› wp-content › uploads › 2013 › 12 › Tumenas... · Lietuviø tradiciniø juostø „ðimtaraðtiðkumas” istoriniu ir …2014-01-22 · tø ðimtaraðtiðkai audþiamos

19

MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2004/6 (99)

Lietuviø tradiciniø juostø „ðimtaraðtiðkumas”istoriniu ir lyginamuoju aspektu

Vytautas TUMËNAS

Straipsnio objektas – lietuviø tradiciniø rinktinës technikos

juostø ornamentas. Tikslas – iðaiðkinti lietuviø juostø „ðimta-

raðtiðkumo” ávairovæ ir sritinius savitumus, nustatyti jø ryðius,

galimas átakas, iðtakas Lietuvos ir platesniame teritoriniame kon-

tekste. Tyrimo metodikos: formos dailëtyrinë, diachroninë ir sin-

chroninë analizë, diachroninë rekonstrukcija, lyginamoji, istori-

në tipologinë analizë. Iðvados: Lietuvos juostas galima skirstyti á

dvi itin skirtingas ir ryðkias ðimtaraðèio geometrinio ornamento

tradicijas: siauras lietuvininkø ir plaèias aukðtaièiø bei menkai

reprezentuojamas þemaièiø, turinèias tarpiniø bruoþø. Remian-

tis ðriftiniu dekoru galima iðskirti grubesnes arba klasiðkesnes

lietuvininkø ir ámantresnes, puoðnesnes suvalkieèiø juostas. Tikrø

geometrinio ornamento ðimtaraðèiø juostø nebuvimas turtingiau-

sio ornamento kraðtuose – Dzûkijoje ir Suvalkijoje, ðimtaraðèiø

paplitimas Maþojoje Lietuvoje, Aukðtaitijoje, jø ávairovë ir gau-

sa Latvijoje leidþia daryti prielaidà apie galimà archajiðkà ðio

reiðkinio kilmæ vakarø ir ypaè ðiaurës baltø kultûrose. Diachro-

ninis lyginimas atskleidþia lietuviø ðimtaraðèiø juostø dekoro tra-

dicijos stabilumà.

Straipsnyje nagrinëjama daugiaraðèiø juostø su ástriþu –horizontaliu ornamentu kintamumo (ðimtaraðtiðkumo) prin-cipas, jo raiðkos, sklaidos ir kilmës problema. Tyrimo ðalti-niai: Lietuvos muziejø (Lietuvos dailës muziejaus, Lietuvosnacionalinio muziejaus, Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailësmuziejaus, Maþosios Lietuvos muziejaus, Ðilutës kraðto mu-ziejaus, Marijampolës kraðtotyros muziejaus, Ðiauliø „Auðros”muziejaus) kolekcijos, kitø autoriø publikacijos ðia tema Lie-tuvoje ir uþsienyje, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos sky-riaus ekspedicijose autoriaus surinkta medþiaga (LII ES, b.

1988). Dalis straipsnio iliustracijø atlikta originalia KTU ir

1 pav. Archetipiniai lietuviø rinktiniø juostø þenklai.

121110987

654321

181716151413

LII kompiuterine grafine programa, kurios sukûrimàparëmë VMSF (2001–2003 m.). Autorius dëkoja ir LRkultûros ministerijai, parëmusiai LII etnografines eks-pedicijas (2003 m.).1

Daugiaraðtës – laisva tvarka kartojamø raðtø, lietu-vininkø austos juostelës riðtuvai, pakelës tautodailës ty-rinëtojø XX a. antrojoje pusëje salygiðkai pradëtos va-dinti „ðimtaraðtëmis”. Kadangi lietuviø mokslinëje li-teratûroje daugiaraðtës, raporto neturinèios juostos il-gai buvo þinomos tik Maþojoje Lietuvoje, ðis terminas,iðstûmæs autentiðkà riðtuvø pavadinimà, buvo vartoja-mas kaip daugiaraðèiø lietuvininkø juosteliø sinonimas.Lietuviø etnologams susidomëjus ir latviø Lielvardëstipo bei kitø Lietuvos regionø daugiaraðtëmis juosto-mis, jos taip pat imtos vadinti „ðimtaraðtëmis”. Ðis ter-minas gerai nusako emociná tokio ornamento áspûdá,be to, susiklostë atitinkama þodinë tradicija, todëlmokslinëje kalboje ðimtaraðèiø juostø, ðimtaraðèio or-

namento terminu siûlau vadinti apskritai visas laisvos

raðtø kartojimo tvarkos daugiaraðtes juostas,2 o ne tiklietuvininkø austàsias.

Daugiaraðtiðkumas – retas, iðskirtinai lokalus reið-kinys, sutinkamas labai nedidelëse Eurazijos teritori-jose. Juostø ornamento ðimtaraðtiðkumo ypatybës, tai-syklës ir savitumai – iki ðiol maþai tyrinëta lietuviø tau-todailës sritis. Tiesa, kaip atskirà lokalø reiðkiná lietu-vininkø bei aukðtaièiø ðimtaraðèiø juostø dekoro, at-skirø þenklø savitumus ir ypatybes esu pradëjæs nagri-nëti ankstesniuose darbuose, kurie iliustruoti þenkløbrëþiniais bei ornamento rekonstrukcijomis.3 VëliauTeresë Jurkuvienë taip pat paskelbë pluoðtà bûdingølietuvininkø ðimtaraðèiø juostø viso dekoro brëþiniø beipateikë aukðtaièiø ðimtaraðèiø juostø ornamento re-konstrukcijas,4 kiek kitokias nei mano pateiktosios. Visdëlto ðimtaraðèio ornamento formø ávairovë, jo sriti-niai savitumai Lietuvos bei platesniame teritoriniamekontekste dar nepakankamai aptarti. Ið dabartiniø juos-tø ðimtaraðtiðkai audþiamos tik ðriftinës juostos, norslietuviø tradicijoje ðimtaraðtës juostos buvo itin sudë-tingo ornamento. Todël aktualu iðsiaiðkinti, kuo savitalietuviø juostø daugiaraðtë ornamentika, kokia jos ávai-rovë ir sritiniai savitumai, kokie jos kultûriniai ryðiai irsàsajos, galimos átakos ir iðtakos.

20

MOKSLO DARBAI

3 pav. 4 pav. 5 pav. 6 pav.

7 pav.

2 pav. Maþosios Lietuvosmuziejus, KKM 2809,LD 566, Klaipëdos r.,Priekulës apyl., Pjauliø k.3 pav. Lietuvos nacionali-nis muziejus, EMO 2269,Priekulës r., Venckø apyl.,Svencelës k., XIX a. pab.4 pav. Ðilutës muziejus,ÐRMG 206, LM 601,Ðilutës r., 1905 m.5 pav. Maþosios Lietuvosmuziejus, KKM 2473,LD 622, Priekulës r.,Dituvos apyl., Derceliø k.,audë O. Jonaitienëapie 1910 m.6 pav. Lietuvos dailësmuziejus, LA,2057, Palangos m.(buv. Kretingos r.),buv. Paðvenèiø k.7/1,2,3 pav. Lietuvosistorijos institutas, ES,b. 1988 (1), 3, 2, 1,Palangos m. , Paliepgiriøk., Þulgienë K. Uþr.,pieð. V. Tumënas, 1993 m.

2 pav.

1 2 3

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

k

l

m

n

o

p

a

b

c

d

e

f

g

h

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

m

l

k

n

o

p

a

b

c

d

e

f

g

h

m

l

k

j

i

Materialinës kultûros formø, dekoro, technologijø diach-roninë, kontekstinë analizë padeda nustatyti visuomenës pa-saulëþiûros ypatybes, jos pokyèius arba stabilumà.5 Aktua-liuose etnogenezës ir kultûrologiniuose tyrimuose nema-þa dëmesio teikiama lyginamàjai-tipologinei tradicinës or-namentikos analizei.6 Archeologës A. Zarinios nuomone,senieji Latvijos juostø puoðybos elementai (nustatomi nuoXI a., iðlikæ nepakitæ iki XIX a.) byloja apie per amþiussusiklosèiusià liaudies estetikà ir pasaulëvaizdá, glûdinèius

ritualinëje ornamento paskirtyje ir simbolikoje. Kaip apran-gos detalës ir þenklai iðlikæ senosios tradicijos atspindþiaiteikia vertingø þiniø apie etninæ istorijà.7 Tradicinës dailëspastovumo ir daugiareikðmiðkumo, daugiavertiðkumo prie-þastis, Seyyedo Hosseino Nasro nuomone, yra ta, kad ji„nurodo tradicijos puoselëjamas tiesas, kurios nëra visið-kai þmogiðkos prigimties. Ji simboliðkai perteikia sakraliàÞinijà, kosmoso harmonijos dësnius, kosmologinæ ir me-tafizinæ tvarkà, hierarchijà. Jos atlikimo technikø ir ágûdþiø

21

Vytautas TUMËNAS. LIETUVIØ TRADICINIØ JUOSTØ „ÐIMTARAÐTIÐKUMAS” ISTORINIU IR LYGINAMUOJU ASPEKTU

8/1 pav.

9/1 pav. Ðilutës muziejus,ÐKM 9-215, LM 597, Ðilutës r.9/2 pav. Ðilutës muziejus,ÐKM 9-218, LM 613, Ðilutës r.9/3 pav. Ðilutës muziejus,ÐKM 9-220, LM 612, Ðilutës r.

9/4 pav. Ðiauliø „Auðros”muziejus, EO 209, Palanga,XX a. I p., áraðas: „EIN BANDD FREUNSCHAFT”.10 pav. Maþosios Lietuvosmuziejus, KKM 2366,Priekulës r., Kontvainiø k.

8/1 pav. Juostelë prievytë, Latvija, Ðiaurës Kurðas, Mçrsrags, XIX a. II p.:Latvieðu tautas tçrpi II, Kurzeme, Latvieðu un Lîbieðu tçrpi/ sast.Z. Bremze, V. Rozenberga, I. Ziòìîte, Rîga, 1997, lpp. 165, il. 335.8/2 pav. Juostelë prievytë, Latvija, Ðiaurës Kurðas, Valgale, XIX a. II p.:Latvieðu tautas tçrpi II, Kurzeme, Latvieðu un Lîbieðu tçrpi/ sast.Z. Bremze, V. Rozenberga, I. Ziòìîte, Rîga, 1997, lpp. 165, il. 336.

9/1 pav. 9/2 pav. 9/3 pav. 9/4 pav. 10 pav.

8/2 pav.

perdava daþnai tapati dvasiniam mokymui. Tradicinis menasapima asmeninæ intuicijà ir kolektyvinæ psichæ”.8

Ðimtaraðtiðkumas nëra plaèiai paplitæs reiðkinys, matyt, to-dël, kad susijæs su aukðtesne intelektine veikla, su itin iðlavin-tu vaizdiniu ornamentiniu màstymu, kurio perdavà galima ver-tinti kaip itin aukðtos dvasinës kultûros apraiðkà. A. Zariniosmanymu, antrojo mûsø eros tûkstantmeèio pradþioje sudë-tingas raðtuotas juostas (tiesa, archeologinës juostos Latvijo-je ir Lietuvoje – vytinës ir vytinës-rinktinës technikos, taèiaujø raðtai artimi XIX a. rinktinio audimo juostoms) gaminoaudimo specialistai.9 Ðimtaraðèio ornamento santykinë gau-sa, palyginti su baltø kaimynais, – neatsiejama nuo ypatinges-nio dëmesio, teikiamo juostø ornamentui baltø kraðtuose ap-skritai. V. Sedovas pastebi, kad plataus turtingo ornamentojuostos Ðiaurës rytø Europoje pastaraisiais ðimtmeèiais bû-dingos tik Pabaltijui, o slavø þemëse tokios juostos daþniaubuvo audþiamos tose vietovëse, kuriose anksèiau gyveno fi-nougrø ir baltø gentys.10

Archajiðka tradiciniø lietuviø rinktiniø juostø ornamentikapriklauso plaèiai Eurazijoje paplitusiam geometriniam ástriþo-horizontalaus (kai juostos padëtis vertikali) juostinio ornamentotipui. Dar XIX a. árodyta, kad geometrinis ornamentas yra ar-

chajiðkiausias, kadangi geometrinisprincipas sudaro net ir kitokios pri-gimties ornamentø pagrindà.11 Lie-tuviø juostø geometrinë ástriþa-ho-rizontali ornamentika bûna dviejørûðiø, kurios skiriasi þenklø kiekiu:tai plaèiai paplitusi keliaraðtë juos-tø ornamentika (1, 2, 3, 4 skirtingiþenklai) arba reèiau randama dau-giaraðtë ornamentika (nuo 5 iki 30skirtingø þenklø). Tiek didesnio þen-klø kiekio keliaraðtës (3-4 þenklø),tiek maþo þenklø skaièiaus daugia-raðtës juostos (5-7 þenklø) raportøpoþiûriu bûna dvejopos: 1) kai ávai-rûs raðtai iðdëstomi tapaèia eilëstvarka – per visà juostos ilgá raðtai

22

MOKSLO DARBAI

1

11/1 pav. Valatka V. Paragaudþio juosta // Mokslas ir gyvenimas. –1974, Nr. 4, p. 49; Valatka V. Paragaudþio (Ðilalës r.) senkapis //Archeologiniai ir etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1972 ir 1973metais. - Vilnius, 1974. - P. 74-75; Volkaitë- Kulikauskienë R.Senovës lietuviø drabuþiai ir jø papuoðalai. - Vilnius, 1997. - P. 16.11/2 pav. Zariòa A. Apìçrbs Latvijâ 7-17 gs., Rîga, 1999, lpp. 55.11/3 pav. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs., Rîga, I988, IX tab./3.11/4 pav. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs., Rîga, I988, IX tab./7.11/5 pav. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs., Rîga, I988, X tab./2.11/6. pav. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs., Rîga, I988, X tab./4.11/7 pav. Skraistës fragmentas. Zariòa A. Apìçrbs Latvijâ 7-17 gs.,Rîga, 1999, lpp. 56.11/8 pav. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs., Rîga, I988,IX tab./4.

2

3

4

5

6

7

8

nuolat pasikartoja, kitaip tariant, visi skirtingi raðtai suri-kiuoti á vienà eilæ ir sudaro raportà (nuolat kartojamà or-namento atkarpà, ið kurios sudaroma visa ornamentika); 2)kai raðtai kartojami laisvai ir nesudaro raporto.

Nagrinëjant ðimtaraðèiø juostø ornamento menines ir sti-liaus ypatybes itin reikðmingi yra keli aspektai: a) juostosdugno iðvaizda ir santykis su raðtu, b) atskirø þenklø figûrossandara, c) þenklø linijos pobûdis, d) tarpai tarp raðtø arbaskiriamieji þenklai, e) pasikartojantys dekoro elementai.Remdamiesi ðiais kriterijais nustatëme ðimtaraðèiø juostøstiliaus regioninius skirtumus. Ádomu, kad kiekvieno regio-no ðimtaraðèiø juostø dekore vyrauja saviti bruoþai, nesi-kartojantys kitose teritorijose. Vadinasi, lietuviø juostø ðim-taraðtiðkumas visada yra lokalus (regioninis) reiðkinys.

Pagal stiliø Lietuvoje galima iðskirti keturias ðimtarað-èiø juostø rûðis (drauge su jø porûðiais).

1.Vakarø Lietuvos ðimtaraðtës: a) Maþosios Lietuvosdaugiaraðèiai riðtuvai, b) Þemaitijos pajûrio prievytai, c) lie-tuvininkø riðtuvai su ðriftais.

2. Aukðtaièiø ðimtaraðtës.3. Pietø þemaièiø ðimtaraðtës: a) sudëtingo stiliaus rað-

tø, drauge su ðriftu, b) paprasto stiliaus raðtø.4. Suvalkieèiø ðimtaraðtës: a) mokomosios paskirties

juostos su skirtingø raðtø fragmentais, b) ðriftinës juostos.

Vakarø Lietuvos ðimtaraðtës

Didþiausia ðimtaraðèiø juostø gausa ir ávairove iðsiskiriaMaþoji Lietuva. Ðio kraðto ðimtaraðèiø juosteliø paprastailygus beþenklis dugnas, tai – vienaðalës, vienpusës juostos.Tiesa, dvipusis dekoras kartais bûdingas lietuvininkø ðim-

taraðtëms juostelëms – jo fragmentai áterpiami á vienpusiodekoro visumà. Dugno ir raðto santykis labai stipriai lemiaornamento pobûdá, todël Maþosios Lietuvos ornamentikalabai skiriasi nuo Lietuvos, kur labiausiai buvo paplitæ to-kios rinktinës juostos, kuriø ornamentà sudaro ne tik pozi-tyvûs raðto, bet ir negatyvûs juostos dugno þenklai.12

Þenklø formos sudëtingumo poþiûriu, Vakarø Lietuvosjuostose gausu archetipiniø, paprasèiausios archajiðkos kon-strukcijos ir paprastø þenklø linijø: ástriþas kryþiukas (1/1pav.), rombas (1/2 pav.), eglutë (1/3 pav.), þalèiukas (1/4pav.), lankutë (1/5 pav.), oþkanagutis (1/6 pav.), varlytë (1/7 pav.), roþelë (1/8 pav.), þirgeliai (1/9 pav.), ástriþainë (1/10 pav.), grëbliukai (1/11 pav.), meandras (1/12 pav.), svas-tika (1/13 pav.), penkiaakis kryþiukas (1/14 pav.), þvaigþdu-të (1/16 pav.), stogelis (1/17 pav.), katpëdëlë (1/18 pav.).Iðimtis – liktoriukø þenklas, jis nerandamas Vakarø Lietu-voje (1/15 pav.). Savitesni itin bûdingi suspaustø linijø (2 a,b, c, d, e, f, g, i, l, m pav.) bei dvigubø linijø (kai paprastà 3gijø ploèio linijà pakartoja siaura 1 gijos „ðeðëlinë”, linijëlë,paryðkinanti svarbiausià linijà arba norimà raðto kryptá) þen-

23

Vytautas TUMËNAS. LIETUVIØ TRADICINIØ JUOSTØ „ÐIMTARAÐTIÐKUMAS” ISTORINIU IR LYGINAMUOJU ASPEKTU

12/1 pav. Ði juosta ið Ukmergës apskr. (NMKÈDM, E 1360) anksèiaupriklausë A. Þmuidzinavièiaus rinkiniui, jos galas su puoðniais á kaselessupintais kutais paskelbtas leidinyje: Tamoðaitis A., Galaunë P. Juostos.Sodþiaus menas. - Kaunas, 1932, t. IV. - P. 19, pav. XVI/1.12/2 pav. Latvija, Kurðas, Jûrkalne, XIX a.: Latvieðu tautas tçrpi II,Kurzeme, Latvieðu un Lîbieðu tçrpi/ sast. Z. Bremze, V. Rozenberga,I. Ziòìîte, Rîga, 1997, lpp. 70.

13 pav. Ðvedø tradicinës juostos fragmentas, XIX a., pieðë aut.

14 pav. Petro I antropologijos ir etnografijos muziejus „Kunstkamera“. Kinija, Mandþiûrija, XIX a., pieð. aut.

1 2

klai (2 h, k pav.), keliagubø linijø þenklai (6 c, d, f; 4; 5 f pav.).Taèiau labiausiai ðio kraðto ðimtaraðtës juostos iðsiskiria sudëti-nës konstrukcijos þenklais, sudarytais ið keliø sujungtø archetipi-niø þenklø, kuriø linija bûna ir paprasta (3 e, f, h, j pav.), ir su-spausta (3 k, m, p; 5 b, c, g pav.), ir dviguba („ðeðëliuota”) (3 o; 5i pav.), ir keliaguba (3 l; 5 f, h pav.). Ávairûs tokiø þenklø variantaidaþniausiai kilæ ið þalèiuko (sujungti þalèiukai, suporinti þalèiu-kai, suporinti þalèiukai su juos jungianèia varlyte, du þalèiukai,jungiami varlytës, þalèiukas su kryþiukais ir t.t.) (3 m, n, o, p; 5 f,g; 10 pav.), varlytës (sujungtos varlytës su jas jungianèiu þalèiukuarba þalèiukais ir t.t.) (2 f, g; 6 c; 3 f, j, k; 5 a, e, h; pav.), lelijos (2a; 6 d; 10 pav.) archetipø.

Ðimtaraðtëse Vakarø Lietuvos juostose matome daugybæ dau-giaraðtiðko komponavimo atmainø. Daþniausiai þenklai dëstomi

laisva tvarka (2, 4, 3, 7, 10 pav.). Paprastesnis ðimta-raðtiðkumas bûdingas Þemaitijos pajûrio kurðininkø(ið Palangos, Ðventosios, Bûtingës apylinkiø) juoste-lëms prievytams ir á jas panaðioms prievytëms (ðiauriauesanèioje Latvijoje): joms bûdinga daugiau pastoviøelementø (8/1, 2 pav.). Ámantresni þenklai vienas nuokito atskiriami tarpiniais, elementaresniais, aiðkiai be-siskirianèiais þenklais (pavyzdþiui, kryþiuku, þvaigþdu-te, languèiais ir pan.), kuriø ávairovës kiekis labai ne-didelis (3 – 5 þenklai) (6 pav.). Jose taip pat randametokià atmainà, kai paprastesni þenklai, esantys tarp pa-grindiniø sudëtingesniøjø, per visà juostos ilgá tarpu-savyje pasikartoja vienoda eilës tvarka: …h 1 o 2 r 3 o1 x 2 k 3 r 1 h 2 x 3 k…(pastovûs antriniai raðtai þymi-mi 1, 2, 3, o ávairiai kintantys puoðnesni – h, o, r, x, k).Kartais á Vakarø Lietuvos ðimtaraðèiø juosteliø deko-rà darniai ásiterpia keliø pastoviø motyvø pasikartoji-mai – raportø atkarpos. Daugelis kai kuriø juosteliøraðtø dëstomi pastovia eilës tvarka (7 pav.).

Atskirà grupæ sudaro vëlyvesnës kilmës (seniausiraðytiniai ðaltiniai tokias mini XIX a. pradþioje,13 ta-èiau iðlikæ pavyzdþiai priskirtini XIX a. pab. – XX a.pr.) juostelës su áraðais. Jose vietoj tradiciniø raðtø nau-dojamos lotyniðko ðrifto tekstilinës adaptacijos, atitin-kanèios pagrindines tradicinio rinktinio ornamento li-nijos kanono taisykles. Kitaip tariant, tradicinius þen-klus jose atstoja raidës. Ðriftinëse juostose buvo iðau-dþiami dainø tekstai, meilingi palinkëjimai mylimamberneliui. Tokiø juostø audimà tarpukario laikotarpiuásteigtuose jostø audimo kursuose skatino Vydûno gy-venimo bendraþygë Marta Raiðukytë (Rûta). Ðriftiniøjuostø saugoma Ðilutës kraðto muziejuje bei Lietuvosdailës muziejuje. Stilingumu iðsiskiria Hugo Ðojaus ko-lekcijos (Ðilutës kraðto muziejus) juostø raidës, jos daþ-niausiai artimos kvadrato, staèiakampio, trikampio pa-vidalui. Vidinës raidþiø ertmës minimalios – vienos gi-jos langelio ploèio. Ið kitø iðsiskiria labai plaèios A,M, N raidës, sudarytos ið ilgø ástriþø linijø. Ádomu, kadN ir S raidës daþnai bûna atvirkðèios, tai bûdinga irkitiems senosios liaudies dailës pavyzdþiams apskri-tai, o V raidës, kaip ir S, daþnai yra ástriþai palinku-sios (9/1, 2, 3 pav.). Kitø negausiai iðlikusiø ðriftiniølietuvininkø juosteliø raidës taisyklingesnës, artimes-nës klasikiniam ðriftui (9/4 pav.). Tai byloja apie itinkûrybiðkà lietuvininkø poþiûrá á austiná ðriftà.

15 pav. Ðiauliø„Auðros” muziejus,EO 230, Ðiauliøapskr., Paðvitinio vls.,Mikniûnø k., (XVIIIa. pab.?) – XIX a. pr.16 pav. NacionalinisM. K. Èiurlioniodailës muziejus, E1360, Ukmergësapskr., XVIII a. pab.17 pav. NacionalinisM. K. Èiurlioniodailës muziejus, LA1438, Pasvalio r.,apyl., XIX a. pab.,Balsiø k., padovanojoO. Daugelis.18 pav. Lietuvosnacionalinis muziejus,EMO 651, Pasvalioapskr., Krinèino vls.

15 pav. 16 pav. 17 pav.

17 pav.

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

k

l

m

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

k

l

m

a

b

c

d

e

f

g

h

i

j

k

l

m

n

Vytautas TUMËNAS. LIETUVIØ TRADICINIØ JUOSTØ „ÐIMTARAÐTIÐKUMAS” ISTORINIU IR LYGINAMUOJU ASPEKTU

19 pav. Krustpilio tipo ðimtaraðtë juosta,Latvija, Vidzeme: Latvieðu tautas tçrpi I,Vidzeme/ sast. Z. Bremze, V. Rozenberga,I. Ziòìîte, Rîga, 1995, lpp. 184.

25

Teresës Jurkuvienës nuomone, horizontalus ðrif-tinio dekoro komponavimas (kitaip tariant, juostos„skaitymas” gulsèioje padëtyje) buvo vienas ið veiks-niø, sàlygojusiø horizontalios ornamento kompozi-cijos (kitaip sakant, „horizontalaus skaitymo”) atsi-radimà ðimtaraðèiø juostø ornamente.14 Taèiau su to-kia prielaida nesinori sutikti, kadangi horizontaliaiskaityti galima tik lelijos bei þirgeliø tipo raðtus (2 a,j pav.), nes kai kurie þenklai (pavyzdþiui, þmogiukai)laikant juostà horizontaliai „atsigula ant ðono” (2 ipav.). Juosta su maþai stilizuoto ðrifto turinèiu vo-kiðku áraðu ið Palangos derinama su ðimtaraðèiu de-koru, kuriame matome ir gulsèià þmogiukà; tai aki-vaizdþiai rodo dvilypá – tiek horizontalø, tiek verti-kalø – juostos „skaitomumà” (9/ 4 pav.). Vadinasi,lietuvininkø ðimtaraðèiø juostø dekorà vienareikðmið-kai apibûdinti kaip horizontalø nëra prieþasties, ta-èiau reikia sutikti, kad bûta stipresnës nei kituosekraðtuose tendencijos ðimtaraðtes juostas „skaityti”horizontaliai.

Nors Vydûnas yra uþsiminæs, kad lietuvininkø rað-tuotos juostos buvo ypatinga kalba, kuria jo jaunys-tëje dar mokëta skaityti,15 taèiau vëlesniais laikais ðiypatybë, matyt, buvo primirðta, kadangi yra duome-nø, jog ðimtaraðtës juostelës buvo audþiamos labaiilgos, o vëliau reikiamo ilgio atkarpos buvo atkerpa-mos.16 Vadinasi, apie specialaus simbolinio teksto eg-zistavimà jau nebetenka kalbëti…

Bendras visø Vakarø Lietuvos ðimtaraðèiø juostøornamentikos bruoþas – iðtisinës, nenutrûkstanèiosornamentikos gausa (lietuviø juostose vyrauja nu-trûkstanti, o iðtisinë pasitaiko retai). Neretai atski-ras ðimtaraðtës juostelës þenklas bûna toks ilgas irsudëtinis, kad primena iðtisinæ ornamentikà (10 pav.).Nenutrûkstanèio tipo raðtais puoðiami ne tik lietuvi-ninkø riðtuvai ir kurðininkø prievytai, bet ir LatvijosKurðo prievytës, ir archeologinës Latvijos lyviø (11/3, 4, 5, 8 pav.), þiemgaliø ir sëliø celainës (11/7 pav.)17

bei Paragaudþio archeologinës juostos Þemaitijoje(11/1 pav.).18

Ðimtaraðèiø juostø Vakarø Lietuvoje iðtakos sie-kia antrojo mûsø eros tûkstantmeèio pradþià, todëlgalima teigti, kad jos pratæsia tûkstantmeèiø tradi-cijà. Vytinës technikos celainës (juostelës, kuriomisapsiuvami vilnoniø skarø vilainiø kraðtai) Latvijojeþinomos nuo IX a. Archeologinës celainës nuaus-tos senesne vytine rinktine technika, jose pasitaikotokiø paèiø þenklø ir ornamento stiliø, kaip ir lietu-vininkø ðimtaraðtëse. Pavyzdþiui, XII a. sëliø celai-

nëje ið Stamerienas Anasmuiþa (11/2 pav.),19 lyviøcelainëje ið Laukskola (11/6 pav.)20 ávairûs þenklaivienas nuo kito aiðkiai atriboti panaðiai, kaip ir nu-trûkstanèio tipo raðtuose lietuvininkø etnografinëse

rinktinëse ðimtaraðtëse juostelëse. Itin reikðminga, kad ðimtarað-tiðkumas apskritai labai bûdingas archeologinëms Latvijos juos-toms: jis sudaromas ir ið grieþtai atribotø þenklø (11/2, 6 pav.), irið skirtingø raðtø, nepastebimai virstanèiø ið pozityviø á negaty-vius (11/2 b, 5 pav.).

Apie Vakarø Lietuvos ðimtaraðèiø juosteliø atskirø retesniø, sa-vitø þenklø archajiðkumà byloja kai kuriø paprasto stiliaus þenkløvisiðki atitikmenys ðvedø liaudies juostose (13 pav.). Vakarø Lietu-vos ornamentikos archajiðkumà liudija ir atitikmenys kinø juosto-se. Pavyzdþiui, panaðiø þenklø keliaraðte juosta apsiuvami ir seno-vës Kinijos (Mandþûrijos) XVIII a. kostiumo pakraðèiai: joje ma-tome tuos paèius varlytës, roþelës, þvaigþduèiø raðtus (14 pav.).21

Etnografiniø lietuvininkø ðimtaraðèiø juostø tradicijø ryðá su ar-cheologinëmis rodo ir techniniai ornamentikos aspektai. Klasiki-niø etnografiniø rinktiniø juostø raðtø ypatybë – trijø gijø ploèiolinija, o vytiniø juostø – dviejø gijø ploèio linija. O Vakarø Lietu-vos rinktinëse juostose trigijø raðtø (kaip minëta, bûdingø rinkti-nei technikai) kai kurios dalys labai daþnai interpretuojamos dvi-gijiðkai. Todël ornamento iðvaizda tampa labai artima vytinëmsjuostoms. Ypaè neáprasta ðiuo poþiûriu juosta ið Agluonënø apy-linkës (10 pav.).22 Ji iðausta rinktine technika, bet ornamentai netrigijai, o dvigijai, tarsi juosta bûtø vytinë. Greièiausiai toks orna-mento pieðinys per tradicijà bus atkeliavæs ið ankstesniø vytinëstechnikos juostø.

Vakarø Lietuvos ðimtaraðèiø juostø dugno ir ornamento santy-kis taip pat byloja apie ryðá su archeologinëmis juostomis. Riðtuvø,kaip minëta, daugiausia ornamentuota viena pusë, jø raðtø tonas

26

a

b

c

d

e

MOKSLO DARBAI

20 pav. Lielvardës tipo ðimtaraðtë juosta, Latvija,Vidzeme: Latvieðu tautas tçrpi I, Vidzeme/ sast. Z. Bremze,V. Rozenberga, I. Ziòìîte, Rîga, 1995, lpp. 110.

21 pav. Lielvardës tipo ðimtaraðtë juosta,Latvija, Vidzeme: Latvieðu tautas tçrpi I,Vidzeme/ sast. Z. Bremze, V. Rozenberga,I. Ziòìîte, Rîga, 1995, lpp. 133.

lygus ir beþenklis. O vienpusiðkumas irgi bûdingas vakarø baltø archeo-loginëms juostoms. Pavyzdþiui, XI–XII a. vytinëje juostoje ið Paragau-dþio kapinyno (Ðilalës r.)23 þalèiuko ir tinklelio raðtai dëstomi lygiameðviesiame neiðraðytame juostos fone (11/1 pav.) (beje, tokio fono juostospalyginti daþnos ir tarp etnografiniø XIX–XX a. þemaièiø rinktiniø juos-tø). Ádomu, kad ornamento vienpusiðkumas nebûdingas archeologinëmscelainëms, rastoms Latvijoje.

Tikëtina, kad juostø ornamentas atsirado ne kaip vientisa „kiliminë”puoðyba, o ið atskirø archetipiniø þenklø, kurie buvo naudojami ir ávai-riuose kituose artefaktuose (ábrëþti uolose, ant keramikos, medyje). To-kià prielaidà patvirtina Marijos Gimbutienës rekonstruotos Senosios Eu-ropos abëcëlës kai kuriø raidþiø24 bei atskirø senosios keramikos dekoroþenklø itin artimos sàsajos su tradiciniø lietuviø rinktiniø juostø deko-ru.25 Primityviausiose Vakarø Lietuvos juostose þenklus vienà nuo kitoskiria lygus juostos fonas arba jie vienas su kitu vientisai „suriðami”. Ma-tyt, vëlesniame ornamento raidos etape skirtingi þenklai pradëti sieti ávai-riais tarpiniais fono (prieðingo, kontrastiðko tono ir spalvos) raðtais. To-dël galima daryti prielaidà, kad polinkis Vakarø Lietuvos ðimtaraðtësejuostelëse þenklus dëstyti vienus nuo kitø atskirai arba nenutrûkstamagrandine (neornamentuojant dugno) yra labai archajiðkas.

Aukðtaièiø juostos

Jø ðimtaraðtës juostos kitokio pobûdþio. Þinomos tik trys itin sudë-tingos ðimtaraðtës juostos. Viena yra ið dabartinio Pakruojo rajono26

(15 pav.); kita ið buvusios Ukmergës apskrities27 (16 pav.); treèia ið

dabartinio Pasvalio rajono28 (17 pav.). Visos jos –vienos ið seniausiø þinomø juostø (Ukmergës ir Pa-kruojo rajonø juostos XVIII a. pab. – XIX a. pr.,juosta ið Pasvalio rajono – XIX a.). Pakruojo rajonojuosta apeiginë – ja per vestuves ryðëdavo trijø ðei-mos kartø moterys.

Jø ornamentai abiejose pusëse, iðaugantys vienasið kito. Dekorà sudarantys þenklai yra visø keturiø ga-limø tipø: 1) archetipiðki (þvaigþdutë (17 e pav.), þal-èiukas (15 pav.), roþelë (16 d pav.); 2) sudëtinës kon-strukcijos (kryþius ið penkiø roþeliø (17 f pav.); kry-þius ið penkiø þvaigþduèiø (15 c pav.); rombas ið ketu-riø þvaigþduèiø (15 g pav.), rombas ið keturiø roþeliø(16 b pav.; 3) itin iðpuoðtø linijø (dvigubos linijos ro-þelë (16 l pav), dvigubos linijos kryþiukai (16 m pav.);kabliukiniai þirgeliai (15 b, e pav.); roþelë su dvigu-bomis ataugëlëmis (15 i; 17 c, g, l; 23 pav.)); 4) su-jungtos konstrukcijos ir iðpuoselëtos stilizacijos (grëb-liukinis kryþius su keturiais langeliais centre (15 f, hpav.), liktoriukas roþelëje, kurios kontûras apvedþio-tas (15 k pav.), roþelë apvedþioto kontûro roþelëje(16 h pav.); keturi rombai kabliukiniø þirgeliø viduje(15 b pav.), dvigubø linijø þvaigþdë kabliukiniø þirge-liø viduje (15 d. pav.), svastikinis rombas kabliukiniø

a

b

b

27

23 pav.

a

b

c

d

e

f

g

h

i

Vytautas TUMËNAS. LIETUVIØ TRADICINIØ JUOSTØ „ÐIMTARAÐTIÐKUMAS” ISTORINIU IR LYGINAMUOJU ASPEKTU

22 pav.22 pav. Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus,E 3459, Nemakðèiai, XIX a. pab. – vyras juosësi kelnes).23 pav. Tamoðaitis A., Tamoðaitienë A.Lithuanian Sashes. – Toronto, 1988. - P. 73.

þirgeliø viduje (15 e pav.), kryþius ið sujungtø penkiø dvigu-bos linijos kryþiukø (17 h pav.).

Juostos ið Ukmergës apskr. ir Pakruojo r. ðiek tiek ski-riasi nuo pasvalietiðkos: jose visi þenklai nuosekliai iðaugavienas ið kito, o juostos fono ornamentas ir vizualiai, ir se-mantiðkai yra visiðkai lygiavertis raðtui. Tuo tarpu pasvalie-tiðkosios juostos þenklai atskirti vienas nuo kito varlytës ti-po þenklu, o fono ornamentas be savarankiðko vaidmens,jis tik apvedþioja raðtus.

Ðias juostas, pagal kilmës vietas, nutolusias nemaþu at-stumu, sieja daug bendrø aukðtaitiðkø ypatybiø. Tai visø pir-ma panaðus koloritas, bûdingas tik aukðtaièiø rinktinëmsjuostoms: margas tankus spalvø kaitaliojimas; tamsiai më-lynos, rudos, gelsvos spalvos; neryðkus, tamsus, „samaninis”jø atspalvis. Pakruojo r. ðimtaraðtës juostos raðto, kontras-tiðko dugnui, dvi spalvos yra kintanèios kas antra gija – taitik aukðtaièiø rinktinëms juostoms bûdinga ypatybë. Bûdingiir aukðtaitiðki kutai, sudaryti vien tik ið likusiø palaidø juos-tos metmenø siûlø, audinio pradþioje pereinantys á papras-èiausià taðkuèiø dekorà.

Skirtingose aukðtaièiø ðimtaraðtëse juostose esama ne-maþai itin savitø panaðios konstrukcijos þenklø: a) kryþiusið penkiø sujungtø roþeliø (16 a, 17 f pav.) arba þvaigþduèiø(15 c pav.), arba „gvazdikø” (16 c pav.), rombas ið sujungtøþvaigþduèiø (15 g pav.) arba roþeliø (16 b pav.). Aukðtaièiøðimtaraðtës juostos iðsiskiria ir panaðiais savitos sandarosþenklais: a) sudëtinës konstrukcijos þenklais – liktoriukaisroþelëje (15 k; 16 k pav.), grëbliukinio stiliaus rombais suataugëlëmis (15 g; 16 f pav.) arba þirgeliais su pilnaviduriørombø langeliais (arba kitais þenklais) viduje (15 b, d, e; 16i pav.); b) itin iðpuoðtø linijø þenklais – dvigubos linijos kry-þeliais – „gvazdikais” (16 m; 17 k pav.), roþele su dvigubo-mis ataugëlëmis (15 i; 16 l; 17 c, g, l pav.); c) sujungtos kon-strukcijos ir iðpuoselëtos stilizacijos þenklais (liktoriukaisapvedþioto kontûro roþelëje) (15 k, 16 k pav.), keturiais rom-bais kabliukiniø linijø þirgeliø arba grëbliukiniø linijø roþe-liø viduje (16 i, 15 b pav.). Kai kurie reti, saviti ðiø juostøornamentai audþiami ir kitose unikaliose nedaugiaraðtëseaukðtaièiø juostose, pavyzdþiui, kryþius ið sujungtø „gvazdi-kø”29 (18 pav.). Vadinasi, ðios ðimtaraðtës juostos stiliumine tik panaðios tarpusavyje, bet ir atitinka bûdingas aukð-taièiø rinktiniø juostø ypatybes.

Kita vertus, dvi aukðtaitiðkos ðimtaraðtës juostos kilu-sios ið þiemgaliø ir sëliø gyventø teritorijø, ið kraðto, greti-mo Latvijai, kurioje XVIII–XIX a. ðimtaraðtës rinktinësjuostos buvo þymiai labiau paplitusios nei Lietuvoje. Latvi-joje jø taip pat bûta ávairiø rûðiø, kurios, kaip ir Lietuvoje,susijusios su skirtingomis teritorijomis.

Paèios puoðniausios ir sudëtingiausios Latvijos ðimtarað-tës yra latgaliðkos Krustpilio (19 pav.) ir Lielvardës (20; 21pav.) tipo juostos, austos á rytus ir pietryèius nuo Rygos. Bû-tent á ðias juostas labiausiai panaðios aukðtaièiø ðimtarað-tës. Latgaliø ir aukðtaièiø ðimtaraðtes sieja dvipusiðkumas,

vienø raðtø perëjimas á kitus, raðtø stiliai ir, þinoma, tamtikri savitesni konkretûs þenklai, pavyzdþiui: „gvazdikai” (su-spausti kryþiukai, þvaigþdutës) (20 e; 21 a pav.), roþelë ro-þelëje (20 d pav.), þvaigþdutë kabliuotuose þirgeliuose (20b; 21 b pav.) arba grëbliukinëje roþelëje (20 c pav.), roþelësu dvigubomis V pavidalo ataugëlëmis (19 a pav.). Taèiauvienas specifinis poþymis jas stipriai skiria – latviø ðimta-raðtëms bûdinga skirtingø þenklø atskyrimo priemonë: kry-þiaus þenklas, ypaè languotas kryþius (20 a pav.), nebûdin-gas aukðtaièiø ðimtaraðtëms. Beje, languotas kryþius aukð-taièiø juostose apskritai nenaudojamas.

Kitas labai ryðkus aukðtaitiðkø rinktiniø juostø skirtu-mas nuo latgaliðkø – aukðtaièiø juostoms bûdinga savita spal-vinë kompozicija: kai gretimos siûlø gijos yra skirtingø kon-trastiðkø spalvø, dël to susidaro itin margas, virpantis kolo-ritas, trukdantis aiðkiai suvokti raðtø pieðiná.

28

MOKSLO DARBAI

24 pav. Marijampolës kraðtotyrosmuziejus. Lietuviø liaudies menas:Juostos // Sudarë J. Balèikonis irA. Mikënaitë, ávadà paraðë A.Mikënaitë. – Vilnius, 1969. Il. 177.

Kita vertus, ryðkûs aukðtaitiðkø ðimtaraðèiø juostø puoðybos sa-vitumai – koloritas (tankiai dryþuotas gelsvai rudos spalvos deri-nys su mëlyna), kutai, supinti á kasas, – turi akivaizdþiø panaðumøir atitikmenø Latvijos Kurðo etnografinëse juostose (12/2 pav.).

Þemaièiø juostosÞemaitijoje, Raseiniø ir Kelmës rajonuose, taip pat aptinkama

ðimtaraðtiðko ornamento tradicija. Paprastos linijos skirtingø ir keis-tø þenklø, primenanèiø raðmenis ir esanèiø audinio pradþioje, juostaið Nemakðèiø apylinkës saugoma Ðiauliø „Auðros” muziejuje.30 IðNemakðèiø apylinkiø yra ir kita panaðaus stiliaus – paprasèiausiolinijos pieðinio, nedidelio þenklø kiekio daugiaraðtë juostelë. Ji su-daryta ið egluèiø, þalèiukø, lankutës, kryþiuko, rombo raðtø ir iðsi-skiria nenutrûkstanèio tipo raðtu – eglutës, þalèiuko, lankutës kom-

binacija31 (22 pav. ).Panaðûs ðimtaraðèiø juos-

tø ornamento bruoþai bûdin-gi ir Raseiniø r. Kalnøjø apy-linkës, treèiajai þemaitiðkaiðimtaraðèiø juostai, priklau-sanèiai Antano Tamoðaièiokolekcijai32 (23 pav.). Palygin-ti su minëtomis þemaitiðkomisðimtaraðtëmis, ji yra sudëtin-gesnio dvipusio dekoro, ávai-rios sandaros raðtø: 1) itin ið-puoðtø linijø (dvigubos linijosrombas su kvadratinëmisataugëlëmis (23 a pav.); dvigu-bos linijos roþelë (23 b pav.);þirgeliø rombas (23 c pav.);languotos linijos kryþiai; roþe-lë su dvigubomis ataugëlëmis(23 e pav.); 2) sujungtos kon-strukcijos ir iðpuoselëtos sti-lizacijos (suspaustø linijø eg-lutës ir þirgeliø junginys (23 hpav.); suprieðintos suspaustølinijø eglutës (23 f pav.); su-prieðinti suspaustø linijø oþka-naguèiai (23 g pav.); suspaus-tø oþkanaguèiø varlytës jungi-nys (23 i pav.); 3) paprastø li-nijø ámantrios formos ðrifto,artimo suvalkieèiø juostoms.

Ðimtaraðtë Kalnujø juostaávairiais poþymiais artima kitøLietuvos kraðtø ir Latvijoje þi-nomoms etnografinëms ðimta-raðtëms juostoms, nors jas irskiria didelis geografinis atstu-mas. Pavyzdþiui, joje skirtingiþenklai kontûro viduje nuolat

skiriami vienodais kryþiais su languèiais; tai bûdin-ga (tiesa, kryþiai kiek kitokio pieðinio) ir Lielvar-dës ðimtaraðtëms juostoms. Joje naudojama þen-klø ir jø sandaros principø, bûdingø lietuvininkøðimtaraðtëms – tai sujungtos konstrukcijos ir iðpuo-selëtos stilizacijos þenklai (pavyzdþiui, suprieðintisuspaustø linijø oþkanaguèiai), taip pat ðriftø pro-porcijos ir stilius (nors pats tekstas I PRASZOM

PAZIURIET IONAI paraðytas þemaitiðkai, þaismin-gumu jis skiriasi nuo meilingø gailiø áraðø, bûdin-gø lietuvininkams). Tai byloja apie latviðkai aukð-taitiðkø ir lietuvininkø ðimtaraðèio ornamento sti-liø samplaikà ðioje þemaitiðkoje juostoje. Kita ver-tus, ðimtaraðtiðkumo ir siauro ðrifto deriniu ði þe-maitiðka juosta yra visiðkai savitas reiðkinys, iðsi-skiriantis itin meniðku smulkaus teksto ápynimu áornamentà jo neuþgoþiant ir nenutraukiant. Platu-sis ðimtaraðtis ornamentas artimas aukðtaitiðkajam,o siaurasis drauge su ðriftu yra grynai lietuvinin-kiðkas. Vadinasi, ði juosta itin gerai atitinka ribinësteritorijos (ið kurios ði juosta kilusi), „sugërusios”ávairias kultûrines átakas, poþymius. Taèiau ádo-miausia, kad ornamento formos ypatybëmis ði juos-ta rodo latviø, aukðtaièiø ir lietuvininkø ornamen-to ðimtaraðtiðkumo sàsajas.

Suvalkieèiø juostosDar kitokios ðimtaraðtës juostos buvo þinomos

Suvalkijoje. Jos – lyg raðtø vadovëliai besimokan-èioms austi mergaitëms.33 Vienoje juostoje buvo ið-audþiamos ávairiø juostø raðtø atkarpos. Tokios juos-tos pavyzdys saugomas Marijampolës kraðtotyrosmuziejuje34 (24 pav.).

Savitos ðriftinës suvalkieèiø juostos, atsiradusiosgreièiausiai dël lietuvininkø tekstiniø juosteliø áta-kos, yra tapusios ðiuolaikiniø juostø su áraðais proto-tipais. Meniðkiausiose ið jø neaptiksime blokinio ðrif-to, kuriuo puoðiamos moderniðkos tautinës juostos.Pavyzdþiui, vienoje ið seniausiø, XX a. pradþios, juos-toje ið Marijampolës apskrities35 (25 pav.), aukðtø rai-dþiø linijø nuobodumo iðvengiama jø vertikalëms su-teikiant smulkiai dantytà siluetà, ámantriai uþlauþiantraidþiø linijø galus, papuoðiant juos trikampëliais,gausiai naudojant juostoms bûdingas ástriþas linijas,S, A, E, M, V ir kitas raides tam tikrose vietose „ðe-ðëliuojant” siaura linijële. Ádomu, kad raidës T, A, P,S, U, N labai artimos nagrinëtos þemaitiðkos ðimta-raðtës ðriftui. Kitoje Marijampolës r. juostoje – rai-dës, artimos elitiniam ðriftui, trikampiais praplatëji-mais puoðiamos ne tik galuose, bet ir visuose pagrin-duose, virðuje ir viduryje taip, kad susidarytø kuo dau-giau ástriþø linijø, tinkanèiø ir bûdingø rinktinës tech-nikos juostoms36 (26 pav.).

29

Vytautas TUMËNAS. LIETUVIØ TRADICINIØ JUOSTØ „ÐIMTARAÐTIÐKUMAS” ISTORINIU IR LYGINAMUOJU ASPEKTU

25 pav. Ðiauliø „Auðros” muziejus, EO 2519, Marijampolës apskr., Sasnavos vls.,Gavaltuvos k., apie 1920 m., áraðas: „SIAURUS VEIAS BAISIAI PUCIA SUPAMARIU VILNELES AS BE TAVES PANITELIE LIUDNAI LEISIU DI”.

26 pav. Marijampolës kraðtotyros muziejus, KM 1914, áraðas: „KADA NORIU VERKIU,KAT NORIU DAINUOYU NO SUNKIU DARBELIU NEISSIVADUOYU”.

Iðvados

Taigi Lietuvoje galima iðskirti dvi itinskirtingas ir ryðkias ðimtaraðèio geomet-rinio ornamento tradicijas: siauras lie-tuvininkø ir plaèias aukðtaièiø bei tarpi-nio pobûdþio þemaièiø ir pavienes frag-mentø junginiø suvalkieèiø. Ðriftinio de-koro lygmeniu skirtingos – paprastesnësarba klasiðkesnës – lietuvininkø, o áman-tresnës, puoðnesnës suvalkieèiø juostos. Tikrø geometrinioornamento ðimtaraðèiø nebuvimas Dzûkijoje ir Suvalkijo-je, gretimose Baltarusijoje ir Lenkijoje bei ðimtaraðèiø ávai-rovë ir gausa Latvijoje þadina mintis apie galimà archajiðkàðio reiðkinio kilmæ vakarø ir ypaè ðiaurës baltø kultûrose.

Tiriamosios ornamento sistemos kontekste latviø pla-èiosios ðimtaraðtës juostos yra labiausiai iðpuoselëto, su-dëtingiausio abstraktaus geometrinio ornamento pavyzdys.Nenagrinëdami prieþasèiø, nulëmusiø ðimtaraðtiðkumoreiðkiná ir jo plitimà, iðlikimà ar prieðingai, vis tiek galimemanyti, kad lietuviø ir latviø ðimtaraðtës juostos nëra vëly-vas, netikëtai skirtingose teritorijose ir visiðkai nepriklau-somai atsiradæs reiðkinys. Aiðkëja prielaida, kad ðimtarað-tiðkumas yra tradicija, ateinanti ið viduramþiø, archeolo-giniø juostø laikø. Siaurøjø Kurðo juosteliø prievyte orna-mentai pereina Lietuvos sienà ir sutinkami kurðininkø irlietuvininkø ðimtaraðtëse. Nors dauguma Krustpilio ir Liel-vardës tipo ðimtaraðèiø rinktiniø juostø þenklø panaðesni ádzûkø ir suvalkieèiø paprastø rinktiniø juostø dvipusius rað-tus, – taèiau ðimtaraðèiø juostø Suvalkijoje ir Dzûkijoje –turtingiausiuose rinktinëmis juostomis Lietuvos kraðtuo-se – neturime, o atskiri saviti aukðtaièiø þenklai turi aki-vaizdþiø atitikmenø latviø ðimtaraðtëse. Taigi ðimtaraðèiøjuostø paplitimas teritoriðkai, istoriðkai, ekonomiðkai ir ge-netiðkai Latvijai artimose Aukðtaitijoje, Þemaitijoje ir Ma-þojoje Lietuvoje ir jø nebuvimas Dzûkijoje ir Suvalkijojebei gretimose Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose skatinakelti prielaidà, kad ðimtaraðtiðkumas á aukðtaièiø juostasgalëjo atkeliauti ið Latvijos. Ðimtaraðtiðkumo principu tiekaukðtaièiø, tiek ir lietuvininkø ðimtaraðtës itin skiriasi nuoviso Lietuvos juostø ornamento, taèiau jø ornamente gau-su elementø, siejanèiø jas su Þemaitijos pajûrio kurðinin-kø, Latvijos Kurðo bei Latvijos archeologinëmis juostomis,taip pat su Ðvedijos, Suomijos etnografinëmis juostomis.Taèiau, kita vertus, lietuvininkø ir aukðtaièiø ðimtaraðtësperdaug savitos ir, neþiûrint kompozicijos principø ben-drumo bei atskirø þenklø artimumo, turi per maþai tiesio-giniø þenklø formos sàsajø skirtinguose Lietuvos ir Latvi-jos regionuose, kad jø ornamento stiliø bûtø galima va-dinti teritoriðkai vieningu. Juostø ðimtaraðtiðkumo salos

iðplitusios baltø kraðtuose XIX a., ir jø vietinis savitumasatitinka subetninius ir etninius lietuviø ir latviø kultûrøskirtumus.

Taigi ornamento ðimtaraðtiðkumas – archajiðkas reiðki-nys. Deja, kol kas trûksta siejanèiøjø vietiniø archeologijosduomenø, galinèiø paliudyti tiesiogines lietuviø ðimtarað-èiø juostø tradicijos sàsajas su archeologinëmis lietuviø juos-tomis, taèiau turtinga lyginamoji Latvijos archeologiniø juos-tø medþiaga leidþia daryti prielaidà apie nenykstantá tradi-cijos tæstinumà.

NUORODOS:

1. Milaðius V. (vadovas), Katunskis J., Tumënas V., KazlauskienëI., Tailor D., Milaðius R. Audiniø ornamentika. Analizës ir pro-jektavimo programos. Diminiø audiniø ir rinktiniø juostø duo-menø banko pavyzdþiai. - Kauno technologijos universitetas,Lietuvos istorijos institutas. Darbà rëmë Lietuvos VMSF. - Kau-nas, Vilnius, 2003. LR kultûros ministerijos finansuojamas LIIprojektas: „Etninës kultûros paveldas ir jo raiðka XXI amþiu-je” (2003 m.).

2. Tumënas V. Lietuviø rinktiniø juostø ornamentas: tipologija irsemantika // Lietuvos etnologija, t. 9. - Vilnius, 2002. - P. 62-65,69, 242, 249.

3. Tumënas V. Aukðtaièiø rinktinës juostos // Tautodailës met-raðtis 3. - Vilnius, 1999. - P. 19-25; Tumënas V. Lietuviø rink-tiniø juostø ornamentas: tipologija ir semantika. Lietuvos et-nologija, t. 9. - Vilnius, 2002. - P. 61-65, 87-93, 106-107, 242,249, IV, V pav.

4. Jurkuvienë T. Lietuviø liaudies juostos. - Vilnius, 2001. - P. 60-72.5. Hodder I. Sequences of structural change in the Dutch neolit-

hic // Symbolic and Structural Archaeology (ed. I. Hodder). -Cambridge, London, New York, New Rochelle, Melbuorne,Sydney, 1982. - P. 162-177; Deetz J. F. Material Culture andWorldview in Colonial Anglo-America // The Recovery of Me-aning (ed. M. P. Leone, P. B. Potter, Jr.). - Washington andLondon, 1988. - P. 219-233.

6. Âàéíøòåéí Ñ. Îá îðíàìåíòå êàê èñòîðèêî-ýòíîãðàôè-

÷åñêîì èñòî÷íèêå / Ïðåäìåòû íàðîäíîãî è ïðèêëàäíîãî

èññêóñòâà. - Ðèãà, 1988. - C. 79-89.7. Çàðèíÿ À. Íåêîòîðûå ýëåìåíòû ñòàðèííûõ óêðàøåíèé â

Ëàòûøñêîé òðàäèöèîííîé îäåæäå ÕIÕ âåêà // Íàðîäíîå

ïðèêëàäíîå èñêóññòâî. Àêòóàëüíûå âîïðîñû èñòîðèè è

ðàçâèòèÿ. - Ðèãà, 1989. - C. 136-137.8. „Tuo tarpu humanistinis individualizuotas menas geriausiu at-

veju gali iðreikðti tik asmeniðkas ákvëptis ar dalelæ kolektyvinës

30

Lithuanian traditional sashes with their“hundred–patterned” ornament – byhistorical and comparative aspect

Vytautas TUMËNAS

The expression, dissemination and origin of thechange of the principle of the multi-patterned orna-ment in the composing technique of Lithuanian tradi-tional sashes based on the transverse-lengthwise geo-metrical ornament have been dealt with in the article.In Lithuania the two immensely different and explicittraditions in regard with a hundred-patterned ornamentcan be distinguished: the first one being based on thenarrow multi-patterned ornament by the Lietuvininkaiand the second one being based on the wide multi-pat-terned ornament by Aukðtaièiai as well as that contain-ing features of the intervening ornament by Þemaièiaiwhile the print décor envolving two kinds of sashes –those with rougher ornamentation or those of moreclassically ornamented by the Lietuvininkai and thoseof more sophisticated pattern and more heavilyornamented by Suvalkai. The absence of geometricalornament with right one hundred – patterned orna-ment in the region with the richest ornament, i.e. inDzûkija and Suvalkija and the spread of a hundred–patterned ornament in Lithuania Minor, Aukðtaitijaand the great diversity of them in Latvia provides theassumption that the archaic origin of this phenomenoncould possibly be sought in the cultures of the Westernand particularly Northern Balts. The prevalence of thepermanency in the tradition of the ornamentation ofLithuanian sashes with their hundred – patterned or-nament has been revealed by the diachronic compara-tive method.

Lietuvos istorijos institutas, Kraþiø 5, LT-01108 Vilnius

el.p.: [email protected]; [email protected]

Gauta 2003 11 19, áteikta spaudai 2004 12 30

MOKSLO DARBAI

psichës, kuriai jis priklauso...”. S. H. Nasr. Knowledge and theSacred. - New York, 1981. - P. 254, 258-259.

9. Çàðèíÿ À. Îäåæäà æèòåëåé Ëàòâèè VII–XVII ââ. //Äðåâíÿÿ îäåæäà íàðîäîâ Âîñòî÷íîé Åâðîïû. - Ìîñêâà,

1986. - Ñ. 174.

10. Ceäîâ B. B. Áàëòû è ñëàâÿíå â äðåâíîñòè // Èç äðåâíåéøåé

èñòîðèè áàëòñêèõ íàðîäîâ. - Ðèãà, 1980. - C. 14-21.11. Hay D. R. Original Geometrical Diaper Designs. - London, 1844.12. Tokios juostos buvo vadinamos dviðalëmis, jø abi pusës yra vie-

nodai geros. Jose dugno ir raðto þenklai vieni nuo kitø skiriasidël kontrastingø tonø: pavyzdþiui, raðtas tamsus, o dugnas ðvie-sus arba prieðingai. Paèios populiariausios yra balto dugno irraudono raðto juostos. Lietuvoje vienaðalës (vienos geros pu-sës) juostos, kuriose ornamentà sudaro tik vienos pusës raðtas,dëstomas ant kontrastingo (ðviesesnio arba tamsesnio uþ rað-tà) lygaus fono, buvo gerokai maþiau paplitusios.

13. Rosenwall P. Bemerkungen eines Russen uber Preussen unddessen Bewohner. - Mainz, 1817. - S. 30.

14. Jurkuvienë T. Lietuviø liaudies juostos. - Vilnius, 2001. - P. 22.15. Vidûnas W. St. Litauen in Vergangenheit und Gegenwart. -Til-

sit, 1916. - P. 56.16. Banionienë M. Savitas lietuvininkø menas // Kultûros barai. –

1971, Nr. 1, p. 64; Lietuvos istorijos institutas, ES b. 1652, l. 1(Klaipëdos r., Dovilø apyl.), ES b. 1652, l. 8 (Palangos m., Ðven-toji), ES b. 1653, l. 3 (Palangos m.).

17. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs. - Rîga, I988. - IX tab./3,4,7; Zariòa A. Apìçrbs Latvija 7-17 gs. - Rîga, 1999. - P. 56.

18. Valatka V. Paragaudþio juosta // Mokslas ir gyvenimas. - 1974,Nr. 4, p. 49; Valatka V. Paragaudþio (Ðilalës r.) senkapis //Archeologiniai ir etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1972 ir1973 metais. - Vilnius, 1974. - P. 74-75; Volkaite - Kulikaus-kienë R. Senovës lietuviø drabuþiai ir jø papuoðalai. - Vil-nius, 1997. - P. 16.

19. Zariòa A. Apìçrbs Latvija 7-17 gs. - Rîga, 1999. - P. 55.20. Zariòa A. Lîbieðu apìçrbs 10 - 13 gs. - Rîga, I988. - X tab./4.21. Petro I antropologijos ir etnografijos muziejus „Kunstkame-

ra”. - Kinija, Mandþiûrija, XIX a.22. Maþosios Lietuvos muziejus. Nr. 2366 (Priekulës ap., Kont-

vainiø k.)23. Valatka V. Paragaudþio juosta // Mokslas ir gyvenimas. - 1974,

Nr. 4, p. 49; Valatka V. Paragaudþio (Ðilalës r.) senkapis //Archeologiniai ir etnografiniai tyrinëjimai Lietuvoje 1972 ir1973 metais. - Vilnius, 1974. - P. 74-75; Volkaitë - Kulikaus-kienë R. Senovës lietuviø drabuþiai ir jø papuoðalai. - Vil-nius, 1997. - P. 16.

24. Gimbutienë M. Senoji Europa. - Vilnius, 1996. - P. 220-230.25. Tumënas V. Lietuviø rinktiniø juostø ornamentas: tipologija ir

semantika. Lietuvos etnologija, t. 9. - Vilnius, 2002. - P. 157,168, 198, 205.

26. Ðiauliø „Auðros” muziejus. Nr. EO 230. (Ðiauliø apskr., Paðvi-tinio vls., Mikniûnø k., XVIII a. pab.? – XIX a. pr.)

27. Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus. Nr. E 1360.(Ukmergës apskr., XVIII a. pab.) Ði juosta anksèiau priklau-së A. Þmuidzinavièiaus rinkiniui, jos galas su puoðniais, á ka-seles supintais kutais; paskelbtas leidinyje: Tamoðaitis A., Ga-launë P. Juostos. Sodþiaus menas. - Kaunas, 1932, t. IV. - P.19, pav. XVI/1.

28. Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus. Nr. LA 1438.(Pasvalio r. ir apyl., XIX a. pab., Balsiø k., padovanojo O.Daugelis).

29. Lietuvos nacionalinis muziejus. Nr. EMO 651. (Pasvalio apskr.,Krinèino vls.).

30. Ðiauliø „Auðros” muziejus. Nr. EO 166. (Raseiniø r., Nemakð-èiø apyl., Paeþës k.).

31. Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës muziejus. Nr. E 877. (Jur-barko vls.).

32. Tamoðaitis A., Tamoðaitienë A. Lithuanian Sashes. - Toronto,1988. - P. 73.

33. Remiantis menotyrininkës Graþinos Martinaitienës prisimini-mais ið gimtosios Suvalkijos, uþraðytais autoriaus 1999 m. ge-guþës m.

34. Marijampolës kraðtotyros muziejus, þr. Lietuviø liaudies me-nas: Juostos. Sud. J. Balèikonis ir A. Mikënaitë. - Vilnius, 1969.- P. 177.

35. Ðiauliø „Auðros” muziejus. Nr. EO 2519. (Marijampolës apskr.,Sasnavos vls., Gavaltuvos k., apie 1920 m.), áraðas: „SIAURUSVEIAS BAISIAI PUCIA SUPA MARIU VILNELES AS BETAVES PANITELIE LIUDNAI LEISIU DI”.

36. Marijampolës kraðtotyros muziejus. Nr. KM 1914, áraðas:„KADA NORIU VERKIU, KAT NORIU DAINUOYU NOSUNKIU DARBELIU NEISSIVADUOYU”.