti privalomuosius reikalavimus ir tinkama naudoti: kai sistemos
pertvarkymas priskiriamas prie statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo –nustatyta tvarka;
kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto – Valstybinės energetikos
inspekcijos sudarytos komisijos, kurioje be inspekcijos atstovo (komisijos pirmininko), taip pat
dalyvauja daugiabučio namo butų savininkų (naudotojų), kitų patalpų naudotojų ir savivaldybės
atstovai, aktu. Valstybinė energetikos inspekcija privalo sudaryti minėtą komisiją ne vėliau kaip
per savaitę po to, kai į ją kreipiasi asmuo įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su įpareigojimu.
Daugiabučio namo butų savininkų ir kitų patalpų naudotojų įgaliotas atstovas per savaitę
nuo akto apie įvykdytą įpareigojimą pasirašymo raštu praneša savivaldybei ir pateikia komisijos
aktą, patvirtinantį, kad pertvarkyta sistema atitinka privalomuosius reikalavimus ir pripaţinta
tinkama naudoti.
Page 67
67
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandţio 9 d.nutarimas Nr. 341 „Dėl
esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos
produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės
institucijoms“ (Ţin., 2008, Nr. 46-1730, 2009, Nr. 112-4773).
Nutarta priskirti esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių
ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetenciją šioms valstybės
institucijoms:
1. Aplinkos ministerijai:
1.1. mechaninis atsparumas ir pastovumas – visų paskirčių statiniams, išskyrus 2.1 punkte
Susisiekimo ministerijai ir 4.1 punkte – Energetikos ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.2. higiena, sveikata ir aplinkos apsauga – statinio vidaus ir išorės aplinkos, vandens
tiekimo, nuotekų šalinimo, perteklinės drėgmės, skystųjų ir kietųjų atliekų šalinimo techninių
reikalavimų nustatymas visų paskirčių statiniams, išskyrus 3.1 punkte Sveikatos apsaugos
ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.3. saugus naudojimas – visų paskirčių statiniams, išskyrus 2.2 punkte Susisiekimo
ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.4. apsauga nuo triukšmo – visų paskirčių statiniams, išskyrus 3.2 punkte Sveikatos
apsaugos ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.5. energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas – visų paskirčių statiniams, išskyrus 4.2
punkte Energetikos ministerijai priskirtą kompetenciją.
3. Sveikatos apsaugos ministerijai:
3.1. higiena, sveikata ir aplinkos apsauga – visų paskirčių statiniams: cheminių medţiagų
(teršalų), pašalinių kvapų ore parametrų ribinių verčių nustatymas, jonizuojančiosios ir
nejonizuojančiosios spinduliuotės normavimas, ţmogaus kūną veikiančių leidţiamų vibracijos
lygių statiniuose nustatymas, pastatų ir patalpų mikroklimato parametrų nustatymas, pavojingų
cheminių medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos dirvoţemyje nustatymas, geriamojo
vandens kokybės reikalavimų ir kitų saugos sveikatai reikalavimų nustatymas;
3.2. apsauga nuo triukšmo – statinyje ar šalia statinio esančios aplinkos saugaus ţmonių
sveikatai akustinio triukšmo ribinių dydţių nustatymas.
4. Energetikos ministerijai:
4.1. mechaninis atsparumas ir pastovumas – energetikos objektams: elektros tinklai ir jų
priklausiniai; gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų
importo, eksporto terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos
Page 68
68
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir
jų priklausiniai;
4.2. energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas – šilumos ir šalčio šaltinių, šilumos
gamybos, perdavimo tinklų ir pastato šilumos įrenginių, jų efektyvumo nustatymas visų paskirčių
statiniams.
5. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos:
gaisrinė sauga – visų paskirčių statiniams.
Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. birţelio 6 d.įsakymu
Nr. 170 patvirtintos „Palėpių projektavimo taisyklės ST 2190.01:1997“ (Ţin., 1997, Nr. 71-
1825). Šių statybos taisyklių taikymo sritys: palėpių (palėpė - namo aukštas, kurio dalis sienų yra
nuoţulnios; nuoţulnios sienos nuolydis - nuo 15 iki 85 laipsnių; aukštis nuo palėpės grindų iki
išorinio susikirtimo tarp nuoţulnaus stogo paviršiaus ir vertikalios fasado sienos turi neviršyti 1,5
m) įrengimas naujuose ir esamuose pastatuose bei palėpių rekonstrukcija. Šis reglamentas
naudojamas projektuojant palėpes vieno ir dviejų butų namuose, daugiaaukščiuose
gyvenamuosiuose pastatuose, visų rūšių pramoniniuose, komerciniuose ir įstaigų pastatuose bei
vasarnamiuose ir poilsio namuose. Rekonstruojant palėpėse esančius butus, ofisus ir pan.,
savivaldybė, esant būtinybei, gali pakeisti šių taisyklių neesminius reikalavimus. Taisyklėse
apibrėţtas palėpių įrengimas naujai projektuojamuose pastatuose, palėpių įrengimas esamuose
pastatuose, reikalavimai palėpėms projektuoti. IV skyriuje „Reikalavimai palėpėms projektuoti“
apibrėţtas palėpių įrengimas, projektavimas ir statyba, gaisrinė sauga, atsparumas drėgmei,
šiluminė izoliacija, triukšmas, šilumą gaminantys prietaisai ir ţidiniai, patalpų mikroklimatas,
techninė įranga.
Taip pat šiose tasiyklėse aptartas atsparumas drėgmei. Konstrukcijos turi būti tokios, kad
lietus, sniegas, vanduo, pastato drėgmė, oro drėgmė, kondensatas, vandentiekis ir pan. nepakenktų
konstrukcijoms ir nesukeltų avarinių situacijų. Stogo konstrukcijos bei išorės sienos, turinčios
drėgmei jautrių medţiagų, turi būti apsaugotos nuo kenksmingo kondensato kaupimosi. Grindys ir
sienos vonios kambariuose turi būti atsparios drėgmei, mechaniniam bei cheminiam poveikiui.
Vamzdţiai, vamzdynai ir pan. neturi praleisti vandens. Patalpų, kuriose yra vandens surinktuvas,
grindys turi turėti į jį nuolydį. Patalpos dalyje, kur kaupiasi grindimis nutekantis vanduo, t.y.
drėgmė (jeigu yra įrengtas vandens surinktuvas), sienos ir jų apdailos sluoksnis turi būti nelaidūs
vandeniui. Per šią grindų dalį vertikalūs vamzdţiai turi būti netiesiami.
Šiluminė izoliacija reglamentuojama taip pat. Kurui ir elektrai taupyti bei sveikam
patalpų mikroklimatui sukurti palėpės yra šiltinamos. Siektina, kad išorinėse pastato
Page 69
69
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
konstrukcijose, languose ir duryse nesusidarytų šalčio tilteliai. Palėpės bei jų konstrukciniai
elementai, langai ir durys konstruojami taip, kad nepadidėtų šilumos nuostoliai dėl drėgmės, vėjo
ar neuţsandarintų plyšių. Įėjimai į šildomas laiptines turi būti su prieangiais. Vėjo veikiamose
vietose šiluminė izoliacija dengiama vėjui nepralaidţia medţiaga. Palėpė laikoma apšiltinta
tinkamai tada, kai patalpose, kurių temperatūra ne maţesnė nei 10°C ir 18°C, šilumos perdavimo
koeficientai K privatiems namams atitinka punkte 4.6(10) nurodytuosius koeficientus.
Patalpų mikroklimato parametrai taip pat šiame teisės akte yra reglamentuojami.
Palėpės įrengiamos taip, kad būtų uţtikrintas tinkamas patalpų mikroklimatas. Grynas
oras turi patekti arba tiesiogiai iš lauko per angas, arba per vėdinimo sistemas. Ventiliacija turi
būti įrengta taip, kad šildymo sezono metu labiausiai naudojamose gyvenamosiose patalpose
nesusidarytų skersvėjai. Tam, kad būtų išvengta skersvėjų, oro srauto greitis gyvenamosiose
patalpose neturi viršyti 0,15 m/s. Oras turi cirkuliuoti tik iš vėdinamos patalpos į nevėdinamą.
Komerciniuose ir pramoniniuose pastatuose oro cirkuliacija leidţiama tiktai įsitikinus, kad oras
neuţterštas. Vėdinimo sistemos turi būti sukonstruotos ir įrengtos taip, kad per jas į vėdinamus
kambarius nepatektų jokios substancijos (mikroorganizmai), kurie turėtų neigiamą poveikį patalpų
mikroklimatui. Orlaidės turi filtruoti įeinantį orą, o filtrai privalo būti valomi. Kiekviename iš
gyvenamųjų kambarių ir visame bute esantis oras turėtų būti keičiamas bent kas pusvalandį
(srauto dydis =0,35 l/s į m2, kai lubų aukštis 2,5 m). Normalaus aukščio kambariuose vėdinimo
reikalavimai yra įgyvendinti, jei “oro cirkuliacija” arba “ventiliacija” vyksta taip:
Gyvenamuosiuose kambariuose turi būti įrengtas varstomas langas, liukas ar durys kartu
su viena ar keliomis orlaidėmis. Jos grynasis angos plotas - ne maţesnis kaip 30 cm2 25-iems m
2
grindų ploto. Alternatyva - orlaidėje įrengtas oro ventiliatorius.
Virtuvėje (atskiroje patalpoje arba virtuvėlėje) turi būti įrengtas varstomas langas, liukas,
durys arba orlaidė. Oras turi išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis - 20 l/s).
Sanitarinėse patalpose turi būti įrengtas varstomas langas, liukas, durys arba orlaidė ir
anga iš gretimos patalpos. Oras turi išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis 15 l/s).
Į atskirus tualetus oras turi patekti taip pat, kaip į sanitarines patalpas, o išeiti per
ventiliacinį kanalą (srauto dydis 10 l/s).
Į komunalines patalpas arba butų sandėliukus oras turi patekti taip pat, kaip į sanitarines
patalpas, o išeiti per ventiliacinį kanalą (srauto dydis - 10 l/s, jeigu oras per angą patenka į gretimą
patalpą). Kitais atvejais šis reikalavimas nėra privalomas.
Laiptinėse ir bendruose vestibiuliuose turi būti įrengtas varstomas langas, liukas, durys
arba orlaidė. Anga turi būti laiptinės ar vestibiulio apačioje.
Page 70
70
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Nepaminėtoms patalpoms vėdinimo sistemos parametrus nustato higienos institucijos,
atsiţvelgdamos į patalpų dydį bei jų naudojimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kartais pakanka
natūralios ventiliacijos, o kartais sveikam mikroklimatui sukurti reikalinga mechaninė ventiliacija.
Natūralios ventiliacijos pakanka ofisams, kuriose dirba nedaug ţmonių, viešbučių kambariams ir
tam tikro tipo komercinėms patalpoms. Mechaninė ventiliacija būtina ofisams, kuriuose dirba
daugiau ţmonių, konferencijų patalpoms, valgykloms, restoranams bei ligoninėms.
Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos rekomendacijos „Sienų su oro tarpais
projektavimas ir statyba“ (rekomendacija R 40-02, 2002-03-27). Šios rekomendacijos taikomos
pastatų sienų su oro tarpsluoksniais, apšiltintų mineralinės vatos gaminiais, projektavimui ir
statybai. Jos skirtos projektuotojams, statytojams, statybinių medţiagų gamintojams. Jomis gali
naudotis ir kiti statybos proceso dalyviai. Rekomendacijose apibrėţtos pagrindinės nuostatos (oro
tarpų naudojimas, oro tarpų klasifikacija), sienų su oro tarpu projektavimas (šilumos izoliacinio
sluoksnio apsauga nuo vėjo ir konvekcijos, sienų šilumos perdavimo koeficientai ), sienų su oro
tarpu šilumos perdavimo koeficiento skaičiavimas (oro tarpo poveikio sienos šilumos perdavimui
įvertinimas, tvirtinimo konstrukcijos poveikio šilumos izoliacinio sluoksnio šiluminėms savybėms
įvertinimas).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-451
patvirtintas Statybos technins reglamentas STR 2.01.03:2009 „Statybinių medţiagų ir gaminių
šiluminių techninių dydţių projektinės vertės“ (Ţin., 2009, Nr. 95-4047). Šis statybos techninis
reglamentas taikomas termoizoliacinių medţiagų ir statybinių medţiagų ir gaminių šiluminių
techninių dydţių projektinėms vertėms nustatyti. Statybinių medţiagų ir gaminių santykinės
šiluminės talpos, vandens garų varţos faktoriaus, vandens garų varţai lygiaverčio oro sluoksnio
storio bei termoizoliacinių medţiagų grupei nepriskiriamų statybinių medţiagų ir gaminių šilumos
laidumo koeficiento projektinės vertės prilyginamos deklaruojamosioms vertėms. Statybinių
termoizoliacinių medţiagų ir gaminių šilumos laidumo koeficientų projektinės vertės nustatomos
pagal šio Reglamento V skyriaus reikalavimus. Šio Reglamento reikalavimai netaikomi langams,
durims ir vartams. Šis Reglamentas privalomas visiems statybos proceso dalyviams bei kitiems
juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos
įstatymas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2007 m. balandţio 17 d. įsakymu Nr. D1-219
patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.01.10:2007 „Išorinės tinkuojamos sudėtinės
termoizoliacinės sistemos“ (Ţin., 2007, Nr. 43-1651, 2009, Nr. 113-4834). Šis statybos techninis
reglamentas parengtas vadovaujantis 1988 m. gruodţio 21 d. Europos Tarybos direktyvos
Page 71
71
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
89/106/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais,
suderinimo“ reikalavimais. Reglamentas taikomas gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų atitvarų
su išorinėmis tinkuojamomis sudėtinėmis termoizoliacinėmis sistemomis projektavimui ir
statybai. Reglamentas nustato reikalavimus naujų ir rekonstruojamų pastatų, nevėdinamų atitvarų,
kurių apšiltinimui naudojamos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos su
polistireniniu putplasčiu arba mineraline vata, projektavimui ir statybai. Reikalaujama, kad
atitvarų projektavimui ir statybai būtų naudojamos tik turinčios Europos techninį liudijimą (ETL)
ir CE ţenklu ţenklintos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės sistemos.
Reglamentas netaikomas:
1) poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis
mėnesius per metus;
2) atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50
kvadratinių metrų;
3) nesudėtingiems ir laikiniems pastatams.
Reglamentu siekiama įgyvendinti 1988 m. gruodţio 21 d. Europos Tarybos direktyvos
89/106/EEB „Dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais,
derinimo“ nuostatas, kad pastatuose naudojamos išorinės tinkuojamos sudėtinės termoizoliacinės
sistemos būtų suprojektuotos atsiţvelgiant į vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas taip,
kad būtų uţtikrintas jų mechaninis atsparumas ir stabilumas, naudojimo sauga, higienos, sveikatos
ir aplinkos apsauga, apsauga nuo triukšmo, energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas,
ilgaamţiškumas.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127
patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“
(Ţin., 2004-04-17, Nr. 56-1949). Šis statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir
įrengiant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grindis. Reglamentas nustato tik bendruosius
techninius grindų projektavimo bei įrengimo reikalavimus. Išsamesnius grindims keliamus
reikalavimus nustato normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai bei standartai.
Reglamentas netaikomas projektuojant išardomąsias grindis, šildomąsias grindis, grindis,
įrengiamas patalpose, kuriose veikia šaldymo įrenginiai, bei kitas specialių tipų
grindis.Reglamento nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo
subjektams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje
nustato Statybos įstatymas
Page 72
72
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Lietuvos būsto strategija (Ţin., 2004, Nr. 13-387) patvirtinta 2004 metais parengta
pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones.
Šios strategijos tikslas – atsiţvelgiant į esamą būsto situaciją Lietuvoje ir Europos Sąjungos
valstybių būsto politikos principus, taip pat Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, nustatyti
ilgalaikius būsto politikos tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų tobulinami būsto sritį
reglamentuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, rengiamos ir
įgyvendinamos būsto plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo, finansinės ir socialinės paramos
gyventojams programos ir priemonės.
Būsto strategijoje akcentuojama, kad iki 2020 metų būtina modernizuoti pagal
ekonominio pagrįstumo principą eksploatuojamų daugiabučių namų šildymo sistemas, atnaujinti
ir apšiltinti stogų konstrukcijas, pakeisti arba atnaujinti langus ir lauko duris, pašiltinti
stambiaplokščių namų siūlių defektus ir sumaţinti išorės sienų šiluminį laidumą, šiluminės
energijos santykines sąnaudas, skaičiuojamas būsto naudingo ploto vienetui, sumaţinti iki 30
procentų.
Savitosios būsto sektoriaus politinės sąlygos: Lietuvos būsto strategija, patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Ţin., 2004, Nr. 13-387),
kurioje numatyta siekti esamo būsto atnaujinimo ir rekonstravimo bei racionalaus energijos
išteklių naudojimo.
Pagrindinis įstatymas reguliuojantis šiluminį komfortą (mikroklimatą) sveikatos aspektu
yra Lietuvos higienos norma HN 42:2009. Ši norma patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro
2009 m. gruodţio 31 d. įsakymu Nr. V-1081 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009
„Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato“ patvirtinimo“ (Ţin., 2009, Nr. 159-
7219) reglamentuoja mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose bei
bendruosius mikroklimato parametrų matavimo kontrolės reikalavimus. Šioje higienos normoje
išliko gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato paramentrų
ribinės vertės (šaltuoju ir šiltuoju metų laikotarpiu). Pagal šią normą Lietuvoje patalpų
temperatūros ribinė vertė šaltuoju metu laikotarpiu yra 18-22 °C, o šiltuoju – 18-28 °C.
Ši norma parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros
įstatymo (Ţin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 16 straipsnio 1 dalimi ”Privalomuosius
higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą
visuomenės sveikatos srityje, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma).
Jį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
Page 73
73
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Senojoje Lietuvos higienos normoje HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo
pastatų mikroklimatas“ buvo reglamentuojama pakankamos šiluminės aplinkos ir šiluminio
komforto parametrus bei jų vertes gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų patalpose.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 02 d. įsakymu Nr. 4-270 patvirtintas
„Energijos efektyvumo veiksmų planas“ (Ţin., 2007, Nr. 76-3024; 2009, Nr. 2-38) parengtas
vadovaujantis 2006 m. balandţio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/32/EB dėl
energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinančios Tarybos
direktyvą 93/76/EEB (OL 2006 L 114, p. 64), 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Veiksmų plane
pateikta esamos energijos vartojimo situacijos apţvalga, įvertintas energijos taupymo potencialas,
nustatyti nacionaliniai energijos taupymo rodikliai ir pateiktas jų skaičiavimo aprašymas bei
strategija, kaip planuojama šiuos rodiklius pasiekti.
Efektyvus energijos vartojimas yra vienas iš pagrindinių Lietuvos energetikos strateginių
tikslų. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra svarbus energetinio saugumo didinimo,
tiekimo diversifikavimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro išteklių importo iš trečiųjų šalių
maţinimo kontekste. Tai taip pat viena iš pagrindinių sąlygų, maţinant šiltnamio dujų išmetimus
ir siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų. Šiuo metu Lietuvoje išmetama tik 47% šiltnamio dujų
kiekio lyginant su 1990 m. (Lietuva įsipareigojusi šiltnamio dujų išmetimus sumaţinti 8%).
Veiksmų plano tikslas – nurodyti nuo 1995 m. įgyvendintas (ir dar turinčias poveikį
energijos taupymui) ir įgyvendinamas priemones bei nustatyti priemones, kurių ketinama imtis,
siekiant didinti energijos galutinio vartojimo efektyvumą, ir kurios turi uţtikrinti, kad bus pasiekti
nacionaliniai energijos taupymo rodikliai 2008–2010 m. ir 2008–2016 m.
Šiame veiksmų plane nurodoma, kad didţiausios energijos taupymo galimybės Lietuvoje
yra pastatų sektoriuje (ekonominis taupymo potencialas apie 30%), atnaujinant esamus pastatus,
modernizuojant jų energetikos sistemas. Pastatuose suvartojama apie 40% šalies galutinės
energijos. Todėl dauguma energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių yra nukreipta į
gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų
finansavimą. Be kita ko, šios priemonės sprendţia ir socialines problemas, susijusias su išlaidomis
energijai bei komfortinėmis gyvenimo sąlygomis.
Be energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių pastatuose, Veiksmų plane
numatytos priemonės pramonės ir transporto sektoriuose bei tarpsektorinės ir horizontalios
energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės. Taip pat atskirai detalizuotos priemonės,
įgyvendinančios Direktyvos 5 straipsnį dėl viešojo sektoriaus pavyzdinio vaidmens ir Direktyvos
7 straipsnį dėl informacijos prieinamumo.
Page 74
74
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas iš Lietuvos ilgalaikių strateginių
tikslų, nustatytų Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri yra įgyvendinama nuo 1994 m. ir
buvo atnaujinta 1999 m., 2002 m. ir paskutinį kartą 2007 m. Nacionalinėje energetikos strategijoje
nustatyti ilgalaikiai energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslai ir uţdaviniai, o konkrečios
šios strategijos įgyvendinimo priemonės yra nurodytos Nacionalinės energetikos strategijos
įgyvendinimo 2008–2012 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.
gruodţio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Ţin., 2008, Nr. 4-131). Viena iš Veiksmų plane numatytų
priemonių yra įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų priemones, kurios leistų per 3 metus,
pradedant 2008 metais, sumaţinti lyginamąsias energijos galutines sąnaudas 1,5 procento.
Vienas iš pagrindinių šalyje įgyvendinamų energijos vartojimo efektyvumą skatinančių
programinių dokumentų yra Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010
metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. geguţės 11 d. nutarimu
Nr. 443 (Ţin., 2006, Nr. 54-1956). Ji yra tarpinstitucinė programa, įgyvendinama nuo 1992 m. ir
atnaujinama kas penkerius metus, atsiţvelgiant į politinius, ekonominius, socialinius ir
technologinius pokyčius. Šios programos uţdaviniai – vykdyti su darnaus vystymosi tikslais
suderintą energetikos politiką, įtraukti energetikos efektyvumą į šalies bendrąją politiką, derinant
sektorių veiksmus, sukuriant ir taikant atitinkamą reguliavimą bei vykdyti taikomuosius mokslo
tiriamuosius darbus, informavimo ir šviečiamąją veiklą efektyvaus energijos vartojimo,
atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo klausimais.
2006–2010 m. laikotarpiu šios programos tikslai ir uţdaviniai nustatyti atskirai pastatų ir
jų inţinerinių sistemų, kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų
ūkio energijos vartojimo įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos
išteklių sektoriams. Šioje programoje dėmesys skiriamas organizacinėms, teisinėms,
ekonominėms, technologijų vystymo ir įdiegimo, tarptautinio bendradarbiavimo, taikomųjų
mokslinių tyrimų, švietimo ir informavimo veiklos priemonėms. Įgyvendinus šios programos
tikslus planuojama, kad 7% sumaţės šilumos suvartojimas esamuose pastatuose, kogeneracija
sudarys 20 proc. bendrame elektros gamybos balanse, atliekinių energijos išteklių naudojimas iki
2010 metų padidės 2 TWh.
Be nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, įgyvendinami
atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su energijos galutiniu vartojimu.
Nustatyti naudingumo koeficientai naujiems karšto vandens katilams, deginantiems
skystąjį arba dujinį kurą, vadovaujantis 1992 m. geguţės 21 d. Tarybos direktyva 92/42/EEB dėl
Page 75
75
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį
arba dujinį kurą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 186).
Yra nustatyti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai įrenginiams. Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Ţin., 2002, Nr. 56-2224) ir įgyvendinant 1992 m.
rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 92/75/EEB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių
sunaudojimo parodymo ţenklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (OL
2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 11 tomas, p. 216), įteisinti 9 techniniai reglamentai,
skirti nurodyti buitinių prietaisų energijos ir kitų svarbių išteklių suvartojimą, ţenklinant gaminį, ir
teikti apie jį standartinę informaciją, tuo suteikiant vartotojams galimybę pasirinkti energijos
poţiūriu efektyviausius prietaisus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu ir įgyvendinant 2000 m.
rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/55/EB dėl energijos vartojimo
efektyvumo reikalavimų, taikomų liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams (OL 2004 m.
specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 96) bei 1996 m. rugsėjo 3 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvą 96/57/EB dėl energijos naudojimo efektyvumo reikalavimų buitiniams
elektriniams šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12
skyrius, 1 tomas, p. 305), įteisinti 2 techniniai reglamentai, nustatantys energijos vartojimo
efektyvumo reikalavimus liuminescencinio apšvietimo balastiniams įtaisams ir buitiniams
šaldytuvams, šaldikliams ir jų deriniams.
Į Lietuvos nacionalinę teisę yra perkelta 2002 m. gruodţio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2004 m. specialusis
leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 168). Jos nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos statybos
(Ţin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597 ) ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatymus bei
šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos
įstatymu, turi būti tikrinama pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį
arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW, ir pastatuose įrengtų didesnės
kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų atitiktis nustatytiems
efektyvumo reikalavimams. Įgyvendinant šią įstatymo nuostatą, buvo parengti ir Lietuvos
Respublikos ūkio ministro įsakymais patvirtinti pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų
ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentai ir tikrinimo metodikos.
Įgyvendinant 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB,
nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo
sistemą ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos
Page 76
76
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL 2005 L, 191, p. 29), Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 4-438 (Ţin., 2007, Nr. 111-4555), patvirtintas Ekologinio
projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemos ir jos
įgyvendinimo priemonių taikymo techninis reglamentas. Europos Komisijai parengus šios
direktyvos įgyvendinimo priemones, bus nustatyti minimalūs energijos vartojimo reikalavimai
konkrečioms energiją vartojančių produktų grupėms (apšvietimo įrangai, televizoriams, oro
kondicionavimo įrangai ir t. t.).
Vadovaujantis Europos ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2422/2001, Lietuvoje, kaip ir
visoje ES, energetiškai efektyvi biuro įranga ţymima ţenklu Energy Star, kas skatina efektyvios
biuro technikos pirkimą ir naudojimą.
Šiame plane nustatytas energijos taupymo rodiklis planuojamas pasiekti nuo 1995 m.
Lietuvoje nuosekliai vykdomos energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos ir šiame plane
aprašytų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis.
2002 m. geguţės 16 d. Nr. IX-886 patvirtintas „Lietuvos Respublikos visuomenės
sveikatos prieţiūros įstatymas“ (Ţin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) apibrėţia
visuomenės sveikatos prieţiūrą, šios prieţiūros sistemos struktūrą ir valstybinį reguliavimą,
nustato visuomenės sveikatos stiprinimo, ligų ir traumų profilaktikos, visuomenės sveikatos
saugos ir kontrolės pagrindus, fizinių asmenų teisės verstis visuomenės sveikatos prieţiūra įgijimo
ir jų profesinio tobulinimo pagrindus, juridinių ir fizinių asmenų teisinius santykius visuomenės
sveikatos prieţiūros srityje.
Visuomenės sveikatos prieţiūrą reglamentuoja šis Įstatymas, kiti įstatymai bei kiti teisės
aktai, rguliuojantys atskiras veiklos sritis, darančias įtaką visuomenės sveikatai.
Šiame įstatyme apibrėţta:
Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.
Sveikatos aplinka – visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių visuma.
Visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai – ţmogaus aplinkos biologinių,
cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių, darančių
įtaką ir ţmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma
Šis įstatymas reglamentuoja asmenų gyvenamosios aplinkos saugą.
Saugi asmenų gyvenamoji aplinka uţtikrinama šiomis priemonėmis:
1) jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos, kitų
kenksmingų fizikinių veiksnių ribojimas;
2) pakankamas tinkamo geriamojo vandens kiekis;
Page 77
77
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
3) sveikatai kenksmingų atliekų likvidavimas;
4) teritorijos apţeldinimas alergijos nesukeliančia ir toksinio poveikio sveikatai neturinčia
augalija;
5) tinkamų higienos sąlygų ir reţimo gyvenamojoje teritorijoje bei pastatuose sudarymas;
6) natūralus ir dirbtinis patalpų ir teritorijų apšvietimas;
7) gyvenamųjų patalpų tinkamas mikroklimatas ir grynas oras;
8) kitos priemonės.
Valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją uţtikrina šio straipsnio 1 dalyje
numatytų priemonių vykdymą.
Fiziniai, juridiniai asmenys ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsisteigusių Europos
Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose
valstybėse, filialai Lietuvos Respublikoje vykdydami ūkinę komercinę veiklą, kuri gali turėti
neigiamos įtakos visuomenės sveikatai, privalo turėti leidimą-higienos pasą. Ūkinės komercinės
veiklos, kuriai būtinas leidimas-higienos pasas, sąrašą ir leidimo-higienos paso išdavimo taisykles
tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Uţ leidimų-higienos pasų išdavimą imama valstybės
rinkliava.
Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001 m. liepos 27 d.nutarimu Nr. 941 patvirtinti
„Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų strategija ir Lietuvos
nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų strategijos įgyvendinimo
priemonių 2006–2008 metų planas“ (Ţin., 2001, Nr.66-2418 , 2006; Nr. 70-2574; 2007, Nr. 21-
774, Nr. 95-3819; 2008, Nr. 73-2830; 2009-01-29, Nr. 11-406)
Lietuvos nacionalinėje visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų strategijoje
išdėstytos pagrindinės valstybės nuostatos, susijusios su visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos
modernizavimu, kad ji visiškai atitiktų valstybės poreikius ir naujausius tarptautinius
reikalavimus, taip pat priemonės šiam tikslui pasiekti.
Ši Strategija nustato visuomenės sveikatos prieţiūros sistemos tolesnio plėtojimo siekiant
gerinti gyventojų sveikatą ir gyvenimo kokybę kryptis. Ja vadovaujantis ketinama kurti šiuolaikinę
ir efektyvią visuomenės sveikatos prieţiūros sistemą. Tai siejama su Lietuvos valstybės teisine
reforma, socialinių ir ekonominių procesų valdymu, visų sektorių ir pačios visuomenės aktyviu
dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant sveikatos politiką, taip pat Lietuvos Respublikos
įsipareigojimais Europos Sąjungai, Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), Šiaurės Atlanto
Sutarties Organizacijai (NATO) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.
Page 78
78
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šios Strategijos tikslas – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, ilginti
gyvenimo trukmę – maţinti sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač daug dėmesio skirti
daţniausioms mirties prieţastims: nelaimingiems atsitikimams ir traumoms, širdies bei
kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, psichikos sveikatos sutrikimams.
Vienas iš šios strategijos uţdavinių – įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą valstybės ir
savivaldybių politikoje (19.1 p.).
18 lentelė. Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų
strategijos įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų planas
Strate
gijos uţdavinys Priemonė
Į
vykdymo
terminai
Atsa
kingi
vykdytojai
Preliminarus
lėšų poreikis, tūkst. litų
2
006
metais
2
007
metais
2
008
metais
1.
Įtvirtinti
visuomenės
sveikatos
svarbą
valstybės ir
savivaldybių
politikoje
1.4. Parengti
savivaldybėms
metodines būsto
poveikio sveikatai
vertinimo pagal PSO
metodiką
rekomendacijas
2
007 metai
Sveik
atos apsaugos
ministerija,
Aplinkos
ministerija,
savivaldybės
Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų strategijos
įgyvendinimo priemonių 2009–2013 metų planas (Ţin., 2009, Nr. 22-854) parengtas
įgyvendindant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 941 „Dėl
Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų strategijos ir jos
įgyvendinimo priemonių 2006–2008 metų plano patvirtinimo“ 2.1.2 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutarė:
1. Patvirtinti Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2006–2013 metų
strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2013 metų planą.
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai:
2.1. organizuoti ir koordinuoti Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros
2006–2013 metų strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2013 metų plano vykdymą;
2.2. iki 2013 m. birţelio 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti
Nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros 2014–2020 metų strategijos ir jos įgyvendinimo
priemonių 2014–2016 metų plano projektą.
19 lentelė.
Page 79
79
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Strategijos
uţdavinys Priemonė
Įvykdymo
terminai
Atsakingi
vykdytojai
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
Finansavimo
šaltinis 2
009
metais
2
010
metais
2
011–
2013
metais
i
iš viso
2009–
2013
metais
2. Maţinti
sergamumą
uţkrečiamo-
siomis ir
neinfekcinė-
mis ligomis –
šalinti jų
prieţastis
2.5. Išanalizuoti
gyvenamosios
aplinkos veiksnių
rizikos sveikatai
valdymą
reglamentuojan-
čius teisės aktus ir
parengti
pasiūlymus dėl jų
tobulinimo,
parengti metodikas,
rekomendacijas,
siekiant tobulinti
gyvenamosios
aplinkos rizikos
sveikatai veiksnių
valdymą
2009–
2010
metai
Sveikatos
apsaugos
ministerija
1 500 1 000 – 2 500 ES
struktūrinių
fondų ir
bendrojo
finansavimo
lėšos
Lietuvos Respublikos Seimo 2002-11-12 nutarimu Nr. IX-1187 patvirtinta „Valstybės
ilgalaikės raidos strategija“ ( Ţin., 2002, Nr. 113-5029). Šios strategijos pagrindinis tikslas –
sukurti aplinką plėtoti šalies materialinei ir dvasinei gerovei, kurią apibendrintai nusako ţinių
visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Tai leistų sudaryti sąlygas plėtoti
ţmogaus pasirinkimo galimybes visais jo gyvenimo aspektais – ekonominiu, socialiniu, kultūriniu
ir politiniu; investuojant į švietimą, lavinimą ir sveikatos apsaugą uţtikrinti ţmogaus galių
stiprinimą (ţmogaus kapitalą). Tai turi aprėpti visus šalies gyventojus, sudaryti sąlygas naudoti
savo galias ekonominei ir kūrybinei veiklai, politikai, visuomeniniam gyvenimui bei poilsiui.
Ši Valstybės ilgalaikės raidos strategija nustato mūsų ekonominės, socialinės ir aplinkos
apsaugos bei kitų sričių politikos gaires iki 2015 m. Ji atitinka Lisabonos Europos Sąjungos
viršūnių tarybos išvadų nuostatas ir iškeltus strateginius tikslus. Būtina siekti stabilios ir tvariosios
plėtros. Akivaizdu, kad ši Valstybės ilgalaikės raidos strategija vėliau bus pildoma ir taisoma,
kadangi tai tik esminės raidos gairės Lietuvai tampant visateise Europos Sąjungos nare.
Valstybės ilgalaikės raidos strategijai įgyvendinti bus perţiūrėtos patvirtintos
nacionalinės strategijos ir programos, parengtos naujos strategijai realizuoti reikalingos
koncepcijos ir programos ir suderintos tarpusavyje įvertinant Europos Sąjungos Lisabonos
viršūnių tarybos išvadas. Taigi koncepcijos ir programos yra neatsiejami priedai, papildantys
strategiją ir padedantys organizuoti ir uţtikrinti jos įgyvendinimą. Kiekviena koncepcija ar
programa bus susieta su vieno arba kelių strateginių tikslų įgyvendinimu; koncepcijų ir programų
Page 80
80
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
visuma turi uţtikrinti viso strateginių tikslų komplekso įgyvendinimą. Programose bendrieji
strateginiai tikslai bus toliau konkretinami ir detalizuojami atsiţvelgiant į atitinkamos srities
specifiką.
Remiantis padėties analize, apimančia išorinius veiksnius, SSGG ir makroekonominę
analizę, išskiriami šie ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai: ţinių visuomenė, saugi visuomenė ir
konkurencinga ekonomika.
Svarbiausi konkurencingos ekonomikos prioriteto energetikos įgyvendinimo krypties
uţdaviniai šilumos sektoriuje yra:
centralizuotosiose šilumos tiekimo sistemose, vartojančiose gamtines dujas, įrengti
termofikacines elektrines (atlikus jų ekonominį pagrindimą);
skatinti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių vartojimą centralizuotojo šilumos tiekimo
sistemose;
nuosekliai modernizuoti šilumos tiekimo sistemas, sudarant vartotojams galimybę
reguliuoti suvartojamos šilumos kiekį savo nuoţiūra;
skatinti termofikacinių elektrinių gaminamos elektros energijos supirkimą, šildymui
maksimaliai panaudoti termofikacinių elektrinių pajėgumą;
parengti ir įgyvendinti ilgalaikius specialiuosius energijos rūšių naudojimo šildymui
ir centralizuotojo šilumos ūkio plėtrai planus, šio ūkio modernizavimo programą;
skatinti energetikos įrenginių prieţiūros įmonių kūrimąsi.
Svarbiausi konkurencingos ekonomikos prioriteto energetikos įgyvendinimo krypties
energijos vartojimo veiksmingumo didinimo uţdaviniai yra:
rengti ir tobulinti teisės aktus bei normatyvinius-techninius dokumentus;
atnaujinti pastatus ir modernizuoti jų energetikos ūkį;
parengti ir įgyvendinti techninius reglamentus, susijusius su energijos taupymu, ir
reikiamos infrastruktūros (bandymo laboratorijų bei atestavimo įstaigų) plėtros programą;
diegti gamybos procesuose paţangias technologijas ir energijos taupymo priemones;
stiprinti mokslinę, informavimo, švietimo ir konsultavimo veiklą.
Lietuvos Respublikos Seimo 2007-01-18 nutarimas Nr. X-1047 „Dėl nacionalinės
energetikos strategijos įgyvendinimo“ (Ţin., 2007, Nr. 11-431). Lietuvos Respublikos Seimas
priėmė šį nutarimą, siekdamas, kad būtų veiksmingai įgyvendinta Seimo 2007 m. sausio 18 d.
nutarimu Nr. X-1046 patvirtinta Nacionalinė energetikos strategija.
Nutarta siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei - iki 2007 m. balandţio 1 d. parengti
studiją, kuri įvertintų Lietuvos elektros energijos poreikius ir patikimo vartotojų aprūpinimo
Page 81
81
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
energija priimtinomis kainomis galimybes 2010–2015 m., įvertinant prognozuojamą elektros
energetikos situaciją Baltijos ir kaimyniniuose regionuose;
energiją eksportuojanti šalis;
Be to, nutarta raginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę:
1) parengti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plano ir programų, skirtų
įgyvendinti strategijoje numatytus tikslus, priemonių įgyvendinimo terminus, projektus ir iki 2007
m. geguţės 1 d. pateikti juos Seimui susipaţinti ir nuomonei pareikšti;
2) sutelkti valstybės institucijų, mokslo, verslo ir visos visuomenės pastangas, kad
Lietuvos energetika įveiktų iššūkius, susijusius su energijos naudojimo efektyvumo problema,
atsiţvelgiant į tai, kad Lietuvos energijos naudojimo efektyvumo rodikliai keletą kartų blogesni
nei Europos Sąjungos vidurkis;
3) numatyti konkrečias priemones dėl biokuro ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros,
skatinant ne tik gamybą ir eksportą, bet ir vartojimą Lietuvoje, tam tikslui naudojant Europos
Sąjungos struktūrinius fondus, ypač didinant lėšas moksliniams tyrimams ir inovacijoms
energetikos srityje;
4) uţtikrinti, kad Lietuvos valstybės institucijos, atstovaudamos Lietuvos interesams
Europos Sąjungoje, vadovautųsi Seimo patvirtinta Nacionaline energetikos strategija;
5) aktyviai remti iniciatyvas, leidţiančiais apsirūpinti alternatyviais energijos šaltiniais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodţio 27 d.nutarimu Nr. 1442 patvirtintas
„Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planas“ (Ţin., 2008, Nr.
4-131; 2009, Nr. 144-6391). Šis planas patvirtintas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
energetikos įstatymo (Ţin., 2002, Nr. 56-2224) 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 9 straipsnio 5 dalimi
ir Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio
18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Ţin., 2007, Nr. 11-430), 59 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarė:
1. Patvirtinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planą.
2. Pavesti Ūkio ministerijai koordinuoti Nacionalinės energetikos strategijos
įgyvendinimo 2008–2012 metų plano vykdymą ir kasmetinį jo tikslinimą.
3. Pasiūlyti savivaldybėms, įmonėms, asociacijoms ir kitiems asmenims dalyvauti
vykdant Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plano priemones ir
skirti lėšų šioms priemonėms vykdyti.
Plane numatytos priemonės, atsakingi vykdytojai ar savo iniciatyva priemones vykdantys
asmenys, priemonių vykdymo terminai, preliminarus lėšų poreikiskiekvienai priemonei 2008,
Page 82
82
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2009, 2010, 2011 ir 2012 m. (iš viso ir iš jų Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto lėšos), lėšų
poreikis kiekvienai priemonei iš viso 2008–2012 metais ir iš Lietuvos Respublikos valstybės
biudţeto 2008–2012 metais.
IV priemonių grupės „Energijos tiekimo sistemų modernizavimas ir plėtra“. Jos 4.2 p.
numatyta rekonstruoti pastatų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas (pastatų
savininkai ir savivaldybės), 4.6 – 4.20 p. – rekonstruoti ir plėsti CŠT tinklus įvairiuose miestuose,
4.21 p. –
įrengti automatizuotus šilumos punktus pastatuose, panaikinti grupines šilumokaitines ir
keisti esamus individualius šilumos punktus naujais(šilumos tiekimo įmonės).
VI priemonių grupės „Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra ir energijos
vartojimo efektyvumo didinimas“ 6.12 p. numatyta renovuoti ir modernizuoti daugiabučius
gyvenamuosius namus (Aplinkos ministerija, daugiabučių namų savininkai (valdytojai),
savivaldybės).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. nutarimu patvirtinta „Nacionalinė energijos
vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programa“ (Ţin., 2006, Nr. 54-1956; 2008,
Nr. 33-1183; 2010, Nr. 7-297). Ši programa yra tarpinstitucinė programa, kurioje numatytos
organizacinės, teisinės, ekonominės, technologijų tobulinimo ir diegimo, taikomųjų mokslinių
tyrimų, visuomenės švietimo ir informavimo priemonės energijos išteklių ir energijos vartojimo
efektyvumui didinti, taip pat jų įgyvendinimo stebėsena pastatų ir jų inţinerinių sistemų,
kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių, transporto,
vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriuose.
Šios Programos tikslai ir uţdaviniai nustatomi atskirai pastatų ir jų inţinerinių sistemų,
kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo, įmonių, įstaigų ir namų ūkio energijos vartojimo
įrenginių, transporto, vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių sektoriams.
Šios Programos tikslas pastatų ir jų inţinerinių sistemų sektoriui: atnaujinti esamus
pastatus, modernizuoti jų energetikos sistemas. Uţdaviniai:
1. uţtikrinti efektyvų esamų pastatų naudojimą, atnaujinimą ir modernizavimą;
2. sustiprinti pastatų savininkų, valdytojų ir kitų rinkos dalyvių gebėjimą priţiūrėti,
atnaujinti ir modernizuoti pastatus, gerinti jų energetines charakteristikas.
Šios Programos tikslas įrenginių ir technologinių procesų srityje: didinti energijos
gamybos ir vartojimo efektyvumą kogeneracijos, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose,
įmonių technologiniuose procesuose, įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginiuose, transporte.
Uţdaviniai:
Page 83
83
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
1. sudaryti sąlygas, kad kogeneracijos būdu iki 2020 metų būtų gaminama ne maţiau kaip
35 procentai visos elektros energijos; padidinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvumą;
2. didinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų efektyvumą;
3. orientuoti pramonės sektoriaus plėtrą į naujausias ir aplinkai palankias technologijas;
4. didinti įmonių, įstaigų ir namų ūkio įrenginių energetinį efektyvumą;
Įgyvendinus šios Programos tikslus, bus gauti šie kokybiniai rodikliai: pagerintos
gyvenimo sąlygos – atnaujinti pastatai ir jų energetikos sistemos, jie tinkamai naudojami ir
priţiūrimi; atliekama ir apibendrinama energijos vartojimo efektyvumo ir energijos poreikių geros
vadybos projektų stebėsena; parengti teisiniai ir metodiniai dokumentai energijos vartojimo
efektyvumui ir aplinkos taršai pozityviai reguliuoti transporto ir pramonės sektoriuose; tobulinami
ir plėtojami teisiniai ir normatyviniai dokumentai, skirti Lietuvos tarptautiniams ir ES
įsipareigojimams, susijusiems su efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančių bei atliekinių
energijos išteklių naudojimu; atliekami moksliniai tyrimai, visuomenė informuojama ir šviečiama
efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančių bei atliekinių energijos išteklių naudojimo
klausimais.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 patvirtintos
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės“
(Ţin., 2009, Nr. 33-1268, 2009, Nr. 121-5228)
20 lentelė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų
įgyvendinimo priemonės
Eil.
Nr.
Lietuvos Respublikos
Vyriausybės programos
ketvirtos dalies nuostatos
Priemonės pavadinimas Atsakingi
vykdytojai
Įvykdym
o data
Page 84
84
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
674.
331. Siekdami ilgalaikio
strateginio tikslo,
įgyvendinsime NES numatytas
priemones šiomis
prioritetinėmis strateginėmis
kryptimis:
331.1. energijos taupymo ir
efektyvumo didinimo.
336. Energijos taupymas bus
vienas iš Vyriausybės
energetikos politikos prioritetų.
Sieksime Europos Komisijos
finansinės paramos, kad
daugiabučių namų modernizavi-
mas taptų masiškas ir per metus
būtų atnaujinama apie 2 000
daugiabučių pastatų, tarp jų –
100 mokyklų ir 100
ikimokyklinių įstaigų
1. Parengti Nacionalinės
energijos vartojimo efektyvumo
didinimo 2011–2015 metų
programos ir jos įgyvendinimo
priemonių plano projektą
Energetikos
ministerija,
Aplinkos
ministerija,
Susisiekimo
ministerija
2010
metų
I ketvirtis
675.
2. Parengti antrąjį Energijos
efektyvumo veiksmų planą,
įgyvendinant 2006 m. balandţio
5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvą 2006/32/EB
dėl energijos galutinio
vartojimo efektyvumo ir
energetinių paslaugų,
panaikinančią Tarybos
direktyvą 93/76/EEB
Energetikos
ministerija,
Aplinkos
ministerija,
Susisiekimo
ministerija
2011
metų
II ketvirti
s
676.
3. Atlikti JESSICA iniciatyvos
įgyvendinimo Lietuvoje
galimybių studiją siekiant
nustatyti galimybes pasinaudoti
šia Europos Komisijos
iniciatyva modernizuoti
daugiabučius ir kitus pastatus
(atitinka 2 lentelės IV skyriaus
44 ir 45 nuostatų 4 priemonę)
Finansų
ministerija
2009
metų
I ketvirtis
Energijos taupymas ir
efektyvumo didinimas
690.
337. Nustatysime kuo
paprastesnes namų renovavimo
projektų parengimo ir derinimo
procedūras, veiksmingus
finansinės paramos bei
kreditavimo mechanizmus.
338. Siekdami sumaţinti
energijos vartojimą, pagal
atskiras pastatų grupes
1. Parengti Lietuvos
Respublikos valstybės paramos
būstui įsigyti ar išsinuomoti bei
daugiabučiams namams
modernizuoti įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą,
numatantį optimizuoti valstybės
paramos, skiriamos
daugiabučiams namams
Aplinkos
ministerija
2009
metų
II ketvirti
s
Page 85
85
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
nustatysime energijos
suvartojimo normas ir uţ virš
normos vartojamą energiją
vartotojams taikysime
padidintus tarifus. Padidintų
tarifų skirtumą nukreipsime
būsto renovavimui.
448. Veiksmingiau naudosime
ES paramą ir plėtosime viešojo
ir privataus verslo partnerystę,
šilumos ūkio bei pastatų
modernizavimo ir renovacijos
projektus.
506. Parengsime ir planingai
įgyvendinsime nacionalinę
daugiabučių gyvenamųjų namų
energetinio atnaujinimo
programą, orientuodamiesi į ne
maţiau kaip 2 000 namų
atnaujinimą per metus.
507. Parengsime naujus teisės
aktus, nustatančius kuo
paprastesnes namų renovavimo
projektų parengimo ir derinimo
procedūras, veiksmingus
finansinės paramos bei
kreditavimo mechanizmus
modernizuoti, dydţius, siekiant
subalansuoti savininko
individualią ekonominę naudą
su siektinu renovacijos proceso
masiškumu ir valstybės
finansiniais ištekliais, taip pat
kitų finansinių šaltinių ir būdų
panaudojimą daugiabučiams
namams modernizuoti, paramos
dydį susiejant su energetinio
efektyvumo lygiu (atitinka
2 lentelės IV skyriaus 43–45
nuostatų 1 priemonę)
691.
2. Parengti Daugiabučių namų
modernizavimo programos ir
Valstybės paramos
daugiabučiams namams
modernizuoti teikimo ir
investicijų projektų energetinio
efektyvumo nustatymo
taisyklių, patvirtintų Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004
m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.
1213, pakeitimus, įvertinant
naujus valstybės paramos
dydţius, kitus finansinius
šaltinius ir būdus, įskaitant
privataus ir viešojo sektorių
finansinius išteklius
daugiabučiams namams
modernizuoti, paramos dydį
susiejant su energetinio
efektyvumo lygiu (atitinka 2
lentelės IV skyriaus 43–45
nuostatų 2 priemonę)
Aplinkos
ministerija,
Finansų
ministerija
Per 3
mėnesius
po
Lietuvos
Respubli
kos
valstybės
paramos
būstui
įsigyti ar
išsinuo-
moti bei
daugiabu
čiams
namams
moderniz
uoti
įstatymo
pakeitimo
įstatymo
priėmimo
Page 86
86
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
692.
3. Parengti Lietuvos
Respublikos statybos įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą,
numatantį supaprastintas
statybos leidimų daugiabučių
namų modernizavimui išdavimo
procedūras (atitinka 1 lentelės
III skyriaus 29 nuostatos 12
priemonę)
Aplinkos
ministerija
2009
metų
I ketvirtis
693.
4. Kasmet parengti ne maţiau
kaip po 5 tipinius projektus
daugiabučiams namams
modernizuoti (atitinka 1 lentelės
III skyriaus 29 nuostatos
13 priemonę)
Aplinkos
ministerija
2009
metų
IV ketvirt
is, 2010
metų
IV ketvirt
is,
2011 met
ų
IV ketvirt
is, 2012
metų
IV ketvirt
is
694.
5. Nustatytąja tvarka iš dalies
finansuoti visų iki 2009 metų
patvirtintų daugiabučių namų
modernizavimo investicijų
projektų įgyvendinimą (atitinka
2 lentelės IV skyriaus 43–45
nuostatų 3 priemonę)
Aplinkos
ministerija
2009
metų
IV ketvirt
is
695.
6. Parengti ir patvirtinti teisės
aktų pakeitimus, siekiant
supaprastinti daugiabučių namų
modernizavimo projektų
rengimo ir jų įgyvendinimo
procedūras
Aplinkos
ministerija
2009
metų
I ketvirtis
696.
7. Parengti centralizuoto būstų
šilumos tiekimo sistemų
restruktūrizacijos strategiją,
uţtikrinančią būstų atnaujinimo
programos efektyvumą ir
aprūpinimo šiluma sąnaudų
optimizavimą
Energetikos
ministerija,
Aplinkos
ministerija
2010
metų
II ketvirti
s
Page 87
87
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
697.
339. Parengsime teisės aktų
normas, nustatančias
reikalavimus, keliamus pasyviai
energiją vartojantiems
pastatams ir artimiausiu
laikotarpiu, pasitelkus uţsienio
ekspertus, sieksime įgyvendinti
tokius demonstracinius
projektus. Sieksime, kad ateityje
valstybės ar savivaldybės
lėšomis finansuojami naujos
statybos pastatai atitiktų pasyvų
energijos vartojimą
atitinkančius pastatų
reikalavimus, o ateityje tokius
ar nedidelio energijos vartojimo
reikalavimus atitiktų ir
valstybės ar savivaldybės
lėšomis modernizuojami
pastatai
1. Parengti statybų sritį
reglamentuojančių teisės aktų
pakeitimo projektus,
nustatančius reikalavimus maţai
arba labai maţai energijos
naudojantiems pastatams
Aplinkos
ministerija
2010
metų
III ketvirt
is
698.
2. Parengti „pasyvaus energijos
vartojimo pastato“
demonstracinį projektą ir
organizuoti jo įgyvendinimą
Aplinkos
ministerija
2010
metų
IV ketvirt
is
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-22 nutarimu Nr.307 patvirtintos „Šilumos
ūkio plėtros kryptys“ (Ţin., 2004, Nr. 44-1446; 2005, Nr. 139-5020 ; 2008, Nr. 82-3244)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254;
2007, Nr. 130-5259) 8 straipsnio 1 dalimi ir siekdama pertvarkyti aprūpinimo šiluma sistemas
taip, kad derinant šį būdą su autonominiais šilumos šaltiniais vartotojų poreikiai būtų tenkinami
maţiausiomis sąnaudomis ir drauge uţtikrinami aplinkos apsaugos reikalavimai, taip pat
įgyvendindama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB dėl
termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir
iš dalies keičiančios direktyvą 92/42/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 3 tomas,
p. 3), 1 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė:
Patvirtinti šias šilumos ūkio plėtros kryptis:
1. Plėsti šilumos ūkyje konkurencinius santykius:
1.1. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prieţiūros srityje – suteikti šilumos
vartotojams galimybę pasirinkti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priţiūrėtojus
(eksploatuotojus), sudaryti sąlygas plėtoti šių sistemų prieţiūros paslaugų rinką.
1.2. Šilumos gamybos srityje:
Page 88
88
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
1.2.1. Skatinti nepriklausomus šilumos gamintojus dalyvauti šilumos gamybos rinkoje –
tiekti šilumą į aprūpinimo šiluma sistemas.
1.2.2. Įpareigoti šilumos tiekėjus supirkti šilumą, atitinkančią kokybės, aprūpinimo
šiluma patikimumo, aplinkos apsaugos reikalavimus, iš nepriklausomų šilumos gamintojų, kurių
parduodamos šilumos kaina (įvertinus jos perdavimo išlaidas) maţesnė uţ šilumos tiekėjo
gamybos kainą ar kitų nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainas (įvertinus
jos perdavimo išlaidas).
1.2.3. Sudaryti palankesnes sąlygas šilumos gamybai naudoti įvairesnių rūšių kurą (maţo
sieringumo mazutą, krosnių kurą, suskystintąsias dujas, anglis, medieną, jos granules, šiaudus,
durpes, netinkamas perdirbti turinčias energetinę vertę komunalines ir kitas atliekas, atliekinius
energijos išteklius), siekti, kad šių rūšių kuras būtų prieinamesnis smulkiesiems šilumos
gamintojams.
2. Įgyvendinant Nacionalinę energetikos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos
Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Ţin., 2007, Nr. 11-430), planingai plėtoti
šilumos ūkį:
2.1. Savivaldybių lėšomis rengti, ne rečiau kaip kas 5 metai tikslinti, atsiţvelgiant į
šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų
tendencijas, aplinkos uţterštumo pokyčius ir kitus teritorijų planavimui svarbius veiksnius, ir
savivaldybių, įmonių bei vartotojų lėšomis įgyvendinti savivaldybių šilumos ūkio specialiuosius
planus:
2.1.1. Aprūpinant vartotojus šiluma ir energijos ištekliais šilumai gaminti, derinti
valstybės, savivaldybių, energetikos įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių interesus.
2.1.2. Išsaugant esamas aprūpinimo šiluma sistemas ten, kur jas naudoti tikslinga ir
efektyvu tiek aplinkosaugos, tiek ekonominiu poţiūriu, geriau naudojantis šių sistemų
pranašumais ir įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų
planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodţio 27 d. nutarimu Nr. 1442
(Ţin., 2008, Nr. 4-131), sparčiau diegti technologines naujoves, diversifikuoti kuro rūšis ir maţinti
iš šilumos gamybos įrenginių išmetamų į aplinką teršalų.
2.1.3. Vadovautis Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Ţin., 2003, Nr. 89-4029),
nacionaliniais energetikos prioritetais, racionaliai plėtojant bendrą šilumos ir elektros energijos
gamybą, efektyviai naudojant turimus vietinius ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius,
Page 89
89
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
atsiţvelgti į esamą ir prognozuojamą energetikos sektoriaus infrastruktūrą pagal energijos tiekimo
saugumo, patikimumo ir aplinkosaugos kriterijus.
2.1.4. Numatyti vartotojams galimybę planuojamuose naujuose mikrorajonuose pasirinkti
pageidaujamą pastato šildymo būdą.
2.2. Tobulinti ir plėtoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kuriamą
šilumos ūkio įmonių ir jų veiklos duomenų bazę, duomenų pateikimo ir naudojimo tvarką, kad
sukaupti duomenys būtų panaudoti mokslo tyrimams, šalies šilumos ūkiui planuoti, plėtros
kryptims atnaujinti, taip pat šilumos ūkio įmonių veiklos stebėsenai ir kontrolei atlikti.
2.3. Tobulinti aprūpinimo šiluma veiklos planavimą – racionaliai skirstyti finansinius
išteklius šilumos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti, šilumos gamybos ir
tiekimo efektyvumui, tiekimo saugumui ir patikimumui didinti.
3. Plėtoti efektyvių kogeneracinių jėgainių pajėgumus, kad didėtų energijos gamybos
efektyvumas, energijos tiekimo saugumas ir patikimumas, maţėtų aplinkos tarša:
3.1. Nustatytąja tvarka ir kainomis supirkti šilumos poreikiu pagrįstą kogeneracinių
jėgainių gaminamą elektros energiją ir taip skatinti šių jėgainių plėtrą, statybą ir modernizavimą ir
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
3.2. Statyti efektyvias kogeneracines jėgaines.
3.3. Pasiekti, kad 2020 metais kogeneracinėse jėgainėse būtų gaminama ne maţiau kaip
75 procentai į aprūpinimo šiluma sistemas tiekiamos šilumos.
5. Didinti šilumos vartojimo efektyvumą namų ūkyje:
5.1. Įgyvendinant Lietuvos būsto strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (Ţin., 2004, Nr. 13-387), Nacionalinę energijos vartojimo
efektyvumo didinimo 2006–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. geguţės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Ţin., 2006, Nr. 54-1956), Daugiabučių namų
modernizavimo programą ir Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir
investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Ţin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-
1282), atnaujinti daugiabučius namus ir kitus pastatus, modernizuoti jų energetikos ūkį.
5.2. Rekonstruoti šildymo ir karšto vandens sistemas daugiabučiuose namuose,
palaipsniui likviduoti centrinius šilumos punktus ir gerinti daugiabučių namų ir kitų pastatų
atitvarų šiluminę izoliaciją pagal Energijos efektyvumo veiksmų planą, patvirtintą ūkio ministro
2007 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 4-270 (Ţin., 2007, Nr. 76-3024), taip maţinti gyventojams
daugiabučių namų patalpų šildymo išlaidas ir pasiekti, kad iki 2013 m. gruodţio 31 d. daugiabučių
Page 90
90
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
namų šildymo ir karšto vandens sistemos atitiktų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemos privalomuosius reikalavimus, patvirtintus aplinkos ministro ir ūkio ministro 2003 m.
birţelio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 (Ţin., 2003, Nr. 65-2975).
5.3. Įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, taip iki 2015 metų
ne maţiau kaip 9 procentais sumaţinti galutinį šilumos poreikį.
6. Pagal Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Ţin., 2005, Nr. 139-5019),
modernizuoti aprūpinimo šiluma (taip pat apskaitos ir parametrų kontrolės) sistemas, didinti
šilumos vartotojų galimybes įsirengti šilumos reguliavimo įrenginius ir pagal poreikius reguliuoti
temperatūrą patalpose, atsiskaityti su šilumos tiekėjais uţ realiai suvartotos šilumos kiekį.
7. Įgyvendinti teisines ir ekonomines priemones, skatinančias ūkio subjektus dalyvauti
modernizuojant daugiabučius namus. Tobulinti teisinį reglamentavimą – pašalinti kliūtis,
trukdančias daugiabučiuose namuose ir kituose pastatuose diegti energijos vartojimo efektyvumo
priemones.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 patvirtintas
„Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarkos
aprašas“ (Ţin., 2008, Nr. 121-4595 (2008-10-21).
Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarkos
aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin., 2003, Nr. 51-
2254; 2007, Nr. 130-5259), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Ţin., 2002, Nr. 56-2224)
ir atsiţvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo
2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Ţin., 2007, Nr. 11-430), tikslus efektyvaus energijos
vartojimo ir aplinkosaugos srityse, siekiant racionaliai naudoti atliekinę energiją (šilumą), skatinti
atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimą – sudaryti galimybes nepriklausomiems
šilumos gamintojams ją parduoti į esamas aprūpinimo šiluma sistemas ir sumaţinti šilumos
tiekimo sąnaudas.
Šio aprašo privalo laikytis visi šilumos tiekėjai, neatsiţvelgiant į nuosavybės formas,
kurių 3 pastarųjų metų vidutinė metinė šilumos tiekimo apimtis – daugiau kaip 10 GWh.
Savivaldybės tarybos sprendimu šis aprašas gali būti privalomas maţesnį kiekį šilumos
realizuojantiems šilumos tiekėjams.
Šiame apraše apibrėţtos superkamos šilumos kokybės, tiekimo patikimumo ir
aplinkosaugos reikalavimai, lyginamųjų šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimas
Page 91
91
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
šilumos tiekėjo dispečerinio valdymo veikla, šilumos supirkimo iš nepriklausomų
šilumos gamintojų prioritetų nustatymas, nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos
įrenginių prijungimas ir šilumos supirkimas, informacijos apie prisijungimo ir supirkimo sąlygas
teikimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 „Namo šildymo ir
(ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius reikalavimus ir šių darbų
rėmimo tvarkos aprašas“ (Ţin., 2008, Nr. 121-4595 (2008-10-21).
Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius
reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkos aprašas reglamentuoja savivaldybės institucijos teisę
įpareigoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus rekonstruoti (pertvarkyti) pagal
privalomuosius reikalavimus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, šio
įpareigojimo įvykdymą ir vykdymo terminus
Sistemos rekonstruojamos (pertvarkomos) taip, kad po rekonstravimo (pertvarkymo)
atitiktų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus,
patvirtintus aplinkos ministro ir ūkio ministro 2003 m. birţelio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 (Ţin.,
2003, Nr. 65-2975), turi būti vadovaujantis šiuo aprašu.
Sistemų rekonstravimas (pertvarkymas) – sistemų, priskiriami statinio kapitaliniam
remontui arba statinio paprastajam remontui, priklausomai nuo šių darbų sudėties, nurodytos
statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodţio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Ţin., 2002, Nr.
119-5372).
Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin.,
2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Ţin., 1996,
Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
Pagrindinės šiame apraše vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatyme ir kituose su juo susijusiuose teisės aktuose.
Šiame apraše yra įpareigojimas rekonstruoti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą.
Sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams nustato Valstybinė energetikos inspekcija prie
Ūkio ministerijos, gavusi argumentuotą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų prašymą.
Į Valstybinę energetikos inspekciją šiuo klausimu gali kreiptis šilumos ir (ar) karšto vandens
tiekėjai, šių sistemų prieţiūros įmonės, savivaldybių institucijos. Atitiktis fiksuojama paţymoje,
kurią pasirašo Valstybinės energetikos inspekcijos teritorinio skyriaus viršininkas ir vertinimą
atlikęs inspektorius (ar grupės vadovas). Nustačius, kad sistema neatitinka privalomųjų
Page 92
92
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
reikalavimų, paţymoje turi būti nurodyti konkretūs pertvarkytini sistemų elementai. Ši paţyma
įteikiama prašymą pateikusiam subjektui, o jos kopija – savivaldybės institucijai.
Daugiabučio namo, kurio šildymo ir (ar) karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų
reikalavimų, butų ir patalpų savininkai pertvarkyti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą
įpareigojami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas įpareigojimo
įvykdymo terminas – ne trumpesnis kaip 18 mėnesių. Savivaldybės institucija nurodytąjį
įpareigojimą gali duoti gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos paţymą, fiksuojančią neatitiktį
privalomiesiems reikalavimams. Gali būti įpareigojama pertvarkyti tik šildymo, tik karšto vandens
sistemą ar abi sistemas. Apie įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai
informuojami išsiunčiant savivaldybės institucijos sprendimą registruotu laišku daugiabučio namo
savininkų bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, arba
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės
administratoriui, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.
Savivaldybės institucija, duodama įpareigojimą, gali remti pertvarkymą, nustatyti paramos teikimo
sąlygas ir būdą. Paramai gali būti naudojamos savivaldybių institucijų įsteigtų specialiųjų bendrijų
rėmimo fondų, kitų savivaldos rėmimo ar valstybės įgyvendinamų energijos taupymo programų
lėšos.
Be įpareigojimo rekonstruoti šildymo ir (ar) karšto vandens tiekimo sistemas yra ir
įpareigojimo rekonstruoti šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą vykdyti.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių
įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių)
bendrosios nuosavybės administratorius per mėnesį nuo savivaldybės institucijos sprendimo dėl
įpareigojimo išsiuntimo dienos privalo sušaukti narių susirinkimą, kuriame turi būti priimti
sprendimai dėl:
1. sistemos pertvarkymo;
2. finansavimo šaltinių ir būdų;
3. įgalioto asmens išrinkimo ir įgaliojimų atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų
interesams projektuojant, pertvarkant ir sprendţiant visus su įpareigojimu susijusius klausimus
suteikimo;
4. įgalioto asmens atsiskaitymo uţ pavestas uţduotis savininkams tvarkos.
Page 93
93
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) susirinkimo
sprendimai skelbiami viešai ir privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir tiems,
kurie įgyja nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo. Sistemų
pertvarkymo projektas rengiamas ir kiti su tuo susiję veiksmai atliekami Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka:
1. darbai, priskiriami prie statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo pagal statybos
techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, – gavus statybos leidimą; statinio
kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbai – pagal statybos techninį reglamentą STR
1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandţio 30 d. įsakymu
Nr. 218 (Ţin., 2002, Nr. 55-2203). Prieš gaunant šį leidimą, būtina projektą suderinti su
Valstybine energetikos inspekcija, kuri privalo patikrinti, ar atlikus projekte numatytus darbus
sistemos atitiks privalomuosius reikalavimus;
2. darbai, priskiriami prie statinio paprastojo remonto, – surašius atliktinų darbų aktus
(nurodomi darbų pavadinimai ir apimtis) ir juos privalomai suderinus su Valstybine energetikos
inspekcija, kuri privalo patikrinti, ar atlikus akte nurodytus darbus sistemos atitiks privalomuosius
reikalavimus.
Sistemų pertvarkymo statybos darbus gali atlikti namo gyventojų ar jų įgaliotų asmenų
pasirinkta įmonė, turinti teisę tuos darbus atlikti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
reikalavimus. Atlikus sistemų pertvarkymo darbus, jos pripaţįstamos atitinkančiomis
privalomuosius reikalavimus ir tinkamomis naudoti:
1. kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio kapitalinio remonto arba
rekonstravimo, – statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripaţinimo
tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. geguţės 14
d. įsakymu Nr. 242 (Ţin., 2002, Nr. 60-2475), nustatyta tvarka;
2. kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto, – Valstybinės
energetikos inspekcijos sudarytos komisijos, kurioje, be inspekcijos atstovo (komisijos
pirmininko), dalyvauja daugiabučio namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkų
(bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai ir savivaldybės institucijos
atstovai, aktu. Valstybinė energetikos inspekcija privalo sudaryti minėtąją komisiją ne vėliau kaip
per savaitę po to, kai į ją kreipiasi asmuo, įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su įpareigojimu.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas atstovas per savaitę nuo
įvykdyto įpareigojimo akto pasirašymo raštu praneša savivaldybės institucijai ir pateikia komisijos
Page 94
94
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
aktą, patvirtinantį, kad pertvarkytos sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus ir pripaţintos
tinkamomis naudoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodţio 31 d. nutarimas Nr. 1507 „Dėl
dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir
eksploatavimo“ (Ţin., 1998, Nr. 3-56; 1998, Nr. 43-1173).
Siekdama, kad būtų tobulinama dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto
vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarė:
1. Nustatyti, kad:
1.1. dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitai naudojami tik
Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įrašyti prietaisai. Ūkio ministerija kartu su
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija bei Valstybine konkurencijos ir vartotojų
teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi sudaryti komisiją, kuri nustatytų
principus ir reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos prietaisai turi būti įrašomi į Lietuvos
Respublikos matavimo priemonių registrą;
1.2. apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma, turi būti metrologiškai patikrinti;
1.3. dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekėjai, kurie su
vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir
vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba
pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus,
įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų,
elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas
perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis. Apskaitos prietaisai įsigyjami ir rangovai jiems
montuoti parenkami konkurso tvarka.
Pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams, šilumos
apskaitos prietaisai įsigyjami, įrengiami bei keičiami vartotojo lėšomis prieš tai suderinus su
tiekėju;
1.4. gyvenamuosiuose namuose mokestis uţ šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros
energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų
nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina
savivaldybės. Mokestis uţ suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies
įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra - pagal normas,
kurias tvirtina savivaldybė.
Page 95
95
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2. Nustatyti šiuos apskaitos prietaisų įrengimo terminus ir eksploatavimo tvarką:
2.1. įvadiniai šiluminės energijos ir dujų apskaitos prietaisai butuose turi būti įrengti iki
1998 m. spalio 1 d., šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai butuose - iki 1999 m. gruodţio 31
d., vartotojams (išskyrus gyventojus) skirti daugiafunkciniai elektros energijos apskaitos
prietaisai, kurių instaliuota elektros įrenginių galia didesnė kaip 30 kW, - iki 2001 m. gruodţio 31
dienos;
2.2. šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės
įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos,
šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus savo lėšomis eksploatuoja (atlieka techninę prieţiūrą,
keičia, remontuoja, organizuoja metrologinę patikrą) tiekėjai;
2.3. uţ apskaitos prietaisų apsaugą atsako patalpų ar įrenginių, kuriuose jie įrengti,
savininkai (nuomininkai) arba šias patalpas eksploatuojančios organizacijos pagal dujų, elektros ir
šiluminės energijos tiekimo bei vartojimo taisykles, vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles ir
sutartis su tiekėjais.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.
101 patvirtinti „Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo
procedūrų metodiniai reikalavimai“ (Informaciniai pranešimai, 2008-09-05, Nr. 67-907).
Vadovaudamasis Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų
projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Ţin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), 7 punktu,
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius:
1. Patvirtino Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo
procedūrų metodinius reikalavimus.
2. Nustatė, kad daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų, kuriems Būsto ir
urbanistinės plėtros agentūra pritarė iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. geguţės 16 d.
nutarimo Nr. 549 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr.
1213 „Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos ir Valstybės paramos daugiabučiams
namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių
patvirtinimo“ pakeitimo“ (Ţin., 2008, Nr. 68-2590) įsigaliojimo, administratoriai kviečiami
pasirašyti valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo sutartis ir nurodytieji
investicijų projektai įgyvendinami šio įsakymo 1 punkte nurodytų Daugiabučių namų
modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių reikalavimų
nustatyta tvarka.
Page 96
96
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
3. Nustatė, kad projekto administratorius, iki šio įsakymo įsigaliojimo teisės aktų
nustatyta tvarka įgaliotas atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinant daugiabučio
namo modernizavimo investicijų projektą, vykdo pirkimų komisijos, nurodytos Daugiabučių
namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniuose
reikalavimuose, funkcijas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nustatyta tvarka nepriėmė
sprendimo sudaryti pirkimų komisiją.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-71
patvirtinta „Atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės
energijos sąnaudų skaičiavimo metodika“ (Ţin., 2010, Nr. 13-633). Atsiţvelgdamas į
Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677 (Ţin., 2009,
Nr. 136-5963), 12 punktąAPlinkos ministras patvirtino atnaujinamų (modernizuojamų)
daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo metodiką., kurios tikslas –
nustatyti atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos
sąnaudų skaičiavimo tvarką. Šioje metodikoje pateikti: pastato būklės rodikliai, naudojami
atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo projektinėms šiluminės energijos sąnaudoms
įvertint; atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos
sąnaudų skaičiavimas. Jos priedai yra pastato būklės duomenys ir jų nustatymo tvarka, atitvarų ir
statybos produktų šiluminių techninių rodiklių skaičiavimo tvarka, langų ir išorinių įėjimo durų
šilumos perdavimo koeficientų verčių nustatymas, daugiausiai naudojamų atitvarų tipų šilumos
perdavimo koeficientų vertės.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229
patvirtintas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros tvarkos aprašas“ (Ţin.,
2009, Nr. 143-6311; 2010, Nr. 23-1093). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio
įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 20 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. birţelio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo
įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Ţin., 2003, Nr. 59-2659; 2009, Nr.
117-5010) 1.3 punktu, Lietuvos Respublikos energetikos ministras patvirtino Pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos prieţiūros tvarkos aprašą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prieţiūros tvarkos aprašas nustato, kaip atliekama pastato savininkui arba daugiabučio namo butų
ir kitų patalpų savininkams (Daugiabučio namo bendraturčiai) bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens sistemomis (toliau –
šildymo ir karšto vandens sistema) arba šilumos bei karšto vandens tiekėjams priklausančių
Page 97
97
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dalių prieţiūra (eksploatavimas), kaip pasirenkamas
pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojas (eksploatuotojas), nustatomi Priţiūrėtojo
atliekami pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) darbai ir jų
periodiškumas.
Šis Aprašas privalomas šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, pastato savininkui,
Daugiabučio namo bendraturčiams; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai,
jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui, bendrojo naudojimo objektų administratoriui;
Priţiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams
asmenims, išskyrus šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojus individualiuose gyvenamuosiuose
namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausančiuose negyvenamuosiuose
pastatuose. Pastato savininkui, Daugiabučio namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės
teise priklausantys pastato šilumos įrenginiai, kurie šiame Apraše nepriskirti pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos įrenginiams, privalo būti priţiūrimi teisės aktuose (šio Aprašo 1 priedas)
nustatyta tvarka. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros
(eksploatavimo) privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato šio Aprašo 1
priedo teisės aktai. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) dalyvių
tarpusavio įsipareigojimus ir jų vykdymo tvarką be šio Aprašo nustato ir kiti šio Aprašo 1 priedo
teisės aktai. Šio Aprašo 3 punkte nurodytus pastato šilumos įrenginius priţiūri pastato savininkas,
Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prieţiūros (eksploatavimo) sutartyse nenustatyta kitaip.
Pagal savo pobūdį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūra (eksploatavimas)
apima prevencinės prieţiūros, korekcinės prieţiūros ir avarijų likvidavimo lygius. Kiekvienas šių
lygių apima pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo,
techninės apţiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
privalomų prieţiūros (eksploatavimo) darbų bendrasis sąrašas, kuriame nurodytais techniniais
veiksmais, statinio projekte (ar jo dalyje) bei šildymo ir karšto vandens sistemos komponentų
gamintojų instrukcijose nurodytais veiksmais uţtikrinama, kad pastatų šildymo ir karšto vandens
sistemos, nustatytai jų eksploatavimo trukmei, atitiktų statinio projekte (ar jo dalyje) numatytus
reikalavimus. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) konkretūs
darbai nustatomi daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo)
dokumentuose (šio Aprašo 3 skyrius). Šiuos dokumentus rengia pastato savininkas ar Bendrojo
naudojimo objektų valdytojas arba jų pavedimu Priţiūrėtojas.
Page 98
98
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalies, esančios butų ir kitų
patalpų savininkų bendrojoje nuosavybėje, bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.)
prieţiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir uţ ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas,
vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis, jeigu taip nusprendė butų
ir kitų patalpų savininkai. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas turi būti priimtas
vadovaujantis šio Aprašo 1 priedo 1, 3, 5, 9, 36 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatomis.
Daugiabučio gyvenamojo namo šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas yra atsakingas uţ jam
nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių prieţiūrą (eksploataciją). Daugiabučio
namo Bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi pateikti butų ir kitų patalpų savininkams
pretendentų į Priţiūrėtojus, turinčius Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos
ministerijos energetikos įrenginių eksploatavimui išduotą galiojantį atestatą, pasiūlymus (t. y.
sąlygas ir jų teikiamų paslaugų kainą). Sprendimą dėl Priţiūrėtojo pasirinkimo priima butų ir kitų
patalpų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka. Daugiabučio namo Bendrojo naudojimo objektų
valdytojas su šio Aprašo 21 punkte nurodytame sprendime pasirinktu Priţiūrėtoju turi sudaryti
daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) civilinę sutartį
arba teisės aktuose nustatyta tvarka pats vykdo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens
sistemos technologinį valdymą ir techninę prieţiūrą (eksploatavimą); esant reikalui, kai kuriems
prieţiūros (eksploatavimo) darbams atlikti Bendrojo naudojimo objektų valdytojas gali pirkti
paslaugas iš įmonių, turinčių teisę atlikti nurodytus darbus. Daugiabučio namo šildymo ir karšto
vandens sistemos prieţiūrą (eksploatavimą) šio Aprašo 22 punkte nustatyta tvarka atlieka ir uţ ją
atsako esamas Priţiūrėtojas, jeigu Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba butų ir kitų patalpų
savininkai nepriėmė šio Aprašo 20 ir 21 punktuose nurodyto sprendimo arba taip nusprendė,
Priţiūrėtojo atsakomybė ir atliekamų darbų mastas nustatomas pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) sutartyje ir (ar) šilumos pristatymo buitiniams
šilumos vartotojams sutartyje bei karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartyje. Prie
pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) sutarties pridedamas
privalomų prieţiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas, nurodant jų atlikimo periodiškumą, bei
prieţiūros (eksploatavimo) darbų vykdymo instrukcija. Privalomų prieţiūros (eksploatavimo)
darbų sąrašas sudaromas vadovaujantis šio Aprašo 3 priede nustatytu pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) privalomų darbų bendruoju sąrašu tiems pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra pastate. Jeigu pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) sutartyje numatyti atlikti ne visi šio Aprašo 25
punkte nurodyti darbai, uţ neįtraukiamų į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros
Page 99
99
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
(eksploatavimo) sutartį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos komponentams, kurie yra
pastate, privalomų prieţiūros darbų atlikimą atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba
šilumos tiekėjas – kiekvienas uţ savo nuosavybės (ar valdymo) objekto eksploatavimą.
Netipiniams sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatams maksimalios šilumos
suvartojimo normos gali būti koreguojamos. Sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatai yra tokie,
kurių išorės atitvarų plotų sumos ir bendrojo šildomojo ploto santykis yra didesnis uţ 2,5 arba
išorės atitvarų plotų sumos ir šildomojo tūrio santykis didesnis uţ 0,85 (Ţin., 1999, Nr. 41-1297).
Maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms
šildyti nustato, prireikus perţiūri ir įstatymų nustatyta tvarka skelbia Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
O3-121 patvirtintos „Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės“
(Ţin., 2004, Nr. 168-6214)
Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės taikomos:
1. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamiems Paskirstymo
metodams;
2. vartotojų siūlomiems ar teikiamiems su Komisija suderintiems Paskirstymo metodams.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d.nutarimu Nr. O3-
43 patvirtinta „Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo
metodika“ (Ţin., 2003, Nr. 74-3471; 2006, Nr.32-1171; 2007, Nr.34-1272). Centralizuotai
tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika parengta vadovaujantis Lietuvos
Respublikos energetikos, Šilumos ūkio ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Ši metodika yra privaloma visiems
juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įgaliotiems Lietuvos Respublikoje vykdyti
šilumos ir karšto vandens pardavimą. Ši metodika nustato šilumos gamybos, perdavimo,
pardavimo bei karšto vandens bazinių kainų skaičiavimo tvarką. Bazinės kainos nustatomos ne
trumpesniam kaip trejų ir ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui, tai yra pradinis atitinkamų
veiklų sąnaudų ir pajamų lygis nustatomas bazinių kainų galiojimo laikotarpiui ir naudojamas
kasmet perskaičiuojant minėtąsias kainas, atsiţvelgiant į koregavimo koeficientus. Nustatant
bazines kainas, nustatomi ir šilumos bei karšto vandens gamybos ir perdavimo efektyvumo
rodikliai. Nustatomos vienanarės arba dvinarės bazinės šilumos ir (arba) karšto vandens kainos.
Vartotojai pasirenka, ne trumpiau kaip vieneriems ar keleriems metams, kaip mokėti uţ suvartotą
šilumą ir karštą vandenį.
Page 100
100
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr.
O3-41 patvirtintas „Komisijos rekomenduojamas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms
šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5“ (Ţin., 2005, Nr. 92-3456). Šis
paskirstymo metodas gali būti taikomas kartu su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar
vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu, kuriuo nustatomas
(išmatuotas ar apskaičiuotas) šilumos kiekis pastato šildymui (QPŠ ), kai:
dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o
šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nematuojamas;
dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o
šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos
prietaisų, teisėtai įrengtų po įvadinio šilumos apskaitos prietaiso, rodmenis;
dalis vartotojams priklausančių patalpų prijungtos prie centralizuoto šildymo sistemos, o
šilumos kiekis naudingojo ploto šildymui nustatomas pagal individualių šilumos apskaitos
prietaisų, teisėtai įrengtų prieš įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, rodmenis;
dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo
sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu
Nr. O3-97 patvirtintas „Šilumos paskirstymo pagal šildomų patalpų naudingąjį plotą metodas
Nr. 9“ (Ţin., 2008, Nr. 92-3682)
Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas daugiabučiame name, kai:
1. per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas šilumos kiekis (QP) nustatomas pagal
pastato įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis;
2. karštas vanduo ruošiamas pastato šilumos punkte įrengtu šilumokaičiu;
3. per atsiskaitymo laikotarpį pastate suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas šalto
vandens skaitikliu, įrengtu karšto vandens sistemos papildymo linijoje;
4. gyventojai atsiskaito uţ suvartotą karštą vandenį:
4.1. pagal karšto vandens apskaitos prietaisų, įrengtų butuose ar kitose patalpose,
rodmenis (GBKv metr – nuskaitomus ar deklaruojamus);
4.2. pagal karšto vandens suvartojimo normas (GBKv norm), kai karšto vandens apskaitos
prietaisai butuose ar kitose patalpose laikinai neveikia;
5. visų pastato vartotojų butuose ar kitose patalpose nėra įrengti nei individualūs patalpų
šildymui suvartotos šilumos kiekio apskaitos (matavimo) prietaisai, nei šilumos dalikliai.
Page 101
101
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Pateikti priedai: pastato karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios nustatymas; pastato
šilumos sąnaudų šalto geriamojo vandens vieno kubinio metro pašildymui nustatymas; vartotojo
bute įrengtos karšto vandens cirkuliacinės sistemos galios koeficiento nustatymas
Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams,
atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų priţiūrėtojų atstovus,
metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d.
nutarimu Nr. O3-26 (Ţin., 2009, Nr. 28-1133)
Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams,
atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjus bei šių sistemų priţiūrėtojus, metodika
taikoma, kai butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įsileisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir
karšto vandens sistemos priţiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų
pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas bei pagal ūkio ministro
patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminus savininkų atsisakymą.
Pagal šią Metodiką šilumos ir karšto vandens kiekis papildomai apskaičiuojamas prieš
paskirstant šilumą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus
ar kitus su ja suderintus šilumos paskirstymo metodus.
Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio
įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d.
įsakymu Nr. 4-301 (Ţin., 2003, Nr. 81(1)-3716; 2007, Nr. 82-3388)
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarė patvirtinti centralizuotai
tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254) 30 straipsni .
Ši Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio
įvertinimo metodika reglamentuoja bendrųjų šildymo ir vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų
pasikeitimo bei ţalos aplinkai ekonominio įvertinimo būdus, tiesiogiai susijusius su šilumos ir (ar)
karšto vandens vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemų.
Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio
įvertinimo metodikos priedai - bendrųjų šildymo ir vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo
prielaidų katalogas ir skaičiuotės pavyzdys.
Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų
planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birţelio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Ţin., 2004,
Nr. 97-3589; 2007, Nr. 40-1503)
Page 102
102
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų
rengimo taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
(Ţin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsnio 1 dalimi ir vykdydami Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandţio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos
teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Ţin., 2004, Nr. 57-1989) 9.2 punktą.
Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų
rengimo taisyklės reglamentuoja šių specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo,
tvirtinimo ir galiojimo reikalavimus.
Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, Planų rengėjams,
Planų sprendinius derinančioms, tvirtinančioms ir teritorijų planavimo prieţiūrą vykdančioms
institucijoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems infrastruktūros plėtros (šilumos,
elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) planavimo procese ir procedūrose.
Planai rengiami, kai:
1. juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus;
2. bendrojo teritorijų planavimo dokumentai nėra parengti;
3. galiojančių bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai
veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines
sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-
289 (Ţin., 2003, Nr. 70-3201; 2007, Nr. 68-2695)
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos
reglamentuoja buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų bei šilumos ir karšto vandens tiekėjų
tarpusavio šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę.
Šios sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin.,
2003, Nr. 51-2254) ir yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, buitiniams
šilumos vartotojams, buitiniams karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens
sistemų priţiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams
asmenims.
Šiame tiesės akte apibrėţtos:
- Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo, karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo
sutarčių šalys, įsigaliojimas ir nutraukimas
- Šilumos ir karšto vandens tiekimo reţimas, kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei
sąlygos
Page 103
103
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
- Šilumos kainos nustatymas
- Buitinio šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojo atsiskaitymas uţ suvartotą šilumą ir
(ar) karštą vandenį
- Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir Pastatų šildymo ir
karšto vandens sistemų prieţiūros sutarčių standartinės sąlygos, patvirtintos Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2003 m. birţelio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 (Ţin., 2003, Nr. 70-3195;
2004, Nr. 75-2600; 2007, Nr. 68-2697)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin., 2003, Nr. 51-2254) ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birţelio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų
suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Ţin., 2003, Nr. 59-2659)
1.1.1 ir 1.1.3 punktais, patvirtintos:
1. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sąlygas.
2. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prieţiūros sutarčių standartines sąlygas.
ŠILUMOS PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARČIŲ STANDARTINĖS SĄLYGOS
Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sąlygos reglamentuoja šilumos bei
karšto vandens vartotojų ir šilumos bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo-
pardavimo santykius bei karšto vandens pirkimo-pardavimo santykius, teises, pareigas,
atsakomybę.
Šios sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin.,
2003, Nr. 51-2254) ir yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos
vartotojams, karšto vandens vartotojams, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priţiūrėtojams
bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
PASTATŲ ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMŲ PRIEŢIŪROS SUTARČIŲ
STANDARTINĖS SĄLYGOS
Šios sąlygos reglamentuoja šilumos bei karšto vandens vartotojų, šilumos bei karšto
vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priţiūrėtojo tarpusavio santykius,
teises, pareigas, atsakomybę.
Jos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin., 2003, Nr.
51–2254) ir yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir (ar) karšto
vandens vartotojams, išskyrus šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojus individualiuose
gyvenamuosiuose namuose ir vienam juridiniam ar fiziniam asmeniui priklausančiuose pastatuose,
Page 104
104
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priţiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems
kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintas Valstybės ir savivaldybių
gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo uţ šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją,
dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašas, (Ţin., 2001, Nr. 62-2263;
2002, Nr. 48-1857; 2004, Nr. 23-704; 2008, Nr. 10-344). Šis aprašas reglamentuoja valstybės ir
savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymą uţ šaltą ir karštą vandenį, elektros
energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išveţimą, liftą, namo
bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas). Šalto ir karšto vandens, elektros
energijos, dujų ir šiluminės energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro
valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta
kitaip, ir uţ gyvenamosiose patalpose faktiškai sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją,
dujas ir šiluminę energiją atsiskaito pagal nustatytąja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis
arba kita vartojimo ar nuomos sutartyse nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai uţ sunaudotą šaltą ir karštą
vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito
pasirinktu mokėjimo būdu (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu,
tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę, kitus dokumentus, jų elektroninius
atitikmenis) kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos,
jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Informacija apie mokėjimo būdus, kuriais valstybės ir
savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali atsiskaityti uţ sunaudotą šaltą ir karštą
vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas, skelbiama
šios energijos tiekėjų, administratoriaus ar komunalinių paslaugų teikėjų pateikiamuose valstybės
ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams sąskaitose, mokestiniuose pranešimuose ir
kituose dokumentuose arba kita energijos pirkimo–pardavimo ar komunalinių paslaugų teikimo
sutartyse nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229
patvirtintas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros tvarkos aprašas“ (Ţin.,
2009-12-02, Nr. 143-6311). Aprašas patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio
įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) 20 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. birţelio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo
įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Ţin., 2003, Nr. 59-2659; 2009, Nr.
117-5010) 1.3 punktu.
Page 105
105
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros tvarkos aprašas nustato, kaip
atliekama pastato savininkui arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios
dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų šilumos punktų kartu su šildymo ir karšto vandens
sistemomis arba šilumos bei karšto vandens tiekėjams priklausančių pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos dalių prieţiūra (eksploatavimas), kaip pasirenkamas pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos priţiūrėtojas (eksploatuotojas), nustatomi Priţiūrėtojo atliekami pastato šildymo
ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) darbai ir jų periodiškumas. Šis Aprašas
privalomas šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, pastato savininkui, Daugiabučio namo
bendraturčiams; daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, jungtinės veiklos
sutartimi įgaliotam asmeniui, bendrojo naudojimo objektų administratoriui; Priţiūrėtojams bei
šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išskyrus šilumos
ir (ar) karšto vandens vartotojus individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir vienam juridiniam
ar fiziniam asmeniui priklausančiuose negyvenamuosiuose pastatuose.
Pastato savininkui, Daugiabučio namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės
teise priklausantys pastato šilumos įrenginiai, kurie šiame Apraše nepriskirti pastato šildymo ir
karšto vandens sistemos įrenginiams, privalo būti priţiūrimi teisės aktuose (šio Aprašo 1 priedas)
nustatyta tvarka. Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros
(eksploatavimo) privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato šio Aprašo 1
priedo teisės aktai. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prieţiūros (eksploatavimo) dalyvių
tarpusavio įsipareigojimus ir jų vykdymo tvarką be šio Aprašo nustato ir kiti šio Aprašo 1 priedo
teisės aktai.
Šio Aprašo 3 punkte nurodytus pastato šilumos įrenginius priţiūri pastato savininkas,
Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, jeigu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
prieţiūros (eksploatavimo) sutartyse nenustatyta kitaip.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. 4-73 „Dėl
Pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų
efektyvumo tikrinimo reglamentų patvirtinimo“ (Ţin., 2006, Nr. 27-902; 2008, Nr. 87-3505,
Nr. 111-4251)
Šis techninis reglamentas nustato pastatuose įrengtų ne maţesnės kaip 20 kW vardinės
atiduodamosios galios (vardinė atiduodamoji galia, kW – katilo didţiausia šiluminė galia, kurią
nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamos eksploatacijos metu
esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui) ir naudojančių neatsinaujinantį
kietąjį arba skystąjį kurą šildymo katilų nuolatinius efektyvumo tikrinimus bei šildymo sistemų su
Page 106
106
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
senesniais kaip 15 metų katilais vienkartinį efektyvumo tikrinimą, siekiant, kad katilų bei šildymo
sistemų efektyvumas atitiktų ekonomiškai pagrįstus reikalavimus.
Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
(Reglamento priedo 1 punktas) 20 straipsnio 6 dalies 1–3 punktais ir įgyvendinant 2002 m.
gruodţio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio
naudingumo (Reglamento priedo 2 punktas).
Reglamentas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems katilus bei
šildymo sistemas, taip pat juridiniams asmenims, atliekantiems katilų ir šildymo sistemų atitikties
nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinimus. Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga
teikiama jų prašymu.
Tikrinama katilų bei šildymo sistemų, įrengtų pastatuose, išskyrus Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo (Reglamento priedo 3 punktas) 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus,
atitiktis reikalavimams.
Reglamente apibrėţta atitikties tikrinimo sistema, efektyvumo reikalavimų nustatymas,
katilų ir šildymo sistemų atitikties tikrinimas, tikrintojo darbuotojo ir naudotojo teisės ir pareigos,
mokėjimas uţ atitikties tikrinimo paslaugas.
PASTATUOSE ĮRENGTŲ ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ, KURIŲ VARDINĖ
ATIDUODAMOJI GALIA DIDESNĖ KAIP 12 KW, EFEKTYVUMO TIKRINIMO
REGLAMENTAS
Šis techninis reglamentas nustato pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės
atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų (oro kondicionavimo sistema – visų sudėtinių
dalių, reikalingų orui paruošti, visuma, skirta iš anksto numatytiems mikroklimato parametrams
(oro temperatūra, santykinė drėgmė, judrumas) patalpoje automatiškai palaikyti) nuolatinius
efektyvumo tikrinimus, siekiant, kad kondicionavimo sistemos efektyvumas atitiktų ekonomiškai
pagrįstus reikalavimus, o vardinė atiduodamoji galia – pastato vėsinimo poreikius.
Nurodytoji vardinė atiduodamoji galia priskiriama oro vėsinimui naudojamos įrangos
galiai. Visos kondicionavimo sistemos vardinė atiduodamoji galia priklauso nuo kondicionavimo
sistemos sudėties ir daţniausiai būna didesnė nei vėsinimo įrangos galia.
Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
(Reglamento priedo 1 punktas) 20 straipsnio 6 dalies 4 punktu ir įgyvendinant 2002 m. gruodţio
16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo
(Reglamento priedo 2 punktas).
Page 107
107
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Reglamentas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems
kondicionavimo sistemas, taip pat juridiniams asmenims, atliekantiems kondicionavimo sistemų
atitikties nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinimus. Gyventojams atitikties tikrinimo
paslauga teikiama jų prašymu.
Tikrinama kondicionavimo sistemų, įrengtų pastatuose, išskyrus Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo (Reglamento priedo 3 punktas) 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus,
atitiktis reikalavimams.
Reglamentas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems
mechanines vėdinimo sistemas, kurios neatlieka vėsinimo funkcijų, ir įrangą, kuri, nors ir įrengta
kondicionavimo sistemoje, bet skirta tik šildymui.
Reglamente apibrėţta atitikties tikrinimo sistema, efektyvumo reikalavimų nustatymas,
kondicionavimo sistemų atitikties tikrinimas, tikrintojo darbuotojo ir naudotojo teisės ir pareigos,
mokėjimas uţ atitikties tikrinimo paslaugas.
Pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų
efektyvumo tikrinimo metodikos, patvirtintos Valstybinės energetikos inspekcijos prie ūkio
ministerijos viršininko 2006 m. birţelio 13 d. įsakymu Nr. 4-232 (Ţin., 2006, Nr. 70-2589)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Ţin., 2002, Nr. 56-2224;
2005, Nr. 142-5104) 6 straipsnio 3 ir 15 punktais, 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 12 punktą“ (Ţin., 2006, Nr. 25-
840) ir įgyvendindamas Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį
arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne maţesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų
su senesniais kaip 15 metų ir ne maţesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo
katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo
reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-
73 (Ţin., 2006, Nr. 27-902), 9 punktą, Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių
vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo reglamento, patvirtinto
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Ţin., 2006, Nr. 27-
902), 10 punktą ir 2002 m. gruodţio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB
dėl pastatų energinio naudingumo patvirtintos:
1. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį
kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne maţesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais
Page 108
108
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
kaip 15 metų ir ne maţesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais,
naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodika;
2. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia
didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo metodika.
PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, NAUDOJANČIŲ
NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, KURIŲ VARDINĖ
ATIDUODAMOJI GALIA NE MAŢESNĖ KAIP 20 KW, BEI ŠILDYMO SISTEMŲ SU
SENESNIAIS KAIP 15 METŲ IR NE MAŢESNĖS KAIP 20 KW VARDINĖS
ATIDUODAMOSIOS GALIOS ŠILDYMO KATILAIS, NAUDOJANČIAIS
NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ,EFEKTYVUMO TIKRINIMO
METODIKA
Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą,
kurių vardinė atiduodamoji galia ne maţesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais kaip
15 metų ir ne maţesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais,
naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodika nustato
minėtų katilų ir minėtų šildymo sistemų veikimo tikrinimo ir įvertinimo tvarką bei matavimo
metodus, siekiant, kad katilai veiktų efektyviausiai, ir suteikti katilų bei šildymo sistemų
naudotojams rekomendacijas dėl katilų pakeitimo, šildymo sistemų tobulinimo ar kitų alternatyvių
sprendimų, kaip tai nustatyta direktyvoje 2002/91/EB (Metodikos 5 priedo 12 punktas) ir
reglamente (Metodikos 5 priedo 1 punktas).
Metodika taikoma katilams ir šioms šildymo sistemos dalims:
1. katilui ar jų sistemai, įskaitant jų naudingumo koeficiento ir galios atitikties pastato
šildymo poreikiams nustatymą;
2. šilumos paskirstymo sistemai, įskaitant susietus komponentus ir reguliavimą;
3. šildymo prietaisams, skirtiems šilumai iš paskirstymo sistemos šildomajai patalpai
perduoti, ir jų priedams;
4. pastato šildymo reguliavimo sistemai.
Tikrinimo veiksmai netaikomi detaliam katilo eksploatacinių charakteristikų patikrinimui
ar šildymo sistemos auditui.
Metodikoje pateikiami bendrieji reikalavimai, katilų periodinio tikrinimo eiga
(parengiamieji ir tikrinamieji veiksmai), šildymo sistemos tikrinimas (parengiamieji ir tikrinamieji
veiksmai), rezultatų įforminimas.
Page 109
109
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
PASTATUOSE ĮRENGTŲ ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ, KURIŲ VARDINĖ
ATIDUODAMOJI GALIA DIDESNĖ KAIP 12 KW, EFEKTYVUMO TIKRINIMO
METODIKA
Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė
kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo metodika nustato minėtų kondicionavimo sistemų reguliarių
tikrinimų veiksmų turinį ir tvarką, siekiant maţiausiomis sąnaudomis ir optimaliausiu būdu
įvertinti kondicionavimo sistemos efektyvumą ir jos galios atitiktį pastato vėsinimo poreikiams bei
suteikti kondicionavimo sistemos naudotojui rekomendacijas dėl kondicionavimo sistemos
tobulinimo arba kitų alternatyvių sprendimų, kaip to reikalauja direktyva 2002/91/EB (Metodikos
3 priedo 10 punktas) ir ją įgyvendinantis reglamentas (Metodikos 3 priedo 1 punktas).
Kondicionavimo sistemos tikrinimo metu įvertinama:
1. atitiktis pirminiam projektui ir vėlesniems jo keitiniams bei esama pastato patalpų
paskirtis;
2. funkcionavimas;
3. valdymo ir kontrolės būklė;
4. mazgų ir agregatų montavimo kokybė ir veikimas;
5. energijos naudojimo efektyvumas.
Metodika netaikoma mechaninėms vėdinimo sistemoms, kurios neatlieka vėsinimo
funkcijų, ir įrangai, kuri, nors įrengta kondicionavimo sistemoje, skirta tik šildymui.
Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2005 m. birţelio 28 d.įsakymu Nr. 4-253 (Ţin., 2005, Nr. 85-3175)
Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės taisyklės patvirtintos vadovaujantis
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Ţin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118) 6
straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316
„Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp
valstybės institucijų“ (Ţin., 2004, Nr. 156-5701) 11 punktu.
Šios taisyklės taikomos projektuojant ir įrengiant naujas bei rekonstruojant esamas karšto
vandens sistemas.
Pastato karšto vandens sistema laikoma vamzdynų ir įrenginių sistema:
1) per kurią šaltas geriamasis vanduo, pastate centralizuotai sušildytas iki nustatytos
temperatūros, įskaitytinai nuo šalto vandens uţdaromosios armatūros prieš karšto vandens
ruošimo įrenginį tiekiamas iki karšto vandens naudojimo vietų;
Page 110
110
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2) per kurią grupiniame šilumos punkte paruoštas karštas vanduo pastate įskaitytinai nuo
įvadinės atjungiamosios armatūros tiekiamas iki karšto vandens naudojimo vietų.
Šios Taisyklės netaikomos karšto vandens sistemoms, kuriomis vanduo tiekiamas
technologinėms reikmėms pramonės įmonėse ar specialioms procedūroms gydymo įstaigose.
Vamzdynai, įrenginiai, uţdaromoji ir reguliuojamoji armatūra, kitos medţiagos, vandens
ėmimo čiaupai pastato karšto vandens sistemoje turi atitikti Geriamajam vandeniui ruošti ir tiekti
skirtų gaminių ir procesų saugos sveikatai įvertinimo tvarką (1 priedo 6 p.) ir šių Taisyklių
reikalavimus.
Karštam vandeniui tiekti naudojami vamzdţiai, jų antikorozinė danga ir kita įranga turi
atitikti higienos normos „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (1 priedo 1 p.)
reikalavimus. Šiose Taisyklėse naudojami pagrindiniai ţymenys pateikti Taisyklių 6 priede.
Karšto vandens tiekimo sistemos vamzdynai turi būti įrengiami ir vedami per patalpų
sienas bei perdangas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
Pagrindiniai reikalavimai“ reikalavimų (1 priedo 8 p.).
Šiose taisyklėse apibrėţta karšto vandens sistemų vandens kokybė ir temperatūra,
projektinių vandens debitų ir šilumos kiekių nustatymas karšto vandens reikmėms, karšto vandens
tiekimo sistemos, karšto vandens sistemos vamzdynų charakteristikų skaičiavimas, karšto vandens
sistemos įrengimas, karšto vandens apskaita, karšto vandens talpyklos, baigiamosios nuostatos.
Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio
ministro įsakymu (Ţin., 2006, Nr. 12-428; 2008, Nr. 104-4009)
Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės patvirtintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos
energetikos įstatymo (Ţin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1999 m. gruodţio 30 d. nutarimo Nr. 1439 „Dėl poįstatyminių norminių teisės aktų,
priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo pratęsimo tvarkos“ (Ţin., 1999, Nr. 108-3153) 1.5
punktu.
1. Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės yra privalomos projektuojant naujas ir
rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai
nuo jų galingumo.
2. Taisyklės netaikomos projektuojant šiluminių elektrinių katilines, mobiliąsias katilines,
katilines su elektrodiniais katilais, utilizuojamaisiais katilais, su specialios technologinės paskirties
katilais, kuriuose cirkuliuoja aukštų temperatūrų organiniai šilumos nešėjai.
3. Katilinės, kuriose įrengiami katilai, naudojantys dujinį kurą, kurių bent vieno
galingumas yra ne didesnis kaip 400 kW, o bendras jų galingumas ne didesnis kaip 1,5 MW,
Page 111
111
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
projektuojamos vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.08.01:2004 „Dujų sistemos
pastatuose“
4. Energetikos objektuose projektuojant ţemesnio kaip 0,05 MPa garo slėgio arba
ţemesnės kaip +110 °C vandens temperatūros katilus, reikia vadovautis Slėginių įrenginių
techninio reglamento reikalavimais (1 priedo 20 p.), jei netaikomi šių Taisyklių reikalavimai.
5. Projektuojant naujas katilines ir didinant esamų katilinių galingumą reikia vadovautis
savivaldybių patvirtintomis šilumos tiekimo schemomis, įvertinus autonominių (individualių)
katilinių statybą.
Draudţiama rengti katilines, įkomponuotas į daugiabučius gyvenamuosius namus.
Gyvenamuosiuose namuose leidţiama įrengti pristatytąsias ir stogines katilines. Šias
katilines leidţiama projektuoti su vandens šildymo katilais, kurių vandens temperatūra iki 110 °C.
Tokių katilinių galingumas neturi būti didesnis uţ pastato šilumos poreikius, o stoginės
katilinės galingumas neturi būti didesnis kaip 3 MW – pagal statybos techninio reglamento STR
2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (1 priedo 43 p.) reikalavimus. Jos turi būti numatomos rengti
virš laiptinių aikštelių, dengtų sustiprintomis perdangomis, su sąlyga, kad katilinės nesiribos su ant
stogo esančiomis gyvenamosiomis patalpomis.
Draudţiama projektuoti katilines, pristatytas prie gyvenamųjų namų pagrindinių fasadų,
turinčių langus, kai atstumas nuo katilinės išorinės sienos iki artimiausio gyvenamosios patalpos
lango yra maţiau kaip 4 m pagal horizontalę, o atstumas tarp katilinės denginio ir artimiausio
gyvenamosios patalpos lango maţiau kaip 8 m pagal vertikalę – pagal statybos techninio
reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (1 priedo 43 p.) reikalavimus.
Draudţiama rengti stogines katilines tiesiog ant gyvenamųjų patalpų perdangos
konstrukcijų (gyvenamosios patalpos perdangos konstrukcijos negali būti katilinės grindų
pagrindas).
Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prieţiūros (eksploatavimo) taisyklės,
patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d.įsakymu Nr. 4-291
(Ţin., 2005, Nr. 100-3735)
Šios Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prieţiūros (eksploatavimo) taisyklės
nustato, kaip turi būti naudojamasi šilumos tinklais ir šilumos vartojimo įrenginiais bei atliekama
jų prieţiūra.
Jos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, veikiantiems šilumos ūkio
sektoriuje (šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos ir karšto vandens vartotojams,
šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių savininkams ar bendrosios dalinės nuosavybės
Page 112
112
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
savininkams ir jiems atstovaujantiems bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui), namo bendrojo
naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotam asmeniui
arba namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pastatų šilumos tinklų ir šilumos
vartojimo įrenginių priţiūrėtojams).
Šiose taisyklėse apibrėţti:
- bendrieji prieţiūros (eksploatavimo) reikalavimai;
- šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių prieţiūra (šilumos tinklų ir šilumos
vartojimo įrenginių prieţiūros organizavimas, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių
priţiūrėtojo pareigos ir atsakomybė uţ taisyklių laikymąsi, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo
įrenginių prieţiūros darbuotojų rengimas, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių
pripaţinimas tinkamais naudoti, šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių operatyvus
valdymas, šilumos tinklų ir šilumos naudojimo įrenginių techniniai dokumentai, šilumos tinklų ir
šilumos naudojimo įrenginių prieţiūra (eksploatavimas), šilumos tinklų ir šilumos naudojimo
įrenginių priešgaisrinė sauga);
- šilumos tinklai (šilumos tinklų įrengimo bendrieji reikalavimai, šilumos tinklų
prieţiūros (eksploatavimo) bendrieji reikalavimai, šilumos tinklų vamzdynų atidavimas naudoti)
- šilumos vartojimo įrenginiai (šilumos vartojimo įrenginių įrengimo ir prieţiūros
(eksploatavimo) bendrieji reikalavimai, šilumos punktų prieţiūros (eksploatavimo) bendrieji
reikalavimai, šilumos punktų įrengimo bendrieji reikalavimai, šildymo sistemos įrengimo ir
prieţiūros (eksploatavimo) bendrieji reikalavimai, vėdinimo sistemos įrengimo ir prieţiūros
(eksploatavimo) bendrieji reikalavimai, karšto vandens sistemos įrengimo ir prieţiūros
(eksploatavimo) bendrieji reikalavimai, bendrieji akumuliacinių bakų įrengimo ir prieţiūros
(eksploatavimo) reikalavimai, kondensato surinkimo ir grąţinimo sistemos įrengimo ir prieţiūros
(eksploatavimo) bendrieji reikalavimai ),
- technologiniai šilumos vartojimo įrenginiai (dţiovyklų įrengimo ir prieţiūros
(eksploatavimo) bendrieji reikalavimai, garinimo įrenginių įrengimo ir prieţiūros (eksploatavimo)
bendrieji reikalavimai, rektifikavimo įrenginių įrengimo ir prieţiūros (eksploatavimo) bendrieji
reikalavimai, šiluminiu drėgminiu būdu apdorojamų gelţbetonio gaminių įrenginių įrengimo ir
prieţiūros (eksploatavimo) bendrieji reikalavimai ),
- automatikos, matavimo prietaisų įrengimo ir prieţiūros (eksploatavimo) bei
metrologinės prieţiūros bendrieji reikalavimai.
Page 113
113
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. geguţės 5 d. įsakymu Nr. 4-170 (Ţin., 2007, Nr.
53-2071)
1. Šilumos perdavimo tinklų šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės nustato statomų,
rekonstruojamų, kapitališkai remontuojamų šilumos perdavimo tinklų vamzdynų, visų šilumos
perdavimo tinklų elementų ir šilumos punktų šilumos izoliacijos projektavimo ir įrengimo
reikalavimus.
2. Taisyklės taikomos visiems šilumos perdavimo magistraliniams, skirstomiesiems ir
pastatų įvadiniams tinklams, kurių paklojimo būdas ir jais tiekiamo šilumnešio (termofikacinio
vandens, garo, kondensato) parametrai atitinka teisės akte (Taisyklių 1 priedo 1 punktas)
nurodytus parametrus.
3. Turi būti įrengta tokia visų šilumos perdavimo tinklų vamzdynų, uţdaromosios
armatūros, flanšų, kompensatorių ir kitų elementų šilumos izoliacija, kad nebūtų viršyti Taisyklėse
nurodyti norminiai šilumos nuostoliai, išskyrus eksploatuojamus vamzdynus. Juose šilumos
nuostoliai gali viršyti norminius iki vamzdynų rekonstravimo arba artimiausio kapitalinio
remonto.
4. Šilumos izoliacija turi būti projektuojama ir įrengiama pagal darbų saugos,
priešgaisrinės saugos, sveikatos apsaugos, higienos ir Taisyklių reikalavimus.
5. Vamzdynų šilumos izoliacija turi būti tvirta, atspari įvairiam išoriniam poveikiui,
chemiškai ir mechaniškai stabili, nedegi.
6. Armatūrą, flanšus reikia izoliuoti taip, kad izoliaciją būtų galima nuimti jos nesuardant.
7. Šilumos izoliacijai montuoti turi būti naudojami specialiai pagaminti izoliaciniai
gaminiai (kevalai, dembliai) ir detalės jiems tvirtinti.
8. Šilumos izoliacijai naudojamos medţiagos ir gaminiai turi būti parenkami pagal
teisės akto (Taisyklių 1 priedo 6 punktas) reikalavimus.
9 .Šilumos izoliacija turi būti projektuojama ir įrengiama pagal teisės aktų reikalavimus.
Taisyklėse apibrėţtos šilumos izoliacijos konstrukcijai, gaminiams ir medţiagoms
keliami reikalavimai, šilumos izoliacijos sluoksnio storio skaičiavimas, šilumos izoliacijos
įrengimas.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio
ministro įsakymu (Ţin., 2003, Nr. 70-3193; 2009, Nr. 1-14)
Page 114
114
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos
ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos
ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu.
Taisyklės yra privalomos šilumos tiekėjams, karšto vandens tiekėjams, šilumos
vartotojams ir karšto vandens vartotojams, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
priţiūrėtojams bei šilumos ūkio sektoriuje veikiantiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Taisyklių II skyrius „Juridiniams ir fiziniams asmenims (išskyrus daugiabučius namus)
šilumos tiekimas ir vartojimas“ reglamentuoja pastato savininkų – šilumos vartotojų ir šilumos
tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojo, geriamojo vandens tiekėjo bei kitų
ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos
tiekimu ir vartojimu pastatuose (išskyrus daugiabučius namus).
Šis skyrius taikomas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo pastatų šildymo, vėdinimo
sistemose atvejams, nepriklausomai nuo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo.
Jis taikomas kai pastato savininkas – šilumos vartotojas teisės aktuose nustatyta tvarka
pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo ir sudaro su šilumos
tiekėju šilumos pirkimo–pardavimo sutartį dėl šilumos tiekimo pastato šildymui, vėdinimui bei
karštam vandeniui ruošti, o su geriamojo vandens tiekėju – geriamojo vandens pirkimo–
pardavimo sutartį dėl geriamojo vandens tiekimo karštam vandeniui ruošti arba tokios sutartys yra
sudarytos iki Taisyklių įsigaliojimo.
Skyriuje apibrėţiamas šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos perdavimo tinklų,
šilumos įrenginių, prijungtų prie šilumos perdavimo tinklų, rekonstravimas, šilumos vartojimas,
sutarčių sudarymas, šilumos tiekėjo pareigos, atsakomybė ir teisės, pastato savininko – šilumos
vartotojo atsakomybė, teisės ir pareigos, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojo
atsakomybė, pareigos ir teisės, šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos perdavimo tinklų
šilumos vartotojų iniciatyva, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimas ir prieţiūra,
šilumos punktų modernizavimas ir prieţiūra, šilumos įrenginių remontas.
Taisyklių III skyrius „Juridiniams ir fiziniams asmenims (išskyrus daugiabučius namus)
karšto vandens tiekimas ir vartojimas“ reglamentuoja pastato savininkų – karšto vandens vartotojų
ir karšto vandens tiekėjo, geriamojo vandens tiekėjo, šilumos tiekėjo, pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos priţiūrėtojo bei kitų ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir
atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos ar kitos energijos bei geriamojo vandens tiekimu
karštam vandeniui ruošti, karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu pastatuose
(išskyrus daugiabučius namus).
Page 115
115
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šis skyrius taikomas, tik kai pastato savininkas – karšto vandens vartotojas teisės aktuose
nustatyta tvarka pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju ir sudaro
su karšto vandens tiekėju karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį.
Jis taikomas, iki pastato savininkas – karšto vandens vartotojas pasirenka kitą
apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, jeigu iki Taisyklių įsigaliojimo
teisės aktuose nustatyta tvarka buvo taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, taip:
1. pastatuose, kuriuose šilumos tiekėjas iš geriamojo vandens tiekėjo pagal geriamojo
vandens skaitiklio rodmenų ataskaitas ir galiojančias sutartis perka geriamąjį vandenį karštam
vandeniui ruošti visam pastatui, ir pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–
pardavimo sutartis karšto vandens vartotojui parduoda šilumą šildymui, karšto vandens
temperatūros palaikymui ir karštą vandenį, iki karšto vandens vartotojas pasirenka kitą karšto
vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, galioja esami šilumos tiekėjų ir
geriamojo vandens tiekėjų bei šilumos tiekėjų ir karšto vandens vartotojų sutartiniai santykiai.
Skyriuje apibrėţiamas karšto vandens įrenginių modernizavimas, remontas,
rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo
tinklų bei karšto vandens vartojimas, sutarčių sudarymas, karšto vandens tiekėjo pareigos,
atsakomybė ir teisės, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas ir prieţiūra.
Taisyklių IV skyrius „Šilumos tiekimas ir vartojimas daugiabučiuose namuose“
reglamentuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų ir
šilumos tiekėjo, geriamojo vandens tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos
priţiūrėtojo, pastato Valdytojo (Administratoriaus) bei kitų ūkio subjektų tarpusavio santykius,
teises, pareigas ir atsakomybę, tiesiogiai susijusius su šilumos tiekimu (pristatymu ir pardavimu) ir
vartojimu pastato šilumos įrenginiuose, butams ar kitoms patalpoms, įskaitant bendrojo naudojimo
patalpas, šildyti, vėdinti, geriamojo šalto vandens pašildymui iki teisės aktuose nustatytos karšto
vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūros palaikymui, taip pat geriamojo vandens
karštam vandeniui ruošti tiekimu ir vartojimu.
Šis skyrius taikomas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo daugiabučių namų šildymo
sistemose atvejams, nepriklausomai nuo apsirūpinimo karštu vandeniu būdo.
Jis taikomas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo daugiabučių namų karšto vandens
sistemose atvejams, kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai – buitiniai karšto
vandens vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą be
karšto vandens tiekėjo.
Page 116
116
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Taisyklių IV skyrius taikomas šilumos tiekimo ir šilumos vartojimo daugiabučių namų
karšto vandens sistemose atvejams, iki buitiniai karšto vandens vartotojai pasirenka kitą
apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, jeigu iki Taisyklių įsigaliojimo teisės aktuose nustatyta tvarka
buvo taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas be karšto vandens tiekėjo.
Daugiabučiuose namuose, šilumos tiekėjas pagal galiojančias šilumos vartojimo pirkimo–
pardavimo sutartis parduoda buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams šilumą
šildymui, karšto vandens temperatūros palaikymui ir geriamojo vandens pašildymui iki teisės akte
nustatytos karšto vandens temperatūros, iki buitiniai šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai
daugiabučiuose namuose teisės akto ir Taisyklių nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekėją
arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą.
Šiame skyriuje apibrėţiamas daugiabučio namo (viso pastato) šilumos įrenginių
modernizavimas, remontas, rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie šilumos perdavimo
tinklų, daugiabučio namo buto ir kitų patalpų šilumos įrenginių prijungimas prie šilumos
perdavimo tinklų ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, daugiabučio namo butų ir kitų
patalpų šilumos įrenginių, prijungtų prie šilumos perdavimo tinklų ar pastato šildymo ir karšto
vandens sistemos, rekonstravimas, šilumos vartojimas, sutarčių sudarymas, šilumos tiekėjo
pareigos, atsakomybė ir teisės, pastato valdytojo (administratoriaus) atsakomybė, teisės ir
pareigos, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų teisės,
pareigos ir atsakomybė, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojo atsakomybė,
pareigos ir teisės, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių atjungimas nuo šilumos
perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginių buitinių
šilumos vartotojų iniciatyva, atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimas ir prieţiūra,
daugiabučio namo butų ir kitų patalpų šilumos įrenginių remontas.
Taisyklių V skyrius reglamentuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų –
buitinių karšto vandens vartotojų ir karšto vandens tiekėjo, geriamojo vandens tiekėjo, šilumos
tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojo, pastato Valdytojo
(Administratoriaus) bei kitų ūkio subjektų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę,
tiesiogiai susijusius su šilumos ar kitos energijos bei geriamojo vandens tiekimu karštam
vandeniui ruošti, karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu daugiabučiuose
namuose.
Taisyklių V skyrius „Karšto vandens tiekimas ir vartojimas daugiabučiuose“ taikomas,
kai daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai – buitiniai karšto vandens vartotojai teisės
aktuose nustatyta tvarka pasirenka apsirūpinimo karštu vandeniu būdą su karšto vandens tiekėju.
Page 117
117
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Jis taikomas iki buitiniai karšto vandens vartotojai pasirenka apsirūpinimo karštu
vandeniu būdą be karšto vandens tiekėjo, jeigu iki Taisyklių įsigaliojimo teisės aktuose nustatyta
tvarka buvo taikomas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas taip:
1. Daugiabučiuose namuose, kuriuose iš geriamojo vandens tiekėjo šilumos tiekėjas
perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal buitinių karšto vandens skaitiklių
rodmenų ataskaitas ir galiojančias šalto geriamojo vandens pirkimo–pardavimo sutartis ir pagal
galiojančias šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis buitiniams šilumos ir
(ar) karšto vandens vartotojams parduoda šilumą šildymui, karšto vandens temperatūros
palaikymui ir karštą vandenį, iki buitiniai šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai daugiabučiuose
namuose teisės akto ir Taisyklių nustatyta tvarka pasirenka kitą karšto vandens tiekėją arba kitą
apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, galioja esami šilumos tiekėjų, geriamojo vandens tiekėjų,
buitinių karšto vandens vartotojų ir buitinių šilumos vartotojų sutartiniai santykiai. Daugiabučio
namo butuose ir kitose patalpose karšto vandens skaitiklius įrengia, juos priţiūri ir atlieka jų
patikrą bei teisės aktuose nustatyta tvarka ima karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį
šilumos tiekėjas arba geriamojo vandens tiekėjas, priklausomai nuo to, kuriam šilumos vartojimo
pirkimo–pardavimo sutartyse ar geriamojo vandens pirkimo–pardavimo sutartyse ši pareiga
nustatyta, jeigu iki Taisyklių įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo,
prieţiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip.
2. Daugiabučiuose namuose, kuriuose iš geriamojo vandens tiekėjo pagal įvadinio
geriamojo vandens apskaitos prietaiso rodmenų ataskaitas ir galiojančias šalto geriamojo vandens
pirkimo–pardavimo sutartis geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti visam pastatui perka
šilumos tiekėjas ir pagal galiojančias šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo
sutartis buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams parduoda šilumą šildymui, karšto
vandens temperatūros palaikymui ir karštą vandenį, iki buitiniai šilumos ir (ar) karšto vandens
vartotojai daugiabučiuose namuose teisės akto ir Taisyklių nustatyta tvarka pasirenka kitą karšto
vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėju yra šilumos
tiekėjas, kuris daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia karšto vandens skaitiklius,
juos priţiūri ir atlieka jų patikrą bei teisės aktuose nustatyta tvarka ima karšto vandens skaitiklių
aptarnavimo mokestį, jeigu iki Taisyklių įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos
prietaisų įrengimo, prieţiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse
nenumatyta kitaip.
3. Daugiabučiuose namuose, kuriuose buitiniai karšto vandens vartotojai geriamąjį
vandenį karšto vandens poreikių tenkinimui perka iš geriamojo vandens tiekėjo pagal įvadinio
Page 118
118
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
geriamojo vandens apskaitos prietaiso ir (ar) butuose įrengtų buitinių karšto vandens skaitiklių
rodmenų ataskaitas ir galiojančias šalto geriamojo vandens pirkimo–pardavimo sutartis, iki
buitiniai šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai daugiabučiuose namuose teisės ir Taisyklių
nustatyta tvarka pasirenka karšto vandens tiekėją arba kitą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą,
karšto vandens skaitiklius daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, juos priţiūri ir
atlieka jų patikrą bei teisės aktuose nustatyta tvarka ima karšto vandens skaitiklių aptarnavimo
mokestį geriamojo vandens tiekėjas, jeigu iki Taisyklių įsigaliojimo sudarytose karšto vandens
apskaitos prietaisų įrengimo, prieţiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose
sutartyse nenumatyta kitaip.
Šiame taisyklių skyriuje apibrėţtos daugiabučio namo (viso pastato) karšto vandens
sistemos įrenginių modernizavimas, remontas, rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie
šilumos perdavimo tinklų ar kito energijos šaltinio, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų karšto
vandens įrenginių modernizavimas, remontas, rekonstravimas, atjungimas ir (ar) prijungimas prie
šilumos ir (ar) karšto vandens perdavimo tinklų ar pastato karšto vandens sistemos, sutarčių
sudarymas, daugiabučio namo valdytojo (administratoriaus) teisės, pareigos ir atsakomybė, karšto
vandens tiekėjo pareigos, atsakomybė ir teisės, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų –
buitinių karšto vandens vartotojų teisės, pareigos ir atsakomybė, pastato šildymo ir karšto vandens
sistemos priţiūrėtojo teisės, pareigos ir atsakomybė, atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos
prietaisų įrengimas ir prieţiūra.
Be to, taisyklėse apibrėţtas šilumos, šilumnešio ir (ar) karšto vandens tiekimo
sustabdymas šilumos tiekėjo ir (ar) karšto vandens tiekėjo iniciatyva, šilumos įrenginių kontrolė ir
prieţiūra, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka.
Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučių namų butams ir kitoms
patalpoms šildyti, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m.
gruodţio 8 d. nutarimu Nr. O3-105 (Ţin., 2003, Nr. 117-5390)
Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės, patvirtintos
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
O3-121 (Ţin., 2004, Nr. 168-6214)
Pagal šias taisykles, kai pastate yra daugiau nei vienas šilumos ir (ar) karšto vandens
vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos
prietaisų rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka uţ jam
priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Komisijos rekomenduojamus ar su ja
Page 119
119
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
suderintus Paskirstymo metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio
dalis tenka tam šilumos vartotojui.
Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie
centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos,
Paskirstymo metodas papildomas metodu, leidţiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą
daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam
priklausančios patalpos.
Paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai daugiabučio namo šildymo ir karšto
vandens sistema įrengta pagal projektą ir atitinka privalomuosius reikalavimus. Savavališkai
atlikta sistemos rekonstrukcija turi būti atstatyta arba bendrasavininkiai turi priimti sprendimą dėl
pastato ar jo dalies šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcijos įteisinimo. Nustatyta tvarka
įteisinus pakeitimus, Paskirstymo metodą vartotojai pasirenka iš Komisijos rekomenduotų arba
suderinami kiti vartotojų siūlomi Paskirstymo metodai.
Butų ar patalpų savininkams atsisakius įleisti šilumos tiekėjo ar namo šildymo ir karšto
vandens priţiūrėtojo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams
priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas ar namo šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojas,
pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminęs savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų
savininkų suvartotam šilumos kiekiui įvertinti taikyti maksimalius šilumos sąnaudų normatyvus
šildymui ir karšto vandens suvartojimo normatyvus bei pagal juos apskaičiuoti šilumos kiekius
šalto vandens pašildymui.
Šie normatyvai gali būti taikomi, kai atsisakoma leisti įrengti šilumos ar karšto vandens
įvadinę apskaitą ar neleidţiama sutartimi nustatyta tvarka netrukdomai patekti į šilumos ir (ar)
karšto vandens tiekėjui priklausančias patalpas, kad jie galėtų priţiūrėti ir patikrinti
atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus, arba nustačius, kad šilumos
apskaitos prietaisas neveikia dėl vartotojų kaltės.
Kai atsiskaitomieji šilumos bei karšto vandens apskaitos prietaisai laikinai neveikia,
vartotojų suvartoti šilumos kiekiai nustatomi:
1. šildymui – vartotojo buto (patalpos) naudingąjį plotą dauginant iš vidutinio šilumos
sąnaudų normatyvo arba kitais teisės aktais nustatyto vidutinio normatyvo būsto šildymui;
2. šalto vandens pašildymui – karšto vandens suvartojimo normatyvą arba kitais teisės
aktais nustatytą normatyvą dauginant iš vidutinio šilumos sąnaudų normatyvo šalto vandens
kubinio metro pašildymui;
Page 120
120
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
3. cirkuliacijai – pagal vidutinį šilumos sąnaudų normatyvą arba kitais teisės aktais
nustatytą normatyvą.
Paskirstymo metodų taikymo pradţia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui
pasirinkus Paskirstymo metodą. Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasirašymo taikoma
galiojanti paskirstymo tvarka.
Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių šalys privalo nurodyti pasirinkto
Paskirstymo metodo pavadinimą bei jo numerį, Komisijos nutarimo apie jo patvirtinimą ar
suderinimą numerį bei datą.
Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne maţiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir
(ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodţius šalių pagal
individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse, laikantis tokių nuostatų, kad:
1. paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai,
daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso, Daugiabučių namų
savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka;
2. pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne maţiau kaip vienerius
kalendorinius metus, jeigu šalys nesutarė kitaip;
3. šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono
metu pateikia prašymą tiekėjui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo), jeigu tai nesusiję
su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų
įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis;
4. šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas turi teisę atidėti kito paskirstymo metodo
taikymą, kol bus surinkta ir apdorota papildoma informacija arba įrengti reikalingi matavimo
prietaisai, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, jeigu šalys nesutarė kitaip.
Paskirstymo metodų vykdymą kontroliuoja ir priţiūri Komisija bei kitos valstybės
institucijos pagal kompetenciją.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 982 „Dėl
teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“
(Ţin., 2003, Nr. 75-3481; 2008, Nr. 121-4595)
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254)
10 straipsniu, 28 straipsnio 2 dalimi ir 31 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2003 m. birţelio 17 d. nutarimo Nr. 765 „Dėl įgaliojimų suteikimo
Page 121
121
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
įgyvendinant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą“ (Ţin., 2003, Nr. 59-2659) 3.1 punktą,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė patvirtinti:
1. Šilumos tiekimo licencijavimo taisykles.
2. Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarkos
aprašą.
3. Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius
reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkos aprašą.
ŠILUMOS TIEKIMO LICENCIJAVIMO TAISYKLĖS
Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklės reglamentuoja šilumos tiekimo licencijų
išdavimą, pakeitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą, galiojimo
panaikinimą šilumos tiekėjams, licencijų turėtojų teises ir pareigas, taip pat licencijuojamos
veiklos sąlygų laikymosi prieţiūrą.
Šiose Taisyklėse licencijuojamos veiklos sąnaudų auditu laikoma licenciją turinčios
įmonės sąnaudų, susijusių su konkrečia licencijuojama veikla, patikrinimas ir nustatymas.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatyme (Ţin., 2003, Nr. 51-2254, 2007, Nr. 130-5259).
Verstis šilumos tiekimo veikla leidţiama tik įmonėms, turinčioms licenciją.
Licenciją gali gauti įmonė, numatomoje licencijuojamos veiklos teritorijoje valdanti
šilumos tiekimo veiklai vykdyti būtinus šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo
tinklus. Įmonė, kuri šilumos gamybos įrenginius ir (ar) šilumos perdavimo tinklus valdo ne
nuosavybės ar patikėjimo teise, gali gauti licenciją, jeigu jos įstatinis kapitalas ne maţesnis kaip
15 procentų jai pagal sudaromą nuomos sutartį perduodamo turto vertės
Šiose taisyklėse apibrėţtos licencijas išduodančios institucijos ir jų įgaliojimai,
dokumentų pateikimas ir nagrinėjimas, licencijų išdavimas, licencijų registravimas, atsisakymas
išduoti licenciją, licencijuojamos veiklos sąlygos, atsakomybė uţ licencijuojamos veiklos sąlygų
paţeidimus.
ŠILUMOS SUPIRKIMO IŠ NEPRIKLAUSOMŲ GAMINTOJŲ Į ŠILUMOS TIEKIMO
SISTEMAS TVARKOS APRAŠAS
Page 122
122
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarkos
aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin., 2003, Nr. 51-
2254; 2007, Nr. 130-5259), Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Ţin., 2002, Nr. 56-2224)
ir atsiţvelgiant į Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo
2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Ţin., 2007, Nr. 11-430), tikslus efektyvaus energijos
vartojimo ir aplinkosaugos srityse, siekiant racionaliai naudoti atliekinę energiją (šilumą), skatinti
atsinaujinančių ir vietinių energijos išteklių naudojimą – sudaryti galimybes nepriklausomiems
šilumos gamintojams ją parduoti į esamas aprūpinimo šiluma sistemas ir sumaţinti šilumos
tiekimo sąnaudas.
Šio aprašo privalo laikytis visi šilumos tiekėjai, neatsiţvelgiant į nuosavybės formas,
kurių 3 pastarųjų metų vidutinė metinė šilumos tiekimo apimtis – daugiau kaip 10 GWh.
Savivaldybės tarybos sprendimu šis aprašas gali būti privalomas maţesnį kiekį šilumos
realizuojantiems šilumos tiekėjams.
Šiame apraše apibrėţtos superkamos šilumos kokybės, tiekimo patikimumo ir
aplinkosaugos reikalavimai, lyginamųjų šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudų apskaičiavimas
šilumos tiekėjo dispečerinio valdymo veikla, šilumos supirkimo iš nepriklausomų
šilumos gamintojų prioritetų nustatymas, nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos
įrenginių prijungimas ir šilumos supirkimas, informacijos apie prisijungimo ir supirkimo sąlygas
teikimas.
NAMO ŠILDYMO IR (AR) KARŠTO VANDENS SISTEMOS REKONSTRAVIMO
PAGAL PRIVALOMUOSIUS REIKALAVIMUS ir ŠIŲ DARBŲ RĖMIMO TVARKOS
APRAŠAS
Namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos rekonstravimo pagal privalomuosius
reikalavimus ir šių darbų rėmimo tvarkos aprašas reglamentuoja savivaldybės institucijos teisę
įpareigoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus rekonstruoti (pertvarkyti) pagal
privalomuosius reikalavimus daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas, šio
įpareigojimo įvykdymą ir vykdymo terminus
Sistemos rekonstruojamos (pertvarkomos) taip, kad po rekonstravimo (pertvarkymo)
atitiktų Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomuosius reikalavimus,
patvirtintus aplinkos ministro ir ūkio ministro 2003 m. birţelio 30 d. įsakymu Nr. 326/4-253 (Ţin.,
2003, Nr. 65-2975), turi būti vadovaujantis šiuo aprašu.
Page 123
123
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Sistemų rekonstravimas (pertvarkymas) – sistemų, priskiriami statinio kapitaliniam
remontui arba statinio paprastajam remontui, priklausomai nuo šių darbų sudėties, nurodytos
statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtintame
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodţio 5 d. įsakymu Nr. 622 (Ţin., 2002, Nr.
119-5372).
Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Ţin.,
2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Ţin., 1996,
Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).
Pagrindinės šiame apraše vartojamos sąvokos paaiškintos Lietuvos Respublikos šilumos
ūkio įstatyme ir kituose su juo susijusiuose teisės aktuose.
ĮPAREIGOJIMAS REKONSTRUOTI ŠILDYMO IR (AR) KARŠTO VANDENS SISTEMĄ
Sistemų atitiktį privalomiesiems reikalavimams nustato Valstybinė energetikos inspekcija
prie Ūkio ministerijos, gavusi argumentuotą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų
prašymą.
Į Valstybinę energetikos inspekciją šiuo klausimu gali kreiptis šilumos ir (ar) karšto
vandens tiekėjai, šių sistemų prieţiūros įmonės, savivaldybių institucijos.
Atitiktis fiksuojama paţymoje, kurią pasirašo Valstybinės energetikos inspekcijos
teritorinio skyriaus viršininkas ir vertinimą atlikęs inspektorius (ar grupės vadovas). Nustačius,
kad sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, paţymoje turi būti nurodyti konkretūs
pertvarkytini sistemų elementai. Ši paţyma įteikiama prašymą pateikusiam subjektui, o jos kopija
– savivaldybės institucijai.
Daugiabučio namo, kurio šildymo ir (ar) karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų
reikalavimų, butų ir patalpų savininkai pertvarkyti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemą
įpareigojami savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame nurodomas įpareigojimo
įvykdymo terminas – ne trumpesnis kaip 18 mėnesių.
Savivaldybės institucija nurodytąjį įpareigojimą gali duoti gavusi Valstybinės energetikos
inspekcijos paţymą, fiksuojančią neatitiktį privalomiesiems reikalavimams.
Gali būti įpareigojama pertvarkyti tik šildymo, tik karšto vandens sistemą ar abi sistemas.
Apie įpareigojimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai informuojami
išsiunčiant savivaldybės institucijos sprendimą registruotu laišku daugiabučio namo savininkų
bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui) arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų
(bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui, arba daugiabučio namo
Page 124
124
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administratoriui, pastato
šildymo ir karšto vandens sistemos priţiūrėtojui ir šilumos tiekėjui.
Savivaldybės institucija, duodama įpareigojimą, gali remti pertvarkymą, nustatyti
paramos teikimo sąlygas ir būdą. Paramai gali būti naudojamos savivaldybių institucijų įsteigtų
specialiųjų bendrijų rėmimo fondų, kitų savivaldos rėmimo ar valstybės įgyvendinamų energijos
taupymo programų lėšos.
ĮPAREIGOJIMO REKONSTRUOTI ŠILDYMO IR (AR) KARŠTO VANDENS SISTEMĄ VYKDYMAS
Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių
įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių)
bendrosios nuosavybės administratorius per mėnesį nuo savivaldybės institucijos sprendimo dėl
įpareigojimo išsiuntimo dienos privalo sušaukti narių susirinkimą, kuriame turi būti priimti
sprendimai dėl:
1. sistemos pertvarkymo;
2. finansavimo šaltinių ir būdų;
3. įgalioto asmens išrinkimo ir įgaliojimų atstovauti butų ir kitų patalpų savininkų
interesams projektuojant, pertvarkant ir sprendţiant visus su įpareigojimu susijusius klausimus
suteikimo;
4. įgalioto asmens atsiskaitymo uţ pavestas uţduotis savininkams tvarkos.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų (bendrasavininkių) susirinkimo
sprendimai skelbiami viešai ir privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams, iš jų ir tiems,
kurie įgyja nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
Sistemų pertvarkymo projektas rengiamas ir kiti su tuo susiję veiksmai atliekami
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir statybos techniniuose reglamentuose nustatyta tvarka:
1. darbai, priskiriami prie statinio kapitalinio remonto arba rekonstravimo pagal statybos
techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, – gavus statybos leidimą; statinio
kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbai – pagal statybos techninį reglamentą STR
1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2002 m. balandţio 30 d. įsakymu
Nr. 218 (Ţin., 2002, Nr. 55-2203). Prieš gaunant šį leidimą, būtina projektą suderinti su
Valstybine energetikos inspekcija, kuri privalo patikrinti, ar atlikus projekte numatytus darbus
sistemos atitiks privalomuosius reikalavimus;
2. darbai, priskiriami prie statinio paprastojo remonto, – surašius atliktinų darbų aktus
(nurodomi darbų pavadinimai ir apimtis) ir juos privalomai suderinus su Valstybine energetikos
Page 125
125
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
inspekcija, kuri privalo patikrinti, ar atlikus akte nurodytus darbus sistemos atitiks privalomuosius
reikalavimus.
Sistemų pertvarkymo statybos darbus gali atlikti namo gyventojų ar jų įgaliotų asmenų
pasirinkta įmonė, turinti teisę tuos darbus atlikti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo
reikalavimus.
Atlikus sistemų pertvarkymo darbus, jos pripaţįstamos atitinkančiomis privalomuosius
reikalavimus ir tinkamomis naudoti:
1. kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio kapitalinio remonto arba
rekonstravimo, – statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripaţinimo
tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. geguţės 14
d. įsakymu Nr. 242 (Ţin., 2002, Nr. 60-2475), nustatyta tvarka;
2. kai sistemos pertvarkymas priskiriamas prie statinio paprastojo remonto, – Valstybinės
energetikos inspekcijos sudarytos komisijos, kurioje, be inspekcijos atstovo (komisijos
pirmininko), dalyvauja daugiabučio namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkų
(bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgalioti atstovai ir savivaldybės institucijos
atstovai, aktu. Valstybinė energetikos inspekcija privalo sudaryti minėtąją komisiją ne vėliau kaip
per savaitę po to, kai į ją kreipiasi asmuo, įgaliotas spręsti klausimus, susijusius su įpareigojimu.
Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų įgaliotas atstovas per savaitę nuo
įvykdyto įpareigojimo akto pasirašymo raštu praneša savivaldybės institucijai ir pateikia komisijos
aktą, patvirtinantį, kad pertvarkytos sistemos atitinka privalomuosius reikalavimus ir pripaţintos
tinkamomis naudoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodţio 31 d. nutarimas Nr. 1507 „Dėl
dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir
eksploatavimo“ (Ţin., 1998, Nr. 3-56; 1998, Nr. 43-1173)
Siekdama, kad būtų tobulinama dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto
vandens apskaitos prietaisų įrengimo ir eksploatavimo tvarka, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarė:
1. Nustatyti, kad:
1.1. dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens apskaitai naudojami tik
Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registre įrašyti prietaisai. Ūkio ministerija kartu su
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija bei Valstybine konkurencijos ir vartotojų
teisių gynimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės turi sudaryti komisiją, kuri nustatytų
Page 126
126
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
principus ir reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos prietaisai turi būti įrašomi į Lietuvos
Respublikos matavimo priemonių registrą;
1.2. apskaitos prietaisai, pagal kuriuos atsiskaitoma, turi būti metrologiškai patikrinti;
1.3. dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekėjai, kurie su
vartotojais yra sudarę dujų, elektros ir šiluminės energijos, šalto bei karšto vandens tiekimo ir
vartojimo sutartis, įrengia jiems (taip pat pakeičia netenkinančius apskaitos reikalavimų arba
pasibaigus eksploatavimo terminui) šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus,
įrengiamus pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų,
elektros energijos, šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus. Apskaitos prietaisus tiekėjas
perka ir juos įrengia bei keičia savo lėšomis. Apskaitos prietaisai įsigyjami ir rangovai jiems
montuoti parenkami konkurso tvarka.
Pramonės įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams, šilumos
apskaitos prietaisai įsigyjami, įrengiami bei keičiami vartotojo lėšomis prieš tai suderinus su
tiekėju;
1.4. gyvenamuosiuose namuose mokestis uţ šaltą bei karštą vandenį, dujas, elektros
energiją nustatomas pagal butų apskaitos prietaisų rodmenis, o jeigu butuose apskaitos prietaisų
nėra, mokestis nustatomas pagal dujų, šalto bei karšto vandens suvartojimo normas, kurias tvirtina
savivaldybės. Mokestis uţ suvartotą šiluminę energiją nustatomas pagal namo arba jo dalies
įvadinio apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu įvadinio apskaitos prietaiso nėra - pagal normas,
kurias tvirtina savivaldybė.
2. Nustatyti šiuos apskaitos prietaisų įrengimo terminus ir eksploatavimo tvarką:
2.1. įvadiniai šiluminės energijos ir dujų apskaitos prietaisai butuose turi būti įrengti iki
1998 m. spalio 1 d., šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisai butuose - iki 1999 m. gruodţio 31
d., vartotojams (išskyrus gyventojus) skirti daugiafunkciniai elektros energijos apskaitos
prietaisai, kurių instaliuota elektros įrenginių galia didesnė kaip 30 kW, - iki 2001 m. gruodţio 31
dienos;
2.2. šiluminės energijos (išskyrus šilumos apskaitos prietaisus, įrengiamus pramonės
įmonėse, vartojančiose šiluminę energiją technologiniams procesams), dujų, elektros energijos,
šalto bei karšto vandens apskaitos prietaisus savo lėšomis eksploatuoja (atlieka techninę prieţiūrą,
keičia, remontuoja, organizuoja metrologinę patikrą) tiekėjai;
2.3. uţ apskaitos prietaisų apsaugą atsako patalpų ar įrenginių, kuriuose jie įrengti,
savininkai (nuomininkai) arba šias patalpas eksploatuojančios organizacijos pagal dujų, elektros ir
Page 127
127
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
šiluminės energijos tiekimo bei vartojimo taisykles, vandentvarkos ūkio naudojimo taisykles ir
sutartis su tiekėjais.
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams
namams modernizuoti įstatymas (Ţin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2005, Nr. 47-1554;
2009, Nr. 93-3961)
Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos šeimoms ir asmenims, turintiems
nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti ar rekonstruoti (įsigyti)
bei daugiabučiams namams modernizuoti ir savivaldybių socialinio būsto fondui sudaryti, formas,
sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
Šis Įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms),
turintiems (turinčioms) nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti
(rekonstruoti), daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) ir savivaldybių socialinio būsto
fondui sudaryti, formas, sąlygas ir tvarką, taip pat savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir
tvarką.
Valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal šį Įstatymą teikiama šeimoms, taip
pat asmenims, įgijusiems visišką civilinį veiksnumą. Šeimai atstovauja vienas iš sutuoktinių (tėvų)
arba jų įgaliotas asmuo.
Šiame įstatyme tarp kitų apibrėţtos šios sąvokos:
Būstas (gyvenamosios patalpos) – vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos
gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui arba šeimai gyventi.
Butas - gyvenamojo namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, virtuvės bei kitų
patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų
Daugiabučio namo modernizavimas – statybos darbai, kuriais iš dalies arba visiškai
atnaujinamos ir pagerinamos pastato ir (ar) jo inţinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės.
Daugiabučio namo atnaujinimas (modernizavimas) – statybos darbai, kuriais
atkuriamos ar pagerinamos pastato ir (ar) jo inţinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės ir (ar)
kuriais uţtikrinamas iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos energijos naudojimas.
13 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo
sąlygos ir būdai
Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama visiems daugiabučių
namų butų savininkams, nepaisant savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo
formos:
Page 128
128
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
1) apmokant ne didesnę kaip 50 procentų valstybės remiamų investicijų dalį
daugiabučiams namams modernizuoti, atsiţvelgiant į šių investicijų projektų, įgyvendinamų pagal
Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą ar ją
atitinkančias savivaldybių patvirtintas programas, energinį efektyvumą. Suteikiant daugiabučių
namų savininkams vienkartinę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyto dydţio valstybės paramą, vienkartinės valstybės paramos dydis vienam daugiabučio
namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui neturi būti didesnis uţ Vyriausybės nustatytą;
2) apmokant daugiabučio namo modernizavimo, atliekamo pagal šios dalies 1 punkte
nurodytus investicijų projektus, išlaidas, tenkančias maţas pajamas gaunančioms šeimoms
(vieniems gyvenantiems asmenims): jiems tenkantį investicijos pradinį įnašą ar jo dalį, kredito
draudimo įmoką ar jos dalį, kreditą ar jo dalį ir palūkanas ar jų dalį.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti
teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisykles tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, atsiţvelgdamos į valstybės biudţeto
asignavimus daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti. Šiose taisyklėse turi būti
nustatytas didţiausias valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti dydis.
Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto valstybės paramos teikimo ir investicijų
projektų energinio efektyvumo įgyvendinimui būtina įdiegti šiuos daugiabučių namų savininkų
lėšų kaupimo principus daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui):
1) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo kaupti asmenines lėšas,
kurios bus skiriamos daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui).
Daugiabučių namų, kuriuose nėra įsteigtos daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų
bendrijos arba kurių savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, butų ir kitų patalpų
savininkų įnašus daugiabučių namų modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) renka ir
kaupia teisės aktų nustatyta tvarka paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų
administratoriai. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai butų ir kitų
patalpų savininkų įnašus renka ir kaupia Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės
administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
geguţės 23 d. nutarimu Nr. 603, nustatyta tvarka;
2) daugiabučio namo, kuriame yra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrija arba kurio savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį, butų ir kitų patalpų
savininkų maţiausią įnašo daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų
įgyvendinimui) dydį nustato patys savininkai bendrijos įstatų ar jungtinės veiklos sutarties
Page 129
129
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
nustatyta tvarka. Daugiabučio namo, kuriame nėra įsteigta daugiabučio namo butų ir kitų patalpų
savininkų bendrija arba kurio savininkai nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, maţiausio įnašo
daugiabučio namo modernizavimui (investicijų projektų įgyvendinimui) apskaičiavimo metodiką
ir jo išvestinį dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų
įnašų daugiabučių namų modernizavimui rinkimą, kaupimą ir panaudojimą kontroliuoja
savivaldybių vykdomosios institucijos.
14 straipsnis. Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti
finansavimas
Valstybės parama daugiabučiams namams modernizuoti teikiama iš Lietuvos
Respublikos valstybės biudţeto lėšų, skiriamų Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo
programai.
15 straipsnis. Sprendimų dėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo)
finansavimo priėmimo ir jų vykdymo tvarka
Sprendimus dėl lėšų skolinimosi ir kreditavimo sutarties sąlygų daugiabučio namo
atnaujinimui (modernizavimui) finansuoti butų ir kitų patalpų savininkai priima mutatis mutandis
Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Sutartis su bankais ar
kitomis kredito įstaigomis dėl kredito daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui
įgyvendinti butų ir kitų patalpų savininkų vardu sudaro bendrojo naudojimo objektų valdytojas.
16 straipsnis. Butų savininkų, įgyvendinančių daugiabučio namo atnaujinimo
(modernizavimo) projektus, interesų apsauga
1. Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektai turi atitikti teisingumo,
protingumo, sąţiningumo kriterijus. Atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui skirta
kaupiamojo įnašo ir (ar) kitų įmokų mėnesinė įmoka, tenkanti buto naudingojo ploto vienam
kvadratiniam metrui, turi atitikti vykdomų darbų mastą ir buto savininkų pajamas.
2. Draudţiama nukreipti išieškojimą pagal buto savininko neįvykdytas prievoles dėl
atnaujinimo (modernizavimo) projektų jo dalies apmokėjimo į jo butą atnaujintame
(modernizuotame) name, jeigu tai yra vienintelis šeimos (vieno gyvenančio asmens) būstas.
3. Buto perleidimo (paveldėjimo) metu buvę įsiskolinimai pagal atnaujinimo
(modernizavimo) projektus padengiami, o vykdytinos prievolės perduodamos buto pirkėjui
(įgijėjui).
Page 130
130
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Daugiabučių namų modernizavimo programa ir Valstybės paramos daugiabučiams
namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo
taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr.
1213 (Ţin., 2004, Nr. 143-5232; 2005 Nr.78-2839; 2008, Nr. 36-1282, Nr. 68-2590; 2009, Nr.
34-1292, Nr.112-4776)
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa parengta įgyvendinant
Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams
atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (Ţin., 1992, Nr. 14-378; 2002, Nr. 116-5188; 2009, Nr. 93-
3961), Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos
Seimo 2008 m. gruodţio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Ţin., 2008, Nr. 146-5870), ir Lietuvos būsto
strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60
(Ţin., 2004, Nr. 13-387), tikslą – uţtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, prieţiūrą,
atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. Šios programos
įgyvendinimo laikotarpis atitinka Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpį – iki 2020
metų.
Šios programos įgyvendinimas skatintas ir didinant savivaldybių vaidmenį. Iš pradţių
būsto atnaujinimo programą turėjo tik Vilniaus miesto savivaldybė, kuri kitų miestų
savivaldybėms tapo geru pavyzdţiu, kaip rengti ir įgyvendinti būsto atnaujinimo (modernizavimo)
programas. Šiuo metu apie pusė šalies savivaldybių papildomai skatina būsto savininkus – teikia
jiems papildomą paramą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projektams
parengti ir įgyvendinti.
Daug ekonomiškai išsivysčiusių valstybių įgyvendina valstybės remiamas pastatų
atnaujinimo (modernizavimo) programas, kurios daţniausiai siūlo lengvatinį finansavimą,
informacinę ir kitokią paramą daugiabučių namų savininkams, nepasiturinčioms šeimoms,
savivaldybėms, švietimo ir mokslo institucijoms, ligoninėms ir kitoms įstaigoms. Programų
dalyviams kompensuojama dalis projektų parengimo ir įgyvendinimo išlaidų. Paprastai tokios
programos socialiai orientuotos.
Vienas iš svarbiausių Lietuvos būsto strategijos tikslų – uţtikrinti efektyvų esamo būsto
naudojimą, prieţiūrą, atnaujinimą (modernizavimą) ir racionalų energijos išteklių vartojimą.
Strategijoje numatyta, kad iki 2020 metų pagal galimybes ir ekonominį tikslingumą bus atnaujinti
(modernizuoti) esami daugiabučiai namai, jų inţinerinė techninė įranga.
Page 131
131
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šios programos tikslas – skatinti daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti
(modernizuoti) daugiabučius namus, siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energinių
išteklių naudojimo ir biudţeto išlaidų maţinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti.
Pagal šią programą valstybės paramos, taip pat savivaldybių, ES struktūrinių fondų,
gyventojų ir kitomis lėšomis iki 2020 metų bus siekiama modernizuoti 70 procentų (24 000)
daugiabučių namų, kurių statybos leidimai išduoti iki 1993 metų, šiluminės energijos sąnaudos
modernizuotų daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui sumaţės iki 30 procentų, palyginti su
šiluminės energijos sąnaudomis prieš namo atnaujinimą (modernizavimą), apie 400 tūkst. tonų per
metus sumaţės išmetamo į atmosferą anglies dioksido.
Šios programos tikslo įgyvendinimas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:
1. kiek daugiabučių namų per metus atnaujinta (modernizuota) pasinaudojus teikiama
valstybės parama;
2. kiek sumaţėjo šiluminės energijos sąnaudos atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių
namų naudingojo ploto vienetui (procentais);
3. kiek sumaţėjo išmetamo į atmosferą anglies dioksido atnaujintų (modernizuotų)
daugiabučių namų naudingojo ploto vienetui (procentais);
4. kiek skatinimo iniciatyvų įgyvendinta;
5. kiek paskatinta potencialių paramos gavėjų.
Šios programos įgyvendinimo priemonės planuojamos trejiems metams (1 priedas). Šių
priemonių įgyvendinimo planus rengia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Aplinkos
ministerija.
Daugiabučių namų butų savininkai, siekdami dalyvauti šioje programoje ar ją
atitinkančiose savivaldybių patvirtintose programose, rengia atnaujinimo (modernizavimo)
projektus. Šie projektai rengiami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamą tvarkos aprašą. Juose turi
būti numatoma pasiekti ne maţesnę nei D pastato energinio naudingumo klasę, sumaţinti
skaičiuojamąsias šiluminės energijos sąnaudas ne maţiau kaip 20 procentų, palyginti su šiluminės
energijos sąnaudomis iki projekto įgyvendinimo, ir uţtikrinti, kad įgyvendinus projektą
skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos, atsiţvelgiant į namo dydį, neviršytų dydţių,
nurodytų 2 priede.
VALSTYBĖS PARAMOS DAUGIABUČIAMS NAMAMS MODERNIZUOTI
TEIKIMO IR INVESTICIJŲ PROJEKTŲ ENERGINIO EFEKTYVUMO NUSTATYMO
TAISYKLĖS
Page 132
132
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų
energinio efektyvumo nustatymo taisyklės reglamentuoja investicijų projektų parengimo, jų
energinio efektyvumo nustatymo, valstybės paramos teikimo ir šių projektų įgyvendinimo tvarką.
II. INVESTICIJŲ PROJEKTO PARENGIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
Sprendimą dėl energinio audito ir investicijų projekto parengimo priima daugiabučio
namo butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso 4.85 straipsniu arba
bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka.
Rengiant ir įgyvendinant investicijų projektą, butų ir kitų patalpų savininkams atstovauja
projekto administratorius. Projekto administratorius organizuoja investicijų projekto parengimą ir
įgyvendinimą: projektavimo ir rangos darbų pirkimus, statybos techninę prieţiūrą, investicijų
projektui įgyvendinti surinktų ir skolintų lėšų apskaitą ir tvarkymą, valstybės paramos lėšų
panaudojimą, rangos ir kredito sutarčių sudarymą, butų ir kitų patalpų savininkų priimtų kitų
sprendimų, susijusių su investicijų projektu, įgyvendinimą. Projekto administratorius kiekvieno
daugiabučio namo modernizavimo investicijų projektui įgyvendinti atidaro atskirą banko sąskaitą.
Investicijų projekto administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai.
Juridinis asmuo, išskyrus bendriją, atliekantis projekto administratoriaus funkcijas, turi
būti atestuotas statybos techninio reglamento STR 1.02.10:2008 „Daugiabučių namų bendrojo
naudojimo objektų administravimo įmonių atestavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m.
balandţio 23 d. įsakymu Nr. 201 (Ţin., 2002, Nr. 54-2146; 2008, Nr. 17-606), nustatyta tvarka ir
turi būti apdraudęs savo veiklą daugiabučių namų administravimo srityje civilinės atsakomybės
draudimu.
Tuo atveju, kai projekto administratoriaus funkcijas atlieka daugiabučio namo bendrojo
naudojimo objektų administratorius, paskirtas pagal Civilinio kodekso 4.84 straipsnį, butų ir kitų
patalpų savininkai išrenka įgaliotąjį atstovą (atstovus) investicijų projekto įgyvendinimo prieţiūrai
vykdyti. Įgaliotasis atstovas teikia pasiūlymus rengiant investicijų projektą, dalyvauja
projektavimo ir rangos darbų pirkimo komisijose priimant rangovo atliktus darbus, atlieka butų ir
kitų patalpų savininkų pavestas kitas funkcijas, susijusias su investicijų projekto įgyvendinimu.
Įgaliotojo atstovo teisės ir pareigos nustatomos butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.
Investicijų projektas rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis šiomis Taisyklėmis,
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros patvirtintais Daugiabučių namų modernizavimo investicijų
projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniais reikalavimais ir kitais teisės aktais.
Page 133
133
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Investicijų projekte nurodomos daugiabučio namo energinio audito, techninių apţiūrų
atlikimo, investicijų projekto, statinio techninio projekto ir kitų dokumentų parengimo, investicijų
projekto įgyvendinimo administravimo, statybos darbų techninės prieţiūros, statybos rangos darbų
atlikimo ir kitos sąnaudos.
Parengtas investicijų projektas pateikiamas įvertinti Būsto ir urbanistinės plėtros
agentūrai, kuri, vadovaudamasi Metodiniais reikalavimais, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo
investicijų projekto pateikimo dienos įvertina, ar investicijų projektas atitinka šias Taisykles,
Metodinius reikalavimus, taip pat kitų teisės aktų reikalavimus, priima sprendimą dėl pateiktojo
investicijų projekto – pritarti investicijų projektui arba atsisakyti pritarti jam (nurodoma
atsisakymo prieţastis) – ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie
tai raštu praneša projekto administratoriui.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai priėmus sprendimą pritarti investicijų projektui,
butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnio arba bendrijos įstatuose ar
jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka priima sprendimą dėl investicijų projekto
įgyvendinimo, lėšų skolinimosi ir grąţinimo (jeigu investicijų projektas finansuojamas kredito
lėšomis).
Priėmus šių Taisyklių 10 punkte nurodytą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą,
rengiamas statinio techninis projektas, jeigu jis numatytas pagal statybos techninio reglamento
STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. gruodţio 30 d.
įsakymu Nr. D1-708 (Ţin., 2005, Nr. 4-80), reikalavimus. Statinio techninį projektą rengia statinio
projektuotojas, kuris parenkamas Metodiniuose reikalavimuose nustatyta konkurso (ar įprastos
komercinės praktikos) tvarka.
Priėmus šių Taisyklių 10 punkte nurodytą butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą ir
parengus statinio techninį projektą, jeigu jis būtinas pagal šių Taisyklių 11 punktą, projekto
administratorius, prieš pradėdamas organizuoti rangos darbų pirkimo konkursą, pateikia prašymą
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai dėl sutikimo organizuoti konkursą ir patvirtinimo, kad
prašyme nurodytoms daugiabučio namo modernizavimo priemonėms įgyvendinti šių Taisyklių
nustatyta tvarka bus teikiama valstybės parama. Agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo
minėto prašymo gavimo dienos pateikia projekto administratoriui rašytinį sutikimą, o jeigu
valstybės biudţeto lėšų, skirtų Daugiabučių namų modernizavimo programai, kurią tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendinti, einamaisiais metais nepakanka investicijų
projektui finansuoti – informaciją, kad prašymas uţregistruotas ir įrašytas į sąrašą, nurodytą šių
Taisyklių 26 punkte.
Page 134
134
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Konkursai turi būti pradėti organizuoti per 60 kalendorinių dienų nuo šių Taisyklių 12
punkte nurodyto sutikimo gavimo dienos. Jeigu per šį terminą projekto administratorius nepradeda
organizuoti konkurso, jis pakartotinai pateikia prašymą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai dėl
nurodytojo sutikimo gavimo.
Konkursai vykdomi pagal Metodinius reikalavimus. Konkurso būdu atrinkus statinio
statybos rangovą, projekto administratorius pateikia konkurso dokumentus ir konkurso
organizavimo ataskaitą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros perţiūrai. Agentūra per 10 darbo
dienų nuo pateiktų dokumentų gavimo dienos įvertina konkurso dokumentų ir konkurso
organizavimo ataskaitos atitiktį Metodiniams reikalavimams, taip pat pateiktų dokumentų atitiktį
investicijų projekte nurodytiems darbams, priima sprendimą dėl konkurso rezultatų – pritarti
konkurso rezultatams arba atsisakyti pritarti jiems (nurodoma atsisakymo prieţastis) – ir ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai raštu praneša projekto
administratoriui. Agentūrai priėmus sprendimą nepritarti konkurso rezultatams, jis turi būti
organizuojamas iš naujo.
Investicijų projekto energinis efektyvumas išreiškiamas santykiniu dydţiu, kuris parodo
planuojamą energijos sąnaudų daugiabučiame name sumaţėjimą įgyvendinus investicijų projekte
numatytas daugiabučio namo modernizavimo priemones (nustatytas šių Taisyklių priede),
palyginti su faktiniu energijos sunaudojimu.
Investicijų projekto energinis efektyvumas nustatomas sumuojant atskirų modernizavimo
priemonių, nurodytų šių Taisyklių priede, energinio efektyvumo balus. Įgyvendinus investicijų
projektą, atliekamas pastato energinio naudingumo sertifikavimas pagal Lietuvos Respublikos
statybos įstatymo reikalavimus.
Valstybės parama teikiama modernizuoti daugiabučius namus, pastatytus pagal statybos
leidimus, išduotus iki 1993 metų. Prie valstybės remiamų daugiabučių namų modernizavimo
priemonių priskiriamos priemonės, nurodytos šių Taisyklių priede. Valstybės parama neteikiama
investicijų daliai, tenkančiai negyvenamosioms (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir
kitos paskirties) patalpoms.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, gavusi valstybės paramai pagrįsti būtinus
dokumentus, nurodytus šių Taisyklių 20–22 punktuose, Metodiniuose reikalavimuose nustatyta
tvarka ne vėliau kaip per 10 darbo dienų priima ir pateikia projekto administratoriui sprendimą dėl
teiktinos valstybės paramos dydţio arba projekto administratorių raštu informuoja apie būtinumą
patikslinti apskaičiuotą valstybės paramos dydį ir (ar) pateikti papildomus dokumentus, būtinus
apskaičiuotos valstybės paramos dydţiui pagrįsti, arba priima ir pateikia projekto administratoriui
Page 135
135
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
motyvuotą sprendimą atsisakyti pervesti lėšas. Lėšos pervedamos į projekto administratoriaus
nurodytą sąskaitą.
Dėl valstybės paramos, kai ji teikiama šių Taisyklių 19.1.3 punkte nurodytu būdu,
suteikimo projekto administratorius kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją, kartu
pateikdamas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros išduotą paţymą, patvirtinančią, kad butų ir
kitų patalpų savininkai įgyvendina šių Taisyklių reikalavimus atitinkantį investicijų projektą, ir
banko ar kitos kredito įstaigos išduotą paţymą, patvirtinančią, kad butų ir kitų patalpų savininkai,
įgyvendindami investicijų projektą, pasinaudojo banko ar kitos kredito įstaigos kreditu.
Jeigu atskleidţiama, kad projekto administratorius pateikė klaidingus duomenis paramos
dydţiui nustatyti, arba paaiškėja kitos aplinkybės, dėl kurių buvo išmokėta per didelė valstybės
paramos suma, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų
grąţinimo. Apie tai ji raštu praneša projekto administratoriui. Projekto administratorius privalo ne
vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos atlyginti nuostolius, pervesdamas Būsto
ir urbanistinės plėtros agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų grąţinimo nurodytą sumą į
sąskaitą, nurodytą šios agentūros pranešime. Per nustatytą terminą negrąţinus permokėtos sumos,
ji iš projekto administratoriaus išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Jeigu valstybės biudţeto lėšų, skirtų Daugiabučių namų modernizavimo programai
įgyvendinti, einamaisiais metais nepakanka investicijų projektams finansuoti, valstybės parama
teikiama laikantis eiliškumo pagal šių Taisyklių 12 punkte nurodytų prašymų uţregistravimo
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje datą. Prašymai registruojami Metodinių reikalavimų
nustatyta tvarka ir jų sąrašas skelbiamas šios agentūros internetiniame tinklalapyje.
Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo
procedūrų metodiniai reikalavimai, patvirtinti Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros
direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 101 (Informaciniai pranešimai, 2008-09-
05, Nr. 67-907)
Vadovaudamasis Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir
investicijų projektų energinio efektyvumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Ţin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-
1282), 7 punktu, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius:
Patvirtino Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo
procedūrų metodinius reikalavimus ir nustatė, kad daugiabučių namų modernizavimo investicijų
projektų, kuriems Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pritarė iki Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2008 m. geguţės 16 d. nutarimo Nr. 549 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Page 136
136
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų modernizavimo programos ir
Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinio
efektyvumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Ţin., 2008, Nr. 68-2590) įsigaliojimo,
administratoriai kviečiami pasirašyti valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti
teikimo sutartis ir nurodytieji investicijų projektai įgyvendinami šio įsakymo 1 punkte nurodytų
Daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodinių
reikalavimų nustatyta tvarka.
Projekto administratorius, iki šio įsakymo įsigaliojimo teisės aktų nustatyta tvarka
įgaliotas atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams įgyvendinant daugiabučio namo
modernizavimo investicijų projektą, vykdo pirkimų komisijos, nurodytos Daugiabučių namų
modernizavimo investicijų projektų bei jų įgyvendinimo procedūrų metodiniuose reikalavimuose,
funkcijas, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo sudaryti
pirkimų komisiją.
Atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos
sąnaudų skaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m.
sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-71 (Ţin., 2010, Nr. 13-633)
Atsiţvelgdamas į Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo
tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 10 d.
įsakymu Nr. D1-677 (Ţin., 2009, Nr. 136-5963), 12 punktąAPlinkos ministras patvirtino
atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos sąnaudų
skaičiavimo metodiką., kurios tikslas – nustatyti atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių
namų projektinių šiluminės energijos sąnaudų skaičiavimo tvarką.
Šioje metodikoje pateikti: pastato būklės rodikliai, naudojami atnaujinamo
(modernizuojamo) daugiabučio namo projektinėms šiluminės energijos sąnaudoms įvertint;
atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų projektinių šiluminės energijos sąnaudų
skaičiavimas. Jos priedai yra pastato būklės duomenys ir jų nustatymo tvarka, atitvarų ir statybos
produktų šiluminių techninių rodiklių skaičiavimo tvarka, langų ir išorinių įėjimo durų šilumos
perdavimo koeficientų verčių nustatymas, daugiausiai naudojamų atitvarų tipų šilumos perdavimo
koeficientų vertės.
Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučių namų butams ir kitoms
patalpoms šildyti, patvirtintos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m.
gruodţio 8 d. nutarimu Nr. O3-105 (Ţin., 2003, Nr. 117-5390)
Page 137
137
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šiame teisės akte reglamentuojamos šilumos suvartojimo normos. Netipiniams
sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatams maksimalios šilumos suvartojimo normos gali būti
koreguojamos. Sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatai yra tokie, kurių išorės atitvarų plotų
sumos ir bendrojo šildomojo ploto santykis yra didesnis uţ 2,5 arba išorės atitvarų plotų sumos ir
šildomojo tūrio santykis didesnis uţ 0,85 (Ţin., 1999, Nr. 41-1297).
Maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms
šildyti nustato, prireikus perţiūri ir įstatymų nustatyta tvarka skelbia Valstybinė kainų ir
energetikos kontrolės komisija.
Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002
m. birţelio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Ţin., 2002, Nr. 57-2312; 2009, Nr. 36-1378)
Ši metodika nustato strateginio planavimo sistemą, strateginio planavimo ir biudţeto
pagal programas sudarymo principus, taip pat institucijos strateginio veiklos plano rengimo ir ūkio
šakos (sektoriaus) plėtros strategijos rengimo tvarką.
Joje nurodomi : strateginio planavimo sistema; ūkio šakos (sektoriaus) plėtros strategijos
rengimas; institucijos strateginio veiklos plano rengimas; stebėsena ir atsiskaitymas uţ rezultatus.
Nacionalinė darnaus vystymosi strategija ir Nacionalinės darnaus vystymosi
strategijos įgyvendinimo priemonių planas, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausybės
2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Ţin., 2003, Nr. 89-4029, 2009, Nr. 121-5215)
Lietuvos darnaus vystymosi strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsiţvelgiant į
nacionalinius Lietuvos interesus, savitumą, atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos
prioritetus, kitų programinių dokumentų nuostatas.
Dėl labai prastų daugumos senų daugiabučių namų šiluminių savybių, morališkai ir
fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros energijos naudojimo būsto reikmėms
efektyvumas Lietuvoje apie 1,8 karto maţesnis negu daugelyje ES valstybių. Taigi, daugiabučių
namų modernizavimas ir šiluminės energijos sąnaudų būsto sektoriuje gerokas sumaţinimas –
vienas iš Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų, tai, be kita ko, prisidėtų prie visuotinių pastangų
švelninti klimato kaitą.
Svarbiausias valstybės uţdavinys įgyvendinant Strategiją – koordinuoti ir derinti
pagrindinių darnaus vystymosi komponentų (aplinkos, ekonomikos ir socialinės srities) ir jų šakų
vystymąsi, sudaryti galimybę visiems visuomenės sluoksniams aktyviai dalyvauti darnaus
vystymosi procese ir naudotis bendromis pastangomis padarytos paţangos rezultatais, uţtikrinti
tarptautinių, valstybinių, regioninių, vietinių trumpalaikių ir ilgalaikių interesų suderinamumą ir
pagrindinių darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimą laiku visose gyvenimo srityse.
Page 138
138
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Strategijai įgyvendinti valstybė turi imtis įvairių teisinių, ekonominių ir organizacinių
priemonių, pasitelkti valstybės ir visuomenines institucijas. Kai kuriose Europos valstybėse jau
padarytos konstitucinės pataisos arba priimti konstituciniai įstatymai, įteisinantys pagrindinius
darnaus vystymosi principus pačiu aukščiausiu juridiniu lygiu. Norint uţtikrinti valstybės politikos
pastovumą ir perimamumą darnaus vystymosi poţiūriu, pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos
turėtų būti įteisintos ne tik Strategijoje, bet įtraukiamos į sektorių planus, programas, regionų ir
savivaldybių planavimo dokumentus, kitus šios srities teisės aktus.
Ekonomikos srityje. Namų ūkio sektoriuje ypač daug dėmesio turi būti skirta būstų ir
namų ūkio infrastruktūros atnaujinimui, jų energinio naudingumo gerinimui.
Socialinėje srityje. Įgyvendinti Būsto programą ir sudaryti sąlygas apsirūpinti patogiais,
energiniu poţiūriu efektyviais būstais – svarbus valstybės uţdavinys.
Ekonomikos vystymasis
Energetika
Silpnybės. Daugelis elektrinių, elektros tinklų, transformatorių pastočių ir
vamzdynų fiziškai ir morališkai susidėvėję. Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu labai
sumaţėjus šilumos poreikiams, daugelis centralizuoto šilumos tiekimo sistemų veikia ne
optimaliomis sąlygomis, taigi naudojamos neefektyviai. Šilumos tiekimo tinklai daug kur pasenę,
paţeisti korozijos, tačiau atnaujinami per lėtai, todėl centralizuoto šilumos tiekimo sistemose
didelė avarijų tikimybė. Iki 1990 metų pastatytų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų centrinio
šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos susidėvėjusios ir nepritaikytos racionaliai naudoti
energiją. Dauguma vartotojų negali savarankiškai reguliuoti suvartojamos šilumos kiekio,
sumaţinti neracionalių jos sąnaudų.
Galimybės. Modernizavus esamas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, galima
gerokai išplėsti šilumos ir elektros gamybą kogeneracinėse elektrinėse, o kartu daug efektyviau
naudoti pirminės energijos išteklius, sumaţinti aplinkos taršą.
Grėsmės. Investicijų, reikalingų elektros perdavimo tinklui atnaujinti, stoka gali kelti
didelių sisteminių avarijų grėsmę. Dėl per lėto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų
modernizavimo vis daugiau vartotojų galėtų nuo jų atsijungti, tai sukeltų rimtų aplinkosaugos,
ekonominių ir socialinių problemų. Į poţeminės gamtinių dujų saugyklos ir suskystintųjų gamtinių
dujų importo terminalo įrengimą reikia didelių investicijų.
Būstas
Stiprybės. Lietuvoje 2007 metais buvo apie 814 tūkst. būstų daugiabučiuose
gyvenamuosiuose namuose ir apie 463 tūkst. būstų vienbučiuose ir dvibučiuose namuose
Page 139
139
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
(privačiuose namuose). Būsto infrastruktūra išvystyta gana gerai. 74 procentai visų gyventojų
prijungta prie geriamojo vandens tiekimo ir 63 procentai – prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros,
apie 73 procentai būstų pajungta prie centralizuoto šilumos tiekimo. Šiuo metu apie 97 procentai
būstų privačios nuosavybės teise priklauso juose gyvenantiems asmenims. Socialinio būsto fondas
2007 metų pabaigoje siekė apie 27 717 būstų. Tai sudaro 2,9 procento viso šalies būsto fondo.
2004 metais patvirtinta Lietuvos būsto strategija, nuo 2004 metų įgyvendinama Socialinio būsto
plėtros programa, nuo 2005 metų – ir Daugiabučių namų modernizavimo programa. Socialinio
būsto fondas 2004–2007 metais padidėjo daugiau nei 2 200 butų. Panaudojus juos ir kitus
ištuštėjusius savivaldybėms priklausančius būstus, socialiniu būstu aprūpinta daugiau nei 4 200
šeimų ir vienišų asmenų. Sukurtas ir įgyvendinamas valstybės paramos daugiabučiams namams
modernizuoti teikimo mechanizmas. Su valstybės parama 2005–2007 metais modernizuoti 228
daugiabučiai namai.
Silpnybės. Daugumos daugiabučių namų ir nemaţos dalies individualių namų sienų ir
langų šiluminė varţa labai maţa, todėl būstui šildyti naudojama daug energijos (per dieną
vidutiniškai apie 200 kJ vienam laipsniui 1 kv. metrui): 2–2,5 karto daugiau, negu daugumoje ES
šiaurės valstybių. Centralizuoto šildymo infrastruktūra pasenusi ir energetiniu poţiūriu neefektyvi,
ypač dideli energijos nuostoliai skirstomuosiuose tinkluose, todėl butų šildymo sąnaudos labai
didelės – apie 10 procentų vidutinių šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų
tvarkymo infrastruktūra neatitinka poreikių, neekonomiška arba susidėvėjusi. Komunalinių atliekų
surinkimo paslaugos daţnai neatitinka vartotojų poreikių. Būstams priţiūrėti gyventojai skiria
labai maţai lėšų, daug kur labai prasta bendro naudojimo objektų būklė, daugiabučių namų
bendrijos kuriamos labai iš lėto, daugumos daugiabučių namų būklė blogėja.
Galimybės. Lietuvai integruojantis į ES, priimami teisės aktai, liberalizuojantys būsto
infrastruktūros valdymą, didinantys atsakomybę, grieţtinantys atskaitomybę. Vandens tiekimo ir
buitinių atliekų tvarkymo plėtrai ES teikia didelę paramą. Tai spartina atsiperkančiųjų būsto
infrastruktūros objektų kūrimą. ES taip pat skiria subsidijas CO2 išmetimų į aplinką maţinimo
programoms finansuoti, tarp jų daugiabučiams namams atnaujinti ir socialiniam būstui plėtoti
probleminėse teritorijose. Tai leistų paspartinti energijos taupymo būste priemonių įgyvendinimą,
skatinti pastatų atnaujinimą, šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimą ir socialinio būsto
plėtrą. ES struktūrinių fondų ir valstybės parama leis sparčiau spręsti opiausias namų ūkio
problemas. Patobulinus gyvenamųjų namų bendrijų steigimo, gyvenamųjų pastatų prieţiūros
teisinę bazę, įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo programą, atnaujinant ir
Page 140
140
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
modernizuojant būstus ir didinant jų energinį naudingumą, turėtų maţėti energijos sąnaudos būstui
šildyti, pagerėti jų valdymas ir prieţiūra.
Grėsmės. Jeigu nebus skirta pakankamai Lietuvos Respublikos valstybės biudţeto
asignavimų Daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti, sulėtės energijos sąnaudų
senos statybos daugiabučiuose namuose maţinimo procesas. Jeigu didės energijos kainos ir
nesumaţės jos vartojimas gyvenamosiose patalpose, maţiau pasiturintiems gyventojams gali būti
sunku apmokėti sąskaitas uţ ją, taigi padidėtų jų įsiskolinimas energijos tiekėjams, o tai gali turėti
neigiamų socialinių padarinių.
Bendrasis darnaus vystymosi strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir
socialinio vystymosi interesus, uţtikrinti švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos išteklių
naudojimą, visuotinę ekonominę visuomenės gerovę, stiprias socialines garantijas ir per
Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal ekonominius, socialinius ir gamtos
išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius pasiekti 2003 metų ES-15 valstybių vidurkį, o pagal
aplinkos taršos rodiklius neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų,
ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimus.
Strategijai įgyvendinti išskirti 2 laikotarpiai – trumpalaikiams (iki 2012 metų) ir
ilgalaikiams strateginiams tikslams įgyvendinti (iki 2020 metų).
Būstas
Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities
sąlygas, padidinti būsto energinį naudingumą, uţtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems
prieinamas viešąsias socialines paslaugas, sumaţinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti
socialinę sanglaudą.
Pagrindiniai ilgalaikiai uţdaviniai yra šie:
1. padidinti būstų energinį efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą;
2. gerinti būstų kokybę, pasiekti, kad būsto naudingas plotas vienam gyventojui padidėtų
iki 28–29 kv. metrų ir būtų artimas esamam ES valstybių senbuvių vidurkiui;
3. plėtoti socialinio nuomojimo būsto fondą.
Trumpalaikiai tikslai – toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą.
Pagrindiniai trumpalaikiai uţdaviniai yra šie:
1. uţtikrinti, kad teikiama valstybės parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus
įgyvendinti energiniu poţiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus;
Page 141
141
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
2. skatinti daugiabučių namų modernizavimą – viešinti, informuoti ir konsultuoti
daugiabučių namų butų savininkus, parengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių
studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius.
21 lentelė. Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planas
Tikslai Uţdaviniai Uţdavinių įgyvendinimo
priemonės
Į
vykdymo
terminas
(metai)
Vykd
ytojai
II. EKONOMIKOS
VYSTYMASIS
Energetika
1.
Ilgalaikiai tikslai –
sukurti saugų,
palankų aplinkai,
konkurencingą ir į
bendrą ES
energetikos sistemą
integruotą
energetikos sektorių,
uţtikrinti patikimą ir
diversifikuotą
energijos išteklių
tiekimą, padidinti
energijos gamybos,
skirstymo ir
vartojimo
efektyvumą, išplėsti
atsinaujinančių ir
atliekinių energijos
išteklių naudojimą
1.2. Didinti
elektros energijos,
šilumos gamybos,
skirstymo ir vartojimo
efektyvumą, sumaţinti
energijos nuostolius
skirstomuosiuose
tinkluose
1.2.1. Koordinuoti
centralizuoto šilumos tiekimo sistemų
modernizavimą ir plėtrą, šilumos tiekimo
tinklų renovavimą – sudaryti sąlygas
šilumos gamintojams konkuruoti, o
vartotojams – galimybę reguliuoti
šilumos suvartojimą
2
009–2020
saviv
aldybės,
Energetikos
ministerija
2.
Trumpalaikiai tikslai
– uţtikrinti patikimą
ir saugų, neviršijantį
numatytųjų taršos
limitų energijos
tiekimą visoms
Lietuvos ūkio
šakoms, didinti
energijos taupymą ir
naudojimo
efektyvumą,
tinkamai naudojant
ES struktūrinių
paramos fondų,
valstybės ir privačias
lėšas
2.2.
Padidinti pirminės
energijos
transformavimo
veiksmingumą elektros
energetikos ir ypač
centralizuoto šilumos
tiekimo sektoriuose,
maţinti šilumos
perdavimo nuostolius
2.2.1. Nustatyti subalansuotą,
efektyvų ir ekonomiškai konkurencingą
bendrą centralizuotos šilumos ir elektros
energijos gamybos poreikį šalyje, didinti
biokuro naudojimą, įgyvendinti
Kogeneracijos plėtros planą
2
010
Ener
getikos
ministerija,
savivaldybės
2.3. Didinti
energijos taupymą ir
vartojimo efektyvumą
2.3.1. Parengti ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybei pateikti
Nacionalinės energijos vartojimo
efektyvumo didinimo 2011–2015 metų
programos ir jos įgyvendinimo
priemonių plano projektą
2
010
Ener
getikos
ministerija,
Aplinkos
ministerija,
Susisiekimo
ministerija
Page 142
142
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Tikslai Uţdaviniai Uţdavinių įgyvendinimo
priemonės
Į
vykdymo
terminas
(metai)
Vykd
ytojai
2.3.2. Įgyvendinti energiją
taupančias ūkio šakų priemones, kurios
leistų per 3 metus sumaţinti
lyginamąsias galutinės energijos
sąnaudas 1,5 procento, palyginti su 2007
metais
2
010
Ener
getikos
ministerija,
Ūkio ministerija
Būstas
1.
Ilgalaikiai tikslai –
sukurti šiuolaikišką
būsto infrastruktūrą,
geras, higieniškas
buities sąlygas,
padidinti būsto
energinį
naudingumą,
uţtikrinti
šiuolaikiškas, geros
kokybės visiems
prieinamas viešąsias
paslaugas, sumaţinti
neigiamą būsto
poveikį aplinkai,
skatinti socialinę
sanglaudą
1.1.
Padidinti būstų
energinį efektyvumą,
spartinti daugiabučių
namų modernizavimą
1.1.1. Įgyvendinti
Daugiabučių namų modernizavimo
programą – tobulinti priemones
programos tikslams įgyvendinti,
kooperuoti ES struktūrinių fondų,
Ignalinos programos ir kitų programų
lėšas, valstybės biudţeto asignavimus ir
privataus kapitalo lėšas
2
009–2020
Aplin
kos ministerija,
Finansų
ministerija,
Ūkio
ministerija,
savivaldybės
1.1.2. Parengti „pasyvaus
energijos vartojimui pastato“ –
maksimaliai taupančio energiją pastato –
normatyvinę bazę ir įgyvendinti
demonstracinį projektą
2
010
Aplin
kos ministerija
1.2. Gerinti
būstų kokybę, pasiekti,
kad būsto naudingas
plotas vienam
gyventojui padidėtų iki
28–29 kv. metrų ir
būtų artimas esamam
ES valstybių senbuvių
vidurkiui
1.2.1. Uţtikrinti daugiabučių
namų bendrosios nuosavybės
administravimo ir techninės prieţiūros
kontrolę, pagerinti būstų statybos
kokybės kontrolę
2
009–2020
saviv
aldybės,
Aplinkos
ministerija
1.3. Plėtoti
socialinio būsto fondą
1.3.1. Analizuoti socialinio
būsto poreikį, prognozuoti jo pokyčius,
tobulinti valstybės paramos būstui įsigyti
ar išsinuomoti teikimo sąlygas ir tvarką,
ypač daug dėmesio skirti jaunoms
šeimoms, auginančioms vaikus
2
009–2020
Aplin
kos ministerija
2.
Trumpalaikiai tikslai
– toliau įgyvendinti
Daugiabučių namų
modernizavimo
programą
2.1.
Uţtikrinti, kad
teikiama valstybės
parama skatintų
daugiabučių namų
butų savininkus
įgyvendinti energiniu
poţiūriu efektyvius
namų modernizavimo
projektus
2.1.1. Teikti ir administruoti
valstybės paramą namų modernizavimo
projektams parengti ir įgyvendinti
2
009–2011
Aplin
kos ministerija,
Finansų
ministerija,
Socialinės
apsaugos ir
darbo
ministerija,
Būsto ir
urbanistinės
plėtros agentūra
Page 143
143
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Tikslai Uţdaviniai Uţdavinių įgyvendinimo
priemonės
Į
vykdymo
terminas
(metai)
Vykd
ytojai
2.2. Skatinti
daugiabučių namų
modernizavimą –
viešinti jį, informuoti
ir konsultuoti
daugiabučių namų
butų savininkus,
parengti tipinius ir
demonstracinius
projektus, galimybių
studijas, mokyti būsto
sektoriaus dalyvius
2.2.1. Parengti ir įgyvendinti
daugiabučių namų modernizavimo
viešinimo priemones (pranešimai
spaudai, radijo ir televizijos laidos,
skrajutės ir kita)
2
009–2011
Būsto
ir urbanistinės
plėtros
agentūra,
Aplinkos
ministerija,
Finansų
ministerija
2.2.2. Teikti konsultacijas
daugiabučių namų butų savininkams,
būsto sektoriaus dalyviams organizuoti
mokymo ir kitus renginius,
supaţindinančius su daugiabučių namų
prieţiūra, modernizavimu, racionaliu
energijos išteklių naudojimu
2
009–2011
Būsto
ir urbanistinės
plėtros
agentūra,
Aplinkos
ministerija
2.2.3. Kasmet parengti ne
maţiau kaip 5 tipinius daugiabučių namų
modernizavimo projektus Lietuvos
Respublikos valstybės biudţeto ir ES
struktūrinės paramos lėšomis
2
009–2011
Aplin
kos ministerija,
Būsto ir
urbanistinės
plėtros agentūra
Komisijos rekomenduojami šilumos paskirstymo vartotojams metodai, patvirtinti
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
O3-122 (Informaciniai pranešimai, 2006-01-06, Nr. 1-14)
Komisijos rekomenduojamą šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodą (šilumos
šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. 6) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
patvirtino, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254)
12 straipsnio 2 dalimi.
Šis paskirstymo metodas gali būti taikomas, kai:
1. parengtas šilumos daliklių įrengimo, rodmenų registravimo bei jų paskirstymo
vartotojams projektas vadovaujantis Šilumos apskaitos butuose projektavimo rekomendacijomis,
įregistruotomis Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. birţelio 30 d.
įsakymu Nr. 187 (Ţin., 1997, Nr. 71-1929), arba kitais teisės aktais;
2. šilumos kiekis pastato šildymui (QPŠ) nustatomas pagal įvadinio šilumos apskaitos
prietaiso rodmenų ataskaitas arba pagal Komisijos rekomenduotą ar vartotojų siūlomą ir su ja
suderintą šilumos paskirstymo metodą, kai įvadinis šilumos apskaitos prietaisas matuoja šilumą
šildymui, šalto vandens pašildymui bei karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai);
3. įrengti vieno tipo šilumos dalikliai vadovaujantis Europos standartu EN 834 arba kitais
teisės aktais;
Page 144
144
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
4. pastate įrengta „dvivamzdė“ arba „kolektorinė“ šildymo sistema. „Vienvamzdei“
šildymo sistemai pagal šio metodo 1.1 punkto reikalavimą parengtame projekte privalomas
šilumnešio temperatūros bei šildymo prietaisų plotų nevienodumo, šildymo sąnaudų reguliavimo
ypatybių įvertinimas bei vartotojų supaţindinimas su galimomis šilumos paskirstymo
problemomis;
5. vartotojai sprendimus priima teisės aktais nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandţio 9 d.nutarimas Nr. 341 „Dėl
esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių ar statybos
produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetencijos priskyrimo valstybės
institucijoms“ (Ţin., 2008, Nr. 46-1730, 2009, Nr. 112-4773)
Nutarta priskirti esminių statinio reikalavimų ir statinio techninių parametrų pagal statinių
ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases nustatymo kompetenciją šioms valstybės
institucijoms:
1. Aplinkos ministerijai:
1.1. mechaninis atsparumas ir pastovumas – visų paskirčių statiniams, išskyrus 2.1 punkte
Susisiekimo ministerijai ir 4.1 punkte – Energetikos ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.2. higiena, sveikata ir aplinkos apsauga – statinio vidaus ir išorės aplinkos, vandens
tiekimo, nuotekų šalinimo, perteklinės drėgmės, skystųjų ir kietųjų atliekų šalinimo techninių
reikalavimų nustatymas visų paskirčių statiniams, išskyrus 3.1 punkte Sveikatos apsaugos
ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.3. saugus naudojimas – visų paskirčių statiniams, išskyrus 2.2 punkte Susisiekimo
ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.4. apsauga nuo triukšmo – visų paskirčių statiniams, išskyrus 3.2 punkte Sveikatos
apsaugos ministerijai priskirtą kompetenciją;
1.5. energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas – visų paskirčių statiniams, išskyrus 4.2
punkte Energetikos ministerijai priskirtą kompetenciją.
3. Sveikatos apsaugos ministerijai:
3.1. higiena, sveikata ir aplinkos apsauga – visų paskirčių statiniams: cheminių medţiagų
(teršalų), pašalinių kvapų ore parametrų ribinių verčių nustatymas, jonizuojančiosios ir
nejonizuojančiosios spinduliuotės normavimas, ţmogaus kūną veikiančių leidţiamų vibracijos
lygių statiniuose nustatymas, pastatų ir patalpų mikroklimato parametrų nustatymas, pavojingų
cheminių medţiagų didţiausios leidţiamos koncentracijos dirvoţemyje nustatymas, geriamojo
vandens kokybės reikalavimų ir kitų saugos sveikatai reikalavimų nustatymas;
Page 145
145
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
3.2. apsauga nuo triukšmo – statinyje ar šalia statinio esančios aplinkos saugaus ţmonių
sveikatai akustinio triukšmo ribinių dydţių nustatymas.
4. Energetikos ministerijai:
4.1. mechaninis atsparumas ir pastovumas – energetikos objektams: elektros tinklai ir jų
priklausiniai; gamtinių dujų sistemos; gamtinių dujų saugyklos; suskystintų gamtinių dujų
importo, eksporto terminalai ir saugyklos; magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai; naftos
perdirbimo įrenginiai; naftos ir naftos produktų terminalai ir saugyklos; šilumos tiekimo tinklai ir
jų priklausiniai;
4.2. energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas – šilumos ir šalčio šaltinių, šilumos
gamybos, perdavimo tinklų ir pastato šilumos įrenginių, jų efektyvumo nustatymas visų paskirčių
statiniams.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. birţelio 13 d. įsakymas Nr. 4-232 „Dėl Pastatuose
įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų EFEKTYVUMO tikrinimo
metodikų patvirtinimo“ reglamentuojama pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių
neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne maţesnė kaip 20 kW, bei
šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne maţesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios
šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodika
(toliau – Metodika) nustato minėtų katilų (toliau – katilai) ir minėtų šildymo sistemų (toliau – šildymo
sistemos) veikimo tikrinimo ir įvertinimo tvarką bei matavimo metodus, siekiant, kad katilai veiktų
efektyviausiai, ir suteikti katilų bei šildymo sistemų naudotojams rekomendacijas dėl katilų pakeitimo,
šildymo sistemų tobulinimo ar kitų alternatyvių sprendimų, kaip tai nustatyta direktyvoje 2002/91/EB
(Metodikos 5 priedo 12 punktas) ir reglamente (Metodikos 5 priedo 1 punktas).
Šiame teisės akte apibrėţta šios sąvokos:
Šiluminio naudingumo koeficientas – šilumos kiekio, atiduoto vandeniui katile, ir šilumos kiekio,
išsiskyrusio per tą patį laiką katile sudeginus kurą, santykis.
Efektyvumo parametrų ribinės vertės – katilo arba šildymo sistemos veikimo parametrų,
lemiančių katilo arba šildymo sistemos veikimo efektyvumą, projektinės arba kitos ekonomiškai pagrįstos
vertės, su kuriomis lyginant darbo parametrų faktines vertes galima nustatyti katilo arba šildymo sistemos
trūkumus ir priemones jiems pašalinti arba patobulinti katilą ar šildymo sistemą.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. liepos 18 d. Įsakymas Nr. 4-303 „Dėl Ietuvos
respublikos ūkio ministro 2005 m. vasario 24 d. įsakymo nr. 4-80 „Dėl šilumos tiekimo tinklų ir
šilumos punktų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Šiame teisės akte reglamentuojama
šilimos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo techninės specifikacijos.
Šilumos tiekimas turi būti garantuojamas diegiant šias priemones: šilumos šaltiniuose ir šilumos
tiekimo tinklų siurblinėse naudojant racionalias schemas, uţtikrinančias pakankamą įrenginių patikimumą,
Page 146
146
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
įrengus rezervinius įrenginius; organizavus šilumos tiekimą iš kelių šilumos šaltinių į vieną šilumos
tiekimo tinklą; įrengus akumuliacines talpyklas; įrengus šilumos tiekimo tinklų magistralių rezervavimą ir
sekcionavimą; keičiant šilumos tiekimo tinklų ruoţus naujais; įrengus jungtis tarp atskirų šilumos tiekimo
tinklo dalių arba numačius naudoti rezervinį (stacionarųjį arba kilnojamąjį) šilumos šaltinį.“
Šilumos punkto patalpoje turi būti iki 50 V ir 220 V arba 380 V įtampos kištukiniai lizdai, įrengti
pagal Elektros įrenginių įrengimo taisykles, išskyrus šilumos punktus, įrengtus individualioje valdoje arba
bute.“
22 lentelė.
Magistralinio
vamzdyno
skersmuo (DN),
mm
Šilumos tiekimo
atkūrimo laikas,
valandomis
Leidţiamas sumaţinti perduodamos šilumos kiekis
šildymui % nuo projektinio šilumos kiekio priklausomai
nuo projektinės lauko oro temperatūros
iki -20°C nuo -20°C iki -30°C
300=DN<400 15 50 55
400=DN<500 20 55 60
500=DN<600 24 60 65
600=DN<700 30 65 70
700=DN<800 36 70 75
800–1000 48 75 80
VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2003 m. gruodţio 8
d. nutarimas Nr. O3-105 „Dėl maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų
butams ir kitoms patalpoms šildyti“.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Ţin., 2003, Nr. 51-2254) 31 straipsnio
1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija n u t a r i a:
patvirtinti maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms
šildyti (pridedama).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 21 Techninių
reikalavimų statybos reglamentas STR 2.05.02:2001 “STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. STOGAI”
Šis techninių reikalavimų reglamentas taikomas visų tipų plokštiesiems ir šlaitiniams
stogams virš šildomų ir nešildomų patalpų.
Šis techninių reikalavimų reglamentas taikomas įrengiant gyvenamųjų, viešosios paskirties
ir pramoninių pastatų naujus bei rekonstruojant senus stogus.
Page 147
147
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Šis techninių reikalavimų reglamentas, išskyrus nuorodas į stogų šilumą izoliuojančių
savybių, reikalavimus taikomas įrengiant gyvulininkystės pastatų, laikinų statinių stogus bei
stogus virš šaldomų patalpų.
Reglamentu privaloma vadovautis rengiant standartus, technines sąlygas bei plokščiųjų ir
šlaitinių stogų įrengimo taisykles.
Stogai turi būti atsparūs galimam eksploatacijos poveikiui bei nurodytam atmosferos
poveikiui. Stogai turi būti projektuojami, statomi ir naudojami taip, kad tenkintų esminius statinio
reikalavimus.
Įrengiant stogus turi būti šilumą izoliuojančio sluoksnis, vėją izoliuojančio sluoksnis,
vėdinamo oro tarpas.
LST EN 12831:2003 Pastatų šildymo sistemos. Projektinės šilumos apkrovos
apskaičiavimo metodas.
Šis standartas nurodo apskaičiavimo metodus šilumos nuostoliams apskaičiuoti
projektuojant pastatus. Šis standartas leidţia apskaičiuoti Projektines šilumos apkrovas.
LST EN 13053+AC: 2002-12-02 Pastatų vėdinimas. Oro valdymo įranga. Vardiniai
ir darbiniai įrangos, jos dalių ir komponentų parametrai
Šis Europos standartas nustato reikalavimus ir parametrus dėl reitingų ir naudingumo oro
tiekimo įrenginių. Taip pat nustato reikalavimus, klasifikavimo ir konkrečių komponentų bei
sekcijų Oro tiekimo įrenginiams. Nurodo komponento standartus, tačiau taip pat nurodyto ir
apribojimus. Šis standartas taikomas tiek standartizuoto tipo pastatams, tiek individualiems Ji taip
pat taikoma ir oro tiekimo įrenginiams, kurie yra visiškai surenkamieji, ir tiems vienetams, kurie
yra sudaromi vietoje. Šis standartas netaikomas: a) oro kondicionavimo sistemoms,
aptarnaujantiems ribotą sritį pastate, pavyzdţiui, ventiliatorius ritė, b) vienbučiams
gyvenamiesiems namams, c) oro vėdinimui, kuris atliekamas gamybos proceso metu.
LST EN 13182+AC: Pastatų vėdinimas. Vėdinamų patalpų oro greičio matavimo
prietaisams keliami reikalavimai
Taikymo sritis Šis standartas apibrėţia pagrindines savybes oro greičio matavimo
prietaisams. Tai yra reikalavimai dėl šilumos greičio daviklių, jų kalibravimo ir signalų
apdorojimo ir matavimų vėdinamoje patalpoje, įskaitant oro judėjimo greitį apstatytoje zonoje.
Kiti greičio matavimo prietaiso parametrai turi atitikti nurodytus kalibravimo ekspertizėje
nurodytus reikalavimus, kurie gali nesutapti su šiame standarte nustatytais reikalavimais.
LST EN 12237:2003 Pastatų vėdinimas. Ortakynas. Apvaliųjų ortakių iš lakštinio
metalo stipris ir oro nuotėkis
Page 148
148
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Taikymo sritis Šis standartas nustato reikalavimus ir bandymo metodus, kurie naudojami
nustatant oro nuotėkį vamzdynuose, naudojamuose oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms
pastatuose. Šis standartas yra skirtas nustatyti mechaninio atsparumo ir nutekėjimo patikrinimus ar
naudojimo paskirtį, kaip įrengti vamzdynus.
LST EN 12599:2001 Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo
ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai
LST EN 12939:2002 Šiluminės statybinių medţiagų ir gaminių savybės. Šiluminės
varţos nustatymas apsaugotos karštosios plokštės ir šilumos srauto matuoklio metodais.
Stori didelės ir vidutinės šiluminės varţos gaminiai
LST EN 12667:2002 Šiluminės statybinių medţiagų ir gaminių savybės. Šiluminės
varţos nustatymas apsaugotos karštosios plokštės ir šilumos srauto matuoklio metodais.
Didelės ir vidutinės šiluminės varţos gaminiai
2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB,
nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams
nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB
Reglamentuoja, kad Energiją vartojantys gaminiai sunaudoja didelę Bendrijoje
suvartojamų gamtinių išteklių ir energijos dalį. Jie taip pat kelia ir kitų svarbių poveikių aplinkai.
Galima pastebėti, kad didţioji dauguma Bendrijos rinkoje siūlomų gaminių kategorijų pasiţymi
labai skirtingu poveikiu aplinkai, nors turi panašų funkcinį naudingumą. Tvaraus vystymosi labui
reikia skatinti nuolatinį tokių gaminių bendro poveikio aplinkai gerinimą, pirmiausia nustatant
neigiamų poveikių aplinkai pagrindinius šaltinius ir vengiant taršos pernešimo, tačiau tokiu
gerinimu nesukeliant pernelyg didelių išlaidų. Laikoma, kad energijos vartojimo efektyvumo
didinimas, įskaitant ir galimybę efektyviau vartoti galutinę elektros energiją, įneš svarų indėlį
įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų maţinimo Bendrijoje siekius. Elektros
energijos paklausa yra greičiausiai auganti galutinio energijos vartojimo kategorija, ir numatoma,
kad jos paklausa per artimiausius 20–30 metų išaugs, jei nebus šią tendenciją stabdančių politikos
veiksmų. Kaip siūloma Komisijos Europos klimato kaitos programoje (EKKP), yra įmanoma
ţenkliai sumaţinti energijos vartojimą. Klimato kaita yra vienas iš Šeštosios Bendrijos aplinkos
apsaugos veiksmų programos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr.
1600/2002/EB, prioritetų. Energijos taupymas yra ekonomiškiausias būdas didinti tiekimo
patikimumą ir maţinti priklausomybę nuo importo. Todėl reikia priimti svarias paklausos valdymo
priemones ir siekius.
Page 149
149
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Valstybių narių priimtų įstatymų arba administracinių priemonių skirtumai energiją
vartojančių gaminių ekologinio projektavimo klausimais gali trukdyti prekybai ir iškraipyti
konkurenciją Bendrijoje ir todėl tiesiogiai paveikti vidaus rinkos kūrimą ir funkcionavimą.
Nacionalinių įstatymų suderinimas yra vienintelis būdas išvengti tokių prekybos trukdţių ir
nesąţiningos konkurencijos.
Energiją vartojantys gaminiai sunaudoja didelę Bendrijoje suvartojamų gamtinių išteklių
ir energijos dalį. Jie taip pat kelia ir kitų svarbių poveikių aplinkai. Galima pastebėti, kad didţioji
dauguma Bendrijos rinkoje siūlomų gaminių kategorijų pasiţymi labai skirtingu poveikiu aplinkai,
nors turi panašų funkcinį naudingumą. Tvaraus vystymosi labui reikia skatinti nuolatinį tokių
gaminių bendro poveikio aplinkai gerinimą, pirmiausia nustatant neigiamų poveikių aplinkai
pagrindinius šaltinius ir vengiant taršos pernešimo, tačiau tokiu gerinimu nesukeliant pernelyg
didelių išlaidų.
Ekologinis gaminių projektavimas yra vienas iš esminių Bendrijos integruotos produktų
politikos strategijos veiksnių. Reikšdamas prevencinį poţiūrį, leidţiantį optimizuoti gaminių
aplinkosauginį veiksmingumą ir kartu išlaikyti jų funkcines savybes, jis atveria puikias naujas
galimybes gamintojams, vartotojams ir apskritai visai visuomenei.
Laikoma, kad energijos vartojimo efektyvumo didinimas, įskaitant ir galimybę efektyviau
vartoti galutinę elektros energiją, įneš svarų indėlį įgyvendinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų
emisijų maţinimo Bendrijoje siekius. Elektros energijos paklausa yra greičiausiai auganti
galutinio energijos vartojimo kategorija, ir numatoma, kad jos paklausa per artimiausius 20-30
metų išaugs, jei nebus šią tendenciją stabdančių politikos veiksmų. Kaip siūloma Komisijos
Europos klimato kaitos programoje (EKKP), yra įmanoma ţenkliai sumaţinti energijos vartojimą.
Klimato kaita yra vienas iš Šeštosios Bendrijos aplinkos apsaugos veiksmų programos, nustatytos
2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB, prioritetų.
Energijos taupymas yra ekonomiškiausias būdas didinti tiekimo patikimumą ir maţinti
priklausomybę nuo importo. Todėl reikia priimti svarias paklausos valdymo priemones ir siekius.
Imtis veiksmų reikėtų energiją vartojančių gaminių projektavimo tarpsnyje, nes
paaiškėjo, kad gaminio taršą, taip pat ir didţiumą su ja susijusių išlaidų per jo gyvavimo ciklą
nulemia būtent šis tarpsnis.
Reikėtų sukurti nuoseklią sistemą energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo
reikalavimams Bendrijoje taikyti, kad būtų uţtikrintas laisvas tokių gaminių, atitinkančių šiuos
Page 150
150
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
reikalavimus, judėjimas ir būtų pagerintas bendras poveikis aplinkai. Tokie Bendrijos reikalavimai
turėtų atsiţvelgti į sąţiningos konkurencijos ir tarptautinės prekybos principus.
Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2001/77/EB 2001 m. Rugsėjo 27 d. Dėl
elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, rėmimo vidaus elektros
rinkoje.
Šios direktyvos tikslas remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą gaminant
elektros energiją vidaus rinkoje ir padėti pamatus jo būsimai Bendrijos sistemai.
Atsinaujinančiosios energijos šaltinių naudojimo potencialas Bendrijoje šiuo metu nėra
pakankamai išnaudojamas. Atsiţvelgdama į tai, kad jų naudojimas padeda aplinkos apsaugai ir
tvariai plėtrai, Bendrija pripaţįsta būtinybę skatinti atsinaujinančiosios energijos šaltinius kaip
prioritetinę priemonę. Be to, tai taip pat gali didinti vietinį uţimtumą, turėti teigiamą poveikį
socialinei sanglaudai, prisidėti gerinant tiekimo patikimumą ir sudaryti sąlygas greičiau pasiekti
Kioto orientacinius rodiklius. Todėl būtina uţtikrinti, kad šis potencialas būtų geriau naudojamas
vidaus elektros rinkos struktūroje. Kad vidutinės trukmės laikotarpiu daugiau elektros energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, patektų į rinką, turėtų būti reikalaujama, kad visos
valstybės narės nusistatytų orientacinius elektros, pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, vartojimo
rodiklius. Ši direktyva nereikalauja, kad valstybės narės pripaţintų kilmės garantijos pirkimą iš
kitų valstybių narių ar atitinkamą elektros pirkimą, kaip įnašą vykdant nacionalinės kvotos
prievolę. Tačiau siekiant palengvinti prekybą elektra, pagaminta iš atsinaujinančiosios energijos
šaltinių, ir padidinti skaidrumą vartotojui pasirenkant elektrą, pagamintą iš neatsinaujinančios ar
atsinaujinančiosios energijos šaltinių, tokios elektros kilmės garantija yra reikalinga. Pačios kilmės
garantijos schemos nesuteikia teisės naudotis įvairiose valstybėse narėse nustatytais nacionaliniais
rėmimo mechanizmais. Svarbu, kad tokios kilmės garantijos būtų taikomos visoms elektros,
pagamintos iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių, formoms.
Tarybos direktyva iš dalies keičianti Direktyvą 78/170/EEB dėl šilumos generatorių
patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės
paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo
sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose 82/885/EEB
valstybės narės turi imtis visų reikiamų priemonių uţtikrinti, kad visi nauji šilumos
generatoriai patalpoms šildyti ir (arba) buitiniam karštam vandeniui ruošti naujuose ar esamuose
ne pramoninės paskirties pastatuose atitiktų minimalius naudingumo koeficiento reikalavimus,
kadangi minėta direktyva numato, kad šių minimalių naudingumo koeficiento reikalavimų
Page 151
151
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
taikymas turėtų būti uţtikrinamas atliekant generatorių patikrinimą jų gamybos ar įrengimo metu.
Direktyvoje numatyta, kad įrengimo metu tikrinamų šilumos generatorių energijos nuostoliai
neturi viršyti valstybių narių nustatyto dydţio. Kadangi ji vis dėlto numato, kad pasiūlymas dėl
prietaisų, kuriems neįmanoma taikyti tipo bandymų, bus pateiktas juos atitinkamai techniškai
ištyrus, kadangi tinkamai atlikus šiuos tyrimus, turėtų būti patvirtintos atitinkamos priemonės,
skirtos minėtiems generatoriams. Kadangi šie tyrimai parodė, kad būtina numatyti galimybę
nustatyti laikotarpį tarp generatorių, kuriems neįmanoma taikyti tipo bandymų, įrengimo laiko ir
patikrinimo darbo vietoje laiko. Atlikus šiuos tyrimus buvo parengtos praktikos nuostatos,
nustatančios skystą kurą ar dujas deginančių šilumos generatorių, tikrinamų juos įrengus,
bandymų atlikimo vietoje tvarką;
Kadangi dėl to nurodyti generatoriai turi būti tikrinami laikantis minėtų praktikos
nuostatų, kurios sudaro minimalų bendros tikrinimo tvarkos visoje Bendrijoje pagrindą; kadangi
šių taisyklių nuostatos netaikomos kietą kurą naudojantiems šilumos generatoriams. Siekiant
uţtikrinti, kad laikomasi taisyklių atliekant įrengimo patikrinimą, reikėtų priimti nuostatą dėl
duomenų plokštelės, panašios į plokštelę, nustatytą gamybos metu tikrinamiems šilumos
generatoriams; kadangi šią plokštelę gali pakeisti patikrinimo ataskaita; kadangi tada, kai
nesilaikoma naudingumo koeficiento reikalavimų ar energijos nuostolių dydţio, patikrinimo
ataskaita bus nusiųsta kompetentingai administracinės valdţios institucijai. Šios direktyvos
įgyvendinimo priemonės turėtų apimti priemones, patvirtintas valstybių narių įstatymams šioje
direktyvoje nurodytose srityse suderinti, taip pat palengvinti šiose srityse jau vykstantį ar vyksiantį
suderinimą ir standartizavimą Bendrijoje ir tarptautiniu mastu.
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2002/91/EB 2002 m.
gruodţio 16 d. dėl pastatų energinio naudingumo.
Sutarties 6 straipsnyje reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Bendrijos politikos ir
veiklos kryptis turi būti atsiţvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.
Gamtos ištekliams, apie kurių apdairų ir racionalų naudojimą kalbama sutarties 174
straipsnyje, priskiriami naftos produktai, gamtinės dujos ir kietasis kuras, kurie yra svarbūs
energijos šaltiniai, tačiau taip pat ir pagrindiniai anglies dvideginio išskyrimo šaltiniai.
Efektyvesnis energijos vartojimas sudaro svarbią politikos ir priemonių paketo,
reikalingo, kad būtų laikomasi Kioto protokolo, dalį ir turi būti numatytas visuose politikos
paketuose įgyvendinant tolesnius įsipareigojimus.
Page 152
152
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidţianti Bendrijai įtakoti visuotinę
energijos rinką, tokiu būdu uţtikrinanti energijos tiekimą ţvelgiant iš vidutinės trukmės ir
ilgalaikės perspektyvos.
Taryba savo 2000 m. geguţės 30 d. ir 2000 m. gruodţio 5 d. išvadose, parėmė Komisijos
veiklos planą dėl efektyvaus energijos vartojimo ir paprašė imtis konkrečių priemonių pastatų
sektoriuje.
Gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektorius, kurio didţiausią dalį sudaro pastatai, apima
daugiau kaip 40 % galutinio energijos suvartojimo Bendrijoje ir šis vartojimas toliau plečiasi; dėl
tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo
anglies dvideginio kiekis.
1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/76/EEB išskiriamam anglies dvideginio
kiekiui apriboti efektyviau vartojant energiją (SAVE), kurioje reikalaujama, kad valstybės narės
rengtų, įgyvendintų ir atsiskaitytų uţ efektyvaus energijos vartojimo pastatų sektoriuje programas,
ima duoti juntamą naudą. Tačiau reikalingas papildomas teisinis dokumentas, nustatantis
konkretesnius veiksmus siekiant panaudoti neišnaudotą energijos taupymo potencialą ir sumaţinti
didelį skirtumą tarp valstybių narių pasiekimų šiame sektoriuje.
1988 m. gruodţio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/106/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir
kitų teisės aktų, susijusių su statybos produktais, derinimo reikalaujama, kad statybos objektai ir jų
šildymo, vėsinimo ir vėdinimo įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsiţvelgiant į
vietovės klimato ir gyventojų komforto sąlygas, energijos suvartojimas būtų maţesnis.
Tolesnio pastatų energinio naudingumo gerinimo priemonėse turi būti atsiţvelgiama į
klimato ir vietos sąlygas, taip pat į pastatų vidaus mikroklimatą ir ekonominį efektyvumą. Jos
neturėtų kirstis su kitais esminiais pastatams keliamais reikalavimais, tokiais kaip pastato
prieinamumas, saugumas ir paskirtis.
Pastatų energinis naudingumas turėtų būti apskaičiuojamas taikant metodiką, kurią
regioniniu lygiu būtų galima diferencijuoti ir kurioje papildomai prie termoizoliacijos numatomi
kiti elementai, įgaunantys vis daugiau svarbos, tokie kaip šildymo ir oro kondicionavimo įranga,
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas ir pastatų projektinis sprendimas. Kvalifikuotų
ir/arba akredituotų ekspertų, kurių nepriklausomumas turi būti paremtas objektyviais kriterijais,
parengtas bendras poţiūris į šį procesą padės uţtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms
imantis energijos taupymo priemonių pastatų sektoriuje ir leis būsimiems savininkams ar
naudotojams suţinoti tikslų energetinį naudingumą Bendrijos nekilnojamo turto rinkoje.
Page 153
153
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Komisija ketina toliau rengti standartus, tokius kaip EN 832 ir prEN 13790, taip pat
aptarti oro kondicionavimo ir apšvietimo sistemas.
Pastatai sąlygos energijos suvartojimą ilgalaikėje perspektyvoje, taigi nauji pastatai turėtų
atitikti minimalius energinio naudingumo reikalavimus, nustatytus atsiţvelgiant į vietovės
klimato sąlygas. Tinkamiausia tvarka šiuo atţvilgiu turėtų būti suderinta taip, kad energinį
naudingumą didinantys veiksniai būtų išnaudojami optimaliai. Kadangi alternatyvių aprūpinimo
energija sistemų taikymo galimybės didţiąja dalimi dar nevisiškai ištirtos, turėtų būti aptartas
techninis, aplinkosauginis ir ekonominis alternatyvių energijos tiekimo sistemų pagrindimas.
Valstybė narė tą padaryti gali vieną kartą atlikdama tyrimus, kurių metu būtų numatytas energijos
taupymo priemonių sąrašas, pritaikytas vidutinėms vietos rinkos sąlygoms ir atitinkantis
ekonominio efektyvumo kriterijus. Prieš pradedant statybas, gali prireikti konkrečių tyrimų, jeigu
nusprendţiama, jog priemonė ar priemonės įgyvendinamos.
Kapitalinė esamų pakankamai didelių pastatų renovacija turėtų būti laikoma proga imtis
ekonomiškai efektyvių priemonių didinant energinį naudingumą. Kapitalinė renovacija yra tada,
kai visa pastato karkaso ir/arba energijos sistemų, tokių kaip šildymo, karšto vandens
vandentiekio, oro kondicionavimo, vėdinimo ir apšvietimo sistemų renovacijos kaina sudaro
daugiau kaip 25 % pastato vertės, išskyrus ţemės sklypo, kuriame tas pastatas stovi, vertę, arba
atvejai, kai renovuojama daugiau kaip 25 % pastato karkaso.
Tačiau esamų pastatų bendro energinio naudingumo padidinimas nebūtinai reiškia, kad
pastatą reikia visiškai renovuoti – galima renovuoti tik tas pastato dalis, nuo kurių daugiausiai ir
priklauso jo energinis naudingumas, ir apsiriboti ekonomiškai efektyviais darbais.
Esamų pastatų renovacijos reikalavimai turėtų būti suderinami su pirmine pastato
paskirtimi, rūšimi ar pobūdţiu. Turėtų būti įmanoma atgauti tokiai renovacijai panaudotas
papildomas išlaidas energijos, sutaupytos per pagrįstai trumpą laikotarpį palyginti su numatoma
investicijų technine gyvavimo trukme, sąskaita.
Vykdant sertifikavimą galima pasitelkti į pagalbą programas, kad būtų lengviau
vienodomis sąlygomis pagerinti energinį naudingumą. Tokios programos turi būti paremtos
suinteresuotųjų pusių ir valstybių narių nurodytų įstaigų susitarimais. Jas turi vykdyti energetikos
sferos paslaugų bendrovės, sutinkančios įsipareigoti atlikti nustatytas investicijas. Valstybės narės
turėtų priţiūrėti patvirtintas programas ir domėtis, kaip jos vykdomos, dėl to turėtų būti lengviau
taikomos skatinamosios sistemos. Sertifikate kuo plačiau turėtų būti aprašyta faktiška pastato
energinio naudingumo būklė, jis atitinkamai turėtų būti perţiūrimas ir taisomas. Valdţios
institucijų pastatai ir visuomenės daţnai lankomi pastatai turėtų iliustruoti poţiūrį į
Page 154
154
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
aplinkosauginius ir energijos taupymo aspektus, todėl jų energinis naudingumas turi būti nuolat
sertifikuojamas. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos susipaţinti su informacija apie energinį
naudingumą visiems matomoje vietoje rodant šiuos energetinius sertifikatus. Be to, greta oficialiai
rekomenduojamos patalpų temperatūros, rodomos faktiškai matuojamos temperatūros rodmenys
turėtų neleisti švaistyti energiją šildymo, oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemoms. Taip būtų
maţiau iššvaistoma energijos ir išlaikomas tinkamas patalpų mikroklimatas (šiluminis komfortas)
priklausomai nuo lauko temperatūros.
Valstybės narės, skatindamos gerinti energinį naudingumą, gali imtis kitų priemonių,
nenumatytų šioje direktyvoje. Valstybės narės turėtų skatinti tinkamai valdyti energiją
atsiţvelgdamos į pastatų naudojimo intensyvumą.
Paskutiniu metu pietų Europos šalyse daugėjo oro kondicionavimo įrangos. Dėl to tose
šalyse susidaro nemaţų sunkumų didţiausios apkrovos metu, išauga išlaidos elektros energijai ir
paţeidţiamas energijos balansas. Pirmenybė turėtų atitekti pastatų šiluminės būsenos padidinimo
vasaros sezonu strategijoms. Šiuo tikslu turėtų toliau būti vystomi pasyvaus vėsinimo metodai,
visų pirma tie, kuriuos naudojant galima pagerinti patalpų vidaus ir pastato apsupties
mikroklimatą.
Kvalifikuotam personalui nuolat priţiūrint šildymo katilus ir oro kondicionavimo įrangą
jie bus tiksliau sureguliuoti pagal gaminio specifikacijoje pateiktus reikalavimus ir taip uţtikrins
optimalų veikimą aplinkos, saugos ir energijos poţiūriu. Svarstant, ar ekonomiškai efektyvu
pakeisti visą šildymo sistemą, tikslinga būtų atlikti jos nepriklausomą įvertinimą.
Pastatų naudotojams pateikiant sąskaitas uţ šildymą, oro kondicionavimą ir karštą
vandenį, apskaičiuotas proporcingai faktiniam suvartojimui, energija gyvenamajame sektoriuje
galėtų būti taupoma veiksmingiau. Naudotojams turėtų būti sudaryta galimybė patiems reguliuoti
jų suvartojamą šilumą ir karštą vandenį, jeigu tokios priemonės yra ekonomiškai efektyvios.
Remiantis nurodytais subsidiarumo ir proporcingumo principais, bendrieji principai,
numatantys energinio naudingumo reikalavimų sistemą ir jos tikslus, turėtų būti nustatyti
Bendrijos lygiu, tačiau detalus įgyvendinimas turėtų būti paliktas valstybėms narėms ir tokiu būdu
leista kiekvienai valstybei narei pasirinkti konkrečiai situacijai tinkamiausią tvarką. Šioje
direktyvoje numatyti tik minimalūs reikalavimai tiems tikslams pasiekti ir aptariami tik tam
būtiniausi dalykai.
Reikėtų numatyti galimybę greitai pritaikyti pastatų energinio naudingumo skaičiavimo
metodiką ir galimybę valstybėms narėms nuolat keisti minimalius pastatų energinio naudingumo
Page 155
155
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
reikalavimus atsiţvelgiant į technikos paţangą, inter alia, kiek tai susiję su statybinių medţiagų
izoliacinėmis savybėmis (ar kokybe), ir į būsimą standartizacijos raidą.
Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m.
birţelio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/486/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais
įgyvendinimo įgaliojimais tvarką,
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2004/8/EB 2004 m.
vasario 11 d. dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus
energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB
Šioje direktyvoje didelio naudingumo termofikacija apibrėţiama kaip energijos kiekis,
sutaupytas atskirą šilumos ir elektros energijos gamybą pakeitus bendra gamyba. Kai sutaupoma
daugiau kaip 10 proc. energijos, tai vadinama didelio naudingumo termofikacija. Siekiant
sutaupyti kuo daugiau energijos ir išvengti sutaupytos energijos nuostolių, daugiausia dėmesio
reikia skirti termofikacijos įrenginių veikimo sąlygoms.
Sutaupytos pirminės energijos įvertinimo kontekste svarbu atsiţvelgti į valstybių narių,
kurios importuoja didţiąją dalį jų sunaudojamos elektros energijos, padėtį.
Siekiant skaidrumo, svarbu priimti suderintą pagrindinį termofikacijos apibrėţimą. Kai
termofikacijos įrenginių įranga leidţia atskirai gaminti elektros energiją arba šilumą, išduodant
kilmės garantiją ir statistikos tikslais ši gamyba neturėtų būti vadinama termofikacija.
Siekiant uţtikrinti, kad pagal šią direktyvą termofikacijai teikiama parama būtų
grindţiama naudingosios šilumos paklausa ir sutaupytu pirminės energijos kiekiu, būtina nustatyti
kriterijus, kuriais remiantis nustatomas ir įvertinamas pagrindiniame apibrėţime apibūdintas
termofikacijos gamybos energetinis naudingumas.
Šios direktyvos bendras tikslas turėtų būti nustatyti termofikacijos būdu pagamintos
elektros energijos skaičiavimo suderintąjį metodą bei būtinąsias jo taikymo rekomendacijas,
atsiţvelgiant į metodikas, kurias šiuo metu kuria Europos standartizavimo organizacijos. Turi būti
numatyta šio metodo koregavimo galimybė, siekiant atsiţvelgti į technikos paţangą. Laikantis
proporcingumo principo, II ir III prieduose pateiktų skaičiavimų taikymas mikrotermofikacijos
įrenginiams gali būti paremtas reikšmėmis, apskaičiuotomis atlikus tipų bandymo procedūras,
kurias patvirtino kompetentinga nepriklausoma įstaiga.
Šioje direktyvoje naudojami termofikacijos ir didelio naudingumo termofikacijos
apibrėţimai neuţkerta kelio bet kuriais tikslais, išskyrus nustatytuosius šioje direktyvoje,
nacionalinėje teisėje naudoti kitus apibrėţimus. Taip pat tikslinga naudoti atitinkamus
apibrėţimus, kurie pateikti Direktyvoje 2003/54/EB ir 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento
Page 156
156
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
ir Tarybos direktyvoje 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių,
skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje.
Pagaminto naudingosios šilumos kiekio matavimas termofikacijos įrenginių gamybos
taške akcentuoja poreikį uţtikrinti, kad termofikacijos būdu pagaminta naudingoji šiluma nebūtų
prarasta dėl didelių šilumos nuostolių paskirstymo tinkluose.
Elektros energijos ir šilumos santykis – tai techninė charakteristika, kurią reikia nustatyti,
kad būtų galima apskaičiuoti termofikacijos būdu pagamintą elektros energijos kiekį.
Šioje direktyvoje sąvokos „termofikacijos įrenginiai“ apibrėţimas taip pat gali būti
taikomas įrenginiams, kuriais galima gaminti vien tik elektros energiją arba vien tik šilumos
energiją, pavyzdţiui, pagalbinei degimo ir apdorojimo po degimo įrangai. Išduodant kilmės
garantiją ir statistikos tikslais ši gamyba neturėtų būti vadinama termofikacija.
Sąvokos „maţos apimties termofikacija“ apibrėţimas inter alia taikomas
mikrotermofikacijos ir paskirstytosios termofikacijos įrenginiams, tokiems kaip įrenginiai,
tiekiantys energiją ir šilumą į izoliuotus rajonus, arba skirti ribotiems gyvenamųjų, komercinių ar
pramonės objektų poreikiams patenkinti.
Siekiant padidinti skaidrumą, vartotojui renkantis tarp termofikacijos būdu pagamintos
elektros energijos ir pagamintosios kitais būdais, būtina uţtikrinti, kad, remiantis suderintomis
atskaitinėmis reikšmėmis, būtų galima garantuoti didelio naudingumo termofikacijos kilmę.
Kilmės garantavimo programos pačios savaime nesuteikia teisės naudotis nacionalinių paramos
mechanizmų teikiama nauda.
Svarbu, kad visų rūšių elektros energijai, pagamintai termofikacijos būdu, būtų taikomos
kilmės garantijos. Svarbu, kad kilmės garantijos būtų aiškiai atkirtos nuo keičiamųjų paţymėjimų.
Siekiant, kad termofikacija geriau įsiskverbtų į rinką per vidutinės trukmės laikotarpį,
tikslinga reikalauti, kad visos valstybės narės parengtų ir paskelbtų ataskaitas, analizuojančias
didelio naudingumo termofikacijos nacionalinį potencialą, bei pateiktų tose ataskaitose atskirą
termofikacijos kliūčių bei įgyvendintų priemonių, uţtikrinančių garantijų sistemos patikimumą,
analizę.
Valstybės parama turi atitikti Bendrijos rekomendacijų dėl valstybės paramos aplinkos
apsaugai nuostatas, įskaitant dėl paramos nekaupiamojo pobūdţio. Pagal šias rekomendacijas šiuo
metu leidţiama teikti tam tikrų rūšių valstybės paramą, kai galima pagrįsti, kad paramos
priemonės yra naudingos aplinkai dėl ypatingai didelio perdirbimo naudingumo, dėl to, kad šios
priemonės leis sumaţinti energijos sunaudojimą arba dėl to, kad gamybos procesas bus maţiau
Page 157
157
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
kenksmingas aplinkai. Tam tikrais atvejais ši parama bus būtina, siekiant toliau išnaudoti
termofikacijos potencialą, visų pirma siekiant atsiţvelgti į poreikį įsisavinti išorines išlaidas.
Valstybės paramos programos, skirtos skatinti termofikaciją, pagrindinį dėmesį turėtų
skirti termofikacijos rėmimui, atsiţvelgiant į ekonomiškai pagrindţiamą šildymo ir šaldymo
paklausą.
Nacionaliniu lygiu valstybės narės naudoja skirtingus termofikacijos rėmimo
mechanizmus, įskaitant paramą investicijomis, atleidimą nuo mokesčių ar jų sumaţinimą,
ţaliuosius paţymėjimus bei tiesiogines kainų rėmimo programas. Svarbi priemonė šios direktyvos
tikslui pasiekti yra tų mechanizmų tinkamo veikimo garantavimas, kol pradės veikti Bendrijos
suderintieji pagrindai, kad būtų išsaugotas investuotojų pasitikėjimas. Komisija planuoja stebėti
padėtį ir informuoti apie sukauptą nacionalinių paramos programų taikymo patirtį.
Perduodant ir paskirstant didelio naudingumo termofikacijos būdu pagamintą elektros
energiją būtų taikomos Direktyvos 2001/77/EB 7 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių nuostatos, taip pat
atitinkamos Direktyvos 2003/54/EB nuostatos. Kol termofikacijos gamintojas tampa reikalavimus
atitinkančiu vartotoju, kaip apibrėţta Direktyvos 2003/54/EB 21 straipsnio 1 dalyje, tarifai,
taikomi įsigyjant termofikacijos gamintojams kartais reikalingą papildomą elektros energijos
kiekį, turi būti nustatomi remiantis objektyviais, aiškiais ir nediskriminaciniais kriterijais. Galima
paspartinti didelio naudingumo termofikacijos būdu pagamintos elektros energijos, visų pirma
pagamintosios maţos apimties ir mikrotermofikacijos įrenginiais, prieigą prie tinklo sistemos, su
sąlyga, jei pateikiamas pranešimas Komisijai.
Maţesnio kaip 400 kW galingumo termofikacijos įrenginiai, kuriems taikomi 1992 m.
geguţės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/42/EEB dėl naudingumo koeficiento reikalavimų naujiems
karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą, pateikti apibrėţimai, greičiausiai
neatitiks šiame dokumente nustatytų minimalių naudingumo reikalavimų, todėl jie neturėtų būti
priskiriami tos direktyvos taikymo sričiai.
Reikia atsiţvelgti į specifinę termofikacijos sektoriaus, kuriam priklauso daug smulkių ir
vidutinio dydţio gamintojų, struktūrą, ypač kai perţiūrimos leidimų statyti termofikacijos
įrenginius išdavimo administracinės procedūros.
Siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslą sukurti termofikacijos skatinimo pagrindus,
svarbu pabrėţti, kad investicijoms į termofikacijos įrenginius būtina uţtikrinti stabilią ekonominę
ir administracinę aplinką. Valstybės narės turėtų būti skatinamos atsiţvelgti į šią būtinybę ir kurti
paramos programas, kurių trukmės laikotarpis būtų bent ketveri metai, taip pat vengti daţnai keisti
Page 158
158
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
administracines procedūras, t.t. Be to, valstybės narės turėtų būti skatinamos uţtikrinti, kad,
sudarant valstybės paramos programas, būtų laikomasi laipsniško nutraukimo principo.
Termofikacijos bendras naudingumas ir tvarumas priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių
kaip naudojama technologija, kuro rūšys, apkrovos kreivės, įrenginio dydis, taip pat nuo šilumos
savybių. Dėl praktinių prieţasčių, taip pat remiantis faktu, kad, vartojant pagamintą šilumą
skirtingais tikslais, reikalingi skirtingi šilumos temperatūros lygiai, ir kad šie bei kiti sunkumai
daro poveikį termofikacijos naudingumui, termofikaciją galima suskirstyti į šias klases:
„pramoninė termofikacija“, „šildymo termofikacija“ ir „ţemės ūkio termofikacija“.
Laikantis Sutarties 5 straipsnyje nustatytų subsidiarumo ir proporcingumo principų,
termofikacijos skatinimo pagrindus vidaus energetikos rinkoje sukuriančius bendruosius principus
reikia nustatyti Bendrijos lygiu, o detalaus įgyvendinimo klausimus reikia palikti valstybėms
narėms, taip sudarant kiekvienai valstybei narei pasirinkti reţimą, kuris geriausiai atitinka
konkrečią valstybės narės situaciją. Šia direktyva neviršijama to, kas būtina minėtiems tikslams
pasiekti.
Šiai direktyvai įgyvendinti reikalingas priemones reikia priimti pagal 1999 m. birţelio 28
d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo
įgaliojimais tvarką
TARYBOS DIREKTYVA 1992 m. geguţės 21 d. dėl naudingumo koeficiento
reikalavimų naujiems karšto vandens katilams, deginantiems skystąjį arba dujinį kurą
92/42/EEB
Ši direktyva, kuri įeina į energijos taupymą Bendrijoje skatinančią SAVE programą,
nustato naudingumo koeficiento reikalavimus, naujiems karšto vandens katilams, deginantiems
skystąjį arba dujinį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne maţesnė kaip 4 kW ir ne didesnė
kaip 400 kW.
Šioje direktyvoje:
– katilas: iš katilo ir degiklio susidedantis įrenginys, skirtas degimo metu išsiskiriančią
šilumą perduoti vandeniui,
– prietaisas:
–katilas, kuriame turi būti įrengtas degiklis,
–degiklis, įrengiamas katile;
– vardinė atiduodamoji galia, kW: didţiausia šiluminė galia, kurią nustato gamintojas ir
garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamo naudojimo metu, esant gamintojo nurodytam
naudingumo koeficientui;
Page 159
159
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
– šiluminio naudingumo koeficientas, %: santykis šilumos kiekio, atiduoto katilo
vandeniui, ir ţemutinio šilumingumo, (esant pastoviam kuro slėgiui) bei per laiko vienetą
suvartoto kuro kiekio sandaugos;
– dalinė apkrova, %: pertraukiamuoju reţimu arba maţesne uţ vardinę galią veikiančio
katilo atiduodamosios galios ir šios vardinės galios santykis;
– vidutinė katilo vandens temperatūra: įtekančio į katilą ir iš jo ištekančio vandens
temperatūros vidutinė vertė;
– standartinis katilas: katilas, kurio konstrukcija leidţia riboti vidutinę vandens
temperatūrą;
– katilas-utilizatorius: centrinės šildymo sistemos katilas, kuris įrengiamas ţidinio nišoje
kaip įrenginio, susidedančio iš utilizatoriaus ir dujomis kūrenamos įrangos, dalis;
– žemos temperatūros katilas: katilas, kuris gali nepertraukiamai veikti, kai tiekiamo
vandens temperatūra 35–40°C ir kuriame tam tikromis sąlygomis gali susidaryti kondensatas;
šiems katilams priklauso ir garus kondensuojantys katilai, deginantys skystąjį kurą;
– garus kondensuojantis katilas: katilas, skirtas kondensuoti didesniąją dalį vandens garų,
esančių degimo dujose;
– gyvenamojoje patalpoje įrengiamas katilas: katilas, kurio vardinė atiduodamoji galia
maţesnė kaip 37 kW, skirtas patalpai, kurioje jis yra įrengtas, šildyti katilo sienelių skleidţiama
šiluma, turi atvirą plėtimosi indą ir uţtikrina karšto vandens tiekimą natūraliosios cirkuliacijos
būdu; ant šio katilo išorinės sienelės aiškiai nurodoma, kad jis turi būti įrengtas gyvenamojoje
patalpoje.
Ši direktyva netaikoma:
– karšto vandens katilams, kurie gali deginti įvairų kurą, taip pat ir kietą,
– labai greito vandens šildymo įrenginiams,
– katilams, skirtiems deginti kurą, kurio savybės labai skiriasi nuo įprastinio
parduodamo skystojo arba dujinio kuro (pramoninės atliekinės dujos, biologinės dujos ir
pan.),
– viryklėms ir prietaisams, skirtiems daugiausia patalpoms, kuriose jie yra įrengti, šildyti,
bei papildomai tiekti joms karštą vandenį centriniam šildymui ir sanitariniams tikslams,
– natūralios cirkuliacijos prietaisams, kurių vardinė atiduodamoji galia maţesnė kaip
6 kW, skirtiems sukauptam vandeniui ruošti sanitariniams tikslams,
– vienetinės gamybos katilams.
Page 160
160
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
Tais atvejais, kai katilas turi dvejopą paskirtį, t. y. šildyti patalpas ir tiekti vartojimui
skirtą karštą vandenį, reikalavimai naudingumo koeficientui pagal 5 straipsnio 1 dalį taikomi tik
šildymo funkcijai.
Valstybės narės savo teritorijoje negali uţdrausti, apriboti arba trukdyti tiekti rinkai arba
pradėti eksploatuoti prietaisus ir katilus, kurie atitinka šios direktyvos reikalavimus, išskyrus tuos
atvejus, kai Sutartyje arba kitose direktyvose, ar Bendrijos nuostatose nustatyta kitaip.
Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad naudoti būtų atiduodami tik tie katilai,
kurių naudingumo koeficientas atitinka 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir atidavimo naudoti
sąlygas, kurias valstybės narės nustato pagal vietos klimato sąlygas ir energijos sąnaudas
pastatams ir jų eksploatacines charakteristikas.
Tačiau valstybės narės, kuriose šios direktyvos priėmimo metu katilai-utilizatoriai
ir(arba) gyvenamojoje patalpoje įrengiami šildymo katilai yra labai paplitę, toliau leidţia juos
pradėti eksploatuoti, jeigu jų naudingumo koeficientas, esant tiek vardinei galiai, tiek 30% dalinei
apkrovai, yra ne daugiau kaip 4% ţemesnis uţ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą standartinių katilų
naudingumo koeficientą.
Komisija nuolat kontroliuoja, kaip laikomasi šio straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų, ir
analizuoja ataskaitoje, pateikiamoje pagal 10 straipsnio nuostatas. Šiuo tikslu valstybės narės
pateikia Komisijai visą reikalaujamą informaciją, kad ji galėtų pateikti Tarybai siūlomas pataisas
pagal 10 straipsnį, kurios visais atvejais uţtikrintų aukštą katilų naudingumo koeficientą ir laisvą
jų judėjimą Bendrijoje.
Literatūra:
i. Tamošiūnas A., Domarkienė S. ir kt. Gyvensenos rizikos veiksnių prognozinė reikšmė
bendrajam mirtingumui.// Medicina. – 1998. – T.34. – P. 106 – 113
Page 161
161
1.1.2.5 veikla „Šiluminės būsto aplinkos (mikroklimato) kokybės valdymo srities teisinės
bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir statybų procesą, analizė“
ii. Černiauskas G. Lietuvos, Estijos ir Latvijos socialinė-ekonominė raida 1996–1999
metais
iii. Petkevičienė J., Milašauskienė Ţ., Klumbienė J. Elgesio ir somatinių rizikos veiksnių
daţnio priklausomybė nuo lyties, amţiaus ir išsilavinimo.// Medicina. – 1997. – T.33. – P. 619 –
627
iv. Local Housing and Health Action Plans. PSO Europos regioninis biuras, Kopenhaga,
Danija, 2007
v. Girgţdys, A. Aplinkos monitoringas : mokomoji knyga / Vilniaus Gedimino technikos
unversitetas. Vilnius : Technika, 2000. 120 p. (VGTU leidyklos "Technika" mokomosios
metodinės literatūros knyga ; 419).
vi. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. 19 „Dėl
STR 2.09.02:1998 ,,Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31
įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Ţin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446).
Parengė:
Viktorija Buzytė
Daiva Keršulytė