2012 m. spalio 19 d. 2012 m. gruodžio 14 d. Sukanka 100 metų, kai Juodžiū nų kaime Žemaitkiemio apylinkėje gimė Stanislovas Morkūnas (1912 m., slap. Tarzanas), Lietuvos pasi priešinimo sovietiniam okupacijos režimui veikėjas. Dalyvavo Di džiosios Kovos apygardos B rink tinės branduolio kovose, ėjo įvai rias vadovaujančias pareigas. Mirė 1994 m. liepos 18 d. *** Sukanka 155 metai, kai Ukmer gėje gimė Chaimas Frenkelis (1857 m.), pramonininkas, visuomenės veikėjas. Su broliu Abraomu Uk mergėje atidarė dirbtuvę, kurioje išdirbdavo odas. XIX a. pabaigoje Šiauliuose įkūrė vieną didžiausių ir moderniausių tuometinėje carinėje Rusijoje odos perdirbimo ir avalynės fabrikų. Mirė 1920 m. Vokietijoje. *** Sukanka 170 metų, kai Pabais ke, Ukmergės rajone, gimė Bene diktas Olšauskis (1842 m.), 1863 m. sukilimo dalyvis. Kovojo suki lėlių gretose su caro kariuomene. Mirties data nežinoma. www.ukmergesvb.lt Gruodžio mėnesį minimi jubiliejai Senovėje buvo tikima, kad nepa krikštytas vaikas yra labai nesaugus. Tad, gimus vaikeliui, tėvai stengda vosi kuo greičiau jį pakrikštyti. Jei kūdikis gimdavo sveikas, ke lias dienas palaukdavo, kol vaikas sustiprės, ir tuomet veždavo krikš tyti. Tuo tarpu prie jo lovelės ir žva kę žibindavo, ir saugodavo jį budė dami, nes manė, kad laumės gali vaikus sukeisti – laumiuką primest. Kraštutiniu atveju, kai matydavo, kad vaikelio gyvybė gęsta, nedelsiant buvo atliekamas vandens krikštas, kurį galėjo atlikti kiekvienas žmo gus, jei tik pats yra krikštytas. Ypatingai svarbus buvo krikš tatėvių parinkimas. Krikštatėviais rinkdavosi garbingus žmones, be to jie turėjo būti pakankamai gra žūs, „mat įvairios krikštatėvių ne galios galėjo vaikui atsikrikštyti“. Kviečiamam į krikštatėvius be itin svarbios priežasties atsisakyti negalima, nes tai yra labai svarbus ir neatidėliotinas dalykas – padėti žmogui įeiti į visuomenę. Krikštatėviais dažnai buvo kvie čiami jauni žmonės, kadangi jie galės ilgiau vaiką pagloboti, ypač jei patys tėvai būdavo vyresnio am žiaus. Nelabai norėdavo imti vien gungių, tikėdavo kad ir vaikas gali šeimos nesukurti. Arba kviesdavo jau vedusius, bet iš skirtingų šeimų. Dažnai būdavo vienas iš motinos, kitas iš tėvo pusės. Poros nekvies davo, sakydami, kad vyras su žmo na, gyvendami kasdienybėje, vistiek apsibars, balsą pakels ar piktesnį žodį pasakys, tad ir krikštijamam vaikui tai gali persiduoti – bus rėks nys. Kūmai iš skirtingų šeimų, retai susitikdami, vienas kitu džiaugiasi, myli – tuomet ir vaiko charakteris bus labai malonus ir palankus. Nukelta į 8 p. Apie krikštynų papročius Metams ritantis į pabaigą nepa miškite, jog Kūčių vakaras – pats tinkamiausias laikas ateičiai nu spėti. Mūsų senelės tuo metu pra simanydavo įvairių burtų. Galite išbandyti ir jūs. Pavalgę Kūčių vakarienę ir vi siems sugulus, pasidarykite tokį mišinį: antpirštis druskos, antpirštis miltų, antpirštis pipirų, antpirštis cuk raus ir vandens. Viską suvalgykite ir atsigulkite prie durų slenksčio. Kas prisisapnuos, su tuo susituoksite. *** Kūčių naktį reikia išeiti į kiemą ir paklausyti, iš kurios pusės šu nys loja. Iš kurios pusės išgirsite pirma, – jūsų būsimas vyras arba žmona bus kilęs iš to krašto. Jei šunys neloja, tais metais dar nesu tiksit savo antrosios pusės. *** Kūčių vakarą paimkite knygą, piniginę ir krepšį. Išdėliokite juos po kambarį. Tada nusisukę meski te batą per save. Jei bato priekis bus nusisukęs į duris – iškeliausi te. Jei į piniginę – praturtėsite. Jei į krepšį – būsite darbingas. Jei į knygą – teks pasimokyti. *** Į dubenėlį įpilkite vandens ir su kite tol, kol pamatysite verpetą. Tuo met įmeskite du angliukus. Jei jie su sidurs – tais metais susituoksite. *** Ruošdami Kūčių stalą po stal tiese padėkite šiaudų, o paval gę traukite po vieną. Kuo ilgesnį šiaudą ištrauksi – tuo ilgesnis bus gyvenimas. Storas, šakotas šiau das reiškia turtą. *** Sveikatą ir turtus užsitikrinsi te Kūčių naktį išsimaudęs šaltoje vonioje, į kurią turėtų būti įmesta aukso ar sidabro monetų. Apskri tai Kūčių dieną rekomenduojama kišenėje turėti smulkių pinigų, kad kitais metais nekamuotų fi nansinės problemos. *** Namuose padėkite apvožtas septynias lėkštutes, o po jomis – žalumyno šakelę (laisvas, ne priklausomas gyvenimas), žiedą (susirasi porą), kreidos (mokslas seksis), duonos (bus sotūs metai), pinigėlį (pelno turėsi), anglies ga balėlį (bus rūpesčių), žemės žiups nelį (gresia ligos). Pamaišę trauki te ir sužinosite, kas kam lemta. Šiltos su meile numegztos koji nės – geriausia dovana Kalėdoms. Norint sudominti aplinkinius šiuo amatu neseniai Sližių bibliotekoje buvo surengtas netradicinis ren ginys – kojinių mezgimo čempio natas. Mezgėjos turėjo pateikti paro dai po tris poras kojinių, o popietės metu megzti vienspalves kojines. Paskelbus varžytuvių pradžią, virbalai sukrutėjo aštuonių mez gėjų rankose. Kadangi akys bu vo nukreiptos į mezginius, Sližių kultūros namų vaikų folkloro ko lektyvo, vadovaujamo Stasės No vikienės, pasirodymo dalyvėms teko tik klausytis. Renginio metu būta ir kitokių pramogų – vedėja Albina Vere nienė supažindino su Advento Žaliomis šakelėmis prieš Nau juosius metus dar senovėje būs tus puošdavo graikai ir romėnai. Gerbti medį – senas paprotys. Medis mūsų protėviams: darbo įrankiai, priedanga nuo žvarbaus oro, dažno medžio vaisiai tinkami maistui. Medis degdamas teikia ugnį – tai reiškia šilumą ir maistą. Amžinai žali medžiai žmogui kėlė dar didesnę pagarbą. Pavyzdžiui, germanai garbino eglę, o kai kurie pietiečiai – mirtą. Ilgainiui amži nai žaliuojančius medžius imta laikyti gyvybingumo, vaisingu mo simboliais, apsisaugojimo nuo blogųjų dvasių priemonėmis. Manoma, kad dabartinės kalė dinės eglutės tėvynė – Vokietija. Čia 1611 m. pirmąkart ją papuo šusi grafienė Brieg. Iš Vokietijos eglutės puošimo tradicija paplito Anglijoje, Prancūzijoje ir Šiaurės Italijoje. XVIII a. eglutė jau žino Kalėdų eglutės papuošimai ir atvirukai Senoviniai Kūčių vakaro burtai Kojinių mezgimo čempionatas Sližiuose papročiais, burtais, floristė Diana Verenienė rodė, kaip pasigaminti adventinį vainiką. Vertinimo komisija – Veprių vidurinės mokyklos mokytoja Vida Ramanauskienė, Veprių se niūnė Dalė Urbonienė, projekto ,,Kalendorinės vaišės“ sumany toja Rūta Lukenskienė ir vilnietis menininkas Vitalijus Čepkauskas – nusprendė geriausiomis mezgė jomis paskelbti Janiną Savickie nę, Marytę Žilinskienę ir Reginą Damidavičiūtę. Apdovanojimai skirti Onai Mil dai Stulpinienei, Monikai Krikštapo nienei, Reginai Savickienei, Rimai Takarevičienei, Genefai Gvozdienei, Laimai Krikštaponienei. Kojinių paroda Sližių bibliote koje veiks iki šv. Kalėdų. Už dovanas organizatoriai dė koja medienos apdirbimo įmonės ,,Optimus LT“ vadovui Vaidui Mar ma Europoje ir Rusijoje. Į Lietuvą paprotys atėjo XX amžiaus pradžioje. Pirmiausia jis paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose (bažnyčia aiškina, kad eglutė simbolizuoja Kristų, o jos amžinas žaliavimas – amžinojo gyvenimo viltį). Pradžioje kalėdinė eglutė puoš ta popieriniais ar valgomais daly kais – obuoliais, saldainiais, me duoliais. *** Apie 1880uosius metus Vokieti jos verslininkai rimtai pradėjo orga nizuoti kalėdinių stiklo ornamentų gamybą ir prekybą. Stiklo įmonės greitai persiorganizavo į masinę ka lėdinių eglučių papuošalų gamybą. Atsirado ir sudėtingesnių formų stik lo ornamentai, vaizduojantys vaikus, šventuosius, gyvūnus, įvairius vai sius, širdis, žvaigždes ir angelus. Nukelta į 8 p. cinkevičiui. Rėmėjui skirta pora na minės vilnos kojinių. Apie šį gražų renginį redakcijai papasakojo Laima Krikštaponienė. Saulės Vidžienės nuotr. Šiuos kalėdinius atvirukus ukmergiškiai padovanojo kraštotyros muziejui.
2
Embed
2012 m. spalio 19 d. aidai 12-14.pdf · 2015-07-19 · 2012 m. spalio 19 d. 2012 m. gruodžio 14 d. Sukanka100metų,kaiJuodžiū nųkaimeŽemaitkiemioapylinkėje gimėStanislovasMorkūnas(1912
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Šiuos kalėdinius atvirukus ukmergiškiai padovanojo kraštotyros muziejui.
2012 m. gruodžio 14 d.
Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus sa vy je tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais ly gią, kaip sty ga, o kar tais pai nią, vin giuo tą, dra ma tiš ką... Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų,
se ne lių, drau gų is to ri jas, jei tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų – jū sų vi sa da lau kia „Lai ko ai dai“.
Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34, Ukmergėarbael.paštuukzinios@ukzinios.lt.
Atkelta iš 7 p.Jei vaikas buvo skubiai veža