2013 m. vasario 9 d. / Šeštadienis / Nr. 33 (13 458) ORAI Debesuota, pajūryje kris šlapdriba. Tem- peratūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. 31 p. Lietuvai rengiantis pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, aukšto rango politikai ir valsty- bės tarnautojai kimba į mokslus. Jie ketina ugdyti lyderystės, pasi- tikėjimo savimi, streso valdymo ir viešo kalbėjimo įgūdžius. Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovų teigimu, mokymai organi- zuojami, nes ministrai ir svarbias pareigas einantys valstybės tarnau- tojai privalo susipažinti su Bendrijos darbo tvarka, mokėti sudaryti dar- botvarkes, pirmininkauti posėdžiams. Esą svarbus ir neformalus darbas, nes į pirmininkaujančią šalį visi kreipiasi su savo problemomis, pra- šydami ieškoti kompromisinių spren- dimų. LŽ kalbinti ministrai nieko prieš tobulinti žinias. Tačiau jie nori mo- kytis tik išties naudingų dalykų. 3 p. Ministrai mokysis pasitikėti savimi UŽSIENIS Muziejus gali virsti mečete Garsusis Stambulo muziejus Šv. Sofi- jos soboras gali būti uždarytas turis- tams, nes vėl virs mečete, kuri bus grą- žinta tikintiesiems. To pageidauja trečdalis Turkijos provincijoje gyve- nančių musulmonų. Kaip bus pasielg- ta su Stambulo garsiuoju architektūros paminklu, nuspręs Turkijos parlamen- tas, į kurį jau kreipėsi Turkijos šiaurės vakaruose esančios Kodžaelio provin- cijos gyventojai. Šis jų prašymas sulau- kė didelio palaikymo ir internete, todėl Turkijos parlamento Peticijų komisija paprašė atsakingų institucijų padėti rasti visiems priimtiną sprendimą, nes 2012 metais muziejuje apsilankė 28,6 mln. turistų. 6 p. www.lzinios.lt Lietuvos žinios Kaina 2,49 Lt VERSLAS Pirkėjai nuolaidų karštligei neatsparūs 9 p. 26 p. ŽMONĖS Roko močiutė trykšta optimizmu 24 p. SPORTAS A.Poviliūnas: “Dabar kalbėti lengviau” 5 p. KAZYS KAZAKEVIČIUS Nors sakoma, kad žvangant gink- lams mūzos tyli, Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje viskas suderinama - ir ugdomi meniškos prigimties vaikai, ir kunkuliuoja nesutarimų bei įtarimų aistros. Dalį pedagogų šokiravo siūlymai tapti naujai kuriamos profsąjun- gos, kuri būtų lojali ugdymo įstaigos vadovybei, nariais. Menininkus rengiančios prestižinės mokymo įstaigos mokytojai įtaria, kad taip bandoma susidoroti su kolego- mis, nepritariančiais mokyklos admi- nistracijos sprendimams. Tačiau 18 metų Nacionalinei M.K.Čiurlionio menų mokyklai vadovaujantis Romual- das Kondrotas tokius įtarimus katego- riškai neigia. Kaip LŽ pasakojo keli pedagogai, nors mokykloje jau veikia viena profe- sinė organizacija, šiemet pradėjo burtis dar viena profsąjunga. Pašnekovų tvir- tinimu, ugdymo įstaigos skyrių vadovai kviečiasi mokytojus pas save po vieną ir ragina pasirašyti priėmimo į naująją profsąjungą prašymus. “Nežinome, ar kas nors sutiko pa- sirašyti tokius prašymus. Net nežino- me nei kas vadovauja tai “kišeninei” profsąjungai, nei kiek narių jai prik- lauso”, - LŽ sakė pedagogai, pagei- daujantys, kad jų pavardės būtų ne- skelbiamos. Vienas jų yra susidaręs įspūdį, kad mokyklos administracija nori ugdy- mo įstaigoje tvarkytis kaip sovietinia- me kolūkyje. Ritos Stankevičiūtės ir eltos nuotraukos Mūzų prieglobstyje žvangaginklai Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai ·iandien su dienra‰ãiu LŽ gidas + TV programos
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
2013 m. vasario 9 d. / Šeštadienis / Nr. 33 (13 458)
ORAI
Debesuota, pajūryjekris šlapdriba. Tem-peratūra dieną nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos.
31p.
Lietuvai rengiantis pirmininkautiEuropos Sąjungos (ES) Tarybai,aukšto rango politikai ir valsty-bės tarnautojai kimba į mokslus.Jie ketina ugdyti lyderystės, pasi-tikėjimo savimi, streso valdymoir viešo kalbėjimo įgūdžius.
Užsienio reikalų ministerijos (URM)atstovų teigimu, mokymai organi-zuojami, nes ministrai ir svarbiaspareigas einantys valstybės tarnau-tojai privalo susipažinti su Bendrijosdarbo tvarka, mokėti sudaryti dar-botvarkes, pirmininkauti posėdžiams.Esą svarbus ir neformalus darbas,
nes į pirmininkaujančią šalį visikreipiasi su savo problemomis, pra-šydami ieškoti kompromisinių spren-dimų.
LŽ kalbinti ministrai nieko prieštobulinti žinias. Tačiau jie nori mo-kytis tik išties naudingų dalykų.
3p.
Ministrai mokysis pasitikėti savimi
UŽSIENIS
Muziejus galivirsti mečete
Garsusis Stambulo muziejus Šv. Sofi-jos soboras gali būti uždarytas turis-tams, nes vėl virs mečete, kuri bus grą-žinta tikintiesiems. To pageidaujatrečdalis Turkijos provincijoje gyve-nančių musulmonų. Kaip bus pasielg-ta su Stambulo garsiuoju architektūrospaminklu, nuspręs Turkijos parlamen-tas, į kurį jau kreipėsi Turkijos šiaurėsvakaruose esančios Kodžaelio provin-cijos gyventojai. Šis jų prašymas sulau-kė didelio palaikymo ir internete, todėlTurkijos parlamento Peticijų komisijapaprašė atsakingų institucijų padėtirasti visiems priimtiną sprendimą, nes 2012 metais muziejuje apsilankė28,6 mln. turistų.
6p.
www.lzinios.lt
Lietuvos žiniosKaina 2,49 Lt
VERSLAS
Pirkėjai nuolaidųkarštligei neatsparūs 9p. 26p.
ŽMONĖS
Roko močiutė trykštaoptimizmu 24p.
SPORTAS
A.Poviliūnas:“Dabar kalbėti lengviau”
5p.
KAZYS KAZAKEVIČIUS
Nors sakoma, kad žvangant gink-lams mūzos tyli, NacionalinėjeMikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje viskassuderinama - ir ugdomi meniškosprigimties vaikai, ir kunkuliuojanesutarimų bei įtarimų aistros.Dalį pedagogų šokiravo siūlymaitapti naujai kuriamos profsąjun-gos, kuri būtų lojali ugdymoįstaigos vadovybei, nariais.
Menininkus rengiančios prestižinėsmokymo įstaigos mokytojai įtaria, kadtaip bandoma susidoroti su kolego-mis, nepritariančiais mokyklos admi-nistracijos sprendimams. Tačiau 18metų Nacionalinei M.K.Čiurlioniomenų mokyklai vadovaujantis Romual-das Kondrotas tokius įtarimus katego-riškai neigia.
Kaip LŽ pasakojo keli pedagogai,nors mokykloje jau veikia viena profe-sinė organizacija, šiemet pradėjo burtisdar viena profsąjunga. Pašnekovų tvir-tinimu, ugdymo įstaigos skyrių vadovaikviečiasi mokytojus pas save po vieną irragina pasirašyti priėmimo į naująjąprofsąjungą prašymus.
“Nežinome, ar kas nors sutiko pa-sirašyti tokius prašymus. Net nežino-me nei kas vadovauja tai “kišeninei”profsąjungai, nei kiek narių jai prik-lauso”, - LŽ sakė pedagogai, pagei-daujantys, kad jų pavardės būtų ne-skelbiamos.
Vienas jų yra susidaręs įspūdį, kadmokyklos administracija nori ugdy-mo įstaigoje tvarkytis kaip sovietinia-me kolūkyje.
Rito
s St
anke
viči
ūtės
ir e
ltos
nuo
trau
kos
Mūzų prieglobstyježvangaginklai
Lietuvos pirmininkavimasES Tarybai
·iandien su dienra‰ãiu
LŽ gidas
+ TV programos
ANTANAS KULAKAUSKAS
Pagrindinių valdžios sandaros tai-syklių, valdžios formavimo ir veikimoprocedūrų požiūriu Lietuva, be abejo,priklauso Vakarų liberaliosios, atsto-vaujamąja vadinamos, demokratijosvalstybių grupei. Tačiau tai, jog tauta,ją sudarantys piliečiai, turi realią gali-mybę per periodiškai rengiamus lais-vus, konkurencinius ir sąžiningus rin-kimus dalyvauti valdžios formavimoir keitimo procese (o taip Lietuvoje,nepaisant atskirų, kad ir neretų nesą-žiningumo pasireiškimų, tikiu, yra),dar nereiškia, kad valdžios vykdomapolitika jos konkretaus turinio požiū-riu tikrai bus demokratiška, t. y. ati-tiks tautos daugumos interesus.
Tiesą sakant, taip nutinka gana re-tai. Politikos formavimo konkrečio-se visuomenės ir valstybės gyvenimo
srityse procesas vyksta taip, kad nėnebandoma aiškintis realių daugu-mos interesų konkrečioje srityje.Valdžią įgiję politikai naudojasi tau-tos atstovų statuso teikiama galimy-be (laisvas mandatas) interesusreikšti pagal savąjį supratimą, tadveikiama dažniausiai atskirų elitogrupių interesais, kartais net tikint,kad tai ir yra tautos interesas.
Beje, toks politikos formavimoprocesas pats savaime kuria sociali-nį moralinį pamatą politinei korup-cijai ir garantuoja jos nesunaikina-mumą teisėsaugos pastangomis.Negana to, esant tokiai padėčiai dau-geliu atveju pati kova su korupcijavirsta dar viena politinės korupcijos,o sykiu ir kovos dėl valdžios, forma.
Lietuvoje susiformavo neabejotinaielitinė vadinamosios atstovaujamosiosdemokratijos atmaina. Politikos for-mavimo procese tai reiškia ne ką kita,o tik švelnų oligarchinį režimą. Beje, jisreiškiasi ne tik nacionalinės politikos,bet ir vietos savivaldos lygmeniu. Šiuolygmeniu gal net daugiau, ypač di-džiausiose savivaldybėse.
Liūdniausia, kad turintieji valdžiądažniausiai neneigia tokių demokra-tijos ydų, bet aiškina jas demokrati-jos ir pilietinės visuomenės jaunumuir nebrandumu. Deja, toks aiškinimasturi daugiau demagogijos nei tiesoselementų. Per 20 atkurtos nepriklau-
somybės metų visuomenės galimybėspalankiomis sąlygomis dalyvauti vie-nos ar kitos viešojo gyvenimo sferospolitikos formavimo procesuose bu-vo ne plečiamos, o siaurinamos. Už-tenka paminėti, kad Mokslo taryba,kuri po nepriklausomybės atkūrimodaugiausia buvo pačios mokslobendruomenės renkama, dabar yra
politinės valdžios skiriama. Tarp Lie-tuvos politinio elito vyrauja nuomo-nė, kad prisiekusiųjų teismui Lietu-vos visuomenė yra nepribrendusi.Istorikui sunku suprasti tokią nuos-tatą žinant, kad caro laikais, po bau-džiavos panaikinimo, nežinia kodėlbuvo manoma kitaip. Mūsų valdžiaiatrodo, kad tai, jog Lietuva turi di-džiausias Europos Sąjungoje (ES) sa-vivaldybes, yra Lietuvos pranašumas.Tačiau realybėje tai garantuoja tikvietos valdžios ir vietos bendruome-nės susvetimėjimą, neretai korupcijospersmelktą vietos politiką, kad ir kiekją kritikuotų prezidentė. Tai, kad lo-kalinė savivalda yra tik vieno lyg-mens, kaip kad mažytėje Maltoje, už-tikrina teritorinio valdžios išdėstymoir regioninės politikos chaosą.
Neabejotina tokios “demokratinės”politikos pasekmė - pasaulinius rekor-dus taikos sąlygomis viršijantis, dau-giau kaip penkiskart didesnis už pa-saulinį vidurkį, didžiausias tarp visųES šalių emigracijos iš Lietuvos mastas.Net ekonominio liberalizmo nuostato-mis besivadovaujantys Pasaulio banko
analitikai pamatė, kad dėl emigracijosmasto ir demografinio “nukraujavi-mo” Lietuvai iškilo grėsmė tapti pro-blemiška, rūpesčių tarptautinei bend-ruomenei kelsiančia valstybe. Dabar-tinė tendencija, metaforiškai kalbant,veda Lietuvos virsmo dideliais išlaiky-mo ir priežiūros stokosiančiais sene-lių namais link, o tolesnėje perspekty-voje - ir pirmalaikio dabar egzis-tuojančios nacionalinės tapatybėspraradimo link. Žinoma, Pasauliobanko ekspertų tiesiogiai nejaudinatautinės tapatybės kaitos klausimai,bet jie žino, kad tokie procesai retaikada vyksta neskausmingai, t. y. nesu-kelia socialinių konfliktų.
Žodžiu, esu linkęs manyti, kad re-kordus viršijanti emigracija, demok-ratijos, savivaldos ir socialinio teisin-gumo stygius yra tarpusavyje susiję,koreliuojantys reiškiniai. Tad rūpes-tis dėl demokratiškesnio politikos tu-rinio ir visuomenės galimybių realiaidalyvauti tą turinį formuojant yra irrūpestis dėl Lietuvos gyvastingumo.Kas to nepripažįsta, to negalima lai-kyti nei demokratu, nei patriotu. •
2013 02 09Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai
Kiek demokratiška mūsų demokratija
Ar Vilnius nepavirs “Potiomkino kaimu”?
POVILAS SIGITAS KRIVICKAS
Pastaruoju metu vis dažniau skam-ba žodis “renovacija”. Vieniems jis tei-kia vilčių, kitiems kelia pasidygėjimą.Pasikeitus valdžiai Seimo ir Vyriausy-bės rūmuose, ketinama nebe plepa-lais, bet rimtai renovuoti šimtus senųdaugiabučių.
Tai pagyvintų statybų verslą, o pa-prastiems piliečiams sumažėtų šildymoišlaidos ir jie galėtų patogiau gyventi.Tačiau skeptikai nelinkę džiūgauti, nesnaujaisiais laikais jau kilo ir žlugo nema-žai didingų užmojų. Iš jų bene žymiau-sias - nepastatyto nacionalinio stadionoilgamečiai griaučiai vilniškio “Akropo-lio” pašonėje.
Tiesa, sostinėje apstu ir tokių ar-chitektūros objektų, kurie kadaiseklestėjo, o dabar dūla visų apleisti.Per keliasdešimt žingsnių nuo Kultū-ros ministerijos stūkso iš visų pusiųgrafičiais apterliotas ir nebegyvas bu-vęs “Lietuvos” kino teatras. Jo jukniekaip nepavyks paslėpti, kai nuoliepos į Lietuvą ims traukti tuntaistambaus politinio kalibro svečių išviso mūsų žemyno. Jie prie J.Jasins-kio, Pamėnkalnio, V.Kudirkos gat-vių didžiosios kryžkelės neišvengia-mai matys ir buvusį garsiausią alausbarą “Tauras”. Ant jo cokolio pui-kuojasi šmaikštuolių užrašas: “Kaipseptyni merai vieno vaiduoklio ne-priveikė”. Ir tai bene vienintelis atve-
jis, kai neišeina pykti ant šelmiškųgrafitininkų už jų terlionę.
Vilniuje registruota aštuonios de-šimtys apleistų vaiduoklių. O Klaipė-doje? Šiauliuose? Per visą Lietuvą?Vien kauniečiai per tris mėnesiusmieste surado 125 apleistus statinius- tai kur kas daugiau, nei pamatė sa-vivaldybės tarnautojai, savo sąraše tu-rintys “tik” 43 tokius objektus. Baigė-si pilietinė akcija “Pagauk vaiduoklį”.Per ją miestiečiai į socialinį tinklą ga-lėjo įdėti apleistų statinių, bjaurojan-čių miesto veidą, nuotraukas ir adre-sus. Į akciją įsitraukė daugiau kaip250 miestiečių. Pastatų vaiduoklių al-bumas įteiktas merijai. Nuo sausioįsigaliojo naujas įstatymas, leidžian-tis apleistų pastatų šeimininkams pa-didinti nekilnojamojo turto mokestįiki 3 proc. turto vertės. Ligi šiol šismokestis tesiekė vieną procentą.
Prisiminkime ir Kauno rajono Pa-kapių kaime sugriuvusį pastatą, nusi-nešusį devyniolikmečio čeko gyvybę.Tragedija įvyko 2010 metų liepą. PerLietuvą dviračiais keliaujantys Čeki-jos skautai, kilus audrai, bandė pa-sislėpti šalia kelio stovinčiame apleis-tame name. Vėtros neatlaikęs pastatasužgriuvo ant keliolikos jaunuolių -vienas jų buvo sužalotas itin stipriai.Praėjus dešimčiai dienų, jis Kaunoklinikose mirė. Kauno rajono savi-valdybės administracija dėl nelaimėsapkaltino Pakapių gyventoją AntanąKoženiauską - esą griūvantis pasta-tas priklausė jam. Žmogus ne kartąragintas jį suremontuoti arba nug-riauti, bet savo kaltės nepripažįsta.
Grįžkime į Vilnių. Kol kas artėjan-tį pirmininkavimą Europos Sąjun-
gos (ES) Tarybai sostinė pasitinkanesutvarkytomis gatvėmis ir nevei-kiančiomis vaizdo stebėjimo kame-romis. Ruošiantis Lietuvai pirminin-kauti ES Tarybai, Vilniaus valdžiapuoselėjo planus aptvarkyti miestocentrinę dalį ir pagrindines gatves,jungiančias centrą su oro uostu. Ta-čiau dabar šie planai atrodo vis sun-kiau įgyvendinami.
Vilniaus meras Artūras Zuokas tei-gia, kad savivaldybės skolos per dide-lės, tad Lietuvos pirmininkavimo ESTarybai laikotarpiu veikiausiai pavyks
patenkinti tik neišvengiamus porei-kius. Be to, užsienio svečių saugumaskels papildomų rūpesčių, mat sosti-nės centrą stebinčios vaizdo kamerospirmininkavimo laikotarpiu greičiau-siai nebeveiks, nes iki šiol nepratęstabesibaigianti jų naudojimo sutartis.
“Norint ką nors pagerinti reikia tu-rėti iš ko, - guodėsi A.Zuokas. - Anks-tesnei Vyriausybei rašėme laiškus irraštus, kad mums būtų pasakyta, kąplanuoja ir kokie ES pirmininkavimuireikalingi darbai, kuriuos miestas tu-rėtų atlikti. Mūsų didžiulei nuostabai,jokių aiškių pasakymų nesame gavę.”
Meras teigė prašęs papildomų lėšųmiestui tvarkyti, tačiau atsakymas bu-vęs neigiamas. “Esame kreipęsi dėl fi-nansavimo, kad būtų galima sutvarky-ti tam tikras gatves, privažiavimus prieValdovų rūmų, kur planuojami svar-
būs renginiai, atnaujinti kelią iš orouosto pusės. Prašėme 22,5 mln. litųmiestui sutvarkyti. Esame gavę atsaky-mus, kad lėšų neskirs”, - tęsė A.Zuokas.
Žinoma, merui norėtųsi, kad sos-tinė pasirodytų visu gražumu. Jis tiki-si, jog su šia Vyriausybe dar vyks po-kalbiai. Turėta susitikimų ir su Seimovicepirmininku Gediminu Kirkilu, irsu užsienio reikalų ministru LinuLinkevičiumi. Artimiausiu metu buskalbama su premjeru Algirdu Butke-vičiumi. “Tikrai sieksime padaryti vis-ką, ką galime. Bet kai nėra lėšų tam,
kas būtina, geranoriškumo neužten-ka”, - apibendrino A.Zuokas.
Girdėti pagrįstų nuogąstavimų, kadpo trumpos finansų antklodės tam-pymo viskas vėl gali baigtis “Potiom-kino kaimo” sindromu. GrigorijusPotiomkinas buvo generolas feldmar-šalas, Taurijos šviesiausiasis kunigaikš-tis, Rusijos imperatorės favoritas. Gra-fas G.Potiomkinas, norėdamas įsiteiktiimperatorei Jekaterinai II ir ją lydin-tiems užsienio svečiams, 1787 metaiskeliavusiems per neseniai prie Rusijosprijungtas Ukrainos žemes, ėmė sta-tyti butaforinius kaimus ir varinėti pojuos tą patį gražiai aprengtų valstie-čių būrį. Jis siekė pademonstruoti,kad Rusija sėkmingai kolonizuoja ircivilizuoja savo naująsias valdas. Taipatsirado terminas “Potiomkino kai-mai”, prisimenamas, kai norima pa-
brėžti apgaulę. Nuo tada pasakymas“Potiomkino kaimas” įsitvirtino ru-sų kalboje kaip bendrinis apgavystėsir padlaižiavimo vadovybei sinoni-mas. Ši aukštų svečių priėmimo tradi-cija gyvavo ir Rusijos imperijoje, irSovietų Sąjungoje. Ne mažiau sėk-mingai ji klesti dabartinėje Rusijoje.Provincijos miestai seniai žino: jei re-montuojami keliai, netrukus atvyksfederalinė valdžia.
Menu rusišką anekdotą: “Jeigu kurnors mieste paklojo naują asfaltą, kaikuriose gatvėse perdažė namus ar ap-traukė remonto marškomis, pastatėnaujas tvoras, bet neatvyko jokieaukšti valdžios tūzai, vadinasi, jūs -Vokietijoje.”
Sausio 25-ąją minėjome Vilniaus690-ąjį gimtadienį. 1323 metais tą die-ną Lietuvos didysis kunigaikštis Ge-diminas parašė laišką, skirtą Europosmiestų gyventojams. Jame pirmą kar-tą paminėtas mūsų miestas Vilnius.Savo laišką Gediminas adresavo “vi-siems krikščionims, pasklidusiems vi-same pasaulyje, vyrams ir moterims, odrauge ypač žymiems miestams Liu-bekui, Zundui, Brėmenui, Magdebur-gui, Kelnui ir kitiems iki pat Romos”ir pranešė esąs pasiruošęs priimtikrikščionių tikėjimą. Gediminas pa-kvietė įvairių sričių amatininkus at-vykti į Vilnių, kur jiems bus suteiktosgeros gyvenimo ir darbo sąlygos.
Istoriniuose šaltiniuose neteko ap-tikti, ar didysis kunigaikštis, tikėda-masis sulaukti naudingų svečių, bū-tų liepęs miestelėnams nudažytinamus ir tvoras. Iki “Potiomkinokaimų” išradimo dar buvo likę pus-penkto šimto metų. •
Girdėti pagrįstų nuogąstavimų, kad potrumpos finansų antklodės tampymo viskas
vėl gali baigtis “Potiomkino kaimo” sindromu.
Dabartinė tendencija,metaforiškai kalbant,veda Lietuvos virsmo
dideliais, išlaikymo ir priežiūros
stokosiančiais seneliųnamais link.
Liet
uvo
s ži
nio
s
Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•
Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu
(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)
Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.
Lietuvai rengiantis pirminin-kauti Europos Sąjungos (ES)Tarybai, aukšto rango politikaiir valstybės tarnautojai kimba įmokslus. Jie gilina žinias europi-nės darbotvarkės klausimais,taip pat ketina ugdyti lyderys-tės, pasitikėjimo savimi, stresovaldymo ir viešo kalbėjimo įgūdžius.
Užsienio reikalų ministerijos (URM)atstovų teigimu, mokymai organizuoja-mi, nes ministrai ir svarbias pareigaseinantys valstybės tarnautojai priva-lo susipažinti su Bendrijos darbotvarka, mokėti sudaryti darbotvar-kes, pirmininkauti posėdžiams. Esąsvarbus ir neformalus darbas, nes įpirmininkaujančią šalį visi kreipiasisu savo problemomis, prašydami ieš-koti kompromisinių sprendimų. Pa-sirengti atlikti šias užduotis mūsų ša-lies atstovams turėtų padėti įvairiųįgūdžių lavinimo kursai.
LŽ kalbinti ministrai nieko prieštobulinti žinias. Tačiau jie nori mo-kytis tik išties naudingų dalykų.
Diplomatų pagalbaKaip teigė URM Lietuvos pirmi-
ninkavimo ES Tarybai atstovė spau-dai Rasa Jakilaitienė, mokymai po-litikams ir aukšto rango valstybėstarnautojams organizuojami kaip irvisai mūsų šalies pirmininkavimokomandai. Mokymų programą su-darys du pagrindiniai blokai: žiniųgilinimas europinės darbotvarkėsklausimais ir pirmininkavimo ESTarybos sudėtims pagal kompeten-ciją bei aukšto lygio darbo grupėmsreikalingų įgūdžių ugdymas.
Pasak R.Jakilaitienės, žinios euro-piniais klausimais gilinamos pasitel-kiant kolegas iš Lietuvos nuolatinėsatstovybės ES ir Bendrijos Tarybos ge-neralinio sekretoriato atstovus, kurie
šiuos mokymus organizuoja nemo-kamai. “Per mokymus aukšto rangovalstybės tarnautojams ir politikamssuteikiamos žinios apie ES, jos insti-tucijas, taip pat sprendimų priėmimąES. Mokymai yra priderinti prie mi-nistrų vizitų Briuselyje ir aukšto ran-go valstybės tarnautojų bei politikųdarbotvarkės Lietuvoje”, - aiškino ji.
Individualios programosPirmininkavimo įgūdžius politi-
kai ir valdininkai ugdys individua-liai, pagal atskirai su kiekvienu su-derintą programą. Preliminariaiplanuojama mokyti iki 40 asmenų.“Projekto mokymai apims efektyviaipirmininkauti reikalingų asmeniniųįgūdžių ugdymą - lyderystės, pasiti-
kėjimo savimi skatinimo ir streso val-dymo bei viešo kalbėjimo ir komuni-kacijos”, - pasakojo R.Jakilaitienė.
Šiuos mokymus ves viešųjų pirki-mų būdu parinkto paslaugų teikėjolektoriai. Kursų vietos bus derinamossu viešąjį pirkimą laimėjusiu paslau-gų teikėju. R.Jakilaitienės nuomone,labiausiai tikėtina, kad dėl įtemptųdarbotvarkių mokymai vyks minis-terijose. “Kadangi šiuo metu vykstamokymų paslaugų aukšto rango vals-tybės tarnautojams ir politikams vie-šasis pirkimas, numatomos mokymųkainos įvardyti negalime”, - teigė ji.
Moko ir kitos valstybėsR.Jakilaitienė pažymėjo, kad dau-
gumoje ES Tarybai pirmininkauti
besiruošiančių šalių vyksta mokymaivisai pirmininkavimo komandai,tarp jų - ir politikams bei aukšto ran-go valstybės tarnautojams. Mokymųtemos ir jų gausa esą priklauso nuovalstybės pirmininkavimo patirties.Pavyzdžiui, 2008 metais pirmą kar-tą ES Tarybai pirmininkavusios Slo-vėnijos ministrams ir valstybės sek-retoriams vyko mokymai, kuriuosejie buvo supažindinti su ES instituci-jomis, jų vaidmeniu priimant spren-dimus. “Jie taip pat buvo supažin-dinti su ministrų vaidmeniu ESTaryboje, formaliomis ir neforma-liomis pasirengimo ir pirmininkavi-mo susitikimams taisyklėmis. Mi-nistrams ir valstybės sekretoriamsbuvo sudarytos ir individualios už-sienio kalbų mokymo programos”, -pasakojo R.Jakilaitienė.
Tobulumui ribų nėraŪkio ministrė Birutė Vėsaitė įsitiki-
nusi, kad tobulumui ribų nėra, todėlmokymai tikrai reikalingi. “Pati pla-nuoju dalyvauti, tačiau kuriuose tiks-liai, dar negaliu įvardyti, tai priklau-
sys nuo mano darbotvarkės ir kursųgrafiko. Esu ne kartą pirmininkavusiįvairioms darbo grupėms tarptauti-niu lygiu, tad ši veikla tikrai man nė-ra naujiena. Žinoma, pasirengti rei-kės, nes visada atsiranda netikėtumųir naujų niuansų”, - LŽ sakė ji.
B.Vėsaitė jau rengiasi Lietuvospirmininkavimui ES Tarybai. ApieBendrijos aktualijas ją nuolat infor-muoja Ūkio ministerijos ekonomi-kos atašė, reziduojantys Lietuvosnuolatinėje atstovybėje ES. Šį mė-nesį Briuselyje vyks Bendrijos kon-kurencingumo ministrų taryba.“Tai bus susipažinimas su pirmi-ninkavimo iššūkiais, nes kai kurie
šio pusmečio ES darbotvarkės klau-simai greičiausiai bus perkelti ir įLietuvos pirmininkavimo laikotar-pį. Stipriname ir Ūkio ministerijoskompetenciją ES srities klausi-mais”, - pažymėjo B.Vėsaitė.
Tikisi naudosKultūros ministras Šarūnas Biru-
tis jaučiasi gana stipriai pasiruošęstinkamai atstovauti Lietuvai pirmi-ninkavimo ES Tarybai laikotarpiu.Daug patirties jis teigia įgijęs, kaipenkerius metus dirbo europarla-mentaru. “Daug pirmininkavimoar derybinių dalykų yra susiję suEuropos Parlamentu. Ką tik manteko ten būti, komitete visi žmonės,kitaip vadinami raportų turėtojai,yra neblogi mano draugai. Išmany-damas procedūras, pažinodamasžmones jaučiuosi gana tvirtai”, -aiškino jis.
Š.Biručio nuomone, mokymaiministrams ir aukšto rango valdi-ninkams yra reikalingi. Svarbiau-sia, anot jo, kad mokytojai nebūtųprastesni už mokinius.
Aplinkos ministras Valentinas Ma-zuronis pasisako už mokymąsi visągyvenimą. Vertindamas mokymusVyriausybės nariams jis pažymėjo,kad norėtų mokytis tik to, kas būtųiš tiesų naudinga. “Šiandieninė ma-no darbotvarkė yra tokia įtempta, kadnorėčiau mokytis koncentruotai ir tikdalykų, kurie man duotų realios nau-dos. Kitaip būčiau linkęs tai atidėtisenatvei”, - sakė V.Mazuronis.
Jis neatsisakytų pagilinti žiniaseuropinės darbotvarkės klausimais.“Kalbant apie pasitikėjimą savimi,atrodo, kad man jo pakanka. Apieviešą kalbėjimą palieku spręstijums”, - pridūrė ministras.•
Ministrai mokysis pasitikėti savimi
Aplinkos ministras V.Mazuronis norėtų mokytis tik to, kas būtų iš tiesųnaudinga. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
IEVA ALŠĖNAITĖ
Informacijos apie ateinančiųseptynerių metų Europos Sąjun-gos (ES) finansinio gyvenimoperspektyvas iš Belgijos sosti-nės laukta ilgai ir su nerimu.Lietuvai labiausiai rūpėjo trysprioritetinės sritys. Vakar pava-karę Europos Vadovų Tarybos(EVT) pirmininkas HermanasVan Rompuy savo paskyroje“Twitter” pranešė: “Sutartis yra!”
Į neeilinį EVT susitikimą, kuriameantrą kartą per pustrečio mėnesio bu-vo ieškoma kompromiso dėl ilgame-čio ES biudžeto, ketvirtadienio popie-tę susirinkę valstybių lyderiai dirbodieną ir naktį. Šalių vadovai, tarp jų irLietuvos prezidentė Dalia Grybaus-kaitė, sunkiose derybose gludino ašt-rius kampus, trukdančius priimti svar-bų finansinį dokumentą. Biudžetoprojekto pagrindu tapo pernai lapkri-tį H.Van Rompuy pasiūlytas gerokaitaupesnis variantas. Ginčai EVT su-sitikime truko ilgiau nei 24 valandas.Vos paskelbus apie pasiektą susitari-mą, konkretūs skaičiai dar neminėti.
Prezidentė D.Grybauskaitė pati-kino, kad 2014-2020 metais iš ESbiudžeto Lietuva gaus 44,5 mlrd. li-tų - tai yra beveik 10 proc. daugiaunei dabartinėje finansinėje pers-pektyvoje.
Derybose dėl 2014-2020 metų ESbiudžeto Lietuvai buvo svarbios tryspozicijos - struktūrinių fondų, že-mės ūkio ir Ignalinos atominės elekt-rinės (IAE) uždarymo finansavimas.
Gaus mažiauVakar paaiškėjo, kad per ateinan-
čius septynerius metus IAE užda-ryti iš ES biudžeto Lietuva gaus 450mln. eurų. Kiek mažesnis siūlymasbuvo pateiktas lapkritį vykusiameEVT posėdyje. Dar anksčiau buvogąsdinama, kad jėgainei uždaryti iki2017-ųjų Briuselis teskirs 210 mln.eurų. Lietuva būsimam paramoslaikotarpiui iš ES šiam tikslui pra-šė 770 mln. eurų. Ekspertai pabrė-žia, kad, kalbant apie IAE, už finan-sinę paramą yra svarbesnė galutinėelektrinės uždarymo data. Svarbu,kad dėl menkesnio finansavimo už-darymo procesas būtų tęsiamas irpo 2020 metų ir tam būtų skiriamaES parama.
Briuselyje virė aistros ir dėl žemėsūkiui skiriamų pinigų. Lietuvos ūki-ninkai turi vilčių, kad tiesioginės iš-mokos jiems ir toliau palengva di-dės, kol 2020 metais pasieks 196
eurus (677 litus) už hektarą. Tai su-darytų apie 75 proc. ES vidurkio,kuris dabar siekia 249 eurus. Šiuometu mūsų šalies žemdirbiai gauna143 eurus už hektarą.
Numatytais tiesioginių išmokųdydžiais Lietuvos žemdirbiai teigėesantys patenkinti, tačiau, jų nuo-mone, jos turėtų būti išmokamosgreičiau.
Ketvirtadienį Baltijos valstybiųžemdirbiai Briuselyje protestavoprieš išmokų skirtumus. Jie prašė,kad Lietuvos, Latvijos ir Estijosūkininkams jos siektų bent 90 proc.ES vidurkio.
Krizės “aukų” neskriausSu nerimu laukta ES struktūrinių
fondų dalybų. Pagal projektą iš San-glaudos fondo skiriami pinigai ne-turėtų viršyti 2,35 proc. šalių bend-rojo vidaus produkto (BVP). Tačiautiek Baltijos valstybes, tiek Vengriją,kurių BVP per 2008-2010 metus ge-rokai smuko (daugiau nei vienu pro-centu), turėtų džiuginti nuo krizėsnukentėjusioms šalims numatyta iš-imtis. Joms paramos aukštutinė ribabūtų padidinta iki 2,59 procento.
Pagal projektą 2014-2020 metųES biudžetas turėtų siekti apie 960mlrd. eurų. Dar lapkritį šis skaičiusbuvo 13 mlrd. eurų didesnis. Pir-minis biudžeto variantas siekė 1,04trln. eurų.•
R.Jakilaitienė: “Mokymai yra priderinti prie ministrų vizitų Briuselyje ir aukšto rango valstybės tarnautojų bei politikų
darbotvarkės Lietuvoje.”
Europos lyderiai susitarė dėl Bendrijos biudžeto
Prezidentė D.Grybauskaitė ir EVT pirmininkas H. Van Rompuy.Reuters/Scanpix nuotrauka
DENISAS NIKITENKA
Kol prezidentė Dalia Grybaus-kaitė gynė Lietuvos interesusneeiliniame Europos VadovųTarybos posėdyje Briuselyje,vakar Klaipėdos policija pra-dėjo aiškintis, kas bandėįžeisti valstybės vadovę.
Į uostamiesčio pareigūnus ket-virtadienį kreipėsi Vadovybės ap-saugos departamentas (VAD). Ne-rimą sukėlė iš kompiuterio, esančioviename Statybininkų prospektobutų, išsiųstas prezidentę įžeidžian-tis laiškas. Klaipėdos apskrities vy-riausiojo policijos komisariato(VPK) 2-ajame komisariate dėl pa-sikėsinimo įžeisti valstybės vadovępradėtas ikiteisminis tyrimas. To-kio pobūdžio tyrimas uostamiesty-je yra pirmas.
Klaipėdos pareigūnams VADpranešė, kad sausio 30 dieną į pre-zidentūros tinklalapį buvo atsiųs-tas D.Grybauskaitei adresuotaselektroninis laiškas, kurio autoriusvartojo įžeidžiamo turinio leksiką.
Vakar Klaipėdos apskrities VPK2-ojo policijos komisariato virši-ninkas Gintautas Mačiulaitis LŽnegalėjo atskleisti laiško turinio, tikinformavo, kad jame - šešių eilučiųdydžio D.Grybauskaitės veikla ne-patenkinto asmens minčių srautas.
“Vartojami necenzūriniai žo-džiai, kritikuojama jos veikla ap-skritai, nedetalizuojant konkrečiųsprendimų. Mes žinome tik tikslųadresą, iš kur esančio kompiute-rio buvo išsiųstas laiškas. Operaty-viai aiškinamės aplinkybes, poli-cijos komisariate bus apklaustiatitinkami asmenys”, - sakė jis.Paklaustas, kiek nusikaltimų dėlviešo žmonių įžeidimo laiškais,komentarais virtualioje erdvėje iš-
aiškinama, G.Mačiulaitis tikino,kad visi.
VAD Operatyvinio skyriaus virši-ninkas Paulius Nemira LŽ teigė, kadikiteisminiai tyrimai dėl aukščiausiųvalstybės pareigūnų įžeidimo prade-dami gana retai. “Yra buvę atvejų,kai bylos dėl pasikėsinimo įžeisti pre-zidentę D.Grybauskaitę, tuometįpremjerą Andrių Kubilių pasiekėteismus ir konkretūs asmenys buvonubausti piniginėmis baudomis. Įklaipėdiečio siųstą laišką reagavomedėl to, kad jo turinys atitiko tam tik-rus kriterijus, kai privalome kreiptisį policiją”, - pasakojo pareigūnas.
Jis tikino, jog per pastaruosius dudešimtmečius JAV, Vakarų Europo-je nustatyta, kad didžiausią grėsmęvalstybių vadovams, aukštiems pa-reigūnams kelia ne teroristinės gru-puotės, nusikalstami susivienijimai,o būtent pavieniai asmenys.
“Vadovaujantis įspėjamojo elge-sio metodika, iš laiško ar laiškų, ko-mentarų, bandymų susitikti suaukščiausiais pareigūnais nustato-ma reali grėsmė, rizika. Klaipėdie-čio atvejis buvo būtent toks, nes sa-vo laiške jis naudojo įspėjamuosiusženklus, bylojančius apie galimągrėsmę”, - sakė P.Nemira.
Pareigūno tvirtinimu, toks asmuogali kelti grėsmę nebūtinai tiesiogiaiaukščiausiam valstybės pareigūnui,bet pirmiausia artimiausios savo ap-linkos žmonėms, visuomenei, saupačiam.
P.Nemira taip pat informavo,kad vien per pastaruosius dvejusmetus, patikrinus kai kuriuos gal-būt grėsmę keliančius asmenis,VAD iniciatyva buvo konfiskuotiketuri legaliai laikyti šaunamiejiginklai. “Įsivaizduojate, žmogusbendrauja su dievais, rašo įžei-džiančius laiškus valstybės pareigū-nams ir namie laiko ginklą” - stebė-josi VAD pareigūnas. •
2013 02 09Lietuvos žinios4 Dienos temos
Įžeidimų autoriaus ieško policija
Po Jūrų muziejų “vedžios” ir kompiuteriaiDENISAS NIKITENKA
Lietuvos jūrų muziejus (LJM) kone pirmasis šalyje nuo šių me-tų atsisakė ilgamečių eksponatųsaugotojų paslaugų ir nutarėįdiegti elektroninius gidus.
Vietoj garbaus amžiaus lankytojusprižiūrėjusių keturių LJM darbuo-tojų priimti jaunesni muziejininkai.Jų pareigos skirsis nuo senųjų eks-ponatų saugotojų.
Naujieji darbuotojai jau veda eks-kursijas, organizuoja edukaciniusužsiėmimus, o nuo gegužės mėnesiopadės lankytojams naudotis ir elekt-roniniais gidais - mažais planšeti-niais kompiuteriais “iPod”.
Keičia požiūrįLJM Ryšių su visuomene skyriaus
vedėja Nika Puteikienė LŽ pasako-jo, kad muziejus nuo šių metų taposavotišku pionieriumi Lietuvoje lau-žant senų sovietinių muziejininkys-tės tradicijų ledus.
“Visi esame pripratę, kad muzie-juose kantriai valandų valandas budiir akylai viską stebi eksponatų saugo-tojai. Tačiau šiuo metu muziejinin-kystės pasaulyje vyksta aktyvios dis-kusijos, kad tokių darbuotojų tiesiognebereikia. Muziejus neturi dirbtipats sau, jis privalo būti laipteliu į pa-žinimą, todėl nuo šių metų LJM nu-tarta atsisakyti eksponatų saugotojųir pakeisti juos naujais, jaunais dar-
buotojais, kurie atliktų ir edukacinesfunkcijas”, - sakė ji.
Kitaip tariant, LJM nebedirba pen-sinio amžiaus močiutės, kurios sau-gojo eksponatus nuo nedrausmingųlankytojų net ir po dvi dešimtis metų.“Vyriausiajai dabar aštuoniasdešimt...Tiesiog buvo suformuoti nauji reika-lavimai eksponatų saugotojams-edu-katoriams, tarp jų - ir užsienio kalbųmokėjimas, bendravimo įgūdžiai, spe-cialios žinios apie muziejų. Deja, seno-
sios darbuotojos nebeatitiko iškeltųkvalifikacinių reikalavimų. Į darbąpriėmėme dvi dizaineres ir du studen-tus”, - pasakojo N.Puteikienė.
Anot jos, eksponatų saugotojų algosyra labai mažos: žiemą į rankas žmogusgauna apie 500 litų, vasarą - 1000-1100litų. “Tačiau norinčiųjų dirbti tokį darbąvisada būdavo labai daug, nes iš esmėsreikėdavo tik sėdėti ir prižiūrėti aplinką.Dabar eksponatų saugotojai-edukato-riai turi tiesiogiai bendrauti su lankyto-
jais, vesti jiems trumpas ekskursijas, netvaikų gimtadienius, organizuoti kūry-bines dirbtuves, pasakoti apie ekspona-tus, muziejų, visokeriopai padėti ieškantinformacijos ar bandant rasti norimąekspoziciją”, - teigė N.Puteikienė.
Elektroninis gidasDar viena LJM šio sezono naujie-
na, glaudžiai susijusi su senųjų dar-buotojų atleidimu, - vadinamosios e.ekskursijos.
LJM už Europos Sąjungos finan-suojamo tarptautinio projekto “Bal-ticMuseums 2.0 plus” lėšas įsigijo 100mažų planšetinių kompiuterių “iPod”.Jais lankytojai galės naudotis kaipelektroniniais gidais lietuvių ir kelio-mis užsienio kalbomis.
“Tad naujųjų eksponatų saugotojų-edukatorių darbas bus padėti lanky-tojams išmokti naudotis tais “aipo-dais”. Gegužės ir birželio mėnesiaisįrenginiai bus tikrinami, tad lanky-tojai galės jais naudotis nemokamai,o nuo liepos vieno “aipodo” nuomakainuos simboliškai - apie 10 litų.Kompiuteryje bus įdiegta visa rei-kiama informacija apie muziejų, joekspozicijas, bus galima įsijungti au-diogido funkciją arba žmonėms, tu-rintiems klausos negalią, naudotistekstiniu variantu”, - pasakojo LJMdarbuotoja.
Šiuolaikiškas elektroninis gidassudarys galimybę lankytojui pasi-rinkti ilgąjį arba trumpąjį turus.
“Tad mūsų muziejus naująjį vasa-ros sezoną pasitiks kitoks, šiuolaikiš-kesnis. Daugelis pasaulio muziejų da-bar eina pažinimo keliu, stengiamasikuo labiau šviesti lankytojus ir nebū-ti vien eksponatų saugykla, savotiškašventove, kurioje draudžiama viskąliesti. Nutarėme eiti kitu keliu, tadlankytojai tikrai galės tiesiogiai bend-rauti su muziejininkais, šviestis, už-siimti kūryba. Pavyzdžiui, šį savaitgalįlankytojai bus kviečiami pasidaryti sa-vo jūrines veidaknyges su jūrų gyvū-nais”, - teigė ji. •
LJM naująjį sezoną pasitiks siūlydamas lankytojams daugiau pramogų. / LJM nuotrauka
DAIVA BARONIENĖ
Visą gyvenimą knygnešystępuoselėjantis Anykščių rajonobibliotekos vadovas LŽ prisi-pažino pats nustebęs, kai suskaičiavo, kad rajone yra net386 knygnešiai. Dabar jie nešane tik knygas, bet ir laikraščius, jau tapusius deficitu.
Anykščių rajono savivaldybės vie-šosios bibliotekos direktoriaus RomoKutkos teigimu, būti knygnešiaisanykštėnus įpareigoja bibliotekai su-teiktas garsių knygnešių Liudvikos irStanislovo Didžiulių vardas. Tad nuosenų laikų šio krašto bibliotekininkaivisus, imančius knygas, skatina jomisaprūpinti ir namiškius, kaimynus beidraugus. Knygos taip pat nešamos se-nukams ir negalių kamuojamiemsžmonėms. Knygnešių žmonės taiplaukia, kad bibliotekos vadovas pra-sitarė svarstantis idėją į šį darbą įt-raukti ir socialinių pašalpų gavėjus,privalančius už jas atidirbti.
R.Kutka teigė negirdėjęs, kad jo pro-paguojama knygnešystė būtų populia-ri ir kituose rajonuose. “Tikrai to negir-dėjau. Tačiau galbūt ši veikla vadinamakitokiu žodžiu. O mūsų rajono žmo-nėms labai patinka būti knygnešiais. Ži-nau, kad jie tuo didžiuojasi”, - sakė bib-liotekos vadovas.
Tai, kad būti knygnešiu - didžiulėgarbė ir malonumas, pripažino irTroškūnų gyventojas Vilius Lisauskas.Šeštą dešimtį pradėjęs vyras teigėknygnešiaujantis jau nuo mokykloslaikų. Dar mokinukas jis namiškiamsparnešdavo knygų iš bibliotekos, o da-bar jomis aprūpinantis senyvą mamą,kaimyną ir draugus.
“Jei ne aš, mama knygų tikrai ne-skaitytų, nes ji nebepajėgia nueiti įbiblioteką. Neskaitytų jų ir vienas ma-
no draugas, nes jo darbo valandos to-kios pat kaip ir bibliotekos, tad kny-gų jis negalėtų pasikeisti”, - LŽ tvirti-no V.Lisauskas. Nedirbantis ir išneįgalumo pašalpos gyvenantis Viliussakė, kad eiti į biblioteką jam - didžiu-lis malonumas. Ne mažiau malonu irknygomis pradžiuginti bičiulius.
Jam pritarė tame pat miestelyje gy-venanti Bronė Medišauskienė. Mo-
teris teigė, kad taip pat daugybę me-tų yra knygnešė, knygomis ir spaudaaprūpinanti kaimynus bei savaitga-liais iš sostinės pas ją grįžtantį sūnų.“Juk kaimo žmonėms spauda ir kny-gos tapo nebeįperkamos, tad ne tikknygas, bet ir senus laikraščius ten-
ka neštis iš bibliotekos. Taip ir dali-jamės jais”, - sakė B.Medišauskienė.Ji patvirtino, kad į užmarštį nug-rimzdo anksčiau sklandžiusi mintis,kad dienraštis po pietų tampa ma-kulatūra. Dabar kaimo žmonės visąsavaitę ryte ryja spausdintas žinias.
Troškūnų bibliotekos vedėja Au-relija Deveikienė sakė, kad spauda išrankų į rankas keliauja visą savaitę.“Laikraščius ir žurnalus paprastaiduodame vienai dienai. Tad jau ry-tais į biblioteką susibūrę žmonės juosišsidalija, o kitą rytą jais keičiasi.Knygnešiai laikraščius neša savodraugams ir kaimynams”, - apie tai,kaip laikraščiai tapo deficitu, pasa-kojo vedėja. Ji teigė suskaičiavusi, kadvien Troškūnuose yra 65 knygnešiai,knygas nešantys 98 skaitytojams.“Būti knygnešiais savo skaitytojų ne-skatiname, tačiau jie patys to nori”, -tvirtino A.Deveikienė. Vedėja sakė,kad darbo knygnešiams padaugėjonuo praėjusio rudens, kai dėl pinigųstokos Anykščių rajone nustojo važi-nėti vadinamasis bibliobusas, į ato-kius kaimus veždavęs knygas. •
Aplink Anykščius - šimtai knygnešių
“Mūsų rajono žmonėms labai patin-
ka būti knygnešiais.Žinau, kad jie tuo
didžiuojasi”, - sakėR.Kutka.
Troškūnų bibliotekininkės V.Lisauską išlydi į misiją. / Daivos Baronienės nuotrauka
Dienos temos 52013 02 09Lietuvos žinios
Atkelta iš •1 p.
Jis spėliojo, jog vadovybė siekia su-naikinti dabartinę pedagogų profesinęsąjungą, kad nebebūtų kam kovoti užmokytojų teises, niekas nesidomėtų, kasiš tiesų vyksta mokykloje, kaip vykdomamokyklos pastatų renovacija.
Administracija niekuo dėta?Apie bandymus ugdymo įstaigoje
kurti kitą profesinę sąjungą LŽ teigė gir-dėjęs ir M.K.Čiurlionio menų mokyk-los švietimo profesinės sąjungos, vieni-jančios apie keturias dešimtis pedagogųir kitų darbuotojų, vadovas Justas Dva-rionas. Jam dar neteko bendrauti sunaujos profsąjungos steigėjais ir jis ne-žino, kas jie. J.Dvarionas tik girdėjo, kadkai kurie pedagogai yra kalbinami į jąstoti. Be to, niekas iš jo vadovaujamosprofsąjungos narių dar nėra pareiškęsnoro trauktis. “Jei iš tikrųjų nauja orga-nizacija būtų įkurta, beliktų pasveikin-ti juos ir siekti bendradarbiavimo”, -kalbėjo žinomas pianistas ir pedagogasJ.Dvarionas.
Nieko apie besikuriančią profesinęsąjungą dievagojosi nežinantis ir mo-kyklos direktorius R.Kondrotas. Nevamokyklos vadovų apie tai niekas oficia-liai nėra informavęs. Tai, kad ugdymoįstaigos administracija daro kokią norsįtaką naujos profesinės sąjungos kūri-muisi, R.Kondrotas linkęs vadinti ap-kalbomis.
“Kiek žinau, esamai profesinei są-jungai priklauso tik 26 iš daugiau kaip400 pedagogų ir kitų darbuotojų. Kiekman teko girdėti per mokytojų tarybosposėdžius, būta nemenko nepasitenki-nimo profsąjungos veikla dėl mokykląšmeižiančių pareiškimų. Todėl gali bū-ti, kad nesutinkantieji su nedidelės gru-pelės nuomone, kuri kartais pateikiamakaip visos mokyklos pedagogų nuo-monė, bando kurti kitą organizaciją.Darbuotojai turi tokią teisę, o mokyk-los administracija čia niekuo dėta”, - ti-kino direktorius.
Lygintų su “Jedinstvo”Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų
mokyklos darbuotojų profsąjunga prik-lauso Lietuvos švietimo profesinei są-jungai (LŠPS). Jos pirmininkas AudriusJurgelevičius LŽ teigė, kad kalbos iš me-nų mokyklos apie kuriamą profesinę są-jungą pasiekė ir LŠPS. “Mes nieko prieš,kad tokių organizacijų kolektyvuose at-sirastų. Kuo jų daugiau, tuo geriau galibūti apginti darbuotojų interesai. Nesprofesinė sąjunga profesinei sąjungai ne-lygi. Kol kas ta besikurianti organizaci-ja apie save oficialiai jokių duomenų ne-paskelbė, tad kalbėti dar lyg ir nėra apieką”, - sakė A.Jurgelevičius.
Anot jo, jei pasitvirtintų, kad naujaprofesinė organizacija yra kuriama va-dovo ar administracijos iniciatyva, taijau būtų netoleruotina. Esą tokios “gel-tonosios” profsąjungos yra skirtos nedarbuotojų interesams ginti, bet konf-rontacijai su jau veikiančiomis organi-zacijomis. “Čia galima būtų išvesti ana-logiją su nepriklausomybės laikųSąjūdžiu ir beveik tuo pat metu susikū-rusia “Jedinstvo” organizacija”, - teigėLŠPS pirmininkas.
Gili krizėNesutarimų tarp Nacionalinės
M.K.Čiurlionio menų mokyklos admi-nistracijos ir veikiančios darbuotojųprofesinės sąjungos kilo jau seniai. Ypačjie išryškėjo pernai, kai R.Kondrotaspatvirtino vidaus darbo tvarkos taisyk-les, nesuderinęs jų su profsąjunga. Tai-syklės tarp pedagogų sukėlė tikrą sąmy-šį. Profesinės sąjungos atstovamspavyko mokyklos administracijai įro-dyti, kad taip pasielgęs direktorius pa-žeidė įstatymus. Todėl netrukus vidaus
darbo tvarkos taisyklės buvo atšauktos. “Šiuo metu yra parengtas naujas vi-
daus darbo tvarkos taisyklų projektas.Jį administracija su mumis jau derina.Sieksime, kad taisyklės atitiktų teisėsaktus - Darbo kodeksą, Švietimo įsta-tymą. Mokykloje turi būti daugiau de-mokratiškumo, bendradarbiavimo,kad administracijos priimami spren-dimai būtų skaidrūs. Norėtųsi, kad ug-dymo įstaigoje būtų gera darbo aplin-ka”, - LŽ pabrėžė profsąjungosvadovas J.Dvarionas.
LŠPS pirmininko A.Jurgelevičiausnuomone, nors derybos dėl vidaus dar-bo tvarkos taisyklių pakeitimo ir pavy-ko, meno mokykloje vis dar stinga ko-legiško požiūrio ir į profesinę sąjungą,ir į darbuotojus. Jie labai sunkiai gaunainformacijos apie mokyklos finansinępadėtį, etatus, normatyvus. “Žmonesbandoma laikyti tarsi pilkojoje zonoje,kad jie kuo mažiau žinotų. Gal taip sie-kiama lengviau manipuliuoti informa-cija”, - sakė jis.
Kaip iš gausybės ragoKonfliktai su profsąjunga dėl vidaus
darbo tvarkos taisyklių ir dėl informaci-
jos teikimo tėra didžiulio su menų mo-kykla susijusių skandalų ledkalnio viršū-nė. Teisėsaugos institucijose, teismuoseyra nagrinėjamos dvi galimos pedofili-jos bylos, kuriose du mokyklos pedago-gai yra įtariami vaikų išnaudojimu.
Be to, Valstybės kontrolė nustatė, kadmenų mokykla neefektyviai ir neracio-naliai valdė valstybės turtą. Ji buvo įs-teigusi keturias viešąsias įstaigas ir lei-do joms neatlygintinai naudotismokyklai priklausančiu turtu, kurį josnuomojo tretiesiems asmenims. Dėl tovien 2011 metais mokykla negavo 570tūkst. litų pajamų.
Po Valstybės kontrolės ir Švietimo irmokslo ministerijos atliktų auditų tuo-metis švietimo ir mokslo ministras Gin-taras Steponavičius NacionalinėsM.K.Čiurlionio menų mokyklos di-rektoriui R.Kondrotui skyrė drausmi-nę nuobaudą - papeikimą.
Visoje šalyje didžiulį atgarsį sukėlėNacionalinės filharmonijos direktorėsRūtos Prusevičienės, Sauliaus Karosolabdaros ir paramos fondo direktorėsBirutės Karosienės, dirigento DonatoKatkaus, Nacionalinio operos ir bale-to teatro solistės Asmik Grigorian, Lie-
tuvos muzikos ir teatro akademijos do-cento Martyno Švėgždos von Bekke-rio bei kitų kūrėjų pasirašytas laiškasprezidentei Daliai Grybauskaitei,premjerui, švietimo ir mokslo mi-nistrui.
Laiške reikštas susirūpinimas tuo,kad Nacionalinės M.K.Čiurlionio me-
nų mokyklos administracijos veiksmaipražūtingai atsiliepia Lietuvos kultūri-niam gyvenimui: mokiniai pradedarinktis užsienio mokyklas, o nusipelnęmokytojai patys palieka mokyklą arbayra atleidžiami iš darbo. Darbo netekovisas būrys pedagogų, žymių ir Lietu-vos kultūrai nusipelniusių žmonių -Vilniaus kvarteto smuikininkė prof.Audronė Vainiūnaitė, prof. dr. JurgisDvarionas, prof. Petras Radzevičius,klarnetininkas prof. Algirdas Budrys,Lietuvos nacionalinės filharmonijosorkestro koncertmeisteris ValentinasGelgotas ir artistas Šarūnas Kačionas,
dailininkai Mindaugas Šnipas ir Na-cionalinės premijos laureatas PetrasMazūras. Esą į atleidimo akciją patekoir talentingi jaunieji pedagogai, buvęM.K.Čiurlionio menų mokyklos mo-kiniai. Taip pat buvo reiškiamas susi-rūpinimas, jog su daugeliu pedagogųkasmet nuolatiniam darbui yra sudari-nėjamos terminuotos darbo sutartysvieniems mokslo metams, o tai priešta-rauja įstatymams.
Siūlo prisitaikytiNacionalinės M.K.Čiurlionio me-
nų mokyklos direktorius R.KondrotasLŽ tikino, kad šiuo metu darbuotojųprofesinė sąjunga jam neturėtų dėl nie-ko priekaištauti - su ja ne tik derina-mos vidaus darbo tvarkos taisyklės, betir deramasi dėl mokyklos veiklos stra-teginio plano.
“Nežinau, kas formuoja nuomonę,kad esama kokios nors įtampos. Meni-ninkų pareiškimu norėta palankesniųsprendimų ne visai mokyklai, bet vie-nam muzikos skyriui. Mokyklos admi-nistracija negali leisti, kad vienam pada-liniui būtų sukurtos geresnės sąlygos,palyginti su kitais skyriais”, - aiškino jis.
Anot R.Kondroto, net ir gražiausinorai ne visada sutampa su galimy-bėmis ir esama teisine baze. Be to, ka-
žin ar gali būti pateisinamas noras bū-ti išskirtiniams kitų sąskaita. Todėlneva reikia prisitaikyti prie esamų są-lygų, o kai kuriems žmonėms tai yrasudėtinga.
“Mūsų mokykloje yra įvairių sričių- ir muzika, ir baletas, ir meninis lavi-nimas, jau nekalbant apie bendrąjį la-vinimą. Kiekviena sritis turi savų, spe-cifinių interesų ir jas visas reikiasuvienyti bendram tikslui. Padarytitaip, kad visiems būtų lengva pasiekti“laimės žiburį”. Per tiek metų, kiekdirbu, nelabai pavyksta”, - sakė direk-torius.•
Mūzų prieglobstyje žvanga ginklai
“Mokykloje turi būti daugiau demokratiškumo,bendradarbiavimo, kad administracijos priimami
sprendimai būtų skaidrūs”, - pabrėžė J.Dvarionas.
Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą pastaruoju metu sukrėtė ne viena nemaloni istorija. / Ritos Stankevičiūtės nuotraukos
R.Kondrotas tikino, kad jo vado-vaujamos ugdymo įstaigos admi-nistracija nedaro jokios įtakosnaujos profsąjungos kūrimuisi. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka
Esamai profsąjungai vadovaujantispedagogas ir pianistas J.Dvarionaspatvirtino girdėjęs apie pastangaskurti naują organizaciją.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka
LŠPS pirmininko A.Jurgelevičiausnuomone, menų mokykloje vis dar stinga kolegiško požiūrio ir į profsąjungą, ir į darbuotojus. LŽ archyvo nuotrauka
2013 02 09Lietuvos žinios6 Pasaulis
Garsusis Stambulo muziejus Šv. Sofijos soboras gali būti uždarytas turistams, nes vėl virs mečete, kuri bus grąžinta tikintiesiems. To pageidaujatrečdalis Turkijos provincijojegyvenančių musulmonų.
Turkijoje yra net 7 Šv. Sofijos so-boro vardu vadinamos mečetės ir tikdviejose jų šiuo metu nesimeldžia-ma. Kultūros ministras jau beveiksutiko su tuo, kad viena jų, esantiTrabzone, būtų grąžinta tikintie-siems, tiesa, tik tada, kai tikintiejikreipėsi į teismą. Netrukus musul-monai vėl galės melstis Trabzone, okaip bus pasielgta su Stambulo gar-siuoju architektūros paminklu,nuspręs Turkijos parlamentas.
“Stambulo Šv. Sofijos soboras yramečetė ir ja liks visiems laikams, nes-varbu, kaip keistųsi situacija. Tačiaumes neturime valdžios, kad ji būtųatverta norintiesiems joje melstis.Mes tik galime būti tikinčiųjų, no-rinčių, kad ji vėl būtų mečetė, balsu,tačiau sprendimus priimame nemes”, - sakė “Foundation Directora-te” vadovas Adnanas Ertemas.
Į parlamentą su prašymu pakeis-ti Šv, Sofijos soboro statusą kreipėsiTurkijos šiaurės vakaruose esančiosKodžaelio provincijos gyventojai. Šisjų prašymas sulaukė didelio palai-kymo ir internete, todėl Turkijosparlamento Peticijų komisija jaukreipėsi į kelias atsakingas instituci-jas prašydama padėti rasti visiemspriimtiną sprendimą.
Bizantijos laikus menantis įspū-dingas pastatas buvo baigtas statytiimperatoriaus Justiniano I nurody-mu 532 metais. Jis tapo ortodoksų
patriarcho bazilika, nes tuometStambulas dar vadinosi Konstanti-nopoliu. Nepaprasto grožio pastatasbazilika išliko iki 1453 metų, kaiKonstantinopolį nukariavo Osmanųimperija. Tuomet prie jos buvo pris-tatyti 4 įspūdingo dydžio minaretai irji virto mečete. Tokia ji ir liko iki 1931metų, kai buvo uždaryta KemalioAtatiurko nurodymu. Šis pastatas vėlatvėrė duris po ketverių metų, t. y.1935-aisiais, bet tuomet jis jau buvomuziejus. Po Antrojo pasaulinio ka-ro ši mečete, o paskui muziejumi vir-tusi bazilika tapo pačiu garsiausiuTurkijos architektūros paminklu,masiškai traukiančiu atvykėlius iš vi-so pasaulio. 2012 metais Šv. Sofijossoborą aplankė net 28,6 mln. turistų.
Tačiau kiek ilgai turistai dar galėslankytis muziejuje, neaišku, nesmečetę sugrąžinus tikintiesiems čiabus nepageidaujami. Šiuo metumuziejuje, nors jis tebėra atviraslankytojams, vyksta restauravimodarbai, kuriuos Turkijos pareigūnaivaidina brangiausiais istorijoje. Taidaroma pirmą kartą po 17 metų. Šv.Sofijos sobore nuvalomas marmu-ras, atnaujinami ornamentai, taippat restauruojami priestatai, kuriebuvo pristatyti Osmanų imperijoslaikais. Tarp jų - Mahmudo I fon-tanas ir Mahmudo I biblioteka.
Muziejaus direktoriaus pavaduo-tojas Hayrullah Cengizas sako, kadšis Stambulo pastatas yra vienas se-niausių pasaulio istorijos pamink-lų (pradėtas statyti prieš 1500 me-tų), todėl suprantama, kad tokį senąmeno kūrinį reikia dažnai restau-ruoti. Šįkart darbai pradėti nuo pa-ties gražiausio Mahmudo I fonta-no, kuris buvo įrengtas 1740 metais.
Jau beveik 10 mėnesių trunkanti jorestauracija netrukus turėtų būtibaigta. Fontaną reikėjo restauruo-ti iš esmės, nes jis smarkiai nuken-tėjo 1894 metais per žemės drebė-jimą Stambule ir kone iš naujoatstatytas praėjusio amžiaus 7-ąjįdešimtmetį. “Visi fontano elemen-tai, įskaitant švino kupolą, medi-nes ir metalines jo dalis, taip pataukso lapus, jau restauruoti. Atnau-jinti ir kaligrafiniai užrašai”, - sakėH.Cengizas.
Muziejaus direktoriaus pavaduo-tojas aiškino, jog į pabaigą eina irkomplekse esančios Mahmudo Ibibliotekos atnaujinimas. Turkijoje,o ypač Stambule, buvo įprasta me-četėse įrengti bibliotekas, kuriostapdavo tokios įspūdingos, kad im-tos laikyti meno šedevrais. Šv. Sofi-jos sobore esančioje bibliotekojepanaudotos Izniko, Kutahya ir Tek-furo rūmų plytelės, kurios traukiadaugybės mokslininkų dėmesį. Už-baigus darbus Mahmudo I bibliote-
ka taip pat turėtų būti atverta lan-kytojams, bet ar taip bus, jei Šv. So-fijos soboras bus grąžintas tikintie-siems, dar neaišku.
Restauruojami ir šiaurinis bei va-karinis muziejaus fasadai, kurie yraypač nukentėję nuo lietaus ir snie-go, kaip, beje, ir visų Stambulo pa-statų vakarinės bei šiaurinės sienos.Darbų projektai labai ilgai derinti,todėl apie tai neinformuota ži-niasklaida. Tačiau netrukus nuo va-karinės sienos bus pašalinti pasto-liai ir bus galima išvysti pirmykštįšio architektūros paminklo grožį.O kam priklausys Šv. Sofijos sobo-ras, pasaulis sužinos jau greitai.•“Hurriyet Daily News, “European Daily”, LŽ
Musulmonai nori melstis Šv. Sofijos sobore
Interneto socialiniuose tinkluo-se užgimsta vis daugiau protestogrupių. Ispanijos M15 judėjimasMadrido “Saulės vartų” aikštėjerengia demonstracijas prieš “korumpuotą” valstybės politi-ką ir ragina grįžti prie tiesioginėsdemokratijos.
Ispanijai grumiantis su šalies eko-nomiką paralyžiuojančia krize iraugančiu nedarbu, vis daugiau pro-testuotojų išeina į gatves. Įkvėpti so-cialiniuose tinkluose “Facebook” ir“Twitter” atsirandančių žinučių, is-panai užplūsta Madrido “Saulėsvartų” aikštę. Ten protestuotojai, sa-ve vadinantys “pasipiktinusiais”,rengia visuotinius susitikimus, dis-kutuoja apie politikos pokyčius irkaltina valdžią dėl nesugebėjimo su-valdyti augančio nedarbo. “Saulėsvartų” aikštėje stovi kilnojamosiospalapinės, rengiamos demonstraci-jos ir šaukiama “generalinė asamb-lėja”. Šioje “asamblėjoje” paprastiispanai išsako savo priekaištus beipateikia siūlymus, kokia turėtų bū-ti valstybės politika ir kaip reikėtųtvarkyti šalies ekonomiką.
Virtuali “generalinė asamblėja”persikelia į internetą. Socialiniuosetinkluose “Facebook” ir “Twitter”ispanai gali prisijungti prie grupių,rengiančių diskusijas įvairiais poli-tiniais klausimais, šaukiančių į mi-tingus ir raginančių prisidėti prieprotestuotojų “Saulės vartų” aikštė-je. Socialinių tinklų naudojimas, or-ganizuojant piliečių protestus, pla-čiai paplitęs Ispanijoje. Daugumąmitingų šioje Pietų Europos valsty-
bėje organizuoja ne profesinės są-jungos ar politinės partijos, bet so-cialiniuose tinkluose susibūrusiosgrupės, kurios nuolat gausėja. Vie-nos grupės turi kelias dešimtis na-rių, o didžiausios iš jų - dešimtis arnet šimtus tūkstančių.
me tinkle “Facebook” praėjusių me-tų gegužės 15 dieną atsiradęs M15judėjimas. Šis judėjimas, nepaisyda-mas Ispanijos vyriausiosios rinkimųkomisijos draudimo, dieną prieš sa-vivaldybių rinkimus kvietė ispanussusirinkti “Saulės vartų” aikštėje irparodyti korumpuotai valdžiai, kad
paprasti žmonės - didelė jėga. Susi-rinkę tūkstančiai protestuotojų keikėpolitinę korupciją ir proporcinę rin-kimų sistemą, kuri lemia, kad į val-džią nuolat patenka socialistai irkonservatoriai. Kai kurie ispanaiprotesto akcijos metu siūlė grįžti prietiesioginės demokratijos ir svarbiau-sius valstybės sprendimus priimti tie-siog “Saulės vartų” aikštėje.
“M15 grupės siūlomas dalyvavi-mo politikoje modelis yra pasenęs.Jis efektyviai veikė tik mažoje Atė-nų bendruomenėje prieš daugiaukaip 2 tūkst. metų”, - sakė Madri-do autonominio universiteto pro-fesorius Ricardo Montoro. “Atsto-vaujamoji demokratija yra pats
geriausias modelis. Esant tokiai de-mokratijai parlamentarus renka vi-si gyventojai, o ne aikštėje susibūru-si mažuma”, - pridūrė profesorius.
M15 protesto akcijoms žmonessubūrė ne tik “Saulės vartų” aikštė-je. Pasipiktinę socialistų partijospriimtu įstatymu, numatančiu pa-lankesnes sąlygas įmonėms kolek-tyvinėse sutartyse, prie Ispanijosparlamento ir centrinėse Madridogatvėse susirinko tūkstančiai pilie-
čių. Šios protesto akcijos metu vei-kė daugiau kaip šimtas “generaliniųasamblėjų”, kuriose ispanai aptari-nėjo svarbiausias valstybės naujie-nas ir “priiminėjo sprendimus”.
Pasipriešinimo simbolis“Saulės vartų” aikštė tapo piliečių
pasipriešinimo simboliu”, - sakė 23metų grafikos dizaino studentas Ja-vi Prieto. “Protestai pabudino žmo-nes ir privertė juo mąstyti. Tikiu, kadM15 judėjimas ir toliau augs. Jis ga-li tapti alternatyva politinėms parti-joms”, - mano J.Prieto. Socialiniametinkle “Facebook” užgimęs M15 ju-dėjimas subūrė įvairaus amžiaus gru-pių ir socialinės padėties žmones -jaunimą, anarchistus, benamius, stu-dentus, vidurinės klasės specialistusir netgi pensininkus. J.Prieto mano,kad judėjimą paskatino euro zonosskolų krizė ir augantis nedarbas. “Šiąkrizę sukėlė savanaudžiai bankinin-kai bei nemokšos politikai. Dėl jųkenčia visa šalis”, - pridūrė J.Prieto.Šiuo metu daugiau kaip 40 proc. Is-panijos jaunimo neturi darbo, kitijauni žmonės daugiausia dirba pa-gal trumpalaikes darbo sutartis.
38 metų patyręs skrydžių palydovasJavieras Guarascio, mokantis ispanų,italų, anglų ir graikų kalbas, ištisusmėnesius praleido neturėdamas dar-bo, nes su juo skrydžių bendrovės su-darydavo tik trumpalaikes sutartis.“Ekonomikos krizė padidino nedar-bą. Bendrovės nenori ilgalaikių sutar-čių su darbuotojais, nes nuogąstaujadėl bankroto”, - sakė J.Guarascio. Sk-rydžių palydovas mano, kad M15 ju-dėjimas padės išjudinti politikus, ir jiepriims teisingus sprendimus.•
“Generalinė asamblėja” Madrido aikštėje
Madrido “Saulės vartų” aikštė tapo piliečių pasipriešinimo simboliu. / Reuters/Scanpix nuotraukos
Protestai pabudinožmones ir privertė
juos mąstyti.
Į parlamentą su prašymu grąžinti Šv. Sofijos soborątikintiesiems kreipėsi Turkijos šiaurės vakaruose
esančios Kodžaelio provincijos gyventojai.
Vienas garsiausių pasaulio architektūros paminklų - muziejus Šv. Sofijos soboras Stambule.
Pasaulis 72013 02 09Lietuvos žinios
Savaitės fotokaleidoskopas
DIPLOMATIJA. Prancūzijos ir Vokietijos futbolo komandų rungtynės Paryžiuje suteikė progą prezidentui Francois Hollande’ui irkanclerei Angelai Merkel privačiai pabendrauti Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo išvakarėse. Abu aistringi futbolo gerbė-jai 45 minutes iki rungtynių pradžios aptarinėjo ES biudžeto reikalus, o paskui tribūnoje mėgavosi žaidimu. “Tai jaudina ne ma-žiau nei Europos viršūnių susitikimas”, - juokavo A.Merkel, pirmąkart apsilankiusi Prancūzijos stadione. Rungtynės baigėsi Vokieti-jos komandos pergale rezultatu 2:1.
KARNAVALAS. Šiandien Brazilijoje prasidės garsusis Rio de Žaneiro karnavalas, sutrauksiantis milijonus turistų iš viso pasaulio.Brazilai taip juo džiaugiasi ir taip moka linksmintis, kad nutarė surengti šventę ir savo keturkojams augintiniams. Rio de ŽaneiroKopakabanos paplūdimyje jau įvyko vadinamasis šunų karnavalas “Blocao”, sulaukęs ir daug žurnalistų dėmesio. Per šį karnavaląpopuliariausi buvo keturkojai, padabinti Brazilijos nacionalinės rinktinės marškinėliais, nes jau kitais metais šalyje vyks pasauliofutbolo čempionatas, kurį šeimininkai labai norėtų laimėti.
PRIPAŽINO. Šią savaitę dalyvaudamas televizijos lai-doje “Colbert Report” Billas Gatesas pagaliau pripaži-no, kad Steve’as Jobsas visada buvo “kietesnis” už jį.Tai “Microsoft” kompanijos įkūrėjas teigė atsakyda-mas į klausimą, ar jo neerzina nuolatinis lyginimas su“Apple” įkūrėju. “Jobsas buvo nuostabus žmogus, tu-rintis savo stilių ir požiūrį”, - aiškino B.Gatesas ir pri-dūrė, kad jis buvo lėtesnis už Steve’ą. Tačiau būtentB.Gatesas vadinamas kompiuterių revoliucijos tėvu,nes jo personaliniams kompiuteriams skirta “Win-dows” programa laikoma populiariausiu XX amžiausišradimu. Šiuo metu “Windows” naudojama 90 proc.visų kompiuterių. / AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos
SKANUS ŽENKLAS.Belgijos paštas išleidonaują pašto ženklą, ku-rio klijai šokolado sko-nio. Tai pajus kiekvie-nas jį palaižęs. Be to,šie ženklai yra prisotin-ti juodojo šokoladokvapo, o svarbiausia -kvapas suderintas suskoniu. Naujųjų paštoženklų paveikslėliuosevaizduojamas įvairiau-sių formų šokoladas.Kuriant šiuos skaniusženklus prisidėjo ir Vo-kietijos, Nyderlandųbei Šveicarijos šokola-do gamintojai. Penkiųlaiškams į užsienį skirtųpašto ženklų serija kai-nuos 6,2 euro. Ženklaibus pradėti pardavinėtikovo 25 dieną.
2013 02 09Lietuvos žinios8 Verslas
KAZIMIERAS ŠLIUŽAS
Įmonės, skubančios pirmiausiasumokėti įmokas Valstybiniosocialinio draudimo fondo val-dybai (“Sodra”), šiai institucijaiįsiskolinusios beveik pusę mili-jardo litų. Be visų kitų skolų,dešimteriopai didesni jų pra-delsti mokėjimai partneriams.
“Sodra” LŽ informavo, kad vasario7 dieną daugiau kaip 38 tūkst. ūkiosubjektų jai buvo skolingi 421,317mln. litų, iš kurių 4,326 mln. litų grą-žinimo terminas buvo atidėtas. Sko-lų dydis labai įvairus - nuo 2 centų iki641 tūkst. litų.
Galima susitartiKaip LŽ teigė nepanoręs būti įvardy-
tas buhalterinių paslaugų bendrovės va-dovas, “Sodra” yra pagrindinė įmoniųbankroto iniciatorė, į ilgas diskusijas suskolininku nesileidžia - jei iki mėnesio 15dienos negauna įmokų, jau po savaitėspradeda skolų išieškojimo procedūrą, opaskui, per artimiausias 7 dienas nesu-laukusi skolininko reakcijos, pateikia rei-kalavimą bankams, kad skolos suma bū-tų nurašyta nuo įmonės sąskaitų.
2011 metų spalį įsigaliojusiame Vy-riausybės nutarime numatoma, kad ikipriverstinio skolos išieškojimo įmonėteritoriniam “Sodros” skyriui gali pa-teikti prašymą atidėti įmokų už praei-tą mėnesį mokėjimą. Tokiu atveju pri-verstinis socialinio draudimo įmokųišieškojimas nepradedamas, o eina-mųjų įmokų už praėjusį mėnesį mokė-
jimas atidedamas iki prašyme nurody-tos dienos, tačiau ne vėliau kaip iki ei-namojo mėnesio paskutinės darbodienos. Jei įmokos iki prašyme nuro-dytos datos nesumokamos, pradeda-mas jų išieškojimas ir skaičiuojamidelspinigiai.
Kitas LŽ kalbintas buhalteris patvir-tino, kad kiekviena įmonė stengiasi pir-miausia sumokėti įmokas “Sodrai” iratlyginimus darbuotojams. Paskui su-mokami kiti mokesčiai, kuriuos admi-nistruoja Valstybinė mokesčių inspek-cija (ši skolų išieškojimo procedūraspradeda nesulaukusi mokesčių ilgiaukaip mėnesį), įmokos už paskolas ban-kams ir tik vėliausiai atsiskaitoma su
partneriais už prekes ir paskolas. “To-kia tvarka nėra niekur reglamentuota,tiesiog tai nusistovėjusi praktika”, - sa-kė finansininkas.
Anot jo, niekas nenori būti skolin-gas, bet susiklosčius nepalankiai finan-sinei situacijai tariamasi su partneriaisdėl atsiskaitymo atidėjimo. Labai retaįmonė taiko įstatymų numatytą gali-mybę įsiskolinusiam partneriui skai-čiuoti delspinigius, nes niekas nenorigadinti tarpusavio santykių.
Nenori pyktis“Nusistovėjusi praktika” lemia tai,
kad pradelstos skolos partneriams yradešimteriopai didesnės negu “Sod-
rai” - 4,7 mlrd. litų. Šiuos 2012 metųtrečiojo ketvirčio skaičius pateikusiokreditų biuro “Creditinfo” kredito ri-zikos vadovė Alina Buemann pažy-mi, kad pastaruoju metu didelę atsis-kaitymų su tiekėjais pažangą rodotransporto ir išgaunamosios pramo-nės įmonės, o didėja žemės ūkio,elektros, dujų ir vandens tiekimoįmonių mokumo rizika.
Pasak jos, tai nereiškia, kad šiųsektorių būklė yra kritinė. Pavyz-džiui, žemės ūkio įmokų mokumorizika yra viena mažiausių, o trans-porto sektoriaus pajamos trečiąjį ket-virtį padidėjo 8 procentais. Šios veik-los pelningumo ir kiti finansiniairodikliai lenkė kitų veiklos sričių ro-diklius. Tai daugiausia ir lėmė, kadvėlavimo atsiskaityti rizika šiamesektoriuje sumažėjo.
Jos teigimu, daugumos ūkio sekto-rių mokumo rizika mažėja, tačiaustabiliai žemas tebėra statybos, ne-kilnojamojo turto ir maitinimo įstai-gų mokumo lygis. Tikimybė, kad šiosįmonės vėluos atsiskaityti su savoverslo partneriais, viršija 40 procen-tų. Vidutinės rizikos grupėje išliekaapdirbamosios pramonės, paslaugų,prekybos, transporto ir apgyvendi-nimo įstaigos, kurių atsiskaitymo ri-zika vidutiniškai siekia 30 procentų.
Prie mažiausios rizikos grupės ir to-liau priskiriamos išgaunamosios pra-monės, žemės ūkio bei komunaliniųpaslaugų įmonės, kurių mokumo rizi-ka tesudaro apie 20 procentų. Kitaiptariant, tik kas penkta šių sektorių įmo-nė rizikuoja laiku neatsiskaityti su tie-kėjais.
Skolingos ne naujokėsA.Buemann papasakojo, kad 1,9
mlrd. iš 4,7 mlrd. litų pradelstų skolųverslo partneriams buvo skolingosįmonės, veikiančios 6-10 metų. Tai išdalies siejama ir su vidutiniu bankru-tuojančių įmonių veiklos laikotarpiu,kuris 2011-2012 metais Lietuvoje bu-vo 8 metai.
Ji atkreipia dėmesį ir į kitą iškalbin-gą rodiklį - daugiausia pradelstų (dau-
giau nei 90 dienų) skolų turi labaismulkios ir smulkios įmonės, veikian-čios mažiau nei 10 metų, o tarp ilgiausavo veiklą vykdančių skolininkių do-minuoja stambios ir vidutinės. PasakA.Buemann, bendras pradelstų skolųportfelis pernai buvo 22 proc. dides-nis, palyginti su skolomis partneriams2011 metais, kai pradelsti mokėjimaisudarė 3,8. mlrd. litų. “Creditinfo”nustatė, kad didžiausia pradelstų vers-lo įsipareigojimų dalis pernai teko ne-kilnojamojo turto bendrovėms (36proc. visų pradelstų skolų), o mažiau-sia - elektros, dujų ir vandens tiekimoįmonėms (496 tūkst. litų, arba 0,01proc. visų pradelstų skolų). Pastarųjųbendrovių skolų per metus sumažėjobeveik perpus - 85 procentais. •
Įmonės skolingos milijardus
1,9 mlrd. iš 4,7 mlrd. litų pradelstų skolųverslo partneriams
buvo skolingos įmo-nės, veikiančios
6-10 metų.Vasario 7 dieną daugiau kaip 38 tūkst. ūkio subjektų “Sodrai” buvo skolingi 421,317 mln. litų. / LŽ archyvo nuotrauka
Vidaus sienų kontrolė visoje Europos Sąjungoje (ES) pradėtanaikinti 1985 metais. ĮsigaliojusŠengeno susitarimui keliauti nesant pasų kontrolės įgijo teisędaugiau kaip 400 mln. europiečių.
Pradžioje Šengeno erdvei priklausė5 šalys, o šiuo metu - jau 26. Kasmet1,25 mlrd. žmonių leidžiasi į turisti-nes keliones. 26 Šengeno erdvei prik-lausančių valstybių piliečiai turi vie-nodas teises keliauti be vizų ir pasieniokontrolės. Jie gali aplankyti draugusbei šeimos narius visoje Europoje irnepatirti jokių biurokratinių kliūčiųprie vidaus sienų. Laisvas judėjimaslabai svarbus ir ekonomikai, nes tai -svarbiausia ES bendrosios rinkos sėk-mės sąlyga ir reikšmingas Europosekonomikos augimo veiksnys.
Šengeno erdvė - vienas akivaiz-džiausių, populiariausių ir sėkmin-giausių ES projektų. Vertindami ga-limybę laisvai judėti šioje erdvėjekartu turime rūpintis, kad į ES teri-toriją nepatektų nelegaliai sieną kir-tusių pažeidėjų. Kadangi saugomostik išorinės Šengeno valstybių sienos,šią apsaugą vykdo skirtingų valsty-bių sienų apsaugos tarnybos. Buvoieškoma optimalaus informacijossrautų valdymo varianto ir sukurtaŠengeno informacinė sistema, turin-ti savo centrą Strasbūre.
Šengeno informacinė sistema - kas tai?
Šengeno informacinė sistema (SIS)buvo sukurta Šengeno erdvės valsty-bių bendrų sienų kontrolės panaiki-nimo veiksmams suderinti. SISpaskirtis - palaikyti viešąją tvarką, vi-suomenės ir nacionalinį saugumąpagal Konvenciją dėl Šengeno susi-tarimo įgyvendinimo valstybių narių
teritorijose. Taip pat taikyti šiosKonvencijos nuostatas dėl asmenųjudėjimo, naudojant šia sistema per-duodamą informaciją.
SIS yra bendradarbiavimo Šenge-no klausimais pagrindas. Naciona-linės pasienio tarnybos, muitinės,policijos tarnybos ir kitos institucijos,atsakingos už patikrinimų Šengenoerdvėje organizavimą, gali į šią infor-macijos sistemą įvesti perspėjimusapie ieškomus ar dingusius žmones,pavogtus automobilius ar dokumen-tus ir pan. Taigi SIS kompensuojatikrinimo kertant vidaus sienas pa-naikinimą ir sudaro sąlygas asme-nims laisvai judėti Šengeno erdvėje.
SIS padeda užtikrinti asmenų ju-dėjimo kontrolę per ES išorines sie-
nas. Taip pat leidžia efektyviai keis-tis informacija tarp valstybių nariųapie ieškomus ar nepageidaujamusasmenis, pavogtus ginklus, asmensdokumentus, banknotus, transportopriemones ir kt.
Lietuvoje baigtas įgyvendintisvarbus projektas
2012 metų birželio 30 dieną Lietu-voje baigtas įgyvendinti Išorės sienųfondo 2010-ųjų metinės programosprojektas „Nacionalinės Šengeno in-formacinės sistemos vystymas“. Pro-jekto metu buvo atliekami darbai, susiję su patobulintos SIS plėtra.Atnaujintoje sistemoje naudojamosnaujausios informacinių technologi-jų sistemos ir užtikrinamos naujos,
pažangesnės funkcijos - be kita ko, ga-limybė išsaugoti nuotraukas ir biomet-rinius identifikatorius, pavyzdžiui,pirštų atspaudus. Reikalingą informa-ciją, taip pat Europos arešto orderioskenuotus dokumentus atsakingosinstitucijos gali gauti realiu laiku.
Įgyvendinus projektą buvo įsigy-ta Nacionalinės SIS bei susijusiųnacionalinių sistemų ir registrų
programinė įranga, techninė doku-mentacija, suteiktos sistemų ir re-gistrų testavimo bei vartotojų ap-mokymo paslaugos.
Projektui įgyvendinti Išorės sienųfondo 2010 metų metinėje progra-moje buvo skiriama 1,8 mln. litų. ESįnašas sudarė 75 proc., o likusi dalisbuvo finansuojama iš nacionaliniobiudžeto. Užs. V-2056
Šengeno erdvės saugumui - atnaujinta informacinė sistema
ARVYDAS JOCKUS
Rusijos dujų koncernas “Gazprom” sumažino 2013 metųgamtinių dujų gavybos planus iki495,7 mlrd. kubinių metrų. Pagalkoncerno biudžetą, kuris patvir-tintas praėjusių metų gruodžiopabaigoje, “Gazprom” planavošiemet išgauti 507,7 mlrd. kub. mdujų. Taip teigia Rusijos naujienųagentūra “Interfaks”.
Eksportuos daugiauŠių metų sausio mėnesį Centrinė
kuro ir energetikos komplekso dispe-čerių valdyba prie Rusijos Federacijosenergetikos ministerijos pranešė, kad“Gazprom” dujų gavyba praėjusiaismetais susitraukė 5,4 proc., iki 479mlrd. kubinių metrų. Iš viso dujų ga-vyba Rusijoje pernai, palyginti su2011 metais, krito 2,3 proc., iki 655mlrd. kub. m, o dujų eksportas suma-
žėjo 3,6 proc., iki 186 mlrd. kubiniųmetrų.
Rusijos dujų monopolininkė 2013metais planuoja eksportą į Europą pa-didinti iki 151,8 mlrd. kub. m, į Neprik-
lausomų Valstybių Sandraugą (NVS) irBaltijos valstybes - iki 74,5 mlrd. kub.m (Baltijos valstybių “Gazprom” ne-priskiria Europai - aut.). “Gazprom”duomenimis, 2012 metais Europos var-
totojams koncernas patiekė 138,8 mlrd.kub. m gamtinių dujų vidutine 402 JAVdolerių už tūkst. kub. m kaina, o į NVSir Baltijos valstybes - 64,4 mlrd. kub. mgamtinių dujų vidutine 308 JAV doleriųuž tūkst. kub. m kaina. Lietuva “Gazp-rom” moka maždaug 540 JAV doleriųuž tūkst. kub. m dujų.
Novosti”, milžinišką Štokmano dujų tel-kinį Barenco jūroje “Gazprom” planuo-ja pradėti eksploatuoti tik 2030 metais.Tuomet koncerno dujų gavyba turėtųsiekti 600-700 mlrd. kub. m per metus.
Iš pradžių Štokmano telkinį planuo-ta pradėti įsisavinti 2013 metais. Vėliaudėl pasikeitusios dujų rinkos padėtiesbei didžiulių išlaidų investicijomsnuspręsta šiuos darbus atidėti dar tre-jiems metams - iki 2016-ųjų.
Tačiau praėjusių metų pradžioje“Gazprom” viceprezidentas Aleksand-ras Medvedevas užsiminė, kad koncer-nas gali iš viso atsisakyti planų išgauti
dujas iš Štokmano telkinio. Europojetai buvo sukėlę abejonių dėl Rusijoskaip ilgalaikės pagrindinės tiekėjos pa-tikimumo.
Galiausiai 2012 metų rugpjūčio mė-nesį Rusijos prezidentas Vladimiras Pu-tinas pareiškė, kad sprendimas dėl in-vesticijų į Štokmano dujų telkinį buspriimtas artimiausiu metu. Kaip vėliaupaaiškino prezidento spaudos sekreto-rius Dmitrijus Peskovas, statybos darbaitelkinyje turėtų prasidėti iki 2017 metųpabaigos.
600 km į šiaurę nuo Murmansko nu-tolęs Štokmano dujų telkinys atrastas1988 metais ir yra vienas didžiausių pa-saulyje. Manoma, kad jame yra 3,9 trln.kub. m dujų ir daugiau nei 56 mln. to-nų dujų kondensato. Per metus jamebūtų galima išgauti nuo 47,4 iki 71,1mlrd. kub. m dujų.
Štokmano dujų telkinio įsisavinimooperatoriaus “Shtokman Develop-ment” dalininkai yra “Gazprom”,Prancūzijos “Total” ir Norvegijos“Statoil”.•
Verslas 92013 02 09Lietuvos žinios
LINA MRAZAUSKAITĖ
Teigiama, kad iki pavasario besitęsiantys išpardavimai nėraprekybininkų triukas susišluotipelno. Nors per išpardavimus jieparduoda iki trečdaliu daugiauprekių, didesnės apyvartos dėltaikomų nuolaidų neskaičiuoja.
Didelės, 70 proc. siekiančios, nuo-laidos drabužiams ir avalynei kartaisatrodo neįtikimos. Todėl net pirkimokarštligei pasidavę pirkėjai neretai sua-bejoja, ar nuolaidos nėra fiktyvios. Ta-čiau Lietuvos prekybos įmonių asocia-cijos vykdomasis direktorius LaurynasVilimas patikino, kad didžioji dalis sa-ve ir savo pirkėją gerbiančių prekybi-ninkų negudrauja ir skelbia realias ak-cijas. Jis pabrėžė, kad prekybininkaiišpardavimus organizuoja norėdamipagyvinti po šventinio laikotarpio sulė-tėjusią prekybą. Todėl didieji išparda-vimai paprastai vyksta metų pradžioje.
“Prekybininkai nori, kad prekybossraigteliai suktųsi, todėl taiko nuolai-das. Taip pat išpardavimai susiję su se-zonų ir kolekcijų kaita - parduotuvėmsreikia atlaisvinti lentynas ir sandėliusnaujoms prekėms”, - sakė L.Vilimas.
Išparduoda kaip ir užsienyjeL.Vilimas pabrėžė, kad didelės nuo-
laidos nereiškia, jog prekybininkai tai-ko milžiniškus antkainius ir tik dėl toprekes gali parduoti gerokai pigiau.“Žmonės dažnai klysta manydami, kadprekės pardavinėjamos su kelių šimtųprocentų antkainiu. Per išpardavimustam tikrus produktus prekybininkaiparduoda netgi pigiau, nei juos įsigijo.Juk jiems geriau to sezono prekes par-duoti už savikainą ar dar pigiau, nei lai-kyti jas kažkur sandėlyje”, - aiškino jis.
Dėl šios priežasties užsienyje ieško-ti mažesnių kainų ar didesnių išparda-vimų, kaip patikino L.Vilimas, never-ta. Pašnekovo teigimu, Lietuvoje vykstatokie patys prekybos procesai kaip irbet kurioje kitoje modernioje šalyje.Juolab kad Lietuvoje ir užsienyje tiekė-jai bei gamintojai yra tie patys, todėl irsusitarimai su jais - labai panašūs.
“Sezonų, kolekcijų kaita visur yra to-kia pati, todėl Lietuvoje galima rasti tąpatį, ką ir užsienyje. Manau, pirkėjaijau suvokia, kad apsipirkinėjimas už-sienyje yra veikiau egzotikos ir preten-
zijų klausimas, o ne galimybė įsigyti pi-giau ar daugiau nei Lietuvoje”, - teigėL.Vilimas.
Išaugusi apyvarta rekordų neviršija
Kauno prekybos centrą “Mega”valdančios bendrovės “Baltic RED”marketingo vadovė Rasa Vyšniauskie-nė sakė, kad per sezoninius išpardavi-mus - sausį ir liepos-rugpjūčio mėne-siais - parduodama vidutiniškai 10-30proc. daugiau prekių negu kitais mė-nesiais, išskyrus šventinį gruodžio mė-nesį. Tačiau, kaip pridūrė ji, apyvar-tos augimas išpardavimų mėnesiaisdėl taikomų nuolaidų yra apie 10 proc.mažesnis. “Per trumpalaikes, 1-2 die-nų, nuolaidų akcijas atskirų operato-rių pardavimas gali išaugti iki 10 kar-tų nei įprastomis dienomis. Tai
priklauso nuo prekių aktualumo ir su-teikiamos nuolaidos dydžio. Todėl ga-lima teigti, kad pirkėjams kainos ar su-teikiamos nuolaidos dydis išliekavienas svarbiausių rodiklių priimantsprendimą įsigyti prekes”, - aiškinoR.Vyšniauskienė.
Šiauliuose įsikūrusio prekybos cent-ro “Saulės miestas” rinkodaros vado-vė Irmantė Sviesnienė sakė, kad kiek-vienais metais dėl žiemos išpardavimųsausį pirkėjų srautai būna 8-10 proc.didesni už vasario. Vilniaus, Klaipė-dos ir Šiaulių prekybos centrus val-dančios bendrovės “Akropolis LT”Nuomos skyriaus vadovė Renata Ja-kubčionienė taip pat patvirtino, kadsezoninių išpardavimų tradicija gyven-
tojai naudojasi noriai. Todėl per žie-mos išpardavimą lankytojų srautai, pa-lyginti su paprastu mėnesiu, išauga iki10 procentų.
“Žiemos išpardavimas vyksta tuometu, kai sezonas yra pasiekęs patį pi-ką. Tad daugelis naudojasi galimybenusipirkti su nuolaidomis žieminiusbatus, striukes ar paltus. Į išpardavimuspirkėjai žiūri labai racionaliai ir, kaippastebime, perka tai, ko reikia, o ne to-dėl, kad gali įsigyti pigiau”, - sakė R.Ja-kubčionienė.
Perka ne prekes, o nuolaidasTačiau banko “Swedbank” Asmeni-
nių finansų instituto vadovė Odeta Blo-žienė mano, kad Lietuvoje, kaip ir vi-
same pasaulyje, didelės nuolaidos su-kuria prekės poreikio iliuziją. Ji juoka-vo, kad apie per išpardavimus įsigytusneracionalius pirkinius būtų galimaregzti legendas. “Lietuvoje gyvento-jai dar nėra įpratę prie dažnų ir dide-lių nuolaidų, todėl jomis dažnai pa-sinaudoja neracionaliai - suviliotididelių nuolaidų jie perka nereika-lingus daiktus”, - pažymėjo pašne-kovė. Jos manymu, nuolaidomis nau-dotis reikia, tačiau prieš perkantsvarbu įvertinti prekės būtinybę. Juo-lab kad nuolaidos dydis tiesiogiai vei-kia pirkėjo poreikį pirkti.
“Vis dėlto reikia pirkti ne nuolaidą,o pačią prekę ar paslaugą. Labai aki-vaizdžių to pavyzdžių pateikė grupi-niai apsipirkimai, kai didžioji dalispaslaugų pirkėjų niekada nebegrįž-
davo pas tos paslaugos teikėją. Tai ro-do, kad žmogus paslaugą nusipirkotik dėl kainos”, - svarstė O.Bložienė.
Pasitaiko ir apgavysčiųNors L.Vilimas pabrėžė, kad dau-
guma prekybininkų akcijas vykdosąžiningai, pasitaiko visko. Tai pat-virtino Valstybinės vartotojų teisiųapsaugos tarnybos (VVTAT) Nesą-žiningos komercinės veiklos ir rek-lamos skyriaus vedėjo pareigas laiki-nai einanti Kristina Grigaitė. Josteigimu, pernai dėl pažeidimų pre-kybos centruose nurodant kainasakcijų metu tarnyba bendrovėms“MAXIMA LT” ir “JYSK Baltic”skyrė atitinkamai 6000 litų ir 5000litų baudas. Ir šiuo metu VVTATvykdo tyrimą dėl pardavėjo padidin-tų prekių kainų prieš nuolaidos tai-kymą.
“Skundų dėl padidintų prekių kai-nų prieš akcijas pasitaiko itin retai,nes norint įrodyti tokią informacijąreikia nuolat stebėti konkretaus pro-dukto kainą”, - sakė K.Grigaitė.•
Pirkėjai nuolaidų karštligei neatsparūs
“Gazprom” sumažino dujų gavybos planus
R.Vyšniauskienė: “Per trumpalaikes, 1-2
dienų, nuolaidų akcijasatskirų operatorių par-davimas gali išaugti iki10 kartų nei įprastomis
dienomis.”
Sugundyti nuolaidų gyventojai spintas papildo nereikalingais daiktais, o prekybininkai tokiu būdu išparduoda sezonines prekes.
L.Vilimo teigimu, klaidinga manyti, kad taikyti dideles nuolaidas parduotuvės pajėgiostik dėl milžiniškų prekių antkainių. LŽ archyvo nuotraukos
Milžinišką Štokmano dujų telkinį Barenco jūroje “Gazprom” planuojapradėti eksploatuoti tik 2030 metais. / “Gazprom” nuotrauka
ŽYDRĖ JANKUTĖ
Sėdimas ir patogus darbas biure gali atrodyti itin patrauklus,tačiau, anot medicinos specia-listų, po šiuo įvaizdžiu slypi irnemaža rizika tapti profesinėsligos auka.
Remiantis gyvybės draudimo irpensijų fondų bendrovės “Aviva Lie-tuva” praėjusių metų gyvybės drau-dimo išmokų už ligų gydymą statisti-ka, sėdimą darbą dirbantys žmonėsitin dažnai kenčia dėl riešo kanalosindromo ir hemorojaus.
“Dėl to, kad biuro darbuotojai mažaijuda, nereguliariai maitinasi, nuolat ne-taisyklingai sėdi, o patalpos nepakan-
kamai vėdinamos, gali kilti kai kuriųkvėpavimo takų, kraujotakos, skeleto irraumenų, virškinimo ar nervų sistemossutrikimų”, - teigia “Aviva Lietuva” vy-riausiasis draudimo rizikos vertintojas,gydytojas Šarūnas Žemaitis.
Bendrovės praėjusių metų gyvybėsdraudimo išmokų už ligas, kuriomsbuvo taikomas stacionarinis gydy-
mas, statistika rodo, kad dažnai biu-ro darbuotojus kankina plaštakosmaudimu ar skausmu pasireiškian-tis riešo kanalo sindromas, kurį galisukelti netaisyklinga sėdėsena ir ilgasdarbas kompiuterio klaviatūra. Užriešo arba alkūnės kanalo sindromogydymą ligoninėje praėjusiais metaistrylikai pacientų, iš kurių tik du dir-bo mažiau sėdimą darbą, išmokėtadaugiau nei 14 tūkst. litų.
Vis dėlto dažniausiai sėdimą dar-bą dirbantys žmonės, remiantisdraudimo išmokų už gydymą statis-
tika, gydosi dėl hemorojaus ir kitųjo sukeltų problemų. Bendrovė užhemorojaus gydymą 24 savo gyvy-bės draudimo klientams, kurių dau-gelis taip pat dirba sėdimą darbą irturi stacionarinio gydymo draudi-mą, praėjusiais metais išmokėjo be-veik 30 tūkst. litų.
Dėl kojų venų išsiplėtimo (arba ve-nų varikozės), kurį taip pat gali su-kelti ilgas ir netaisyklingas sėdėjimasdarbe, operacijos praėjusiais metais54 bendrovės klientai sulaukė dau-giau nei 60 tūkst. litų išmokų.•
2013 02 09Lietuvos žinios10 Sveikata
Priešu virsta ir klaviatūra
Sėdimą darbą dirbantys žmonės itin dažnai kenčia
dėl riešo kanalo sindromo ir
hemorojaus.
Kasmet 210 tūkst. jaunų žmonių nuo 13 iki 24 metų dėlsužalojimų prireikia skubios pagalbos. Daugiau nei 13 tūkst.atvejų sužalojimai būna tokiesunkūs, kad jaunuoliai guldomiį ligoninę.
Lietuvoje 2007-2011 metais dėl su-žalojimų mirė 741 žmogus nuo 10 iki19 metų. Sveikatos mokymo ir ligųprevencijos centro Neinfekcinių ligųprofilaktikos skyrius, siekdamas iš-mokyti 12-17 metų paauglius darytitai, ką jie mėgsta, bet išvengti traumų,išleido projekto “Įvertink riziką” mo-komąjį vadovą. Mokymo programosšūkis - “Sustok akimirką! Akimirkagali pakeisti tavo gyvenimą!” Tuo no-rima pasakyti, kad protingiau yra nedrausti, o mokyti paauglius apmąsty-ti rizikingą elgesį.
“Įvertink riziką” kurso metu mo-kiniai supažindinami su traumų rūši-mis, rengiama diskusija apie jų gyve-nimišką patirtį, atliekamas asmenybėstestas, kuris rodo impulsyvumo laips-nį ir adrenalino poreikį, rodomi fil-mukai. Taip pat atliekami bandymai,kurie atskleidžia, jog norint užsiimtitam tikra veikla reikia įgūdžių, patir-ties ir ne kiekvienas gali atlikti sudė-tingus veiksmus.
Mokomajame vadove smulkiaiaprašyta, kaip vesti pamokas. Kartusu vadovu išleisti DVD ir CD. DVDrasite 8 filmus, kurių kiekvienas su-skirstytas į 3 fragmentus. Juose vaiz-duojamas rizikingas sportas, pavo-jingas, reikalaujantis įgūdžių darbasir situacija, kai patiriama trauma.Mokiniai gali išanalizuoti kiekvienąfragmentą, naudodamiesi analizėslapais. CD įrašyta asmenybės testas,10 bandymų laboratorijos užduočiųlapų, bandymų laboratorijos pasta-
bų lapai, duomenų analizės lapai,informaciniai lapai ir žodynėlis.
Sveikatos mokymo ir ligų preven-cijos centras yra gavęs Sveikatos ap-saugos ministerijos leidimą taikyti“Įvertink riziką” programą mokyk-lose ir mokyti besidominčius specia-listus. Mokomojo vadovo medžiagąsavo darbe su paaugliais gali taikytivisuomenės sveikatos specialistai,dirbantys mokyklose, mokytojai, ga-vę administracijos leidimą. Šią me-džiagą specialistai gali taikyti tik iš-
klausę specialius Sveikatos mokymoir ligų prevencijos centro mokymus.Nepasirengus taikant šį metodą ga-lima vaikus ne išmokyti elgtis sau-giau, o paskatinti elgtis priešingai.
Dėl mokymų organizavimo spe-cialistams ar mokiniams galite kreip-tis į projekto koordinatorę, Sveikatosmokymo ir ligų prevencijos centroNeinfekcinių ligų profilaktikos sky-riaus vedėjos pavaduotoją Viktori-ją Andreikėnaitę el. paštu [email protected] ir telefonu(8 5) 247 7342.•LŽ
Padės išvengti traumų
Lietuvos studentų sąjungos tyrimas atskleidė, kad tik kasketvirta Lietuvos aukštoji mokykla yra visiškai pritaikytaasmenims, turintiems judėjimo negalią.
Ketvirtadalio aukštųjų mokyklųauditorijos bei trečdalio aukštųjų ad-ministracijos patalpos yra visiškai ne-tinkamos studentams, dėstytojams,darbuotojams su judėjimo negalia.
Prašymai dalyvauti apklausoje buvoišsiųsti 47 valstybinėms ir privačiomsaukštosioms mokykloms, iš jų 42 patei-kė atsakymus. Apklaustose aukštosio-se mokyklose 2012-2013 akademiniaismetais studijuoja 834 studentai su spe-cialiaisiais poreikiais. Šiemet studijuo-ti įstojo 266 studentai (170 - į baka-lauro ar profesinio bakalauro studijas,56 - į magistro studijas, 32 - į vientisą-sias bei 8 - į doktorantūros studijas).
Daugiausia studentų su specialiai-siais poreikiais šiais metais studijuojaVytauto Didžiojo universitete - 138 stu-dentai (pernai - 127). Vilniaus univer-sitete - 91 studentas (97), Šiaulių uni-versitete - 63 studentai (53), Lietuvosedukologijos universitete - 54 studen-tai (57) ir Mykolo Romerio universite-te - 53 studentai (43).
Šiose universitetinėse mokyklosekartu studijuoja beveik pusė visų stu-dentų su specialiaisiais poreikiais, ta-čiau tik VDU teigia turintys visiškaipritaikytas auditorijas bei administra-cijos patalpas.•LŽ
Neįgaliesiems nepatogu
Mokymo programosšūkis - “Sustok
akimirką! Akimirkagali pakeisti tavo
gyvenimą!”
Po 30 sėdėjimo prie darbo stalo minučių patariama skirti bent 5 minutesjudėjimui. / Romo Jurgaičio nuotrauka
PATARIMAI Sėdėti būtina tiesiai, pečius šiek
tiek atmetus atgal. Visą savo svorį pa-skirstykite abiem klubams, kojomis tu-rite tvirtai remtis į grindis, o rankos tu-rėtų būti padėtos ant kėdės atramųarba stalo, pečiai atpalaiduoti. Nepa-tartina kojų laikyti užlenkus po kėdearba kelti koją ant kojos, nes tokiu bū-du ne tik ilgam sutrikdoma kraujotaka,bet ir iškreipiamas stuburas.
Jei jūsų darbo stalas sureguliuo-tas netinkamai, jums nepatogausaukščio, o kompiuterio pelė taip patnuolat nepatogioje vietoje, rankosejaučiamas dilgčiojimas, gali atrodyti,kad rankos tinsta. Būtina susiregu-liuoti savo darbo vietą taip, kad jaus-tumėtės patogiai, o visas sėdėjimokrūvis netektų vienai kūno daliai.
Turint bent minutę laisvo laiko,galima atlikti paprasčiausius rankųarba viso kūno tempimo pratimus(rąžymasis).
Pasirūpinkite patogia kompiuteriopele ir ergonomišku kilimėliu po ja.
Po 30 sėdėjimo prie darbo stalominučių patariama skirti bent 5 minu-tes judėjimui. Atraskite darbų, kuriuosatlikdami turėsite aktyviau judėti arbabent nuolat pakeisti kūno padėtį.
Mitybos įpročiai ir tai, ką valgoteir kada, darbe taip pat labai svarbu:stenkitės valgyti reguliariai ir tai, kasturi pakankamai energinės vertės.Dažniau užkandžiaukite mažais kie-kiais - labai tinka vaisiai ar riešutai.Atsisakykite skrandžio kimšimo va-dinamuoju greituoju maistu, pico-mis ar traškučiais.
Nepamirškite vandens. Stenkitėsbent kas dvi valandas išgerti postiklinę vandens.
Sveikata 112013 02 09Lietuvos žinios
VALENTINA JAKIMAVIČIENĖ
Dabar jauni žmonės kurkas atviresni nei jų tėvųkarta, ir apie tai, kad lau-kiasi kūdikio, virtualiuo-se tinkluose, populiariuo-
se žurnaluose nereta pora paskelbiaanksčiau, nei kūdikis praneša apie sa-ve motinai pirmaisiais nedrąsiais ju-desiais. Kaip vertinti tokį skubėjimą -kaip begalinės meilės ateinančiamžmogui išraišką ar kaip naują temąpokalbiams virtualioje erdvėje ir pro-gą pasididžiuoti savo galimybėmis:kaip prabangiai bus įrengtas kūdikiokambarys, kokių firmų vežimėlis irdrabužėliai perkami, kokių žaislųprikrautos madingos lentynos...
Tėvų meilė kuria saugumą“Esu visiškai tikra, kad meilė vaikui
pasireiškia dar prieš jį pradedant, - sa-ko Vilniaus Hipokrato klinikos gydy-toja V.Besakirskienė. - Svarbu, su ko-kiomis mintimis, kokiu impulsu irenergija jis pradedamas. Juk nusitei-kimas atsiskleidžia kiekvienoje mūsųorganizmo ląstelėje - jeigu žmogus pik-tas, nelaimingas, išsiskiria vienokiehormonai, jeigu gerai nusiteikęs, lai-mingas - visiškai kitokie. Tuos dalykusjau pripažįsta ir tradicinė medicina,nes tai - akivaizdu. Vienaip vystosi lau-kiami ir mylimi, kitaip - atsitiktinaipradėti ir nepageidaujami vaikai. Tiedalykai turi didelę įtaką ir iki gimimo,ir vaikui augant - jo psichoemocineiraidai, asmenybės formavimuisi. Vai-kai, su kuriais ir mama, ir tėtis bendra-vo dar iki gimimo, jaučiasi laukiami,reikalingi, saugūs, laimingi. Jie būnakur kas ramesni, greičiau pajunta val-gymo ir miego ritmą, geriau auga, ma-žiau serga. Tai daro labai didelę įtakąir tolesnei jų gyvenimo, brandos, mo-kymosi, motyvacijos, tikslų siekimokokybei. Žinojimas, kad esi mylimas,kuria saugumo pojūtį, kuris yra vienaspačių svarbiausių žmogui. Nieko nėrabaisiau, nei jaustis nereikalingam.”
Dabar labai populiaru porai gyventinesusituokus. Konservatyvios pažiū-ros čia niekuo dėtos. “Šeimos gydyto-jui tenka daugelis vaidmenų, tarp jų -psichologo ir nuodėmklausio. Tikrai,matau didelį skirtumą, kai konsultuo-tis dėl nėštumo ateina pora, ir kai atei-na vieniša moteris. Jos nesaugumas,nerimas dėl kūdikio toks akivaizdus,kad to nepadeda nuslėpti jokia gero-vė: nei brangūs drabužiai, nei papuo-šalai, - sako gydytoja. - Pažįstu gal tikporą nesusituokusių, vaikus auginan-čių šeimų, kuriose nejuntama to neri-mo ir neužtikrintumo. Paprastai dėlmotinos nesaugumo kenčia vaikas. Jiima kaltinti mažąjį, nes įžvelgia jametėvo ydų. Nesunku suprasti, kaip jau-čiasi vaikas.”
Ir maistas, ir vaistasVienas gamtos stebuklų - kūdikio
maitinimas motinos pienu. Jis svar-bus ne tik kaip kūdikiui tinkamiausiasmaistas, kuriame yra visų jam augtireikalingų medžiagų, bet ir kaip ge-riausia mažylio organizmo apsauganuo ligų. Motinos maitinamas kūdi-kis patenkina pagrindinį - čiulpimo -refleksą, kuris iki pusės metų yra do-minuojantis. Tai - jo laimės šaltinis irišraiška. Ne tik tada, kai yra alkanas,bet ir kai ką nors skauda, nepatogu arneramu - mažylis ieško motinos krū-ties. Patenkinus čiulpimo refleksą, vis-
kas susitvarko: atsipalaiduoja įtemptiraumenys, kraujagyslės, mažiau pučiapilvuką, prisiglaudęs prie motinos irjausdamas jos šilumą, girdėdamas šir-dies plakimą, gaubiamas motinosmeilės ir dėmesio, kūdikis jaučiasi sau-gus ir laimingas. Visa tai jam ne ma-žiau svarbūs dalykai nei su motinospienu gaunami antikūnai, kurie sau-go nuo įvairių infekcijų. GydytojaV.Besakirskienė primena, kad kūdi-kių imuniteto pagrindai formuojasi ikipusės metų. Vėliau imunitetas gali bū-ti koreguojamas ir stiprinamas kito-mis priemonėmis: mityba, grūdinimuir pan. “Krūtimi nemaitinami kūdi-kiai serga mažiausiai kartą per mėne-sį. Maitinami - beveik neserga arba tikkartą kitą per metus”, - teigia gydytojaVilma. Kodėl nemažai motinų atsisa-ko maitinti savo kūdikius? Dėl įvairiųpriežasčių, viena jų - pačių nesaugu-mas, karjeros ambicijos. Deja, retapriežastis - tikrai pateisinama, nes ga-na dažnai nugali egoizmas, kuris už-gožia meilę kūdikiui. Juk maitinantkrūtimi reikia laikytis tam tikro gyve-nimo režimo, nuolat galvoti, ką val-gai, atsisakyti tam tikrų maisto pro-duktų, gėrimų, kurie gali pakenktimažyliui. O kūdikių mišiniai gana pa-togus pasirinkimas - suplakei ir supy-lei į buteliuką. Tai padaryti gali bet kas.“Motinos, kurios teigia, kad nemaiti-na, nes neturi pieno, klysta pačios ar-ba ieško pasiteisinimo. Kiekviena, ku-ri nori žindyti, gali tai daryti. Jeigumotina įsiklauso į kūdikio poreikius,pieno gaminasi tiek, kiek reikia. La-bai retai pasitaiko išimčių, tarkim, mo-tinos liga, pieno neturėjimas dėl ge-netinių priežasčių, - sako gydytoja. -Maitinimas krūtimi - didžiausia tik-ros meilės savo kūdikiui išraiška.”
Privalomų skiepų kalendoriusPrie svarbių ir vaiko sveikatos pama-
tus formuojančių dalykų gydytoja pris-kiria ir skiepus. “Nepritariu vadina-miesiems vakcinų skeptikams, kurieneskiepija savo vaikų, nes yra prisik-lausę įvairių mitų ir jais tiki labiau neimoksliniais tyrimais bei medicinospraktika. Skiepai, kurie įtraukti į priva-lomąjį kalendorių, yra patikimi ir bū-tini siekiant apsaugoti vaiką nuo sun-kių arba net mirtinų ligų. Niekas negaligarantuoti, kad šiame globaliame pa-saulyje tikrai pavyks išvengti susidūri-mo su difterijos, kokliušo ar kitos sun-
kios ligos sukėlėjais. Tėvai neturėtųpatys vieni priimti sprendimų, už ku-riuos nepajėgūs atsakyti. Nerekomen-duoju kiekvieno vaiko skiepyti visomisegzistuojančiomis vakcinomis, kalbutik apie privalomuosius skiepus. Jeiguvaikas priklauso rizikos grupei, tada rei-kia spręsti individualiai.”
Gera žinia ir vakcinų skeptikams -pradėti skiepyti galima ir paaugusį vai-ką. Tik svarbu, kad tuo metu jis būtųvisiškai sveikas.
Modernaus pasaulio grimasosGydytoją stulbina vis labiau popu-
liarėjantys suaugusiųjų mėginimaidvasinį ryšį su vaikais keisti materia-liu. “Viena auklė dieną, kita - naktį.Mama pas vaiką ateina tik tada, kaipati to nori - pasidžiaugti... Tačiaupuikiai žinoma, kad iki trejų metų
mamos ir vaiko biolaukas yra bend-ras, tik šalia mamos jis jaučiasi sau-gus. O kaip jis jaučiasi, kai šalia - sve-timi žmonės? Kuo jis skiriasi nuoaugančiųjų vaikų namuose, kur taippat dieninę auklytę keičia naktinė?Net ir augdamas visko pertekusiuosenamuose toks vaikas tampa labai jaut-rus, linkęs į isteriją, negebantis kon-centruoti dėmesio, jis prastai valgo irmiega, nuolat serga. Neretai tokį vai-ką vargina neurodermitai - įvairūs bė-rimai, kai kada pereinantys į bronchi-nę astmą. Visa tai rodo, kad vaikuitrūksta meilės ir dėmesio.”
Visai nesvarbu, kiek žaislų būtų pri-pirkta ir kiek auklių suktųsi aplink vai-ką, negaudamas mamos ir tėčio dėme-sio jis jaučiasi vienišas ir nereikalingas,nes niekas negali atpirkti svarbiausiųžmonių artumo. Gydytoja pasakoja tu-rinti galimybę stebėti keletą šeimų, ku-riose auga įvaikiai. Šeimos juos pasiė-mė su gana sunkiomis diagnozėmis:bronchinė astma, hiperaktyvumas,klausos susilpnėjimas nesant aiškiospriežasties, jau nekalbant apie tai, kadšie vaikai buvo baikštūs ir agresyvūs,kaip žvėriukai, nenorintys, kad juos kasnors liestų, peržengtų jų susikurto ma-žučio pasaulėlio ribas. “Įdomiausia,kad maždaug po pusės metų, kai baimępakeitė įtėvių dėmesys ir meilė, visosproblemos išnyko. Mergaitei, kuri pras-tai girdėjo, nors visi tyrimai rodė, kadklausos nervas sveikas, jau buvo pla-
nuota pirkti klausos aparatą, bet jo ne-prireikė. Išsivadavusi iš ją kausčiusiosbaimės, pasijutusi mylima ir reikalinga,ji pati panoro viską girdėti, - sakė gydy-toja. - Nebereikia ir vaistų nuo bronchi-nės astmos, tik profilaktiškai vaikas visdar lankosi pas pulmonologą.” Tai - ge-riausi pavyzdžiai, kad nei brangiausižaislai, nei kompiuteriniai žaidimai ne-pakeičia artimųjų meilės ir dėmesio.Beje, apie kompiuterius. Gydytoja Vil-ma teigia, kad tai - tikra nūdienos gy-venimo rykštė. “Apie 70 proc. vaikų jaunuo pirmųjų gyvenimo metų didžiąjądienos dalį praleidžia virtualioje erd-vėje. Apie žalą akims jau nebekalbu. Jienegyvena realiame pasaulyje, nefanta-zuoja, nekuria, viską gauna gatavą. Jienesimoko bendrauti, vadinasi, taip irlieka neįsisąmoninę vienos svarbiausiųgyvenimo pamokų, kad norint ką norsgauti, pirma reikia duoti... Labai gaila,bet nemažai 3-4 metų vaikų jau yra aki-vaizdžiai priklausomi nuo kompiute-rio. Kai tokie vaikai nuo jo atitraukia-mi, juos ištinka isterijos priepuolis: jiepyksta, rėkia, voliojasi ant grindų...”
Klausytis širdimiKai vaikas suserga, tėvai pasiryžę ati-
duoti viską, kad tik jis pasveiktų. Kaimažylis pasveiksta, neretai išgirsta kito-kių žodžių: “Aš tiek dėl tavęs stengiau-si, tiek paaukojau, o tu - nedėkingas,vėl pridarei problemų...” Nedėkingas,vadinasi - nereikalingas, nuostolingas...O gal jam visai nereikia to, ką tėvai sten-giasi per prievartą įsiūlyti: vertybių,daiktų, paslaugų? Gal labiausiai jis no-ri būti pastebėtas ir vertinamas kaip as-menybė, o ne kaip nuosavybė ar neiš-sipildžiusių lūkesčių įgyvendintojas?Neretai vaiko liga - būdas slėptis nuoaplinkinio pasaulio spaudimo...•
Mylimus ir saugius vaikus aplenkia ligos
V.Besakirskienė: “Brangių žaislų prikrautame kūdikio kambaryje - dvi auklės:
viena - dieną, kita - naktį. O mama ateina tik tada, kai sumano pasidžiaugti vaiku.”
Gydytoja V.Besakirskienė primena, kad iki trejų metų mamos ir vaiko biolaukas yra bendras, tik šalia jos mažylis jaučiasi saugus. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka
“Nuo visų ligų ir nelaimių saugo tik besąlygiška tėvų bei artimųjų meilė, - sako vilnietėšeimos gydytoja Vilma Besakirskienė. - Kuo daugiau žmonių vaiką myli, tuo saugesnis jisjaučiasi, tuo sveikesnis ir laimingesnis jis gali užaugti.”
DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588
PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833
LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:
PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163
Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.
www.lzinios.lt
2013 02 09Lietuvos žinios 13
LŽ gidas
JŪRATĖ MIČIULIENĖ
Lietuvos televizijos laida “Duokim garo!” populiarumonepraranda jau daugiau kaip dešimt metų. Su vedėja LoretaSungailiene kalbamės apie ekrane skambančią stilizuotąliaudišką muziką, modernizuotąšių dienų folklorą, į kurį yra nu-kreipta ir nemažai kritikų strėlių.
- Kokia “Duokim garo!” ilgaamžiš-kumo ir populiarumo paslaptis?Nuolat - žiūrimiausių LTV laidų pen-ketuke.
- Norime parodyti žiūrovui, kokįtradicinės kultūros turtą esame išsau-goję ir kokią stilizuotą liaudišką mu-ziką, modernizuotą folklorą puoselė-jame šiomis dienomis. Dalijamės tuodžiaugsmu, kurį patiriame kartu dai-nuodami, muzikuodami, tarmiškaipasišnekėdami. Žiūrovas tai jaučia iratsako tuo pačiu. Žmonės žiūri laidą,nes ji paprasta, nuoširdi, smagi ir su-kelianti daug gerų emocijų.
- Galbūt laida paskatino kurtis nau-jas kapelas? Gal žinote atvejų, kaižmonės pasekė kitų kaimų pavyz-džiu, susiburdavo, repetuodavo, kadtik į laidą patektų? Ar galima sakyti,kad laida daro įtaką šiai kultūrai?
- Taip, išties yra tokių kapelų, ku-rios susibūrė paskatinti laidoje maty-tų kolektyvų pavyzdžio. Bet jos ra-dosi iš noro muzikuoti kartu, ne tikdėl patekimo į laidą. Kita vertus, rei-kia pripažinti, kad “Duokim garo!”prisidėjo prie kai kurių kolektyvų po-
puliarumo. Juk garsiuosius “Sadū-nus” Lietuva pirmiausia pamatė mū-sų laidoje. “Šeduvos bernai” taip pataugo kartu su mūsų laida.
Mūsų laida parodo visuomeneitradicinės ir stilizuotos liaudiškosmuzikos kultūrą - nuo autentiško jospavidalo iki modernių folkloro ap-raiškų ir autorinės kūrybos liaudiš-kos muzikos kolektyvams. Supran-tama, laida šiek tiek veikia ir toskultūros raidą, tendencijas. Naujaisusibūrusios kapelos mokosi iš tų,kurias mato ekrane. Tie kolektyvai,kurie nori įtikti žiūrovams, savo re-pertuarui renkasi publiką labiau pa-traukiančius kūrinius, kartais net pa-taikauja žiūrovams.
Yra manančiųjų, kad laida, kurio-je dalyvauja įvairių žanrų ir lygiomuzikiniai kolektyvai, daro neigia-mą įtaką liaudies muzikos kultūrai.Mes atsakome: “Visiems užteks vie-tos po saule. Nacionalinis kanalas tu-ri rodyti kultūrą tokią, kokia ji yra, one tokią, kokią ją patys kultūrosžmonės norėtų matyti.”
Prikelia senuosius instrumentus- Kuris Lietuvos regionas labiausiai
garsėja kapelomis?- Visi etnografiniai regionai turi
šaunių tradicinių kapelų ir liaudiš-kos muzikos kolektyvų. Tiesa, tradi-cinės instrumentinės muzikos atli-kėjų ansamblių nėra daug, sakyčiau,jų netgi trūksta, nes senieji muzikan-tai pamažu mus palieka, o išugdytinaujus, jaunus nelengva. Anksčiautradicinių muzikantų grupių nema-žai buvo Žemaitijoje, Dzūkijoje, pa-
staraisiais metais jų skaičius, rodos,didesnis Aukštaitijoje. Pavyzdžiui,prieš trejus metus vien Zarasų rajo-ne gyvavo 11 tradicinių kapelų, dau-gumos jų atsiradimą inicijavo “Sa-dūnų” siela Gintaras Andrijauskas.
- Kuo vertingas šis žanras?- Mano, kaip etnomuzikologės, po-
žiūriu, vertinga jau vien tai, kad tradi-cinės muzikos atlikėjai nūdienos gyve-nimui prikelia senuosius ir naujesniusliaudies instrumentus. Muzikos instru-mentų gamybos, gyvavimo tradicijos,jais atliekama muzika yra vertinga mū-sų tautos kultūros paveldo dalis. Ir vy-resnieji tradiciniai kaimo, ir jaunesnėskartos muzikantai kūrybingai puose-lėja lietuvių instrumentinio muzikavi-mo tradicijas.
Kur atsigauna širdis- Gal kapelas galima laikyti savotiš-
ku bendravimo būdu, pasibuvimu?Gal jų ir tikslas toks?
- Kiekvienas mėgėjų meno ko-lektyvas yra tam tikra bendrystėsforma. Dalyvavimas tokiame ko-lektyve teikia bendravimo galimybę,džiaugsmą, pasitenkinimą bendra,širdžiai miela, prasminga veikla.Daugelis kapelų, folkloro ansamb-lių, liaudiškos muzikos kolektyvų da-lyvių pasakytų, kad būnant tokiamekolektyve atsigauna širdis, pasimirš-ta rūpesčiai, pajaučiamas meniškųsielų artumas. Daugeliu atvejų taitampa ne tik bendravimo, tačiau irgyvenimo būdu.
Kiekvienas kolektyvas ieško savokelio, savo repertuaro, savos išraiš-kos formos, tačiau visus vienija lietu-
- Tačiau iš šalies klausantis atrodo,kad kapelų atliekama muzika ganavienodoka. Ar aš klystu?
- Vienodumo, tam tikro atsikarto-jimo galbūt ir galima pastebėti, ta-čiau ir tą pačią melodiją kiekvienaskolektyvas atliks kitaip. Pavyzdžiui,tą patį “Suktinį” kapelos iš skirtingųetnografinių regionų pagrieš skirtin-
ga maniera, pridainuos kitokių teks-tų. Žinoma melodija gali varijuoti.
SMS rašo žemaitiškai- Šie metai paskelbti Tarmių metais.
Į laidą dalyviams suvažiavus iš skirtin-gų Lietuvos regionų girdite daug tar-mių. Ar jos iš tikrųjų dar gyvos ir varto-jamos? Neseniai televizijoje keistainuskambėjo vieno kalbininko nuo-monė, atseit tarmės jau atgyveno, esąjos buvo kaip mėšlas, trąša, iš kuriossusiformavo bendrinė kalba.
- Labai džiaugiuosi, kad šie metaipaskelbti Tarmių metais, tačiau tainereiškia, kad tik šiemet turėtumeprisiminti ir įvertinti mūsų kalbosturtą - tarmes, šnektas. Jas gerbti, tau-soti ir puoselėti turime kasdien savošeimose, visuomenėje, netgi oficia-
liose įstaigose. Tarmės gyvos, vartoja-mos ir tikrai reikalingos! Aš kasdiennamie kalbuosi žemaitiškai ir man taiyra pats natūraliausias būdas reikštisavo mintis, išsakyti jausmus, pasi-dalyti savo žemaitiška pasaulėžiūra.
Tarmiškai kalbuosi ir su savo kole-ga Stanislovu, tačiau ne eteryje, neslaidoje kreipiamės į visos Lietuvosžmones, tad turime bendrauti bend-rine kalba. Savo draugams, kilusiemsiš Žemaitijos, trumpąsias žinutes irelektroninius laiškus dažnai rašautaip pat žemaitiškai. Net savo sūnuipradėjau kurti eilėraščius žemaičiųtarme, kad skaitovų konkurse jis ga-lėtų nustebinti klausytojus. Pastarai-siais metais garbingi ir žinomi moks-lo, kultūros bei meno žmonės ne-mažai kalbėjo apie tarmių svarbą,reikšmę ir poreikį jas gerbti, vertinti.Pastebėjau, kad išties pasikeitė Lie-tuvos žmonių požiūris į tarmes ir tar-miškai kalbančius žmones. Tarmė,šnekta nebėra prastumo ir prastuo-menės ženklas, tai - vertybė, prigim-ties, kuria reikia didžiuotis, ženklas.Negaliu patikėti, kad kalbininkas tar-mes vadina mėšlu... Pati to negirdė-jau, tad išdrįsiu suabejoti...
Žinoma, tarmės nyksta, niveliuo-jasi, keičiasi, jos nebėra taip plačiaivartojamos kaip prieš 50 ir daugiaumetų. Mūsų seneliai, proseneliaitarmiškai kalbėjo daug gražiau, jųtarmiška kalba buvo daug turtinges-nė nei šiuolaikinio jaunimo, geban-čio kalbėti, deja, vis labiau skurs-tančia šnekta.
Kas glosto Loretos Sungailienės širdį
Nukelta į•21 p.
Žemaičių polkos ramesnės, neskubrios,
tarsi atitinkančios jųcharakterį. Tuo tarpu
dzūkų - lipk ant sienų!
“Mano aistra - senosios žemaičių dainos”, - prisipažįsta L.Sungailienė. / LŽ archyvo nuotrauka
13.30 “Juokis 2012”15.30 Pasaulio panorama16.00 Žinios (su vertimu
į gestų kalbą)16.10 Sveikinimų koncertas18.30 “Frosto prisilietimas” N-720.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.00 Muzikinis projektas
“Auksinis balsas”23.00 Komiškas vesternas “Geras,
blogas, trenktas” N-14
LNK 6.25 Dienos programa6.30 “Ozis ir Driksas”6.55 “Beprotiški mažųjų
nuotykiai”7.20 “Antinas Gudruolis”7.45 “Beprotiškos linksmybės”8.10 “Ogis ir tarakonai”8.35 “Įspūdingasis žmogus-voras”9.00 “Atgal į vaikystės miestą”10.00 Nuotykių f. “Trys broliai
19.40 2009 m. Nobelio premijųteikimo koncertas. DiriguojaJ.Temirkanovas
21.00 Divertismentas 21.30 R.Wagnerio opera
“Skraidantis olandas”.Dainuoja Amsterdamooperos teatro solistai
23.50 Divertismentas0.30 Džiazas. Koncertuoja
“Sun Ra Arkestra”1.40 Džiazas. Koncertuoja
“Palatino” ansamblis2.40 Nakties programa
NTV Mir 6.00 Šiandien6.20 Apžiūra6.55 Pagrindinis kelias7.25 Gaminame su A.Ziminu8.00 Šiandien8.25 Rusiškas įdaras8.55 Kulinarinė dvikova9.55 Būsto klausimas11.00 Šiandien11.25 Moteriškas požiūris12.15 Mūsiškiai13.05 “Muchtaro sugrįžimas”15.00 Profesija - reporteris15.25 Tyrimą atliko16.20 A.Žurbinas. Melodijos
atminimui17.00 Šiandien17.30 “Seklio Gurovo odisėja”21.10 “Smuikininkas ant stogo”22.40 Rusijos sensacijos23.30 Tu nepatikėsi!0.25 Paslaptingoji Rusija1.20 Šviesos spindulys1.55 “Balzakiškas amžius”
Naše Kino 6.00 “Baltasis Bimas Juodoji
ausis”. 1 s.8.00 “Menas gyventi Odesoje”10.00 “Pagunda”12.00 “Mano meilė”13.30 “Pasikėsinimas į GOELRO”15.00 “Mergaite, nori filmuotis?”16.30 “Pasimatymų namai”18.00 “Baltasis Bimas Juodoji
ausis”. 2 s.20.00 “Žmogžudystė Ždanovo
gatvėje”22.00 “Džokeris”0.00 “Dama su šuniuku”1.30 “Pasikėsinimas į GOELRO”3.00 “Juodoji Olšanskio
pilis”. 1, 2 s.
TV10002.00 Siaubo f. “Gotika”4.00 Komedija “Mano penkios
pasaulio užkariavimas”13.40 “Senovės pasauliai”14.40 “Seniai pamirštos dietos”15.40 “Elektros istorija”16.50 “Karo laikų ūkininkai”18.00 “Inuitų odisėja: naujojo
pasaulio užkariavimas”19.00 “Senovės Sibiro karžygiai”20.00 “Čingischanas”21.00 “Versalio iškilimas ir
žlugimas: Liudvikas XIV”23.10 “Nuskendusių laivų
paslaptys”0.15 “Inuitų odisėja: naujojo
pasaulio užkariavimas”
1.05 “Laiko komanda”2.05 “Senovės pasauliai”4.05 “Čingischanas”5.05 “Senovės Sibiro karžygiai”6.05 “Senovės Korėjos medicina”
Animal Planet 7.00 Surikatų namai: augimo ligos7.25 Kinologija8.15 Krokodilų medžiotojas:
drambliai9.10 Mikaelos zooturas10.05 Beždžionių gyvenimas10.30 Dikas ir Domas skuba
į pagalbą11.00 Nepaprasti šunys11.25 Laukinis šou11.55, 21.05 - Rūsčioji Arktika:
Islandija - ledo ir ugnies žemė12.50 Afrikoje: Etiopija.
Zanzibaras. Karibai.Galapagai. Šri Lanka.Hebridai
18.20 Mutantų planeta: Madagaskaras. Japonija
20.10 Vertėjas iš šunų kalbos22.00 Pragaro katė.
Katė arba šeima22.55 Karina: laukinis safaris23.50 Laukiniai ir pavojingi:
ryklys sprunka0.45 Krokodilų upės liūtai1.35 Slaptieji agentai
Viasat Explorer6.00 “Pragariškas rodeo”9.00 “Ratai iš ano pasaulio”13.25 “Juodasis auksas”15.10 “Prieš gamtos stichiją”16.05 “Laimės kūdikiai”16.55 “Uraganų medžiotojai”19.40 “Juodasis auksas”20.30 “Prieš gamtos stichiją”21.20 “Čilės šachtininkų
0.55 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. “Bayern” - “Chelsea”
4.00 Boksas. Danny Garcia - ZabasJudah. Tiesioginė transliacija
Eurosport9.30 Žiemos sporto šakos9.45 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis10.45 Slidinėjimas. Šiaurės
dvikovė11.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas13.15 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis13.45 Pasaulio biatlono
čempionatas15.15 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis16.45 Pasaulio biatlono
čempionatas18.30 Rogučių sportas.
Pasaulio taurė19.00 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis19.30 Žiemos sporto šakos19.45 Futbolas. Afrikos tautų
taurė22.00 Kovos klubas0.00 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis1.00 Pasaulio biatlono
čempionatas
Rožinė pantera 2 20.45, TV3Komedija. JAV, 2009 m. Rež. Haraldas Zwartas.Vaidina: Steve’as Martinas, Jeanas Reno, Emily Mortimer.Inspektorius Kliuzo, įminęs Rožinės Panteros deimanto dingimo mįslę, tampa pa-čiu geidžiamiausiu bylų tyrėju. Žinoma, jo viršininkas Dreifusas po tokio įspūdingobylos tyrimo stengiasi nebesusidurti su Kliuzo. Žymusis deimantas vėl pavagiamas.Prasideda dar vienas labai slaptas tyrimas. Jos imasi nevykėlis ir keistuolis Kliuzo.
Laiko policininkas 21.20, BTVVeiksmo filmas. Kanada, JAV, Japonija, 1994 m. Rež. Peteris Hyamas.Vaidina: Jeanas-Claude’as Van Damme’as, Mia Sara, Ronas Silveris. (N-14)Dar vienas snukiadaužio šou. Maksas Volkeris yra policininkas, kuriam tenka kovotisu nusikaltėliais iš ateities ir praeities. M.Volkeris sužino, kad vienas jo būrio polici-ninkas naudojosi laiko kelionėmis, kad užsidirbtų pinigų. Pradėjęs tirti nusikaltimąjis išsiaiškina, kad į šią nešvarią operaciją yra įsivėlęs ir senatorius.
Geras, blogas, trenktas 23.00, LRT televizijaKomiškas vesternas. Pietų Korėja, 2008 m. Rež. Jee Woon Kimas.Vaidina: Kang Ho Songas, Byung Hun Lee, Woo Sung Jungas. (N-14)Vagis Te Gu Junas atsitiktinai kartu su brangenybėmis iš japonų bankininko pagro-bia žemėlapį, kurį šiam pardavė aukštas Korėjos pareigūnas. Siekdamas jį susigrą-žinti pareigūnas siunčia Te Gu Juno pėdomis žiaurų ir klastingą banditą Čiang I Pa-ką, kuris turi pavogti žemėlapį ir vėl grąžinti jį į Korėją.
2013 02 09Lietuvos žinios14 LŽ gidas ŠEŠTADIENIS 9 D.
SEKMADIENIS 10 D. LŽ gidas 152013 02 09Lietuvos žinios
LRT televizija6.00 “Klausimėlis.lt”6.15 “Stilius”. Namai (k.)7.00 “Ryto suktinis” su Zita
LNK 6.25 Dienos programa6.30 “Ozis ir Driksas”6.55 “Beprotiški mažųjų
nuotykiai”7.20 “Antinas Gudruolis”7.45 “Beprotiškos linksmybės”8.10 “Ogis ir tarakonai”8.35 “Įspūdingasis žmogus-voras”9.00 “Sveikatos ABC”9.30 “Apie ūkį ir bites”10.00 Nuotykių f. “Markas
Polas” N-713.40 “Paslaptingos žvaigždžių
mirtys” N-714.55 “Apgavystės” N-717.00 “Ne vienas kelyje”17.45 “Teleloto”18.45 Žinios19.00 “Alfa” savaitė19.30 “Plikis ir ponia” N-721.00 Istorinė drama “Troja” N-140.20 Veiksmo f.
“Demaskavimas” N-14
TV3 6.45 Teleparduotuvė7.00 “Bakuganas”7.30 “Beibleidai. Metalo meistrai”8.00 “Hantikas. Sekliai ir
NTV Mir 6.00 Šiandien6.20 Baženovo pasakos6.50 Tiesiog cirkas7.20 Jų papročiai8.00 Šiandien8.25 Pirmoji pavara8.55 Valgome namie9.25 Technikos stebuklas10.00 Vasarvietės atsakymas11.00 Šiandien11.25 “Pilietė viršininkė”15.20 Akistata16.25 Apžvalga. Neįtikėtini įvykiai17.00 Šiandien18.00 Nuoširdus prisipažinimas18.40 Centrinė televizija19.40 Vaid. f. “Kerštas be teisės
perduoti”21.30 Aukso dulkės22.05 “Vasermano reakcija”22.35 Laimos Vaikulės benefisas0.55 “Kremliaus laidotuvės”1.50 Vaid. f. “Turtinga nuotaka”3.35 Kriminalinė Rusija
Naše Kino 6.00 “Baltasis Bimas Juodoji
ausis”. 2 s.8.00 “Žmogžudystė Ždanovo
gatvėje”10.00 “Džokeris”12.00 “Dama su šuniuku”13.30 “Pasikėsinimas į GOELRO”15.00 “Juodoji Olšanskio
pilis”. 1, 2 s.18.00 “Jekaterina Voronina”20.00 “Šacho deimantai”22.00 “Prochindiada 2”0.00 “Gavrošas”1.30 “Pasikėsinimas į GOELRO”3.00 “Levas Tolstojus”. 1, 2 s.
9.40 Veiksmo f. “Pranašas”11.30 Drama “Atsiskyrėlis”13.20 Drama “Meilė už mane
stipresnė”15.40 Drama “Džonas Q”18.00 Veiksmo f. “Įkaitas”20.20 Trileris “Gyventojas”22.00 Romantinis f.
“Vanilinis dangus”0.15 Komedija “Nuo turto
prie skurdo”
TV1000 Kino5.00 Drama “Disidentas”7.00 Biografinis f. “Trys
Dostojevskio moterys”9.00 Melodrama “Įsimylėję.
Antras filmas”11.10 Drama “Kalėjimo
romansas”13.00 Drama “Mačas”15.10 Drama “Ir buvo karas”17.20 Fantastinis f. “Auksinė
žuvelė N mieste”19.00 Tragikomedija “Uždaros
erdvės”21.00 Komedija “Žmogus
iš Kapucinių bulvaro”23.00 Drama “Meilė ant asfalto”1.00 Melodrama “Laisvasis
plaukiojimas”3.00 Trileris “Ramus šeimyninis
gyvenimas”
RTR Rossija3.45 Vaid. f. “Takelis palei upę”7.00 Šunų planeta7.35 Pats sau režisierius8.20 Žinios. Maskva9.00 Žinios9.15 Humoro laida9.45 Gyvūnijos pasaulyje10.15 Animacinis filmas10.25 Vaid. f. “Skrydis
Travel9.00 Ryto programa10.00 Kelionė į Lietuvą10.30 24/7. Oro uostas Majamyje11.00 Kryptis. Brazilija12.00 Amerikos maistas.
Naujoji Meksika13.00 Amerikos maistas.
Miestai - dvyniai14.00 Naujo būsto paieška.
Norvegija14.30 Naujo būsto paieška.
Anglija15.00 Naujo būsto paieška.
Barbadosas15.30 Naujo būsto paieška.
Anglija16.00 Keliautojas. Barselona17.00 Golfo kelionė į Kanadą17.30 Užkariautojas Bertas
Masačusetse18.00 Pramogos vandenyje.
Brazilija18.30 Užkariautojas Bertas
Ohajuje19.00 Amerikos maistas.
Naujoji Meksika20.00 Išgelbėkit mano verslą!
“New Yorker” viešbutis21.00 Išgelbėkit mano verslą!
“Penguin” viešbutis22.00 Amerikos maistas.
San Diegas23.00 Keliautojas. Turkija0.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Lisabona1.00 Nakties programa
National Geographic 9.00 Ryto programa10.00 “Teslos” elektromobiliai11.00 Atsarginės sportinių
automobilių dalys12.00 “Chevrolet Corvette”
automobilių gamyklos13.00 “Lamborghini” automobilių
gamykla14.00 “Ferrari” automobilių
gamyklos15.00 “Gumpert Apollo”
automobilių gamyklos16.00 “Lexus” limuzinai17.00 Besivaikant ateivius18.00 Lėktuvų avarijų priežastys19.00 Komiksų mėgėjai20.00 Tiesa apie zombius21.00 Užmiršti Biblijos veikėjai22.00 Komiksų mėgėjai23.00 Tiesa apie zombius0.00 Lėktuvų avarijų priežastys1.00 Nakties programa
Discovery 8.15 “Agusta” motociklai9.10 Mitų griovėjai10.05 Žaibiškos katastrofos10.55 Aukščiausias Skandinavijos
pastatas
11.50 Amerikiečių medkirčiai12.40 Teksaso reindžeriai13.35 Aukcionų karaliai14.30 Senienų medžiotojai15.25 Aukso karštligė16.20 Nardytojai ieško aukso17.15 Amerikietiškas motociklas18.10 Privalau išgyventi19.05 Išgyvenimo pamokos20.00 Kaip tai pagaminta?21.00 Australijos sunkvežimių
vairuotojai22.00 Privalau išgyventi23.00 Upių pabaisos0.00 Aviacijos katastrofos1.00 Pavojinga išvyka valtimi
Sport1 9.00 Televitrina10.00 “Krepšinio pasaulyje”10.30 LKL Lietuvos krepšinio lyga.
18.00 “Sportas LT”. “Red BullTauras Venture” Vilniuje
19.00 “Sporto metraštis”19.15 VTB Vieningoji krepšinio
lyga. Vilniaus “Lietuvosrytas” - Talino “Kalev”.Transliacija iš Vilniaus
21.00 VTB Vieningoji krepšiniolyga. Sankt Peterburgo“Spartak” - Mariupolio“Azovmaš”. Vaizdo įrašas(per pertrauką - “Krepšiniopasaulyje”)
23.15 “Automoto”
Viasat Sport Baltic7.05 Boksas. Carlas Framptonas -
Kiko Martinezas10.05 Boksas. Danny Garcia -
Zabas Judah13.05 “Futbol Mundial” žurnalas13.35 Futbolas. Anglijos Premier
lyga. “Southampton” -“Manchester City”
15.25 Futbolas. Anglijos Premierlyga. “Aston Villa” - “WestHam”. Tiesioginė transliacija
17.30 Futbolas. UEFA Čempionųlygos apžvalga
17.55 Futbolas. Anglijos Premierlyga. “Manchester United” -“Everton”. Tiesioginėtransliacija
20.00 Futbolas. Anglijos Premierlyga. “Aston Villa” - “West Ham”
21.50 Futbolas. Anglijos Premierlyga. “Manchester United” -“Everton”
23.40 Boksas. Carlas Framptonas -Kiko Martinezas
0.40 Boksas. Danny Garcia - Zabas Judah
Eurosport9.35 Žiemos sporto šakos9.45 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis10.45 Slidinėjimas. Šiaurės dvikovė11.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas13.15 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis13.45 Pasaulio biatlono
čempionatas14.45 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis16.45 Pasaulio biatlono
čempionatas18.00 Žiemos sporto šakos18.15 Pasaulio biatlono
čempionatas19.00 Futbolas. Afrikos tautų
taurės apžvalga19.30 Futbolas. Afrikos tautų
taurės finalas22.00 Visos sporto šakos22.15 Atviras Olandijos smiginio
čempionatas0.00 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis1.15 Visos sporto šakos1.30 Futbolas. Afrikos tautų
taurės finalas
Tulpės iš Amsterdamo 20.20, BTVRomantinė drama. Vokietija, 2010 m. Rež. Ilse Hofmann.Vaidina: Gesine Cukrowski, Chiara Schoras, Arthuras Braussas. (N-7)Ana susikūrė rojų žemėje: ji gyvena nuostabiame užmiesčio name, turi mylintį vai-kiną Edą ir kopia karjeros laiptais gėlių versle. Tačiau pareigos jausmas ir pažadassergančiam tėvui pasirūpinti šeimos gėlių parduotuvėle bei luoša jaunesne seseri-mi ardo taip ilgai kurtos idilės pamatus. Ką pasirinkti? Širdies šauksmą ar pareigą?..
Troja 21.00, LNKIstorinė drama. Didžioji Britanija, JAV, 2004 m. Rež. Wolfgangas Petersenas.Vaidina: Bradas Pittas, Diane Kruger, Brianas Coxas. (N-14)Senovės Graikija. Trojos princo Pario ir Spartos karalienės Elenos meilė sukelia karą,kuris sužlugdė civilizaciją. Kai Paris iš karaliaus Menelajo pagrobia jo žmoną Eleną,kyla milžiniškas konfliktas. Tai reiškia ir susitikimą su Menelajo broliu Agamemnonu -galingu Mikėnų valdovu, kuris ima vienyti graikų karius žygiui į Troją.
Sakalo akis 22.15, TV3Trileris. JAV, 2008 m. Rež. Danielis Johnas Caruso.Vaidina: Shia LaBeoufas, Michelle Monaghan, Rosario Dawsonas.Džerio ir Reičel gyvenimai teka įprasta vaga. Tačiau mobiliuoju telefonu jiems imaskambinėti nepažįstama moteris. Ragelyje skambant pastarosios nurodymams ap-linkui sproginėja bombos, siautėja chaosas, pastatus, kuriuose yra herojai, šturmuo-ja FTB ir vyksta kiti neįtikimi dalykai. Kaip išsigelbėti nuo telefoninės maniakės?..
2013 02 09Lietuvos žinios16 LŽ gidas PIRMADIENIS 11 D.
Lietuvos kamerinis orkestras.Solistai Rūta ir ZbignevasIbelhauptai, JurgisJuozapaitis. DirigentasModestas Pitrėnas (k.)
13.00 “LRT OPUS ore”. Grupės“Kurak” koncertas (k.)
14.00 “Kai aš mažas buvau” (k.)14.45 “Arti toli” (k.)15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.)18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Trembita18.15 “Septynios Kauno dienos”18.45 “Mūsų miesteliai”. Punia
19.35 “Šerloko Holmso nuotykiai” N-7
21.30 “Veidai”. Lietuvių doku-mentika. “Lietuvos Re-spublikos Prezidentai.Antanas Smetona, KazysGrinius, Aleksandras Stulginskis”
22.30 Nepriklausomybės Aktosignataro, prof. BroniausGenzelio knygos “Tautinėssavimonės išlikimas irbrendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis” pristatymas Rašytojų klube
0.00 Panorama (k.)0.45 “Pinigų karta”1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.
Baleto solistės NelėsBeredinos benefisas
Lietuvos ryto TV 6.10 Programa6.14 TV parduotuvė6.30 “Ryto reporteris”7.50 “Bunda sirgaliai”7.55 “Ryto reporteris” tęsinys9.15 “Super L.T.” N-710.15 “Pradėk nuo savęs”10.55 “24/7”12.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas”13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?”15.00 Žinios15.15 “Supernamai”15.45 Dok. f. “Dievo rykštė” N-716.00 Žinios16.10 Dok. f. “Dievo rykštė”
Balticum Auksinis7.00 Drama “P.S. Myliu tave”9.05 Melodrama “Tapti žvaigžde”11.05 Melodrama
“Šokis hip-hopo ritmu”13.00 Drama “Ponas Niekas” N-715.30 Trileris “Afera pagal
Entonį Zimerį” N-717.00 Komedija “Kur tas Fredas?”19.00 Nuotykių f. “Mažieji lakūnai”21.00 Trileris “Linkėjimai iš
Paryžiaus” N-1423.00 Komedija “Romo
dienoraštis” N-71.00 Komedija “Myliu tave,
Filipai Morisai!” N-14
1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas”9.00 Gyvenk sveikai!
10.00 Naujienos10.20 Kol visi namie11.15 Noriu žinoti12.00 Kitos naujienos12.25 Kontrolinis pirkimas13.00 Naujienos13.25 Laikas pietauti!14.00 “Gyvenamoji aplinka”.
Kad šaukštas nenukristų14.55 Mados nuosprendis16.00 Vakaro naujienos (lietuvių k.)17.05 Suprasti. Atleisti17.40 Susituokime18.55 Tegul kalba20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.05 “Žaidėjas”23.30 Lietuvos “Laikas” (lietuvių k.)23.40 “Vakarinis Urgantas”0.20 Vakaro naujienos0.35 Laisvė ir teisingumas1.30 Vaid. f. “Prancūzų kalbos
pamokos”
Mezzo4.30 Džiazas10.30 R.Strausso, G.Faure ir A.Bergo
kūrinius dainuoja C.Karg11.45 Granžė de Mesli muzikos
festivalis. KoncertuojaJ.Avdejeva (fortepijonas)
13.20 2012 m. Ženevos fortepijonokonkurso laureatų koncertas
atminimui9.05 Tu nepatikėsi!10.00 Paslaptingoji Rusija11.00 Šiandien11.35 Iki teismo12.35 Prisiekusiųjų teismas13.35 Apžvalga. Neįtikėtini įvykiai14.00 Šiandien14.30 Prisiekusiųjų teismas.
Galutinis sprendimas15.35 “Sutuoktiniai”16.35 Apžvalga. Neįtikėtini įvykiai17.00 Šiandien17.30 Prokuroro patikrinimas18.35 Kalbame ir rodome19.25 “Petrovičius”21.15 Šiandien21.40 “Tyrėjas”23.35 “Brigada”1.40 “Pagundų miestas”3.30 Kriminalinė Rusija
Naše Kino6.00 “Jekaterina Voronina”8.00 “Šacho deimantai”10.00 “Prochindiada 2”12.00 “Gavrošas”13.30 “Pasikėsinimas į GOELRO”15.00 “Levas Tolstojus”. 1, 2 s.18.00 “Senas jojikas”20.00 “Siūlau ranką ir širdį”22.00 “Tamsi naktis”0.00 “Armonika”1.30 “Griovos”3.00 “Jos sūnų metas”. 1, 2 s.
TV10002.00 Komedija “Mano penkios
buvusios merginos”4.00 Drama “Atsiskyrėlis”5.50 Komedija “Nuo turto
prie skurdo”7.50 Nuotykių f. “Piteris Penas”10.00 Drama “Džonas Q”
12.10 Drama “Pelėdos klyksmas”14.00 Veiksmo f. “Įkaitas”16.20 Trileris “Gyventojas”18.00 Komedija “Apgirtę
nuo meilės”19.45 Trileris “Mergina vandenyje”21.45 Komedija “Nepastebimoji”23.30 Trileris “Kasandros sapnas”
TV1000 Kino5.00 Melodrama “Įsimylėję.
Antras filmas”7.10 Drama “Kalėjimo romansas”9.00 Fantastinis f. “Auksinė
žuvelė N mieste”11.00 Drama “Koktebelis”13.00 Melodrama “Laisvasis
plaukiojimas”15.00 Komedija “Žmogus iš
Kapucinių bulvaro”17.00 Drama “Minesota”19.00 Melodrama “Namų
darbininkė”20.40 Drama “Popas”23.15 Trileris “Ramus
šeimyninis gyvenimas”1.00 Drama “Paprasti dalykai”3.00 Komedija “Sandėris”
RTR Rossija4.00 Rusijos rytas8.05 Ieškotojai9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių
Viasat History7.00 “Gyvūnai, pakeitę istoriją”8.00 “Laiko komanda”9.00 “II-asis Pasaulinis
karas - spalvotai”10.00 “Afrikos, Australijos ir Indijos
menas: paslėpti lobiai”11.10 “Palaidoti Senovės miestai”12.10 “Gynyba pagal Garou”13.20 “Paryžius sušvinta:
modernizmo link”14.20 “Edvardo laikų ūkininkai”15.30 “Laiko komanda”16.30 “Afrikos, Australijos ir Indijos
menas: paslėpti lobiai”17.40 “Požeminė Roma”18.40 “Edvardo laikų ūkininkai”19.50 “Ar žinai, kas esi?”21.00 “Karo laikų ūkininkai”22.05 “Hitleris ir tyrinėtojai”23.05 “II-asis Pasaulinis karas -
spalvotai”0.05 “Požeminė Roma”1.05 “Laiko komanda”2.00 “Dingusios Papua Naujosios
Gvinėjos mumijos”3.00 “Diena po ilgos nakties”4.00 “Hitleris ir tyrinėtojai”5.00 “II-asis Pasaulinis karas -
ir šunų jaunikliai19.15 Veterinaras Bondai Bičas19.40 Veterinarų mokykla21.05 Afrikoje: Nilas22.00 Karina: laukinis safaris22.25 Nedas skuba į pagalbą22.55 Katė arba šeima23.50 Pietų Afrikos Gyvūnų
apsaugos skyrius0.45 Grobis - žmogus:
savanos žudikai1.35 Aš gyvas
Viasat Explorer6.00 “Sankirta”6.30 “Savadarbiai automobiliai”7.00 “Įspūdingoji Amazonė”8.00 “Juodasis auksas”9.00 “Ratai iš ano pasaulio”9.55 “Juodligės bylos”10.50 “Konstruokime!”11.40 “Laimės kūdikiai”12.35 “Sankirta”13.00 “Savadarbiai automobiliai”13.25 “Ratai iš ano pasaulio”15.10 “Juodligės bylos”16.05 “Konstruokime!”16.55 “Laimės kūdikiai”17.50 “Sankirta”18.15 “Savadarbiai automobiliai”18.45 “Ratai iš ano pasaulio”19.40 “Juodasis auksas”20.30 “Nepalaužiamieji”21.20 “Ekstremalūs išbandymai”22.10 “Prieš gamtos stichiją”23.05 “Įspūdingoji Amazonė”23.55 “Susitikimai su
pavojingiausiais žmonėmis Britanijoje”
0.45 “Nepalaužiamieji”1.40 “Ekstremalūs išbandymai”2.30 “Prieš gamtos stichiją”3.20 “Juodasis auksas”4.15 “Susitikimai su
pavojingiausiais žmonėmis Britanijoje”
5.05 “Ratai iš ano pasaulio”
Travel 9.00 Ryto programa10.00 Keliautojas. Barselona11.00 Kelionės motociklu12.00 Skaniausi valgiai. Zanzibaras13.00 S.Grigson Tailande14.00 Naujo būsto paieška. Airija14.30 Naujo būsto paieška. Ispanija15.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Tailandas16.00 Keliautojas. Juta ir
laukiniai vakarai17.00 Kelionės motociklu18.00 Kruizu aplink Horno salą19.00 Keliautojas. Kreta ir Kipras20.00 Be tabu. San Franciskas21.00 Užkariautojas Bertas
Naujajame Hampšyre21.30 Pramogos vandenyje.
Finiksas22.00 Pramogos vandenyje.
Brazilija22.30 Užkariautojas Bertas.
Pietų Karolina23.00 Kelionės motociklu0.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Tailandas1.00 Nakties programa
National Geographic9.00 Ryto programa10.00 Kalintys užsienyje11.00 Komiksų mėgėjai12.00 Tiesa apie zombius13.00 Vabzdžių karas14.00 Ryklys, atplaukęs iš bedugnės15.00 Komiksų mėgėjai16.00 Tiesa apie zombius17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant18.00 Kalintys užsienyje19.00 Amerikiečių kolonija
20.00 Kalintys užsienyje21.00 Tunų žvejyba22.00 Amerikiečių kolonija23.00 Kalintys užsienyje0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa
Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai8.15 Amerikietiškas motociklas9.10 Nedėkingas darbas10.05 Mirtinas laimikis10.55 Privalau išgyventi. Aliaska11.50 Kaip tai pagaminta?12.40 Panamos kanalo
rekonstrukcija13.35 Perdaryti automobiliai14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta?21.00 Britų iliuzionistas Dynamo22.00 Tikrieji aferistai. Saugos įmonės23.00 Privalau išgyventi.
Transilvanija0.00 Upių pabaisos1.00 Gaujos
Sport1 12.00 Televitrina13.00 VTB Vieningoji krepšinio
lyga. Sankt Peterburgo“Spartak” - Mariupolio“Azovmaš”
14.45 “Sporto metraštis”15.00 VTB Vieningoji krepšinio
21.55 Futbolas. Anglijos Premierlyga. “Liverpool” - “WestBromwich”. Tiesioginėtransliacija
0.00 Futbolas. Draugiškosrungtynės. Švedija - Argentina
Eurosport9.30 Pasaulio biatlono čempionatas11.00 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis11.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas. Per pertrauką -Žiemos sporto šakos
14.00 Atviras Olandijos smiginiočempionatas
15.30 Atviras biliardo turnyrasNjuporte (Anglija)
18.30 Europos futbolo apžvalga19.15 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas20.15 Žiemos sporto šakos20.30 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)0.00 Pasaulio biatlono
čempionatas. Moterys0.45 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis1.45 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)
Apgirtę nuo meilės 18.00, TV1000Romantinė komedija. JAV, 2002 m. Rež. Paulas Thomas Andersonas. Vaidina: Adamas Sandleris, Emily Watson, Philipas Seymouras Hoffmanas.Baris - nedidelės firmos vadovas. Jis gyvena su septyniomis seserimis, dėl kurių elge-sio niekaip neranda savo gyvenimo meilės. Tokio gyvenimo Baris nebegali pakęsti. Jissusipažįsta su paslaptinga moteriške Lena, ši jo paprašo apžiūrėti sugedusį automo-bilį... Kai tarp jų užsimezga artimi santykiai, Bario gyvybei kyla pavojus.
Linkėjimai iš Paryžiaus 21.00, Balticum AuksinisKriminalinis veiksmo trileris. Prancūzija, JAV, 2010 m. Rež. Pierre’as Morelis.Vaidina: Johnas Travolta, Jonathanas Rhysas-Meyersas, Kasia Smutniak. (N-14)Rysas dirba JAV ambasadoje Paryžiuje. Didžioji jo svajonė - dalyvauti slaptose operaci-jose ir gelbėti pasaulį. Vieną dieną jis gauna užduotį sutvarkyti nesklandumus, kilusiusamerikiečių agentui Paryžiaus oro uoste, o vėliau drauge su juo įvykdyti slaptą darbelį.Du tipai sudrebins meilės miestą gaudynėmis, susišaudymais ir sprogimais.
Slaptasis Pakistanas 22.15, LRT televizijaDokumentinis filmas. Didžioji Britanija, 2011 m. Rež. Edwardas Wattsas. (N-7)Filme nagrinėjami amerikiečių slaptųjų agentų, veikiančių Pakistane, veiklos užkuli-siai. Jų darbas - rasti ir sunaikinti šalyje veikiančias teroristų grupuotes, kurios galikelti pavojų Jungtinėms Amerikos Valstijoms, sulaikyti žmones, pavojingus Vakarųšalių demokratijai. Dviejų dalių filmo autoriai dalyvauja keliose CŽV operacijose,kalbasi su politikais, diplomatais, kariais.
ANTRADIENIS 12 D. LŽ gidas 172013 02 09Lietuvos žinios
Vilniaus albumas18.15 “Gimtoji žemė”18.45 “Lyderiai”19.30 “Gintarinės batutos
meistrai”. GintarasRinkevičius
21.00 “Tapatybės labirintai”21.30 “Tradicijos”.
Užgavėnės Plateliuose22.00 “Lietuvos šokių dešimtukas”23.00 Dok. f. “Su hidžabu ir
aukštakulniais”. 1, 2 d.0.00 Panorama (k.)0.45 Parodos “1863 metų sukilimo
ženklai Arturo Grottgeriokūrybos cikluose “Polonia” ir “Lithuania” atidarymasTaikomosios dailės muziejuje (k.)
1.35 “Muzikos pasaulio žvaigždės”.Griežia Vilniaus valstybiniskvartetas. Programoje M.K.Čiurlionio kvartetas c-moll
Lietuvos ryto TV 6.10 Programa6.14 TV parduotuvė6.30 “Ryto reporteris”7.50 “Bunda sirgaliai”7.55 “Aš tave myliu!”8.00 “Ryto reporteris” tęsinys9.15 “Gyvenimo būdas”10.15 “Šiandien kimba”10.55 Dok. f. “Vandenyno
milžinai”. 3 d. N-712.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas”13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?”15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-715.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo
Hitlerio charizma”. 2 d. N-716.00 Žinios16.10 Dok. f. “Tamsioji Adolfo
Galutinis sprendimas15.35 “Sutuoktiniai”16.35 Apžvalga. Neįtikėtini įvykiai17.00 Šiandien17.30 Prokuroro patikrinimas18.35 Kalbame ir rodome19.25 “Petrovičius”21.15 Šiandien21.40 “Tyrėjas”23.35 “Brigada”1.40 “Pagundų miestas”3.30 Kriminalinė Rusija
Naše Kino6.00 “Senas jojikas”8.00 “Siūlau ranką ir širdį”10.00 “Tamsi naktis”12.00 “Armonika”13.30 “Griovos”15.00 “Jos sūnų metas”. 1, 2 s.18.00 “Inžinieriaus Kočino klaida”20.00 “Ana ir komandoras”22.00 “Laužas baltąją naktį”0.00 “Didysis gyvenimas”1.30 “Griovos”3.00 “Tarp aukštų rugių”
TV10002.00 Komedija “Negyvėlis
studentų miestelyje”4.00 Nuotykių f. “Piteris Penas”6.10 Drama “Pelėdos klyksmas”8.00 Komedija “Nepastebimoji”10.00 Drama “Mirtis už gyvybę”12.00 Komedija “Apgirtę
nuo meilės”14.00 Trileris “Mergina vandenyje”
16.00 Trileris “Kasandros sapnas”18.00 Drama “Vedybinis
gyvenimas”19.40 Trileris “Zodiakas”22.20 Drama “Ieškantys laimės”0.20 Drama “Vyrukai jau čia”
TV1000 Kino5.00 Drama “Koktebelis”7.00 Drama “Minesota”9.00 Drama “Paprasti dalykai”11.00 Trileris “Sapnas Nr.5”13.00 Melodrama “Namų
darbininkė”15.00 Drama “Popas”17.20 Komedija “Eglutės”19.00 Melodrama “Balandėlė”21.00 Fantastinis f. “78 paragrafas”23.20 Komedija “Sandėris”1.15 Drama “Namas pakraštyje”3.00 Drama “Riorita”
RTR Rossija4.00 Rusijos rytas8.05 “Sonka”9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva15.50 “Buvo meilė”17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios18.30 Tiesioginis eteris19.20 “Perkūnas”20.15 “Marijos giria”22.05 Specialusis korespondentas23.05 Išdavos23.55 “Sonka”0.50 Žinios+1.05 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 6 s.2.40 Vesti.ru
Viasat History7.00 “Paryžius sušvinta:
modernizmo link”8.00 “Laiko komanda”9.00 “II-asis Pasaulinis karas -
spalvotai”10.00 “Afrikos, Australijos ir Indijos
menas: paslėpti lobiai”11.10 “Ar žinai, kas esi?”12.20 “Hitleris ir tyrinėtojai”13.20 “Paryžius sušvinta:
modernizmo link”14.20 “Edvardo laikų ūkininkai”15.30 “Laiko komanda”16.30 “Afrikos, Australijos ir Indijos
menas: paslėpti lobiai”17.40 “Karaliaus Saliamono
|kasyklų beieškant”18.40 “Edvardo laikų ūkininkai”19.55 “Laiko komanda”21.00 “Mitų medžiotojai”22.00 “Nindzės: nematomi kariai”23.00 “II-asis Pasaulinis
gamtos SOS12.50 Šamvari: gyvenimas laisvėje13.45 Gyvūnų teritorija14.40, 20.10 - Vertėjas iš
šunų kalbos
15.35 Šimpanzių rojus: Džaokodeksas
17.25 Oro uostas gyvūnams18.20 Pragariška katė19.15 Veterinaras Bondai Bičas19.40 Veterinarų mokykla: safaris21.05 Afrikoje: Etiopija22.55 Nuodų medžiotojas:
slaptosios gydomosiospriemonės
23.50 Pietų Afrikos Gyvūnųapsaugos skyrius
0.45 Krokodilai žudikai1.35 Aš gyvas
Viasat Explorer6.00 “Sankirta”6.30 “Savadarbiai automobiliai”7.00 “Įspūdingoji Amazonė”8.00 “Juodasis auksas”9.00 “Ratai iš ano pasaulio”9.55 “Nepalaužiamieji”10.50 “Ekstremalūs išbandymai”11.40 “Prieš gamtos stichiją”12.35 “Sankirta”13.00 “Savadarbiai automobiliai”13.25 “Ratai iš ano pasaulio”15.10 “Nepalaužiamieji”16.05 “Ekstremalūs išbandymai”16.55 “Prieš gamtos stichiją”17.50 “Sankirta”18.15 “Savadarbiai automobiliai”18.45 “Ratai iš ano pasaulio”19.40 “Juodasis auksas”20.30 “Atsargiai! Vyksta
kasimo darbai”21.20 “Uraganų medžiotojai”22.10 “Gigantiškų objektų
pervežimas”23.05 “Gentis”23.55 “Susitikimai su
pavojingiausiais žmonėmis Britanijoje”
0.45 “Atsargiai! Vyksta kasimo darbai”
1.40 “Uraganų medžiotojai”2.30 “Gigantiškų objektų
pervežimas”3.20 “Juodasis auksas”4.15 “Susitikimai su pavojin-
giausiais žmonėmis Britanijoje”
5.05 “Ratai iš ano pasaulio”
Travel 9.00 Ryto programa10.00 Keliautojas. Juta ir
laukiniai vakarai11.00 Kelionės motociklu12.00 Maistas rojuje. Finiksas13.00 S.Grigson Anglijoje14.00 Naujo būsto paieška. Nepalas14.30 Naujo būsto paieška. Peru15.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Melburnas16.00 Keliautojas. Kreta ir Kipras17.00 Kelionės motociklu18.00 Amerikos maistas.
San Diegas19.00 Keliautojas. Pietų Afrika20.00 Be tabu. Tenesis21.00 Išgelbėkit mano verslą!
“Ocean Manor” viešbutis22.00 Išgelbėkit mano verslą!
“New Yorker” viešbutis23.00 Kelionės motociklu0.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Melburnas1.00 Nakties programa
National Geographic9.00 Ryto programa10.00 Nefertitės skulptūros
paslaptys11.00 Amerikiečių kolonija13.00 Karas su brakonieriais14.00 Slidūs siaubūnai15.00 Amerikiečių kolonija16.00 Kalintys užsienyje17.00 Pasaulio pabaigos
belaukiant18.00 Kalintys užsienyje19.00 Griaunamo namo lobiai19.30 Apleista bažnyčia20.00 Atsarginės sportinių
automobilių dalys21.00 Tunų žvejyba22.00 Griaunamo namo lobiai22.30 Apleista bažnyčia23.00 Atsarginės sportinių
automobilių dalys
0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa
Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai8.15 Amerikietiškas motociklas9.10 Nedėkingas darbas10.05 Mirtinas laimikis10.55 Privalau išgyventi11.50 Kaip tai pagaminta?12.40 Tunelis per Andus13.35 Automobilių meistrai14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta?21.00 Mitų griovėjai22.00 Australijos sunkvežimių
vairuotojai23.00 Škotijos veterinarų
automobilis0.00 Smalsuoliai
Sport1 12.00 Televitrina13.00 ŽINIOS+13.15 VTB Vieningoji krepšinio
lyga. Rygos VEF - Krasnojarsko “Enisey”
15.00 VTB Vieningoji krepšiniolyga. Kauno “Žalgiris” - Rygos VEF
18.30 Futbolo dievai: Ruud Gullit19.00 ŽINIOS+19.15 VTB Vieningoji krepšinio
lyga. “Minsk” - Klaipėdos“Neptūnas”
21.00 ŽINIOS+21.15 VTB Vieningoji krepšinio
lyga. Maskvos CSKA - Kauno “Žalgiris”
23.00 ŽINIOS+23.15 “Širdžių gelbėtojas karaliaus
Artūro soste”
Viasat Sport Baltic10.55 Futbolas. Anglijos Premier
lygos apžvalga11.55 Futbolas. Draugiškos
rungtynės. Olandija - Italija13.45 Futbolas. Anglijos Premier
lyga. “Tottenham” -“Newcastle”
15.35 Krepšinis. Eurolyga. “Real” - CSKA
17.25 Krepšinis. Eurolyga. “Žalgiris” - “Alba”
19.15 Futbolas. Anglijos Premierlyga. “Liverpool” - “WestBromwich”
21.05 Futbolas. UEFA Čempionųlygos apžvalga
21.35 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. “Celtic” - “Juventus”.Tiesioginė transliacija
23.40 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. “Valencia” - PSG
1.30 Futbolas. UEFA Čempionųlygos dienos apžvalga
Eurosport9.30 Žiemos sporto šakos9.45 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis10.45 Pasaulio biatlono
čempionatas12.00 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)13.30 Jojimo turnyrai13.45 Futbolas. Afrikos tautų
taurės finalas15.00 Visos sporto šakos15.15 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis17.15 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas19.00 Žiemos sporto šakos19.15 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis20.15 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)0.00 Automobilių sportas0.15 Šuoliai nuo tramplino
su slidėmis1.15 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)
Zodiakas 19.40, TV1000Kriminalinis trileris. JAV, 2007 m. Rež. Davidas Fincheris. Vaidina: Jake’as Gyllen-haalas, Markas Ruffalo, Robertas Downey Jr., Anthony Edwardsas, Brianas Coxas.Serijinis žudikas, siaučiantis San Franciske, įvaro siaubą miestelėnams. Žmogžudystestiria net keturi miesto policijos skyriai. Žudikas užmena neįveikiamą mįslę pareigū-nams, bandantiems šifruoti jo atsiųstus laiškus. Didelio atgarsio sulaukusio tyrimoimsis ne tik policininkai, bet ir žurnalistai.
Gamtos keistenybės 23.15, Balticum AuksinisKomedija. JAV, 2008 m. Rež. Fredas Wolfas. Vaidina: Steve’as Zahnas, Allenas Covertas, Justinas Longas. (N-14)Televizijos šou apie laukinę gamtą išgyvena ne pačius geriausius laikus. Reitingai krin-ta, tad naujieji laidos savininkai Piteris ir Fredas nusprendžia šiek tiek pakeisti jos kon-cepciją. Jiems šauna į galvą, kad niekam nereikalingą šou gali išgelbėti tik amžiaussensacija - Sniego žmogus. Jei prireiks, dėl reitingų jie pertvarkys ir gamtą.
Sargybinis 22.35, LNKVeiksmo trileris. 2006 m. JAV. Rež. Clarkas Johnsonas. Vaidina: Michaelas Douglasas, Kieferis Sutherlandas, Kim Basinger. (N-7)Specialusis agentas Pytas Garisonas įsitikinęs, kad Baltuosiuose rūmuose yra išdavi-kas. Po vieno iš prezidento asmens sargybinių nužudymo jo teorija pasitvirtina, ta-čiau visi įtaria būtent jį. Garisonas nušalinamas nuo pareigų, jam pateikiami kaltini-mai ir pirmosios ledi suvedžiojimu...
Galutinis sprendimas15.35 “Sutuoktiniai”16.35 Apžvalga. Neįtikėtini įvykiai17.00 Šiandien17.30 Prokuroro patikrinimas18.35 Kalbame ir rodome19.25 “Petrovičius”21.15 Šiandien21.40 “Tyrėjas”23.30 “Brigada”1.40 “Pagundų miestas”3.30 Kriminalinė Rusija
Naše Kino6.00 “Inžinieriaus Kočino klaida”8.00 “Ana ir komandoras”10.00 “Laužas baltąją naktį”12.00 “Didysis gyvenimas”13.30 “Griovos”15.00 “Tarp aukštų rugių”16.30 “Nežinomojo autoportretas”18.00 “Turtinga nuotaka”20.00 “Birželio 22-ąją,
lygiai 4 valandą”22.00 “Atsiminimai be datos”0.00 “Žemė”1.30 “Griovos”3.00 “Meilė pagal užsakymą”
TV10002.00 Drama “Svarbiausias vakaras”4.00 Drama “Mirtis už gyvybę”6.00 Drama “Vyrukai jau čia”7.50 Nuotykių f. “Prarastasis”10.25 Komedija “Galingasis Stenas”12.20 Komedija “Skūbis Dū 2:
monstrai išlaisvinti”14.00 Drama “Vedybinis
gyvenimas”
16.00 Siaubo f. “Juodoji mirtis”18.00 Drama “Ieškantys laimės”20.10 Veiksmo f. “Itališkas
pabučiuoti... vėl”1.05 Komedija “Nuotaka bet kokia
kaina”3.00 Drama “Kas įlips į paskutinį
vagoną?”
RTR Rossija 4.00 Rusijos rytas8.05 “Sonka”9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva.12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas”14.50 Žinios. Sportas15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva15.50 “Buvo meilė”17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios18.30 Tiesioginis eteris19.20 “Perkūnas”20.15 “Marijos giria”22.05 Trys kapitonai23.50 “Sonka”0.45 Žinios+1.00 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 7 s.2.30 Vesti.ru
Viasat History7.00 “Paryžius sušvinta:
modernizmo link”8.00 “Laiko komanda”9.00 “II-asis Pasaulinis karas -
spalvotai”10.00 “Afrikos, Australijos ir Indi-
jos menas: paslėpti lobiai”11.10 “Karaliaus Saliamono
kasyklų beieškant”12.15 “Požeminė Roma”13.20 “Skulptūrų pasaulis”14.20 “Edvardo laikų ūkininkai”15.30 “Laiko komanda”16.30 “Afrikos, Australijos ir Indi-
jos menas: paslėpti lobiai”17.40 “Mitų medžiotojai”18.40 “Edvardo laikų ūkininkai”19.50 “Mao: kiniška istorija”21.00 “Barackas Obama - didieji
lūkesčiai”22.00 “Sąmokslo teorijų šaknys”23.00 “II-asis Pasaulinis karas -
spalvotai”0.00 “Mitų medžiotojai”1.00 “Laiko komanda”2.00 “Helenė iš Trojos”3.00 “Maištas vergų laive”4.00 “Sąmokslo teorijų šaknys”5.00 “II-asis Pasaulinis karas -
spalvotai”6.00 “Chaimas Soutine”
Animal Planet7.00, 16.00 - Laukinis šou7.25 Pragariška katė8.15, 16.30 - Kinologija9.10 Oro uostas gyvūnams10.05 Afrikoje: Etiopija11.00 Pasmerkta žūčiai11.55 Tramdytojas pagal
iškvietimą12.20 Laukinės gamtos SOS13.45 Gyvūnų teritorija14.40, 20.10 - Vertėjas iš šunų
kalbos15.35 Šimpanzių rojus
17.25 N.Beikerio gyvūnai: tikrasis gremlinas
18.20 Viskas apie šunis19.15 Veterinaras Bondai Bičas19.40 Veterinarų mokykla: safaris21.05 Afrikoje: Okavangas22.00 Mutantų planeta: Australija22.55 Amba, rusiškas tigras23.50 Pietų Afrikos Gyvūnų
apsaugos skyrius0.45 Padarai tavo košmare: mirti-
nas smūgis/fatališki spąstai1.35 Aš gyvas
Viasat Explorer6.00 “Sankirta”6.30 “Savadarbiai automobiliai”7.00 “Gentis”8.00 “Juodasis auksas”9.00 “Ratai iš ano pasaulio”9.55 “Atsargiai! Vyksta kasimo
darbai”10.50 “Uraganų medžiotojai”11.40 “Gigantiškų objektų
pervežimas”12.35 “Sankirta”13.00 “Savadarbiai automobiliai”13.25 “Ratai iš ano pasaulio”15.10 “Atsargiai! Vyksta kasimo
darbai”16.05 “Uraganų medžiotojai”16.55 “Gigantiškų objektų
pervežimas”17.50 “Sankirta”18.15 “Savadarbiai automobiliai”18.45 “Ratai iš ano pasaulio”19.40 “Juodasis auksas”20.30 “Edo nuotykiai”21.20 “Akis į akį su gamta”22.10 “NSO bylos”23.05 “Gentis”23.55 “Susitikimai su pavojingiau-
siais žmonėmis Britanijoje”0.45 “Edo nuotykiai”1.40 “Akis į akį su gamta”2.30 “NSO bylos”3.20 “Juodasis auksas”4.15 “Susitikimai su pavojingiau-
siais žmonėmis Britanijoje”5.05 “Ratai iš ano pasaulio”
Travel9.00 Ryto programa10.00 Keliautojas. Kreta ir Kipras11.00 Kelionės motociklu12.00 Skaniausi valgiai. Portugalija13.00 S.Grigson Anglijoje14.00 Naujo būsto paieška.
Meksika14.30 Naujo būsto paieška.
Naujoji Zelandija15.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Kambodža16.00 Keliautojas. Pietų Afrika17.00 Kelionės motociklu18.00 Išgelbėkit mano verslą!
“Ocean Manor” viešbutis19.00 Keliautojas. Anglija ir Velsas20.00 Be tabu. Bufalas21.00 24/7. Oro uostas Majamyje22.00 Pavojingi keliai22.30 Gyvenant kelionėmis.
Los Andželas23.00 Kelionės motociklu0.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Kambodža1.00 Nakties programa
National Geographic9.00 Ryto programa10.00 Kalintys užsienyje11.00 Griaunamo namo lobiai11.30 Apleista bažnyčia12.00 Atsarginės sportinių
automobilių dalys13.00 Tigrų gelbėjimo operacija14.00 Pavojingi susitikimai15.00 Griaunamo namo lobiai15.30 Apleista bažnyčia16.00 Atsarginės sportinių
automobilių dalys17.00 Pasaulio pabaigos
belaukiant18.00 Kalintys užsienyje19.00 Pasaulio pabaigos
belaukiant20.00 Draudimai. Šiukšlininkai21.00 Tunų žvejyba22.00 Pasaulio pabaigos
belaukiant
23.00 Draudimai. Šiukšlininkai0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa
Discovery7.25 Automobilių pardavėjai8.15 Amerikietiškas motociklas9.10 Nedėkingas darbas10.05 Mirtinas laimikis10.55 Privalau išgyventi11.50 Kaip tai pagaminta?12.40 Abu Dabio paplūdimys13.35 Tai bent papročiai14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Vienas laukinėje gamtoje22.00 Narai, ieškantys aukso23.00 Džiunglių auksas0.00 Mirtinas laimikis1.00 Kardžuvė
Sport112.00 Televitrina13.00 ŽINIOS+13.15 VTB Vieningoji krepšinio
lyga. Sankt Peterburgo“Spartak” - Mariupolio“Azovmaš”
15.00 VTB Vieningoji krepšinio lyga. “Minsk” - Klaipėdos“Neptūnas”
16.45 VTB Vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus “Lietuvos rytas”- Talino “Kalev”
18.30 Futbolo dievai: Raul19.00 ŽINIOS+19.15 VTB Vieningoji krepšinio
23.40 Futbolas. UEFA Čempionųlyga. “Real” - “ManchesterUnited”
1.30 Futbolas. UEFA Čempionų lygos dienos apžvalga
Eurosport9.30 Automobilių sportas10.00 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas11.00 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis12.00 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)13.30 Pasaulio biatlono
čempionatas15.00 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis18.00 Pasaulio biatlono
čempionatas20.00 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)0.00 Pasaulio biatlono
čempionatas1.00 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis1.45 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)
Laukinis 14.00, BTVKriminalinis serialas. 2009, Rusija. Rež.: Vadimas Šmeliovas, Artiomas Mazunovas.Vaidina: Igoris Lifanovas, Marija Bajeva, Artiomas Mazunovas. (N-7)Pareigūnas Aleksandras Dičenko pravarde Laukinis - tikra rakštis viršininkams. Jie tikir laukia, kad galėtų Laukinį atleisti. Netrukus tokia proga pasitaiko: milicininkas vosnesužlugdo ypač svarbios operacijos. Už nusižengimą jis perkeliamas į mažą mies-telį Rusijos provincijoje. Pareigūnas tikisi ramaus gyvenimo, tačiau jis labai klysta...
Atsiklauskite vaikų! 21.00, Balticum AuksinisKomedija. Prancūzija, 2007 m. Rež. Ericas Civanyanas. Vaidina: Sandrine Bonnaire, Pascalis Legitimusas, Anne Parillaud.Trijų šeimų vaikučiai neleidžia tėvams nei sekundei atsikvėpti. Tėvų draudimaijiems paprasčiausiai neegzistuoja. Tuomet tėvai nusprendžia pamokyti atžalas irpasikeičia su jomis vietomis. Kas būtų, jei vaikai auklėtų tėvus? Įdomi komedijavisai šeimai.
Itališkas apiplėšimas 20.10, TV1000Veiksmo filmas. JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, 2003 m. Rež. F.Gary Gray. Vaidina: Markas Wahlbergas, Charlize Theron, Donaldas Sutherlandas.Intelektualių plėšikų komanda atlieka amžiaus apiplėšimą. Viskasnepriekaištingai pavyksta, tačiau komandoje atsiradęs išdavikas viską susižeria sau...Dabar vadeiva Čarlis ir jo gauja trokšta keršto, todėl išdaviko pėdomis patraukia įKaliforniją. Šaltas protas padeda gaujai susigrąžinti prarastą grobį.
2013 02 09Lietuvos žinios18 LŽ gidas TREČIADIENIS 13 D.
Džeinės Ostin knygų klubas 18.00, TV1000Drama. JAV, 2007 m. Rež. Robin Swicord. Vaidina: Maria Bello, Emily Blunt, Kathy Baker, Maggie Grace, Amy Brenneman.Džeinės Ostin skaitytojai kartą per mėnesį renkasi į knygų klubą. Viename susirinki-me aptariamas vienas romanas. Tačiau iš tiesų visi knygų klubo nariai šneka apie sa-ve ir tyčia prilygina savo gyvenimą Džeinės Ostin romanų veikėjams.
Nekenčiu Valentino dienos! 21.00, Balticum AuksinisRomantinė komedija. JAV, 2009 m. Rež. Nia Vardalos. Vaidina: Nia Vardalos, Johnas Corbettas, Judah Friedlanderis.Floristė Ženevjeva laikosi keistos taisyklės - su tuo pačiu vyriškiu neina į pasimaty-mus daugiau negu penkis kartus. Bet ji sutinka restauratorių Gregą, kuris netrukuspakeis jos meilės filosofiją. Meilės nevaržo jokios taisyklės.
Kur slypi tiesa 23.00, BTVKriminalinė drama. Kanada, Jungtinė Karalystė, JAV, 2005 m. Rež. Atomas Egoyanas.Vaidina: Kevinas Baconas, Colinas Firthas, Alison Lohman, Davidas Haymanas. (S)Istorija nukelia į JAV šeštąjį dešimtmetį. Klasikinė komikų pora Lenis ir Vincas yra tikripublikos numylėtiniai. Kartą jų viešbučio kambaryje randama negyva gražuolė. Norsabu turėjo tvirtus alibi ir nė vienas nebuvo apkaltintas, šis incidentas lėmė jų bendroskarjeros pabaigą.
Gaujos” N-712.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas”13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?”15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-715.45 Dok. f. “Ledo žemė.
Žaidimas su ugnimi” N-716.00 Žinios16.10 Dok. f. “Ledo žemė.
Žaidimas su ugnimi” tęsinys N-7
17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai”18.00 Žinios18.45 “Super L.T” N-719.45 “Aš tave myliu!”19.50 Dok. f. “Milijono vertės
Balticum Auksinis7.00 Veiksmo f. “Audros karys”9.00 Drama “Lūšnynų mili-
jonierius” N-711.00 Drama “Vėjavaikė”13.00 Komedija “Eglutės 2”15.00 Drama “7 dienos ir naktys
su Marilyn Monroe” N-717.00 Drama “Meilė ir šokiai”19.00 Drama “Paskutinis šansas
įsimylėti”21.00 Komedija “Nekenčiu
Valentino dienos!”23.00 Drama “Mergišius” S1.00 Drama “Emos laimė” N-7
1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas”9.00 Gyvenk sveikai!10.00 Naujienos10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja
Doncova11.10 Noriu žinoti12.00 Kitos naujienos12.25 “Tu ne vienas”13.00 Naujienos13.20 Laikas pietauti!14.00 “Nelygiavertė santuoka”14.55 Mados nuosprendis16.00 Vakaro naujienos
(lietuvių k.)17.05 Suprasti. Atleisti17.50 Susituokime18.55 Tegul kalba20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.05 “Aistros dėl Čiapajevo”23.25 Lietuvos “Laikas”
pasimatymai”19.00 Melodrama “Myliu ir taškas”21.00 Komedija “Nuotaka bet
kokia kaina”23.00 Drama “Kas įlips į paskutinį
vagoną?”1.00 Melodrama “Įsimylėję. Antras
filmas”3.10 Melodrama “Sniegena”
RTR Rossija4.00 Rusijos rytas8.05 “Sonka”9.00 Žinios9.30 1000 smulkmenų10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių in-
Viasat History7.00 “Skulptūrų pasaulis”8.00 “Laiko komanda”9.00 “Hitleris ir tyrinėtojai”10.00 “Afrikos, Australijos ir
Indijos menas: paslėptilobiai”
11.10 “Senovės Sibiro karžygiai”12.15 “Čingischanas”13.20 “Skulptūrų pasaulis”14.20 “Edvardo laikų ūkininkai”15.30 “Laiko komanda”16.30 “Afrikos, Australijos ir
Indijos menas: paslėptilobiai”
17.40 “Tutanchamonas: karaliausvaiko paslaptys”
18.40 “Edvardo laikų ūkininkai”19.50 “Teleskopo istorija”20.55 “Elektros istorija”22.00 “Mitų medžiotojai”23.00 “Hitleris ir tyrinėtojai”0.00 “Tutanchamonas: karaliaus
vaiko paslaptys”1.00 “Laiko komanda”2.00 “Helenė iš Trojos”3.00 “Keltų palikimas”4.00 “Senovės Sibiro karžygiai”5.00 “Hitleris ir tyrinėtojai”6.00 “Ž.L.Davidas ir paveikslas
“Marato mirtis”
Animal Planet7.00, 16.00 - Laukinis šou7.25 Viskas apie šunis8.15, 16.30 - Kinologija
9.10 N.Beikerio gyvūnai: tikrasisgremlinas
10.05 Afrikoje: Okavangas11.00 Nusikalstamų ketinimai11.55 Tramdytojas pagal
iškvietimą12.20 Laukinės gamtos SOS12.50 Veterinaras laukinėje
laukinės būtybės22.55 Pavojingi Makso maršrutai23.50 Pietų Afrikos Gyvūnų
apsaugos skyrius0.45 Man įkando1.35 Aš gyvas
Viasat Explorer6.00 “Sankirta”6.30 “Savadarbiai automobiliai”7.00 “Gentis”8.00 “Juodasis auksas”9.00 “Ratai iš ano pasaulio”9.55 “Edo nuotykiai”10.50 “Akis į akį su gamta”11.40 “NSO bylos”12.35 “Sankirta”13.00 “Savadarbiai automobiliai”13.25 “Ratai iš ano pasaulio”15.10 “Edo nuotykiai”16.05 “Akis į akį su gamta”16.55 “NSO bylos”17.50 “Sankirta”18.15 “Savadarbiai automobiliai”18.45 “Ratai iš ano pasaulio”19.40 “Juodasis auksas”20.30 “Vyriški darbai”21.20 “Specialiųjų operacijų
misijos”23.05 “Gentis”23.55 “Susitikimai su pavojin-
giausiais žmonėmis Bri-tanijoje”
0.45 “Vyriški darbai”1.40 “Specialiųjų operacijų
misijos”3.20 “Juodasis auksas”4.15 “Susitikimai su pavojin-
giausiais žmonėmis Bri-tanijoje”
5.05 “Ratai iš ano pasaulio”
Travel9.00 Ryto programa10.00 Keliautojas. Pietų Afrika11.00 Kelionės motociklu12.00 Skaniausi valgiai. Peru13.00 S.Grigson Anglijoje14.00 Naujo būsto paieška. Anglija14.30 Naujo būsto paieška.
Malaizija15.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Tasmanija16.00 Keliautojas. Anglija ir Velsas17.00 Kelionės motociklu18.00 24/7. Oro uostas Majamyje19.00 Keliautojas. Panama ir
Kolumbija20.00 Be tabu. Niujorkas21.00 Kryptis. Brazilija22.00 Laikas Indijoje23.00 Kelionės motociklu0.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Tasmanija1.00 Nakties programa
National Geographic9.00 Ryto programa10.00 Kalintys užsienyje11.00 Pasaulio pabaigos be-
laukiant12.00 Draudimai13.00 Sausra Tanzanijoje14.00 Sugrįžimas į pitono olą15.00 “National Geographic”
draugijai - 125 metai16.00 Draudimai. Šiukšlininkai17.00 Pasaulio pabaigos be-
laukiant18.00 Kalintys užsienyje
19.00 NSO virš Europos20.00 Besivaikant ateivius21.00 Tunų žvejyba22.00 NSO virš Europos23.00 Besivaikant ateivius0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa
Discovery7.25 Automobilių pardavėjai8.15 Amerikietiškas motociklas9.10 Nedėkingas darbas10.05 Mirtinas laimikis10.55 Privalau išgyventi11.50 Kaip jie tai padaro?12.15 Kaip tai pagaminta?12.40 Naujoviška “Ares” raketa13.35 Bandytojai14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Ekstremali žvejyba22.00 Upių pabaisos23.00 Kas užkibo?0.00 Neramumai rojuje1.00 Vaikų grobikai ir išlaisvintojai
Sport112.00 Televitrina13.00 ŽINIOS+13.15 VTB Vieningoji krepšinio
slidėmis10.30 Žiemos sporto šakos10.45 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas12.00 Pasaulio biatlono
čempionatas13.00 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis14.00 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas15.30 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)18.15 Pasaulio biatlono čem-
pionatas19.45 Žiemos sporto šakos20.00 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)0.00 Sportinis pokeris. Europos
turas1.00 Pasaulio biatlono
čempionatas2.15 Visos sporto šakos
2013 02 09Lietuvos žinios KETVIRTADIENIS 14 D. LŽ gidas 19
Paskutinis bučinys 21.00, Balticum AuksinisRomantinė komedija. JAV, 2006 m. Rež. Tony Goldwynas. Vaidina: Zachas Braffas, Haroldas Ramisas, Casey Affleckas. (N-7)Džena neplanuotai tampa nėščia. Jos širdies draugas architektas Maiklas dar nėratikras dėl tolesnio bendro gyvenimo, bet būsima tėvystė verčia tuoktis. Vestuviųpuotos metu jis susižavi jauna miela juodaplauke Kim. Meilės trikampis užsimezgėtiesiog per vestuves.
Meilė su antspaudu. Visiškai slaptai 21.00, BTVTrileris. 2 d. Rusija, 2009 m. Rež. Aleksejus Gusevas. Vaidina: Sergejus Selinas, Žana Elpe, Aleksejus Nilovas. (N-14)Pajutęs, kad gali atsidurti policijos akiratyje, įtakingas verslininkas Zorinas už grotųįkišo savo įmonės finansų direktorę Tatjaną Vasiljevą. Tačiau ji tampa pavojinga liu-dininke, galinčia atskleisti visus jo nusikaltimus, todėl ją reikia pašalinti. Pareigūnas,kuris saugo moterį, padarys viską, kad ji liktų gyva, juolab kad Tatjana jam brangi.
Anapus Šervudo girios 23.15, LRT televizijaNuotykių filmas. Kanada, 2009 m. Rež. Peteris DeLuise’as. Vaidina: Robinas Dunne’as, Erica Durance, Julianas Sandsas. (N-14)Legendinis Robinas Hudas - Šervudo miško karalius. Šervude Robinas atsidūrė prieš20 metų, kai tapo savo tėvo nužudymo liudininku. Dabar žudikas ir piktadarys No-tingamo šerifas nutarė susidoroti su Šervude besislapstančiais Robinu Hudu ir jovyrais.
Lietuvos ryto TV6.10 Programa6.14 TV parduotuvė6.30 “Ryto reporteris”7.50 “Bunda sirgaliai”8.55 “Aš tave myliu!”8.00 “Ryto reporteris” tęsinys9.15 “Negaliu tylėti”10.15 “Padėkime augti”10.55 Dok. f. “Ledo žemė.
Žaidimas su ugnimi” N-712.00 “Lietuvos diena”13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas”13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?”15.00 Žinios15.15 “Pašėlę TV pokštai” N-715.45 Dok. f. “Milijono vertės
ūdra” N-716.00 Žinios16.10 Dok. f. “Milijono vertės
ūdra” tęsinys N-717.00 Žinios17.20 “Pašėlę TV pokštai” N-718.00 Žinios18.35 “Pašėlę TV pokštai” N-719.35 Dok. f. “Pražūtingas
dešimtukas”20.45 “Meilei reikia dviejų” N-722.35 “Balticum TV” žinios22.50 Drama “Mums
reikia pasikalbėti apieKeviną” N-14
Balticum Auksinis7.00 Drama “Meilė ir šokiai”9.00 Drama “Paskutinis šansas
įsimylėti”11.00 Drama “ŽKVD” N-713.00 Fantastinis f. “Konanas
Barbaras” N-715.00 Drama “Daktaro Parnaso
Fantazariumas”17.00 Drama “Kova su šešėliu 2.
Revanšas” N-719.15 Animac. f. “Astro vaikis”21.00 Melodrama “Paskutinis
bučinys” N-723.00 Trileris “Įkalinta pragare”
N-141.00 Trileris “Adrenalinas 2:
aukšta įtampa” S
1 Baltijos Kanalas6.00 “Labas rytas”9.00 Gyvenk sveikai!10.00 Naujienos10.25 “Gerai ir pigiai” su Darja
Doncova11.10 Noriu žinoti12.00 Kitos naujienos12.25 “Tu ne vienas”
13.00 Naujienos13.20 Laikas pietauti!14.00 “Nelygiavertė santuoka”14.55 Mados nuosprendis16.00 Vakaro naujienos
(lietuvių k.)17.10 Suprasti. Atleisti17.45 Lauk manęs18.50 Žmogus ir įstatymas20.00 Laikas. Lietuvos “Laikas”21.15 Stebuklų laukas22.20 Dvi žvaigždės0.00 “Vakarinis Urgantas”0.50 Komedija “Žmogus iš
Kapucinų bulvaro”2.25 Suprasti. Atleisti
Mezzo4.30 Džiazas10.30 2012 m. Ženevos
fortepijono konkursolaureatų koncertas
11.20 Granžė de Mesli muzikosfestivalis. KoncertuojaA.Volodinas
Galutinis sprendimas15.35 “Sutuoktiniai”16.35 Apžvalga. Neįtikėtini įvykiai17.00 Šiandiem17.35 Prokuroro patikrinimas18.45 Kalbame ir rodome19.40 “Petrovičius”23.30 “Brigada”1.35 Intrigų mokykla2.20 “Sekmadienis moterų
pirtyje”
Naše Kino6.00 “Dviese po vienu skėčiu”8.00 “Tartiufas”10.00 “Dingę tarp gyvųjų”12.00 “Apyrankė 2”13.30 “Griovos”15.00 “Pistoletas su slopikliu”16.30 “Laisva nuo vyrų”18.00 “Kai medžiai buvo dideli”20.00 “Afganistano lūžis”22.30 “Tik vienas posūkis”0.00 “Muzikinė istorija”1.30 “Lenktynės vertikale”3.00 “Dievobaimingoji
Marta”. 1, 2 s.
TV10002.00 Drama “Šeris”4.00 Komedija “Veino pasaulis 2”6.00 Komedija “Mano pirmosios
vestuvės”8.00 Drama “Mano vaivorų
naktys”10.00 Trileris “Moteris iš 5-ojo
rajono”11.40 Animac. nuotykių f.
“Svajonių traukinys”14.00 Drama “Džeinės Ostin
knygų klubas”16.00 Veiksmo f.
“Transporteris 3”
18.00 Drama “Miegančiojigražuolė”
20.00 Drama “Milkas”22.10 Siaubo f. “Žinau, ką padarei
žuvelė N mieste”13.00 Animac. f. “Trys didvyriai ir
Šamachando princesė”15.00 Melodrama “Myliu ir
taškas”17.00 Drama “Riorita”19.00 Melodrama “Išsisuk-
inėjimai”21.00 Drama “Aleksandra”23.00 Melodrama “Sniegena”0.40 Komedija “Genijus”3.35 Trileris “Sapnas Nr.5”
RTR Rossija4.00 Rusijos rytas8.05 “Sonka”9.00 Žinios9.30 Visa Rusija9.45 1000 smulkmenų10.20 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija”12.00 Žinios12.30 Žinios. Maskva12.50 Žinios. Budėtojų dalis13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių in-
stitutas”14.50 Žinios. Sportas15.00 Žinios15.30 Žinios. Maskva15.50 “Buvo meilė”17.40 Žinios. Maskva18.00 Žinios18.30 Tiesioginis eteris19.20 “Jūrmala”21.10 Vaid. f. “Paskutinė auka”23.00 Vaid. f. “Meilė ateina ne
viena”0.50 Vaid. f. “Atsitiktinis
pakeleivis”2.25 Vesti.ru
Viasat History7.00 “Skulptūrų pasaulis”8.00 “Laiko komanda”9.00 “778-ieji: Rolando giesmė”10.00 “Afrikos, Australijos ir
Indijos menas: paslėptilobiai”
11.10 “Teleskopo istorija”12.15 “Elektros istorija”13.20 “Skulptūrų pasaulis”14.20 “Edvardo laikų ūkininkai”15.30 “Laiko komanda”16.30 “Afrikos, Australijos ir
Indijos menas: paslėptilobiai”
17.40 “Laiko komanda”18.40 “Edvardo laikų ūkininkai”19.50 “Karo laikų ūkininkai”21.00 “Nindzės: nematomi
Travel9.00 Ryto programa10.00 Keliautojas. Anglija ir
Velsas11.00 Kelionės motociklu12.00 Skaniausi valgiai. Graikija13.00 S.Grigson Anglijoje14.00 Naujo būsto paieška. Aus-
tralija14.30 Naujo būsto paieška.
Anglija15.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Pietų Afrika16.00 Keliautojas. Panama ir
Kolumbija17.00 Kelionės motociklu18.00 Kryptis. Brazilija19.00 Keliautojas. Vidurio
Atlanto žemės20.00 Be tabu. Niujorkas21.00 Be tabu. Los Andželas22.00 Be tabu. Havajai23.00 Kelionės motociklu0.00 Kelionė pirmos klasės
vagonu. Pietų Afrika1.00 Nakties programa
National Geographic9.00 Ryto programa10.00 Kalintys užsienyje11.00 NSO virš Europos12.00 Besivaikant ateivius13.00 Japonijos laukinė gamta14.00 Nuodingi Australijos
gyvūnai15.00 NSO virš Europos16.00 Besivaikant ateivius17.00 Pasaulio pabaigos be-
laukiant18.00 Kalintys užsienyje19.00 Antrasis pasaulinis karas20.00 Ginklai21.00 Tunų žvejyba22.00 Antrasis pasaulinis karas23.00 Ginklai0.00 Tunų žvejyba1.00 Nakties programa
Discovery7.25 Automobilių pardavėjai8.15 Amerikietiškas motociklas9.10 Nedėkingas darbas10.05 Mirtinas laimikis10.55 Privalau išgyventi11.50 Kaip tai pagaminta?12.40 Parkas Singapūre13.35 Penktoji pavara14.30 Automobilių pardavėjai15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai veikia?20.30 Kaip tai pagaminta?21.00 Sunkiausi darbai. Bičių
Eurosport9.30 Rogučių sportas10.00 Pasaulio kalnų slidinėjimo
čempionatas. Per pertrauką- 10.30 Žiemos sportas
12.00 Šuoliai nuo tramplino suslidėmis
13.00 Pasaulio biatlono čem-pionatas
14.00 Pasaulio kalnų slidinėjimočempionatas
15.30 Atviras biliardo turnyrasNjuporte (Anglija)
18.15 Pasaulio biatlono čem-pionatas
19.45 Žiemos sporto šakos20.00 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis21.00 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)0.00 Pasaulio biatlono čem-
pionatas1.00 Šuoliai nuo tramplino su
slidėmis1.45 Atviras biliardo turnyras
Njuporte (Anglija)
2013 02 09Lietuvos žinios20 LŽ gidas PENKTADIENIS 15 D.
LŽ gidas 212013 02 09Lietuvos žinios
Atkelta iš • 13 p.
Apskritai kalba pamažu (tam tik-rais atvejais sparčiai) išsigimsta. Ta-čiau jeigu suvoksime, kaip tai pavojin-ga, manau, imsimės priemonių gražiąlietuvių kalbą ir jos tarmes kiek įma-noma išsaugoti, pritaikyti gyvenime.Daugiau skaitykime gražia, sklandžiabendrine kalba parašytų knygų, skai-tykime tarmiškos literatūros, poezijos(internete nemažai galima rasti tar-miškos kūrybos). Bendraukime savotarme su artimaisiais, bičiuliais - leng-viau susikalbėsime ir vienas kitą su-prasime, pajausime. Mąstykime tar-miškai - geriau pažinsime patys save.
Apie muzikines “tarmes”- Jei egzistuoja tarmės, gal egzistuo-
ja ir skirtinga atskirų regionų kapelųmuzika, kitaip sakant, muzikinės “tar-mės”? Ar žemaičiai, dzūkai, suvalkie-čiai griežia tas pačias melodijas?
- Folklore yra tokia tyrinėjimų sri-tis - muzikinė dialektologija ir tokstyrimų objektas - muzikos dialektas,kuriam priklauso ir dainuojamasisfolkloras, ir instrumentinė muzika.Vis dėlto dainos turi daugiau etnog-rafinių skirtumų jau vien dėl to, kaddainų tarmiškas tekstas joms suteikiaryškų geografinį skirtumą. Instru-mentinė muzika daugeliu atvejų yrabendralietuviška, net bendraeuropi-nė. Tačiau tam tikrais atvejais galimaįžvelgti ir etnografinių ypatybių. Pa-vyzdžiui, kapelų griežiama šokio“Jonkelis” melodija žinoma tik Že-maitijoje, nes tik tame regione buvošokamas šis kadrilinio tipo šokis.
Visoje Lietuvoje buvo griežiamospanašios polkos, valsai, maršai, ta-čiau jų atlikimo stilistika skyrėsi irtebesiskiria, nes kapelų sudėtis įvai-riose Lietuvos vietose buvo nevieno-da, įvairavo instrumentų paplitimas.Pavyzdžiui, iš Vokietijos atkeliavu-sias koncertiną, bandoniją pamėgožemaičiai, vokiškomis armonikomismielai grojo dzūkai ir suvalkiečiai, oPeterburgo armonika, pasiekusi musiš Rusijos, įsitvirtino aukštaičiuose.Skiriasi tų pačių arba panašių kūri-nių atlikimo manieros, tam tikri mu-zikiniai akcentai. Esu pastebėjusi,kad kai kurios žemaičių griežiamospolkos yra kiek ramesnės, neskub-raus ritmo - tai tarytum atitinka pa-
ties žemaičio būdą. Tuo tarpu dzūkųpolkos - lipk ant sienų!
Narvelyje neįkalinta muzika- Ar kapelos kuria naujas melodi-
jas, dainas? Ar šis žanras vystosi?- Tradicinės ir folkloro ansamblių ka-
pelos atlieka įvairių laikotarpių muzi-ką. Senaisiais instrumentais - senąją au-tentišką muziką, vėlyvesniais muzikosinstrumentais - atitinkamai vėlyvesnęmuziką. Man visada labai gera klausy-ti meditacinės kanklių, polifoninės sku-dučių muzikos, senovinių smuikais,dūdmaišiu atliekamų melodijų, tačiautelevizijos eteryje daug tokio tipo muzi-
kos nebūna. Žiūrovui reikia smagios,nuotaikingos kapelijų muzikos: sma-gaus, virtuoziško smuikavimo, darnauspritarimo gerai skambančiais dumpli-niais instrumentais bei grakštaus pa-bosijimo liaudiška basedla. Tradicinėskapelos savo repertuarui renkasi iš liau-dies muzikantų užrašytus kūrinius,stengiasi išlaikyti tradicinio grojimomanierą, stilių.
Visai kitokia situacija su liaudiš-kos muzikos kapelomis. Jų ir sudėtiskitokia, ir repertuaras kitas. Domi-nuoja liaudies kūrinių aranžuotės irautorinė kūryba, kuri ne visuometbūna aukšto lygio ir meniška.
Pastebime visokių šių laikų kūry-bos tendencijų. Gal ir gerai, kad folk-loras, liaudies daina nėra tarsi narve-lyje įkalinta muziejinė vertybė, ogyvas organizmas, inspiruojantisšiuolaikinio folkloro vystymąsi, liau-diškos muzikos kolektyvų repertua-ro augimą.
Vis dėlto man labiau širdį paglos-to stipriausių ir muzikaliausių kape-lų vadovų-kompozitorių meniškosaranžuotės, liaudies dainų išdailos iroriginali autorinė kūryba. Galėčiaupaminėti Remigijų Poderį, AntanąMikalauską, Darių Daknį. Visų, ku-riems jaučiu pagarbą ir kurių kūri-niai man išties mieli, neišvardysiu,tačiau tokių talentingų kūrėjų tikraiyra ne vienas.
- Kokia tema jus domina kaip et-nomuzikologę?
- Visi mano tyrinėjimai, mokslodarbai buvo skirti žemaičių dainuo-jamajam folklorui. Žemaičių seno-sios dainos ir dabar yra mano aistra,domėjimosi objektas. Net ir savo va-dovaujamam kolektyvui rinkdamarepertuarą ieškau retų, išskirtinėmismuzikinėmis ir tarmės ypatybėmispasižyminčių žemaičių liaudies dai-nų. Šiuo metu jokio mokslinio dar-bo nerašau, tačiau ateityje norėčiaudar kažką naudingo nuveikti su že-maičių folkloru.
Trūksta etninių bruožų- Kodėl Lietuvoje etnomuzika ne
taip daro įtaką šiuolaikinei muzikainei kituose kraštuose. Pavyzdžiui, Bal-kanuose etnomuzikos garsų galimaišgirsti dažnoje “popso” melodijoje.
- Daug kas nežino, kiek įvairiųmodernaus folkloro grupių gyvuojamūsų šalyje ir kokia įdomi, kūrybin-
ga yra jų veikla. Per mažai informa-cijos, per mažai sklaidos, per mažaieterio, per mažai žiniasklaidos dė-mesio tokiems dalykams.
Kažkada “folkšoko” projektas tele-vizijoje buvo bandymas pakviesti po-puliariosios ir šiuolaikinės muzikosatstovus paeksperimentuoti su folklo-ru. Projektas buvo išties “šokinis”, kai
kuriuos autentiško folkloro puoselėto-jus netgi šokiruojantis, tačiau jis at-kreipė visuomenės dėmesį į liaudieskūrybą ir parodė, kad liaudies daina,muzika gali suskambėti ir netikėtaimoderniai. Daugelis tokių kompozici-jų išties “veža”, tačiau kad jos turėtųdar ir išliekamąją vertę, kompozicijasreikia kurti labai atsakingai, nesudar-kant folkloro, išlaikant jo esmę.
Pritariu, kad lietuvių šiuolaikinėjemuzikoje galėtų būti daugiau etninėsmuzikos bruožų - tuomet mūsų šiuo-laikinė muzika būtų labiau lietuviška,turėtų tautinės, etninės kokybės ženk-lą, būtų labiau atpažįstama. Tačiautam, kad to tautinio, etninio elementobūtų daugiau, reikia pažinti, suprasti irpamilti liaudies muziką. Ar šiuolaiki-nės muzikos kūrėjai domisi folkloru?Galbūt, tačiau labai retai lietuvišku.Man rodos, mūsų muzikos kūrėjaidažniau žvilgsnį kreipia į egzotiškųkultūrų tradicinę muziką, o juk ir mū-siškėje galima rasti nemažai unikaliųir egzotiškų dalykų.
Vienas laikas viskam-Kokią muziką mėgsta jūsų vaikai?
Ar jie kalba žemaitiškai? - Vaikai mėgsta įvairią muziką - ir
smagią tradicinę, ir nuotaikingą mu-ziką vaikams, ir populiarią radijo sto-čių transliuojamą, ir mano mokykloslaikų šokių muziką... Svarbu, kad jigerai nuteiktų ir veiktų jų nuotaikąbei charakterį.
Vyresnėlis Vilius - pirmokas, mo-kykloje ir namie daugiausia kalbabendrine kalba, tačiau žemaitiškuseilėraščius deklamuoja tarmiškai. Že-maitiškai jis kalba tuomet, kai barasisu sese Liepa. Dukrytė kol kas mažaikalba, bet tikiuosi, kad ir ji bent šiektiek mokės žemaitiškai. Žemaičių tar-mę vaikai kasdien girdi namie, tad irkalbėti išmoks, jei tik norės.
Mažylis Girius mėgsta sau priešmiegą padainuoti, paniūniuoti.Jam čiulptuko net nesiūlyk - jis ge-riau savo balso klausysis ir pats sa-ve dainavimu ramins.
- Kaip suderinate darbą su trijųvaikų auginimu? Juk jauniausiam dartik pusė metukų.
- Šeima, darbas, visuomeninėveikla... Moteriai, mamai, žmonaiduotas vienas laikas visoms parei-goms atlikti, tad ir stengiuosi kuoefektyviau tą laiką panaudoti. •
Kas glosto Loretos Sungailienės širdį
Šiuo metu LNK kuria naują lietuvišką detektyvinį serialą“Kriminalistai”, kurio pirmosiosserijos pasirodys jau šį mėnesį.
Teises į rekordinį žiūrimumą pel-niusią lenkų televizijos versiją “Kry-minalni” įsigijusi LNK lietuvišką va-riantą patikėjo režisuoti AlvyduiŠlepikui. Pirmoje serijoje ir pats nusi-filmavęs režisierius sako, kad tai visaikitoks serialas, nei iki šiol rodyti. Kassavaitę žiūrovai išvys tik po vieną se-riją, tad jas bus galima žiūrėti ir kaipatskirus filmus, atskiras istorijas, ku-rias susies penki tie patys aktoriai.
“Dirbame su kino technika, taiko-me visus įmanomus filmavimo būdus.Kai kurie dėl oro sąlygų žiemą yra ga-na sudėtingi, tačiau mūsų kameros vistiek juda, skraido. Naudojame kinuiskirtą optiką. Tad tai ne tik prodiuse-rių kompanijai “Videometra”, bet irvisai lietuviškų serialų ir televizijos ki-no pramonei techniniu požiūriu busnaujas didelis žingsnis į priekį”, -džiaugėsi režisierius.
Adaptuoja Lietuvai“Kriminalistus” Lenkijoje rodo
jau aštuonis sezonus, jį kas savaitękaimynėje šalyje žiūri daugiau nei 4milijonai žiūrovų. Lietuvoje, supran-tama, tokio žiūrimumo tikėtis nega-lima, tačiau istorijos, anot režisie-riaus, prie ekranų prikaustys ir vyrus,ir moteris.
Lietuviškos versijos kūrėjai sten-giasi nenukrypti nuo lenkų kurso, ta-čiau kartu ir adaptuoja Lietuvai. “Beto, yra nemažai specifinių dalykų:abiejų šalių kriminalistai turi savitąbraižą. Teisinė sistema taip pat veikiaskirtingai, todėl dirbdami konsultuo-jamės su šios srities profesionalais”, -sakė A.Šlepikas.
Naujas serialas - tai žmogžudysčiųskyriaus nuotykiai, adrenalino kupi-nas detektyvų darbas, sekimas karš-tais nusikaltėlių pėdsakais remiantisne tik įkalčiais, bet ir intuityvia uosle.Klasikinių TV detektyvų formatu busparodytas šiuolaikinis, dinamiškasnuodėmių, šiurpių įvykių ir žmogiškųpaklydimų kupinas didmiestis.
Neholivudinis tyrėjasŽmogžudysčių skyriaus vyriausiąjį ty-
rėją seriale vaidins Nacionalinio dramosteatro aktorius Algirdas Dainavičius,LNK žiūrovams pažįstamas iš nuotaikin-gų “Dviračio šou” personažų. “Krimina-listuose” aktorius pasirodys visai kitokiuamplua. “Scenarijų perskaičiau su malo-numu. Sugundė ir tai, kad šis serialas fil-muojamas kaip kino filmas, - prisipaži-no A.Dainavičius ir pridūrė, kad joįkūnytas tyrėjas nebus tipinis kovinių fil-mų herojus. - Nepatinka man holivudi-niai vyrukai, sugebantys kulka pataikytiskrendančiai musei į akį ir nuo kuriųžvilgsnio gražuolės masiškai krinta po ko-jomis. Mano herojus kaip ir visi žmonės -kartais neišsimiegojęs, kartais klystantis.”
Pagarbiai į kriminalistų profesiją žvel-giantis aktorius ją lygina su chirurgųdarbu. “Reikia nemažai šaltakraujišku-mo, susikaupimo, pasitikėjimo savo jė-gomis, talento bei mokėjimo daug kąapskaičiuoti, nes klaidos kaina gali būtididelė”, - kalbėjo aktorius. •LŽ
Lietuviška lenkiško detektyvo versija
LNK žiūrovams iš komiškų vaidmenų “Dviračio šou” pažįstamas A.Daina-vičius “Kriminalistuose” kurs rimto tyrėjo personažą. / LNK archyvo nuotrauka
L.Sungailienė ir S.Kavaliauskas televizijos užkulisiuose kalbasi žemaitiškai.LTV archyvo nuotrauka
Tarmės gyvos, vartojamos ir tikrai
reikalingos!
GODA AMBRAZAS
Televizijos projekto “Dangus 2”finalininkė, balsingoji SkirmantėŠukytė šiomis dienomis laikąleido Lietuvoje. Iš Norvegijos,kur antrus metus gyvena su širdies draugu, mergina nuolat parskrenda namo.
Lietuvoje ji studijuoja ir lanko šeimąbei draugus, per televiziją stebi kitųdainų projektų dalyvių pasirodymus.Įsimenamo balso dainininkę Skirman-tę įsidėmėjo daugelis muzikos mėgėjų.Kartu su mergina dainų projekte daly-vavę kolegos Justinas Lapatinskas, So-liaris ir kiti atlikėjai iki šiol yra jos geribičiuliai. “Ir šiandien žiūriu rodomusmuzikinius projektus. Man tai labaiįdomu”, - šypsojosi nuo Kalėdų Lietu-voje laiką leidžianti S.Šukytė.
Tylos laikotarpisLaimėjusi trečiąją vietą muzikinia-
me projekte “Dangus 2”, Skirmantė įs-tojo mokytis į Vilniaus kolegiją ir įgijomiuziklo artisto specialybę. “Vėliaubuvo toks laikas, kai man reikėjo paty-lėti. Patyriau gerklės operaciją, po joskurį laiką dainuoti negalėjau, tačiaudabar jau viskas susitvarkė, balsas su-grįžo, jaučiuosi gerai”, - prisipažino24-erių mergina.
Ji juokėsi, kad pati sau netikėtai tapomeilės emigrante - kai jos širdies drau-gas išvyko dirbti į Norvegiją, paskui jį įšią šalį išvažiavo ir Skirmantė. “Mėgstukeliauti, esu gamtos vaikas, todėl išvyk-ti nebuvo sunku”, - patikino mergina.Kol kas nuolatinio darbo šioje šalyje lie-tuvaitė neturi, tačiau intensyviai moko-si norvegų kalbos, jai gerai sekasi. “Tikatvažiavę į Norvegiją, su draugu gyve-nome šalies šiaurėje - su briedžiais, šiau-rės pašvaistėmis - tikroje pasakoje. Ša-
lis yra beprotiškai graži. Dabar persik-raustėme į sostinę Oslą, o ten vaizdasjau ne toks pasakiškas. Vilnius mandaug mielesnis, čia mano namai namu-čiai, nėra geresnio miesto žemėje”, - en-tuziastingai kalbėjo S.Šukytė.
Gyvendama Norvegijos šiaurėje,Skirmantė įsiliejo į vietos bendruome-nę, dainavo savo kaimelio chore, su vie-tos juodaodžiu berniuku rengdavo kon-certus. “To kaimelio bendruomenėnedidelė - vos devyni tūkstančiai žmo-nių. Gyventi ten buvo labai gera, žmo-nės itin geranoriški. Jau turėjau planų
koncertuoti. Norvegams patiko, kaip ašdainuoju, nes šiaurietės merginos pa-prastai turi labai aukštus balsus, o ma-no - žemas. Tačiau planai pasikeitė, per-sikėlėme į Oslą, reikia viską pradėti nuopradžių”, - pasakojo mergina.
Pramankštinti galvąNors savo likimą Skirmantė sieja su
muzika, prieš dvejus metus nutarė, kadreikia lavinti protą, ir įstojo į VilniausGedimino technikos universitetą mo-kytis verslo vadybos. Kvatojosi, jog rei-kėjo kažkuo užimti galvą, lavinti sme-genis, todėl ir nusprendė mokytisbūtent šios specialybės, kuri gyvenimegali praversti. “Dar mokydamasi Vil-niaus kolegijoje supratau, kad kai dar-bas ir hobis yra vienas ir tas pats užsiė-mimas, jo tiesiog per daug. Mokslasman tikrai patiko, turėjau puikiusbendrakursius ir nuostabius dėstyto-jus, bet jaučiau, kad visko darosi per
daug, norėjosi kitko - kas skatintų la-biau tobulėti”, - kalbėjo Skirmantė.
Svajonę mokytis “kažko protingo”lietuvė pirmiau pabandė įgyvendintiNorvegijoje. Kai paaiškėjo, kad moky-tis šioje šalyje pirmenybę turi ne Euro-pos Sąjungos piliečiai, bet atvykėliai ištrečiųjų šalių, S.Šukytė nutarė ne lauk-ti keletą metų, o geidžiamą išsilavinimąįgyti tėvynėje. “Dabar esu antro kursostudentė”, - džiaugėsi dainininkė.
Išvažiavus sugrįžtiKaip sakė Skirmantė, ji emigrante
savęs nelaiko. “Kol esi jaunas, neturijokių įsipareigojimų, būtų tiesiog ne-protinga nepasinaudoti galimybe pa-keliauti. Mes su draugu labai norėtu-me nuvykti į Australiją. Kodėl gi ne?Aš vis klausinėju tėčio ir mamos, kaipjie vertina mano keliones. Ar nesibai-mina prarasti dukrą? Tėvai visada at-sako, kad patys negalėjo keliauti, to-dėl, turint tokią galimybę, ja reikianaudotis. Be to, pabuvus svetur, ypačstipriai traukia grįžti namo”, - nusi-šypsojo jauna mergina.
Prieš išvykdama atgal į Norvegijąsuskubo aplankyti buvusius bendra-kursius J.Lapatinską, Vaidą Baumilą,Šarūną Kirdeikį, Deividą Meškauską,Ingridą Žiliūtę. “Labai smagu pamaty-ti žmones, su kuriais kartu mokėmės,išgyvenome daug gerų emocijų”, -džiaugėsi S.Šukytė. Ji prasitarė, kad iš-mokusi norvegų kalbos galbūt ryšis pa-kartoti Lietuvoje įgytą patirtį ir dalyvau-ti kokiame nors šioje šalyje rengiamametelevizijos dainų projekte. Pasak daini-ninkės, nors šiuo metu jos gyvenimasteka Norvegijoje, Lietuva iš jos širdiesniekur nedingo. “Kai pagalvoji, kadpasaulis šiais laikais taip sumažėjęs -aš už tris dešimtis litų galiu bet kadasavaitgaliui parskristi namo, - tampanelabai svarbu, kurioje šalyje stovi ta-vo namas”, - šyptelėjo dainininkė.•
2013 02 09Lietuvos žinios22 Žmonės
MONIKA STATKUTĖ
Artėjanti Šv. Valentino diena irvėl privers pasukti galvą, ką gra-žaus ir prasmingo padovanotimylimam žmogui? Viena išeičiųgalėtų būti stilingas ir unikalusaksesuaras, derantis prie šven-tinės aprangos.
Mados namų “Cantas” vadovėJolanta Mikalajūnienė kaip tikprieš įsimylėjėlių šventę suskubopristatyti gerokai praplėstą madosnamų kurtų aksesuarų, galinčiųtapti puikia dovana širdies drau-gui, asortimentą. Pasak jos, norin-tieji pradžiuginti mylimąjį ar my-limąją gražiu ir stilingu daikčiukutikrai ras iš ko rinktis. “Per pasta-rąjį pusmetį praplėtėme “Cantas”kuriamų aksesuarų su firminiu ma-dos namų logotipu pasiūlą. Turimenatūralios odos diržų, klasikiniųbaltųjų ir geltonųjų metalų, aiškausgeometrinio piešinio sąsagų, dide-lių, talpių, bet lakoniškos formossu kruopščiai apgalvotomis detalė-mis vyriškų rankinių”, - pasakojoJ.Mikalajūnienė.
Pasak mados namų vadovės, ran-kinės idealiai tiktų tiems vyrams,kurie mėgsta kasdienį laisvesnį ap-rangos stilių, arba tiems, kurie laisva-laikiu skuba į sporto klubą ar nedi-delę išvyką. J.Mikalajūnienė teigėpastebėjusi, jog mados namų klien-tai dažnai pageidauja, kad dizaine-
ris prie pasiūto kostiumo priderintųkaklaskarę, kaklaraištį, fantaziją arvarlytę. “Todėl šiuos aksesuarus ga-miname patys rankomis iš pagei-daujamo, specialiai parinkto audi-nio. Prekyba tokiais dalykėliais labaipagyvėja prieš Kalėdas ir Valentinodieną, nes tai yra puiki dovana”, -šyptelėjo ji.
“Cantas” vadovė sakė, kad jau ke-leri metai Lietuvoje pastebimas di-desnis susidomėjimas vyriška ma-da. Šis reiškinys džiugina madosverslo atstovus. “Mes stengiamės,kad klientas įsiklausytų į mūsų pa-tarimus ir darytų kuo mažiau sti-liaus klaidų, - patikino J.Mikalajū-nienė. - Pavyzdžiui, prabangiossąsagos tinka ne prie kasdieniokostiumo, o prie skirto iškilmin-gam vakarui. Tačiau nereikia irpersistengti - tarkime, prie smokin-go nerekomenduojama dėvėti gry-no aukso ar sidabro sąsagų. Taip patprie brangaus kostiumo būtinarinktis tik odinį diržą su nestambiasagtimi. Jis turi derėti su tuo metudėvimos avalynės spalva ir, beje,laikrodžio dirželiu. Savo ruožtulaikrodžio metalas dar turi derėti susąsagų metalo spalva.”
Pasak mados namų vadovės, netdidieji mados žinovai teigia, kadjeigu nereikalauja protokolas arvakaro aprangos kodas, dalykineiaprangai nebūtina rinktis kakla-raiščio. Galima būti labai stilingamir be jo, tereikia drąsiau improvi-zuoti naudojant kitus vyriškus ak-
sesuarus arba rinktis įdomesniųspalvų ar audinio faktūros marš-kinius. “Pastaruoju metu ir mote-riškuose apdaruose atsirado daugįvairiausių vyriškos aprangos de-talių. Moterys prie verslo kostiu-mėlių drąsiai gali dėvėti visus vy-riškus aksesuarus - nuo petnešų,kaklaskarių, sąsagų iki laikrodžiometaline apyranke”, - patikinoJ.Mikalajūnienė.•
Valentinas nori būti stilingas
Dovana Valentino dienos proga gali tapti stilingas diržas ar kitas aksesuaras.
Buvusi muzikinio projekto “Dangus 2” dalyvė Skirmantė iš Norvegijosnamo į Lietuvą parskrenda bet kada, kai tik to užsinori. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka
S.Šukytė: “Vilnius mandaug mielesnis, čia
mano namai namučiai,nėra geresnio
miesto žemėje.”
RASA PAKALKIENĖ
Ch oreografas K.Vaitiekusapie nuosavą verslą susi-mąstė daugiau kaip prieš
dešimtmetį. Bendrovės “Puantas” va-dovas prisiminė verslo pradžią. Žino-mai balerinai Eglei Špokaitei prireikėpuantų. “Ji pasakė, kokio modelio rei-kia, ir paklausė, ar galėčiau tokius pri-statyti į teatrą, - pasakojo K.Vaitiekus.- Atsakiau, kad galiu. O tuo metu šaliabuvusi tuometė baleto trupės vadovėTatjana Sedunova pasakė: “Tada dirb-kime.” Kad galėtų pradėti prekiauti, jisturėjo sužinoti, kokia šokių avalynė ga-minama pasaulyje, jos užsakyti, pa-rinkti, kad tiktų Lietuvos šokėjų ko-joms. Choreografo teigimu, pėdosbūna labai skirtingos - kaip ir žmoniųbūdas. Dėl netinkamos šokių avalynėsgalima susižeisti, tada atsakomybė tek-tų jų pardavėjui. Todėl K.Vaitiekus ne-gaili laiko jai parinkti. Tačiau kartaispuantus galima matuoti visą valandą,bet taip ir nerasti tinkamų.
Reikėjo kantrybės“Mintys apie tokį verslą pradėjo kir-
bėti dar tada, kai pats šokau, todėl rei-kėjo tinkamos avalynės. Jos su kolego-mis ieškodavome užsienyje. Ten šokiųavalynės parduotuvėse jausdavomėskaip pasakoje - tiek daug visko būda-vo. O nusipirkę džiaugdavomės lyg mi-lijoną išlošę. Tie įspūdžiai turbūt įstri-go pasąmonėje. Vis pasvarstydavau: povelnių, kodėl Lietuvoje to nėra? - pri-siminė K.Vaitiekus. - Visada stengiuo-si vengti mąstymo klišių, kurios musgali pražudyti. Todėl nusprendžiau: jeiLietuvoje tokio verslo nebuvo, tai bus.”Jis teigė, kad pasaulyje šokių avalynėegzistuoja apie 120 metų. O Lietuvojeanksčiau tik Kaune prekiauta pramo-ginių šokių bateliais.
Nuosavo verslo pradžia K.Vaitie-kui buvo sunki. Mat žmonės negalė-jo suvokti, kodėl to reikia. Pasak cho-reografo, jie seniai suprato, kadkrepšinį žaisti reikia apsiavus sport-bačiais, o jei nori slidinėti, perki ne tikslides, bet ir slidžių batus, tačiau ne-manė, jog šokiams reikia specialiosavalynės. Teko kantriai tai aiškinti dve-jus ar trejus metus. Ir laukti, kol pasi-keis požiūris. Todėl iš pradžių bend-rovės “Puantas” klientai dažniausiaibūdavo Lietuvos operos ir baleto teat-ro artistai - šiems nieko nereikėjo aiš-kinti. Dabar K.Vaitiekus apauna irmuzikinių teatrų bei nevalstybiniųtrupių, kolektyvų ir studijų šokėjus,pavienius judesio meną mėgstančiusžmones, prekiauja įvairiausia šokiųavalyne, drabužiais bei aksesuarais.
Pastaruoju metu K.Vaitiekus kaipchoreografas nebedirba. “Esu šokiokritikas, nerašantis apie šokį, - su hu-moru sakė vyras. - Seku, einu, ste-biu... Spektaklius ir festivalius. Visasmano laisvalaikis susijęs su šokiu,ypač baletu, nes jį labai vertinu. Šiaislaikais viskas virsta šou. Tačiau bale-tas lieka tikras šokis. Tai yra judesioir muzikos harmonija.” K.Vaitiekusteigė, kad apskritai siekia harmonin-go gyvenimo. Ir, regis, sėkmingai.Jam pavyko pradėtą verslą išplėsti.Vyras sukūrė šeimą ir džiaugiasi per-nai į pasaulį atėjusia dukrele.
Šeimos aplinkybėsPernai sausį K.Vaitiekus susituokė
su gyvenimo drauge Sigita. Gegužę šei-ma pagausėjo. Dabar poros dukrelei
Vakarei Marijai - devintas mėnuo. Ma-žylė jau stovi. Praeis kiek laiko, ir ji pra-dės vaikščioti, bėgioti, turbūt ir šokti.Kuris tėvelių rūpinsis mergaitės apavu-ir kasdieniu, ir šokių? “Beveik esu tik-ras, kad aš, - šypsojosi K.Vaitiekus. -Nors dukrelės mama - taip pat estetė.”Tačiau jis teigė, kad šokių žingsneliųVakarės Marijos nemokys. Dėl to, kadmergaitė neįgytų judėjimo klišių.K.Vaitiekaus įsitikinimu, žmogus gims-ta turėdamas daug gabumų, tarkime,nuo mažens jaučia ritmą, nereikia vis-ko sprausti į rėmus. “Vėliau, jei dukre-lė norės ko nors konkretaus, tegul sie-kia. Galbūt jai patiks kurti eiles arprozą”, - svarstė Vakarės Marijos tėvas.
Brandaus amžiaus vyras tvirtino,kad dabar, augindamas dukrelę, pa-tiria dar didesnį džiaugsmą. Labiauvertina tėvystę, stengiasi vaikui skirtidaugiau dėmesio. “Kaip tikras tėtisdukrelės nuotrauką turiu mobiliaja-me telefone, - parodė K.Vaitiekus irnusijuokė: - Visiems giriuosi, pasa-koju, kaip ji auga. Kiek šiuo metu tu-ri dantukų? Aštuonis.”
Vakarės Marijos mama Sigita taippat yra judesio menininkė, šokti pra-dėjusi dar vaikystėje. Jiedu su Kęstu-čiu susipažino per šokį maždaug prieš7 metus. Nors abu gyvena Vilniuje,pirmą kartą susitiko Rokiškyje. Tenvyko šokio festivalis. Sigita ir Kęstutisbuvo vertinimo komisijos nariai, sė-dėjo greta. Vėliau pažintis buvo tęsia-ma, draugystę sušildė jausmai, įkaiti-no meilė. Prieš keletą metų porapradėjo gyventi kartu, o pernai žiemąsantykius įteisino oficialiai - susituo-kė. “Taigi iš viso kaip šeima gyvenametreti metai”, - sakė K.Vaitiekus.
Sigitai, modernaus šokio studijos“Iliuzija” ir dar kelių šokio grupių va-dovei, šiuo metu - motinystės atosto-gos. “Jai ypač miela dirbti su mažais
vaikais. Galbūt rudenį grįš vadovautišokių kolektyvams. Tačiau kol kas -tikrai ne, nes jai labai patinka būtimama”, - tvirtino sutuoktinis.
Ši K.Vaitiekaus santuoka - antro-ji. Klausiamas, kodėl iširo pirmoji,vyras svarstė, kad galbūt buvo perjaunas kurti šeimą. “Brendau vėlai,choreografams tai būdinga, - sakėjis. - Tačiau nereikia bijoti būti šiektiek vaikais.” K.Vaitiekus džiaugiasidukra Justina iš pirmosios santuo-kos. Ji jau sukūrusi savo šeimą, au-
gina sūnelį. Didžiausia Justinos aist-ra nuo vaikystės - žirgai. Merginastudijavo užsienyje šios srities moks-lus, o grįžusi į Lietuvą ėmėsi širdžiaimielo jojimo trenerės darbo.
Šoka vis daugiau žmoniųIki pradėdamas verslą, K.Vaitie-
kus daugiau kaip 10 metų dirbo šo-kių pedagogu, meno vadovu, ketve-rius - šoko viduramžių ir barokošokius. Buvo pirmojo prie Tarptau-tinio dainuojamosios poezijos festi-valio “Tai - aš” ištakų, vienas Tarp-tautinio bigbendų festivalio kūrėjų.“Patirtis labai marga, todėl dabarman lengva”, - tikino vyras. Pasta-raisiais metais jis šoka retai. Tačiaudalyvauja įvairiuose šokių konkur-suose kaip vertinimo komisijos pir-mininkas ar narys. Klausiamas, da-lyviams jis griežtas ar tolerantiškas,choreografas sakė: “Gyvenime svar-biausia yra nuoširdumas, o mene -dar ir talentas. Visa kita pasiekiama,jei žmogus labai nori. Kai matau,
kad šokėjas turi talento, o tai at-siskleidžia per originalumą, bet jeine viskas išbaigta, yra gerai. Tačiaujei matau, kaip vadinu, tik aerobikosjudesius, tiesiai tai ir pareiškiu.”K.Vaitiekus patikino, kad griežtaikalbėti vengia. Mat žino, kad šokė-jai sunkiai priima kritiką, daugelisjų turi kompleksų ir nuo jų vaduoja-si scenoje, yra jautrūs ir emocingi.“Tokie kaip aš”, - tvirtino pašneko-vas. Todėl jis žino, kad su meno žmo-nėmis bendrauti reikia subtiliai.
K.Vaitiekus įsitikinęs, kad šokioturėtų būti kuo daugiau, nes tai yradidelis malonumas. “Kasmet būnupasaulinėse šokių parodose. Jose ga-lima pamatyti, kad ir močiutės, iranūkai ateina į šokio judesio pamo-kas. Jiems šokti yra natūralu, tai - gy-venimo dalis, - pasakojo jis. - Tokspožiūris po truputį įsitvirtina ir Lie-tuvoje. Net vyrams darosi nebe gėdašokti. Anksčiau manyta, kad tai yramoteriškas užsiėmimas. Šiais laikaisšokančių vyrų vaidmuo vis didesnis.”
Mūsų šalyje dabar yra įvairių šo-kių studijų - nuo pilvo ir gatvės ikitradicinių pramoginių bei baleto.Norinčiųjų išmokti judesio menoamžius nebeturi ribos. “Kiekvienasžmogus, kad ir kokios būtų profesi-jos, šiek tiek yra menininkas. Svar-bu, ar jis nori būti kiek kitoks negukasdieniame gyvenime. Jei taip - la-bai gerai. Šokiai yra galimybė psi-chologiškai atsipalaiduoti, - sakėK.Vaitiekus. - Dabar dideliais žings-niais keliaujame į tai, kad žmonės
eina šokti. Puikiai žinau, kas buvoprieš 10 metų, ir kas yra dabar.”
Jis tvirtino, kad pastaruoju metu visdaugiau ieškančiųjų šokiams tinka-mo apavo. Teigė, kad Lietuvoje yraapie šimtą profesionalių šokėjų, šiektiek apsišaukėlių, visi kiti - apie 80proc. - šokio mėgėjai. “Mūsų nuola-tinis darbas yra ne parduoti, bet pir-miausia pastariesiems viską gerai iš-aiškinti. Be to, ne jie renkasi, bet mesparenkame avalynę. Aš dirbu daugiaukaip amatininkas negu verslininkas,- teigė bendrovės “Puantas” vadovas.- Tarkime, į parduotuvę ateina 16 me-tų mergina ir prašo: “Norėčiau, kadKęstas man primatuotų batelius.” Jaiatsakoma, kad tuoj bus pakviestas di-rektorius. Mergina suglumsta, nes jaikažkas rekomendavo, kad nueitų pasKęstutį, o šis viskuo pasirūpins. Iš tie-sų čia beveik negalioja įprasti pirkėjoir pardavėjo santykiai. Mes veikiauesame vyresni, daugiau išmanantyskolegos ieškantiesiems tinkamos šo-kių avalynės.” K.Vaitiekus sakė, kadsu juo tariamasi ne tik dėl batelių,klausinėjama, kokių yra šokių studi-jų, kurios geresnės. “Dirbame kaip šo-kių informacijos centras, - apibend-rino bendrovės “Puantas” vadovas. -Stengiamės įgyti pasitikėjimą, kurioLietuvoje trūksta ne tik prekyboje, betir gyvenime.” K.Vaitiekus tvirtino, kaddarbe jaučiasi kaip repeticijoje. No-rėjosi sugrįžti prie šokių meno, jis taipadarė per verslą.
Nebijo nerti stačia galvaPrekiauti šokių bateliais K.Vaitie-
kus nusprendė tada, kai iš choreogra-fo profesijos pasidarė sunku verstis.Jis atskleidė, kad šiuo metu su šeimagyvena nuomojamame bute, nes, pra-dėdamas verslą, turėtą būstą parda-vė. Pasak K.Vaitiekaus, taip gyventibuvo labai patogu ir iki sukuriantnaują šeimą. Vyras tvirtino, kad jamniekada nekilo mintis mesti šią veik-lą ir grįžti prie scenos meno darbų.“Visada jaučiau, kad man pavyks. Galtodėl, kad esu kantrus ir užsispyręs.O gyvenome taip, kad pirmą vasarąskolinausi pinigų išgyventi iki ru-dens”, - atskleidė vyras. Tuo metuverslo aplinka buvo nekokia, kaip tei-gė K.Vaitiekus, iš trijų naujų įmoniųdvi užsidarydavo. Tačiau jis vis vienneabejojo, kad viskas bus gerai. Klau-siamas, ar dabar verslas plaukia pa-gavęs gerą vėją, ponas Kęstutis sakė:“Esame gerame farvateryje.”
Kai kurie žmonės nesiryžta keistigyvenimo, nors yra juo nepatenkinti.“Gal jie per daug bijo? - svarstė pašne-kovas. - Uždarumas, baimė ir nepasi-tikėjimas kausto dažną lietuvį. Galbūttai yra sovietinis paveldas.” K.Vaitie-kus sakė, kad visada ryžtingai priimanet rizikingus sprendimus. “Esu iš tų,kurie nebijo nerti stačia galva”, - tvir-tino vyras. Ne kartą užtrenkdavo du-ris, jei žinodavo, kad daro ne tai, kątikrai norėtų, tada atverdavo kitas.
Ar dabartiniu gyvenimu jis paten-kintas? “Manau, taip. Todėl, kad dar-be jaučiuosi kaip namie. Tačiau namiestengiuosi nesijausti kaip namie”, -nu-sišypsojo 54 metų verslininkas. Ko-kių troškimų turi K.Vaitiekus? Pasis-tatyti nedidelį namą. Turėti fondą,kuris pasirūpintų judesio menomeistrais - ir tais, kurie scenoje, ir tais,kurie jau baigė karjerą. Prodiusuotišokėjus, kad galėtų su jais dalytis tuo,ką gerai išmano.•
Žmonės 232013 02 09Lietuvos žinios
Šokių batelių pasaulyje - kaip namie
“Gyvenime svarbiausia yra nuoširdumas, o mene - dar ir talentas. Visa kita pasiekiama,
jei žmogus labai nori”, - sakė K.Vaitiekus.
“Esu kantrus ir užsispyręs”, - tvirtino šokių avalyne prekiaujantis choreografas K.Vaitiekus. / Romo Jurgaičio nuotrauka
Choreografas ir verslininkas Kęstutis Vaitiekus tvirtino, kad savo sukurtoje bendrovėje, prekiaujančioje šokių avalyne, drabužiais ir aksesuarais, jaučiasi kaip namie. O po darbo 54 metų vyras skuba į tikruosius namus pas žmoną ir metukų dar neturinčią dukrelę.
2013 02 09Lietuvos žinios24 Žmonės
GODA AMBRAZAS
Klausiama, ar šiomis die-nomis muzikuoja, aš-tuntą dešimtį metų bai-gianti, bet optimizmo iružkrečiamos geros nuo-
taikos kupina Jūratė Viktorija RitaDineikaitė sakė: “Jeigu atsirastųklausytojas, ir dabar galėčiau groti,tarkime, tango dvi paras. Jau nekal-bu apie roką.” Tris skambius var-dus jai gimus davė mylintis tėtis, il-gametis Kauno operos artistas.“Tada tarp inteligentų buvo priim-ta vaikus vadinti šiek tiek pompas-tiškai. Kasdieniame gyvenime esuJūratė, Viktorija ir Rita figūruoja tikpase”, - entuziastingai pasakojo le-gendinės merginų roko grupės “Bi-tės” įkūrėja ir ilgametė lyderė, gro-jusi boso gitara. Roko močiutė iršiandien džiaugiasi spalvingais jau-nystės prisiminimais, užaugintadukra, sūnumi, anūkais ir trimečiuproanūkiu. Gyvenimiško optimiz-mo iš jos galėtų pasimokyti perpusjaunesni žmonės: “Pensijos gaunu600 litų, o sąskaita už šildymą atė-jo 500 litų. Užtat pažiūrėkit, kokiaesu liekna ir kaip gerai atrodau”, -nusikvatojo energingoji močiutė.
Gimusi muzikaiAntano Šabaniausko tango J.Dinei-
kaitė pradėjo skambinti pianinu vossulaukusi penkerių. Muzikalią mer-gaitę tėvai paskatino mokytis smuikospecialybės. Baigusi šio instrumentostudijas ji griežė simfoniniame or-kestre. “Tačiau visada norėjau vado-vauti muzikiniam kolektyvui. Kadan-gi diriguoti nemoku, nesimokiau šiosdisciplinos, ėmiau burti kolektyvą,kuris grotų tokią muziką, kuri manpatinka. Kai išgirdau bitlus, tiesiogprotas pasimaišė nuo jų muzikos”, -pasakojo roko močiutė. Įkvėpimoįkurti vien merginų grupę, grojančiąroką, J.Dineikaitei suteikė ir tuo me-tu parodytas filmas “Džiaze tik mer-ginos” su legendine aktore MarilynMonroe. “Pradžia buvo sudėtinga.Mūsų roko grupė susibūrė 1965 me-tais, bet iš pradžių grodavome Profsą-jungų rūmuose per bendrus koncer-tus arba šokių vakarus tokios ne visaioficialios, - prisiminė “Bičių” lyderė. -Iki 1969-ųjų pasikeitė keletas daini-ninkių - tada dar nebuvome “susice-mentavusios” kaip tikra grupė. No-rėjau, kad grotume roką, o vis tekdavoimtis sovietinės estrados dainų. Ko-vojau dėl kito žanro. Tikrąjį “Bičių”gimtadienį skaičiuojame nuo 1969metų.”
“Erfurto” aukso amžiusRoko močiutė sakė, kad merginų
grupės repertuarą tuomet sudarė len-kų grupės “Czerwone Gitary” dainos,kurias puikiai atliko “Bičių” vokalistėlenkaitė Česlava Vaišnytė, J.Dineikai-tės kūryba, roko ritmu aranžuotos lie-tuvių liaudies dainos ir perdainuotosVakarų roko muzikos. Ji, būdama pro-fesionali muzikantė, visas dainų aran-žuotes ir orkestruotes kūrė pati. “Kaipatekome į “Erfurto” restoraną, mumsprasidėjo aukso amžius. Ten lankyda-vosi daug užsieniečių, buvo leidžiamagroti beveik viską, ką norėjome”, - tvir-tino pašnekovė Jūratė.
Grupės branduolį sudarė IrinaAndrejeva (elektriniai vargonai),Č.Vaišnytė (ritminė gitara, pritariama-sis balsas ir saksofonas), Aušra Jukne-vičiūtė, kuri niekur nesimokiusi būg-nuoti, grupėje mušdavo būtentbūgnus, Agnė Šimkutė, labai greitai iš-mokusi groti solo gitara, ir J.Dineikai-tė, vietoj smuiko pasiėmusi boso gita-rą ir atlikdavusi vokalo partijas.
“Kai į grupę atėjusią Aušrą pasodi-nau prie būgnų ir padaviau jai lazdeles,ji manęs paklausė: “Ką man dabar da-ryti?” Sakau: “Pati nežinau, bet ban-dyk.” Ir ji pabandė. Buvo puiki būgni-
ninkė, - prisiminė “Bičių” lyderė. - Manįvaldyti boso gitarą buvo visai paprasta.Smuikininkei tai nėra sunku - gitarakaip apsuktas aukštyn kojom smuikas,stygos juk tos pačios.” Su ypatinga šilu-ma ji mena jau anapilin iškeliavusiąČ.Vaišnytę, pritariamąjį vokalą. Pasakilgametės rokerės, Česė buvo labai gabi,turėjo puikų balsą, o gitara skambintiatėjusi į grupę išmoko per rekordiškaitrumpą laiką. “Ji nuostabiai dainavo netik lenkiškai, bet ir itališkas dainas, mū-sų grupė turėjo ir keletą rusiškų dainų -
jos buvo skirtos “pramušti” repertua-rui, juk tada tai buvo privaloma. Česėsdainavimas tiesiog pakylėdavo. Moky-damasi skambinti ritmine gitara ji kurįlaiką vaikščiojo kruvinais pirštais, nesmokėsi nepaisydama stygų nutrintųpirštų pagalvėlių”, - su meile apie kole-gę pasakojo J.Dineikaitė.
Unikali roko grupėPašnekovė prisiminė, kaip sovieti-
niais laikais populiarus žurnalistas,trejetą metų dirbęs Jungtinėse Valsti-
jose Albertas Valančiukas, apsilankęs“Bičių” koncerte “Erfurto” restorane,pakilo į sceną, pabučiavo jai ranką ir įmikrofoną visai salei pareiškė: “Tre-jus metus buvau Amerikoje, o tokiofenomeno niekur nemačiau. Ameri-koje pilna dainuojančių merginų, betkad pačios panos grotų visais instru-mentais ir dainuotų roko muziką, to-kio dalyko nėra.”
Penketas dainuojančių ir grojančiųmerginų ryškiai skyrėsi iš pilkokos so-vietmečio žmonių masės. J.Dineikaitė
juokėsi, kad laužydamos nusistovėju-sius mados standartus jos į sceną kilda-vo ne kelnes dėvėdamos, o sukneles,dėl to spaudoje buvo išvadintos pelenė-mis. “Tada buvo madinga cheminėsšukuosenos, o mūsų visų buvo lygių,hipiškų “peisų” šukuosenos. Už tokią“netvarkingą” išvaizdą dažnai mus ap-šaukdavo girtuoklėmis. Buvo sunkubūti kitokioms nei masė. Bet mes bu-vome tokios, norėjome kitos saviraiš-kos. Visos buvome beprotės, bendra-mintės”, - patikino roko močiutė.
Užtraukė KGB rūstybęPer tą kitoniškumą merginos ir užsi-
traukė sovietinių saugumo struktūrųrūstybę. Pasak J.Dineikaitės, vienintelė“Bičių” politinė “nuodėmė” buvo ta,kad jos drįso viešai sudainuoti lietuviškądainą “Ant kalno mūrai”. “Aš labai pa-vydžiu šiuolaikiniams ŽAS ar “Rebel-heart”, kurie gali dainuoti šią dainą kiektik nori ir kaip tik nori. Mums ji buvouždrausta”, - sakė J.Dineikaitė. Groda-mos restorane merginos per pertraukė-les girdėdavo, kaip lankytojai patyliukaisprie staliukų vis sudainuoja kokią pa-triotinę dainą, o kartą išgirdusios trau-kiant “Ant kalno mūrai” nutarė, kad irši daina verta skambėti nuo scenos.
“Mes tikrai negalvojome, ką daro-me. Aš parašiau šiai dainai orkestruo-tę. Buvo pavasaris, “Erfurto” restora-no langai atidaryti. Ir mes penkiosužtraukėme “Ant kalno mūrai”. Subė-go visi padavėjai, stovėjo suakmenėję irišpūstomis akimis. Jie mums nieko ne-sakė, bet išraiška buvo iškalbinga. Vi-sa publika su mumis kartu dainuoja,rėkia, pažiūrėjome pro langą - gatvėjepilna prisirinkę žmonių, kurie taip patdainuoja kartu su mumis. Buvo bom-ba”, - juokėsi prisiminusi “Bičių” ly-derė. Atpildo laukti ilgai neteko. “Iškarto pajutau KGB “simpatiją”, - nu-sikvatojo roko močiutė.
Alyvos į ugnį kliūstelėjo užsieniospaudos dėmesys roką dainuojančiųlietuvių merginų grupei. Amerikos irVakarų Europos laikraščiuose pasiro-džiusios publikacijos apie rokeres lietu-vaites, kurios dėl vertimo klaidų iš “Bi-čių” tapo “Vapsvomis” (“Wasp”),rimtai užrūstino saugumo pareigūnus.Paskutinis lašas buvo iškvietimas mer-ginoms koncertuoti Amerikoje. “Bi-tėms” buvo uždrausta bet kokia kon-certinė veikla, kolektyvas išvaikytas.
“Bet aš vis tiek subūriau kitą grupę.Pavadinau ją “Rizika”, - kvatojosi ro-ko muzikos entuziastė. - Grupę “pri-rišome” prie “Ramunės” fabriko savi-veiklos kolektyvų būrio. Grojome darvienuolika metų.”•
Roko močiutėtrykštaoptimizmu
Buvusi merginų roko grupės “Bitės” lyderė J.Dineikaitė entuziastingai pianinu skambina tango melodijas. / Romo Jurgaičio nuotrauka
“Bitės” savo klestėjimo laikais: (iš kairės) I.Andrejeva, Č.Vaišnytė, A.Juknevičiūtė,A.Šimkutė ir J.Dineikaitė. / Asmeninio archyvo nuotraukos
“Bitėms” buvo uždrausta bet kokia koncertinėveikla, kolektyvas išvaikytas.
Lietuviškoji Suzi Quatro - boso gitaristė J.Dineikaitė.
Nors nėra atlikta išsamių tyrimų, muzikos specialistai linkę manyti, kad praėjusio amžiausseptintojo dešimtmečio pabaigoje susibūrusi ir dešimt metų gyvavusi merginų roko grupė“Bitės” buvo išskirtinis reiškinys. Jos lyderė Jūratė Dineikaitė ir šiandien pulsuoja roko dvasia.
Žmonės 252013 02 09Lietuvos žinios
Filme “Ana Karenina” vaidinęsaktorius Jude’as Law neslėpė,kad storos knygos, pagal kuriąsusukta kino juosta, taip ir neperskaitė. Jis tikino, kad turipanašių bruožų kaip ir filmo herojus Aleksejus Kareninas.“Esu daug rimtesnis, negu manote”, - per interviu tvirtinogarsenybė.
“Keturi dešimtmečiai man yranaujų iššūkių metas, - spaudai sakėaktorius, kuriam gruodžio pabaigo-je sukako 40. - Seniai jaučiuosi suau-gusiu žmogumi. Tikriausiai todėl,kad gana anksti tapau tėvu, gyveni-mui tai suteikė svorio. Jaunystėjeman, kaip aktoriui, atsivėrė neįtiki-mai daug galimybių - vaidmenys bu-vo įvairūs ir įdomūs. Dabar priešmane - kiti horizontai. Sekso simbo-lio, žavaus jaunuolio ir plevėsosįvaizdis liko praeityje. Ir ačiū Dievui.Visada norėjau, kad mane vertintųne pagal išvaizdą, o už aktorinius ge-bėjimus. Asmeniniame gyvenimeturbūt taip pat bus pokyčių.”
J.Law turi keturis vaikus: tris su bu-vusia sutuoktine aktore Sadie Frost irvieną - su modeliu Samantha Burk.Aktorius stengiasi jiems skirti kuodaugiau dėmesio. Naujuosius metusJ.Law sutiko Havajuose su savo irS.Frost 10 metų sūnumi Rudy. Tėvassu berniuku maudėsi, plaukiojobanglentėmis ir nardė. Tokios atosto-gos J.Law buvo būtinos. Šiais, 2013,metais jau suplanuota, kad jis filmuo-sis trijose kino juostose. Tad praside-da įtemptas kūrybinis laikotarpis. Odabar pasaulio žiūrovai gali pamaty-ti Joe Wrighto režisuotą filmą “AnaKarenina”, sukurtą pagal rusų rašyto-jo Levo Tolstojaus to paties pavadini-mo romaną. Kino juostoje J.Law vai-dina Anos Kareninos vyrą Aleksejų.
Knygos neskaitė- Gyvenime atrodote nepalyginti
geriau, negu vaidindamas A.Kareniną.- Neseniai grįžau iš atostogų.- Smalsu paklausti apie kino juos-
tą “Ana Karenina”, kurioje filmavo-tės. Ar simpatizavote savo vaidina-mam herojui A.Kareninui, kurisAną išveja iš namų?
- Taip, nes suprantu jį kaip žmo-gų. A.Karenino tragedija, kad jisnegali suvokti širdies kalbos, kuriašneka žmona. Jis nuoširdžiai sten-giasi sutvarkyti jųdviejų santykius,bet kartkartėmis atsitrenkia į sieną.Jam derėtų suvienyti jausmus irprotą. Mane jaudina, kaip Alekse-jus siekia taikos ir harmonijos.
- Stebina, kad jums pavyko įveik-ti tokią storą knygą - L.Tolstojaus“Aną Kareniną”.
- (Šnabžda.) Aš jos taip ir nepers-kaičiau. Mane išgąsdino knygos dy-dis. (Juokiasi.) Ačiū Dievui, buvo pa-rašytas geras scenarijus. Nustebau,kad jis trumpas, bet labai tikslus...
- Kaip reagavo draugai, sužinoję,kad vaidinsite ne Aleksejų Vronskį?
- Jie buvo šokiruoti. Tačiau patyspamąstykite: kaip atrodytų herojus -jaunas dabita, kurį užvaldė liepsno-janti meilė, vaidinamas gerokai vy-resnio aktoriaus? Nemaloniai. A.Ka-reninas man artimesnis. Daugelismano, kad jis yra šaltas, ir meilė jam- svetimas dalykas. Tačiau A.Kareni-no ištikimybės jausmas labai stiprus.
- Knygoje jis, galima sakyti, patei-kiamas kaip piktadarys.
- Nesutinku. A.Kareninas nėrablogas, jis tiesiog negali Anai suteik-ti to, ko jai reikia. Jam sunku jai atleis-ti. A.Kareninas įsitikinęs, kad santuo-kiniai ryšiai yra pakylėti, tolimi nuorealaus gyvenimo. Jis stengiasi su-
prasti tą dvasinį ir fizinį ryšį. TačiauA.Kareninas - taip pat auka, ir galiau-siai jis pasikeičia, priglobia Anos nuoA.Vronskio pagimdytą dukrą.
- Todėl, kad vis dėlto jis - garbin-gas žmogus?
- Taip, turintis šeimos ir atsako-mybės už artimuosius jausmą. Tar-kime, aš gyvenu atskirai nuo savovaikų, bet nė akimirkos nepamirš-tu apie jų egzistavimą.
Emocingas švaruolis- Prisipažinkite - gyvenime turbūt
esate šio filmo herojaus priešingybė?- Jis turi mano bruožų. Tarkime,
esu daug rimtesnis, negu manote.- Na, gerai. A.Kareninas yra labai
pedantiškas, atrodo, lyg į jį būtųįtaisytas laikrodis.
- O aš, pavyzdžiui, esu beprotiškas
švaruolis. Tai patiria bandantieji kar-tu gyventi. Namie turi būti ideali tvar-ka, visi daiktai - savo vietose. Tai yramano minčių atspindys. Jeigu na-muose tvarka, tai ji yra ir galvoje.
- Vis dėlto nuo herojaus kažkuoskiriatės?
- Pirmiausia esu aktorius, todėljausmingesnis, didesnis romantikasir labiau atsipalaidavęs negu A.Kare-ninas. Visi mūsų šeimos nariai dos-nūs emocijų: mes visada apsikabi-name, bučiuojamės...
- Įdomu, nes pagal įvaizdį ži-niasklaidoje atrodote santūresnis.
- Ką jūs, netiesa! Taip, mano tėvaiyra britai, bet neturi nieko bendro sustereotipais. Jie visai nemanieringi.Net persikėlė gyventi į Prancūziją.
- Į prabangią pietinę Prancūziją?- Ne, į Luarą, nes tėvas nusprendė,
kad pietinė dalis per daug sausa sodi-ninkystei. Tik šiuo požiūriu jis yra ti-piškas britas - mėgsta krapštytis sode.
- Negalima nepastebėti, kad filmasbuvo kuriamas Londone su anglų ak-toriais ir režisieriumi. Kaip manote,ar jis nepasidarė kiek dirbtinis?
- Kinas iš esmės yra dirbtinis irfalsifikuotas. Todėl, tarkime, Rusi-joje sukurta nemažai filmų pagalWilliamą Shakespeare’ą.
- Filmas “Ana Karenina” - apiemeilę. Kaip, bėgant metams, keitė-si jūsų požiūris į šį jausmą?
- Velnias, na, ir klausimas! (Susi-mąsto.) Apgailestauju, bet šiuo metunegaliu į jį atsakyti visiškai sąžinin-gai. Pats tiksliai nežinau. Taip, mamasu tėčiu kartu jau 50 metų, todėl ti-kiu, kad ilgalaikiai santykiai įmano-mi, ir realu juos išsaugoti. Tai manduoda vilčių. Matau teigiamų šioproceso dalykų. Tačiau jei santykiaipasuka kur nors ne ten, iš jų reikia iš-siropšti. Tai nieko keisto.
Prieštaringas gyvenimas- Kol kas nesate panašus į šeimos
žmogų, labiau primenate bohemiš-ko gyvenimo atstovą.
- Ar žinote, iš kur atsirado apibū-dinimas “bohemiškas”? Romos im-perijoje buvo persekiojami čigonai,Bohemija - vienintelė vieta, kur jiemsleisdavo gyventi. Todėl ilgus plaukus,barzdą ir spalvingus drabužius pra-dėta vadinti bohemiškais. Negaliuspręsti, ar mano gyvenimo būdas bo-hemiškas, ar ne. Pasakysiu taip: ma-no gyvenime ne viskas paprasta irdažnai būna prieštaringų dalykų.
- Na, barzdos negalite auginti, nesesate kompanijos “Dior” veidas.
- Taip, bet beveik neseku mada irniekada nesu pirkęs nė vieno madosžurnalo. Man drabužiai - tarsi uni-forma. Tiksliai žinau, kada ir ką apsi-vilkti. Tarkime, per atostogas su vai-kais man reikia marškinėlių, šortų.Kai parvažiuoju į Londoną, ruošiuo-si premjerai, svarstau, ką apsirengti,kokios spalvos ir prekės ženklų dra-bužius pasirinkti. Tai yra dalis vaidy-bos ir įvaizdžio. Man padeda asisten-tai, kitaip tai atimtų per daug laiko irjėgų. Manau, kad jei labai ilgai būnivonios kambaryje ir drabužinėje, gy-veni kažkaip ne taip.
- Tai tinka ir moterims?- Mano nuomone, taip. Kartais
žiūri į moterį ir galvoji - vonioskambaryje ji praleido 40 minučių.
- Kiek laiko trukdavo, kol jus gri-muodavo, kai vaidinote filme “AnaKarenina”?
- Daugiausia laiko atimdavo peru-kas. Dalį mano plaukų tekdavo nu-skusti, kad atrodytų lyg praplikusiosvietos. Tada uždėdavo peruką, pieš-davo raukšles ir patamsėjusius pa-akius. Aną vaidinusi Keira Knightleysakė, kad buvau vienintelis aktorius,kuris geriau atrodė ne su makiažu, otada, kai jį nuvalydavo.•Parengė RASA PAKALKIENĖ
Jude’asLaw: “Plevėsos įvaizdis - praeityje”
Gyvenu atskirai nuosavo vaikų, bet nė
akimirkos nepamirštuapie jų egzistavimą.
J.Law filme vaidino Aleksejų Kareniną, o K.Knightley - Aną Kareniną. / Užsienio spaudos nuotrauka
Aktorius teigia, kad prieš jį atsiveria kiti horizontai. / Reuters/Scanpix nuotrauka
FILMO SIUŽETASXIX amžiaus Rusija. A.Karenina (aktorėK.Knightley) - jauna ištekėjusi moteris,priklausanti vienam aukščiausių visuo-menės sluoksnių. Vykdama pasMaskvoje gyvenantį brolį (aktoriusMatthew Macfadyenas), moteris tikisisutaikyti jį su žmona (aktorė Kelly Mac-donald), tačiau Anos likimą keičia neti-kėta pažintis su grafu A.Vronskiu (akto-rius Aaronas Tayloras-Johnsonas). Norstarp jos ir stotyje sutikto vyro įsiplies-kia abipusė aistra, moteris grįžta į sū-naus ir nemylimo vyro (aktorius J.Law)glėbį. Tačiau gražuolę Aną nusižiūrėjęsA.Vronskis nė neketina lengvai paleistimoters ir ieško progos pasimatyti darsykį. Pasidavusi vyro dėmesiui, santuo-koje be meilės gyvenanti moteris ban-do rasti laimę A.Vronskio glėbyje, ta-čiau aistringas romanas tik dar labiaukomplikuoja Anos gyvenimą. Įsimylė-jėlių ryšys netrunka išlįsti į viešumą,pasiekia ne tik visuomenę, bet ir paže-mintą Anos vyrą. Sudėtingas meilės tri-kampis, blaškymasis tarp jausmų ir pa-reigos, sąžinės priekaištai bei meilėsporeikis užrakina Aną jausmų ir san-tuokos spąstuose, iš kurių, regis, nebė-ra išėjimo...
SAULIUS RAMOŠKA
Beveik prieš keturis mėne-sius, LTOK generalinėsasamblėjos išvakarėse,61-erių A.Poviliūnas, darbūdamas LTOK preziden-
tas, davė paskutinį interviu. 24 me-tus LTOK vadovavęs ir savo noru pa-sitraukęs A.Poviliūnas tąkart “Lie-tuvos žinioms” prisipažino turįsminčių parašyti knygą, kuri vadintų-si “Kita olimpinio medalio pusė”. Beto, pažadėjo kitame interviu, jeimums bus įdomu, būti atviresnis.
Be abejo, mums įdomu, kaip jamsekasi guldyti mintis į knygą ir kuogali suintriguoti nebebūdamasLTOK prezidentas. Šias pareigas ėjonuo 1988-ųjų.
Kai tik pasitaikydavo proga susi-tikti su A.Poviliūnu, kaskart į LŽprovokaciją - kiek dienų liko ikiolimpinių žaidynių - jis atsakydavoneklysdamas. Ir šypsodamasis.
Niekas nepasikeitė. “Šiandien li-ko lygiai metai - 365 dienos - iki So-čio žiemos olimpiados”, - per po-kalbį su LŽ A.Poviliūnui nejučiaišsprūdo. Bendravome vasario 7-ąją.Tądien Rusijoje buvo paleistas laik-rodis, skaičiuojantis laiką iki svar-biausio 2014-ųjų sporto įvykio. Žie-mos olimpinės žaidynės Sočyjerengiamos vasario 7-23 dienomis.Tačiau taip toli į priekį nežvelgėme.Su Artūru Poviliūnu kalbėjomėsapie šių dienų sporto aktualijas, do-mėjomės, ar labai pasikeitė jo gyve-nimo ritmas.
Olimpiniame katile- 24 metus dirbote nesustodamas.
Ir staiga viskas pasikeitė. Tikriausiaibuvo nepaprastai sunku pereiti priekitokio ritmo?
- Viskas vyksta kaip ir anksčiau -keliuosi šeštą, guluosi 23 val. Skirtu-mas tik tas, kad nereikia į darbą išva-žiuoti 7.30 val. Ir negaliu pasakyti, kadpasitraukiau iš olimpinio komiteto -esu garbės prezidentas. Norėjau, kadnaujoji LTOK vadovybė įsitvirtintųsavo jėgomis, todėl vienintelis mano,LTOK garbės prezidento, įsipareigo-jimas - padėti komitetui tarptautiniumastu. Todėl praėjusių metų gruo-džio pradžioje drauge su LTOK pre-zidente Daina Gudzinevičiūte ir ge-neraliniu sekretoriumi ValentinuPaketūru vykau į Europos olimpiniųkomitetų (EOK) generalinę asamb-lėją Romoje. Esu pasaulio olimpiniųkomitetų asociacijos dviejų komisijųnarys, taip pat - EOK prezidento Pat-ricko Hickey visuomeninis patarėjas.Todėl savo misiją - naujus LTOK vei-dus supažindinti su tarptautine va-dovybe - įvykdžiau.
Beje, asamblėjoje Lietuvos vardasbuvo dažnai minimas, nes ten buvopaskelbta, kad geriausia Europosjaunąja sportininke tapo mūsų plau-kikė olimpinė čempionė Rūta Mei-lutytė. Jai skirtas EOK įsteigtas Piot-ro Nurowskio prizas buvo perduotasD.Gudzinevičiūtei, kuri vėliau jį įtei-kė Rūtai.
Esu Lietuvos edukologijos univer-siteto (LEU) Sporto ir sveikatos fa-kulteto docentas. Turiu per 100 pir-makursių, jiems dėstau kūno kultūrosir olimpizmo istoriją.
Naujasis Lietuvos sporto universi-teto (LSU) prorektorius Aleksas Sta-nislovaitis labai nori, kad ir Kaunedarbuočiausi. Bet to, bent kas porą
savaičių susiskambinu su kolegomis -buvusiais Latvijos ir Estijos olimpi-nių komitetų vadovais. Tad veiklosir darbo netrūksta.
Ne viskas juoda arba balta- Ar studentai užduoda nepatogių
klausimų?- Man svarbu, kad studentai ne tik
žinotų olimpinio judėjimo istoriją irdabartį, bet kad ir suprastų, jog gy-venime nėra tik juoda ir balta spal-vos. Visur, įskaitant ir sportą, reikiaieškoti kompromisų. Įdomiausia, jogturiu jiems aiškinti, kad nebesuLTOK prezidentas.
Iki manęs tą kursą dėstė profeso-
rius Povilas Karoblis. Jis išdalijo re-feratų temas. Viena jų - LTOK pre-zidentas Artūras Poviliūnas. Ateinapas mane studentė ir sako: turiu pa-rašyti referatą apie jus. Man taip ne-patogu pasidarė. Sakau, pažymyspriklausys nuo to, kaip apie maneparašysite. Kartais studentų paklau-siu, kas vadovauja Kūno kultūros irsporto departamentui (KKSD). Ma-žai kas žino atsakymą...
Dvi diplomatijos- Kada galėsime paimti į rankas jū-
sų naują knygą?- Dabar ji - mano didžiausia pro-
blema. Knyga parašyta, tik pavadi-nimas bus kitoks, greičiausiai “Spor-to diplomatija ir kita olimpiniomedalio pusė”. Ją rašėme su šviesausatminimo žurnalistu Aloyzu Urbo-nu. Knygoje daug informacijos apiepastarųjų metų įvykius, kurie mankainavo nemažai nervų.
A.Urbonas rašė savo dalį, aš - sa-vo. Tarp mūsų vyko tam tikra pole-mika. Mano parašyta dalis - diplo-matiška, A.Urbono - emocingesnė.Jis parengė interviu su buvusiu Lat-vijos olimpinio komiteto prezidentuVilniu Baltiniu, Lietuvos preziden-tu Valdu Adamkumi, KazimieruMotieka, Arvydu Juozaičiu ir kitaisolimpinėje veikloje buvusiais žmo-nėmis. Trečdalis knygos - emocingiA.Urbono pastebėjimai.
Sausio 4-ąją, penktadienį, susi-skambinome. Jis pasakė baigęs rašy-ti, dedąs tašką. Susitikti turėjome ki-tą savaitę. O jau kitą dieną sužinojau,kad jo nebėra...
Buvome sutarę, kad už savo kiek-vieną žodį atsako jis, nes turi pokal-bių įrašus. Bet dabar, kai skaitau pa-skutinius knygos skyrius, man darosinejauku. Be abejo, leidyklai tai būtųpuiki medžiaga, bet nesu skandalųmėgėjas ir nesinori tampytis po teis-mus. Knyga baigta, bet reikės perk-lausyti visų interviu įrašus, pasikon-sultuoti su teisininkais ir susitarti suA.Urbono sūnumi. Tačiau šiemetknyga tikrai bus išleista.
Kam rūpi sportas?- Kas jus stebina šalies sporte?- Stebina, kaip Vyriausybės vado-
vas renkasi patarėjų korpusą. Sportoreikalais premjerui patarinės plauki-kas Vytautas Janušaitis. Ankstesniampremjerui sporto reikalais patarinėjoMindaugas Špokas. V.Janušaitis pui-kus sportininkas, geras žmogus, baigęsVDU, bet nuo praktinių dalykų jis dartoli. Suprantu, kad ne šventieji puo-
dus lipdo ir reikia leisti jaunimui pa-sireikšti, bet, manau, žmonės turi eitiį priekį pakopomis. Galbūt iš pradžiųpatirties įgyti reikia dirbant, pavyz-džiui, Olimpiniame sporto centre.
Be to, kiek turiu informacijos, vi-suomeniniais pagrindais sporto klau-simais premjerui patarinės Lengvo-sios atletikos federacijos prezidentasEimantas Skrabulis. Neabejoju, so-cialdemokratų partijoje yra daugžmonių, kurie galėtų daryti tą patį.Bet dabar E.Skrabuliui teks didesnėatsakomybė - jei bus prasti rezulta-tai, pikti žvilgsniai kryps į jį. Užsporto politiką dabar atsakinga nau-joji valdžia, o sykiu ir jai patarian-tys žmonės.
- Apie sportą dabar galite kalbėtiatviriau?
- Kur kas lengviau, kai nesi už kąnors atsakingas. Niekada nekriti-kuoju, bet galiu išsakyti nuomonę.
Šią savaitę gavau naują VRM mi-nistro pasirašytą įsakymą apie sufor-muotą darbo grupę parengti Kūnokultūros ir sporto įstatymą. Man ke-lia nuostabą, kad daugumą tos gru-pės narių sudaro teisininkai, sportoatstovų tik keli - dar sportuojantisVirgilijus Alekna, V.Paketūras išLTOK ir Sigitas Stasiulis iš KKSD. Šidarbo grupė turi paruošti Sporto įs-tatymo projektą iki birželio 30 die-nos. Tada jau pirmininkausime Eu-ropos Sąjungai, vadinasi, kada buspriimtas Sporto įstatymas - neaišku,juolab dar tikriausiai bus įvairių pa-taisų, Vyriausybė tam įstatymui galiir nepritarti. Vadinasi, viskas gali nu-sikelti kitiems metams. Vėl viskas ati-dėliojama. O juk jau parėjusią ka-denciją buvo kalbama apie Sportoįstatymo būtinumą.
Norėčiau, kad sportas valdžiai rū-pėtų ne tik tada, kai R.Meilutytė irLaura Asadauskaitė iš olimpiados par-veža aukso medalius. Prisimenu, kiek
kartų esame kalbėję dėl baseinų pro-blemos Lietuvoje. Ko gero, po kiek-vienų olimpinių žaidynių. Bet kalbosnieko nereiškia, jei nėra rezultato. Gal-būt reikėjo susodinti visus, kurie už taiatsakingi, ir duoti terminą, per kurįturi būti viskas padaryta. Bet viskasbaigdavosi kalbomis. Iki kitų olimpi-nių žaidynių. Gal dabar bus kitaip.
Vertins po metų- Ar turite pastabų dėl dabartinės
LTOK veiklos?- Visus pasiūlymus pateikiau as-
meniškai. Juk naujoji vadovybė dir-ba dar tik keturis mėnesius. Kaipraeis metai, per kuriuos įvyks olim-piniai jaunimo žiemos ir vasaros fes-tivaliai, Sočio žaidynės, tada bus ga-lima reziumuoti.
Gerai, kad LTOK išsaugojo finan-sinę nepriklausomybę - jis iš loterijųbendrovės “Olifėja” ir toliau gaus 8proc. lėšų nuo apyvartos. Džiugina,kad mūsų sukurta “Olifėja” nesėdivietoje, žengia į Europą. Tik esu susi-rūpinęs, kad valdžia tų 8 proc. neati-duotų į šalies biudžetą, tuomet LTOKliktų tarsi paprasta sporto federacija.
Azerbaidžanas nesugundė- Gal sulaukėte pasiūlymo tapti
kurios nors sporto federacijos prezidentu?
- Lietuvos baidarių ir kanojų irkla-vimo federacija mane norėjo matytijos prezidentu. Nesu savęs įsimylėjęs,bet po atsakingų pareigų LTOK dabarbūtų nesolidu vadovauti federacijai.
EOK prezidentas P.Hickey norė-tų, kad padėčiau rengiant pirmąsiasEuropos žaidynes. Jos vyks 2015 me-tais Azerbaidžano sostinėje Baku.Tačiau aš nenorėčiau keltis į kitąkraštą. Geriau jau migruoti tarp LEUir LSU. Man užtenka savaitę praleis-ti pas sūnų Audrių Briuselyje, o gy-venti noriu tik Lietuvoje. •
Dabar apie sportą kalbėti lengviau
2013 02 09Lietuvos žinios26 Sportas
A.Poviliūnas: “Norėčiau, kad sportas valdžiai rūpėtų ne tik tada, kai R.Meilutytė ir L.Asadaus-
kaitė iš olimpiados parveža aukso medalius.”
Nuoširdų A.Poviliūno rūpestį olimpiečiai juto net 24 metus. / LTOK.lt nuotrauka
2012-ųjų spalio 12 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento postą palikęsArtūras Poviliūnas, skirtingai nei daugelis manė, nuo sporto ir olimpinės veiklos neatitolo.
Sportas 272013 02 09Lietuvos žinios
JŪRATĖ ŽEMAITYTĖ
Kauno “Žalgirio” savininkasVladimiras Romanovas vakarlankėsi miesto savivaldybėje, ti-kėdamasis paramos finansinėjekrizėje atsidūrusiam legendi-niam krepšinio klubui. Tačiaudidžiulės verslininko pretenzi-jos ir diplomatijos stygiusgerokai apkartino susitikimą.
Į Kauno savivaldybę V.Romano-vas atvyko su palyda - sporto direk-toriumi Vitoldu Masalskiu, krepši-ninkais Pauliumi Jankūnu ir broliaisDarjušu bei Kšištofu Lavrinovičiais.Solidžią delegaciją priėmė miestomeras Andrius Kupčinskas, savival-dybės atsakingi darbuotojai, žinomiKauno sporto visuomenės atstovai.
Prašytojas be diplomatijosV.Romanovas savivaldybės prašė,
kad ši kasmet “Žalgiriui” skirtų po10 mln. litų arba bent tiek, kiek klu-bas sumoka savivaldybei mokesčių.
“7 mln. gausime už bilietus, 4mln. iš rėmėjų, likę 21 mln. gulaant V.Romanovo ir savivaldybėspečių. “Žalgirio” situacija ne su-dėtinga, o kritinė, nes atlyginimaižaidėjams nemokėti kelis mėne-sius”, - liūdną vaizdą piešė klubosporto direktorius V.Masalskis.V.Romanovas savivaldybėje neužsi-buvo - jis tradiciškai pradėjo konf-liktuoti su oponentais, ne vienąįžeisdamas, o paskui pareiškė, jog“Žalgirio” labui atsisakys klubo sa-vininko statuso, ir paliko posė-džiaujančiuosius.
Sveiko proto riboseVakar po pietų Kauno savivaldy-
bė išplatino pranešimą, jog šiemetį Kauno miesto biudžetą planuoja-ma surinkti beveik 50 mln. Lt ma-žiau nei pernai, todėl miesto savi-valdybė neturi jokių galimybiųgerokai padidinti paramos Kauno“Žalgirio” vyrų krepšinio klubui.
“Mes neatsisakome remti “Žal-girio”. Tačiau tai galime daryti pa-gal savo galimybes, sveiko protoribose”, - vakar teigė Kauno mies-to meras A.Kupčinskas. 2012 me-tų Kauno miesto biudžetas siekė745 mln. Lt. 2013 metų biudžete -697 mln. Lt.
“Savivaldybė disponuoja viešai-siais finansais. Lėšų biudžete yratiek, kiek yra. Daugiau nebus. No-rint kažkam duoti daugiau, reikia iško nors atimti”, - cituojamas Kau-no miesto savivaldybės administra-cijos direktorius Dainius Ratkelis.
Kauno miesto savivaldybės išlai-dos, susijusios su “Žalgirio” arena irto paties pavadinimo krepšinio klu-bu, 2012 metais sudarė per 21 mln.
Lt. Arenos operatoriaus konkursąlaimėjusiai bendrovei, tiesiogiai su-sijusiai su Ūkio banko investicinegrupe, savivaldybė pernai sumokė-jo 3,2 mln. Lt. Paskoloms, susiju-sioms su arenos statybomis bei josinfrastruktūros įrengimu, savival-dybė pernai skyrė 13 mln. Lt, palū-kanoms - dar 2 mln. Lt. Tiesioginėparama “Žalgirio” klubui pernaisiekė 2,9 mln. Lt.
Biudžetas dar nepatvirtintas2013 metų koncesijos mokestis, pa-
skolos ir palūkanos, susijusios su “Žal-girio” arena, iš viso sieks per 18 mln.Lt. Kiek lėšų bus skirta sporto rėmimoprogramai, per kurią remiamas Kau-no “Žalgiris”, paaiškės vasario mėne-sio pabaigoje, kai Kauno miesto tary-ba tvirtins miesto biudžetą.
“Žalgirio” arenos statybos ir inf-rastruktūros įrengimas iš viso kaina-vo 243 mln. Lt. Didžiąją dalį lėšų are-nai statyti ir infrastruktūrai įrengtiskyrė Kauno miesto savivaldybė, ku-rią užgulė 123 mln. Lt įsipareigoji-mai. Lietuvos Vyriausybės indėlis sie-kė 70 mln. Lt, ES parama - 50 mln. Lt.
Milijonai tarsi tūkstančiaiVakar LŽ pasiteiravo posėdyje
dalyvavusio lengvosios atletikosspecialisto, Lietuvos sporto univer-siteto prorektoriaus sporto reika-lams Alekso Stanislovaičio, koks jopožiūris į nesibaigiančią “Žalgirio”klubo problemą.
“Žinau, ką reiškia “Žalgiris” Lietu-vai, tačiau žinau ir kitą dalyką - beprivataus klubo “Žalgiris”, yra daugkitų sporto šakų. Ir pastarosios keliosolimpinės žaidynės parodė, kad netik krepšinis gali parvežti medalių.Nesmagu, kai prašydami kasmetskirti po 10 mln. litų jie kalba tarsiapie 10 tūkstančių. Juk miesto biu-džetas nuolat mažėja. Man keista,kad tik įpusėjus sezonui “Žalgirio”įsiskolinimas siekia jau 25 milijonus.Net jei gautų 10 mln. iš savivaldybės,vis tiek klubas liktų skolingas 15 mln.litų. Vadinasi, tai yra klubo vadovy-bės, jos vadybos problema. Jei aššiandien kišenėje turiu 5 litus, juk ne-pirksiu už 1000. Vadinasi, ir klubuinegalima pirkti tokių brangių žaidė-jų, kuriems dabar nėra iš ko sumo-kėti atlyginimų. Nevalia spekuliuotigarsiomis frazėmis, jog “Žalgiris” yravisa Lietuva ir pulkime visi jo gelbė-ti. Aš irgi jaudinuosi dėl “Žalgirio”,man brangi ši komanda, tačiau ne-galima taip suabsoliutinti problemos.
Vis galvoju, kuo nusikalto šian-dien savivaldybėje buvęs Lietuvosnusipelnęs rankinio treneris, habi-lituotas daktaras Antanas Skarba-lius. Jis irgi treniruoja “Žalgirio” ko-mandą (moterų rankinio ekipą“ACME-Žalgiris”), kuri šiandienyra lyderė. Anksčiau pirmaudavoVilniaus klubai, o štai A.Skarbaliussugebėjo prikelti Kauno moterųrankinį. Jam sezono pabaigoje irgilabai reikėjo 20 tūkstančių. O kai čiapradėta kalbėti apie 10 mln., kaž-kaip nejauku pasidarė. Ne savival-dybės darbas spręsti klubo vadybosklaidas. Buvo labai nesmagu stebė-ti, kaip “Žalgirio” savininkas truk-dė kalbėti A.Skarbaliui. O štai vosV.Romanovui išėjus iš salės, prasi-dėjo dalykiškas dialogas - abi pu-sės kalbėjo apie esmę, nes visiemssvarbus “Žalgirio” likimas. Juk ardabar stovėtų “Žalgirio” arena, jeiši komanda niekam nerūpėtų”, -taip savo pastebėjimus užbaigė Kau-no sporto visuomenės atstovasA.Stanislovaitis.•
“Žalgirio” vadybos klaidos - ne miesto problema
L.MESSI IŠTIKIMAS“BARCELONAI”Geriausias pasaulio futbolininkasargentinietis Lionelis Messi šeštąkartą pratęsė kontraktą su Ispani-jos čempionato lydere “Barcelo-na”. Naujoji sutartis pasirašyta iki2018 metų birželio 30 dienos. Iš-pirkos suma nepakito - bet kurisklubas gali išpirkti argentiniečiokontraktą už 250 milijonų eurų.Argentinos rinktinės kapitonasL.Messi tapo klubo “Barcelona”jaunimo akademijos auklėtiniubūdamas 13 metų, o šešiolikos jaudebiutavo pagrindinėje koman-doje. Pasibaigus dabartiniamkontraktui L.Messi bus 31-eri.Neoficialiais duomenimis, argen-tinietis per metus uždirbs 11 mili-jonų eurų atskaičius visus mokes-čius. 2012 metais L.Messipagerino visų laikų daugiausiaįmuštų per kalendorinius metusįvarčių rekordą - 91 įvartis, ir re-kordinį - ketvirtą - kartą iš eilės
buvo pripažintas geriausiu plane-tos futbolininku. “Barcelonos”gretose argentinietis per 236
rungtynes įmušė jau 203 įvarčius,o Argentinos rinktinėje per 76 su-sitikimus pasižymėjo 31 kartą.
VARŽOSI BIATLONININKAI
Mišrios estafetės (2 po 6 km ir 2po 7,5 km) lenktynėmis ketvirta-dienį Čekijoje prasidėjo pasauliobiatlono čempionatas. Lietuvoskomanda - Natalija Kočergina,Diana Rasimovičiūtė, KarolisDombrovskis ir Tomas Kaukėnas -buvo aplenkta ratu ir užėmė 25vietą. Mūsiškiai pranoko tik var-žovus iš Didžiosios Britanijos irPietų Korėjos. N.Kočergina pir-mąjį etapą baigė paskutinė 27-a,D.Rasimovičiūtė po antrojo etapopakilo į 25 poziciją, K.Dombrovs-kis nukrito į 26, o T.Kaukėnas su-grąžino 25 vietą. Aukso medaliustrečią kartą iš eilės iškovojo vosketuris papildomus šovinius pa-naudoję Norvegijos biatloninin-kai. Tora Berger, Synnoeve Solem-dal, Tarjei Boe ir Emilis HegleSvendsenas distancijoje sugaišo 1valandą 12 minučių 4,9 sekundėsir 20 sekundžių aplenkė po šešeriųmetų sidabrą iškovojusį Prancūzi-
jos kvartetą. Bronzos medaliuspirmą kartą mišrių estafečių istori-joje iškovojo pirmenybių šeimi-ninkai Čekijos biatlonininkai.
“EKRANAS” STIPRINASI
Naujajam Lietuvos futbolo A lygossezonui besirengiančio Panevėžio“Ekrano” gretas oficialiai papildėšalies futbolo mėgėjams neblogaipažįstamas legionierius iš LatvijosIgoris Kozlovas. Iki tol tris sezonusjis rungtyniavo “Šiauliuose” ir bu-vo vienas iš komandos lyderių. 25-erių vidurio saugas su “Ekrano”klubu pasirašė dvejų metų kont-raktą. Per 75 Šiauliuose žaistas ofi-cialias rungtynes I.Kozlovas įmušė17 įvarčių ir atliko 18 rezultatyviųperdavimų, o pernykščiame sezonebuvo paskelbtas ir birželio mėnesiogeriausiu “General Financing A ly-ga” žaidėju.
LŽ
Geriausias pasaulio futbolininkas L.Messi ir “Barcelona” - neišskiriami.AFP/Scanpix nuotrauka
Trumpai
A.Stanislovaitis: “Nesmagu, kai prašydami kasmet skirti po 10 mln. litų “Žalgirio” vadovai
kalba tarsi apie 10 tūkstančių.”
Įspūdingai šį sezoną rungtyniaujantys “Žalgirio” krepšininkai dėl klubo vadovybės klaidų tapo jos įkaitais.Erlendo Bartulio nuotrauka
BUTAIKEIČIA
1 kambario butą Vilniuje, Pilaitėje į 2 kambarių butą (be tarpininkų). Vilnius,tel.: (8 5) 231 8434, 8 628 25 139.
NUOMOJA2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5 metams (kaina - 100 Lt/mėn.).Tel. 8 685 10 945.
SODYBOS, SKLYPAIPARDUODA
14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskiog., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių na-mų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.
12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.
36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.
PERKAŽemės, miško sklypus su teise persikelti arbendra nuosavybe. Tel. 8 605 99 166.
Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.
Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.
TRANSPORTO PRIEMONĖSPERKA
Superkame įvairius automobilius. Tvarkingus, su defektais. Sutvarkomedokumentus. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 71 261. Užs. V-2104
AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.
BUITINĖ TECHNIKAPARDUODA
Mobilųjį telefoną „Black Berry 9800 Torch“(pirktas „Bitės“ salone, yra USB, ausinės, 4 Gb atminties kortelė, įkrovėjas, 1 metųgarantija, kaina - 620 Lt, naujas kainavo1200 Lt). Vilnius, tel. +370 682 46 203.
PASLAUGOSReikia: PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTInekilnojamąjį turtą? Jokių išankstiniųmokesčių - skambinkite! NT brokerisEvaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377,www.turimus.lt. Užs. LM-9003
Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapro-nas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuopaukščių bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.
Parduodu naujus „Kosmodisk Clasik“ rinkinius (kaina - 120 Lt), naujus masa-žuoklius nuo celiulito „Celules“ (kaina - 100 Lt). Tel. 8 670 99 923.
Kainos didinimo intervalas - 250,00 Lt (1 proc. vertės).
Aukcionas vyks 2013 m. vasario 26 d. (antradienis) 12.00 val. Lenkijos institute Vilniuje, adresu: Didžioji 23, LT-01128
Aukciono dalyvis privalo sumokėti 1250,00 Lt (5 proc. vertės) dydžio pradinį įnašą.
Aukciono dalyvio įmoka turi būti sumokėta pavedimu iš aukciono dalyvio sąskaitos į Lenki-jos instituto sąskaitą Nordea banke LT272140030000147765 arba grynais Lenkijos ambasa-dos Vilniuje kasoje, adresu: Smėlio g. 20A, Vilnius, su prierašu „aukciono dalyvio įmoka FORD“.
Parduodamą automobilį galima apžiūrėti Lenkijos ambasados Vilniuje aikštelėje, adresu:Šv. Jono g. 3 (apžiūros laiką būtina suderinti iš anksto). Su parduodamo automobilio do-kumentacija bei viešo aukciono parduoti automobilį „FORD Transit TREND“ taisyklėmisgalima susipažinti Lenkijos institute Vilniuje, iš anksto suderinus laiką telefonu su įgalio-tu asmeniu:
Tomasz Zahn, tel. 00 370 5 270 9001
arba
Krzysztof Frączek, tel. 00 370 5 270 9001.
Aukcione dalyvaujantis fizinis asmuo privalo turėti: pasą bei pradinio įnašo įmoką pat-virtinantį dokumentą.
Juridinį asmenį atstovaujantis asmuo papildomai privalo turėti atitinkamus įgaliojimusbei galiojantį išrašą iš Registrų centro. Pateikiant išrašo kopiją, ji turi būti pažymėta „atitin-ka originalui“.
Galutinis terminas atsiskaityti už įsigytą automobilį sumokant kainą, iš kurios bus iš-minusuota jau sumokėto pradinio įnašo suma, numatomas vėliausiai sutarties pasira-šymo dieną.
Pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2012 m. kovo 1 d.
Lenkijos instituto Vilniuje direktorė pasilieka teisę keisti aukciono pradžios datą beipaskelbti jį negaliojančiu nenurodant priežasties. Užs. LM-2214
Informacinis pranešimas apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą
1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas - AB „Kalcitas“, J.Dalinkevičiaus g. 32, LT-85196 Nau-joji Akmenė, Akmenės r.; tel. +370 425 56 826, faks. +370 425 56 170, el. p.: [email protected].
2. PAV dokumentų rengėjas - B.Pinkevičiaus IĮ, Konstitucijos pr. 23-239, LT-08105 Vilnius; tel.\faks. (8 5) 273 5810, el. p.: [email protected].
3. Planuojama ūkinė veikla - Vegerių klinties telkinio dalies (159,6 ha) naudojimas.
4. Planuojamos ūkinės veiklos vieta - Šiaulių apskritis, Akmenės rajonas, Naujosios Akmenės kai-miškoji seniūnija, Vegerių kaimas.
5. PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentus - Šiaulių visuomenėssveikatos centras, Šiaulių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamen-to prie Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis padalinys, Akmenės rajono savivaldybės administra-cija, Lietuvos geologijos tarnyba. Ataskaitą tvirtins ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leis-tinumo pasirinktoje vietoje priims atsakinga institucija - Aplinkos apsaugos agentūra.
6. Susipažinti su PAV ataskaita galima AB „Kalcitas“, J.Dalinkevičiaus g. 32, LT-85196 Naujoji Akmenė, Akmenės r.; tel. +370 425 56 826, faks. +370 425 56 170, B.Pinkevičiaus IĮ, Konstituci-jos pr. 23-239, LT-08105 Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5810, el. p.: [email protected], ir Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje, Naujoji Akmenė, L.Petravičiaus a. 2 (Akmenės rajono savival-dybėje) nuo š. m. vasario 11 d. iki 25 d. darbo dienomis 10.00-16.00 val.
7. Viešas susirinkimas ir visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita įvyks 2013 m. kovo 2 d.12.00 val. Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje, Naujoji Akmenė, L.Petravičiaus a. 2 (Akme-nės rajono savivaldybėje).
8. Iki viešo susirinkimo dienos pasiūlymus raštu, elektroniniu paštu ir telefonu galima pateikti B.Pinkevičiaus IĮ, Konstitucijos pr. 23-239, LT-08105 Vilnius, tel./faks. (8 5) 273 5810, el. p.: [email protected]. (10.00-16.00 val.).
9. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir at-sakingai institucijai. Užs. LM-2215
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemėsūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones,prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekianttinkamai pasiruošti projekto įgyvendinimui
UAB „Techstatus“ skelbia pirkimo konkursą.Pirkimo objektai: universalus mini ekskavatorius, ratinis ekskavatorius,
universalus mini krautuvas, ekskavatorius-pakrovėjas, savivartis sunkvežimis (2 vnt.),savivartis sunkvežimis. Kiekvienam pirkimo objektui pateikti atskirą pasiūlymą.
Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. vasario 26 d. 10.00 val.Vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta: Advokatų kontora „Adversus“, M.Valančiaus g. 6, Vilnius.Komercinius pasiūlymus ir atsiliepimus raštu prašome pateikti iki 2013 m. vasario 26 d. 10.00 val.adresu: Advokatų kontora „Adversus“, M.Valančiaus g. 6, Vilnius.
UAB „Techstatus“Adresas: Dvylikių k., Pakuonio sen., 59315 Prienų r. sav.El. paštas: [email protected], tel. pasiteirauti: 8 650 53 206. Užs. LM-2216
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis „Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkiofondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, pre-kių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis“,
UAB „Miškolita“ skelbia konkursą naujai miško technikai įsigyti: • ratiniams traktoriams 141 AG - 2 vnt. ir 106 AG - 2 vnt., atitinkantiems TIER III variklio emisijos lygį;• puspriekabėms smulkintai medienai vežti 16 t - 2 vnt.;• priekaboms, skirtoms šakoms ir apvaliai medienai vežti 10 t - 2 vnt.;• pakabinamam 110 AG medžio šakų smulkintuvui;• pakabinamiems pakrovėjams su strėlės ilgiu ne mažesniu nei 6,6 m - 3 vnt.;• frontaliniam krautuvui ne mažesnės nei 3,5 t kėlimo galios ir ne mažesnio nei 4,5 m kėlimo aukščio.
Atsiliepimus raštu pateikti per 14 kalendorinių dienų nuo skelbimo pasirodymo laikraštyjedienos adresu: K.Donelaičio g. 33-117A, Kaunas, tel. +370 636 40 342, el. p.: [email protected].
Vokai su siūlymais bus atplėšti vasario 26 d. 12.00 val. Užs. LM-2217
UAB „Atenergy“ (įm. k. 302638983, Ozo g. 14, Vilnius, tel. +370 656 28 807, el. p.: [email protected])vadovaujantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondokaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, pa-slaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsa-kymu 2007 m. balandžio 5 d. Nr. 3D-150, aktualia redakcija, skelbia konkursą.
Bendras pirkimo objekto apibūdinimas: šiaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrengimų komplektai (2 vnt.).
Vokų su pasiūlymais atplėšimo data: 2013 m. vasario 25 d. 11.00 val.Asmuo, atsakingas už informacijos pateikimą tiekėjams - Aleksas Jakštas, tel. +370 656 28 807. Užs. R-74
Nemokamas Jūsų archyvo įvertinimas!•• Dokumentų saugojimas
•• Dokumentų archyvavimas ir tvarkymas pagal LR įstatymus•• Dokumentų naikinimas
VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA9 d. 19 val. Koncertuoja Lietuvos nacionalinis simfo-ninis orkestras. Solistas Kenneth Renshaw (smuikas,JAV). Dirigentas Jorge Uliarte (Austrija, Argentina)10 d. 12 val. Koncertas “Kaip šarka ir pelėdžiukasdūdū klausė”. Dalyvauja aktorius Linas Zubė, Klai-pėdos brass kvintetas: Vilmantas Bružas (trimitas),Alius Maknavičius (trimitas), Steponas Sugintas(trombonas), Algirdas Ulteravičius (valtorna), Jur-gis Dargis (tūba)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUS10 d. 16 val. IV J.S.Bacho muzikos festivalis. Prancū-ziškos siuitos ir kantatos. Dalyvauja ansamblis “Mu-sica Humana”, Simona Liamo (sopranas), Ula Čapli-kaitė (fleita). Dirigentas Algirdas VizgirdaVILNIAUS ROTUŠĖ9 d. Vienos pokylisŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIA10 d. 13 val. Vargonuoja Jurgita KazakevičiūtėŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA10 d. 14 val. Spektaklis “Pupi Pipa Pupi”. Vaidina ak-torių ansamblis “Degam”VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI9 d. 12 val. Koncertas visai šeimai “Cirkas atvažia-vo”. Dalyvauja Lietuvos cirko žonglieriai, akrobatai,klounai, fokusininkai ir burtininkai, Lietuvos valsty-binis simfoninis orkestrasLIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA11 d. 18 val. Didžiojoje salėje. Prof. Veronikos Vitai-tės fortepijono klasės vakaras. Dalyvauja AmelijaBurytė, Monika Daržinkevičiūtė, Diana Kislovskaja,Ignas Maknickas, Einora Matulaitytė, Indrė Nauji-kaitė, Gabija Rimkutė, Paulius Rudokas, Liubov Ser-gijenko, Sabina Slavinskaitė, Justas Šervenikas, Ina-Marija Ubaitė, Augustas Būrė (mušamieji)
KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA10 d. 17 val. Improvizacijos meilės tema. Dalyvauja Ju-dita Leitaitė (mecosopranas), Marija Safarjans (smui-kas, Rusija), Sergey Maltsev (fortepijonas, Rusija)RESTORANAS-KLUBAS “COMBO”9 d. 21 val. Grupės “Rondo” koncertas
KLAIPĖDARENGINIŲ SALĖ “VAKARIS”9 d. 19 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas” per Lietuvą
ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS9 ir 10 d. 12-14 ir 17-19 val. Baltijos šalių vaikų irjaunimo populiariosios muzikos konkursas “Dai-nuok, žiemužėle 2013”10 d. 17 val. Vakaronė. Groja Rimantas Cininas
PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI9 d. 18 val. Donato Montvydo koncertas “Leisk my-lėti stipriau”
PALANGAKLUBAS “VANDENIS”9 d. 20 val. Koncertuoja Algirdas Šuminskas ir ro-kenrolo grupė “Keksi” (Ryga)
DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA9 d. 21 val. Gyvos muzikos projektas “80s LIVE” suBaiba. Dalyvauja Baiba Skurstene (vokalas), VytisSmolskas (klavišiniai), Dariush Loznikoff (bosinė gi-tara), Vytas Rasimavičius (gitara), Rokas Beliukevi-čius (mušamieji)
2013 02 09Lietuvos žinios30 Renginiai
VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS9 d. 18.30 val. “Žydė”10 d. 12 val. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menųmokyklos Baleto skyrius. “Pelenė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS9 d. 16 val. Studijoje. “Murkšlinas ir Turkšlinas”JAUNIMO TEATRAS9 d. 18 val. “Širdis Vilniuje”10 d. 18 val. “Pagalvinis”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS9 d. 18.30 val. “Antigonė”10 d. 12 val. “Brangusis atrakcionų parko dėde!”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė9 d. 12 val. “Baisiai graži pasaka”10 d. 12 val. “Bitė Maja”10 d. 18.30 val. “Jūratė ir KasTautas”Mažoji salė9 d. 14 val. “Aukso obelėlė, vyno šulinėlis”10 d. 14 val. “Raudonkepurė”KEISTUOLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Grybų karas ir taika”9 d. 19 val. “Pinokio kronikos”10 d. 12 val. “Juozapas ir jo svajonių apsiaustas”MENŲ SPAUSTUVĖ9 d. 12 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario grupė”. “Superagentas 000”9 d. 12 val. Kišeninėje salėje. “Gaidelis pinigautojas”9 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Cezario gru-pė”. “Arabiška naktis”10 d. 12 val. Kišeninėje salėje. Stalo teatras. “Eglė žalčių karalienė”RAGANIUKĖS TEATRAS9 d. 12 val. “Mažojo dinozauriuko istorija”10 d. 12 val. “Batuotas katinas”
KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS9 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Žemės ar moters”10 d. 12 val. Didžiojoje scenoje. “Astrida”10 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Skėriai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS10 d. 18 val. “Liučija di Lamermur”KAUNO KAMERINIS TEATRAS9 d. 18 val. “Gargantiua ir Pantagriuelis”10 d. 18 val. “Pirmasis kartas”KAUNO LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Žalias žalias obuoliukas”10 d. 12 val. “Šeimynėlė iš Didžiosios girios”
KLAIPĖDAKLAIPĖDOS MUZIKINIS TEATRAS10 d. 17 val. “Adata”KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI9 d. 12 val. Jaunimo teatras “Be durų”. “Karalaitė nori žaisti”9 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Moteris be kūno”10 d. 17 val. Teatro trupė “Gliukai”. “A gu gu”KLAIPĖDOS LĖLIŲ TEATRAS9 d. 12 val. “Baubas”10 d. 12 val. “Raudonkepuraitė”
ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS9 d. 18 val. “Iguanos naktis”10 d. 12 val. “Bela, Bosas ir Bulis”10 d. 18 val. “Viešbučio šeimininkė”
PANEVĖŽYSJUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRAS9 d. 17 val. “Jazminas”10 d. 12 val. Mažojoje salėje. “Anė iš Žaliastogių”10 d. 17 val. “Kreicerio sonata”PANEVĖŽIO MUZIKINIS TEATRAS9 d. 18 val. “Dorovingoji Zuzana”
KoncertaiVILNIUS“LITEXPO” PARODŲ RŪMAIVasario 8-9 d. profesinių ir aukštųjų mokyklų tarp-tautinė paroda “Mokymasis. Studijos. Karjera”VILNIAUS ROTUŠĖViktoro Binkio ir Gedimino Pranckūno fotografijųparoda “Liumenai”O.Judakovos grafikos paroda. Veiks iki vasario 28 d.Arūno Kulikausko fotografijų paroda “Fotonų gau-dymas”PAMĖNKALNIO GALERIJATapybos paroda “ad ORIGINEM”. Veiks iki vasario 28 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKAFotografo Petro Katauskio paroda “Nuo fotografi-jos iki skulptūros”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“AKADEMIJA”Raimundo Sližio tapybos paroda.Pauliaus Juškos paroda “Kūnai ir žemės”PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJEParoda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”RAŠYTOJŲ KLUBASV.Braziūno fotoportretų paroda “pa(si)matymai”ŠV. JONO GATVĖS GALERIJAEriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medaliųparoda “Mažoji plastika” kūrybai atmintiAlgio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų parodaPROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAudriaus Zavadskio fotografijų parodaGALERIJA “ARKA”Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūry-bos paroda “Žingsnis po žingsnio”Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielosspalvų virpesiai”Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA “ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”GALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūrybaGALERIJA “VARTAI”Algirdo Jaruševičiaus instaliacijos parodaNerijaus Ermino parodaLino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fo-tografijos”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASParoda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”Lietuvos istorijos ir etnografijos ekspozicija
TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro VasiljevokolekcijosVILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”
KAUNASKERAMIKOS MUZIEJUSKeramikių Janinos Šmidtaitės (1922-2012) ir Liuci-jos Šulgaitės (1933-2013) muziejui dovanotų kūri-nių parodaKAUNO “FLUXUS MINISTERIJA”Parodų ciklas “Fabriko serija Nr. 1934”, kurio metulankytojus su savo kūryba supažindins aštuoni jau-ni ir patyrė šiuolaikinio meno kūrėjaiA.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUSAušros Barzdukaitės-Vaitkūnienės paroda “4Istorijos”GALERIJA “AUKSO PJŪVIS”Živilės Navikaitės stiklo papuošalų paroda “Angelųmedžioklė”KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJARomualdo Požerskio fotografijų paroda “MažasisAlfonsas”MENO GALERIJA “KAUNO LANGAS”Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.Veiks iki kovo 12 d.KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.Veiks iki balandžio 2 d.PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio ta-pybos paroda “Peizažas”M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės eks-pozicija
KAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”
KLAIPĖDAIEVOS SIMONAITYTĖS BIBLIOTEKAFoto-eilių paroda “Be-tonas”Paroda “Mažosios Lietuvos evangelikų liuteronųbažnyčių genocidas sovietiniu laikotarpiu”Paroda “Gustavas Klimtas (1862-1918). Modernopradininkas”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRO MENO KIEMASAgotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdie-nybės metamorfozės”“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRASLietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikosparoda “Mainai”
ŠIAULIAILAIPTŲ GALERIJAPalemono Janonio kūrybos darbų parodaDovilės Martinaitytės fotografijos darbų paroda“Paklotos mintys”GALERIJA “SKIZZE”Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklosmokytojos Vidos Žukienės tapybos darbų paroda“Kelionės”ŠIAULIŲ UNIVERSITETO DAILĖS GALERIJASimonos Bagdonaitės grafikos paroda “Gyvenimokarnavalas”Giedriaus Šiukščiaus fotografijos paroda “Reporta-žai iš Europos gatvių”ŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių universiteto menų fakulteto dailės katedrosaudiovizualinio meno IV kurso studentų, Juliaus Ja-nonio, Romuvos, Simono Daukanto, Stasio Šal-kauskio, Tauragės “Versmės” gimnazijų, KlaipėdosMartyno Mažvydo pagrindinės mokyklos medijųmeno paroda “Tėvynė”Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigia-mųjų darbų paroda
Parodos
Vilniaus Rotušėje - Vienos pokylis.
Galerijoje “Arka” - Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinė kūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”.
Menų spaustuvėje - teatras “Cezario grupė”. “Arabiška naktis”.
Delčia Jaunatis Priešpilnis PilnatisII 03 II 10 II 17 II 24
2013 02 09Lietuvos žinios32 Margumynai
DAIVA BARONIENĖ
Šimtą velnių per gyvenimą išdrožęs Panevėžio rajono gyventojas netiki, kad jie egzistuoja. Jei tikėtų - nedrožtų.
Velnių drožėjas Stanislovas Ši-monėlis netiki anapusiniu pasau-liu. Nepaisant to, biblinė tiesa, skel-bianti, kad žmogui nevalia gamintiDievo atvaizdą, o juo labiau tą at-vaizdą garbinti, jam jau seniai “įsi-kirtusi” į galvą. Dėl to jis neprisi-verčia išdrožti ne tik paties Dievo,bet ir jokio šventojo atvaizdo. O šitnelabuosius drožia vieną po kito.
“Kai išgirdau posakį “Po šimtsvelnių”, ir nutariau išdrožti tą šim-tą nelabųjų”, - sako vyriškis. Iš pra-džių visi kipšai glaudėsi jo namuose,bet metams bėgant užklystantys sve-čiai panoro po raguotąjį parsinešti įsavus namus. S.Šimonėlis nedraudėir taip jo kolekcija išsisklaidė.
Kipšas, kaip ir čigonas, yra vie-nas Užgavėnių šventės personažų,tad S.Šimonėlio velniai būdavopristatomi daugelyje Lietuvos pa-rodų salių Užgavėnių ekspozicijo-se. Velnių jis yra padovanojęs ir nevienam muziejui, todėl tikisi, kadkūriniai pergyvens jį patį. Drožėjasyra prikūręs ir kitokių pragaro beižemės būtybių, tačiau velnius jamdrožti maloniausia. “Gal todėl, kadgeriausiai išeina, o gal todėl, kad ga-liu jų veidams suteikti žmogausbruožų”, - pajuokauja S.Šimonėlis.
Netikėdamas, jog nelabieji egzis-tuoja, drožėjas mano, kad velniopersonažas žmonių vaizduotėje atsi-rado stengiantis apibūdinti netiku-sius, blogo trokštančius ir to patieslinkinčius žmones. Blogio linkėji-mas pasireiškia klasta, vyliumi, go-dumu, žiaurumu ir kitais bruožais,kuriuos drožėjas ir perteikia velniųkaukėse.
Visi S.Šimonėlio velniai - skirtin-gi. “Nežinau, nuo ko tai priklauso.Kai sėduosi drožti, niekada nežinau,koks išeis. Dažnai pats nustembupamatęs, kokiais bruožais spindu-liuoja jo fizionomija”, - sako vyrasir neslepia, kad dalis jo kūrinius ma-čiusių žmonių sako, jog velniai turiir paties drožėjo bruožų. S.Šimonė-lis dėl tokio palyginimo nepyksta,nes pats mato, kad išraiškingas joveidas su kumpa nosimi, atsikišusiusmakru ir senatvėje dar vis vešliaisplaukais išties kiek primena perso-nažą, kurio šiaip jau nenorėtų gyve-nime sutikti.
Žinoma, pagrindinis velnio atri-butas - ragai, tačiau drožėjas yra su-kūręs ir nelabųjų be ragų, tuometžmonės sako, kad tai čigonas, kinas,japonas ar indėnas. O vadinamamindėnui ar kinui pridėjus ragus, nie-kam nekyla abejonių, jog tai tikrasšėtonas. Paklaustas, ar pačiam tekoišgyventi velniavą, S.Šimonėlis atsa-ko, kad jį supa geri žmonės, neban-dantys kenkti. Didžiausią velniavąir nelabųjų sankaupą jis įžvelgiaaukščiausiojoje vien savimi besirūpi-nančioje valdžioje.•
Austrijos-Vengrijos imperijosjau seniausiai nebėra, bet Vienos aukštuomenė vis darrenkasi į kasmetinį muzikos, šokių ir puošnių apdarų operos pokylį.
Išsipustę šio pokylio svečiai - įžy-mybės, politikai, verslo magnatai,aristokratai ir jaudulio apimti debiu-tantai. Valso ir tradicinio Vienos po-kylio populiarumą liudijo tai, kad5150 bilietų po 250 eurų (873 litai)eilinį kartą buvo išgraibstyti. Bilietas,su kuriuo patenkama į pokylių salepaverstą Vienos operą, kurioje valsoritmu sukosi 144 debiutantų poros,yra tik viena išlaidų dalis. Išlaidas ge-rokai padidina aprangos kodas: fra-kai džentelmenams ir ilgos vakari-nės suknelės damoms, pageidautina -brangios ir krintančios į akį.
“Nemažai svečių į pokylį ateinanetinkama apranga. Viena austrėvilkėjo sarį ir buvo įsispyrusi į pa-plūdimio šlepetes, - skundėsi madosekspertė Irmie Schuech-Schambu-rek. Tačiau kai kurios pokylio vieš-nios dėvėjo išties prabangias sukne-les. Viena jų - nekilnojamojo turtomagnato Georgo Stumpfo partnerėPatricia Schalko. Jos 150 tūkst. eurų(524 tūkst. litų) vertės libaniečių di-zainerio Elie Saabo sukurta suknelėtapo vakaro “perlu”. “Esu asmeninėElie draugė. Specialiai nuskridau įParyžių. Jai pasiūti prireikė 100 siu-vėjų. Ši suknelė - tikra svajonė”, -džiaugėsi P.Schalko.
Nuostabią suknelę Vienos poky-liui sukūrė ir ekstravagantiškasis vo-kiečių dizaineris Haraldas Gloeoeck-leris. Viena pokylio viešnia buvoapsirengusi kaip legendinė Sisi - im-peratoriaus Pranciškaus Juozapo tra-
giško likimo nuotaka. “Ji atvyko im-peratoriška karieta, traukiama šešiųnuostabiausių žirgų, su šešiais lioka-jaus rokoko kostiumais”, - gyrėsiH.Gloeoeckleris.
Vienos pokylio svečiai galėjo pa-sirinkti papildomus patogumus.Operos apačioje norėję linksmintispokylio dalyviai galėjo už papildo-mus 9-18,5 tūkst. eurų (31-64,6tūkst. litų) užsakyti ložę.
Tokie pinigai - ne problema nuo-latiniam Vienos pokylio lankytojuiRichardui Lugneriui. 80 metų vers-lininko pavardė kasmet sumirgalaikraščių antraštėse, nes jis kaskartpasirodo su vis kita žvaigžde už pa-rankės. Tarp buvusių verslininkopartnerių Vienos pokyliuose yraPamela Anderson, Paris Hilton irbuvusio Italijos premjero SilvioBerlusconi nepilnametė simpatija
marokietė Karima El Mahroug. Šie-met ši garbė atiteko italų kino deiveiGinai Lollobrigidai ir “Oskaro” lau-reatei Mirai Sorvino, kuri prieš po-kylį prisipažino, kad jaudinasi dėlvalso.
Vakaro muzika buvo tikrai sko-ninga - pokylį pradėjo prestižinisVienos filharmonijos orkestras. Sve-čiams buvo parodyta baleto ir ope-ros programa, kurios metu molda-vų sopranė Valentina Nafornitadainavo “Quando M’en Vo” iš Gia-como Puccini “Bohemos”, o čekųbosas-baritonas Adamas Plachetka -“Fin Ch’han Dal Vino” iš Wolfgan-go Amadeuso Mozarto operos“Don Žuanas”. Tačiau visų tų įspū-džių vienai diadema pasipuošusiaidebiutantei buvo per daug - ji nual-po ir plojosi veidu į žemę. Vis dėltovėliau ji atsigavo ir galėjo šokti.•
Nėra ko stebėtis, kad Galapagųvėžliai nyksta - jie abejingi netgarsiojo prancūzų pianisto Richardo Claydermano, kurisLondono zoologijos sode skambino jiems melodijas iš savo naujausio albumo “Romantique”, muzikai.
Taigi viltys, kad muzika pažadinsflegmatiškiems vėžliams norą po-ruotis, žlugo. Roplių nuotaikos ne-pakėlė net įkvepianti melodija“Chariots of Fire”. Kur kas labiaujuos sudomino zoologijos sodo pri-žiūrėtojas, tiksliau - jo atneštos mor-kos. Pamatę daržoves, Galapagųvėžliai prisliūkino prie prižiūrėtojoir pradėjo jas lėtai kramtyti. Augali-nis maistas ir moliuskai - didžiau-
sias skanėstas Galapagų vėžliams.Pianistas R.Claydermanas po
“koncerto” sakė, kad zoologijos so-de buvo linksma. “Pirmą kartą zoo-logijos sode koncertuoju vėžliams.Tai savotiška nauja ir linksma pa-tirtis. Tikiuosi, kad ateityje koncer-tuosiu gyvūnams, ir jie nebus abe-jingi mano muzikai”, - pasakojoR.Claydermanas.
Didžiausi pasaulyje Galapagųvėžliai užauga iki beveik dviejųmetrų ilgio ir gali sverti daugiaukaip 400 kilogramų. Tai vieni ilgiau-siai gyvenančių gyvūnų pasaulyje.Galapagų vėžlių gyvenimo trukmė -daugiau kaip 150 metų. Tačiau šiegero būdo gyvūnai yra lengvas plėš-rūnų grobis, todėl jie nyksta.•AP, BNS, LŽ
Milijonierius R.Lugneris Vienos pokylyje pasirodė su “Oskaro” laureateM.Sorvino (kairėje) ir italų kino deive G.Lollobrigida (dešinėje).Reuters/Scanpix nuotrauka
Vienos pokylis spindėjo elegancija Muzika vėžlių nedomina