-
195
DDISSN 1392-0588 (spausdintas)ISSN 2335-8769 (internetinis)
http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.65.82016. 65
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
MINDAUGAS BALKUS
Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno apskrities viešoji
biblioteka
SANTRAUKA. Straipsnyje nagrinėjami XX a. 8–9 dešimtmečiais LSSR
paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinkti
atsiminimai bei juose atsispindinti sovietinės ideo-logijos raiška.
Darbe apžvelgiama LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos
veiklą reg- lamentavusi teisinė bazė ir joje numatytos
kraštotyrinės medžiagos rinkimo gairės, aptariamas nagrinėjamų
atsiminimų turinio santykis su sovietine ideologija, bandoma
atskleisti galimus motyvus, dėl kurių atsiminimuose reiškiasi
sovietinė ideologija. RAKTAŽODŽIAI: LSSR paminklų apsaugos ir
kraštotyros draugija, atsiminimai, sovietmetis, egodokumentai,
ideologija.
ĮVADAS
Atsiminimų žanras priskiriamas egodokumentinei arba intymiajai
raštijai. Laikan-tis žanro reikalavimų, atsiminimai turėtų būti
paremti individualios praeities patir-timis ir jų autentiškais
vertinimais, tačiau kai kurie „išorės faktoriai“ gali daryti nemažą
įtaką atsiminimų intymumui bei autentiškam pasakotojo santykiui su
atsi-minimuose išsakytais praeities patirčių vertinimais. Vienu iš
tokių „išorės faktorių“ laikytina atsiminimų autoriaus gyvenamuoju
laiku viešojoje erdvėje dominuojanti ir politinio režimo palaikoma
ideologija.
Totalitarinis režimas1, valdęs Sovietų Sąjungą, siekė
visapusiškai kontroliuoti visuomenę, pagal savo poreikius
performuoti kiekvieno piliečio sąmonę, o tam pasiekti buvo
pasitelkiama plačiai išvystyta, viešai nekvestionuojama ir
visiems
1 Totalitarinis režimas remiasi totalitarizmu – „nedemokratinio,
diktatūrinio valdymo forma: valstybės vy-riausybė ne tik nėra
atsakinga savo piliečiams, bet visiškai pajungia savo kontrolei
politinį, ūkinį, kultūrinį ir net privatų žmonių gyvenimą, be to,
panaikina ribą tarp privačių ir viešųjų reikalų.“ (Žigaras F.
Politologija: mokomoji knyga. Vilnius: Gimtinė, 2001, 691).
-
MINDAUGAS BALKUS
196
privaloma sovietinė ideologija2. Pastaroji, įvairiomis
propagandos priemonėmis nuolat „pumpuota“ į žmonių protus, turėjo
didesnę ar mažesnę įtaką daugeliui Lietuvoje sovietmečiu (1940–1941
m., 1944–1990 m.) gyvenusių žmonių, veikė jų vertybinę orientaciją
bei pasaulėžiūrą. Sovietinė ideologija3 neabejotinai veikė daugelį
asmenų, savo atsiminimus rašiusių sovietmečiu.
Tyrimo problema. Sovietinėje Lietuvoje buvo gana plačiai
išvystyta kraštotyra. Nuo 1961 m. pagrindinė jos koordinatorė
šalyje buvo Lietuvos Sovietų Socialis-tinės Respublikos (toliau –
LSSR) kraštotyros draugija (1965–1989 m. vadinosi LSSR paminklų
apsaugos ir kraštotyros draugija)4. Vienas iš draugijos veiklos
barų buvo atsiminimų rinkimas. Šios draugijos iniciatyva
surinktuose atsiminimuose plačiai aptinkamos sovietinės ideologijos
raiškos, kurios ir nagrinėjamos šiame tyrime
Tyrimo objektas – LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros
draugijos iniciatyva XX a. 8–9 dešimtmečiais surinkti atsiminimai
bei juose atsispindinti sovietinės ideologijos raiška. Nagrinėjami
atsiminimai saugomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (toliau
– KAVB) Kaunistikos skaityklos rankraščių fonde.
Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti sovietinės ideologijos
raiškas LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva
XX a. 8–9 dešimtmečiais surinktuose atsiminimuose. Tikslui pasiekti
išsikelti uždaviniai: 1) apžvelgti LSSR paminklų apsaugos ir
kraštotyros draugijos veiklą reglamentavusią teisinę bazę bei joje
numa-tytas kraštotyrinės medžiagos rinkimo gaires; 2) aptarti
nagrinėjamų atsiminimų turinio santykį su sovietine ideologija; 3)
atskleisti galimus motyvus, dėl kurių atsi-minimuose reiškiasi
sovietinė ideologija.
Lietuvos istoriografijoje sovietinės ideologijos ir propagandos
įtaka Lietuvos visuo-menei yra nagrinėta įvairiais aspektais.
Sovietinės ideologijos raišką Lietuvos visuo-menės gyvenime,
pasipriešinimo ir prisitaikymo prie jos strategijas išsamiai
anali-zavo Nerija Putinaitė5. Sovietinės ideologijos įtaką
nomenklatūros elgesiui vėlyvuoju sovietmečiu (1970–1988 m.)
nagrinėjo Vilius Ivanauskas6. Jos stagnuojantį vaid-menį,
formuojant „nuobodulio visuomenę“ sovietinėje Lietuvoje (1964–1984
m.),
2 „Ideologijos yra simboliškai „pakrautų“ įsitikinimų bei jų
raiškos priemonių sistemos, kurios vaizduoja, interpretuoja ir
vertina pasaulį padėdamos kurti, telkti, orientuoti, organizuoti ir
įteisinti tam tikrus veiklos būdus arba kryptis, kartu visiškai
atmesdamos kitokius veiklos būdus arba kryptis.“ (Politinės minties
enci-klopedija. Ats. red. D. Miller. Vilnius: Mintis, 2005,
223).
3 Šiame straipsnyje sovietine ideologija laikome
marksizmo-leninizmo idėjomis grįstą oficialią Sovietų Sąjun-goje
buvusią ideologiją, turėjusią aiškią idėjinę opoziciją Vakarų
liberaliajai demokratijai bei kapitalizmui.
4 Oficialus draugijos pavadinimas 1961–1965 m. buvo Lietuvos
Tarybų Socialistinės Respublikos kraštoty-ros draugija, 1965–1989
m. – Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos paminklų apsaugos ir
kraštotyros draugija.
5 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir
pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai, 2007. 6
Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje:
tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.).
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.
-
197
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
aiškinosi Tomas Vaiseta7. Sovietinės ideologijos įtvirtinimą ir
palaikymą viešojoje erdvėje pasitelkus cenzūrą nagrinėjo Arūnas
Streikus8, Jurga Pulkinskaitė9. Tačiau Lietuvos istoriografijoje
iki šiol nepasirodė išsamesnių tyrimų, kritiškai nagrinė-jančių
LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą. Šis
straipsnis yra bene pirmasis bandymas panagrinėti, kaip sovietinė
valdžia pasitelkė kraštotyrą siekdama sustiprinti savo ideologinį
dominavimą.
Verta kelti klausimą, ar sovietmečiu kraštotyrininkų surinktus
atsiminimus, kuriuose esti kryptingos sovietinės ideologijos
raiškos, galima laikyti egodoku-mentais. Pagal prof. Arvydo
Pacevičiaus pateiktą apibrėžimą „egodokumentas yra suprantamas kaip
asmeninė autobiografinė raštija, kurta pirmuoju asmeniu (arba
perkeltiniu majestotiniu asmeniu mes) sau arba artimųjų žmonių
ratui, visų pirma šeimai ir giminaičiams, ir funkcionavusi
privačioje erdvėje“10. Atsiminimai, kuriuos surinko LSSR paminklų
apsaugos ir kraštotyros draugijos nariai bei su šia draugija
susijusių įvairių kraštotyrinių būrelių dalyviai, kažin ar gali
būti siejami su privačia erdve ir siauru artimųjų ratu. Šiuo
atžvilgiu tokius sovietmečiu kraštotyrininkų surinktus atsiminimus
egodokumentais vargu ar galėtume laikyti. Tačiau, kita ver-tus,
atsiminimai, nesvarbu kokia intencija ir kieno jie yra surinkti,
išlieka paties autoriaus (lot. ego – aš) kūrinys, išreiškiantis jo
refleksijas apie praeities patirtis. Žinoma, galima svarstyti, kiek
tos refleksijos yra autentiškos, t. y. be jokios savicen-zūros
kylančios iš žmogaus vidaus ir išreiškiančios jo tikrąją poziciją
ir vertinimus. Šiame straipsnyje nagrinėjami atsiminimai iš dalies
gali būti laikomi egodoku- mentais.
LSSR PAMINKLŲ APSAUGOS IR KRAŠTOT YROS DRAUGIJOS
VEIKLOS IDEOLOGINĖS GAIRĖS
Nagrinėjant sovietinės ideologijos raiškas LSSR paminklų
apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinktuose
atsiminimuose svarbu aptarti įstatus, kuriais vado-vavosi ši
draugija. 1964 m. priimtų LSSR kraštotyros draugijos įstatų 1
paragra-fas nurodė, jog ši draugija buvo „masinė, laisvanoriška,
visuomeninė organizacija, kuri savo veikloje vadovaujasi Tarybų
Sąjungos Komunistų Partijos ir Tarybinės
7 Vaiseta T. Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva
(1964–1984). Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2012.
8 Streikus A. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956–1989 m.
Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 1 (15), 43–67.9 Pukinskaitė J.
Glavlitas Lietuvoje 1953–1964 m. Genocidas ir rezistencija, 2004,
nr. 2 (16), 124–144.10 Pacevičius A. Lietuvos egodokumentinio
paveldo samprata ir tyrimų kryptys. Egodokumentai ir privati
Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje. Vilnius: Vilniaus universiteto
leidykla, 2013, 114.
-
MINDAUGAS BALKUS
198
Vyriausybės nutarimais bei nurodymais“11. Minėtas paragrafas
byloja apie draugi-jos priklausomybę nuo partinės ir valstybinės
valdžios politikos. Sovietų Sąjungoje visuomeninės iniciatyvos
sfera buvo itin priklausoma nuo sovietinės valdžios, kuri stengėsi
visiškai kontroliuoti bet kokias visuomeninės veiklos formas.
Pirmasis ir pagrindinis LSSR kraštotyros draugijos tikslas ir
uždavinys suformuluotas taip: „įvairiapusišku kraštotyros darbu
prisidėti prie TSKP [Tarybų Sąjungos Komu-nistų Partijos – M. B.]
Programos ir nutarimų įgyvendinimo, naujo komunistinės visuomenės
žmogaus sąmonės formavimo, prie spartesnio komunistinės visuome-nės
sukūrimo“12. LSSR kraštotyros draugija savo veiklos tikslus turėjo
orientuoti pagal sovietinės valdžios nutarimus, tokiu būdu neva
rodyti, jog visuomenė savo iniciatyvomis (šiuo atveju kraštotyra)
remia sovietinės valdžios politiką.
1981 m. LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pirminės
organi-zacijos nuostatuose minima, jog kaupdama, tirdama ir
vertindama „visuomenės raidos faktus, praeities kultūros palikimą“
ji turėjo vadovautis marksistine-leninine metodologija13. Draugijos
vykdytas atsiminimų rinkimas ir surinktos medžiagos interpretavimas
turėjo būti paremtas sovietine ideologija.
Kaip numatė LSSR kraštotyros draugijos įstatai, kraštotyrininkai
turėjo rinkti Antrojo pasaulinio karo (tuomet vadinto Didžiuoju
Tėvynės karu) veteranų atsi-minimus14. Jų rinkimas laikytinas tam
tikro dėmesio ir pagarbos atidavimu vetera-nams, taip pat renkant
atsiminimus (juos paprastai rinkdavo moksleiviai bei stu-dentai)
tarp jaunimo buvo formuojama ir palaikoma šio karo istorinė
atmintis, kuri pirmiausia reiškėsi Sovietų Sąjungos kaip „fašizmo
nugalėtojos“ aukštinimu. Pasak filosofės Nerijos Putinaitės,
„nepaisant tragiškų aukų Raudonosios armijos pergalė jame
[Antrajame pasauliniame kare – M. B.] suvokta pirmiausia kaip
isto-rinio determinizmo pasekmė. Pergalė „Didžiajame tėvynės kare“,
žinoma, buvo tarybinės liaudies ir Vado pergalė, tačiau ji buvo
lemta bendros istorinės tėkmės, kurios tikslas suvokiamas kaip
visuotinės revoliucijos pasaulinė pergalė.“15
Kaip nurodyta LSSR kraštotyros draugijos įstatuose,
kraštotyrinių būrelių nariai turėjo „rinkti medžiagą apie įmonių,
gamyklų, fabrikų, kolūkių, tarybinių ūkių, mokyklų, technikumų ir
kitų gamybinių, mokslo, kultūros-švietimo įstaigų bei organizacijų
istoriją, rašyti jų metraščius“16. Pasak istoriko Viliaus
Ivanausko, sovietmečiu reiškėsi „darbo ideologija“, kuri darbą
iškėlė kaip vieną pagrindinių
11 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I
suvažiavimo nutarimas. Vilnius, 1964, 3–4.12 Ten pat, 14–15.13
Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Pirminės
organizacijos nuostatai. Vilnius, 1981, 7.14 Lietuvos TSR
kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo
nutarimas, 3–4.15 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir
pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 60.16 Lietuvos TSR kraštotyros
draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas,
15–16.
-
199
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
vertybių, skelbė, kad kiekvienas asmuo turi teisę į darbą ir
darbuotojai yra savo darbo šeimininkai“17. Įvairių gamyklų bei
fabrikų darbininkų atsiminimai soviet- mečiu buvo itin aktualūs
ideologiškai. Juose turėjo atsispindėti darbininkų refleksi-jos
apie „tarybinio gyvenimo“ pažangą, neva gerėjančias darbininkų
darbo ir gyve-nimo sąlygas.
Sovietmečiu paplitusi antireliginė arba ateistinė propaganda (ji
laikytina sovieti-nės ideologijos sudėtine dalimi) turėjo
atsispindėti ir kraštotyrinėje veikloje. Pagal Kraštotyros
draugijos įstatus draugija turėjo „rinkti ir propaguoti ateistinę
ir anti-religinę medžiagą, parodančią reakcinį bažnyčios ir
dvasininkijos vaidmenį istorijos eigoje. Ugdyti žmonėse laisvą nuo
prietarų mokslinę materialistinę pasaulėžiūrą.“18
Kaip rodo aptarti dokumentai, LSSR kraštotyros draugija buvo
itin priklausoma nuo sovietinės valdžios. Ji turėjo realizuoti „iš
viršaus“ nuleistus jos potvarkius bei nutarimus. Interpretuodama
kraštotyrinių ekspedicijų metu surinktus duomenis turėjo remtis
sovietine ideologija. Draugijai buvo pavesta rinkti tokią medžiagą,
kuri pateisintų socialistinę santvarką ir atspindėtų pagal
sovietinę ideologiją for-muojamą praeities vaizdinį.
SOVIETINĖS IDEOLOGIJOS RAIŠKA SOVIETMEČIU SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
Dauguma straipsnyje nagrinėjamų atsiminimų buvo surinkti pagal
anketų klausi-mus. Kitaip sakant, šie atsiminimai yra struktūruoto
interviu rezultatas. Iš anksto numatyti klausimai, nors ir suteikia
atsiminimams tam tikro planingumo, tačiau pateikėją įspraudžia į
tam tikrus „rėmus“. Iš klausimų formuluočių nuovokus res-pondentas
gali numanyti, kokių atsakymų tikimasi.
Dauguma nagrinėjamų Antrojo pasaulinio karo veteranų atsiminimų
yra gana glausti ir konkretūs. Tai veikiausiai nulėmė anketos
klausimų, pagal kuriuos vetera-nai buvo apklausiami, pobūdis.
Respondentų buvo klausiama, ar jie buvo Sovietų Sąjungos Komunistų
Partijos (toliau – SSKP) nariai (nuo kada), ką veikė iki 1941 m.
vasaros, ar tuomet turėjo kokią nors specialybę, ar 1941 m. birželį
buvo evakuoti iš Lietuvos, jeigu taip, kur apsistojo Sovietų
Sąjungos gilumoje, ar jiems teko daly-vauti renkamuose valdžios
organuose, į kokius karinius veiksmus buvo įtraukti, ar karo metais
skaitė lietuvišką spaudą bei klausė radijo laidų, kokius
apdovanoji-mus buvo gavę, prašyta papasakoti labiausiai atmintin
įstrigusius epizodus iš karo
17 Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje
sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.), 80.
18 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I
suvažiavimo nutarimas, 14–15.
-
MINDAUGAS BALKUS
200
laikų. Pagal minėtus anketinius klausimus atsiminimuose
daugiausia išdėstyta faktografinė informacija apie veteranų
biografiją ir jų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais. Daugelis
pateikėjų papasakojo bent po vieną jiems atmintin įstrigusį įvykį
iš karo laikų, išryškindami žūtbūtinę kovą su „fašistais“
(hitlerinės Vokietijos kariuomene).
Nors anketiniai klausimai tiesiogiai neklausė apie istorinių
įvykių (pvz., apie 1940 m. Lietuvos sovietinę okupaciją, kuri
sovietmečiu laikyta „Tarybų valdžios atkūrimu“) vertinimus, tačiau
Antrojo pasaulinio karo dalyvių atsiminimuose tam tikri vertinimai
neretai įžvelgiami. Antai karo veteranas Jonas Barutis minėjo:
Už komunistinę veiklą buvau persekiojamas ir apie du metus
ištremtas Varnių koncen-tracijos stovykloje. Tik atkūrus Tarybų
valdžią Lietuvoje, pasijutau žmogumi. Iš pirmųjų dienų Tarybinės
santvarkos atkūrimo aktyviai įsijungiau į politinį-visuomeninį
darbą.19
Apie 1940 m. vasaros įvykius karo veteranas Mečislovas
Filipavičius rašė:
1940 m. birželio mėn. 15 d. buvo atkurta tarybų valdžia
Lietuvoje. Nors mes kariai tomis dienomis buvome už storų
kareivinių sienų ir aukštų kareivinių teritorijų tvorų, bet
Lietuvos liaudies džiaugsmas pasiekė ir mus karius, ir mes kartu su
liaudimi džiau-gėmės. 1940 m. liepos 9 d. mane ir to paties šaukimo
karius paleido iš kariuomenės į atsargą. Tomis dienomis ir mieste,
ir kaime vyravo neapsakomas džiaugsmas, didelis politinis ir
gamybinis pakilimas, liaudis džiaugėsi darbo žmonių valdžia,
naujuoju gyvenimu.20
Absoliuti dauguma apklaustų Antrojo pasaulinio karo veteranų
buvo Komu-nistų partijos nariai, todėl sovietinės ideologijos
raiška jų atsiminimuose sietina su tikru ar tariamu lojalumu
partijai.
Nagrinėjami fabrikų bei gamyklų darbininkų atsiminimai taip pat
yra gana lakoniški ir faktografiški. Juose vidinių išgyvenimų,
refleksijų apie praeities patirtis ganėtinai nedaug. Tai vėlgi
veikiausiai lėmė, jog atsiminimai buvo renkami pagal anketinius
klausimus. Juose respondentų buvo klausiama, ar buvo SSKP nariai
(nuo kada), kada pradėjo dirbti įmonėje, kokį išsilavinimą turėjo,
kodėl pradėjo dirbti toje įmonėje, kokią produkciją gamino, prašyta
aptarti žymiausius pasieki-mus darbe, gautus apdovanojimus, taip
pat klausta, kokie sunkumai buvo darbe, kur ir ką dirbo Antrojo
pasaulinio karo metais, kiek žmonių paruošė darbui įmonėje, prašyta
apibūdinti darbo bei gyvenimo sąlygas ir kt.21 Darbininkai savo
19 Barutis J. Trumpas gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir
save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II
dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, lapai
nenumeruoti.
20 Filipavičius M. Gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir
save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II
dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, lapai
nenumeruoti.
21 Anketa Darbo veteranų prisiminimams užrašyti, „Garbės ženklo“
ordino baldų gamybinio susivienijimo „Kau-no baldai“ darbo veteranų
prisiminimai. Ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengėjas A.
Noruševičius. Rankraš-tis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos
skaitykla, inv. nr. C 8193, l. 15–16.
-
201
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
atsiminimuose trumpai apžvelgdavo darbą tam tikroje gamykloje,
neretai pažy-mėdavo takoskyrą tarp Nepriklausomos Lietuvos
(1918–1940 m.) (atsiminimuose dažnai įvardijama „buržuazinės
valdžios“ laikotarpiu) ir sovietinės valdžios metų (1940–1941,
1944–1990 m.). Kartais darbininkų atsiminimuose paminėtos
tar-pukariu esą buvusios sunkios darbo sąlygos, ilgos darbo
valandos, menkas darbo užmokestis ir kt. Visa tai priešinama
sovietmečiu esą pagerėjusioms darbo sąlygoms, darbininkams
suteiktoms platesnėms socialinėms garantijoms, išaugusiam darbo
našumui ir kt.22 Kai kurie darbininkai su patosu, primenančiu
sovietinės spau-dos retoriką, pasakojo apie socialistinių švenčių
minėjimus. Antai Gintautas Kuras prisiminė, jog Radijo gamyklos
darbininkai pakiliai nusiteikę kiekvienais metais švęsdavo Gegužės
1-ąją, dalyvaudavo šventinėje demonstracijoje23. Sovietmečiu
darbininkų socialinis sluoksnis (tuomet vadintas „darbininkijos
klasė“, „proletaria-tas“) buvo itin sureikšminamas, o per Gegužės
1-osios šventę darbininkai paprastai sulaukdavo daug dėmesio. Tai
kai kuriems darbininkams, nejautusiems sovietinio gyvenimo
prieštaravimų, iš tikrųjų galėjo sukelti pozityvias emocijas.
Kai kuriuose darbininkų atsiminimuose galima rasti ganėtinai
atvirų praeities išgyvenimų refleksijų, kuriose sovietinė
ideologija bemaž nejuntama. Antai apie 1940 m. vasaros įvykius
Antanas Kazlauskas prisiminė:
Pirmieji įspūdžiai buvo labai prieštaringi, nesuprantami,
gyvenimiškai neįprasti. Viena, ką supratau, kad tai yra naujos
epochos pradžia. Į vietinius valdžios organus iškilo mano pažįstami
iš to paties Darbo rūmų klubo. Deja, dalis jų nepateisino savęs.
Išryškėjo jų asmenybės trumparegiškumas, kas sukėlė gyventojų tarpe
nepasitikėjimą ir tarybinės santvarkos autoriteto pažeminimą. Mano
tuometiniu galvojimu – buvo daroma didelė klaida – per daug
greitais tempais, per daug griežtais ir pernelyg aštriais
propagandiniais metodais buvo kritikuojama senoji ir giriama
naujoji santvarka. Ne visų (o taip pat ir mano) protai suspėjo
persiorientuoti į tą staigų pasikeitimą.24
Šis atsiminimų fragmentas rodo gana autentišką refleksiją apie
praeities įvykius. Jame galima rasti netgi kritiško požiūrio į
sovietizacijos procesą, kuris, kaip tuomet respondento manyta,
vykdytas pernelyg greitai ir forsuotai.
Kitas straipsnyje aptariamas atsiminimų masyvas – ateistų
atsiminimai. Juose pateikėjai pasakojo, kaip formavosi jų
materialistinė pasaulėžiūra, nyko tikėji-mas Dievu. Žvelgiant iš
šiame straipsnyje aptariamų atsiminimų visumos, ateistų
22 Kauno elektromechaninės gamyklos „Elektra“ kovų ir darbo
veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas
istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978,
KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194, l. 38–39.
23 Kauno radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. Rankraštis.
Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8206, l.
32.
24 Kauno elektromechaninės gamyklos „Elektra“ kovų ir darbo
veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas
istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978,
KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194, l. 96.
-
MINDAUGAS BALKUS
202
atsiminimai laikytini bene „tikriausiais“ egodokumentais dėl to,
kad juose ganėti-nai gerai išreikštas pateikėjų vidinis pasaulis,
jų jausenos, bandymai pasekti savo pačių pasaulėžiūrinę kaitą,
jiems formuojantis kaip ateistams. Atsiminimuose neretai
atsiskleidžia pateikėjų vaikystėje besiformavęs religijos
suvokimas, vėliau atsiradusios abejonės tikėjimu, kurios dar vėliau
nuvedė į visišką ateizmą. Antai pedagogas Vincas Petronis savo
ateistinės pasaulėžiūros tapsmą siejo su evoliucijos teorijos
studijomis:
Skaitymas Č. Darvino veikalų, kurie ryškiai nušvietė gyvų
organizmų ir žmogaus kilmę, jų evoliuciją, sudarė mano sąmonėje
nepaprastai svarias prielaidas religiniams įvaizdžiams nykti ir
naujai – materialistinei pasaulėžiūrai susidaryti.25
Mokytojos M. Rapalienės ateistinę laikyseną paskatino
dramatiškos Antrojo pasaulinio karo patirtys:
viską naikinantis karas, išvejami fašistai, sugriovimai,
gaisrai, žudynės. Štai ką nešė žmonės su šūkiais ant diržų „Dievas
su mumis“ [Trečiojo reicho (vermachto) armijos kariai dėvėjo diržus
su užrašu „Gott mit Uns“! – M. B.]. Kur jis? Pergalė. Baisios
poka-rinės žudynės.26
Ateistų atsiminimuose išreikštos antireliginės nuostatos
daugeliu atvejų gali būti laikomos autentiška minties raiška, nes
savęs tapatinimas su ateizmu veikiau-siai vyko laisvu apsisprendimu
(žinoma, sovietinė valdžia ateizmą propagavo ir palaikė).
Aptarti atsiminimai savo tematika ir turiniu iš esmės atitinka
LSSR kraštotyros draugijos įstatuose išsikeltus tikslus ir
uždavinius bei juose nužymėtas ideologines draugijos veiklos
gaires. Atsiminimuose bemaž visada būdavo teigiamai vertinama
sovietinė Lietuva, išryškinama tikra ar tariama sovietinės
santvarkos metais pasiekta pažanga ir kt. Verta pastebėti, jog
daugelis atsiminimų autorių buvo sovietinėje santvarkoje angažuoti
žmonės (SSKP nariai; gavę sovietinių apdovanojimų; soviet- mečiu
padarę karjerą ir pan.).
ATSIMINIMŲ AUTORIŲ PADĖTIS SOVIETMEČIU: PRISITAIKYMO RAIŠKOS
Atsiminimai iš esmės yra itin subjektyvūs, nes vienus dalykus
žmogus nori pri-siminti ir gali apie juos papasakoti kitiems, o
kiti dalykai yra sąmoningai nustu-miami į užmarštį ir niekada
nekeliami viešumon. Anot publicisto Vytauto Rubavi-čiaus,
„prisiminimas visada susijęs su tapatumo kūrimu bei įtvirtinimu,
bendresnių
25 Ateistų atsiminimai. Rankraštis, [s. n.], 1978, KAVB
Kaunistikos skaitykla, l. 25.26 Ten pat, l. 51.
-
203
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
istorijos prasmių bei vertinimų kūrimu.“27 Atsiminimai gali būti
laikomi tam tikra tapatybės išraiška, formuojama gyvenimo patirtis
siejant su tam tikra žmogaus ver-tybine (moraline) pozicija.
Vertinant atsiminimų, kuriuose reiškiama sovietinė ideologija,
autoriaus pozi-ciją, reikia turėti omenyje dvi galimybes: arba
autorius idėjiškai pritarė sovietinei santvarkai, arba jis
sovietinio režimo atžvilgiu užėmė konformistinę poziciją siek-damas
prisitaikyti prie sovietinės sistemos diktuojamos ideologijos.
Pasiremiant istoriku Valdemaru Klumbiu, prisitaikymas gali būti
apibūdinamas kaip elgesys, kada „veikiant viešumoje ir privačiame
gyvenime perimamos svetimos vertybės, įsitikinimai ir elgesio
normos, veikiama pagal jas, o ne pagal savo tikruosius
įsiti-kinimus“28. Filosofės Putinaitės teigimu, „visai nebūtina
prisitaikymo sovietmečiu traktuoti kaip sąmoningo vertybių priėmimo
ir ištikimybės oficialiai skelbiamiems idealams. Tos „vertybės“ ir
idealai neretai prieštaraudavo sveikam protui ir jomis toli gražu
ne kiekvienas „tikėjo“ kaip tikromis tiesomis.“29 Numanu, jog
sovietme-čiu visuomenėje vykęs prisitaikymas daugeliu atvejų gali
būti siejamas su pasyviu „pasidavimu“ sovietinei sistemai, siekiant
išgyventi ir išvengti represijų. Politolo-gas Aleksandras Štromas
skyrė „pilnutinį konformizmą“ bei „konservacionizmą (dalinį
konformizmą)“. „Pilnutiniu konformizmu“ jis laikė visišką
rezignaciją prieš sovietinę sistemą, visišką atsidavimą ir
tarnavimą jai dėl asmeninės gerovės pa- skatų. Anot jo, dauguma
Lietuvos gyventojų sovietmečiu daugiau ar mažiau laikėsi
konservacinio požiūrio, kuris reiškė nuostatą gyventi ir dirbti
sovietinėje sistemoje laukiant, kol atsiras galimybės išsikovoti
politinę šalies nepriklausomybę. Pasak Štromo, konservacine
nuostata sovietmečiu buvo paremtas siekis išsaugoti tautiš-kumą,
kelti Lietuvos materialinę bei dvasinę gerovę30.
Sovietinei santvarkai idėjiškai pritarusio žmogaus atsiminimuose
esanti sovie-tinės ideologijos raiška rodo jo autentišką vertybinę
poziciją, o autoriaus konfor-misto atsiminimuose esanti sovietinė
frazeologija gali būti interpretuojama kaip tam tikri
„teiginiai-priedanga“, neišreiškiantys tikrosios autoriaus
pozicijos, tačiau atspindintys jo siekį „maskuotis ir neišsišokti“.
Anot Putinaitės, „sovietinis žmogus turėjo nuolat suvokti savo
veiksmų, minčių ir žodžių atitikimą sovietinei tvarkai
nepriklausomai nuo to, ar jis šią tvarką būtų norėjęs apeiti ar
likti jai ištikimas. Šia prasme jis buvo pats sau cenzorius. Jis
turėjo gebėti išaiškinti savo veiksmus ir min-tis pagal oficialiąją
„liniją“31. Tikėtina, jog kai kuriems nagrinėjamų atsiminimų
27 Rubavičius V. Neišgyvendinamas sovietmetis: atmintis,
prisiminimai ir politinė galia. Colloquia, 2007, nr. 18, 117.
28 Klumbys V. Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai
sovietmečiu. Daktaro disertacija. Vilnius, 2009, 7.29 Putinaitė N.
Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų
Lietuvoje, 22–23.30 Štromas A. Laisvės horizontai. Vilnius, Baltos
lankos, 2001, 245–250.31 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga:
prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 162.
-
MINDAUGAS BALKUS
204
autoriams „įsijungdavo vidinis cenzorius“, kuris neleisdavo
pasakyti to, kas sukeltų abejonę dėl „tarybinio piliečio“ lojalumo
ir pasitikėjimo „valdančiąja komunistų partija“ bei sovietine
sistema apskritai. Pažymėtina, jog dalyje aptariamų atsimi-nimų
pasakojama trečiuoju asmeniu, t. y. jie buvo užrašyti atsiminimų
rinkėjo. Šis veiksnys taip pat galėjo prisidėti prie respondentų
galimos savicenzūros. Žinoma, nereikia atmesti galimybės, jog dalis
pateikėjų galėjo ir kiek „pagražinti“, sureikš-minti savo praeities
darbus „Tarybinės Tėvynės labui“, norėdami „sublizgėti“
kraš-totyrininkų akyse.
LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą
sovietmečiu veikiau-siai reikėtų vertinti kaip tam tikrą
prisitaikymo prie sovietinės sistemos apraišką, siekiant turėti
galimybes vykdyti kraštotyrinę veiklą Lietuvoje. Ilgametis LSSR
paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narys, mokytojas Bronius
Šukys 1994 m. rašė:
Palyginti dar taip neseniai buvome priversti dėkoti komunistų
partijai už viską, net ir už kvėpavimą.32
Greta to pacitavo kelias sarkastiškas eilutes:
Прошло зима и стало лето – Спосибо Партии за это! [„Praėjo žiema
ir atėjo pavasa-ris – Ačiū Partijai už tai!“ – M. B.].33
Numanu, jog daliai šios draugijos narių sovietinė frazeologija
kraštotyros dar-buose tebuvo „sukąstais dantimis“ atiduota duoklė
nemėgstamai sovietinei sistemai už galimybę vykdyti kraštotyrinius
tyrimus.
IŠVADOS
LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įstatai numatė,
jog ši organizacija turėjo remtis Sovietų Sąjungos Komunistų
partijos bei Sovietų Sąjungos vyriau-sybės nutarimais bei
nurodymais. Kaupdama, tirdama ir vertindama kraštotyrinę medžiagą
draugija turėjo vadovautis marksistine-leninine metodologija.
Draugijos įstatuose buvo numatyta, jog kraštotyrininkai turėjo
rinkti medžiagą sovietinei ide-ologijai parankiomis temomis:
Antrojo pasaulinio karo (vadinto Didžiuoju Tėvy-nės karu) veteranų
atsiminimus, rinkti medžiagą apie gamyklų, fabrikų istoriją, kaupti
ir propaguoti ateistinę bei antireliginę medžiagą ir kt.
32 Šukys B. Mokytojo kraštotyrininko atsiminimai: Vilkijos
valstybinės gimnazijos ir mokytojų likimų epilogas. Rankraštis.
Kaunas, 1994, KAVB Kaunistikos skaitykla, l. 5–6.
33 Ten pat.
-
205
SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE
ATSIMINIMUOSE
XX a. 8–9 dešimtmečiais LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros
draugijos ini-ciatyva surinktuose atsiminimuose gausu sovietinės
ideologijos raiškos. Antrojo pasaulinio karo veteranų, gamyklų,
fabrikų darbininkų atsiminimuose dažnai išryškinta skirtis tarp
neva „išnaudotojiškos buržuazinės valdžios“ laikotarpio (iki 1940
m.) ir esą „darbo žmonėms palankios tarybinės santvarkos“, pabrėžta
ūkinė ir kultūrinė pažanga, neva vykusi Lietuvoje „tarybų valdžios
metais“. Ateistų atsi-minimuose akcentuotas „mokslinės“
materialistinės pasaulėžiūros pažangumas bei kritiškas požiūris
religijos atžvilgiu.
Motyvai, dėl kurių nagrinėjamuose atsiminimuose reiškiasi
sovietinė ideologija, gali būti interpretuojami keliariopai. Viena
vertus, sovietine ideologija galėjo būti paremta respondentų
autentiška (prosovietinė) vertybinė pozicija. Daugelis patei-kėjų
buvo sovietinėje santvarkoje angažuoti žmonės (SSKP nariai; gavę
sovietinių apdovanojimų; sovietmečiu padarę karjerą ir pan.). Kita
vertus, ideologinės frazeo-logijos buvimą atsiminimuose galėjo
lemti respondentų konformistinės nuostatos sovietinio režimo
atžvilgiu, siekis „neišsišokti“ ir išlaikyti formalų lojalumą
sovie-tinei valdžiai.
ŠALTINIAI
Ateistų atsiminimai. Rankraštis. [s. n.], 1978. KAVB Kaunistikos
skaitykla.Barutis J. Trumpas gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus
ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo ve-teranų prisiminimai. II
dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos
skaitykla.Filipavičius M. Gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir
save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo ve-teranų prisiminimai. II
dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla.Anketa
Darbo veteranų prisiminimams užrašyti. „Garbės ženklo“ ordino baldų
gamybinio susivie-nijimo „Kauno baldai“ darbo veteranų
prisimi-nimai. Ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengė-jas A.
Noruševičius. Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla,
inv. nr. C 8193, l. 15–16.
Kauno elektromechaninės gamyklos „Elektra“ kovų ir darbo
veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžia-ga). Ekspedicijos
vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis.
Kaunas, 1978. KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194.Kauno
radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. Rankraštis. Kaunas,
1978. KAVB Kaunistikos skai-tykla, inv. nr. C 8206.Lietuvos TSR
kraštotyros draugijos įstatai. Darbo pro-grama. I Suvažiavimo
nutarimas. Vilnius. 1964.Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir
kraštotyros draugija. Pirminės organizacijos nuostatai. Vilnius.
1981.Šukys B. Mokytojo kraštotyrininko atsiminimai: Vil-kijos
valstybinės gimnazijos ir mokytojų likimų epilo-gas. Rankraštis.
Kaunas, 1994. KAVB Kaunistikos skaitykla.
LITERATŪRA
Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biuro-kratinėje
sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.). Vilnius:
Lietuvos istorijos institu-to leidykla, 2011.Klumbys V. Lietuvos
kultūrinio elito elgsenos mode-liai sovietmečiu. Daktaro
disertacija. Vilnius, 2009.Pacevičius A. Lietuvos egodokumentinio
paveldo
samprata ir tyrimų kryptys. Egodokumentai ir pri-vati Lietuvos
erdvė XVI–XX amžiuje. Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla,
2013, 113–126.Politinės minties enciklopedija. Ats. red. D. Miller.
Vilnius: Mintis, 2005.Pukinskaitė J. Glavlitas Lietuvoje 1953–1964
m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 2 (16), 124–144.
-
MINDAUGAS BALKUS
206
Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir
pa-sipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai, 2007.Rubavičius
V. Neišgyvendinamas sovietmetis: at-mintis, prisiminimai ir
politinė galia. Colloquia, 2007, nr. 18, 116–130.Streikus A.
Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956–1989 m. Genocidas ir
rezistencija. 2004, nr. 1 (15), 43–67.
Štromas A. Laisvės horizontai. Vilnius: Baltos lankos,
2001.Vaiseta T. Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo soviet-mečio Lietuva
(1964–1984). Daktaro disertacija. Vilnius, 2012.Žigaras F.
Politologija: mokomoji knyga. Vilnius: Gimtinė, 2001.
Mindaugas Balkus
SOVIET IDEOLOGY IN MEMOIRS COLLECTED IN THE 1970s AND 1980s
SUMMARY. The article analyzes the memoirs collected by the
Society of Monument Pro-tection and Ethnography of the Lithuanian
SSR in the 8th and 9th decade of the 20th century, in which the
Soviet ideology is reflected. The legal framework of the Society of
Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR and its
guidelines for the collection of ethnographic materials are briefly
reviewed in this work. The relationship of the contents of the
memoirs with Soviet ideology is discussed. The article also tries
to pin down the possible motives for the occurrence of Soviet
ideological features in these memoirs.KEYWORDS: The Society of
Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR, memoirs,
Soviet era, ego documents, ideology.