Tauragės „Versmės” gimnazija Parengė: Lina Aleksandravičiūtė IVa Mokytoja: Jūratė Orlovienė
Tauragės „Versmės” gimnazija
Parengė: Lina Aleksandravičiūtė IVa
Mokytoja: Jūratė Orlovienė
Maršrutas:
Tauragė—Kretinga—Plungė— Telšiai—Tauragė
Turistinio žygio su dviračiais trukmė 3 (4)dienos.
Kiekvieną dieną pamatysite 3-5 lankytinas krašto vietas.
Išvykimo laikas: 09:00
Atvykimo laikas: ~10:47
Transporto priemonė: Automobilis
Alkos alkakalnis stūkso Erlos ir Alkupio santakoje. Tai ledynmečiu suformuota didžiulė
kalva, kurios pietinė dalis vadinama Alkos kalnu.
Padavimai pasakoja, kad ant alkakalnio, po storu ąžuolu ant aukuro akmens degusi
šventoji ugnis, kurią saugojo vaidilutės, o tarp senų ąžuolų įrengtame būste gyveno
žynys. Šventykla buvusi skirta žalčių dievui Pilvyčiui, o joje laikomus žalčius
vaidilutės maitino Salanto slėnyje esančiame Gaidžio kalne. Esą, čia buvo aukojami ir
žmonės, o Alkos kalno vaidilutės paskutinės Lietuvoje buvo priverstos užgesinti
amžinąją ugnį.
Alkakalnio papėdėje, dauboje guli akmuo su dubeniu. Manoma, kad tai šventyklos
aukuras. Už jo iš aukštumos šlaito trykšta šaltinis, kurio vandenį žmonės vartojo akių
ligoms gydyti.
Giliausią senovę mena vinguriuojančio pro Salantų miestelį Salanto slėnyje
stūksanti kalva, vadinama Gaidžio kalnu. 1911 m. Salantų bažnyčią mūriję meistrai
ant Gaidžio kalnelio pastatė gražią neogotikinę koplyčią. Toje vietoje, pasak legendų
ir padavimų, stovėjusi senoji Skilandžių (Salantų) bažnyčia, kurią sudeginę
kryžiuočiai. Ši kalva tokį vardą gavusi, esą, todėl, kad seniau praeivius vakarais
baidydavęs iš jos sklindantis šaižus gaidžio giedojimas. Jis nurimęs tik pastačius ant
kalvos koplyčią.
Ši vieta vadinama Muzikanto kalnu. Tai aukščiausia vieta apylinkėse. Čia
labai daug Dangaus. Čia kuria stiprūs žmonės. Čia nerasite egzotikos, bet
galite pasijausti kitaip. Esmė yra balansas, harmonija tarp akmenų, vandens,
augalų, supančios aplinkos.
Norint tai pajusti, turite ateiti tik su gerais ketinimais, jausmais, norais.
Muziejus pradėtas kurti 1989 metais. Čia atidaryta ir Nacionalinio muziejaus dovanota
23 stendų Aleksandro Stulginskio gyvenimą ir politinę veiklą atspindinti ekspozicija.
Šalia to dar įrengtas etnografinis kambarys, trečioje salėje eksponuojami kiti mokinių
surinkti eksponatai. Muziejaus rinkiniuose saugomų eksponatų skaičius – 3590 vnt.
Lankytojai čia gali susipažinti su dvarų kultūrą
reprezentuojančiais meno kūriniais, archeologine
medžiaga, senąja liaudies buitimi, šiuolaikinio meno
kūriniais.
Išvykimo laikas: 09:00
Atvykimo laikas: 10:12
Transporto priemonė : Automobilis
Dabar dvare yra Žemaičių dailės muziejus. Išlikę dvaropastatų
ansamblis ir parkas, neogotikinės arklidės,žirgynas, veikia
senovinio liaudies meno ekspozicija.
Platelių ežeras – ežeras vakarų Lietuvoje, Plungės rajone, apie 14 km į šiaurę
nuo Plungės, Žemaitijos nacionaliniame parke. Tai didžiausias ir giliausias
ežeras Žemaitijoje. Jo plotas 1200,28 ha, ilgis, ogiliausia vieta apie 50 m.
Pasakojama, kad kadaise ežeras plytėjęs toli vakaruose. Tačiau per audrą jį
pasigriebė viesulas ir ėmė nešti į rytus. Iš ežero-debesies labai smarkiai lijo.
Viena žemaitė su nuostaba sušuko: „Ale tai lej!... Plate lej!“ (t. y. plačiai
lyja). Pasirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo
vanduo sugarmėjo į duburį tarp kalvų.
Miestelis yra išsaugojęs IX–XIII a. būdingą kelių ir gatvių tinklą, nemažai
archeologijos, architektūros, dailės, sakralinių bei kitų kultūros paveldo ir
gamtos vertybių. Miestelio reljefas išties įspūdingas.
XVII a. 4-ajame dešimtmetyje vyskupas Jurgis Tiškevičius įsteigė pirmąjį
LDK Kristaus kančios kelią su 19 koplyčių, pastatė Marijai skirtą bažnyčią ir
viską pavedė vienuoliams dominikonams.
Žemaičių Kalvarijoje yra poeto Vytauto Mačernio muziejus, seniūnijos
administracija, biblioteka, parduotuvių, kavinė, autobusų stotelė, kunigų
seminarija.
Išvykimo laikas: 09:00
Atvykimo laikas: 09:38
Transporto priemonė: Automobilis
Debesnų pelkė — tai kalkinga žemapelkė su tarpinio tipo ir aukštapelkės fragmentais.
Plyti Varnelės upės slėnyje, prie jos ištakų iš Lūksto ežero, visai šalia Varnių miestelio.
Tai Debesnų telmologinis draustinis.
Šio tako paskirtis — supažindinti parko lankytojus su unikalia žemapelkės augalijos
įvairove, dominuojančiomis rūšimis bei jų bendrijomis.
Maršruto ilgis apie 2 km, ekskursijos trukmė 2-3 valandos. Keliaudami šiuo taku rasite
12 stotelių, kuriose pateikiami ne tik aplink augančių augalų aprašymai, bet ir jų
iliustracijos.
Gedvilas statydamas dvarą turėjo tikslą ne tik išlieti susikaupusias kūrybines galias,
bet ir atkreipti dėmesį į senųjų laikų Žemaitijos istoriją. Reikėjo žmonių, kurie rinktųsi,
kalbėtų, svajotų, domėtųsi senąja Žemaitijos kultūra, studijuotų ją, stengtųsi atkurti. Jis
jautė pareigą vėl įžiebti amžinąją šventąją ugnį. 1994 m. ant Šatrijos susirinkę
Ringaudo dvaro dvariškiai bei Romuvos žyniai tą Amžinąją ugnį uždegė pagal visas
žinomas senųjų laikų tradicijas. Nuo kalno Amžinoji ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus
ir apsigyveno dvaro židinyje.
Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose
Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 metais vyskupo Jono
Dominyko Lopacinskio pastangomis. Per šį laiką daug kartų keitėsi rūmų paskirtis ir
šeimininkai, ypač per sovietmetį jie buvo smarkiai nugyventi. Atkūrus Lietuvos
nepriklausomybę, buvo suvoktas kultūrinis Žemaičių kunigų seminarijos vaidmuo,
todėl imtas restauruoti pastatas, pradėta svarstyti jo panaudojimas. 1991 - 1995 m.
Buvoatstatytas varpinės bokštas (nudegęs 1785 m.), pirminė stogo konstrukcija. Šiuo
metu pastatas restauruojamas toliau, o Muziejus jau veikia dar nebaigtame restauruoti
pietų fligelyje.
Tai garsus Žemaitijos muziejus, sukaupęs daugiau kaip 60 tūkstančių eksponatų, tarp jų
ypač turtingi archeologijos, etnografijos, numizmatikos, spaudinių, rankraščių,
fotografijos, tautodailės, profesionaliojo meno, gamtos ir kt. eksponatų rinkiniai.
Ypač vertingos senosios profesionaliosios tapybos, grafikos, skulptūros, taikomosios
dailės kolekcijos, jose tarp kitų - lietuvių nacionalinės dailės mokyklos pradininko P.
Smuglevičiaus drobė „Agripina neša savo vyro palaikus“.
Muziejaus saugyklose - šimtai istorinių relikvijų: 1613 m. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės žemėlapis, 1791 m. Savivaldos privitegija Telšių miestui, 1794 metų
sukilimo dokumentai ir kt.
Varnių katedra pastatyta 1691 m. Pastatas yra brandžiojo Lietuvos baroko architektūros
pavyzdys: trijų navų bazilika su transeptu, dviem koplyčiomis, dviem į priekį
išsišovusiais keturkampio plano bokštais su varpine. Varnių katedroje gausu interjero
meno paminklų: 11 altorių, Žemaičių vyskupų portretų galerija Karaliaučiaus meistro
sukurtas Didysis altorius, statulos, XIX a. vargonai, kanauninkų suolai, sakykla,
Vyskupo sostas, Vyskupų kripta, šv. Emilijos relikvija. Katedros šventoriuje stovi
liurdas, kurios viduje stovi gana didelė Marijosstatula, sukurta Paryžiuje.
Išvykimo laikas: 09:00
Atvykimo laikas : 10:44
Transporto priemonė : Automobilis
Geros kelionės ir malonių įspūdžių!