8 klasės mokinių socialinių mokslų mokymosi pasiekimai ir ...nec.lt/failai/4733_8_klase_Socialiniai_2_sem..pdf · Mokymas/mokymasis Refleksija/pasiekimai pamokoje Klasėje:...

Mokymai vertinimo ekspertams 2 seminaras

Mokinio pasiekimų diagnostika. Kompetencijų ugdymas ir vertinimas

8 klasės mokinių socialinių mokslų mokymosi pasiekimai

ir jų vertinimas

2014 m. spalio 27-29 d.

Seminaro medžiagą rengė ir seminarą vedė:

Lektoriai:

Lina Kostiukovienė, dr. Benediktas Šetkus, Gražvydas Kaškelis,

Šarūnas Gerulaitis

Mokymų vadovė – dr. Viktorija Sičiūnienė

Nacionalinio egzaminų centro projektas „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ (kodas VP1-2.1-ŠMM-01-V-03-003)

Seminaro tikslas ir uždaviniai

• Tikslas:

Pagilinti supratimą apie mokinių bendrųjų ir dalykinių pasiekimų ugdymą ir vertinimą.

• Uždaviniai:

– Išsiaiškinti, kaip analizuojami standartizuotų testų rezultatai, pasidalinti jų panaudojimo, projektuojant tolesnį mokinių ugdymą, įžvalgomis;

– Pagilinti supratimą apie bendrųjų kompetencijų ugdymą/vertinimą;

– Aptarti kai kuriuos mąstymą skatinančius mokymo metodus, inicijuoti platesnį jų taikymą praktikoje.

PROFILIO SAMPRATA. TIES PENKTOS KLASĖS SLENKSČIU: PIRMINĖ MOKINIO DIAGNOSTIKA

I – II sesija

Mokinio, klasės, mokyklos profiliai: užduotys socialinių mokslų (istorijos, geografijos) mokytojams

Užduotis istorijos ir geografijos mokytojams

• Remiantis pateiktais 4 klasės profiliais (matematikos, skaitymo, rašymo) pateikti įžvalgas apie šios klasės mokinių pasiekimus bei pasirengimą mokytis istorijos ir geografijos 5, 6 klasėse

• Remiantis pateiktais N. mokyklos profiliais (8 klasė; matematikos, skaitymo, rašymo, istorijos) nusakyti šios mokyklos 8 klasės mokinių pasiekimus iš atskirų dalykų ir juos palyginti

• Pateikti įžvalgas, kam daugiau turėtų skirti dėmesio istorijos ir geografijos mokytojai, dirbantys N. mokyklos (kurios profiliai yra pateikti) 8 klasėse

Apibendrinimas socialinių mokslų (istorijos, geografijos) mokytojams.

Mokinio, klasės, mokyklos profiliai

• Kokios jūsų įžvalgos apie 4 klasės mokinių pasiekimus (matematika, skaitymas, rašymas) bei pasirengimą mokytis istorijos ir geografijos 5, 6 klasėse?

• Kokie visų N. mokyklos 8 klasės mokinių pasiekimai iš matematikos, skaitymo, rašymo, istorijos? Kokie pastebimi pasiekimai ir trūkumai?

• Kam daugiau turėtų skirti dėmesio istorijos ir geografijos mokytojai, dirbantys N. mokyklos (kurios profiliai yra pateikti) 8 klasėse?

DĖKOJU UŽ ATSAKYMUS

Lietuvių kalba (skaitymas, rašymas), 4 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje

programoje

Matematika, 4 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje

pagal turinio ir veiklos sritis

Mokinio ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis

Jums pateikta 4 klasės mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje pagal turinio ir veiklos sritis:

• lietuvių kalbos (skaitymo, rašymo)

• matematikos

Praktinė užduotis:

• Kokios turinio ir veiklos sritys yra išskirtos matematikos SP?

• Kurie mokinių teksto suvokimo aspektai ir rašymo vertinimo aspektai yra išskirti lietuvių kalbos SP?

• Kokią įtaką mokinio pasiekimai iš matematikos ir lietuvių kalbos (skaitymo, rašymo) gali turėti istorijos ir geografijos mokymo(si) rezultatams 5-6 klasėje?


4 klasės mokinio ST rezultatų pavyzdys 4 klasės mokiniai

• Tomas • Neringa • Elada • Andrius • Miglė • Erikas (1) • Erikas (2) Žr. priedas 1: Mokinio ST rezultatai ir jų

interpretavimas


Darbas grupėse:

• Kiekvieną grupę turi sudaryti 5-6 istorijos, geografijos mokytojai

• Kiekvienas mokytojas užrašo po vieną sakinį apie mokinio pasiekimus

• Perduodame grupėje mokinių pasiekimų profilį sėdinčiam iš dešinės: visi papildome mokinių profilius antru sakiniu – įžvalga

• Perduodame grupėje mokinių pasiekimų profilį sėdinčiam iš dešinės: visi papildome mokinių profilius trečiu sakiniu – įžvalga

• [...]

• Kiekvieno 4 klasės mokinio pasiekimai turi būti nusakyti 5-6 sakiniais, kuriuos jūs kiekvienas įžvelgėte, papildydami jau įvardytus pasiekimų rezultatus


Darbas grupėse:

• Aprašytus 4 klasės mokinių pasiekimus apibūdina 1 grupė



• [...]

• Kiekvienos grupės apibūdintus mokinio pasiekimus palyginame su kitų grupių pateiktomis mokinio rezultatų interpretacijomis

Apibendrinamoji diskusija:

• Ką manome apie pirminę 4 klasės mokinio diagnostiką?

• Kaip mums pavyko ją atlikti?

• Kiek mūsų įžvalgos sutampa ir kiek jos skirtingos? Kodėl?

Klasės ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis

Darbas grupėse:

Žr. priedas 2:

Standartizuotų testų taikymas mokyklose 2014 m.

Klasės profilis. 4 c klasė

• Palyginkite 4 c klasės mokinių pasiekimų lygius mokyklos ir šalies kontekste

• Ką rodo apibendrinti 4 c klasės mokinių rezultatai pagal testuojamų dalykų turinio ir kognityvinių gebėjimų sritis?

• Kokie 4 c klasės mokinių pasiekimai pagal lytį?

• Palyginkite 4 c klasės mokinių matematikos ir skaitymo pasiekimus pagal ST atskiras užduotis mokyklos ir šalies kontekste

TIES GIMNAZIJOS SLENKSČIU: PASIEKIMŲ ANALIZĖ IR PAŽANGOS PROJEKTAVIMAS

IV sesija

Lietuvių kalba (skaitymas, rašymas), 8 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje

programoje

Matematika, 8 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje

programoje pagal turinio ir veiklos sritis

Istorija, 8 klasė Mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje

pagal turinio ir veiklos sritis

8 klasės mokinių ST rezultatai ir jų interpretavimas: praktinė užduotis

Jums pateikta 8 klasės mokinių pasiekimų skirstymas Standartizuotoje programoje pagal turinio ir veiklos sritis:

• lietuvių kalbos (skaitymo, rašymo)

• matematikos

• istorijos

Praktinė užduotis:

• Susipažinti su aštuonių (patenkinamo, pagrindinio, aukštesniojo lygio) 8 klasės mokinių pasiekimų profiliais

• Susipažinti su visos 8 klasės mokinių pasiekimais iš istorijos, matematikos, lietuvių kalbos (skaitymas, rašymas)


8 klasės mokinio ST rezultatų pavyzdys 8 klasės mokiniai

• Pirmas (žr. puslapio nr.)

• Antras

• Trečias

• Ketvirtas

• Penktas

• Šeštas

• Septintas

• Aštuntas

Žr. priedas 3:

8 klasės mokinių ST rezultatai


Darbas grupėse:

• Sudaromos keturios grupės. Kiekvieną grupę sudaro atskiro dalyko 6 mokytojai:

socialinių mokslų (istorijos, geografijos)

matematikos

lietuvių kalbos

gamtos mokslų (fizikos, biologijos, chemijos)

• Kiekviena grupė analizuoja savo dalyko – matematikos, lietuvių kalbos, istorijos 8 klasės aštuonių mokinių ST rezultatus (mokinių profiliai ir klasės profilis)


Darbas grupėse:

• Iš skirtingų dalykų mokytojų sudaromos mišrios grupės: kiekvienoje grupėje – socialinių mokslų mokytojai, gamtos mokslų mokytojai, matematikos bei lietuvių kalbos mokytojai

• Grupėje kiekvieno dalyko mokytojas supažindina kitų dalykų mokytojus su 8 klasės aštuonių mokinių pasiekimų rezultatais

• Vyksta diskusija kiekvienoje grupėje

Apibendrinamoji diskusija su visomis grupėmis:

• Ką manome apie 8 klasės mokinių diagnostiką?

• Kaip pavyko analizę atlikti skirtingų dalykų mokytojams?

• Kiek mūsų įžvalgos sutampa ir kiek jos skirtingos? Kodėl?

• Kas lieka neaišku? Ką reikėtų sužinoti, tobulinti?

STANDARTIZUOTO TESTO SKAITINIŲ CHARAKTERISTIKŲ IR VERTINIMO INSTRUKCIJOS INTERPRETAVIMAS

V sesija

Darbas dalykų grupėse

Standartizuoto testo skaitinių charakteristikų

ir vertinimo instrukcijos interpretavimas

Tikslai:

• Gebėti nustatyti mokinio esamą lygį,

mokymosi sunkumus konkrečioje veiklos ir

kognityvinių gebėjimų srityje, analizuojant

konkretaus mokinio standartizuoto testo

užduotis.

• Pateikti pavyzdžių, kaip galima būtų padėti

mokiniui pagerinti jo mokymosi rezultatus.

Pateikiamas vieno 2013 metų 8 klasės mokinio atliktas standartizuoto

testo pavyzdys, vertinimo instrukcija, kita papildoma medžiaga.

Seminaro dalyviams reikia peržiūrėti užduotis ir į pateiktą lentelę

pažymėti užduočių numerius, kurių analizuojamas mokinys neatliko

arba atliko klaidingai.

Aptariame savo rezultatus grupėse, pristatome grupės nuomonę.

Palyginame visų grupių nuomones, analizuojame su kokiais sunkumais

susidūrė mokinys, diskutuojame kaip galėtume pagerinti mokinio

rezultatus.

Grupių pristatymai, apibendrinimas.

MOKINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS. FILMUOTOS MEDŽIAGOS PERŽIŪRA IR APTARIMAS

VII sesija

Seminaro tikslas ir uždaviniai

• Tikslas:

Pagilinti supratimą apie mokinių bendrųjų ir dalykinių pasiekimų ugdymą ir vertinimą.

• Uždaviniai:

– Išsiaiškinti, kaip analizuojami standartizuotų testų rezultatai, pasidalinti jų panaudojimo, projektuojant tolesnį mokinių ugdymą, įžvalgomis;

– Pagilinti supratimą apie bendrųjų kompetencijų ugdymą/vertinimą;

– Aptarti kai kuriuos mąstymą skatinančius mokymo metodus, inicijuoti platesnį jų taikymą praktikoje.

Kad mums sektųsi:

• Bendradarbiausime: (atliksime užduotis kiekvienas,

tarsimės, priimsime sprendimus, pristatysime, aptarsime, vertinsime ir įsivertinsime ...);

• Laikysimės reglamento;

• Išsakysime mintis, idėjas ...

• Girdėsime kitus ...

Užduotys seminaro veiklų refleksijai

ŽNS plius

(žinau, noriu sužinoti, sužinojau) -

aptariam po kiekvienos veiklos

Priedas 4 (pildom kiekvienas, aptariam grupėje,

susitarimus žymime bendram lape)

Pagal: Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 73 – 74

(Buehl, 1995, pagal Ogle 1986)

Užduotis seminaro veiklų refleksijai

Komiksas (dienos veiklų refleksijai)

Kurdami komiksą apie savo mokymosi patirtį galėsite pasinaudoti žodžių junginiais:

Žinojau, kad ... Aš maniau ...

Gerokai nustebau ... Supratau, kad ...

Pasisektų, jei ... Būtų galima ...

Susimąsčiau... Jaučiausi kaip ...

Šiuolaikinis ugdymas

,, ... Svarbiausia dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą mokymąsi, suteikiant mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų ...”

Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui.

Projektas “Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas” psl. 8, Vilnius, 2012

.

.

Pamokos struktūra

Įžanga Mokymas/mokymasis Refleksija/pasiekimai

pamokoje Klasėje: ... Skirtinga motyvacija. Skirtingi mokymosi stiliai. Skirtingi pasiekimų lygiai. ... Kaip sudaryti galimybę kiekvienam siekti pažangos ?

Pagrindiniai į kompetencijas orientuoto mokymosi bruožai

• Mokymasis yra aktyvus kuriamasis procesas...

• Mokymasis yra sukauptų žinių ir gebėjimų siejimas...

• Mokymasis yra bendradarbiavimas...

• Mokymasis turi tikslą...

• Mokymasis yra savitvarka...

• Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėm... (Pagal Sahlberg, 2004)

Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas “Pagrindinio ugdymo pirmo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas” psl. 21 – 22, Vilnius ,2012

ŽNS

Kompetencijos ir mokymas(is) šiandien

• Pildom kiekvienas

• Pasitariam grupėse

• Aptariam visi

Pagal: Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 73 – 74 (Buehl, 1995, pagal Ogle 1986)

Užduotis

• Prisiminkime bendrųjų kompetencijų požymius.

• Stebėdami pamokos fragmentą

,,Durstinio taikymas lietuvių kalbos pamokoje” http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/pamoka/,

naudodami raktinius žodžius, užpildykite lentelę (Priedas 5. Darbo lapas. Filmuotos medžiagos peržiūra ir aptarimas.) ,

bendrųjų kompetencijų ugdymą(si) iliustruojančiais pavyzdžiais.

http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/kompetenciju-ugdymo-praktika/pamoka/







Užduoties aptarimas

• Bendrųjų kompetencijų ugdymą(si) iliustruojančius pavyzdžius aptariame grupėse.

• Kiekviena grupė pristato vienos iš bendrųjų kompetencijų ugdymą(si) iliustruojančius pavyzdžius, kiti papildo ...

ŽNS




• Aptariam visi

Pagal: Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 73 – 74 (Buehl, 1995, pagal Ogle 1986)

KOMPETENCIJOMS UGDYTI/VERTINTI PRITAIKYTŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO LABORATORIJA

VIII sesija

Kokį mokinį norime matyti?

Užduotis

• Nupiešti mokinį, baigusį 8 klasę – ir pasitarus grupėje surašyti, kokių savybių, jūsų manymu, jis turėtų turėti (10 min.)

• Savo mokiniui nupiešti širdį, smegenis, pirštinę ir prie jų nuvesti surašytas savybes (8-10 min.)

• Žalia spalva apibraukti tas savybes, kurios gerai ugdomos mokykloje, raudona – kurios nepakankamai gerai ugdomos (iki 2-3 min.)

Mokantis bendrauti

Pasitikintis savimi

Nebijantis rizikuoti

Trokštantis žinių

Savarankiškas

Atkaklus Kūrybingas

Išsilavinęs, raštingas

Iniciatyvus

Kritiškas

Smalsus Gabus

Lankstus Doras

Rūpestingas

Atsakingas

Sveikas Orus

Mokytojo profesijos kompetencija (1)

Mokytojo profesijos kompetencijos apima:

bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.

Pagal: Mokytojo profesijos kompetencijos aprašą, 2007

Mokytojo profesijos kompetencija (2)

Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-se) kultūroje(-se) Profesinės kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą Specialiosios kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje

Pagal Mokytojo profesijos kompetencijos aprašą, 2007

Mokykla turėtų siekti, kad jaunas žmogus:

• gebėtų nuolat mokytis naujų dalykų ir įgytas žinias pritaikyti praktiškai

• būtų iniciatyvus, kūrybingas ir išradingas

• gebėtų spręsti problemas ir bendradarbiauti

• turėtų bendruomeniškumo ir pilietiškumo jausmą

• gebėtų prisiimti asmeninę ir kolektyvinę atsakomybę, nebijotų rizikuoti, pasitikėtų savo jėgomis siekdamas pozityvių tikslų, mokytųsi iš nesėkmių

• jaustų pagarbą kitų kultūrų, religijų ir įsitikinimų žmonėms (A. Hargreaves, 2008, p. 35–39; 66)

Kompetencijos skirtingose šalyse įvardijamos skirtingomis sąvokomis:

• Škotijoje kompetencijos vadinamos esminiais gebėjimais (core skills) • Anglijoje – svarbiausiais gebėjimais (key skills) • JAV – išmanymu (know-how) • Europos Sąjungoje ir Australijoje – svarbiausiomis kompetencijomis

(key competencies) • Naujojoje Zelandijoje – esminiais gebėjimais (essential skills)

Visais atvejais kompetencija jungia individo gebėjimus, dalykines žinias, įgūdžius, mokėjimus, valios pastangas ir vertybines nuostatas, kas suteikia galimybę efektyviai savarankiškai mokytis (dirbti) ir įžvelgti savo veiklos prasmę, spręsti problemas ir įvairiais būdais siekti užsibrėžtų tikslų, t. y. planuoti, organizuoti ir kontroliuoti savo veiklą“ (A. Girdzijauskas, 2009).

Pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo esminėms kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos, 2012

Sąvoka kompetencijos vartojama ir pagrindiniuose Lietuvos švietimo dokumentuose:

• Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatuose (2002), Švietimo įstatyme (2011)

• Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose (2008), Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (2011)

• Švietimo įstatyme (2011) kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma

Kompetencijos samprata Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose


Bendrųjų kompetencijų palyginimas



Kompetencijos elementų integralumas

Antrasis

pasaulinis

karas

Romėnai

Medžiagų savybės

Alpinės

pievos

Magnetizmas

Įvardžių skyriai

Atjauta

Kūrybingumas

Gebėjimas prisitaikyti

Socialiniai

gebėjimai

Verslumas

Gebėjimas mokytis

Socialinės kompetencijos struktūra

Pagal: Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programas, 2008

Ko mokome?


Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymosi

galimybės



Komunikavimo kompetencijos ugdymosi galimybės


Pažinimo kompetencijos ugdymosi galimybės


Socialinės kompetencijos ugdymosi galimybės



Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos ugdymosi galimybės


Asmeninės kompetencijos ugdymosi galimybės


Bendrųjų programų ledkalnis

nuostatos,

motyvacija

mokymosi stiliai, intelektas,

gabumai

mokymosi

strategijos

mokymosi

strategijos

mokymosi procesas

BENDROSIOS

KPMPETENCIJOS

Kieta olos logika

Jam svarbus žodis „yra”

Vandens logikos tėkmė

Jam svarbus žodis „link”

Užduotis

Dirbant porose ir nagrinėjant istorijos bei geografijos užduotis, surasti kompetencijos elementų 2–3 raiškos požymius, t. y. konkrečių pavyzdžių, rodančių, kad užduotis ugdo x kompetenciją (10 min.)

Atliktą užduotį pristatyti (10 min.)

Kompetencijoms ugdyti / vertinti pritaikytų užduočių kūrimo laboratorija

Užduočių kūrimo laboratorija

.

Užduotys vertinimui

Užduotys mokymuisi

Ugdymo turinys

Informacija, šaltiniai

Metodai, struktūros

Formatai, sunkumas, kognityviniai gebėjimai, ...

Ugdome

Vertinimas padedantis mokytis (tai kas skirta mokymuisi - ne visada vertinama pažymiu ...)

Bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos


Naudodamiesi:

patirtimi, įgytomis žiniomis,

Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinėmis rekomendacijomis (Projektas Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių

kompetencijų ugdymas http://mokomes5-8.ugdome.lt/index.php/leidiniai.)

Bendrųjų kompetencijų pažangos stebėjimo žingsnių lentele (Projektas Pagrindinio ugdymo

pirmojo koncentro (5-8kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Kompetencijų ugdymas. Metodinė madžiaga. Vilnius 2010.

http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/Kompetenciju_ugdymas_metodine_medziaga.pdf)

padaloma medžiaga (priedas 10)

raskite, bendradarbiaujančiose grupėse aptarkite ir argumentuodami pristatykite po vieną užduotį, pritaikytą kompetencijoms ugdyti/vertinti.

Pristatomų užduočių aptarimas.

http://mokomes5-8.ugdome.lt/index.php/leidiniai



http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/Kompetenciju_ugdymas_metodine_medziaga.pdf





Remdamiesi savo patirtimi, žiniomis, padaloma medžiaga (priedai 6, 7, 8, 9, 10), naudodami Durstinį,

sukursime užduotis, pritaikytas, kompetencijų ugdymui(si) / (įsi)vertinimui.

Durstinio aprašymas: - Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn , Mokymasis bendradarbiaujant, garnelis Vilnius 2000, psl. 225 - Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004 psl. 71

Durstinys

- Bendradarbiaujančiose (namų) grupėse (ne mažiau, kaip po 6) kiekvienas dalyvis gauna tas pačias (po vieną) istorijos ir (po vieną) geografijos vadovėlių 8 klasei temas (priedas 10) , bet skirtingų kompetencijų ugdymo galimybių aprašus (priedas 9), pagal: Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos. http://mokomes5-

8.ugdome.lt/index.php/leidiniai.

- Ekspertų grupėse (pagal bendrąsias kompetencijas) aptariam idėjas, kuriam užduotis, pritaikytas ugdyti /vertinti vieną iš bendrųjų kompetencijų (Priedai 6, 7, 8, 9, 10).

- Ekspertai, grįžę į bendradarbiaujančias (namų) grupes, pristato užduotis savo kolegoms, fiksuoja komentarus, pasiūlymus ...

REFLEKSIJA. KOMPETENCIJOMS UGDYTI/VERTINTI PRITAIKYTŲ UŽDUOČIŲ KŪRIMO LABORATORIJA (TĘSINYS)

IX sesija


Šešios bendradarbiaujančios grupės pasidalina sukurtas užduotis ir joms skirtus komentarus, pastabas ...

Analizuoja komentarus, pasiūlymus, papildo, taiso, koreguoja užduotis, parengia užduočių pristatymus ...

Užduočių pristatymas ir aptarimas.

• Pristatydami užduotį, akcentuokite veiklas, pritaikytas Jums tekusios kompetencijos ugdymui(si), vertinimui / įsivertinimui.

• Kokių dar kompetencijų ugdymo(si) raiškos požymių galime pastebėti.

ŽNS




• Aptariam visi

Refleksija: Komiksų kūrimas,

pristatymas, aptarimas.

Komiksas (dienos veiklų refleksijai)

Kurdami komiksą apie savo mokymosi patirtį galite pasinaudoti žodžių junginiais:

Žinojau, kad ... Aš maniau ...

Gerokai nustebau ... Supratau, kad ...

Pasisektų, jei ... Būtų galima ...

Susimąsčiau... Jaučiausi kaip ...

PRATYBOS. MĄSTYMĄ SKATINANČIŲ UŽDUOČIŲ RENGIMAS

XI sesija

J. W. GARDENER

• Galutinis švietimo sistemos tikslas yra paskatinti asmenį prisiimti savo ugdymosi naštą

• Mums protas atrodo tarsi saugykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų tai – įrankis, kuriuo reikia naudotis

Geoff Petty, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius 2006, psl. 27

TAUŠKALŲ PRATIMAS

Stratuliojo, o karkai vilni Pluko ir pradulo daryje.

Visi tilai buvo matilni Ir kevi magutai luko ja

1 Ką karkai veikė daryje? 2 Kaip apibūdintumėte tilus? 3 Ką galėtumėte pasakyti apie kevus magutus? 4 Ar mokiniams būtina suvokti medžiagą, kad atasakyti į žemesniojo lygio

klausimus, kurie tiesiogiai susiję su duotu tekstu? 5 Kodėl tilai buvo matilni? 6 Ar kevų magutų elgesys davė naudos? GOFF PETTY Šiuolaikinis mokymas psl. 18 - 19

Mąstymą skatinančių užduočių kūrimas

Remdamiesi patirtimi, įgytomis žiniomis, padaloma medžiaga (6 bendadarbiaujančios grupės gauna po vieną skirtigą istorijos standartizuoto testo ir geografijos

tarptautinių tyrimų aukštesnio mąstymo gebėjimams vertinti skirtas užduotis, priedai 11 ir 12) : - pagal pateiktus kriterijus, įvertinkite užduotis, vertinimą

argumentuokite: kognityvinių gebėjimų sritis, pasiekimų lygis; - dirbdami bendradarbiaujančiose grupėse, naudodami Karuselę, pateikite kelis pavyzdžius, kaip pateiktas AMG vertinti skirtas

užduotis galima pritaikyti mąstymo ugdymui(si), mokymui(si). - kiekviena grupė, apibendrinusi kitų grupių rekomendacijas, pristato

idėjas, akcentuoja (vertinimui ir ugdymui skirtų užduočių) panašumus ir skirtumus.

Karuselės aprašymas: Geoff Petty, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius 2006 , psl. 268

PRATYBOS. MĄSTYMĄ SKATINANČIŲ UŽDUOČIŲ RENGIMAS (TĘSINYS)

XII sesija

Pasvarstykime:

Mąstymas – tai:

• Netiesioginio pažinimo procesas, prasidedantis suvokimu, o pasibaigiantis sprendimo priėmimu (Lukas, 1983).

• Individo pažintinės veiklos procesas, apibendrintas ir netiesioginis tikrovės atspindėjimas (Psichologijos žodynas, 1993).

• Tikrovėje esamų prieštaravimų, neaiškumų supratimu grindžiamas psichinis procesas, kai sprendžiamas praktinis uždavinys pertvarkant,

papildant jau turimą informaciją (Jovaiša, 1993).

• Kryptingas uždavinio sprendimas, pagrįstas tikslo įsisąmoninimu ir situacijos analize (Butkienė, Kepalaitė, 1996).

• Operavimas jau turimomis sąvokomis ar vaizdiniais ir naujų kūrimas (Jensenas, 1996).

• Psichinė žmogaus veikla, pasireiškianti apibendrintu pasaulio atspindėjimu (Kaffemanas, 2001).

• Nežinomos informacijos siekimas, atsako į neaiškius vidinius ir išorinius klausimus ieškojimas, pastangos suprasti reiškinių esmę,

spręsti problemines situacijas (Gudžinskienė, 2006).

Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas.

Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-4156

http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf

Pasvarstykime:

Informacijos amžiuje mokykloje įgytos dalykinės žinios greitai sensta, o tie patys

reiškiniai, įvykiai įgauna skirtingas interpretacijas, paremtas priešingais požiūriais ir

vertinimais. Todėl šiandien ypatingą svarbą įgauna ne žinių kaupimas, bet mokėjimas

racionaliai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti.

Prioritetiniuose Europos Sąjungos ir Lietuvos švietimo politikos dokumentuose

aukštesniųjų gebėjimų ugdymas nurodomas kaip itin svarbus šalių gerovės kūrimo

ir pažangos veiksnys, tiesiogiai lemiantis kūrybingumą ir inovatyvumą – materialinį

visuomenės gerovės pagrindą.

Pastangos apibrėžti mąstymo gebėjimus ugdymo procese atskleidžia sampratų

įvairovę, skirtingas mokymo mąstyti perspektyvas.

Kritiškumas, analitiškumas, reflektavimas, kūrybingumas visais požiūriais yra pamatinės ir mokinio, ir mokytojo mąstymo gebėjimų savybės, todėl joms reikia ypatingo švietėjų dėmesio.


Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-

4156http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf

Pasvarstykime:

Atsižvelgiant į ugdymo turinio kaitos prioritetus, naujausios pradinio,

pagrindinio (2008) ir vidurinio (2011) ugdymo bendrosios programos

įpareigoja kurti ugdymo aplinką, orientuotą į daugiau mokymosi galimybių

teikiantį procesą, kuris skatintų aktyvią mokinių veiklą ir savarankišką

mąstymą. Nors svarbiausia šių programų dalis yra mokinių mokymosi

pasiekimai, aprašyti žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, didaktikos

problemas analizuojantys ir tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai

rodo, kad konstruktyviai suvokiamas mąstymo gebėjimų ugdymas dar

nėra tapęs kasdiene ugdymo praktika ir tikrovėje labiau deklaruojamas

nei įgyvendinamas.



http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf

Pasvarstykime:

Bendrojo ugdymo mokyklose ugdymo procese vyrauja poveikio ugdymo paradigma

ir su ja siejami ugdymo metodai: aiškinimas, klausinėjimas, demonstravimas,

rašymas, pasakojimas, teksto skaitymas.

•• Mokytojai dažniausiai renkasi metodus ne pagal pačius tinkamiausius kriterijus,

labiau remdamiesi metodo taikymo sėkme ir tuo, kas patikrinta ir įprasta, nei

mokinių kūrybingumu ir savarankiškumu.

•• Mokytojai daug rečiau, nei to pageidautų mokiniai, taiko dramos ir imitacijos,

didaktinio žaidimo, tyrinėjimo, projektinės veiklos, kūrybos metodus, o šių dienų

švietimo prioritetą – kūrybinį mąstymą supranta siaurai, jį siedami su menine

veikla. Tikėtina, kad mąstymo ugdymo kultūros kaitai galimybes sudarytų tinkamai

parinktos mokymo(si) užduotys, kurioms reikia strateginio, kūrybinio, inovatyvaus

požiūrio ir daugelio kompleksiškų, dar neišbandytų mokinių mąstymą

lavinančių priemonių...



Mąstymą skatinančių užduočių kūrimas

Remdamiesi patirtimi, įgytomis žiniomis, padaloma medžiaga (priedas 13, galima sukurti ir savo situaciją),

dirbdami bendradarbiaujančioje grupėje,

sukurkite, tris (skirtingas pagal pasiekimų lygius) užduotis, pritaikytas mąstymo (AMG) ugdymui(si), mokymui(si).

Rengdami pristatymą akcentuokite:

- AMG požymius,

- kas įtakoja užduoties sunkumą.

SUKURTŲ UŽDUOČIŲ PRISTATYMAS. NAMŲ DARBŲ SKYRIMAS. REFLEKSIJA

XIII sesija

Mąstymą skatinančių užduočių aptarimas

Pristatymi ir vertindami sukurtas užduotis akcentuokite:

- AMG požymius,

- kas įtakoja užduoties sunkumą.

Aptarus užduotis, trumpa diskusija:

UT įgyvendinimas, kompetencijų, AMG ugdymas(is), vertinimas, įsivertinimas ...

kartu ar atskirai ???

Refleksija

... Vakar kūrėme komiksą, iliustruojantį mūsų mokymosi patirtis ...

Įvardinkite vieną epizodą, elementą ...

kuriuo papildytumėte (ką paryškintumėte)

vakar sukurtą komiksą ...

Namų darbas

- Pasirinkę vieną iš mokymo(si) veiklų (pamoką, projektą ... ), išbandykite tyrimo (tyrinėjimo) metodą ...

Grupinis tyrimas, Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn , Mokymasis bendradarbiaujant,

garnelis Vilnius 2000, psl. 228

Tyrimo lentelė, Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004, psl. 67

Mokymosi žingsniai. Kaip atlikti istorinį tyrimą. Skaidrina Laurinavičienė, Jūratė Litvinaitė, Aušra Pačkauskienė, Istorija 7, Vadovėlis. Pirmoji knyga, psl. 25.

Mokymasis iš kitų tyrimų. Andrew Pollard kartu su Janet Collins, Neil Simco, Sue Swaffield, Jo Warin ir Paul Warwick, Refleksyvusis mokymas, garnelis, Andrew Pollard, 2002, psl. 74

- Apibendrinkite, užpidydami lentelę pagal joje pateiktus kriterijus (priedas 14)

- Atkreipkite dėmesį į užduotis, pritaikytas kompetencijų ir aukštesnio mąstymo gebėjimų ugdymui(si), vertinimui, įsivertinimui.

Naudota literatūra:

• Geoff Petty, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius 2006

• Andrew Pollard kartu su Janet Collins, Neil Simco, Sue Swaffield, Jo Warin ir Paul Warwick, Refleksyvusis mokymas, garnelis, Andrew Pollard, 2002

• Barrie Bennett, Carol Rolheiser-Bennett, Laurie Stevahn , Mokymasis bendradarbiaujant, garnelis Vilnius 2000

• Aktyvaus mokymosi metodai. Mokytojo knyga. Garnelis Vilnius 1998

• Doug Buehl, Interaktyviojo mokymosi strategijos, garnelis, 2004

• Kompetencijų ugdymas. Metodinė knyga mokytojui. Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas” V. 2012

• Mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimas. Projektas ,,Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas” V. 2012

• Švietimo ir mokslo miniterija. Mokinių mąstymo gebėjimų ugdymas. Švietimo problemos analizė. 2013 gruodis, Nr. 12 (98) ISSN 1822-4156, http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2014/01/mokiniu-mastymo-gebejimai_maketas.pdf

Naudota literatūra:

• Vadovėlių ir kitos mokymosi medžiagos pritaikymo kompetencijoms ugdyti metodinės rekomendacijos. http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/vadoveliu_pritaikymo_metodines.pdf

• Projektas Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5-8kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas. Kompetencijų ugdymas. Metodinė madžiaga. Vilnius 2010. http://mokomes5-8.ugdome.lt/images/Nauji_dokumentai/Metodika/Kompetenciju_ugdymas_metodine_medziaga.pdf

• Ignas Kapleris, Antanas Meištas, Karolis Mickevičius, Robertas Ramanauskas, Kęstutis Raškauskas, Lirija Steponavičienė Živilė Tamkutonytė – Mikailienė, Laikas, istorijos vadovėlis 8 klasei, II dalis.

• Barth L. ir kt., Pasaulio geografija 7 klasei. Vilnius: Briedis, 1997

• Ader M., Butautienė S., Januškis V. Geografija. Vadovėlis VII klasei. Kaunas: Šviesa, 2004

• Šalna R., Sapožnikovas G., Žemė. Geografijos vadovėlis 8 klasei , II dalis. Vilnius: Briedis

• Skaidrina Laurinavičienė, Jūratė Litvinaitė, Aušra Pačkauskienė, Istorija 7, Vadovėlis. Pirmoji knyga.

• Saulius Bužinskas, Jūratė Litvinaitė, Arūnas Serneckas, Istorija 8, Vadovėlis. Antroji knyga.

• Standartizuoti testai 8 klasei (istorija), http://www.egzaminai.lt/344/

• Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų tyrimas. TIMMS 2011, Gamtos mokslų užduočių pavyzdžiai

8 klasė, Nacionalinis egzaminų centras, Vilnius, 2013

http://www.egzaminai.lt/344/

http://www.egzaminai.lt/344/

8 klasės mokinių socialinių mokslų mokymosi pasiekimai ir ...nec.lt/failai/4733_8_klase_Socialiniai_2_sem..pdf · Mokymas/mokymasis Refleksija/pasiekimai pamokoje Klasėje:...

Documents