-
4. Paprastasis bukas
Fagus sylvatica
Lietuvoje retai pasitaikantis medis. Žievė lygi, plona ir
sidabriškai pilka. Paprastasis bukas žydėti
pradeda 30-80 metų amžiaus. Rudenį lapai tampa gelsvai
oranžiniais ir dalis jų išsilaiko per
visą žiemą. Vaisius 2-2,5 cm ilgio, veltiniškai plaukuotas ir su
odiškais dygliukais. Vaisiaus viduje
kaštoninės spalvos riešutėliai, kurie prinoksta rugsėjo
pabaigoje-spalio mėnesį ir netrukus pradeda
kristi, ypatingai po pirmųjų šalnų.
6. Amūrinis kamštenis
Phellodendron amurense
Paplitę Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kinijoje ir
Korėjoje. 10-15 m aukščio. Žievė
gelsvai pilka, liemens ir storųjų šakų kamštinė: minkšta
elastinga, raukšlėta. Kamštinio sluoksnio
storis 5-7 cm. Žievės kamštinis sluoksnis lupamas kas 10-15
metų. Iš jų gaminami kamščiai,
izoliacinės medžiagos. Iš kaulavaisių gaunami žali dažai. Gyvena
250-300 metų.
-
7. Mandžiūrinis riešutmedis
Juglans mandshurica
Paplitęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Šiaurės Kinijoje,
Korėjos pusiasalyje. Iki 20-25 m aukščio
medis. Žievė tamsiai pilka. Kaulavaisiai pailgi, smailūs. Auga
sparčiai. Gyvena 200-250 metų.
Derėti pradeda 6-8 metų amžiaus. Gausiai dera 2-3 metais.
Lietuvoje pradėtas auginti po Antrojo
pasaulinio karo ir iki šiol retokai auginamas parkuose.
9. Dviskiautis ginkmedis
Ginkgo biloba
Auginamas Kinijoje ir Japonijoje prie šventyklų. Lietuvoje labai
retas. Auga Kauno botanikos sode,
Klaipėdos universiteto botanikos sode, Švėkšnos parke. Lapai
savo sudėtyje turi medžiagų,
gerinančių atmintį. Ginkmedžio lapuose yra flavonoido Apigenino
pasižyminčio antivėžiniu
veikimu. Jų lapai vėduoklės pavidalo, su 8–10 cm ilgio lapkočiu.
Iki 30–40 metrų aukščio
užaugantys medžiai gyvena 1000 ir daugiau metų.
-
10. Geltonžiedis kladrastis
Cladrastis lutea
Kilęs iš Šiaurės Amerikos 10–15 m aukščio medis plikais
blizgančiais ūgliais, geltona mediena.
Lapai dideli, plunksniški, iš 7–11 lapelių. Žiedai drugio
formos, iki 3 cm skersmens, balti su gelsva
ar žalsva dėmele, kvapūs, susitelkę gausiose, puriose,
nusvirusiose 20–40 cm ilgio šluotelėse. Žydi
birželio mėnesį. Vaisiai – plokščios rusvos ankštys. Mėgsta
saulėtas vietas, derlingas, nesunkias,
neužmirkstančias, vidutinio drėgnumo dirvas. Šaknys labai
gilios.
16. Turkinis lazdynas
Corylus colurna
Paplitęs Pietryčių Europoje ir Vakarų Azijoje. Iki 20 m aukščio
medis. Žievė pilka, suaižėjusi.
Lapai plačiai kiaušiniški arba apskriti, iš pradžių plaukuoti,
vėliau pliki. Pavieniui augančių medžių
daugelis riešutų tušti. Riešutai rutuliškose kekėse, mažesni už
paprastojo lazdyno. Gyvena iki 200
metų.
-
20. Vakarinis celtis
Celtis occidentalis
Paplitęs Šiaurės Amerikos centrinėje ir rytinėje dalyse. 20-30 m
aukščio medis. Žievė pilka ar
netamsiai ruda, suaižėjusi. Kaulavaisis beveik rutuliškas, 6-10
mm skermens, nuo gelsvai raudonos
iki tamsiai purpurinės spalvos, su vienu kauliuku. Kaulavaisiai
subręsta rugsėjo mėnesį. Auginamas
dendrologinėse kolekcijose. Šviesomėgis. Kartais smarkiai
apšala.
56. Tridyglė gledičija
Gleditsia triacanthos
Iki 40 m aukščio medis. Gyvena iki 120 metų. Turi stambius
trišakius, apie 6-10 cm
ilgio dyglius ant stiebo ir šakų. Manoma, kad spygliai galėjo
išsivystyti augalui stengiantis apsiginti
nuo dabar jau išnykusių didelių gyvūnų. Lapai poriškai
plunksniški, 1,5–2,5 cm ilgio,
ryškiai žalios spalvos. Rudenį pageltonuoja. Žiedai sukrauti
kekėse.
Vėlyvą pavasarį pražysta kvapniais kreminės spalvos žiedais.
Vaisius yra plokščia ankštis,
subręstanti tarp rugsėjo ir spalio mėn. Ankštys paprastai būna
30-45 cm ilgio.
Augalo ankštyse ir sėklose yra vitamino C. Sėklos valgomos, jas
vartojo indėnai.
Tinkamos alaus gamybai.
-
128. Baltalksnis
Alnus incana
Dažnesnis Utenos ir Biržų miškų urėdijose. Tai labai trumpaamžis
augalas, jo amžius siekia 50-70
metų. Kamieno ir šakų žievė pilka, lygi, plona, blizganti,
beveik visą amžių išlieka lygi,
nesutrūkinėjusi. Viršutinė lapo pusė žalia, apatinė pilkai ar
melsvai žalia, su
plaukeliais, rudenį nepagelsta. Piesteliniai žirginiai po 3-8,
kartais iki 10, trumpu koteliu arba
bekočiai, subrendę apie 1,5 cm ilgio bei rudi.
-
137. Grauželinė gudobelė “ROSEA”
Crataegus laevigata “ROSEA”
Paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje. 3-4 m aukščio ir tokio pat
pločio krūmas arba medis. Ūgliai
rausvai rudi, kartais violetinio atspalvio, truputį plaukuoti,
dygliuoti. Vaisiai ovalūs, 8-13 mm ilgio,
raudoni, turi 2 kauliukus. Žydi sulapojusi , gegužę-birželį,
vaisiai subręsta rugsėjį ir per žiemą
laikosi ant šakų. Lietuvoje retoka, kiek dažnesnė Nemuno
baseine.