-
1
Lietuvos Gydytojų sąjunGosd v i s a v a i t i n i s e l e k t r
o n i n i s informacinis leidinys nr. 2020-17 (33)
E l . p a š t a s i n f o @ l g s . l t
2020
m. G
RUOD
ŽIO
1 d.
žinios17gydytojų
LGs kreipėsi į Prezidentą Gitaną nausėdą . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . 2
Covid-19 – 130 priemonių . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3
sudaryta Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisija . . . . .
. . . . . . . 3
siekiama didesnių PsdF biudžeto lėšų . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . 4, 5
Korupcijos farmacijos ir gydytojų veiklose – vienas didžiausių
ikiteisminių tyrimų keliauja į teismą . . . . . . . . . . . . .
6
Akademikų gretose gausės ir medikų . . . . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . 6
vaistai nuo viruso kuriami ir Lietuvoje . . . . . . . . . . . .
. . . . . . . . . . . . . . . . . 7
Gal pravartu steigti susitaikymo ar garo nuleidimo komitetą? . .
. . 7, 8
-
žinios 2L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
Viešojoje erdvėje Prezidento v y r i a u s i a s i s p a t a r ė
j a s , Ekonomikos ir socialinės poli-tikos grupės vadovas Simonas
Krėpšta teigė, kad, ,,Prezidento nuomone, socialinio dialogo
stiprinimas, dialogo tarp dar-buotojų ir darbdavių stiprini-mas
tikrai yra labai svarbus aspektas, ir tai turėtų būti vienas iš
Vyriausybės prioritetų siekiant pozityvių tikslų ekonomikoje ir
socialinėje srityje per ateinančius ketverius metus“.
Todėl svarstant Sveik atos apsaugos ministro kandidatūras LGS
kreipėsi į šalies vadovą pri-mindama, kad sveikatos sistemos
darbuotojams atstovaujančių profesinių sąjungų ir
septyniolik-tosios Vyriausybės (jos įgaliotos Sveikatos apsaugos
ministerijos) efektyviai vykdyto socialinio dia-logo
rezultatas – Nacionalinė sveikatos sistemos Šakos
kolek-tyvinė sutartis ir Susitarimas dėl sveikatos priežiūros
paslaugas teikiančiųjų specialistų darbo užmokesčio didinimo
2017–2020 m., lėmė ženklius teigiamus pokyčius gerinant medikų
darbo ir ekonomines sąlygas.
S u s i t a r i m a s n u m a t ė , j o g 2020 m. gydytojų
vidutinis darbo užmokestis pasieks 3250, slaugy-tojų –
1625 eurus. 2020 m. pra-džioje Lietuvą užklupus
koronavi-ruso infekcijos bangai, Vyriausybė skubiai skyrė lėšų ir
paspartino darbo užmokesčio ketvirtojo eta-po įgyvendinimą. Tačiau
medikų VDU augimas priklauso ne tik nuo pasiektų susitarimų, tačiau
taip pat nuo kiekvienos įstaigos vadovų sprendimų.
Šiuo metu jau galima stebėti sveikatos priežiūros specialistų
darbo užmokesčio kėlimo rezul-tatus viešojoje erdvėje, kur
aki-vaizdžiai matomi darbo užmo-kesčio skirtumai, nederantys su
gerovės valstybės principais ir kurių neturėtų būti tokio paties
lygio ir tokias pačias paslaugas teikiančiose įstaigose (1
pav.).
Darbo užmokesčio skirtumų atsirado ne todėl, kad lėšos
nepa-siekė asmens sveikatos priežiū-
LGS kreipėsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl įsipareigojimų
sveikatos sistemos darbuotojams tęstinumo užtikrinimo
ros įstaigų, o todėl, kad nebuvo nukreiptos į sveikatos
priežiūros paslaugas teikiančiųjų specialis-tų darbo užmokesčio
fondą. Ši situacija tikrai nedera su medi-kų teisingumo jausmu, nes
už atliekamą sudėtingą darbą pan-demijos laikotarpiu jie visi verti
teisingo atlygio, juolab kad tam buvo skirti didžiuliai finansiniai
ištekliai.
Stebėdami darbo užmokesčio kėlimo ketvirtojo etapo rezul-tatus
ir matydami, kad dalies
lėšų medikų atlyginimams didin-ti įstaigų vadovai nenukreipė į
darbo užmokesčio fondą, kar-tu stebime Socialinio dialogo
sumenkinimą ir pasiektų susita-rimų reikšmės devalvavimą. Tai ne
tik nuvilia visą medikų ben-druomenę, bet ir daro stambaus masto
žalą valstybės biudžetui, nes 40 proc. darbo užmokesčiui
didinti skirtų lėšų yra valstybės biudžeto pajamos, pvz.,
2020 m. nuo papildomai skirtų 130 mln. eurų tai daugiau
nei 50 mln.
eurų mokesčių. Jei lėšos nebuvo nukreiptos DU kelti, valstybės
biudžetas – „Sodra“, PSDF ir kt. – negavo pajamų,
t. y. tikėtina, kad buvo padaryta didžiulė žala valstybės
biudžetui.
LGS paprašė Prezidento, verti-nant kandidatų į sveikatos
apsau-gos ministro postą tinkamumą eiti šias pareigas, atsižvelgti
į teisėtus sveikatos sistemos dar-buotojų lūkesčius ir užtikrinti
socialinio dialogo ir pradėtų dar-bų tęstinumą.
LGS pasiūlė naujajam ministrui prisiimant įsipareigojimą
užti-krinti, kad bus atlikti šie medikų ir Vyriausybės susitarimo
įgy-vendinimo audito ir kontrolės veiksmai:
1. Įpareigojimas Valstybinei ligonių kasai pateikti visų ASPĮ
duo-menis apie DU kelti 2019–2020 m. panaudotas lėšas.
2. Bus įvertinti, kokia dalis procentais ir eurais iš
Vyriausybės susitarimu su profesinėmis sąjungomis papildomai skirtų
lėšų įkainiui didinti 2019–2020 m. nebuvo nukreipta į
sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų DU
kėlimą.
3. Viešai bus paskelbtas sąrašas ASPĮ, nepanaudojusių papildomai
gautų lėšų DU kelti. Įstaigų, kurios ignoravo rekomendacijas ir
tikslines lėšas naudojo ne pagal paskirtį, sąrašas bus perduotas
Valstybės kontrolei, kad jose būtų atliktas auditas ir įvertinta
galimai padaryta žala valstybės biudžetui.
4. SAM pavaldžių įstaigų, kurios pateks į sąrašą ASPĮ,
nepanaudo-jusių papildomai gautų lėšų DU kelti, vadovams nebus
skiriama kintamoji DU dalis. Tokios pat rekomendacijos bus
pateiktos ir SAM nepavaldžių įstaigų steigėjams.
1 pav.
PrEzidEnto PatarėjaS S. KrėPšta: SPrEndžiant dėl mEdiKų
atlyginimų rEiKia įVErtinti, KoKS lygiS PaSiEKtaS
Tai tikrai svarbus kausimas, reikia įvertinti, kokį mes lygį
pasiekėme su medikų algo-mis. Medikų atlyginimai buvo didinami
pastaruosius keletą metų ir augo pakankamai ženkliai“, – antradienį
interviu Žinių radijui sakė S. Krėpšta. „Reiktų atlikti analizę, ar
viso-se gydymo įstaigose tas augi-mas įvyko faktiškai, nes tam
tikrų netolygumų buvo matyti prieš pusmetį, ir viską pasvė-rus
priimti pakankamai pama-tuotą sprendimą“, – pažymėjo patarėjas.
Pasak preziden-to atstovo, sprendimą dėl medikų atlyginimų turėtų
priimti naujoji Vyriausybė bei Sveikatos apsaugos ministeri-ja
(SAM), aptarusi klausimą su socialiniais partneriais.
-
žinios 3L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
Nuo š.m. pradžios Lietuvoje veikia Žalos atlyginimo be kaltės
modelis. Sveikatos apsaugos ministras 2020 m. lapkričio 24 d.
įsakymu V-2712 ,,Dėl Žalos pacientų sveikatai Prevencijos komisijos
sudarymo“ sudarė Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisiją.
Šios komisijos funkcija – analizuoti Žalos sveikatai atlyginimo
komisijos darbą ir teikti siūlymus kaip tobulinti Žalos atlyginimo
be kaltės modelį. Komisija teikia siūlymus:•
asmenssveikatospriežiūrosįstaigai,kuriojeteikiantasmenssveikatos
priežiūros paslaugas buvo padaryta žala, arba visoms asmens
sveikatos priežiūros įstaigoms dėl priemonių, kuriomis būtų galima
užkirsti kelią žalai atsirasti;
• sveikatos apsaugosministruidėl teisės aktų, reguliuojančių
asmenssveikatos priežiūros paslaugų teikimą, tobulinimo ir (ar)
priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią žalai atsirasti,
įtraukimo į sveikatos apsaugos ministro veiklos srities planavimo
dokumentus;
•
sveikatosapsaugosministruidėlasmenssveikatospriežiūrospaslaugųkokybės
priežiūros ir (ar) asmens sveikatos priežiūros specialistų
pro-fesinės kompetencijos įvertinimo procedūrų inicijavimo;
• sveikatos apsaugosministrui dėl kitų veiksmų, reikalingų
siekiantužkirsti kelią žalai pasikartoti.
Nuoroda į teisės aktą:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b4c99802e9711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=n3s633455
Sudaryta Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisija
Žalos pacientų sveikatai prevencijos komisijos sudėtis:liutauras
labanauskas – lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas;Irma Mituzienė
– Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tikslinės pagalbos
skyriaus patarėja;Jūratė Romaneckienė – Valstybinės ligonių
kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos paslaugų
ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė;Inga
Tamosinaitė – Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos valdybos
narė;Ramunė Vaitkevičienė – Valstybinės akreditavimo sveikatos
priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
direktoriaus pavaduotoja;Giedrė Vinikienė – Pagalbos onkologiniams
ligoniams asociacijos Analitinių projektų vadovė;Odeta Vitkūnienė –
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento
direktorė.
l i e t u v o s r e s p u b l i k o s Prezidentas gitanas
nausėda, susitikęs su kandidatu į sveika-tos apsaugos ministrus
arūnu dulkiu, teigė, jog šiandien esa-me labai sudėtingoje
situacijoje dėl koronaviruso, todėl sveikatos apsaugos ministerija
reikalauja vadovo, kuris turėtų stiprius kri-zės valdymo ir pokyčių
valdymo įgūdžius. ,,Susitikime su Lietuvos Respublikos Prezidentu
buvo galimybė jam pristatyti pande-mijos suvaldymo planą kaip aš jį
matyčiau, kartu aptarta ir sveika-tos apsaugos sistema ,,iš
paukš-čio skrydžio“ ir jos ilgalaikiai tikslai. Papasakota ir apie
galimą savo būsimą komandą. Kartu akcentuotas komandinis
darbas – visi turime būti labai susitelkę ir įtikinti
visuomenę, kad ta koman-da kuri dirbs Vyriausybėje, taip pat ir su
prezidentu bus vieninga, susitelkusi.
Pandemijos planas gavosi gana ilgas – per 130 skirtingų
priemonių, tačiau jos dar nėra
viešinamos. Jam dar trūksta kai kurių sudedamųjų dalių, nes
būti-na turėti visą pilną informaciją. Pirmiausia būtina
harmonizuo-ti visas valdančias struktūras – suvienyti visas veiklas
ir komuni-kavimą į vieningą sistemą. Reiktų taip pat įvertinti,
kokia yra situa-
cija iš tikrųjų. Ar mes turime stoką analitikų, ar turime stoką
kokybiš-kų duomenų. Bendradarbiavimo kontekste norėtųsi surasti
visoje valdymo sistemoje tas grandis, kurios dabar yra ne pilnai
įga-lintos ir jas įgalinti, pataisyti, įteikti įgaliojimus ir
motyvuoti. Kita priemonių grupė susijusi su rezervais ir kokia yra
tikroji situ-acija. Tam, kad mes kuo greičiau galėtume naudotis
antigenais, o vakcinavimas turėtų būti kertinė mūsų plano dalis.
Vakcinavimo procentas turėtų būti pagrindinis rodiklis, kaip mums
sekasi valdyti krizę. Daugybė yra šio plano ele-mentų (gydymo
įstaigos, įtampa jose, gydytojų ir slaugytojų skai-čiai ir
kt.).
Priemonės turėtų būti paren-kamos pagal situaciją. Šiai dienai
prognozuočiau ir nematyčiau atsipalaidavimo, nes šalys, kurio-se
skaičių rodyklė yra 2-3 kartus geresnė, apie švelnesnes prie-mones
nekalba. Artėja išskirti-nės metų šventės. Specialistų
teigimu virusai apskritai mėgsta lapkritį-gruodį. Viruso
pomėgiai, medikų perdegimas ir švenčių maratonas – tai labai
prastas kok-teilis. Jei reiktų kreiptis į žmones ką jiems
pasakyčiau? Man nelen-gva kalbėti, nes tai kas vyksta miestų
aikštėse prie Kalėdinių eglučių, deja, mūsų nepuošia. Paprašyčiau
žmonių, kurie dar ruošiasi važiuoti prie eglučių, pabandyti savo
šeimose su vai-kais įsigilinti į šių švenčių esmę, pajausti jų
tikrąjį dvasinį turinį. Galbūt, ir netgi prieš išvažiuojant iš
namų, parašyti du laiškus. Vieną – medikų bendruomenei, nes jie
kiekvieną dieną mato mirštančius žmones, o kitą – tam
įsivaizduo-jamam vaikui, kurio tėvai galbūt ir seneliai negali
atvežti prie tos eglutės, nes jie mirs“, taip po susi-tikimo su
Lietuvos Respublikos Prezidentu teigė kandidatas į sveikatos
apsaugos ministrus Arūnas Dulkys.
gydytojų žinių informacija
COVID-19 – 130 priemonių
Kandidatas į sveikatos apsaugos minis-trus A. Dulkys susitiko su
prezidentu
Plačiau 15min.lt reportažas: Naujojo sveikatos ministro lauks ir
medikų atlyginimų dilema: nedidėjo, kiek planuota, be to, dar ir
išsikreipėhttps://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/naujojo-sveikatos-ministro-lauks-ir-mediku-atlyginimu-dilema-nedidejo-kiek-planuota-be-to-dar-ir-issikreipe-56-1416210
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b4c99802e9711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=n3s633455https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/9b4c99802e9711eb8c97e01ffe050e1c?jfwid=n3s633455
-
žinios 4L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
Nukelta į p. 5
Daugiau nei pusė gyventojų patys įmokų nemoka, už juos jas moka
valstybė. Kitais metais ekonomiškai aktyvūs gyventojai į PSDF
biudžetą sumokės 1,5 milijardo įmokų, valstybės įmokos už
draudžiamuosius asmenis sieks 700 milijonų.
S eimo Sveik atos reik alų komitete įvyko pirmasis dar-binis
posėdis. Jame dalyvavo komiteto pirmininkas Antanas M a t u l a s ,
t a i p p a t k o m i t e -to nariai Rimantė Šalavičiūtė ir Linas
Šlušnys, o kiti nariai dalyvavo prisijungę nuotoli-niu būdu.
Pirmuoju klausymu norėta svarstyti PSDF biudžeto rodiklių
patvirtinimo įstatymo projektą, bet komiteto pirmi-ninkas A.
Matulas paprašė VLK direktoriaus Gintaro Kacevičiaus naujiems
komiteto išrinktiems parlamentarams pristatyti PSDF gaires, tikslus
ir siekius. VLK vadovas priminė, kad Europoje yra nedaug šalių,
kurios skiria mažesnį procentą nuo BVP nei mes: „Mažesnį procentą
nei mes numačiusi Latvija. Tai atsispin-di ir PSDF biudžeto
galimybės kompensuoti sveikatos apsaugos priežiūrą. EBPO šalių
duome-nys rodo, kokią finansavimo dalį sudaro viešosios ir
privačios išlai-dos. Yra 3 šalių grupės. Matome valstybes, kuriose
gyventojų pri-vačios išlaidos sudaro mažiau nei 15 proc.
Pagal PSO vertini-mą tai yra sektinas pavyzdys. Gyventojams tenka
ne per didelė finansinė našta. Kita grupė būtų tos šalys, kurių
gyventojams tenka už sveikatos priežiūros paslaugas iš savo kišenės
skirti nuo 15 iki 20 proc. PSO tokioms šalims rekomenduoja
imtis tam tikrų priemonių. 6 šalys, tarp jų ir Lietuva, kur
gyventojams ten-ka už sveikatos apsaugą mokėti patiems, privatus
finansavimas viršija 30 proc. Kai mes galvoja-me, kaip
tobulinti sveikatos siste-mos finansavimą, reiktų atkreipti dėmesį
ne į papildomą gyvento-jų apmokestinimą, bet į viešojo sektoriaus
finansavimo didinimą. VLK direktorius G. Kacevičius pabrėžė,
kad PSDF yra trečias fondas pagal dydį šalyje šalia valstybės ir
„Sodros“ biudžetų. Mūsų fondas yra 5 proc. BVP. Dabar turime
2,8 mln. gyventojų. Šiek tiek mažiau nei pusė jų yra asmenys,
kurie dirba, turi pajamų ir patys moka įmokas. Tai –
eko-nomiškai aktyvūs gyventojai.
Daugiau nei pusė gyventojų patys įmokų nemoka, už juos
jas moka valstybė. 20 grupių asmenys yra draudžiami valsty-bės.
Kitais metais ekonomiškai aktyvūs gyventojai į PSDF biu-džetą
sumokės pusantro milijar-do įmokų, valstybės įmokos už
draudžiamuosius asmenis sieks 700 milijonų. Tarp kitų pajamų
būtų valstybės asignavimai, skirti valstybės deleguotoms
funk-cijoms užtikrinti, ir kt. įmokos. Nuo pat PSDF įkūrimo
1997 m. ši struktūra išliko bemaž panaši. Per 70 proc.
lėšų jau daug metų skiriama asmens sveikatos prie-žiūros
paslaugoms. Kitas išlaidų blokas – vaistai ir medicininių
priemonių tiekimo paslaugos, taip pat sveikatos programos ir kt.
sveikatos draudimo išlaidos.“ VLK Ekonomikos departamento direktorė
Simona Adamkevičiūtė supažindino su kitų metų PSDF biudžeto
projektu. Anot jos, 2021 m. PSDF biudžeto pajamos numatytos
2 milijardai 370 mili-
jonų eurų. Palyginti su šių metų PSDF planu, prognozuojama
daugiau pajamų. K itų metų PSDF biudžetas, palyginti su šių metų
planu, padidės 68 mln. eurų. Kitų metų PSDF biudžeto projekte
numatyta įskaičiuo-ti ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo
sąnaudas į ASPP bazines kainas. ASPP įkainiams didinti ateinančiais
metais PSDF biudžete numatytos papildo-mos lėšos – apie
29 mln. eurų. Naujos ir esamos ASPP plėtros poreikis sudaro
75 mln. eurų, o galimybės pagal 2021 m. PSDF biudžeto
projektą – apie 8 mln. eurų. Papildomos lėšos
numaty-tos kompensuojamiesiems vais-tams – 54 mln.
eurų, padidės lėšos ir medicininių priemonių nuomai bei retoms
ligoms ir būklėms gydyti. Taip pat numa-tytos papildomos lėšos
medicini-nei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui. Numatomos ir
papil-
domos per 2 mln. eurų lėšos ortopedijos techninių
priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidoms kompensuoti. S.
Adamkevičiūtė priminė, kad kitų metų PSDF biudžeto projektas buvo
svars-tytas PSDF Tarybos posėdyje, taip pat šių metų spalio
28 d. vykusiame Seimo Sveikatos rei-kalų bei Audito
komitetuose. Ji parlamentarus supažindino ir su PSDF biudžeto
rezervu, jo galimybėmis ateinančiais metais.
Finansų ministro patarėjas Edmundas Žilevičius priminė, kad PSDF
biudžetas k itąmet didės 12,6 proc., o valstybės biudžetas,
be ES lėšų, didėja 10,6 proc. Kitų metų PSDF biu-džete
numatyta 50 mln. eurų už valstybės apdraustuosius, valstybės
deleguotoms funk-cijoms skir ta 114 mln. eurų. „Žinoma, jų
pakankamai neskir-
Siekiama dideSNių PSdF biudžeto lėšų
-
žinios 5L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
Atkelta iš p. 4
ta. Manau, kad ateityje už vals-tybės deleguotas funkcijas bus
išmokėtos visos reikiamos įmo-kos. Sveikata – prioritetinė
sri-tis, ji išlieka tokia ir ateinančiais metais. Pandemija,
šiuolaikinės sąlygos koreguoja esamą situa-ciją. Manau, kad lėšos
bus skiria-mos tiek, kiek bus reikalingos“, – teigė finansų
ministro patarėjas. Savo pastabas taip pat išsakė Valstybės
kontrolės vyriausioji specialistė Rasa Ibelhauptaitė, laikinai
pareigas einantis svei-katos apsaugos ministras prof. Aurelijus
Veryga. Nacionalinės reabilitacijos įstaigų asociacijos prezidentas
Arūnas Salda pasi-džiaugė, jog ilgalaikio materia-laus turto
nusidėvėjimo sąnau-dos įskaičiuotos į bazines kainas. „Norėtųsi
akcentuoti dabar esan-čią liūdną padėtį sanatorijų ir medicininės
reabilitacijos centrų sektoriuje. Tik neseniai pateikėme
pasiūlymus, kaip padėti išsaugoti darbo vietas tame sanatoriniame
ir kurortinio gydymo sektoriu-je, valstybei nuperkant daugiau
medicininės reabilitacijos pas-laugų. Tad būtent dabar reiktų
kalbėti apie tai ir priimti skubius sprendimus: kad šalies
piliečiai gautų paslaugas gerindami savo fizinę ir psichikos
sveikatą, kuri yra pašlijusi dėl COVID-19 pan-demijos ir karantino,
kartu būtų išsaugotos darbo vietos mūsų įstaigose, kurios šiuo metu
sto-vi apytuštės, užimtumas siekia 20–30 proc. Valstybė turi
pras-mingiau nukreipti tuos pinigus. Mūsų asociacijos 14 narių
dar-buotojų skaičius yra sumažė-jęs. 400 žmonių jau neteko
dar-bo“, – sakė A. Salda. Lietuvos gydytojų vadovų
sąjungos var-du kalbėjęs Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas
Grigas teigė, jog kelia nerimą tai, kaip bus sudaromos sutartys
ateinančiais metais. Nemažai gydymo įstaigų tų paslaugų neteikia
visa apim-timi. Praktika rodo, kad sutar-tys vertinamos pagal
einamųjų metų suteiktų paslaugų kiekį. Įsipareigojimai niekur
nedings ir išliks. Kaip viską subalansuoti, bus didžiulis
uždavinys. Rajoninių ligoninių asociacijos vadovas manantis, kad
PSFD biudžeto rezervas turėtų būti rezervinio dydžio. Jis turėtų
būti riboto kiekio. Lėšas reikėtų panaudo-ti tam tikslui, kam jos
ir buvo renkamos, o ne laikyti tik rezer-ve. Inovatyvios farmacijos
pra-monės asociacijos vadovė Agnė Gaižauskienė įsitikinusi, kad
svei-katos apsaugos finansavimas Lietuvoje yra smarkiai per mažas:
„Manome, kad valstybė sveikatos
apsaugai turėtų skirti ne mažiau kaip 6,6 proc. BVP.
Pagrindinė pastaba dėl ateinančių metų PSDF biudžeto projekto būtų
tokia, jog matome, kad kom-pensuojamiesiems vaistams ir medicinos
pagalbos priemonėms PSDF biudžete reiktų 391 mln. eurų, o
dabartiniame projekte suplanuota skirti 353 mln. eurų. Matome
beveik 40 mln. eurų trūkumą. Perkeliamos nenuma-tytos lėšos
naujiems vaistams, dėl kurių kompensavimo SAM jau yra priėmusi
sprendimus ir buvo įpareigota skirti kompen-savimą. Kaip Vyriausybė
vykdytų savo įsipareigojimus dėl rezer-viniame sąraše esančių ir
jau perėjusių visus vertinimus vaistų, taip pat iš kokių lėšų šis
trūku-mas bus dengiamas?“ Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje
komi-teto „Local American working group“ atstovė advokatė Rūta
Pumputienė pabrėžė, jog trūksta beveik 40 mln. eurų
kompensuo-jamiesiems vaistams ir medici-nos pagalbos priemonėms.
Deja, sprendimų, ką su tuo trūkumu daryti, nėra. „Noriu atkreipti
dėmesį, kad nėra prašymo dau-giau skirti lėšų vaistams, tai nėra
prašymas dėl ateities, bet tai yra dėl priimtų įsipareigojimų
vykdymo, kuris turi būti įgyven-dinamas. Vaistams kitąmet didėja
net 16 proc., bet didėja tik apie 3 proc. Deja, vėl
nesilaikoma patvirtintose Vaistų politikos gai-rėse numatytos
nuostatos, kad augant PSDF biudžetui išlaidų vaistams dalis didėtų
ne mažes-niu procentu, nei didėja ben-dras PSDF biudžetas“, –
teigė R. Pumputienė. Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa
Bričkienė sakė, kad asociacija siūlė iš esmės peržiūrėti pačią
metodologiją,
kaip turėtų būti planuojamas biu-džetas, kokios priemonės
naudo-jamos, taip pat kad būtų atskirtos išlaidos rezerviniame
vaistų sąra-še kompensavimo laukiamiems vaistams. Lietuvos l
igoninių asociacijos prezidentas Darius Vaiginas norėjo atkreipti
dėmesį į būsimo ligoninių restruktūriza-vimo tinklo regionuose
likimą. Anot jo, visoms ligoninėms var-gu ar pavyks, nes
konkurenci-nės aplinkybės jau yra ne tos: „Biudžeto projekte
pasigendame fondo, kuris būtų numatytas res-truktūrizacijoms.“
Laikinai einan-tis sveikatos apsaugos ministro pareigas prof.
A. Veryga atsa-kydamas į kai kurių kalbėjusių atstovų kritiką
dėl PSDF biudže-to projekto sakė, kad jis išgirdo keletą norų,
kurie kainuotų ne po keliasdešimt milijonų eurų: „Tai ir vaistai,
reabilitacija, priedai medi-kams, kurie yra svarbūs ir mokami
karantino metu, restruktūrizaci-jos fondas ir kt. Turėkime galvoje,
kad dabar reikės rasti sutarimą, kokį norą iš jų įgyvendinti.“ VLK
Ekonomikos departamento direk-torė S. Adamkevičiūtė pakartojo,
kad ištekliai yra riboti, siekiama įgyvendinti jau tuos priimtus
sprendimus: „Rezervinių vaistų sąrašas kasmet peržiūrimas ir
pradedami kompensuoti nauji vaistai. Senokai buvo tokių metų, kad
esamame rezerviniame sąra-še nebūtų kompensuojami. Deja, ištekliai
yra riboti, pirmiausia užtikriname tai, kas jau yra įgy-vendinta, o
jei lieka lėšų – galime plėtoti naujas paslaugas, dar kartą
didinti įkainius ar kom-pensuoti naujus vaistus.“ Seimo narė
Jurgita Sejonienė norėjo pasitikslinti, kaip bus skirstomos
71 proc. skirtos lėšos asmens sveikatos priežiūros
paslaugoms.
S. Adamkevičiūtė priminė, kad Seimas patvirtina PSDF
biudže-tą, po to PSD taryba peržiūri ir patikslina, kam ir kiek bus
ski-riama vienai ar kitai priemonei bei paslaugoms: „Anksčiau už
šią tarybą pasakyti, kaip bus skirstoma, negalime, tačiau yra
numatyti strateginiai tikslai: pir-minei priežiūrai tektų ne mažiau
kaip 19–20 proc. Bet šis klausi-mas yra ankstyvas, nes
paaiškės tik kitų metų pradžioje, kai bus patvirtintas ir žinomas
bendras PSDF biudžetas.“ Seimo narys Zenonas Streikus manantis, kad
reabilitacijai skirtos būsimos lėšos yra per mažos, jas reiktų
didinti.
K o m i t e t o n a r ė s P a u l ė Kuzmickienė, Morgana Danielė
t iks l inosi apie prevencinių sveikatos programų, taip pat dėl
medikų atlyginimų dirbant COVID-19 sąlygomis kėlimo galimybes. VLK
priminė, kad COVID-19 pandemijos sąlygomis dirbantiems medikams iš
PSDF rezervo skirta 10 mln. eurų. Kas mėnesį tam skiriama po
5–6 mln. eurų. Prevencinėms sveikatos programoms lėšų užtenk
a, papi ldomos lėšos numatytos prevencinių pro-gramų plėtrai (tokių
kaip ŽVP atlikimo skystoje terpėje ir kt.).
Komitetas priėmė sprendimą 2021 m. PSDF biudžeto projektą
grąžinti iniciatoriams patobu-linti. Vertinant 2021 m. PSDF
biudžeto projektu numatytas išlaidas ir realias 2020 m. PSDF
biudžeto išlaidas, akivaizdu, kad išlaidos beveik nedidėja ir
neatitinka kitų metų poreikių. Tam komiteto nariai (vienam –
A. Verygai – susilaikius) pritarė.
„gydytojų žinių“ informacija
-
žinios 6L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
šiaulių apygardos prokura-tūros organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras artūras
Karpalovas priėmė sprendimą baigti ikiteisminį tyrimą byloje,
kurioje įtarimai dėl stambaus masto korupcinių nusikalstamų veikų
pareikšti juridiniam asme-niui – farmacijos bendrovei ir 11 fizinių
asmenų. Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro nuomone,
pareigūnai surinko pakankamai duomenų, pagrin-džiančių įtariamųjų
kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikals-tamų veikų padarymo.
LGS baudžiamųjų byLų advokato kriStupo ašmio komentaraS
koruPcijoS FarmacijoS ir Gydytojų veikLoSevienas didžiausių
ikiteisminių tyrimų keliauja į teismą
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta nusikalstama korupcinė
schema, kurioje, įtariama, dalyva-vo farmacijos kompanijos atstovai
ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojai. Įtariama, kad 12 šios
farmacijos įmonės darbuotojų veikė organizuotoje grupėje. Dalis
šios grupės narių – bendrovės vadybininkės – galimai susitarda-vo
su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų
gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams
įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus
produktus.
Baigtoje byloje juridiniam
asmeniui – farmacijos bendrovei yra pareikšti įtarimai dėl
papir-kimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. 7 farmacijos
bendro-vės atstovams pareikšti įtarimai dėl papirkimo bei daliai jų
– dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, 4 gydytojams – pareikšti
įtarimai dėl kyšininkavimo.
Atl iek ant tyr imą apk laus-ta daugiau nei 1100 asmenų ir
surinkta duomenų, kad gydy-tojams papirkti nuo 2014 metų iki 2015
metų pradžios kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 74
tūkstančių eurų. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) far-
macijos bendrovei yra pateikusi ieškinį didesnei nei 39 tūkst.
eurų sumai.
Ikiteisminis tyrimas jau anks-čiau baigtas 80 gydytojų ir 5
farmacijos bendrovės darbuo-tojams, kuriems pripažinus kal-tę, jų
atžvilgiu priimti procesi-niai sprendimai. Kyšių sumos
konfiskuotos, skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų
fondą, taip pat skirtos baudos. Šioje byloje proceso dalyviai jau
yra sumokėję dau-giau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas
valstybės biudžetas.
Pagal www.prokuraturos.lt
Ikiteisminiame tyrime pranešimai apie įtarimą buvo pateikti
eilei gydytojų chirurgų, ortope-dų-traumatologų. Atsižvelgiant į
tyrimo surink-tus duomenis dėl nereglamentuoto farmacijos įmonės ir
gydytojų tarpininkavimo veiklos, bei į tai, kad tyrimo metu nebuvo
nustatyta nei vieno paciento, pateikusio nusiskundimų dėl
nekvali-fikuotai suteiktos medicininės paslaugos, esant
asmenų, vertų pasitikėjimo prašymams, Lietuvos gydytojų sąjungos
atstovauti gydytojai buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal laidavimą. Netinkamai apskaitytas farmacijos bendrovės lėšas
pervedus į valstybės biudžetą, baudžiamieji procesai buvo
nedelsiant nutraukti, taip išvengiant teisminio bylų
nagrinėjimo.
lietuvos mokslų akademija (lma) paskelbė laisvas lma tikrųjų
narių vietas, iškelti ir įregistruoti kandidatai pagal lma mokslų
5 skyrius ir specia-lybes. LMA Biologijos, medicinos ir
geomokslų skyriuje į bioche-mijos vieną vietą VU Senatas ir
akademikas Kęstutis Sasnauskas iškėlė VU Gyvybės mokslų centro
profesorę Aureliją Žvirblienę. Į fundamentinės medicinos vieną
vietą pretenduoja du kandida-
akademikų GretoSe GauSėS ir medikų
tai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriai
Remigijus Žaliūnas, Henrikas Žilinskas, Vidmantas Bižokas, Antanas
Sederavičius, Antanas Praškevičius, Limas Kupčinskas, Vi lmantė
Borutaitė ir Daiva Rastenytė kandidate į LMA tikruo-sius narius
pasiūlė LSMU profeso-rę Vaivą Lesauskaitę. Akademikė Zita Aušrelė
Kučinskienė kandi-datu į būsimus akademikus iškėlė VU Medicinos
fakulteto dekaną
profesorių Algirdą Utkų. Iki gruo-džio 19 d. LMA tiki
gauti atsiliepi-mų ir pasiūlymų dėl pateiktų kan-didatų į būsimus
LMA tikruosius narius. LMA Prezidiumas priims galutinį sprendimą, o
gruodžio pabaigoje vyksiančiame visuo-tiniame LMA narių susirinkime
šie LMA Prezidiumo paskelbti kandidatai bus priimti į tikruosius
LMA narius.
„gydytojų žinių“ informacija
-
žinios 7L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
Seime norima įsteigti dar vieną – ateities –
komitetą. „Poreikį sudaryti Ateities komi-tetą paskatino siekis
koordinuoti Lietuvos ilgalaikės vizijos rengi-mo procesą, vykdyti
ilgalaikių pažangos strategijų įgyvendi-
Gal pravartu steigti susitaikymo ar garo nuleidimo komitetą?
nimo kontrolę, nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius
svarbiausius valstybės pažangos idėjų klausimus, teikti Seimui
išvadas ir pasiūlymus dėl valsty-bės raidos procesų, prioritetų ir
vertybių“, – sakoma dokumento
aiškinamajame rašte. Siūlomą projektą parlamentarams pateikė
Seimo narys Andrius Vyšniauskas. Pasak jo, iniciatyva kurti
Ateities komitetą kilo 1986 m. Suomijos parlamente, vyko
ilgos diskusijos ir po keleto metų Suomijos parla-
mentas priėmė Ateities komiteto įsteigimo visą dokumentaciją.
Tai – komitetas, kuriame bando-ma atsispirti nuo kasdienybės
aktualijų ir šiek tiek pažvelgti į horizontą, į perspektyvą.
Ateities
Nukelta į p. 8
tęsiantis CoVid-19 pandemi-jai, vis aktualesnis tampa
klau-simas, ar susiformuoja imuni-tetas persirgus koronaviruso
infekcija ir kiek ilgai ji trunka. Pasak VU Gyvybės mokslų cen-tro
(GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės, oficialios instituci-jos,
tokios kaip PSO, laikosi nuo-monės, kad kol kas nepakanka mokslinių
duomenų tvirtinti, jog teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo
įgytą atsparumą. Nes buvo aprašyta keletas atvejų, kai persirgę
žmonės užsikrėtė dar kartą. Vis dėlto tai gana reti atve-jai, nors
pasaulyje jau persirgo milijonai žmonių. Tikėtina, kad jų rizika
užsikrėsti virusu mažesnė nei tų, kurie nepersirgo. VU GMC
mokslininkai nusprendė patys šiuos duomenis patikrinti. Prof.
A. Žvirblienės teigimu, atlikus SARS-COV-2 infekcija
persirgusių asmenų kraujo tyrimus vienoje Nemenčinės įmonėje
paaiškėjo, kad antikūnai vis dėlto greitai neišnyksta, jie išlieka
pusmetį. Mokslininkės teigimu, per infek-cijos protrūkį šioje
Nemenčinės įmonėje balandį dauguma dar-buotojų buvo ištirti
molekuliniu būdu. Jie tiksliai žinojo, ar buvo užsikrėtę virusu, ar
ne. Vieni užsi-krėtusiųjų nejautė jokių simpto-mų, kiti sirgo
sunkiai ir net gydėsi ligoninėje. Atlikę serologinius tyrimus
praėjus 2 mėnesiams nuo protrūkio nustatėme, kad daugu-ma
persirgusiųjų turi antikūnų prieš virusą – net ir tie, kurie
sirgo labai lengvai arba nejautė jokių simptomų. Profesorė priminė,
kad buvo sutarę su įmonės vadovy-be, jog po kelių mėnesių tyrimą
pakartos. Norėta sužinoti, ar ilgai antikūnai išlieka, nes
mokslinėje
literatūroje duomenys apie tai gana prieštaringi. Tyrimai
atlik-ti po 6 mėnesių nuo protrūkio. Paaiškėjo, kad visi,
kurie turėjo antikūnų birželį, tebeturėjo ir dabar. Tai rodo, kad
antikūnai taip greitai neišnyksta. Buvo ištirta 100 žmonių, iš jų
du trečdaliai turėjo antikūnų. Net ir tie, kurie sirgo sunkiai, jau
seniai nebeturi viruso. Tai įdomus mokslinis fak-tas, kuris
liudija, koks neįprastas šis virusas ir kaip keistai veikia mūsų
imuninę sistemą. Šiam virusui negalioja gerai žinomos taisyklės.
Tyrime dalyvavo ne tik tie, kurie persirgo, bet ir tie, kurie
nejautė jokių simptomų, o jų molekulinis testas pavasarį buvo
neigiamas. Serologinis testas dar kartą patvirtino, kad šie žmonės
tikrai neužsikrėtė ir nepersirgo, nors kai kurie dirbo kartu su
užsikrėtusiaisiais. Ar antikūnų buvimas rodo atsparumą virusui? Tai
labai svarbus klausimas, kuris rūpi daugeliui. Ypač dabar, kai
pandemija smogė Lietuvai kur kas stipriau nei pavasarį. Tenka
priminti, jog imunitetas nėra tik antikūnai. Svarbus ir ląstelinis
atsakas – limfocitai, kurių akty-vumą sunku išmatuoti. Dar
sun-kiau išmatuoti, ar susidaro imu-ninės atminties ląstelės, nes
jos yra neaktyvios ir pradeda veikti tik tada, kai susiduria su
virusu pakartotinai – atsparumą lemia daugybė veiksnių. Prof.
Aurelija Žvirblienė mano, kad antikūnų susidarymas ir jų išlikimas
tokį ilgą laiką – pusę metų – yra gana svarbus imuniteto
rodiklis. Tai teikia vilties, kad mūsų imuninė sistema nėra tokia
jau bejėgė prieš šį virusą.
„Kovai su COVID-19 yra du svar-
būs ginklai – skiepai ir vaistai. Kuriant skiepus imamas
nepavo-jingas virusas, dažniausiai adeno-virusas, ir į jį
klonuojamas koro-naviruso gabalėlis. Tokiai vakcinai įėjus į
žmogaus ląstelę įsijungia genetinės sistemos, ir žmogaus kūno
ląstelės pradeda gamin-ti antikūnus prieš tą baltymo iš
koronaviruso gabalėlį. Tie antikū-nai vadinami neutralizuojančiais,
nes neutralizuoja į organizmą patenkančius koronavirusus. Tie po
vakcinacijos atsiradę antikūnai turi būti gana stabilūs, kad pats
žmogaus organizmas jų nesuskal-dytų. Vakcina turi būti efektyvi,
kad jos nereikėtų leistis kiekvieną mėnesį, imunitetą nuo COVID-19
įgytume metams ar dvejiems. Svarbiausia – vakcina turi būti
saugi“, – žiniasklaidai teigė akade-mikas Vladas Algirdas
Bumelis. Jis sakė, kad „Biotechpharma“, ben-dradarbiaudama su
Šveicarijos įmone „Memo Therapeutic AG“, kuria technologijas,
skirtas SARS-COV-2 neutralizuojančių antikūnų gamybai. V.
A. Bumelis praneši-me žiniasklaidai teigė, kad, esant
teigiamiems klinikinių tyrimų rezultatams, „Biotechpharmoje“
pagaminti antikūnai rinką pasieks kitąmet. „Biotechpharma“ daro
kitką. Mes nesuleidžiame svei-kam žmogui to adenoviruso su
gabalėliu COVID-19, mes iškart darome antikūną, ir jį suleidžiame
COVID-19 užsikrėtusiam žmogui. Antikūnai neutralizatoriai suranda
tas COVID-19 virusines daleles ir meta jas iš organizmo. Tuomet
koronavirusas neturi galimybių įsiterpti į žmogaus genomą,
ląs-teles ir viską sugadinti. Dabartiniu metu taikoma terapija, kai
paima-ma COVID-19 persirgusių žmonių
kraujo plazmos, nes joje jau yra antikūnų prieš COVID-19,
sulei-džiama ligoniui, ir tie antikūnai bando tas koronaviruso
ląste-les sugauti, o jas sugavę meta lauk. Tie antikūnai jau yra
vais-tas. Mūsų kuriamų vaistų princi-pas – ši dabartiniu laiku
taikoma terapija. „Biotechpharma“ turi technologijas tiems
dirbtiniams antikūnams gaminti, ir dideliam jų kiekiui.
Užsikrėtusiųjų korona-virusu yra ir bus. Per pastaruo-sius du
dešimtmečius biologiniai vaistai sukėlė revoliuciją daugelio ligų
gydyme. Pasaulyje yra daug antivirusinių vaistų, bet iš esmės nė
vienas COVID-19 nenaikina 100 proc.“, – pasakojo
akademikas V. A. Bumelis. Jo pastebėjimu, tas COVID-19
virusas greitai nedings, bent 2–3 metus tikrai cirkuliuos.
Anot jo, su šveicarais susitarėme, kad Lietuvos sveikatos apsaugos
ministerija turės pirmumą tuos vaistus įsigyti ir naudoti. „Bet gi
žinote tas peripetijas, kurios vyks-ta Lietuvoje: įvairūs viešųjų
pirki-mų konkursai ir kt. Manau, kad jei tikrai parodysime, kad tas
vaistas yra puikus, padeda išsaugoti žmo-nių gyvybes, tie visi
biurokratiniai dalykai gal bus paprastesni, o gal ir sudėtingesni.
Bet nenoriu tomis spekuliacijomis užsiimti. Dirbame su rimta
Šveicarijos bendrove, kuri turi supratimą apie fundamenti-nį
mokslą. „Biotechpharma“ turi supratimą apie taikomąjį mokslą ir yra
įvaldžiusi šiuolaikines bio-technologijas. Tokia dviejų ben-drovių
simbiozė nuteikia pozity-viai. Baziniai mūsų susitarimai irgi geri.
Nematau problemų, kodėl nebūtų galima sparčiai judėti į
priekį“, – įsitikinęs akademikas V. A. Bumelis.
„gydytojų žinių“ informacija
vaistai nuo viruso kuriami ir Lietuvoje
-
žinios 8L i e t u v o s G y d y t o j ų s ą j u n G o s d v i s
a v a i t i n i s e l e k t r o n i n i s i n f o r m a c i n i s l
e i d i n y s n r . 2 0 2 0 - 1 7 ( 3 3 )gydytojų
Atkelta iš p. 7
VšĮ Mažeikių ligoninė prie savo komandos kviečia
prisijungti:
gydytoją akušerį-ginekologą; gydytoją neurologą; gydytoją
psichiatrą; gydytoją chirurgą; gydytoją gastroenterologą; fizinės
medicinos ir
reabilitacijos gydytoją;
gydytoją anesteziologą-reanimatologą;
gydytoją otorinolaringologą; vaikų ligų gydytoją; vidaus ligų
gydytoją; gydytoją radiologą,
echoskopuotoją;
radiologijos technologą; bendrosios praktikos
slaugytojus.
• Darbas gydytojo neurologo, gydytojo chirurgo,
akušerio-ginekologo pareigose – ne mažiau nei 1 etato krūviu ir
budėjimuose, konsultacijų padalinyje.
• Darbas gydytojo psichiatro pareigose – ne mažesniu nei 1 etato
krūviu Psichiatrijos skyriuje ir Psichosocialinės reabilitacijos
poskyryje.
• Gydytojui gastroenterologui siūlomas darbas planinėms
ambulatrorinėms konsultacijoms, konsultacijų pada-linyje.
• Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojui siūlomas darbas
Ambulatorinės reabilitacijos skyriuje ne mažesniu nei 1 etato
krūviu.
• Vaikų ligų gydytojui siūlomas darbas ne mažesniu nei 1 etato
krūviu. • Gydytojui anesteziologui-reanimatologui siūlomas darbas
reanimacijoje ir operacinėje ne mažesniu nei 1,0 eta-
to krūviu arba tik budėjimuose. • Vidaus ligų gydytojui siūlomas
darbas vidaus ligų skyriuje arba slaugos ir palaikomojo gydymo
skyriuje; taip pat
priėmimo-skubiosios pagalbos ir konsultacijų skyriuje. •
Gydytojui otorinolaringologui siūlomas darbas ambulatoriniame
padalinyje ir stacionare ne mažesniu nei 1 eta-
to krūviu. • Gydytojui radiologui (echoskopuotojui) siūlomas
darbas ambulatoriniame padalinyje ne mažiau nei 1 etato krūviu. •
Radiologijos technologui siūlomas darbas ne mažesniu nei 1 etato
krūviu. • Bendrosios praktikos slaugytojams siūlomas darbas
stacionaro skyriuose ne mažesniu, nei 1 etato krūviu.
Mažiausias gydytojo pareiginės algos dydis – nuo 1518 Eur,
priklauso nuo atliekamų darbų masto, darbo inten-syvumo ir (ar)
papildomų darbų atlikimo. Visos darbo vietos aprūpintos modernia
medicinine įranga ir aparatūra, galimas lankstus darbo
grafikas.
Mažiausias bendrosios praktikos slaugytojo, radiologijos
technologo pareiginės algos dydis – nuo 1025 Eur, priklauso nuo
atliekamų darbų masto, darbo intensyvumo ir (ar) papildomų darbų
atlikimo.
Vykstantiems į darbą iš kito rajono galimybė kompensuoti vykimo
į (iš) darbo išlaidas.
Dėl smulkesnės informacijos kreiptis tel.: 8-443 98303, 8-443
98305 arba el. paštu [email protected]
komitetų visame pasaulyje atsi-randa vis daugiau, ir Lietuvos
parlamentas galėtų prisijungti.
„Šiandien siūlome ne tik sekti Suomijos pavyzdžiu, bet ir
spręsti tam tikrus labai konkrečius mūsų valstybės iššūkius, kurie
susiję su strateginiu planavimu. Ateities komitetas galėtų imtis
tokių labai svarbių dalių, kaip rengti ir svarstyti mūsų
visuomenėje ir valstybėje svarbius ateities raidos scenarijus ir
modelius, inovacijų ir technologinės pažangos plė-tros klausimus,
svarstyti ir teikti rekomendacijas dėl valstybės strateginio
planavimo, ypač viso-kių dokumentų hierarchijos, jų kiekio, tam
tikro apibendrinimo, jeigu reikia, ir, be abejo, vykdyti tų
strategijų parlamentinę kon-trolę ir priežiūrą. Tai labai svarbu,
nes dažnai girdime, kad Lietuvoje turime labai daug strategijų,
labai daug dokumentų, bet nesuge-bame jų įgyvendinti. Tad Ateities
komitetas galėtų būti būtent tas komitetas, kuris galėtų pažvelgti
į šį klausimą labai sistemiškai. Ateities komitetas veiktų skėtiniu
principu kaip ir Europos reikalų komitetas, jam galėtų priklausyti
parlamentarai, priklausantys ir kitiems komitetams. Toks lūkes-tis
ir rekomendacija būtų, kad Ateities komitete galėtų daly-vauti
frakcijų vadovybių žmonės, pirmininkai, pavaduotojai ir kt., nes
tai apima gana daug sričių, lygiai taip pat kaip ir Europos reikalų
komitetas“, – įsitikinęs par-
lamentaras Audrius Vyšniauskas. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų
sąjun-gos frakcijos narys parlamentaras Giedrius Surplys priminė,
kad nueinanti Vyriausybė yra patvir-tinusi Nacionalinę pažangos
pro-gramą, pakeliui prie patvirtinimo Bendrasis Lietuvos
teritorijos pla-nas. „Tai yra strateginiai dokumen-tai, kurie
žvelgia į dešimties, kar-tais ir 30 metų, jei kalbėtume apie
Klimato kaitos strategiją, pers-pektyvą. Mano klausimas būtų, kaip
jūs įsivaizduojate, kas bus svarstoma tame Ateities komitete ir
kaip koreliuos tie svarstymai su jau priimtais strateginiais
doku-mentais? Ar tie strateginiai doku-mentai bus peržiūrimi ir
keičiami? Tai pirmas klausimas. Antrasis – aš matyčiau šio
komiteto funkcijas tokias trumpalaikiškesnes – tie-siog yra
per tolimas, kad spėtų su taktiniais sprendimais, kurie reikalingi
šiame Seime“, – taip apie naujo papildomo komiteto steigimo
perspektyvą manantis Seimo narys G. Surplys. „Aš norė-čiau
pabrėžti, kad šito komite-to funkcija yra atsispirti nuo tų
kasdienybės taktinių dalykų ir pažvelgti į perspektyvą, nes jeigu
svarstome bet kokią strategiją, mes turime matyti perspektyvą. Dėl
Vyriausybės lygio dokumentų kaip Pažangos strategija, kurią
pradėjome kurti esant Andriaus Kubiliaus Vyriausybei, – jeigu
nori-me būti tikslūs, tai Vyriausybės dokumentai yra Vyriausybės
reika-las. Be abejo, šitas komitetas galė-tų apsvarstyti, turėtų
ganėtinai daug svarstymų, turėtų savo tam
tikrus pasiūlymus. Jei komitetas ras gerą santykį su Vyriausybe,
Vyriausybės Pažangos strategiją kuruojančiomis institucijomis,
galbūt atsiras sinertija. Kiekviena ministerija turi krūvą
visokiausių savų strategijų strategijyčių, ir visa tai galbūt
galima sudėti į viena. Parlamentas tam yra pui-kiausia
vieta“, – į klausimus atsakė A. Vyšniauskas.
Parlamentaras M. Lingė mano, kad tai iš tikrųjų labai
sveikintinas sprendimas. „Tikiuosi, tai taps ir atskaitos taš-ku,
istoriniu tašku, kuris leis lygin-ti buvusią kadenciją su šia mūsų
kadencija, kad daugiau dėmesio bus skiriama ne politinei
arche-ologijai (tirti vieniems kitus už praeitį), o daugiau dėmesio
tokiai politinei futurologijai, daugiau kalbėti apie ateitį, apie
ilgalaikius projektus, apie mūsų šalies vys-tymąsi. Ir kalbėjimą ne
mąstant kadencijomis, ne trumpalaikiais vienetais matuojant, bet
suge-bant pažiūrėti į mūsų Lietuvos ateitį kelis dešimtmečius į
priekį ir tai daryti ne technokratiniu lygmeniu, ne galbūt
apsiribojant vien Vyriausybės lygmeniu, kai valdančiosios, vienos
kokios nors daugumos pažangos strategi-jos kūrėjai patvirtina ir
numato kryptį, bet daugiau įtraukiant ir opozicijoje veikiančių,
plates-nio spektro politinių jėgų“, – įsi-tikinęs Seimo narys
M. Lingė. Parlamentaras G. Surplys sakė, kad vis dėlto
jis kalbės prieš šį projektą. „Pagalvokime, turime Lietuvos
prezidento iniciatyvą „Gerovės valstybė“, turime „Žalios
Lietuvos“ susitarimą, memoran-dumą dėl savivaldybių stiprini-mo,
turime ir šio Seimo patvir-tintą Bendrojo plano koncepciją, turime
Nacionalinę pažangos programą ir visus planus, kur esa-me gana
detaliai jau dešimtims metų į priekį nusimatę, ką darysi-me. Tai
buvo padaryta diskutuo-jant su visomis suinteresuotomis visuomenės
grupėmis. Apie ką mes galime diskutuoti? Galbūt galime diskutuoti
apie Lietuvos įsipareigojimus kovai už klimato kaitą nuo 2020 iki
2050 metų. Bet tai irgi jau padaryta ir aprašyta. Kad tai
netaptų tiesiog tokiu eli-tiniu, kaip čia pasakyti, Chathom House
veik iančiu k lubu, kur susirinksime tiesiog pasėdėti ir pasvajoti
apie ateitį. Matydamas tai, kas vyksta Seime pirmomis jo darbo
dienomis, aš galbūt labiau pasiūlyčiau pagalvoti apie kokį nors
susitaikymo komitetą arba garo nuleidimo komitetą, o apie ateitį
pakalbėti tik po to, kai išmoksime gerbti opoziciją, išmoksime
gražiai dirbti ir tikrai ramiu balsu pasikalbėti ne tik apie labai
tolimą ateitį, kurios galbūt ir nesulauksime, bet ir apie tai, ko
žmonės laukia iš mūsų per ketverius metus. Bijau, kad tai bus dar
vienas komitetas, kuris baigsis, jo ateitis baigsis kartu su šia
kadencija. Kokie gi bus įsipareigojimai naujai išrink-to Seimo,
kuris galbūt ateis ir vėl viską, kas buvo priimta per šiuos
ketverius metus, nutrins?“ – įsi-tikinęs parlamentaras
G. Surplys.
„gydytojų žinių“ informacija
m_2508114150085657422_part_a1a0cbe49f484m_2508114150085657422_part_a69c650fbd3a4m_2508114150085657422_part_8ecbfbe2c66a4