Top Banner
1 Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti ТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ TBILISI STATE MEDICAL UNIVERSITY saqarTvelos samedicino Jurnali samecniero-praqtikuli, meTodologiuri Jurnali. daarsda 1922 wels Медицинский журнал Грузии Научно-практический, методологический журнал. Основан в 1922 году Medical Journal of Georgia Scientific-practical methodological journal. Was established in 1922 4 oqtomberi-dekemberi 2008
60
Welcome message from author
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
Page 1: 2008-4

1

Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetiТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ

TBILISI STATE MEDICAL UNIVERSITY

saqarTvelos samedicino Jurnalisamecniero-praqtikuli, meTodologiuri Jurnali.

daarsda 1922 wels

Медицинский журнал ГрузииНаучно-практический, методологический журнал. Основан в 1922 году

Medical Journal of GeorgiaScientific-practical methodological journal. Was established in 1922

4oqtomberi-dekemberi

2008

Page 2: 2008-4

2

Sinaarsi

mimoxilviTi statiai. kirvaliZe, T.jorbenaZe, r.xecuriani, a.SukakiZe, n.xviCia, m. arabuli _

kardiomiopaTia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

alergologia, meanobab. maWavariani, c. sakandeliZe, n. rurua _ bronquli asTma da orsuloba . . . . . . . . . . . . 8

dermatologia, alergologian. mgelaZe, r. qarselaZe, l. JorJoliani _ atopiuri dermatitis ganviTarebis

riskis faqtorebi Tbilisis saskolo asakis bavSvTa populaciaSi . . . . . . . . . . . . . . . 12

profpaTologiar. javaxaZe, m.wereTeli, x.CigogiZe, n.ruxaZe, n.xatiaSvili, x.SublaZe _ Sromis

medicinis Tanamedrove problemebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .17

ONCOSURGERYA.R. Aliyev - The results of treatment of the gastric cancer after expanded and expanded-combined opera-

tions . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 22

yel-yur-cxvirisa da nevrologiuri daavadebebig. buaZe, s. xeCinaSvili, m. beriZe, i. xundaZe, m. alfaiZe - smenaClungobis gamomwvevi

paTologiis zegavlena Tavis tkivilze . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 26ФАРМАЦЕВТИЧЕСКАЯ ТЕХНОЛОГИЯС.Д. Мeхралиева - Изучение биофармацевтических свойств геля «глисотрикал» в эксперименте

(in vitro) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 31

neiromorfologiat. mermaniSvili, g. WaWia, e. xiTariSvili, T. jorbenaZe - intrakraniuli meningiomis

recidivis ganviTarebis vadebi . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 35

eqsperimentuli medicinaS. tukvaZe, g. grigoraSvili - kunelis flavonoidebis moqmedeba eqsperimentuli

aTerosklerozisas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .39

werili redaqciassruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqs, uwmindessa da unetaress, ilia meores . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 42m. xoferia, z. kaxabriSvili, m. ruxaZe, r. svaniSvili – sprotuli medicinis

satkivari . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 43

saiubileo TariRiv. gaCeCilaZe – Rirsebuli mecnieri da mamuliSvili (z. Telias dabadebidan 85

wlisTavis gamo) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 44vad. saakaZe – Cemi Taobis sasiqadulo mamuliSvili (d. kvaWaZis dabadebidan 80

wlisTavis gamo) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 45

gaxsenebamerab janeliZe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 48

nekrologizezva RuRuniSvili . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 50daviT gocaZe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52nana Wabukiani . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 54

saZiebeli . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 55

Page 3: 2008-4

3

naxevari saukune (1957 w.) gavida mas Sem-deg, rac ingliselma mecnierma Brigden-mamiokardiumis ucnobi etiologiis, arako-ronaruli warmoSobis daavadebaTa dasax-asiaTeblad Semoitana cneba ,,kardiomio-paTia”. miuxedavad imisa, rom am xnis gan-mavlobaSi msoflios mraval qveyanaSiCatarebulia fundamenturi gamokvleve-bi, sadReisod ar arsebobs erTiani azrikardiomiopaTiebis etiologiis, paToge-nezis, morfogenezis, klasifikaciisa damkurnalobis Sesaxeb.

jandacvis msoflio organizaciis miermiRebuli adrindeli (1980 w.) klas-ifikaciis mixedviT, arsebobs kardiomio-paTiebis ori jgufi: pirveladi da meora-di. pirvelad kardiomiopaTiebs miekuTvne-ba: hipertrofiuli (konstriqciuli), di-lataciuri (kongesciuri) da restriqci-uli (endomiokardiuli fibrozi) kardi-omiopaTiebi.

meoradi kardiomiopaTiebi gvxvdebaintoqsikaciebis, infeqciebis, memkvidre-obiTi da saWmlis momnelebeli sistemisdaavadebebis dros (22). aqve unda aRiniS-nos, rom konstriqciuli kardiomiopaTiaSesaZloa amoRebul iqnas kardiomio-paTiebis klasifikaciidan, rogorc en-dokardiumis amiloidiT infiltraciisSedegi (19).

kardiomiopaTiebis mniSvnelovnadsrulyofili klasifikacia SemuSavda 1996wels jandacvis msoflio organizaciiskardiologTa samuSao jgufis mier. amklasifikaciaSi dilataciur, hipertro-fiul da restriqciul kardiomiopaTie-bTan erTad Setanilia marjvena parkuWisariTmogenuli kardiomiopaTia, araklas-ificirebadi kardiomiopaTiebi da speci-fikuri kardiomiopaTiebi. am ukanasknel-Ta Soris gamoyofilia iSemiuri, sarqvlo-vani, hipertenziuli da anTebiTi kardio-

miopaTiebi. arainfeqciuri, anTebiTi, di-lataciuri kardiomiopaTiebis jgufSigaerTianebulia autoimunuri, peri-partuli, alergiuli da transplantaci-is Semdgomi kardiomiopaTiebi.

kardiomiopaTiebis dros aRiniSnebadamaxasiaTebeli, magram araspecifikuripaTologanatomiuri cvlilebebi. n. mux-arliamovma TanaavtorebTan erTad (1984),Seiswavla ra 63 gvamis gakveTis SedegadmiRebuli masala, yvela SemTxvevaSi aRni-Snavs kardiomegaliis arsebobas gulisyvela saknis kargad gamoxatuli dilat-aciiTa da maTi kedlebis hipertrofiiT.sayuradReboa, rom gulis masa meryeobda520-dan 1350 gramamde. mikroskopulad,SemTxvevaTa 61%-Si gamovlinda upirate-sad subendokardiuli wvrili nawiburebi,xolo 33%-Si adgili hqonda endokardiu-mis gasqelebas.

autoimunuri kardiomiopaTiis drosaRiniSneba kardiomiocitebis araTana-bari hipertrofia, parenqimaSi cilovanida cximovani distrofia, hiperemia dastazi. SeiniSneba agreTve, kunTovanboWkoebs Soris SemaerTebeli qsovilisgamravleba, sarkoplazmaSi ribonukle-oproteidebisa da glikogenis Semcireba.mniSvnelovani cvlilebebi vlindeba fer-mentebis aqtivobis mxrivac. kerZod,mkveTrad Semcirebulia suqcinat-de-hidrogenezas, citoqromoqsidazas, nad-da nadf _ diaforazebis, atf-azas aqtivo-ba. xazgasmiT unda aRiniSnos, rom miokar-diumis subujreduli struqturebidangansakuTrebiT ziandeba mitoqondriebi,rac, bunebrivia, ganapirobebs energo-deficitis warmoqmnas. miokardiumishipoqsiisa da hemodinamikis moSlis mniS-vnelovani paTogenezuri faqtoria sisx-lis reomorfologiuri cvlilebebi.niSandoblivia, rom eqsperimentuli au-

mimoxilviTi statia

kardiomiopaTia

i. kirvaliZe, T.jorbenaZe, r.xecuriani, a.SukakiZe, n.xviCia, m. arabuli

klinikuri paTologiis samecniero-praqtikuli centri

(recenzenti _ profesori r. kapanaZe)

Page 4: 2008-4

4

toimunuri kardiomiopaTiis dros da kar-diomiopaTiiT daavadebul avadmyofebSisisxlis reomorfologiuri cvlilebebiidenturia da miuTiTebs formiani ele-mentebis daberebis procesis daCqareba-ze, maT naadrev ganlevaze (5, 17, 21, 26 ).

literaturaSi sakmaod farTod gamoiy-eneba termini `iSemiuri kardiomiopaTia~,rac ganpirobebulia klinikur praqtikaSiSegubebiTi kardiomiopaTiisa da gulisiSemiuri daavadebis diferenciuli diag-nostikis sirTuliT. xSirad gulis iSemi-uri daavadebiTa da SegubebiTi kardiomio-paTiiT avadmyofebs aReniSnebaT identuriklinikur_angiokardiografiuli simptom-kompleqsi, rac Tavis mxriv ganpirobebuliagulis kunTis dazianebis generalizebulixasiaTiT. aRniSnul SemTxvevaSi ZiriTadklinikur simptomebs warmoadgens gulisukmarisoba da kardiomegalia (13, 27).

friad sagulisxmoa, rom miokarditisklinikuri simptomebis arseboba, xSiradendomiokardiuli biofsiiT ar vlindebaanTebis materialuri substrati. eqsperi-mentuli gamokvlevebiT dadgenilia, romTagvebSi koksaki-virusiT gamowveuli mi-okarditis dros, gulSi virusis titrebipiks aRwevs inficirebidan me-3 dRes, mcir-deba me-7 dRes, xolo me-14 dRes virusebiaRar vlindeba. rac Seexeba miokardiumisanTebas, igi minimalurad aris gamoxatuli.praqtikuli TvalsazrisiT metad mniS-vnelovania, rom aRniSnul SemTxvevebSiSratis troponinis T (cTnT) izoformebisdone, romelic miokardiumis travmismetad mgrZnobiare markeria, korelacia-Si aRmoCnda virusis titrebTan, xolo an-Tebis xarisxTan ki piriqiT _ ar korelird-eba. es monacemebi miuTiTebs, rom miokar-diumis dazianeba anTebis CamoyalibebamdeviTardeba, rac uTuod gasaTvaliswinebe-lia kardiomiopaTiebis etio-paTogenez-ze msjelobisas (4, 7, 14).

bolodroindeli monacemebis Tanax-mad, miokarditis mZime formebiT mim-dinareobisas adgili aqvs kardiomio-citebis apoptozs. autofsiuri masalisgamokvleviT dadginda, rom miokarditisdros mraval kardiomiocitSi vlindebadnm-is apoptozuri fragmentacia, xolosakontrolo jgufSi _ mxolod ramdeni-meSi. yvelaze meti apoptozuri kardiomi-ociti aRmoCnda miokarditiT daavadebulim avadmyofebSi, romlebic gardaicval-nen gulis ukmarisobiT, gulis uecarigaCerebis gamo gardacvlilebSi ki, nak-lebi raodenobiT. aRniSnulidan gamom-dinare, naTelia, rom mZimed mimdinare

mwvave miokarditis dros kardiomio-citebis apoptozi miokardiumis da-zianebis saerTo meqanizms warmoadgens.amasTanave, kardiomiocitebis apoptozismaRali maCvenebeli dakavSirebulia gu-lis fataluri ukmarisobis ganviTare-basTan (11, 12, 24). apoptozi sadReisodklinikis ,,samizned” iqca. Sesabamisad gu-lis ukmarisobis prevenciisa Tu koreqci-is mizniT gamokvlevebi mimarTuli undaiyos kardiomiocitebis apoptozis sawi-naaRmdego saSualebebis gamosavlenad daSesaqmnelad (9).

Seswavlilia eqsperimentuli autoimu-nuri miokarditis dros anTebiTi infil-tratis Semadgenloba da imunuri ujrede-bis sxvadasxva tipisa da qvetipis,agreTve, maTi produqtebis mediatoruliroli gulis funqciis moSlis inducire-baSi. gamoirkva, rom miokarditis inici-aciisaTvis aucilebelia CD 4+T ujrede-bi, romelTa raodenoba infiltratSi,daavadebis progresiis procesSi, kore-lirebs sistoluri funqciis moSlasTan,xolo CD 8+T ujredebs, granulocitebsada mastocitebs pirdapir SeuZliaT kar-diomiocitebis funqciis darRveva. mareg-ulebeli meqanizmebis ukmarisobispirobebSi, adgilobrivi dazianeba kardi-omiocitebis nekrozs, fibrozuli Semae-rTebeli qsoviliT Canacvlebasa da gu-lis srul disfunqcias iwvevs. mkvlevar-Ta azriT, eqsperimentuli autoimunurimiokarditi saSualebas iZleva Sefasdesimunuri sistemis roli dilataciuri kar-diomiopaTiisa da gulis ukmarisobis gan-viTarebaSi, amasTanave, SesaZlebelia igigamoviyenoT rogorc organospeci-fikuri, qsovilis autoimunuri dazianeb-is zogadi nimuSi (1, 6, 8, 16).

cnobilia, rom fibrinolizuri sistemamniSvnelovan rols asrulebs miokardiu-mis struqturuli mTlianobis dacvaSi,Sesabamisad, gulis funqciis ganxor-cielebaSi. I. Hosgor da Tanaavtorebma (2005)Seiswavles transheqsamJavas (TXA) mierfibrinolizuri sistemis inhibirebis gav-lena miokardiumsa da kolagenze. eqsper-imentebi Catarebulia katebze. sakontro-lo jgufis cxovelebis venaSi SeyavdaTizotonuri marilxsnari, xolo sacdelijgufis cxovelebSi _ izotonur marilxs-narSi gaxsnili TXA (200 mg/kg). orive jgufiscxovelebidan aRebul sisxlSi sazRvravd-nen fibrinolizur aqtivobas euglobu-linis lizisis xangrZlivobis, fibrinoge-nis degradaciis produqtebisa da fibri-nis firfitis lizirebuli farTobis di-

Page 5: 2008-4

5

ametris mixedviT. sacdeli jgufis cx-ovelebis miokardiumis morfologiurigamokvleviT gamovlinda intermi-ofibriluri SeSupeba, glikogenis raode-nobis mkveTri Semcireba, mitoqondrieb-is gajirjveba da pinocitozuri buStuke-bis Semcireba kapilarebis endoTelurujredebSi. bioqimiuri kvlevis monaceme-biT, adgili hqonda kolagenis mniSvnelo-van akumulacias miokardiumSi. aRniSnul-idan gamomdinare, avtorebi gamoTqvamenvarauds, rom fibrinolizuri sistemisinhibirebis pirobebSi kolagenis akumu-lacia miokardiumSi SesaZloa gana-pirobebdes mis struqturul cvlile-bebs, rac Tavis mxriv, kardiomipaTiasa dagulis funqciis darRvevas iwvevs.

eqsperimentuli kardiomiopaTiis drosultrastruqturul cvlilebebs axasi-aTeben maTi garkveuli kombinaciiT,romelsac ganixilaven rogorc regen-eraciuli da plastikuri ukmarisobis gan-viTarebis markerebs. es markerebi moicavsbirTvis deformacias, miofibrilebisfokalur liziss, gluvi sarkoplazmuriretikulumis da perinukleuri sivrceeb-is gafarToebas. aRniSnuli cvlilebebissaboloo stadiaa zogierTi kardiomioci-tis degeneracia da mononukleuri ujre-debis rezorbcia (15,25).

H.H.Berra da Tanaavtorebis (2005) mo-nacemebiT, kardiomiopaTiis dros kero-vani dazianebebi SeiZleba aixsnas mikro-cirkulaciis cvlilebebiT. Trypanosomacruzi-iT inficirebisas imatebs saeqsperi-mento cxovelebis (virTagvebis) sisxlissiblante, rac, Tavis mxriv, iSemiis riskisfaqtoria da SeiZleba gavlena iqonioskapilarebSi sisxlis dinebaze. sagulisx-moa, rom plazmis momatebuli siblantekorelaciaSia parazitis maRal donesTansisxlSi inficirebidan meSvide dRes dagamaglobulinis fraqciis koncentraci-asTan meToTxmete dRes. amave periodeb-Si aRiniSneba poikilocitebisa da stoma-tocitebis raodenobis momateba. aRniS-nuli parazitiT inficirebis pirobebSigulis SekumSvis Zalis mniSvnelovan Sem-cirebaze miuTiTebs T.G.Melo Tanaavtore-biT (2004). igi amtkicebs, rom Trypanosomacruzi-iT xangrZlivi inficirebis Sedegiaris kardiomiopaTiis Camoyalibeba.

sagulisxmoa, rom arakoronaruli da-zianebis SemTxvevaTa 70 %-Si adgili aqvs k-ujredebis momatebul aqtivobas, leikoc-

itebis indeqsis Semcirebas, limfocite-bis mometebul mgrZnobelobas miokar-diumis mimarT, xolo 60%-Si _ miokardiu-mis sawinaaRmdego antisxeulebis arse-bobas (23).

sainteresoa l.aleqsandrovisa daTanaavtorebis (1987) monacemebi. maTiazriT, wvrili intrakardiuli arteriebi-sa da nervebis dazianeba demielinizaciissaxiT, cvlis ra miokardiumis struqtura-sa da funqcias, did rols TamaSobs kardi-omiopaTiis CamoyalibebaSi. am procesSigansakuTrebuli roli ekuTvnis demie-linizaciis Sedegad gamoTavisuflebulcilovan komponents. maTi zemoqmedebiTklebulobs limfocitebis supresoruliaqtivoba da qveiTdeba K ujredebis funq-ciac. aRsaniSnavia, rom dilataciuri kar-diomiopaTiiT daavadebulTa 50%-s aR-moaCnda periferiuli sisxlis limfoc-itebis sensibilizacia mielinis ZiriTadicilis mimarT, rac iwvevs limfocitebissupresoruli aqtivobis daqveiTebas daimunoregulaciuri meqanizmebis moSlas, B– limfocitebis poliklonur aqtivacias,e.i. supresoruli aqtivobis deficiti daperiferiul sisxlSi mielinis ZiriTadicilis mimarT sensibilizebuli citoto-qsikuri limfocitebis xazis arseboba gu-lis ritmis momdevno darRveviT miu-TiTebs gulis gamtari gzebis nervuliboWkoebis demielinizaciaze.

dadgenilia rom dilataciuri kardio-miopaTiis Camoyalibebis sawyis etapze zi-andeba gulis marcxena parkuWi, rasacSemdgom erTvis marjvena parkuWis ukmari-sobac. zogierT SemTxvevaSi orive parku-Wi erTdroulad ziandeba. amasTanave,SesaZloa marjvena parkuWis upiratesi da-zianebac. dilataciuri kardiomiopaTiiTgardacvlilTa gvamebis paTologanato-miuri gamokvlevis safuZvelze dadginda,rom dilatacia Seexeba gulis orive parkuWs.marcxena parkuWis mniSvnelovani da-zianebis fonze 40 %-Si aRiniSneba marjve-na parkuWis dazianebac (20). yovelive ze-moaRniSnulidan naTlad Cans, rom kardi-omiopaTia, morfogenezis TvalsazrisiT,jer kidev bolomde Seucnobeli paTolo-giaa, rac Semdgomi gamokvlevebis aucile-blobaze miuTiTebs. gulis kumSvadi fun-qciis darRvevis ganmapirobebeli materi-aluri safuZvlebis gamovlena da, Sesabam-isad, efeqturi samkurnalwamlo saSuale-bebis SerCeva ZiriTad problemad rCeba.

Page 6: 2008-4

6

КАРДИОМИОПАТИЯИ. Кирвалидзе, Т. Джорбенадзе, Р. Хецуриани, А. Шукакидзе, Н. Хвичиа, М. Арабули

НАУЧНО-ПРАКТИЧЕСКИЙ ЦЕНТР КЛИНИЧЕСКОЙ ПАТОЛОГИИ, ТБИЛИСИ

Более полувека (1957г.) прошло после того, как английский ученый Brigden для характеристикиболезней некоронарного происхождения неизвестной этиологии предложил понятие “кардиомиопатия”.Несмотря на то, что за это время во многих странах мира проведены фундаментальные исследования,по сей день не существует единого мнения об этиологии, патогенезе, морфогенезе, классификации илечении кардиомиопатий.

По данным литературы последних лет, экспериментальный аутоиммунный миокардит определяетроль иммунной системы в развитии дилятационной кардиомиопатии и сердечной недостаточности. Приэкспериментальной кардиомиопатии повреждаются почти все органеллы кардиомиоцита.Ультраструктурные изменения характеризуются определенными комбинациями, которые трактуютсякак маркеры развития регенерационной и пластической недостаточности.

По рекомендации Всемирной Организации Здравооранения, термин “кардиомиопатия” объединяетболезни миокарда неизвестной этиологии, ведущими признаками которых являются кардиомегалия исердечная недостаточность; при этом исключено повреждение клапанов сердца, коронарных илегочных сосудов. Неправильным считают понятие “вторичная кардиомиопатия“, так как вданном случае этиология болезни известна. В литературе широко используется термин “ишемическаякардиомиопатия”, что обусловлено трудностью дифференциальной диагностики застойнойкардиомиопатии и ишемической болезни сердца. У больных с ишемической болезнью сердца изастойной кардиомиопатией - идентичный клинико-ангиокардиографический симптомокомплекс, чтообусловлено генерализированным повреждением сердечной мышцы.

Морфогенез кардиомиопатии распознан не до конца, что свидетельствует о необходимостипроведения дальнейших исследований. Основная проблема состоит в выявлении материальныхоснов нарушения сократительной функции миокарда и, следовательно, в подборе эффективныхлекарственных средств.

CARDIOMYOPATHYI. Kirvalidze, T. Jorbenadze, R . Khetsuriani, A. Shukakidze, N. Khvichia, M. Arabuli

Almost half a century has passed since English scientist Bridgen has first introduced the definition of “car-diomyopathy” for the characterization of myocardium pathologies of unknown etiology and non coronaryorigin. Regardless of the fact that many early days’ fundamental investigations are devoted to cardiomyopathyproblem, still there is no common consideration concerning the etiology, pathogenesis, morphogenesis, classifi-cation and therapy of cardiomyopathy as well.

According to present day literature data experimental autoimmune myocarditis elucidate the role of immunesystem in the evolution of dilatational cardiomyopathy and cardiac decompensation. During experimental cardi-omyopathy damage almost of all cardiac hystiocytes’ organelles is detected. Ultrastructural changes are char-acterized by certain combinations accepted as markers in the initiation of regeneration and plastic insufficiency.

On behalf of World Public Health Services recommendation the term cardiomyopathy encloses patientswith myocarditis of unknown origin with well defined characteristic features – megalocardia and cardiac dec-ompesation. However, heart valve, coronary and lung vessels injuries are excluded. Note worthily, concept“secondary cardiomyopathy” is not well interpreted, especially as in this case etiology is well understood. Dueto the complexity of differential diagnostics for congestive cardiomyopathy and myocardial ischemia in presentday literature the term “ischemic cardiomyopathy” is widely applicable. Frequently, patients with congestivecardiomyopathy and myocardial ischemia reveal identical clinical-angiocardiographic set of symptoms deter-mined by generalized injury of cardiac muscle.

Taking into account all the above mentioned data it is evident that regarding etio pathogenesis and morpho-genesis cardiomyopathy is not completely explored pathology and needs further investigation. The goal here isrevelation of factors affecting cardiac contractile function. Besides, elaboration of new, effective pharmaceu-tical means seems of great importance.

Page 7: 2008-4

7

literatura :

1. Afanasyeva M., et al. Autoimmune myocarditis cellular mediators of cardiac disfunction // AutoimmuneRev. – 2004.- № 3 (7-8). p. 476- 86.

2. Александрова Л.З., Бахов Н.Н., Осипов С.Г. и др., Антителозависимая и естественная клеточнаяцитотоксичность у больных с дилатационной кардиомиопатией. // Тер. архив. 1986, №10, стр. 62-66.

3. Berra H. H., Piaggio E., Revelli SS., Luquita A., Blood viscosity changes in experimentally Trypanosomacruzi-infected rats. // Clin Hemorheol Microcirc. 2005; №32(3): 175-82.

4. Burian J., Buser P. et al., Myocarditis: the immunologist; s view on pathogenesis and treatment. // SwissMed Wkly. 2005 Jun 25: 135 (25-26): 359-64.

5.Чазов Е. И. , Фундаментальные исследования и практика кардиологии // Тер. архив.-1992.- Т.- 64, № 9.-С. 3-8.6. Currie S., Quinn FR. Et al., Selective down-regulation of subendocardial ryanodine receptor expression

in a rabbit model of left ventricular dysfunction. // J Mol Cell Cardiol. 2005 Aug; 39(2): 309- 17.7. Dalla Libera L., Paulletto P., Piccolo D. et al. The indiopathic dilated cardiomyopathy in man. A

Biochemical and molecular study on myosin // Bosic. Res. Cardiol. -1991. -vol. 86., №1—P. 70-78.8. Esrefoglu M., Gul M. et al. Effects of melatonin and caffeic acid phenethyl ester on testicular injury

induced by myocardial ischemia / reperfusion in rats. // fundam Clin pharmacol. 2005 Jun; N19(3): 365-72.9. Garg S., Narula J. et al. Apoptosis and heart failure: clinical relevance and therapeutic targer. // J Mol Cell

Cardiol. 2005 Jan; N38(1): 73-9. Epub 2004 Dec. 13.10. Hosgor I., Yarat A. et al. Collagen deposition in myocardium after inhibition of fibrinolytic activity. // Blood

Coagul Fibrinolysis, 2005 Jan; 16 (1): 25-30.11. Kyto V., Lapatto R. et al. Glutathione depbetion and cardiomyocyte apoptosis in viral myocarditis. // Eur

J Clin Invest. 2004 Mar; 34(3): 167-75.12. Lancel S., Petillot P. et al. Expression of apoptosis regulatory factors during myocardial dysfunction in

endotoxemic rats. // Crit Care Med. 2005 Mar; 33 (3): 492-6.13. Laude K., Richard V. et al. Coronary endothelial cells : a target of ischemia reperfusion and its

treatment ? // Arch Mal Coeur Vaiss. 2004 Mar; 97 (3) : 250-4.14. Lim BK., Shin JO. et al. Myocardial injury occurs earlier than myocardial inflammation in acute

experimental viral myocarditis. // Exp Mol Med. 2005 Feb 28; 37(1): 51-7.15. lushnikova EL; Klinnikova MG. et al. Ultrastructural criteria of cardiomyocyte regeneratory and plastic

insu-fficienc in anthracycline cardiomyopathy. // Bull Exp Biol Med. 2005 Apr; 139(4): 472-6.16. Maeda K., Shioi T. et al. Rapamycin ameliorates experimental autoimmune myocarditis. // Int Heart

J 2005, May; 46(3) : 513-30.17. Melo TG., Almeida DS. et al. Trypanosoma cruzi infection disrupts vinculin costameres in cardiomyocytes.

// Eur J Cell Biol. 2004 Oct; 83(10): 531-40.18. Мухарлямов Н. М., Кардиомиопатии // Болезни сердца и сосудов. Под. ред Чазов Е. И. -М.:

Медицина, - 1992.-Т.2. гл. №7.-С.199.- 249.19. ninoSvili l., miokardiumis morfologiur-funqciuri cvlilebebi autoimunuri kar-

dio- miopaTiis dros. sakandidato disertacia, Tbilisi, 1998.20. Савченко А. П., Сметнев А. С., Батырлиев Т. А., Сократительная функция миокарда при

хроническом алкоголизме.// Сов. медицина - 1998- № 11, C.3-5.21. Satoh M., Nakamura M. et al., Myocardial osteopontin expression in associated with collagen

fibrillogenesis in human dilated cardiomyopathy. // Eur J Heart Fail. 2005 Aug; 7(5): 755-62.22. Струков А. И., Серов В. В., Потологическая анатомия., М.: Медицина. 1995.23. Сумароков А. В., Терещенко С. Е., Шелетин А. А., Огурцов П.П, О диагностике иммунного

поражения миокарда // Клин. медицина.- 1987.- № 6.- С.117.-119.24. Syed F., Odley A. et al., Physiological growth synergizes with pathological genes in experimental

cardiomyopathy. // Circ Res. 2004 Dec 10; 95(12): 1200-6. Epub 2004 Nov 11.25. Вихерт А. М., Цыпленкова В.П ., Морфологический анализ биоптатов, полученных при

эндомиокардиальных биопсиях у больных с клиническим диагнозом : дилатационная кардиомиопатия// Тер. архив. -1991.-№9.- С. 128.-133.

26. Wakisaka Y., Niwano S. et al., Structural and electrical ventricular remodeling in rat acute myocarditisand subsequent heart failure.//Cardiovasc Res.2004 Sep 1; 63(4); 689-99.

27. Werner L., Deutsch V. et al., Transfer of endothelial progenitor cells improves myocardial performancein rats with dilated cardiomyopathy induced following experimental myocarditis. // J Mol Cell Cardiol. 2005Aug 23; [Epub ahead of print ].

Page 8: 2008-4

8

bronquli asTma orsulobaSi farTodgavrcelebuli daavadebaa da gvxvdeba0.4-4%-is farglebSi (3,9). yoveli 500SemTxvevidan erTs aReniSneba sicocx-lisTvis saSiSi garTuleba (3).

orsulobis periodSi Jangbadze moTxov-nileba matulobs, rogorc TviT orsuleb-is, ise ganviTarebadi nayofis mxridanac,rac iwvevs momavali dedis sasunTqi gzebiscvlilebebs. im cvlilebebs aqvs anatomiuri,hormonuli, metabolituri (mJave-tutovaniTanafardobis) darRvevis xasiaTi.

orsulobis periodSi filtvebis funq-cia sakmaod kargad aris Seswavlili. cno-bilia, rom am periodSi filtvebis venti-lacia matulobs daaxloebiT 42%-iT, sxvamonacemiT ki, kerZod, filtvebis sasic-ocxlo moculoba (VC), pirvel wamSi for-sirebuli amosunTqva (FEV1) da filtvebisforsirebuli sasicocxlo moculoba(FVC) rCeba ucvleli (1,3).

garegani sunTqvis parametrebi SesamCne-vad matulobs, kerZod, alveoluri venti-lacia - 70%-iT, sasunTqi gzebis rezisten-toba ki, piriqiT, klebulobs 50%-iT, izrde-ba sasunTqi gzebis specifikuri ganmavlo-ba, xolo Jangbadis moxmareba matulobsdaaxloebiT 20%-iT (4,7) sunTqvis gaZliere-ba iwvevs CO

2 gamoyofis matebas da sisxlSi

misi koncentraciis Semcirebas, magram rad-gan imavdroulad xdeba Tirkmlebis mierbikarbonatebis gamoyofis gaZliereba,plazmis PH rCeba normis farglebSi.

orsulebSi hiperventilacias xsniancentraluri stimulaciiT da progester-onis moqmedebiT, romelic amcirebssunTqvis centris mgrZnobelobis zRvarsda iwvevs sunTqvis stimulacias, rac ga-napirobebs filtvebis ventilaciis ga-Zlierebas da CO2-is Semcirebas (3).

orsulobis gavlena bronquli asTmismimdinareobaze sxvadasxvagvaria: daax-loebiT 30%-Si aRiniSneba mdgomareobisgaumjobeseba, 30%-Si pacientTa mdgomar-

eoba ar icvleba, xolo danarCen SemTxveva-Si pacientTa mdgomareoba mZimdeba (1,3).

mZime (arakontrolirebuli) bronqulasTmian pacientTa mdgomareoba orsulobisdros, iSviaTad ki - mSobiarobis Semdgom pe-riodSi, Cveulebriv, uaresdeba. ramdenadmemomatebulia naadrevi mSobiarobis da un-eblie abortebis sixSire (1,3), magram bavS-vebs TiTqmis ar aReniSnebaT Tandayolilianomaliebi (3). bronquli asTmis msubuqi(kontrolirebuli) da saSualo (nawilobrivkontrolirebuli) persistebuli mimdinar-eobis bronquli asTma iSviaTad aris Cvenebaabortis gakeTebis an sakeisro kveTis (3).

bronquli asTmis mqone pacientebi,yoveli momdevno orsulobisas iseve rea-gireben, rogorc pirvelze. savaldebu-loa vicodeT, rom bronquli asTmis pirve-li Seteva SesaZlebelia pacients ganuvi-Tardes orsulobis periodSi.

arsebobs mravali Sroma, romelSic aRniS-nulia, rom mZime (arakontrolirebuli)asTmis dros matulobs mSobiareTa sikvdil-ianoba. gordonis monacemebiT, 30861 orsu-lobidan 277 hqonda bronquli asTma, xoloaseT pacientebSi 5.7 %-Si aRiniSneboda asT-mis mZime forma da sikvdilianobis 2/3swored am jgufis pacientebze modioda. mZ-ime mimdinareobis asTmian pacientebs 35%-Si bavSvi uCndebaT mcire wonis, 28%-Si vi-Tardeba perinataluri sikvdiloba, xolo12.5%-Si cxovrebis pirvelive wels vi-Tardeba nevrologiuri darRvevebi (3,6,6).orsulobis periodSi bronquli asTmiT daa-vadebul pacientebs, 2-jer ufro xSirad uvi-TardebaT iseTi garTulebebi, rogoricaaRebineba, gestozi, saSodan sisxldena, hip-ertenzia, preklamfsia (3,4), asTma maqsi-malurad mZimdeba orsulobis 24-32 kvirisperiodSi, Semdeg asTmis simptomebi iklebs,gansakuTrebiT bolo oTx kviraSi, xoloSemTxvevaTa 90%-Si mSobiarobisas sulx-uTvis Setevebi ar aRiniSneba (10).

bronquli asTmis mkurnaloba orsulTa

alergologia, meanoba

bronquli asTma da orsuloba

b. maWavariani, c. sakandeliZe, n. rurua

Tbilisis saxelmwifo samedicino universitetis medicinisfakulteti

(recenzenti _ profesori a. Telia)

Page 9: 2008-4

9

Soris tardeba Cveulebrivi standartulisqemiT. gansakuTrebuli yuradReba eTmo-ba profilaqtikur RonisZiebebs: orsul-Ta damokidebulebas garemos uaryofiTfaqtorebTan (Tambaqos boli, samuSaozeqimiuri gamRizianeblebis zegavlena daa.S.) da alergenebTan (oTaxis mtvris, xal-iCebis, rbili avejis tkipebi, taraknebi daa.S.) kontaqtis acileba (eliminaciuriTerapia). pacientma unda Seiswavlos dagamoiyenos sunTqviTi varjiSebi (2).

persistiuli mimdinareobis bronquliasTmiani pacientebis mdgomareobis Se-faseba unda xdebodes TveSi erTxel.spirometria rekomendebulia CatardeseqimTan pirveli vizitisas , xolo Semdegmdgomareobis Sefaseba SeiZleba pik-flous monitorirebiT. Tu pacients FEV160-80%_is farglebSia, is riskis jgufsmiekuTvneba, xolo, Tu 60%-ze dabalia –aris saSiSroeba asTmis gamwvavebisa dasaWiroa Catardes profilaqtikuriRonisZiebebi.

asTmian orsul pacientTa marTvaSi up-irvelesi amocanaa gamoiricxos hipoqsiada misi arasaxarbielo moqmedeba nayofze.im SemTxvevaSi, Tu dedis PO2 < 60 mm/v.w.s.an hemoglobinis done naklebia 90gr/ml-ze, SesaZlebelia nayofs ganuviTardeshipoqsia da saWiroa pacients droulad Ca-utardes agresiuli Terapia(10). ucilebe-lia sasunTqi gzebis infeqciebis gamovle-na da mkurnaloba, Tumca unda gvaxsovdesrom tetraciklinis rigis preparatebis

daniSvna am SemTxvevaSi ar aris sasurveli,vinaidan isini uaryofiTad moqmedebs nay-ofis kbilebis Casaxvaze. aseve araa reko-mendebuli iodis preparatebis miReba,romlebic Tavisuflad gaivlis ra placen-tur bariers, SeuZlia gamoiwvios farise-bri jirkvlis Tandayolili daavadebebi.mizanSeuwonelia sulfanilamidebis, ami-noglikozidebis, ciprofloqsacilinis,hidroqsizinis (ataraqsis) daniSvna. am uka-nasknels gaaCnia terategenuri efeqti (3).

„aspirinuli asTmis” (aspirinis autan-lobis) SemTxvevaSi pacients ekrZalebayvela im samkurnalo saSualebis miReba,romelsac gaaCnia aspirinisaTvis damaxa-siaTebeli Tvisebebi (araqidonis mJavazemoqmedebis saerTo meqanizmi). esenia: pi-razolonis (metamizolis) rigis preparate-bi (analgini, baralgini, citramoni, ami-dopirini da a.S.), arasteroiduli antian-TebiTi saSualebebi (indometacini,brufeni da a.S.). agreTve, im sakvebiproduqtebis miReba, romlebic Seicavssalicilis mJavas (vaSli, atami, Rvino,ludi da a.S.)

bronquli asTmis sawinaaRmdego saSu-alebebi Tavisuflad gadis placentas, ami-tom maTi daniSvna unda xdebodes mkacriCvenebebis mixedviT. amasTan, aucilebeliagaTvaliswinebuli iqnas aSS-is sakvebiproduqtebisa da samkurnalo saSualebeb-is xarisxis kontrolis sammarTvelos (FDA)mier mowodebuli asTmis sawinaaRmdegopreparatebis saSiSroebis reitingi (4,5,7)

bronqdilatatorebi kategoria

1. adrenalini D2. efedrini C3. eTilnorepinefrini C4. izoprenelini (izadrini,novodrini,euspirani) C5. izoetarini D6. orciprenalini (asTmopenti, alupenti) C7. terbutalini (brikalini) B8. salbutamoli (ventolini) C9. salmeteroli (sereventi) C10. Teofilini C11. aminofilini D12. diprofilini C

qolinergiuli preparatrebi kategoria

1. atropini C2. ipratropia bromidi (atroventi) B citostatikebi1. metotreqsati X2. ciklosporini Cantileikotrienebi1. montelukasti (vanseari) B2. zifirlukasti (akolati) B3. zileutoni Cmembranstabilizatorebi1. kromilini (intali) B2. nedokromili Bsainhalacio steroidebi1. beklametazoni D2. budesonidi C3. flunizolidi C4. flutikazoni C5. sistemuri moqmedebis kortikosteroidebi (prednizoni, triamcinoloni) D

Page 10: 2008-4

10

A-klinikurma gamokvlevebma nayofi-saTvis saxifaTo Sedegebi ar gamoavlina; B-adamianisTvis saxifaTo ar aris, C- xifaTigamoricxuli ar aris, Tumca am mimarTule-bebiT klinikuri gamokvlevebi ar Catarebu-la, teratogenuri moqmedeba gamovlenil-ia mxolod cxovelebSi, D- am preparatebisdaniSvna saxifaToa, Tumca misi klinikuriefeqti Warbobs gverdiT movlenebs; X- kat-egoriulad akrZalulia orsulebisTvis.

sayuradReboa, rom mZime (arakontro-lirebuli) asTmis gamo, nayofze gamowveu-li ziani aRemateba asTmis sawinaaRmdegosaSualebebiT miyenebul zians.

bronquli asTmis Setevebis mosaxs-nelad gamoiyeneba sainhalacio B2 stimu-latorebi, Teofilini (saTanado moni-torirebis pirobebSi), m-qolinergiuliblokatorebi (ipratropia bromidi-atroventi), Jangbadi sveli wesiT sainha-laciod, xolo SemanarCunebeli (bazisuriTerapiisTvis) – natriumis qromglikati(intali), nedokromili, sainhalacio hor-monebi dabali doziT, iSviaT SemTxvevaSimZime (arakontrolirebuli) persistiuliasTmis dros dasaSvebia sainhalacio hor-monebis maRali doza an sistemuri korti-kosteroidebis (D kategoria) mciredoziT gamoyeneba.

H1 blokatorebi (antihistaminuri saSu-

alebebi) upiratesad gamoiyeneba, rode-

sac, bronqul asTmasTan erTad, pacientsaReniSneba zemo sasunTqi gzebis alergo-zebi. orsulobis periodSi antihista-minuri preparatebidan umjobesia gamov-iyenoT pirveli Taobidan difenhidrami-ni (dimedroli) da qlorfeniraminimaleati (koldaqti heqsapevmini, kontak400), romlebic miekuTvneba B kategorias(FDA klasifikaciiT). amave kategoriasmiekuTvneba meore Taobis preparatebi:loratidini da cetirozini, xolo feq-sofenadini (telfasti) – C kategorias (5).

Tu bolo 4 kviris ganmavlobaSi orsuliiRebda kortikosteroidebs, saWiroa anti-stresuli steroiduli dozis (100mghidrokortizonis yovel 8 saaTSi intrav-enurad) daniSvna mSobiarobisas da Semdeg24 saaTis ganmavlobaSi, dedis adrenalurikrizisidan Tavis acilebis mizniT.

specifikuri Terapia orsulobis peri-odSi, Cveulebriv, ar tardeba. gamonakli-sia iseTi SemTxvevebi, rodesac mkurnalo-bis kursi dawyebulia orsulobis win.

mSobiaroba ukeTesia Catardes region-uli (epiduruli) anesTeziis qveS, romlisdros mcirdeba filtvebis ventilacia daJangbadze moTxovnileba (10), xolo, Tuaucilebelia zogadi narkoziT anesTezi-is Catareba, ukeTesia ftorotanis gamoy-eneba, romelsac gaaCnia bronqodilatat-uri efeqti.

БРОНХИАЛЬНАЯ АСТМА И БЕРЕМЕННОСТЬБ. Мачавариани, Ц. Саканделидзе, Н. Руруа

МЕДИЦИНСКИЙ ФАКУЛЬТЕТ ТБИЛИССКОГО ГОСУДАРСТВЕННОГОМЕДИЦИНСКОГО УНИВЕРСИТЕТА

Бронхиальная астма - одно из самых распространённых заболеваний среди беременных и встречаетсяв пределах от 0,4 до 4% (3.10). Во время беременности примерно у 30% наблюдается улучшение, у 30%больных - состояние не изменяется, у остальных - ухудшается.

При тяжёлом (неконтролируемом) персистирующем течении бронхиальной астмой во времябеременности, реже - в послеродовом периоде, состояние больных обычно ухудшается, повышаетсячастота преждевременных родов, самопроизвольных абортов, перинатальной гибели плода, в 12,5%случаев рождаются дети, страдающие различными неврологическими расстройствами; у матерей в 2раза чаще встречается рвота беременных, токсикозы, влагалищные кровотечения, артериальнаягипертензия, преэклампсия (3,8)

В лечении больных бронхиальной астмой при беременности первоочередной задачей являетсяизбежание гипоксии и её пагубного влияния на плод, а также стремление предотвращения применениялекарств, обладающих повреждающим плод эффектом (3). Поскольку лекарственные средства легкопроникают через плацентарный барьер, необходимо назначать их строго по показаниям в соответствиис классификацией лекарственных средств по FДА (4,5)

Для снятия приступов удушья при беременности можно применять В2-стимуляторы (категория С),препараты теофиллина (в условиях соответствующего мониторинга), М-холинергические блокаторы(ипратропия бромид - атровент) – категория В для базисной терапии – хромогликат натрия, недокромит,ингаляционные гормоны. В исключительных случаях допустимо применение системных кортикостероидов

Page 11: 2008-4

11

(категория Д) в малых дозах (1,2,3). Следует учитывать, что влияние тяжёлой (неконтролируемой)бронхиальной астмы на состояние плода более пагубно, чем неблагоприятное влияние побочных действийантиастматических препаратов. Специфическую гипосенсибилизацию, при беременности не проводят,за исключением случаев, когда курс гипосенсибилизации начат до беременности.

BRONCHIAL ASTHMA AND PREGNANCYB. Machavariani, Ts. Sakandelidze, N. Rurua

TBILISI STATE MEDICAL INSTITUTE

Bronchial Asthma is one of the most widespread diseases among pregnants and is seen in 0.4-4% cases(3.10). The condition is improved among 30% of diseased, is not changed among 30 % and is complicatedamong others (4). At the time of long-lasting bronchial asthma of heavy form, sometimes in the period of afterdelivery, the condition of diseased is complicated, frequency of premature birth is increased, frequency of peri-natal death of fetus is increased as well, in 12.5% of cases the infants with different neurological complicationsare born. Vomiting of pregnant, toxicosis, vaginal hemorrhage, hypertension, preeclampsia happens twice oftenamong mothers (3.8).

The key problem among the pregnants diseased with bronchial asthma is to avoid a hypoxia and its fatalinfluence on the fetus. We should avoid using of the medicaments having damaging influence on the fetus (3).We know that medicines can freely penetrate over the placental barrier, so they will be prescribed according tolife-saving indication and the recommendations of FDA should be taken into consideration (4.5.).

In order to arrest an attack of bronchial asthma among pregnants we can use ß2 stimulators, medicines oftheofilin, M-cholinergic medicines (Atrovent), for basic therapy – Natrium chromoglikat, Nedocromil, Inhalationhormones. We should take into consideration that the influence of heavy asthma on the fetus is more fatal thenthe side-action of anty-asthma medicines.

As for specific hyposensitization, it is not performed to pregnants, excluding the cases when the course ofhyposensitization started before pregnancy.

l i t e r a t u r a

1. gurgeniZe g. gurgeniZe g. JorJolaZe n. alergia da alergiuli daavadebebi,Tbilisi.: 2001w. gv. 355-356

2. GINA asTmis mkurnalobisa da prevenciis globaluri strategia. ZiriTadi cvlile-bebis mokle mimoxilva, 2007w.

3. Гертвик М. Бронхиальная астма - Бронхиальная астма и беременность. Пер. с английского.Москва.-1984.- С. 403-410.

4. Лолер Г. Фишер, Т. Адельман, Д – Клиническая иммунология и аллергология - Бронхиальнаяастма у беременных. (пер. с англ.) Москва.- 2000.- С. 232-234.

5. Нагуа М. Гертвик Э - Секреты аллергологии и иммунологии (пер. с анг.) Москвa.- 2000-С. 99-100;288-289.

6. Bhana S.L. et al. The course and outcome of pregnancy in women with bronchial asthma. Acta allergol1972, 27, 397-406.

7. British Thoracic society Scottish intercollegiate Guidelines Network. British Guideline on the Managementof Asthma 2008.

8. Gordon Met al Fatal morbidity following potentially an oxygenic conditions VII bronchial asthma. AmSornal obstet Gynecol. 1970, 106 (3), 421-429

9. National asthma Education and Prevention Program. Managing asthma during pregnancy recommenda-tion for pharmacologic treatment Bethesia (“—). National Heart, Lung and Blood Institute 2005.

10. National Heart, Lung and Blood Institute. National Asthma Education and Prevention Program ExpertPanel Report. Guidelines for the diagnosis and Management of asthma 2007.

Page 12: 2008-4

12

atopiuri dermatiti – qronikuli al-ergiuli daavadebaa, romelsac safuZv-lad udevs kanis Ig-E damokidebuli anTe-ba da misi hiperreaqtiuloba, rac arRvevskanis bunebriv reaqcias egzo- da en-dogenur gamRizianeblebze da xSiraduviTardebaT atopiisadmi genetikuradganwyobil pirebs [3,7,8,10].

atopiuri dermatiti globaluri prob-lemaa. ekonomikurad ganviTarebul qvey-nebSi atopiuri dermatitis prevalento-ba 10-28%-ia, alergiul daavadebaTastruqturaSi daavadebis xvedriTi wili50-75%s aRwevs. igi adreul asakSi mani-festirdeba da `alergiuli marSis~ pirve-li gamovlinebaa, romelic progresirebsbronquli asTmisa da alergiuli rinitisganviTarebiT, amasTan, warmaodgensekonomikur tvirTs [5,13,14].

oficialuri statistikuri monaceme-biT, saqarTveloSi, oTxmocian wlebSi, sx-vadasxva alergiuli daavadebis epidemi-ologiuri kvlevis monacemebi dabalia imSedegebTan SedarebiT, romlebic miRebuliqna 1995 wels ISAAC-is kiTxvaris gamoy-enebiT Catarebuli gamokvlevebiT [11,12].

alergiuli daavadebebis prevalensi dastruqtura 1999 wels Tbilisis bavSvTamosaxleobaSi Semdegnairad gadanawilda:atopiuri dermatiti - 7.5%; urtikaria dakvinkes SeSupeba- 4.4%; polinozi – 3.8%;bronquli asTma – 3.1%; janmrTeli kon-tingenti – 81.2 [2].

ISAAC-programis II faza 2004 welsCatarda msoflios 22 qveynis 30 klinikurcentrSi. kiTxvaris meSveobiT gamoikv-lies 9-11 wlis bavSvebi. saqarTveloSi, al-ergiuli daavadebis gavrcelebam daax-loebiT 5% Seadgina [12]. 2000-2005 wlebSikanisa da veneriul sneulebaTa samecnie-

ro-kvleviT institutSi registrirebulkanis daavadebis mqone avadmyobTa Sorisatopiurma dermatitima Seadgina 8.2% [1].

Cven mier, atopiuri dermatitis gavr-celebis Seswavlis mizniT, drois fiqsire-bul monakveTSi Catarda erTmomentianiklinikuri kvleva [4,6]. Tbilisis 5 raionSiganTavsebuli 5 skola SeirCa klasterulirandomizaciis meTodiT. reprezentatu-li populaciis aucilebeli minimalurimoculoba ganisazRvra TbilisSi (2006w.)mcxovrebi 6-dan 10 wlamde umcrosi sasko-lo asakis bavSvTa saerTo raodenobismixedviT. am mizniT gamoyenebul iqna mt-kicebiTi medicinis specialistTa saerTa-Soriso sazogadoebis kalkulatori. Ser-Ceul skolebSi arsebuli siebis gamoy-enebiT Seiqmna 6-dan 10 wlamde asakis bavS-vTa erTiani reestri (2543 bavSvi), saidan-ac randomizaciis meTodiT (SemTxveviTicifrebis cxrili) formirebul iqna fokuspopulacia (2454 bavSvi).

kvlevis procesSi gamoyenebul iqnaepidemiologiuri kvlevisa da satelefonokvlevisaTvis SemuSavebuli anketa-kiTx-vari, romelic moicavda: demografiulmaCveneblebs, alergiuli daavadebebiTmemkvidrul datvirTvas, wlamde kvebis xa-siaTs, avadobas, atopiuri dermatitisskrining diagnostikas da sxva. didi brit-aneTis samuSao jgufis mier SemuSavebuliatopiuri dermatitis diagnostikuri kri-teriumi (1994) gamoyenebul iqna am daavade-bis diagnostikisTvis: aucilebeli niSani _qavili, sami an meti Semdegi niSnebidan: der-matitis arseboba (an anamnezSi) kidurebismomxrel zedapirze; alergiuli datvirT-va (asTma an WinWris cieba), kanis nakecebisdaintereseba, kanis difuzuri simSrale,debiuti or wlamde asakSi [9].

dermatologia, alergologia

atopiuri dermatitis ganviTarebis riskisfaqtorebi Tbilisis saskolo asakis bavSvTa

populaciaSi

n. mgelaZe, r. qarselaZe, l. JorJoliani

iv. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti

(recenzenti - medicinis doqtori l. saginaZe)

Page 13: 2008-4

13

2454 gamokiTxuli bavSvidan atopiuridermatitis diagnozi daudginda 278-s(11.3%). miRebuli Sedegebis statistikuridamuSaveba ganxorcielda programuli pa-ketis SPSS V.13-is meSveobiT. daavadebul-Ta ganawileba klasisa da sqesisi mixedviTmocemulia pirvel diagramaSi: pirvelklasSi Warbobda davaadebulTa ricxvi 110(39.6%) (p<=0.01) (diagrama 1), mamrobiT sqe-sis ki 146 (52.5%) (p>0.05) (diagrama 2).

Tbilisis xuTi raionidan atopiuridermatiti upiratesad gamovlindadidube-CuRureTis raionSi – 96 (36%)(p<=0.01) (diagrama 3). gazafxulze daa-vadebis sezonuri upiratesoba ki aReniS-neboda daavadebulTa mniSvnelovan naw-ils - 96 (35%) (p<=0.01) (diagrama 4).

atopiuri dermatitis riskis faqtore-bis gamovlenis mizniT, Catarda obser-vaciuli, analizuri retrospeqtuli kv-leva SemTxveva-kontroli. am mizniT Ses-wavlili populaciidan gamoyofil iqnaori jgufi: ZiriTad, anu SemTxvevaTajgufSi gaerTianda atopiuri dermatitiTdaavadebuli 278 pacienti, xolo sakon-trolo jgufSi _ 300 pirobiTad janmrTe-

li bavSvi. ZiriTadi da sakontrolojgufis formirebis dros gaTvaliswineb-uli iyo homogenurobis principi.

SemTxveva_kontrolis kvlevis Catareb-is safuZvelze, gansazaRvrul iqna atopi-uri dermatitis formirebis socialuri,biologiuri da samedicino riskis faq-torebis raodenobrivi maCvenebeli: Sanse-bis Sefardeba (OR), absoluturi riski eq-sponirebulTaTvis (Re), absoluturi riski

araeqsponirebulTaTvis (Re), absolutuririski araeqsponirebulTaTvis (Rne) daatributuli riski (AR).

socialur-higienuri riskis faqtore-bidan upiratesad gamovlinda katis arse-boba ojaxSi (OR 3.95, 95% CI: 2.61-5.98), xSi-ri konfliqti (OR- 1.81; 95% CI -1.22-2.69) daarasruli ojaxi (OR- 1.54; 95% CI -1.08-2.20,aseve Tambaqos mweveli orive mSobeli(OR- 1.30; 95% CI -0.91-1.86) (diagrama 5).

orsulobis Taviseburebebi, romelic war-moadgens atopiuri dermatitis maxasiaTebelriskis faqtors aris kvebiTi alergia (OR- 7.99;95% CI -3.17-21.38), medikamenturi alergia (OR-9.09; 95% CI -1.98-57.94), stresi (OR- 1.45; 95% CI -0.98-2.15), Tambaqos mweveli orsuli (OR- 1.89;

diagrama 1 diagrama 2

diagrama 3 diagrama 4

klasi

I klasi39.6% II klasi

16.5%

III klasi24.8%

IV klasi19.1%

sqesi

mamrobiTi52.5%

mdedrobiTi47.5%

raioni

gldani-naZaladevi

17%

didube-CuRureTi

36%

vake-saburTalo

28%

isani-samgori5%

mTawminda-krwanisi

14%

daavadebis sezoni

gazafxuli36%

zafxuli35%

Semodgoma215

zamTari8%

Page 14: 2008-4

14

95% CI -1.28-2.81) da virusuli daavadeba (OR-2.08; CI -0.81-5.45) (diagrama 6).

wlamde asakis bavSvTa Taviseburebebi,romelic warmoadgens atopiuri dermati-tis ganviTarebis riskis faqtors, arisbavSvis xelovnuri kveba (OR- 5.29; 95% CI -3.30-8.51), wlamde avadoba kvebiTi alergi-iT (OR- 10.27; 95% CI -6.17-17.24) da medika-menturi alergiiT (OR- 3.03; 95% CI -1.54-6.06), aseve vaqcinaciis Cautarebloba (OR-4.98; 95% CI -0.99-33.65) (diagrama 7).

00.51

1.52

2.53

3.54

4.5

kata binaSi konfliqtebi arasruli

ojaxi

Tambaqos

mweveli

mSoblebi

OR AR Re Rne

0

5

10

kvebiTi

alergia

stresi virusui

infeqcia

ORARReRne

medikamenturi alergia

Tambaqo

diagrama 5 diagrama 6

anamnezis mixedviT kvebiTi da medikamen-turi alergenebi, romelic qarTveli popu-laciisaTvis upiratesad gamovlinda aris:rZe (OR- 4.04; 95% CI -2.24-7.39), kvercxi (OR-

OR AR Re Rne 0 2 4 6 8 10 12 xelovnuri kveba

wlamde kvebiTi alrgia medikameturi alergia vaqcinaciis dagvianeba an arCatereba

kvercxi citrusi antibiotiki

0 2 4 6 8 10 12 14 16

rZe nigozi citrusi vitaminebi

OR AR Re Rne

diagrama 7 diagrama 8

citrusi (OR- 14.97; 95% CI - 7.09-32.66), antibi-otiki (OR- 5.82; 95% CI -3.0-11.46), vitaminebi(OR- 4.42; 95% CI – 1.67-12.31). (diagrama 8).

atopiuri dermatitis ganviTarebas xSir-ad win uswrebs helminTozis (OR- 10.78; 95% CI- 7.17 - 16.24), gaRizianebuli nawlavis sindro-mis (OR- 12.74; 95% CI - 8.41 - 19.35) an kariesis(OR- 3.37; 95% CI -2.30-4.94) arseboba anamnezSi.

memkvidreobiTi Taviseburebebi, rogorcatopiuri dermatitis riskis faqtori ga-nawilda Semdegnairad: deda alergiuli

daavadebis anamneziT (OR- 13.69; 95% CI - 7.08-27.04), mama alergiuli daavadebis anamnez-iT (OR- 5.56; 95% CI -2.87-10.99), da-Zma alergiu-li daavadebis anamneziT (OR- 1.90; 95% CI -0.96-3.80), dedis mxriv sisxliT naTesavebialergiuli daavadebis anamneziT (OR- 5.12;95% CI -1.60-18.13), mamis mxriv sisxliT naTe-savebi alergiuli daavadebis anamneziT (OR-4.63; 95% CI -1.76-12.84) (diagrama 9).

amrigad, Cven mier miRebuli monacemiTmravali sxvadasxva socialur - higienuriTu medikur-biologiuri faqtori war-moadgens atopiuri dermatitis ganvi-Tarebis riskis faqtors. mniSvnelovania,agreTve, Cveni qveynis bavSvTa populaci-isTvis damaxasiaTebeli riskis fatoreb-is kidev ufro detaluri analizi, raTaTavidan acilebul iqnes am progresire-badi daavadebis prevalensi.

7.41; 95% CI -4.01-13.55), nigozi (OR- 10.64; 95%CI -3.03-44.53), Tafli (OR- 6.04; 95% CI -1.93-21.08),

OR

13.69

5.56 1.9

5.12 4.63

deda mama da-Zma sndm* snmm*

diagrama 9

Page 15: 2008-4

15

ФАКТОРЫ РИСКА РАЗВИТИЯ АТОПИЧЕСКОГО ДЕРМАТИТАУ ДЕТЕЙ МЛАДШЕГО ШКОЛЬНОГО ВОЗРАСТА В ТБИЛИСИ

Н. Мгеладзе, Р. Карселадзе, Л. ЖоржолианиТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ УНИВЕРСИТЕТ ИМ. И. ДЖАВАХИШВИЛИ

Атопический дерматит (АД) — хроническое заболевание, в основе которого лежат IgE-зависимоевоспаление кожи и ее гиперреактивность, нарушающие естественную реакцию кожи на внешние ивнутренние раздражители. АД, как правило, дебютирует в раннем детском возрасте и характеризуетсятяжелым, упорным течением, частыми рецидивами и развитием осложнений.

С целью выявления риск-факторов атопического дерматита проведено обсервационное, аналитическое,ретроспективное исследование - случай-контроль. В 5 районах г. Тбилиси по методу кластернойрандомизации выбрано 5 школ, в которых опрошено 2454 детей по предварительно составленномуэпидемиологическому опроснику. Диагноз АД поставлен в 278 (11.3 %) случаях. Статистическаяобработка полученных результатов произведена по программному пакету SPSS: выделены 2 группы:основная (группа случаев, в которую вошли 278 пациентов с атопическим дерматитом), и контрольнаягруппа – 300 условно здоровых детей.

Анализ показал, что в развитии АД принимают участие как экзогенные (физические, химические ибиологические), так и эндогенные (нервная система, ЖКТ, генетическая предрасположенность) факторы.Ключевая роль в формировании АД принадлежит наследственной предрасположенности (OR- 13.69;95% CI - 7.08-27.04). Риск развития АД (OR- 7.99; 95% CI -3.17-21.38) возрастает в связи снесоблюдением питания беременной женщины, а также среди детей первых месяцев жизни, находящихсяна искусственном вскармливании (OR- 5.29; 95% CI -3.30-8.51). В частности, у детей первого годажизни частой причиной развития АД являются куриные яйца (OR- 7.41; 95% CI -4.01-13.55), белкикоровьего молока (OR- 4.04; 95% CI -2.24-7.39). Усугубляется течение АД при развитии дисбактериоза,нередко в связи с бесконтрольным приемом антибиотиков, при лечении аллергических заболеваний(бронхиальная астма, аллергический ринит), гельминтозов, зубного кариеса. В конечном итоге, в развитииАД принимают участие многие экзогенные и эндогенные факторы.

RISK FACTORS FOR ATOPIC DERMATITIS IN JUNIOR CHILDRENPOPULATION IN TBILISI

Natia Mgeldze, Rusudan Karseladze PhD, Prof; Liana Zhorzholiani PhD, Prof.

IV.JAVAKHISHVILI TBILISI STATE UNIVERSITY

Atopic dermatitis is a chronic inflammatory skin disease at the core of which lie IgE-dependent sensitization andhyperreactivity, violating natural reaction of skin barrier on external and internal irritation. Atopic dermatitis, as arule, is often introduced in the form of “atopic march” among young children, but the case can also appear later onin adults. Seeking for revelation of atopic dermatitis risk factors, observative, analytical retrospective survey -case-control was conducted. With the mentioned aim in five districts of city Tbilisi, five schools were chosen bymethod of claster randomization in which 2454 children were interviewed according to beforehand producedepidemiological questioner. Atopic dermatitis was diagnosed in cases of 278 (11.8%) children. Statistical treat-ment of resulted outcomes was prepared according to program package SPSS the residents were divided intotwo groups: primary or sample group with 278 patients suffering from atopic dermatitis and control group – with300 conditionally healthy children.

Conducted analysis proves that exogenous (physical, chemical and biological) and endogenous (the role ofnerve system, gastro-intestinal system, genetic predisposition) factors partake in development of atopic derma-titis. The main part in the formation of atopic dermatitis belongs to hereditary predisposition (OR- 13.69; 95%CI - 7.08-27.04). The risk of food allergy evolution (OR- 7.99; 95% CI -3.17-21.38) increases with nutritional

Page 16: 2008-4

16

non-observance during women pregnancy and among infants, being on artificial rearing (OR- 5.29; 95% CI -3.30-8.51).

Notably the history of food allergy among children in terms of maternal atopic history was more predictivethan paternal history.Thus, hen eggs (OR- 7.41; 95% CI -4.01-13.55), proteins of cow’s milk (OR- 4.04; 95%CI -2.24-7.39) are most common causes of AD development in children within the first year of their birth.Development of dysbacteriosis intensifies the tendency of AD, the trend associated with uncontrolled, fre-quently, receipt of antibiotics, allergic disease(bronchial asthma and allergic rinit), helminthiasis, caries.

In the final analysis, many exogenous and endogenous factors contribute to the development of atopic der-matitis.

literatura:

1. buCukuri i. qituaSvili T. – atopiuri dermatitis epidemiologia da klinikurimaxasiaTeblebi. saqarTvelos samedicino moambe. #1, 2006w, gv.102-105

2. JorJoliani l. alergiuli daavadebis klinikur-epidemiologiuri Tavisebure-bani bavSvTa populaciSi. med. mecn. doqt. disertacia, 1998, 98 gv.

3. Балаболкин И.И., Гребенюк В.Н. Атопический дерматит у детей. М.: Медицина.- 1999. 238 с.4. Балаболкин И. И. Современная концепция патогенеза и принципы терапии аллергических

заболеваний у детей // Педиатрия. 2003. № 4. С.52-57.5. Реброва О.Ю. Статистический анализ медицинских данных. Применение пакета прикладных

программ STATISTICA М.: Медиа Сфера.- 2003.- 312 с.6. Ревякина В. А. Атопический дерматит у детей: проблемы диагностики, классификации и клиники

// Materia Medica. 2000.- № 1 (25).- С. 41-49.7. Флетчер Р., Флетчер С., Вагнер Э. Медиа Сфера. 2000.8. Akdis CA, Akdis M, Bieber T, et al.“Diagnosis and treatment of atopic dermatitis in children and

adults”: European Academy of Allergology and Clinical Immunology/ American Academy of Allergy, Asthmaand Immunology/PRACTALL Consensus Report. J Allergy Clin Immunol 2006;118:152-69.

9. Brenninkmeijer E.E.A.; Schram M.E.;. Leeflang M.M.G; Bos J.D.;. Spuls Ph.I -“DiagnosticCriteria for Atopic Dermatitis: A Systematic Review” Br J Dermatol. 2008;158(4):754-765

10. Hanifin JM, Cooper KD, Ho VC, Kang S, Krafchik BR, Margolis DJ, et al. Guidelines of carefor atopic dermatitis, developed in accordance with the American Academy of Dermatology (AAD)/AmericanAcademy of Dermatology Association Administrative regulations for evidence-based clinical practice guide-lines. J Am Acad Dermatol 2004;50:391-404.

11. Hoffjan S, Epplen JT. The genetics of atopic dermatitis: recent findings and future options. J Mol Med2005;83:682-92. Novak N, Kruse S, Potreck J, et al. Single nucleotide polymorphisms of the IL18 gene areassociated with atopic eczema. J Allergy Clin Immunol 2005;115: 828-33. [Erratum, J Allergy Clin Immunol2006;118:1319.]

12. ISAAC Steering Committee. Worldwide variations in the prevalence of asthma symptoms: the Interna-tional Study of Asthma and Allergies in Childhood (ISAAC). Eur Respir J 1998;12: 315–335.

13. Weiland S.K., Björkstén B., Brunekreef B., Cookson W.O.C., von Mutius E.,. Strachan D.Pand the International Study of Asthma and Allergies in Childhood Phase II Study Group. “Phase II of theInternational Study of Asthma and Allergies in Childhood (ISAAC II): rationale and methods” Eur Respir J2004; 24:406-412

14. Williams H, Flohr C. How epidemiology has challenged 3 prevailing concepts about atopic dermatitis.J Allergy Clin Immunol 2006;118:209-13.

15. Williams HC, Robertson CF, Stewart AW, et al.Worldwide variations in the prevalence of symptom-sof atopic eczema in the International Study of Asthma and Allergies in Childhood. J Allergy Clin Immunol.1999;103:125–138.

Page 17: 2008-4

17

2. saqarTvelos samedicino Jurnali, 4, 2008 w.

1991 wels, pekinSi jandacvis saerTa-Soriso organizaciis mier miRebul dek-laraciaSi dasaqmebuli mosaxleobis jan-mrTelobis dacvis Sesaxeb, xazgasmiTaRiniSna, rom Sroma ekonomikuri da mate-rialuri faseulobis safuZvels warmoad-gens, yvela saxis socialuri moRvaweobissayrdenia da uzrunvelyofs qveynebissocialur-ekonomikur ganviTarebas.

garemo, sadac adamians uxdeba cxovre-ba da moRvaweoba, zegavlenas axdens aramarto mis fizikur mdgomareobaze,aramed mis fsiqo-fiziologiur monaceme-bze. amitom ar SeiZleba adamianis ganxil-va ganyenebulad, garemodan mowyvetiT.aseve ar SeiZleba calkeul daavadebazemsjeloba garemomcveli situaciisgaTvaliswinebis gareSe. es gansakuTre-biT exeba im pirebs, romlebic TavisimuSaobis xasiaTiT dakavSirebuli ariansawarmoo mavne faqtorebTan.

dasaqmebulTa janmrTelobis SenarCune-ba saxelmwifos erT-erTi umniSvnelovane-si funqciaa, romelic saxelmwifos social-uri politikis safuZvels warmoadgens.dRes msoflioSi adamianis janmrTelobasRirebulebiTi mniSvneloba eniWeba. jansa-Ri eri – upirveles yovlisa janmrTeliadamiania, amdenad sazogadoebis sijansaRismniSvnelovan indikators warmoadgensdasaqmebulTa janmrTelobis mdgomareo-ba. calkeuli adamianis janmrTeloba gan-sazRvravs saxelmwifos SromiTi resurse-bis xarisxs, Sromisnayofierebas, warmoe-buli mTliani Sida produqciis sidides.

Sromis saerTaSoriso organizaciis mo-nacemebiT evropaSi Sromis aradamak-mayofilebeli pirobebiTa da sawarmoogaremoTi gamowveuli daavadebebiT gan-pirobebuli danakargi yovelwliuradSeadgens 66 miliard dolars.

ukanasknel wlebSi SeiniSneba Sromisuna-riani asakis pirTa Soris gul-sisxlZarRv-Ta, kuW-nawlavis, neiroendokrinulisistemebis, sayrden-mamoZravebeli aparat-is dazianebiT mimdinare avadobis zrda;dasaqmebulTa reproduqtiuli janmrTe-lobis gauareseba.

Sromisunariani mosaxleobis janmrTe-lobis formirebaSi mniSvnelovani rolieniWeba profesiul riskebs. Sromis saer-TaSoriso organizaciisa da janmrTelo-bis saerTaSoriso organizaciis special-istebis SefasebiT arsebobs 150-ze metiprofesiuli riski da daaxloebiT 100 maT-gani warmoadgens mudmiv safrTxes 2000sxvadasxva profesiis adamianisTvis (4.5).

janmo-s monacemebis Tanaxmad, mavnefaqtorTa CamonaTvali dReisaTvismoicavs 100 000-ze met qimiur nivTierebas,50 fizikur da 200 biologiur faqtors, 20-mde arakeTilsaimedo ergonomikulpirobebs, amdenive sxvadasxva saxis fiz-ikur datvirTvas, uamrav fsiqologiur dasocialur problemas, romelTa moqmede-ba saboloo jamSi iwvevs rogorc profe-siuli, aseve zogadi daavadebebis gaxSire-bas, invalidobas, Sromisunarian asakSi naa-drev sikvdils. es ki mZime tvirTad awvebanebismieri qveynis erovnul ekonomikas (2).

msoflioSi, yovelwliurad, sawarmooubeduri SemTxvevebisa da profesiulidaavadebebis gamo, 2,2 mln. adamiani iRu-peba; 250 mln. adamiani sawarmoo ubeduriSemTxvevis msxverpli xdeba, xolo 160mln.-mde adamiani avaddeba profesiulidaavadebiT. zarali profesiuli faq-torebiT gamowveuli Sromisunariani mo-saxleobis sikvdilianobisa da invali-dobis Sedegad sxvadasxva qveynis magal-iTze saerTo erovnuli Semosavlis 10-

profpaTologia

Sromis medicinis Tanamedrove problemebi

r. javaxaZe, m.wereTeli, x.CigogiZe, n.ruxaZe, n.xatiaSvili, x.SublaZe

n.maxvilaZis saxelobis Sromis medicinis da ekologiis s/kinstituti

(recenzenti - profesori vad. saakaZe)

Page 18: 2008-4

18

15%-s Seadgens (9). aqedan gamomdinare,socialuri pasuxismgeblobis udidesitvirTi qveyanaSi unda gadanawildes sax-elmwifos, biznessa da Sromisunarian mo-saxleobaze. am procesSi mTavaria so-cialuri xarjebis balansireba, raTa armoxdes sazogadoebis polarizacia, Tum-ca amis tendencia SeimCneva. dRes saxezeaqveynis mosaxleobis janmrTelobis mdgo-mareobaze sxvadasxva faqtoris, maTSoris sawarmoo, intensiuri zemoqmedeb-is integraluri maCveneblebis gauarese-ba (maRali sikvdilianoba, gansakuTrebiTbavSvebSi, bunebrivi matebis stabiluraddabali maCvenebeli, gul-sisxlZarRvTasistemis, avTvisebiani simsivneebis, en-dokrinuli daavadebebis zrda, sicocx-lis xangrZlivobis Semcireba, Tanday-olili anomaliebis, alergiuli da respi-ratoruli sistemis daavadebebis mkveTrimateba da sxva).

mosaxleobis dasaqmebuli nawilis pro-fesiuli usafrTxoebisa da garemosdacvis mizniT, bolo aTwleulSi gan-sakuTrebiT gaaqtiurebulia saerTa-Soriso organizaciebi: janmo, iunepi, Sso,evrosabWo da sxva. Seqmnilia mravali do-kumenti, konvencia, rekomendacia, direq-tiva, qartia. am dokumentebSi asaxuliaSromis medicinis samsaxuris ganviTareb-is ZiriTadi principebi; mowodebulia sa-bazo infrastruqturis modelebi (3.9).

1994 wlis jso-s mier miRebul deklara-ciaSi dasaqmebuli mosaxleobis janmrTe-lobis dacvis Sesaxeb aRniSnulia: samuSaoadgilis usafrTxoeba da sijansaRe umniS-vnelovanesi sakiTxia, romelic dakavSire-bulia zogadad janmrTelobasTan dadasaqmebulTa keTildReobasTan; maTiganxilva aucilebelia yvela doneze poli-tikis gansazRvrisas (calkeul kompaniaSi,nacionalur da saerTaSoriso doneze).

ganviTarebul qveynebSi dasaqmebulTajanmrTeloba ganixileba rogorc war-moebuli produqciis xarisxis ganm-sazRvreli ucilobeli piroba: `daavade-bul mwarmoebels ar ZaluZs xarisxianiproduqciis Seqmna~.

mraval evropul qveyanaSi Sromis med-icinis sferoSi sakanonmdeblo da praq-tikuli saqmianobis Semdgomi cvlilebe-bis orientirs warmoadgens saerTa-Soriso organizaciis konvenciebi: SromisusafrTxoebisa da janmrTelobis Sesaxeb#155/1981; Sromis medicinis samsaxureb-is Sesaxeb #161/1985, evrokavSiris direq-tiva 89/39 EEC (1989w.); janmo-s global-

uri strategia `dasaqmebulTa janmrTe-loba 2000 wlisaTvis~ (1996w) da sxva.

1995 wels janmos da Sso-s komitetebisgaerTianebul meTormete sesiaze Camoyal-ibda Sromis medicinis 3 ZiriTadi amocana:

1. dasaqmebulTa janmrTelobis mdgo-mareobis gamyareba da SromisunarianobisSenarCuneba;

2. sawarmoo garemosa da Sromis proce-sis gaumjobeseba dasaqmebulTa janmrTe-lobis SesanarCuneblad, raTa maqsimalu-rad uzrunvelyofil iqnes usafrTxoebasamuSao adgilebze;

3. samuSao adgilebze Sromis orga-nizaciisa da kulturis srulyofa usa-frTxoebisa da janmrTelobis Sesanar-Cuneblad, rac xels Seuwyobs pozitiurisocialuri klimatis Seqmnas, gazrdisSromis nayofierebas da aseve gaaum-jobesebs gamoSvebuli produqciisxarisxs (10).

Sromis medicinis nacionaluri siste-mis konceptualuri safuZvlebis fesvebi1978 wels alma-ataSi miRebul jso-s dek-laraciaSia, romelic Sromis medicinasganixilavs rogorc dasaqmebulTa da na-cionaluri jandacvis sistemebs Soriskontaqtis pirvel doned ganTavsebulsadamianTa sacxovrebel da samuSao adgi-lis siaxloves.

evrokomisiam 2002-2006 wlebisTvis sa-muSao adgilebze janmrTelobis dacvisada usafrTxoebis strategiis SemuSavebi-sas gaiTvaliswina XXI saukuneSi sazoga-doebaSi momxdari cvlilebebi: Sromisu-nariani mosaxleobis dabereba da misstruqturaSi qalebis wilis mateba; mar-Tvisa da momsaxurebis sferoSi profesi-aTa ricxvis zrda (socialuri izolireba,samuSaoTa erTferovani, monotonuri xa-siaTi); dasaqmebis formis cvlileba(xanmokle da nawilobrivi dasaqmeba);mcire da saSualo sawarmoebSi dasaqme-bulTa ricxvis zrda (mcire da saSualobiznesi); axali riskebis, gansakuTrebiTfsiqo-socialuri xasiaTis riskebis, war-moSoba.

strezSi (italia, 2006 weli, ivnisi), jan-mos Sromis medicinis sferos centrebismeSvide Sekrebaze, romelSic monawile-obda 45 centris warmomadgeneli 32 qvey-nidan, ganxilul iqna janmos strategiisCarCoebSi Semdgomi kvlevebi da miRebuliqna “dasaqmebulTa janmrTelobis dek-laracia”, romelSic aRniSnulia TaT-biris monawileTa SeSfoTeba imis gamo,rom, miuxedavad Sromis medicinis efeq-

Page 19: 2008-4

19

turi Carevisa, dasaqmebulTa didi nawilijer kidev ganicdis Sromis riskebis dauS-vebeli donis zemoqmedebas da xdebianprofesiul daavadebebisa da sawarmootravmebis msxverplni. isini kargaven Sro-mis unars, potenciur gamomuSavebas damaT Zalian mcire nawils SeuZlia isargeb-los Sromis medicinis samsaxuriT.

2006 wlis agvistoSi janmom SeimuSava mo-qmedebebis globaluri gegmis proeqtidasaqmebulTa janmrTeloba 2008-2017 ww,romelSic aRniSnulia, rom dasaqmebulebiwarmoadgenen msoflios mosaxleobis naxe-vars da gvevlinebian Tanamedrove msofliosazogadoebis ekonomikuri da socialuriganviTarebis fuZemdemlebad; maTi janm-rTeloba damokidebulia sawarmoo garemosmravalricxovan risk-faqtorze, social-ur da yofiT faqtorebze, aseve samedicinomomsaxurebis xelmisawvdomobaze.

globaluri gegmis miznebi:1. Sromis medicinaSi nacionaluri poli-

tikis, moqmedebis gegmebisa da programeb-is SemuSaveba da ganxorcieleba;

2. janmrTelobis dacva samuSao adgilze;3. profesiuli samedicino momsaxurebis

xarisxisa da misawvdomobis gaumjobeseba;4. profilaqtikuri RonisZiebebis gasa-

tarebeli winadadebebis dasabuTeba dagavrceleba;

5. dasaqmebulTa gacnobiereba mdgradiganviTarebis arasamedicino RonisZiebe-bis Sesaxeb.

janmom globaluri gegmis miRebiT mou-woda masSi gaerTianebul qveynebs Sromismedicinis nacionaluri sistemebis Seqm-nisaken. evrokavSiris qveynebSi Sromismedicinis sfero sakmarisad ganviTarebu-lia da maTi Sesabamisi struqturebi didixania integrirebulia rogorc evropul,ise evroatlantikur sivrceSi. rTuli so-cialuri mdgomareobis miuxedavad, dsT-sZiriTad qveynebSi _ ruseTi, ukraina, be-lorusia, moldaveTi, somxeTi da baltii-spireTi - SeZles Sromis medicinis samsax-uris reformireba, erovnul Tavisebu-rebebze morgebuli Sromis medicinis sam-saxuris Seqmna da integrireba saerTa-Soriso moTxovnebis Sesabamisad.

dRevandeli mdgomareobiT, Sromisa dadasaqmebulTa jnmrTelobis dacvis xaziT,saqarTvelo aRiarebs saerTaSoriso sa-marTlis principebs da normebs qveyniskanonmdeblobiT dadgenili moTxovnebisdacviT.

saqarTvelo 1993 wlidan iTvleba Sro-mis saerTaSoriso organizaciis wevradda parlamentis mier ratificirebulia

sxvadasxva dokumenti; qveyana gawevri-anebulia vaWrobis msoflio organizacia-Si da misi valdebulebebi gansazRvrulia1996 wlis 22 aprils luqsemburgSi dad-genili SeTanxmebiT partniorobisa daTanamSromlobis Sesaxeb, Tumca aRniSnu-li SeTanxmebebi da valdebulebebi jer-jerobiT ar aris gaaqtiurebuli (6.7).

bolo periodSi saqarTveloSi ukanaplanze moeqca dasaqmebuli mosaxleobisjanmrTelobis dacvis mwyobri sistema,ramac ganapiroba qveynis mosaxleobisjanmrTelobisaTvis usafrTxo garemosSeqmnis problemebis gaaqtiureba.

Sromis dacvis da higienis biuletenSisaqarTvelos Sesaxeb aRniSnulia, romqveynis politikuri xelmZRvaneloba sam-uSao adgilebis Seqmnis realizacias awar-moebs ise, rom ar iTvaliswinebs dasaqme-bulTa socialuri dacvis, usafrTxo sam-uSao adgilebis Seqmnis aucileblobas.saqarTveloSi Sromis inspeqciis samsax-uri gauqmebul iqna swored im dros, rode-sac, magaliTad somxeTSi, formirebuliqna ganaxlebuli inspeqcia 120 kacianiStatiT. saerTaSoriso gamocdileba kigviCvenebs, rom amgvari ugulisyurodamokidebuleba Sromis dacvis sfero-sadmi saboloo jamSi iwvevs uzamazar hu-manitarul da ekonomikur danakargebs.

amgvari politikis gatarebas ar eT-anxmeba Sromis saerTaSoriso organiza-ciasTan TanamSromlobaSi myofi struq-turebi. Sromis dacvis specialistebis,damsaqmeblebis da profkavSirebis SeT-anxmebiT miRweul iqna Sromis higienisdacvis sferos Semdgomi rRvevis SeCere-ba. damsaqmebelTa organizaciebma uzrun-velyves Sromis higienis dacvis xaziTseminarebis Catareba, daiwyo Sromishigienis dacvis nacionaluri profilisSeqmna, Sesabamisi kadrebis momzadeba damaT mier kontrolirebadi sawarmoebisinformaciuli uzrunvelyofa (1).

dasaqmebuli mosaxleobis janmrTelo-bisaTvis usafrTxo garemos uzrunvely-ofis mizniT pirveli rigis amocanaa maTorganizmze moqmedi riskis faqtorebisgamovlena, sistematizacia da unificire-ba qveynis erovnuli meurneobis ganvi-Tarebis perspeqtivebis, warmoeba-dawese-bulebis specifikis, Sromisa da cxovreb-is wesis, klimatur-geografiuli pirobe-bis da sxva faqtorebis gaTvaliswinebiT.

cvalebadi socialuri da te-qnologiuri garemos pirobebSi mosaxle-obaze moqmedi riskis faqtorebisTavidan acileba da prevenciuli RonisZ-

Page 20: 2008-4

20

iebebis SemuSaveba saTanado efeqtiT sa-sicocxlo mniSvnelobas iZens saqarTve-los dRevandel pirobebSi.

aRniSnuli amocanebis gadaWras emsax-ureba profilaqtikuri medicinis speci-fikuri dargi _ Sromis medicina.

Sromis medicina mowodebulia daicvasdasaqmebuli mosaxleoba garemos mavnefaqtorebisagan, SeinarCunos maTi janm-rTeloba qveynis ekonomikuri winsvli-saTvis. yovelive es unda ganxorcieldesdasaqmebuli mosaxleobis janmrTelobisdacvis xangrZlivi erovnuli programissafuZvelze, romelic garantirebuli

unda iyos qveynis konstituciiT, mosax-leobis Sromisa da janmrTelobis dacviskanonebiT, Sromis medicinis erovnulikonvenciis SeqmniT.

am sakiTxis gadasaWrelad aucilebeliasamTavrobo iniciativa qveynis mieraRebuli saerTaSoriso valdebulebebisSeTanxmebis gasaaqtiureblad; saWiroaSromisa da janmrTelobis dacvis aspeqt-Si kanonmdeblobis mizanmimarTuli sru-lyofa da misi harmonizeba saerTaSorisoda evrokavSiris moTxovnebTan, Tanam-Sromloba evropul samezoblo poli-tikis ( ENP) farglebSi.

АКТУАЛЬНЫЕ ПРОБЛЕМЫ МЕДИЦИНЫ ТРУДА НАСОВРЕМЕННОМ ЭТАПЕ

Р. Джавахадзе,М.Церетели,Х.Чигогидзе,Н. Рухадзе,Н. Хатиашвили, Х. ШубладзеСохранение и укрепление здоровья трудящихся – одна из важнейших функций государства,

составляющих основу государственной социальной политики.Сегодня здоровье во всём мире приобрело значение ценностного понятия. Здоровье нации- это, прежде

всего, здоровый человек. Поэтому одним из наиболее важных индикаторов здоровья общества являетсясостояние здоровья его работников.

Согласно данным МОТ, в Европе ежегодные потери, связанные с неудовлетворительными условиямитруда и вызывающими производственно обусловленные заболевания, составляют 66 млд. долларов США.

За последний период в Грузии нарушилась налаженная система защиты здоровья работающегонаселения. В этой связи представляется целесообразной государственная инициатива по внедрению техобязательств, которые взяты страной в сфере защиты труда и здоровья работающих, приведениезаконодательства по труду в соответствие с международными требованиями и сотрудничество сгосударствами в рамках Евросоюза.

ACTUAL PROBLEMS OF LABOR MEDICINE UP TODAYR. Javakhadze, M. Tsereteli, Kh. Chigogidze, N. Rukhadze, N. Khatiashvili, Kh. Shubladze

Preservation and maintenance of workers health is one of the main state’s function ,which forms the basisfor state’s social policy.

Up today the health of nation is, first of all, the health of a man, that’s why one of the main public healthindicator is the worker’s health condition.

Accordingly to ILO data, in Europe annually casualties, connected with unsatisfactory work conditions andcausing occupational diseases, involve 66 milliard dollars US.

During last years in Georgia the system of worker’s health defense doesn’t work. That’s why it is the stateinitiatives on introduction of this obligationic, reasonable which are intaken by our country in the sphere ofworker’s health and labor defense, set labor legislation in conformity with international requirements and collab-oration with other EU countries.

Page 21: 2008-4

21

literatura:

1. Баренц. Бюллетень по охране и гигиене труда. 2008. Том 11. №1. C. 25.2. Измеров Н. Ф. Актуальные проблемы медицины труда на современном этапе. Матер. V

Всероссийского конгресса «Профессия и здоровье.» 2006.3. Охрана труда в Финляндии. Национальный обзор. Хельсинки, 2006г., 79 с.4. Профессиональный риск. Справочник. Под ред. Н. Ф. Измерова и Э. И. Денисова.- М.:

Социздат, 2001.5. Руководство по системам управления охраной и медициной труда. (ILO/OSH 2001)6. EUROPIAN FOUNDATION FOR THE IMPROVEMENT OF LIVING AND WORKING CON-

DITIONS. Working conditions in the European Union. Second European Survey on the Working ConditionsJanuary 1996. Luxemburg, office for official Publications of the European Communities, 1997.

7. EUROPEAN COMMISION. Guidance on risk assessment at work. Health and Safety. Luxemburg,Office for Official Publications of the European Communities, 1996 (ISBN 92-827-4278-4).

8. ILO. Convention 161 concerning occupational health services. Geneva, International Labour Organi-zation, 1985.

9. Occupational health. In: WHO European centre for Environment and Health. Concern for Europe’stomorrow. Health and the environment in the WHO European region.Stuttgart, Wissenschaftliche Verlagsge-sellschaft, 1995.

10. Report of the Joint ILO/WHO Committee on occupational health services. Geneva, InternationalLabour Organization, 1985.

Page 22: 2008-4

22

In last ten years there was an essential progress inthe surgical treatment of the gastric cancer (1, 4). Ac-cording to the literature the majority of researchersshow authentic improvement of the follow-ups in thepatients with gastric cancer after the expanded oper-ations, followed by removal of the target affected or-gan with lymphodissection (2, 6). Besides, it was de-termined that five-year survival rate of the patientswith gastric cancer with metastases in the regionallymph nodes after performing simple gastrectomymakes 18%, and in the operations followed by lym-phodissection - 39%.

Last years the researches have been conductedthe application of expanded lymphodissection in thegastric cancer in the leading clinics of the world, con-sisting of the application of mobilization and removalof the lymph nodes located on the way of the inferiorvena cava, abdominal region of aorta, root of mesen-tery (2, 5). Performing given operation has been rec-ommended to the patients with locally extensive gas-tric cancer in the absence of generalized manifesta-tions of malignant process.

It is significant that there are many opponents ofexpanded and expanded-combined operations with thegastric cancer, who consider that the given operativeinterventions lead to a sharp increase in the quantityof postoperational complications without improvementof the follow-ups of treatment Lawrence W., RoucosD.H. (8, 10). The given complications have both a lo-cal and a general somatic character. The number ofcases of postoperational pancreatitis and intraabdom-inal abscess are most often registered among localmanifestations of postoperational complications.

Other important kind of the treatment of gastriccancer is the provision of patients’ quality of life. Sincethe first successfully performed gastrectomy in 1887(Shlatter), surgeons look for the best reconstructionmethod. Each of the offered methods have its advan-

tages and disadvantages (3, 7, 9, 11). Some surgeonsfollowed the way of the creation of areflex anastomo-sis; others began applying the reconstruction on Rouxmethod.

Considering that, none of the reconstruction meth-ods completely resolve the problem of postoperationaldisease manifested by reflux-esophagitis and jejunalsyndrome, it can be attempted to compensate the dep-rivation of reserve function of the stomach after gas-trectomy in the given group of patients by forming ofartificial ileal reservoir.

However, few randomized researches, absence ofimpartial estimation parameters of various techniquescomplicate the choice of optimum reconstruction meth-od after gastrectomy.

Material and methods: Expanded and expanded-combined operations had been performed on 81 pa-tients with GC, who were included in the research.The ages of the patients fluctuated from 35 till 67. Themajority of patients were in the age group from 40 till50 (83, 3%). In 56 cases lymphodissection correspond-ed to the level D2, and in 25 cases - D3. In 20 casesthe operation had a combined character including theresection of adjacent organs. There were 15 men and5 women among operated patients. Apart from thestomach removal, one organ was additionally resect-ed in 12 patients. The partial pancreas resection wasperformed to 4 of the patients, a transverse colon re-section to 2 of them, to 5 –atypical pancreas resectionand to 1- atypical hepatic resection. The resection of2 organs was performed additionally to 3 patients. Theresection of pancreas and transverse colon was per-formed to 2 of the patients, to 1 of them a transversecolon resection and an atypical resection of II and IIIsegments of liver, and to the fourth distal resection ofpancreas and bisegmentectomy (II and III) of liver.Resection of the following 3 organs was performedadditionally to 3 patients: pancreas, transverse colon

ONCOSURGERY

THE RESULTS OF TREATMENT OF THE GASTRIC CANCER AFTEREXPANDED AND EXPANDED-COMBINED OPERATIONS

A.R.ALIYEVThe national centre of oncology, Baku, Azerbaijan Republic

(Reviewer - professor R. Japarov)

Page 23: 2008-4

23

and small intestine. Along with gastrectomy a multi-visceral resection was performed to one patient whichincluded four organs: a liver, a pancreas, a large andsmall intestine. It is important to note that splenecto-my enters into a standard volume of operation in gas-trectomy in the gastric cancer, and the lymphodissec-tion was an integral component of the operative treat-ment.

For studying of the immediate results of surgical treat-ment of gastric cancer the following researches have beendone: clinicolaboratory examination of blood, ultrasonic, andif necessary, C” of abdominal cavity organs, X-ray- exam-ination of the thorax and X-ray contrasting study of thecontinuity of esophageal-jejunal anastomosis.

The reconstruction method by loop of jejunal withthe application of Braun anastomosis was basically ap-plied in NCO. In the patients with early gastric can-cer, expanded gastrectomy was accompanied with theformation of two reservoirs in the reconstructive stageand at the same time the use of areflex esophagogas-tric anastomosis by the method of M.I.Davydov. Op-erations were performed to 20 patients with a plasticcomponent, i.e. with application of reservoirs in thereconstructive stage.

Results and discussion: Postoperative complicationswere observed in 18 (22,22%) cases. On the 7th post-operational day the postoperational hypostatic pneu-monia was clinically and rentgenologically determinedin 5 patients after combined gastrectomy with lym-phodissection levels D2 and D3 and it was resolved intwo cases on the 18-21st day, and in three others - onthe 21-23rd days. On the third postoperational day theacute bilateral pleuropneumonia was clinically and rent-genologically determined in the sixth patient with lym-phodissection D2. The patient died of the respiratoryfailure on the 5th postoperational day. In the seventhpatient the insolvency of oesophageal-intestinal anas-tomosis after gastrectomy with lymphodissection lev-el D2 was determined. Despite carrying out relaparo-tomy, application of the jejunostomy, sanation and drain-age of abdominal cavity, the patient died. In the fol-

Distribution of the patients depending on the volume of operationand a postoperative course

Lymphodissection D2 (56) Lymphodissection D3 (25) Postoperative examination D2 (52) D2 comb.(4) D3 (9) D3 comb.(16)

Postoperational complications 3 (5,36%) 5 (8,93%) 4 (16%) 6 (24%)

Rе-operations 2 (3,57%) - 1 (4%) 1 (4%) Postoperational lethality 2 (3,57%) 1 (1,78%) - 2 (8%) Staying in hospital (days) 16 23

lowing patient after expanded-combined gastrectomythe insolvency of oesophageal-intestinal anastomosiswith opening of the fistula in the pleural cavity wasrecorded. The patient died of the subsequent pleuralempyema. In five cases the postoperational pancre-atitis (D2 - 2, D3 - 3) was ascertained. Left-side sub-diaphragmatic abscess (D2 - 1, D3 - 2) was clinically,ultrasonographically and computer- tomographicallydetermined in three patients after performing drain-age under ultrasound examination. In one patient afterthe expanded-combined operation of the relaparoto-my necrosis of intestines as a result of thrombosis ofmesenteric vessels was recorded, subsequently the pa-tient died of peritonitis. The following patient after gas-trectomy with lymphodissection level D2 died of sep-sis on the 22nd day.

Altogether the lethality has made 6,17%. Averageduration of the postoperational period was 18,1 days.

Early manifestations of postoperational disease havebeen determined in 13 (21,31%) patients after the stan-dard loop reconstruction manifested by reflux-esophagitis.Presence of a postoperational pathology was recorded in2 (10%) patients where interintestinal reservoirs have beenimposed after gastrectomy in the reconstructive stage.

The carried out research has shown that in spite ofthe fact that the number of postoperational complica-tions in the patients with gastric cancer after expand-ed and expanded-combined gastrectomy is rathergreat, at the same time the difference in the lethalityand number of days spent in a hospital is statisticallydoubtful in comparison with the standard operations.It is significant that the received preliminary resultsshow the advantage of application of reservoirs in thereconstructive stage after gastrectomy, statistically au-thentically showing the decrease of early manifesta-tions of a postoperational reflux-pathology.

Thus, modern operative treatment principles of thegastric cancer consist of the maintenance of oncolog-ical adequacy and the choice of most functionallyproved reconstruction method for improvement of lifequality in postoperational periods.

Page 24: 2008-4

24

kuWis kibos mkurnalobis Sedegebi gafarToebulida gafarToebul-kombinirebuli operaciebis

Semdgom

a. alievi

onkologiis erovnuli centri, baqo, azerbaijanisrespublika

kuWis kiboTi dasnebovnebul 81 avadmyofs Cautarda gafarToebuli da gafarToe-bul-kombinirebuli operaciebi. letalobam Seadgina 6,17%, xolo postoperaciuliperiodis xangrZlivobam - 18,1 dRe-Rame.

Catarebuli kvlevis Sedegebis analizma gviCvena, rom operaciuli mkurnalobisSedegad postoperaciuli garTulebebis SedarebiT maRali maCvenebeli, romelic gam-ovlinda kuWis kiboTi dasnebovnebul avadmyofTa Soris gafarToebuli da gafarToe-bul-kombinirebuli operaciis Semdgom, letalobisa da stacionarSi gatarebuli sa-wol-dReebis ricxobrivi maCveneblebis sxvaoba, analogiur maCveneblebTan Sedare-biT, standartuli meTodebiT Catarebul operaciebTan Sedarebisas, statistikuradara sarwmunoa.

winaswari SedegebiT irkveva, rom rezervuarebis gamoyeneba gastreqtomiis Semdgomrekonstruqciul etapze upiratesobiT gamoirCeva, razec metyvelebs statistikuradsarwmuno Semcireba postoperaciuli refluqs-paTologiis naadrevi gamovlinebissixSiris maCveneblis.

migvaCnia, rom kuWis kibos operaciuli mkurnalobis Tanamedrove principebi undaemyarebodes onkologiuri uzrunvelyofis adekvaturobas da rekonstruqciis fun-qciurad dasabuTebul meTods cxovrebis xarisxis gasaumjobeseblad postoperaci-ul periodSi.

РЕЗУЛЬТАТЫ ЛЕЧЕНИЯ РАКА ЖЕЛУДКА ПОСЛЕ РАСШИРЕННЫХ ИРАСШИРЕННО-КОМБИНИРОВАННЫХ ОПЕРАЦИЙ

А.Р.АлиевНАЦИОНАЛЬНЫЙ ЦЕНТР ОНКОЛОГИИ, БАКУ, РЕСПУБЛИКА АЗЕРБАЙДЖАН

81 больному раком желудка проведены расширенные и расширенно-комбинированные операции.Летальность составила 6,17%. Средняя продолжительность постоперационного периода 18,1 суток.

Анализ результатов исследования показал, что несмотря на сравнительно высокий показательпостоперационных осложнений у больных раком желудка после расширенных и расширенно-комбинированных гастрэктомий, разность уровня летальности и числа койко-дней, проведенных встационаре, в сравнении с аналогичными критериями после стандартных операций статистическинедостоверна. Полученные предварительные результаты свидетельствуют о преимуществе наложениярезервуаров на реконструктивном этапе после гастрэктомий, статистически достоверно подтверждающихснижение частоты ранних проявлений постоперационного рефлюкс-патологии.

Считаем, что современные принципы оперативного лечения рака желудка заключаются в обеспечениионкологической адекватности и выборе наиболее функционально обоснованного метода реконструкциидля улучшения качества жизни в постоперационном периоде.

Page 25: 2008-4

25

literatura:

1.Абдихакимов А.Н., Давыдов М.И., Тер-Ованесов и др. Рак желудка с метастазами впарааортальные лимфатические узлы: возможности хирургического лечения. Вопросы онкологии.2003 -№2. - Том 49. -С.209-216.

2.Давыдов М.И., Тер-Ованесов М.Д., Марчук В.А. и др. Корреляция формы роста рака желудкас особенностями интрамурального и лимфогенного распространения. Тезисы онкологической конференции,Алма-Ата.- 2001.- С.402-404.

3.Adachi S., Takeda T., Fukao K Evaluation of esophageal bile reflux after total gastrectomy by gas-trointestinal and hepatobiliary dual scintigraphy. \\Jpn J Surg (1999 29: 301-306.

4. Bonenkamp J.J., Sasako M., Hermans J. et al. Extended lymph-node dissection for gastric cancer.N. Engl. J. Med. 1999; 340: 908-914.

5.Bostanci E.B., Yol S., Kayaalp C. et al. Comparison of complications after D2 and D3 dissection forgastric cancer. The journal of cancer surgery V. 30, !1, 2004 febrary, s.20-25.

6.Chua C.L. Total gastectomy for gastric cancer: the rationale for J-pouch reservoir. \\J R Coll. Surg.Edinb., 43, june 1998, 169-173.

7.Hartring H.H., Bonenkamp J.J., van de Velde C.J.H. Influence of surgery on outcomes in gastriccancer. ESMO-EONS Educ. Symp., Budapest. 2001; 97-117.

8.Lawrence W., Horsley J.S.//J. Surgery Oncology - 1996. - Vol. 61. - P. 85-89.9.Oh St., Kim B.S., Park K.C. A new reconstruction technique following total gastectomy: jejunal pouch

uncut double anastomosis. \\Materials of 2nd International Gastric Cancer Congress. 1997, Munich (Germany).2:895-898.

10.Roucos D.H., Hottenrott C., Lorens M. et al.//J. Cancer Res. Clinical Oncology. - 1990. - Vol. 116.- P. 307-313.

11.Shwartz A., Beger H.G. Gastric substitute after total GASTECTOMY - clinical reveleance for recon-struction techniques. \\Langenbeck’s Arch Surg (1998 383: 485-491.

Page 26: 2008-4

26

kvlevis mizani iyo konduqtiuri daSereuli xasiaTis smenaClungobis gamom-wvevi sxvadasxva paTologiis operaciulida konservatiuli mkurnalobis zegavle-na smenis funqciasa da TandarTuli ce-falgiebis klinikur mimdinareobaze.

kvleva Catarda s. xeCinaSvilis saxelo-bis Tssu klinikaSi 1999-2007 wlebSi.gamokvleul iqna 6-75 wlis 106 pacienti,63 mamakaci da 43 qali. paTologiis mixed-viT gamoyofil iqna Semdegi jgufebi: Ijgufi _ adenoidebi (30 avadmyofi), II jgufi_ alergiuli da vazomotoruli riniti (22avadmyofi), III jgufi _ cxviris polipozi(16 avadmyofi), IV jgufi _ cxviris Zgidisgamrudeba (20 avadmyofi), V jgufi _ qron-ikuli hipertrofuli riniti (18 avadmyo-fi) sakontrolo jgufi Seadgina Sesa-tyvisi asakis 30-ma janmrTelma pirma.

gamoyofil jgufebSi smenis simaxvilisgansazRvra da smenis daqveiTebis tipis(konduqtiuri an neirosensoruli) dadge-na xdeboda zRurblovani tonaluri audi-ometriiT. Sua yurSi mimdinare proceseb-is xasiaTis dazusteba xdeboda timpa-nometriiT. TandarTuli Tavis tkivilisxasiaTis gansazRvrisaTvis tardebodanevrologiuri gamokvleva da transkrani-uli doplerografia. dgindeboda smenisdaqveiTebis tipi da xarisxi. daavadebidangamomdinare gamoyenebul iqna mkurnalo-bis konservatiuli da qirurgiuli meTodi.konservatiuli meTodidan gamoviyeneT:cxviris wveTebi, hiposensibilizacia,yurebis daberva (policerizacia), korti-kosteroiduli malamoebiT fonoforezi.

qirurgiuli meTodidan viyenebdiT ad-enotomias, cxviris polipotomias, ni-Jarebis ultrabgeriT dezintegracias,kolxotomiasa da septoplastikas.

mkurnalobis Semdgom kvlav tardebo-da smenis ganmeorebiTi gamokvleva

yel-yur-cxviris da nevrologiuri daavadebebi

smenaClungobis gamomwvevi paTologiiszegavlena Tavis tkivilze

g. buaZe, s. xeCinaSvili, m. beriZe, i. xundaZe, m. alfaiZe,

s. xeCinaSvilis saxelobis Tssu sauniversiteto klinika

(recenzenti - medicinis mecnierebaTa doqtori f. xoxaSvili)

zRurblovani, tonaluri audiometri-iT da timpanometriiT. ganmeorebiT dg-indeboda smenis simaxvile. gamoyofiljgufebSi vadarebdiT smenis simaxvilesmkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg.vafasebdiT Catarebuli mkurnalobisefeqturobas smenis gaumjobesebis Tval-sazrisiT. cefalgiebze dakvirveba xde-boda mkurnalobidan 6 Tvis manZilze pa-cientebis sam asakobriv jgufSi, 6-15wlis, 16-65 wlis, >65 welze. 6 Tvis Tavzetardeboda Tavis tvinis sisxlZarRvebisganmeorebiTi doplerografia.

kvlevis monacemebis gadamuSaveba mox-da kompiutruli statistikuri paketiTSPSS-11,0. gamoyenebul iqna parametrulida araparametruli statistikis meTode-bi. saSualo monacemis gamosaTvleladviyenebdiT stiudensis Sewyvilebul t-tests. saSuloebis Sedareba xdebodaerTfaziani ANOVA-Ti.

kvlevis Sedegebi: klinikur jgufSiavadmyofTa 60% -s (18 avadmyofi SedarebiTdidi zomis adenoidebiT) audiometriuligamokvleviT daudginda konduqtiurismenaClungoba, xolo Sereuli xasiaTissmenaClungoba aReniSna avadmyofTa 10%-s(3 pacienti). smenis saSualo simaxvile dad-genil iqna decibelebSi (cxrili 1). neirosen-soruli smenaClungoba am pacientebSi sa-varaudod gamowveuli iyo sisxlZarRvo-vani mizezebiT (qronikuli arteriuli hip-ertenzia- 2 avadmyofi) avadmyofTa 47%-s(14 avadmyofi) awuxebda sxvadasxva inten-sivobisa da sixSiris Tavis tkivili. maTgan12 pacients doplerografiuli gamokv-leviT datvirTuli hqonda venuri siste-ma da aReniSnebda viliziis wris arterieb-Si sisxlnakadis xazovani siCqaris mateba,xolo 2 avadmyofs daudginda cerebruliarteriebis sxvadasxva xarisxis an-giospazmi (cxrili 2).

Page 27: 2008-4

27

II klinikur jgufSi pacientebis 75%-s (16pacienti) daudginda konduqtiuri smena-Clungoba, xolo pacientTa 10%-s (2 paci-enti) -Sereuli xasiaTis (neirosensorulida konduqtiuri) smenaClungoba. neiroge-nuri mizezebidan erT SemTxvevaSi savarau-

cxrili 1konduqtiuri da Sereuli smenaClungobis saSualo maCveneblebis Sedareba

cxvir-xaxis limfadenoiduri qsovilis sxvadasxva paTologiis dros

paTologiis tipi

Ppacientebis raodenoba

Akonduqtiuri smenaClungoba

%

smenis simaxvile (decibeli)

Sereuli smenaClungoba

%

smenis simaxvile

adenoidebi (I) 30 60% 40± 8.4 20% *58 ± 7.5 alergiuli da vazomotoruli riniti (II)

22 75% 55± 4,5 10% * 67± 6,5

cxviris polipozi (III)

16 75% 65± 6.6 6% *72± 8,5

cxviris Zgidis gamrudeba (IV)

20 90% 78 ± 7.9 0 -

qronikuli hipertrofuli riniti (V)

18 65% 59 ± 11.2 35% *67 ± 4.7

cxrilSi moyvanilia saSualo maCveneblebi (SD)* p<0.05

normis Sesatyvisi doplerografiuli mo-nacemebi da mocemul kvlevamde, 1 wliTadre, nevrologis diagnoziT, rogorcdaZabulobis Tavis tkivili.

III klinikur jgufSi konduqtiuri smena-Clungoba dadginda 75% -Si (12 pacienti),

do iyo aminoglikozidebis jgufis antibi-otikebis xangrZlivi xmareba mwvave pnevmo-niis gamo, xolo meore SemTxvevaSi aRiniS-nebida migrenozuli Tavis tkivili da ba-zilaruli arteriis spazmi. pacientebis60% (12 avadmyofi) uCioda Tavis tkivils,romelTagan 11 pacients aRmoaCnda intrac-erebrul arteriebSi xazovani siCqareebismniSvnelovani mateba da rozentalis veneb-is datvirTva. erT avadmyofs aRmoaCnda

Sereuli xasiaTis smenaClungoba ki- 6%-Si (erTi pacienti), cefalgiiT datvirTu-li anamnezi hqonda 8 pacients, romelTacdoplerografiulad daudgindaT mo-matebuli xazovani siCqareebi intracere-brul arteriebSi da datvirTuli hqon-daT viliziis wre.

IV klinikur jgufSi konduqtiuri smena-Clungoba aRiniSna 90%-Si (18 avadmyofi).sxvadasxva intensivobis TandarTuli

Aauditoruli smenaClungoba, smenis

simaxvile

Sereuli smenaClungoba, smenis simaxvile paTologiis

tipi

Mmkurnalobis meTodi

mkurnalo-bamde

Mmkurnlobis Semdeg

mkurnalo-bamde

Mmkurnlobis Semdeg

Aadenoidebi (I) Aadenotomia 40± 8.4 28 ± 7.2** 58 ± 7.5 51± 9.6 alergiuli da vazomotorul riniti (II)

lokaluri da zogadi antialergiuli saSualebebi

55± 4,5 38 ± 6.2** 67± 6,5 59± 11,5

cxviris polipozi (III)

polipotomia 65± 6.6 34 ± 4.7** 72± 8,5 *44± 12,6

cxviris Zgidis gamrudeba (IV)

septoplastika 78 ± 7.9 32 ± 5.4** -

Qqronikuli hipertrofuli riniti (V)

cxviris qveda niJarebis ultabgeriTi dezin-tegracia, konxotomia

66 ± 11.2 41 ± 9.3* 67 ± 4.7 *48 ± 8.4

- -

cxrili 2smenis simaxvilis Sedareba klinikur jgufebSi (decibelebi) konduqtiuri da

Sereuli smenaClungobis dros mkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg

cxrilSi moyvanilia saSualo monacemebi (SD)* P<0.05** <0.01

Page 28: 2008-4

28

Tavis tkivili hqonda pacientebis 75%-s(15 avadmyofi). doplerografiulad 12avadmyofs daudginda intracerebrulisixlZarRvebis sxvadasxva xarisxis an-giospazmi, erTi avadmyofi diagnostire-buli iyo klasteruli Tavis tkiviliT, 2pacients datvirTuli aRmoaCnda swori daganivi sinusebi. sxva pacientebSi datvirTu-li iyo sauRle venebi. V klinikur jgufSikonduqtiuri siyrue aRiniSna 65%-Si (11avadmyofi), 35%-Si smenaClungoba Sereu-li xasiaTis iyo (6 avadmyofi), unilater-aluri neirosensoruli smenaClungobismizezad erT SemTxvevaSi savaraudo iyogadatanili limfomatozuri meningiti,xolo danarCen 5 SemTxvevaSi, xandazmulpacientebSi – neirodegeneracia (spi-raluri kvanZis neironebis progresulikargva). TandarTuli perioduli Tavistkivili hqonda pacientebis 80%-s (14 avad-myofi). doplerografiulad, erT pacien-tis daudginda marjvena wina cerebruli

arteriis angiospazmi, xolo danarCen avad-myofebs – maRali xazovani siCqare in-tracerebrul arteriebSi da datvirTulivenuri sistema. VI klinikur jgufSi audi-toruli smenaClungoba aRiniSna 100%-Si. amjgufis yvela pacients hqonda TandarTu-li cefalgia da intrakraniuli hiperten-ziis niSnebi (cxrili 3). konduqtiuri daSereuli smenaClungobis maCveneblebiklinikuri jgufebSi mocemulia pirvelcxrilSi.

Catarebuli operaciuli da konserva-tiuli mkurnalobis Sedegad klinikurjgufis pacientebSi konduqtiuri smena-ClungobiT aRiniSna smenis sarwmuno

sisxlnakadis xazovani siCqareebi (mm/sek) mkurnalobamde

pacientebis asakobrivi jgufebi

kontroli Sua

cerebruli arteria

kontroli wina

cerebruli arteria

kontroli baziluri arteria

6-15weli 76 ± 12 *91 ± 1.8 65 ± 11 *82 ± 0.8 54 ± 10 *65 ± 0.9 16-65weli 61 ± 9 *78 ± 1.2 50 ± 11 *63 ± 0.6 41 ± 10 *52 ± 0.7 >65welze 45 ± 12 *60 ± 0.4 39 ± 11 *51 ± 0.3 35 ± 10 *46 ± 0.9

sisxlnakadis xazovani siCqareebi (mm/sek) mkurnalobis Semdeg

6-15weli 76 ± 12 80 ± 4.8 65 ± 11 67 ± 2.4 54 ± 10 57 ± 2.6 16-65weli 61 ± 9 66 ± 4.9 50 ± 11 51 ± 1.7 41 ± 10 44 ± 1.8

>65welze 45 ± 12 47 ± 2.6 39 ± 11 43 ± 5.1 35 ± 10 35 ± 2.7

cxrili 3intrakraniuli doplerografiiT cerebruli sisxlnakadis xazovani siCqa-

reebis Sedareba cefalgiebiT datvirTuli pacientebis sxvadasxva asakobrivjgufSi da sakontrolo pirebSi mkurnalobamde da mkurnalobis Semdeg

maCveneblebi asaxavs saSualoebs (SD)

* p<0.05

gaumjobeseba (p<0.05), xolo SereulismenaClungobis SemTxvevaSi I da II klinikurjgufSi smenis simaxvile imatebda, Tumcaarasarwmunod (p<0.5) (cxrili 2). Catare-buli mkurnalobidan 6 Tvis Semdeg Tan-darTuli cefalgiebi sruliad gaqra pa-cientebis 75%-Si, xolo 25%-Si aRiniSnaTavis tkivilis intensivobisa da sixSirismniSvnelovani Semcireba, rac dasturde-boda ganmeorebiTi doplerografiiTac.Semcirebuli iyo xazovano siCqareebi in-trakraniul sisxlZarRvebSi da met-nak-lebad gantvirTuli aRmoCnda venurisistema.

Sedegebis ganxilva: cxvirisa da cx-vir-xaxis lorwovani garsisa da limfade-noiduri qsovilis qronikuli paTologia,sasmeni lulis obstruqciis garda, xSir-ad sasunTqi gzebis gamavlobas aferxebs[1-4], ris Sedegadac sisxlSi Jangbadis par-cialuri wneva ecema, xolo naxSirorJan-gis (CO2) parcialuri wneva matulobs,

rasac dauyovnebliv aRiqvams sisxlZarR-vovani receptoruli sistema [5-6]. Jang-badis optimaluri miwodeba cerebrulisisxlZarRvebiT komprometebulia datvinis qsovili qronikul hipoqsias gan-icdis. metaboluri procesebiT gan-pirobebuli hipoqsiis sakompensaciodCairTveba cerebruli sisxlZarRvebisautoregulaciuri meqanizmebi, rodesacadekvaturi sisxlis nakadis mobilizaci-is mizniT da mikrocirkulaciis gasa-Zliereblad arteriolebsa da kapilarulqselSi viTardeba mniSvnelovani vazodi-latacia, xolo arteriebSi izrdeba sisx-lnakadis siCqare. doplerografiulad,

Page 29: 2008-4

29

arteriolebisa da kapilarebis vazodi-lataciaze migviTiTebs dabali pulsuriindeqsi (PI), romlis saSualo maCveneble-bi aRwevda 0.6 ± 0.11. arasakmarisi vazo-regulaciuri kompensaciis pirobebSi,tvinis qsovilSi eqstravaskuluri wnevayovelTvis momatebulia da mikrovasku-luri kompensatoruli dilatacia gawo-nasworebulia. itvirTeba viliziis wrisarteriebi, radgan izrdeba sisxlis naka-dis moculoba da rTuldeba sisxlis veno-zur sistemaSi gatana [7]. hipoqsiis gamo,tvinis qsovilSi Jangbadisa da glukozisutilizacia Seferxebulia, viTardebavenuri stazi. sauRle venebisa da venurisinusebis datvirTva iwvevs intrakrani-ul hipertenzias, ramac SesaZloa Tavisintensiuri tkivilebi gamoiwvios. to-qsikuri produqtebiT tvinis garsebisgaRizianeba kidev ufro amZimebs cefal-giebis intensivobas. Tavis tvinis parku-Wovani sistemidan cerebrospinalurisiTxis evakuacia ferxdeba. Tavis tvinisliqvoruli sivrceebi lokokinas wyal-gamyvani arxis meSveobiT ukavSirdeba Sig-niTa yuris labirinTis sivrceebs, racparkuWovani sistemis gadatvirTvis dros

SesaZlebelia neirosensoruli siyruismizezad iqces.

cxvir-xaxis lorwovanas limfadenoiduripaTologiis moxsnis SemTxvevaSi sasmeni lu-lis gamavloba aRdgeba da konduqtiuri smen-aClungoba iklebs. Sereuli xasiaTis smena-Clungobis dros smenis simaxvile matulobs,Tumca zogierT gamoyofil jgufSi matebaarasarwmunoa, rac, savaraudod, ganpirobe-bulia neirosensoruli smenaClungobis Se-darebiT rTuli etiopaTogeneziT.

sasunTqi gzebis gamavlobis aRdgenaiwvevs sisxlSi Jangbadis parcialuri wne-vis matebas. ixsneba hipoqsia da misi pa-Tologiuri Sedegi, aRdgeba stabilur-cerebruli sisxlnakadi da xdeba venurisistemis gantvirTva, rac xels uwyobscerebrospinaluri siTxis evakuaciasa daintrakraniuli hipertenziis Semcirebas.aRniSnuli amcirebs cefalgiebis inten-sivobas an saerTod xsnis Tavis tkivils.

amgvarad, konduqtiuri da SereulismenClungobisas operaciuli da konser-vatuli mkurnaloba zrdis smenis simax-viles da amcirebs an zogierT SemTxvevaSisruliad aqrobs TandarTul Tavistkivils.

ВЛИЯНИЕ ПАТОЛОГИИ, ВЫЗЫВАЮЩЕЙ КОНДУКТИВНУЮИ СМЕШАННУЮ ТУГОУХОСТЬ НА МИГРЕНОЗНЫЕ

ГОЛОВНЫЕ БОЛИГ. Буадзе, С. Хечинашвили, М. Беридзе, И. Хундадзе, М. Алфаидзе

УНИВЕРСИТЕТСКАЯ КЛИНИКА ТГМУ ИМ. С. ХЕЧИНАШВИЛИ

Целью исследования являлось изучение результатов консервативных и хирургических методовлечения при различных патологиях, вызывающих тугоухость, и наблюдение клинического течениясопутствующих цефалгий.

Пациенты и методы: обследовано 106 пациентов в возрасте от 6 до 75 лет. По виду патологиипациентов подразделили на 5 клинических групп и 3 возрастные категории. Слух исследовали при помощитональной пороговой аудиометрии и тимпанометрии. Анализировалась степень улучшения слуха до ипосле проведённого лечения. Изучалось клиническое течение сопутствующих головных болей. Средниескорости кровотока в интрацеребральных артериях оценивались интракраниальной доплерографией (DWLMulti-Dop T with pulse-wave transducer 2-MHz ).

Результаты исследовании: установлена тугоухость различной степени. Слух значительноулучшался после проведенного лечения ( р< 0,05 ). У пациентов с сопутствующими головными болямиотмечено увеличение крровотока в интрацеребральных артериях; пульсовой индекс был низким (р< 0,01), что указывало на диллятацию артериол и капиллярной системы. После лечения скорость кровотока винтрацеребральных артериях значительно понижался и пульсовой индекс возрастал.

Заключение: в результате лечения носовой патологии, вызывающей тугоухость, отмечается нетолько улучшение слуха, но и значительное уменьшение, а в ряде случаев - полное исчезновениесопутствующих головных болей.

Page 30: 2008-4

30

INFLUENCE OF LYMPHADENOIDAL TISSUE PATHOLOGY ONHEADACHES ACCOMPANYING THE HEARING LOSS OF CONDUCTIVE

AND MIXED CHARACTERG. Buadze, M. Alpaidze, M.Beridze, N. Metreveli, S. Khechinashvili

Study was aimed at investigation of surgical and conservatory treatment results in various pathologies caus-ing the conductive and neurosensoral hearing loss and on clinical course of accompaning cephalgia.

Patients and methods: 106 patients, aged 6-75 years have been investigated. According to the characterof lymphadenoidal pathology patients were divided in 5 clinical groups and three age categories. Patients wereresearched by tonal audiometry and character of pathology was assartained by tympanometry. The mean de-crease of hearing function was studied in clinical groups before and after treatment. The clinial course ofaccompaning headaches was studied and mean velosity of cerebral blood flow in intracerebral vessels wasdefined by doplerography (DWL Multi-Dop T with pulse-wave transducer 2- MHz).

Results: The hearing loss of various degree was detected in clinical groups that was significantly improvedafter surgical and conservative teratment (p<0.05). The significant increase of cerebral bood flow velocity wasdetected in different intracerebral arteries in patients with headaches. The pulse Index was significantly de-creased (p<0.01) indicating to the dilatation of cerebral arteriols and cappilares. After treatment, the cerebralbood flow velocity found to be decreased in intracerebral arteries and the Pulse Index was elevated.

Conclusion: After treatment of lymphadenoidal pathology not only the hearing function improves, but alsothe intensity of accompaning headackes signifcantly decreases and in several cases complitely dissapears.

literatura:

1. Chopra H. ,Munjal V., Gupta S.N. Defness in pedoatric age group, Indian Journal of Otology&Rinologyand Head-NecK injury-1999, Vol.51:3:7-10;

2. Ander JK., Roper AH. Seld audible venous bruits and high jugular bulb, Arch. Neurol.-1999. 43:157, 1096;3. Tetterman BL, Huxpord W.M.,Sanders J.E. Sudden bilateral sensorineural hearing loss, Layngoscope-

1996:106:1347;4. Baloch RW., Jacobson K., Wilson T. Dropp attack with Manier’s syndrome, Ann Neurol.-1990:28:384:1990;5. Mutot DE. Natural history of sensorineural hearing loss, Ann Otol. -1997:86:463.6. Nadol JB. Hearing loss, N. Eng.J Med -1993:329:1092;7. Fisher M. The anatomy and pathology of cerebral vasculature , Modern concept of cerebrovascular dis-

ease-1975, New Yourk, Spectrum, p.1-4.

Page 31: 2008-4

31

Одна из самых актуальных проблем, стоящихперед современной фармацевтической технологией,состоит в изготовлении фитогелей, содержащихэкстракты сбора растений, обладающих широкимспектром фармакологического воздействия ипроявляющих синергический эффект дляинтенсивного лечения гнойных, труднозаживающихран и ожогов.

Учитывая свойства фитосборов голой солодки,софоры японской, красного клевера, календулылекарственной, целью исследования являлось изучениефитогелевой технологии «Глисотрикал» на основесухих экстрактов, богатых флавоноидами итритерпеновыми гликозидами, а также их некоторыхбиофармацевтических особенностей.

Методы исследования. Из сбора «Глисотрикал»получают сумму биологически активных веществ спомощью метода бутаноловой экстракции, так же каки из сбора сухих экстрактов «Глисотрикал» [1,3] .

Для изготовления геля, содержащего суммубиологически активных веществ (БАВ), в качествеосновного элемента используют хитозан, посколькухитозан обладает заживляющим действием путемобразования защитной пленки на поверхности раны.С этой целью мы использовали различные компонентыс составом пинетранта или одинаковые компоненты(с основными и вспомогательными веществами),составив три композиции и разработали технологиюих изготовления.

1-я композиция: сумма БАВ -3,0 г., экстрактпрополиса-1,0 г., хитозан-4,0 г., эфирное масло лаванды-0,25 г., глютаминовая кислота-2,0 г., оксид цинка-0,5 г.,сорбит-0,3 г., ПЭГ-400-3,0 г., 70 %-ный этиловый спирт-0,5 г., нипагин-0,0825 г., нипазол-0,0225 г., дистиллированнаявода-82,0 г;

2-я композиция: сумма БАВ -3,0 г., экстрактпрополиса-1,0 г., хитозан-4,0 г., эфирное масло лаванды-0,25 г., глютаминовая кислота-2,0 г., оксид цинка-0,5 г.,

сорбит-0,3 г., глицерин-3,0 г., 70 %-ный этиловый спирт-0,5 г., нипагин-0,0825 г., нипазол-0,0225 г.,дистиллированная а-82,0 г. ;

3-я композиция: сумма БАВ -3,0 г., экстрактпрополиса-1,0 г., хитозан-4,0 г., эфирное масло лаванды-0,25 г., глютаминовая кислота-2,0 г., оксид цинка-0,5 г.,сорбит-0,3 г., твин-80-3,0 г., 70 %-ный этиловый спирт-0,5 г., нипагин-0,0825 г., нипазол-0,0225 г.,дистиллированная вода -82,0 г.

Изготовление геля: предварительно нагретая до 800Cв ступке (62 мл) горячая вода и добавленные к ней 2 г.глютаминовой кислоты перемешивали до полногорастворения. После этого к раствору добавляли 4,0 г.хитозанового порошка и перемешивали до образованиягелевой массы (I масса). В химическом стакане,объемом 50 мл., растворяли сухой экстракт, состоящийиз 3,0 г. комплекса БАВ, 3,0 г.сорбита, 3,0 г. ПЭГ-400(ав двух других композициях (глицерин и твин-80) в 20 млводы (II масса). В пробирку добавляли 1 мл экстрактапрополиса, 0,5 мл 70%-го этилового спирта и 0,25 мл.масла лаванды и перемешивали (III масса). После этогок массе в ступке (I масса) последовательно добавлялимассу II и массу III и перемешивали. К полученноймассе добавляли 0,5 г. оксида цинка, нипагин и нипазоли производили гомогенидыцию. В аналогичном порядкеизготавливались 2-я и 3-я композиции.

После этого, с некоторыми биофармацевтическимиособенностями, изготовленную массу геля in vitroисследовали скорость высвобождения основныхдействующих веществ в массе геля. В опытах in vitroиспользовали метод диализа: использовали целлофанкак искусственную мембрану, а куриную или свинуюкожу - как естественную мембрану. Для опытовиспользовали кожу курицы с грудинной области икожу свиньи из брюшной полости. Из куриной илисвиной кожи изготавливали 4 круглых отрезка,диаметром 3см каждый. После очищенияжирового слоя и волосяного покрова два из этих

ФАРМАЦЕВТИЧЕСКАЯ ТЕХНОЛОГИЯ

ИЗУЧЕНИЕ БИОФАРМАЦЕВТИЧЕСКИХ СВОЙСТВ ГЕЛЯ«ГЛИСОТРИКАЛ» В ЭКСПЕРИМЕНТЕ (IN VITRO)

С.Д. МEХРАЛИЕВА КАФЕДРА ФАРМАЦЕВТИЧЕСКОЙ ТЕХНОЛОГИИ, ОРГАНИЗАЦИИ ИЭКОНОМИКИ АЗЕРБАЙДЖАНСКОГО МЕДИЦИНСКОГО УНИВЕРСИТЕТА, БАКУ

(Рецензент – профессор А. Цибадзе)

Page 32: 2008-4

32

отрезков помещали в 5%-ный раствор лимоннойкислоты в течение 45 минут, а два других отрезкапромывали водой. С использованием указанныхмембран была установлена скорость высвобождениявоздействующих веществ из гелей. Из массы геля,относящийся к первой композиции, забирали 2 г. иравномерно распределяли на поверхностьсоответствующих мембран, которые прочноприкреплялись к открытой части пробирки.Пробирки прикреплялись к держателям, а та часть,где находится мембрана, помещалась вхимический стакан, наполненный 25 мл раствораРингера(370C), таким образом, чтобы она хорошосоприкасалась с поверхностью раствора. Послеэтого пробирки помещались в термостат иоставляли там при 370С. Каждые 30 минут издиализата забирали по 5 мл раствора, и в то жевремя, в диализат добавляли новый растворРингера того же объема. Таким образом, взяв 5

образцов из диализата, исследовали количествоодного из основных БАВ - рутина, высвобожденногоиз состава геля в диализат. Для этого, каждый извзятых образцов помещали в фарфоровую чашкудля сгущения до получения сухого остатка. Затемсухой остаток растворяли в 5 мл 95%-го этиловогоспирта и переливали в колбу объемом 10 мл, промывая95%-ным этиловым спиртом через бумажный фильтр,и, доводя его объем до 5 мл, 0,1 мл. этого раствораставили на стартовую линию хроматографическойбумаги, сушили в герметической камере – в водномрастворе бутаново-уксусной кислоты (бутанолово-уксусной кислотной воде - 4:1:1) и подвергали процессу

010203040506070

1 2 3 4 5 6 t, часы

C, %

1 композиция2 композиция3 композиция

РИС. 1. Скорость высвобождения рутина на целлофановой мембраны из гелевоймассы различных композициях

0

5

10

15

20

25

2 3 4 5 6 t, часы

С, %

1 композиция2 композиция3 композиция

А) Скорость высвобождениярутина на необработаннойкуриной коже из гелевой массыразличных композиций;

Б) Скорость высвобождениярутина на обработанной (2%лимонной кислотой) куриннойкожи из гелевой массыразличных композициях

хроматографии (восходящим методом) в течение 18часов системой растворения. По истечении данногосрока хроматографическая бумага извлекалась изкамеры, сушилась и на ее поверхности при помощипаров аммиака определяли место пятна, присущегорутину. В качестве первоначального образцаиспользовали стандартный рутин. Все последующиедействия проводились так же, как и в предыдущихработах [1]. Количество рутина, перейденного в массугеля, вычисляли по формуле:

А · m ·100 Х = ------------------, p Bгде А-объем диализата (мл);В- объем раствора , использованного для

определения количества рутина (мл);m- количество рутина, в исследованном

растворе (мг);Р- вес образца (мг);Х- количество рутина, переходящего в диализат (%).

В аналогическом порядке определяли скоростьвысвобождения рутина конкретных биологическиактивных вещества из гелиевых композиций 2 и 3.Полученные результаты иллюстрированы нарисунках 1, 2, 3.

Обсуждения и результаты. В результатеисследований установлено, что в зависимости отприроды использованных мембран и пинетрантов,входящих в состав гелей, скорость биологическиактивных веществ в массе геля, диффундирующихв диализат, может быть различной. Как видно изрисунка 1, в опытах, проведённых на целлофановыхмембранах, максимальное количество рутина,

Page 33: 2008-4

33

3. saqarTvelos samedicino Jurnali, 4, 2008 w.

перешедшего в диализат из массы геля,содержащего до 3% твин-80, в течение 5 часов(57.54%), не обнаруживает количественныхизменений в последующие часы.

Образцы рутина, переходящего в диализат изгелиевых композиций, содержащих глицерин иПЭГ-400 - такой как пинетрант, вырабатываютнаибольшее количество в течение 5 часов исоставляют 42,98 и 34,56%. В опытах, сиспользованием кожи курицы в качествемембраны (рис.2), максимальное количестворутина, переходящего в диализат из массыгеля , та же как и при использованиицеллофановой мембраны, наблюдали в течение5 часов, так же как и количество рутина,диффундирующего в диализат и содержащегопинетрант и глицерин в гелевой композиции

композиций 1,2 и 3, составляет 16, 14 % , 14,91 % и23, 5 %. В последующие часы при учетеколичества рутина в диализате, изменения невыявлены. Во всех опытах с использованиемсвиной кожи в качестве мембраны (с кислотой ибез нее), точно так же, как и в опытах сиспользованием куриной кожи, получены сходныерезультаты. Во всех случаях высвобождениерутина из гелиевых композиций и переход его вдиализат происходит очень медленно. Однако,высвобождение рутина из массы геля и егодиффузия в диализат, при использовании свинойкожи с лимонной кислотой происходит несколькоинтенсивнее. Следовательно, в первые часы,высвобождение рутина из массы в гель и егопереход в диализат не наблюдается. В течениевторого часа происходит диффузия высво-

(20,8%). При содержании ПЭГ-400 пинетранти глицерин в 1 и 2 гелиевых композициях,количество рутина, переходящего в диализатв течение этого времени, составляло 15,08 и12,63%.

Переход рутина в диализат из массы геля втечение первых 60 минут из кожи курицы ненаблюдался. При использовании мембраны излимонной кислоты и куриной кожи установлено, чтов течение первых 60 минут активные вещества измассы геля не превращаются в диализат. Однако,начиная со второго часа, наблюдается диффузиярутина в диализат из массы геля. Рутинвысвобождается из массы геля в максимальномколичестве, его переход в диализат начинает своедействие через 5 часов. В это время количестворутина, переходящего в диализат из гелевых

божденного рутина в диализат. В обоих случаяхвысвобождение его максимального количества,точно так же как и в предыдущих опытах,происходит в течение 5 часов, составляя 9,42% и11,2% (1-ая гелевая композиция), 8,07 и 9,82% (2-ая гелевая композиция), 12,63% и 15,08% (3-ягелевая композиция). В 3-й гелевой композиции,содержащей твин-80,процесс высвобождениябиологически активных веществ происходитинтенсивнее.

В результате сравнительных исследованийвыяснилось, что в гелевой композиции, содержащей3 % твин-8, в отличие, от гелей содержащихпинетрант, ПЭГ- 400 и глицерин, скоростьвысвобождения рутина более высока, но эта скоростьвыделения зависит от природы мембран и меняетсяпо-разному : в случае сравнительно высокой

0

5

10

15

2 3 4 5 6 t, часы

С, %

1композиция2 композиция3 композиция

0

5

10

15

20

2 3 4 5 6 t,часы

С,%

1 композиция2 композиция3 композиция

a) Скорость высвобождениярутина на необработаннойсвининной коже из гелевой массыразличных композиций

б) Скорость высвобождениярутина на обработанной (2 %лимонная кислота) свининойкоже из гелевой массы различныхкомпозиций

РИС.2 . Скорость высвобождения рутина на куринной кожи (А, Б) из гелевой массыразличных композиций

Page 34: 2008-4

34

скорости перехода биологически активных веществв диализат из целлофановой мембраны происходитпостепенное снижение скорости выделения изкуриной и свиной кожи. При использовании куринойи свиной кожи с 5% раствором лимонной кислоты,более интенсивная диффузия рутина, а также егопереход в диализат, на наш взгляд, можно объяснитьтем, что использование кожи с раствором лимоннойкислоты обеспечивает их обезжиренность испособствует усилению адгезивного эффекта междумассой геля и кожи, а это, в свою очередь,обеспечивает всасывание воды массой геля и изсреды диализа, улучшается гидрофилизация основыгеля и входящих в ее состав биологически активных

веществ. Поэтому воздействующие вещества,выделяющиеся из массы геля при помощи кожныхмембран, постепенно диффундируют в средудиализа. Вместе с тем, лимонная кислота можетустранять ионы кальция, закупоривающие каналыкожных клеток мембраны и гарантироватьдиффузию действующих веществ в среду диализа.

Таким образом, нами установлено, что привсасывании из куриной кожи и переходе в средудиализа, количество активных веществсравнительно больше, что следует объяснитьразницей природы использованных образцов кожи -их толщиной (толщина куриной кожи 1мм., толщинасвиной кожи - 1.5 -2 мм.).

`glisotrikalis~ biofarmacevtuli TvisebebisSeswavla eqsperimentSi

s. mexralieva

baqos samedicino universitetis farmacevtuliteqnologiis, organizaciisa da ekonomikis kaTedra

in-vitro Catarebuli kvlevebis Sedegad aRmoCnda, rom gelis wonidan gamoiyofabiologiurad aqtiuri nivTierebebi, romlebic ar grovdeba arc kanis zedapirze daarc kanze, magram drois ganmavlobaSi qmnis difuzias xelovnuri sisxlSi dializisdros. yvelaferi es miuTiTebs, rom gelis Semadgeneli aris kinetikurad aqtiuri.

STUDY OF BIOPHARMACEUTICAL FUNCTIONS OF GEL“GLISOSTRICAL” BY THE EXPERIMENTS 0N V0TRO

S.J. MEHRALIYEVA As a result of experiences in vitro it was found out that biologically active substances liberated from

weight of gel, not only do not gather on surfaces of a skin and pleated a skin, but during the time makediffusion in artificial blood in dialysis environment. All it shows that compositions of gel are kineticallyactive, but among them there is gel containing compositions foundation, such as the twin-80 and in 3compositions of gel activity is higher.

literatura:

1. Мeхралиева С.Дж. Определение количества глицериновой кислоты и рутина в экстракте,полученном из сбора «Glysocal», Азербайджанский медицинский журнал, 2008.- №1.- с.105-108.

2. Мeхралиева С.Д., Велиева М.Н., Тагиев С.А. Заявка на изобретение AZ № а 2008 0067«Ранозаживляющее и противоожоговое лекарственное средство».

3. Мeхралиева С.Д., Велиева М.Н., Тагиев С.А. Заявка на изобретение AZ № а 2007 0246 «Способполучения экстрактивных веществ из растительного сырья».

Page 35: 2008-4

35

simsivnis biologiuri `qcevis~ gan-sazRvra praqtikuli onkologiis umniSv-lovanes sakiTxebs miekuTvneba. am prob-lemis axsna simsivnuri procesis etio-paTogenezis dadgenasTan aris dakavSire-beli, romelic mravalmxrivi kvlevis sa-gans warmoadgens. Tanamedrove etapzegrZeldeba im kriteriumis Zieba, romel-ic maqsimalurad sarwmunod dagvexmare-ba simsivnuri procesebis sxvadasxva as-peqtis prognozirebis sakiTxSi.

zemoxsenebuli, intrakraniul meningi-omebTan mimarTebaSi, recidivis ganvi-Tarebis gansazRvis obieqturi kriteri-umebis ZiebaSi gamoixateba. meningiomebisbiologiuri `qcevis~ da prognozirebissakiTxi farTo diskusiis sagans warmoad-gens (3,10,14). avadmyofobis gamosavalsmniSvnelovnad gansazRvravs simsivnislokalizacia, intrakraniul struq-turebTan kavSiri da operaciuli Carevismoculoba (11,16). ukanasknel wlebSi didyuradRebas aqceven, agreTve, molekulurdoneze meningiomebis paTogenezisa da ge-netikuri anomaliebis Seswavlas (6,8,12,17).

sayovelTao azriT, prognozis ZiriTadfaqtorad operaciuli Carevis moculo-ba iTvleba (7,15), magram avtorTa umrav-lesoba simsivnis diferenciaciis xarisxsmiiCnevs mniSvnelovan damoukidebel,mkurnalobis ganmsazRvrel damatebiTkriteriumad (5,13).

recidivis ganviTarebis sixSire pirve-ladi simsivnis diferenciaciis xarisxzeadamokidebuli, Tumca es maCvenebeli, sx-vadasxva avtoris monacemidan gamom-dinare, sagrZnoblad gansxvavebulia,

rac, albaT, unda aixsnas simsivnis difer-enciaciis xarisxis gansazRvris subieq-turi faqtoriT (16,18).

meningiomebis diferenciaciis xarisx-is gansazRvraSi prioriteti eniWeba his-tologiur parametrebs sxvadasxva kombi-naciiT. avtorTa umravlesobas miaCnia,rom simsivnis mitozur aqtivobas aqvsdidi mniSvneloba, rac dadasturdarogorc univariaciuli, ise multivari-aciuli analiziT (4,9). simsivnis anaplazi-is xarisxis obieqtur kriteriumad Tv-lian mitozis mdgomareobaSi myofi ujre-debis raodenobriv gansazRvras, rac asax-ulia janmrTelobis dacvis msoflio or-ganizaciis mier 2000 da 2007 wels mowode-bul klasifikaciaSi, magram am sakiTxTanmimarTebaSi sxvadasxva avtoris mosazre-ba erTmaneTs yovelTvis ar emTxveva. isi-ni araerTgvarovnebiT xasiaTdeba (16,18),rac, rogorc Cans, unda aixsnas daTvlisteqnikuri mxaris, mxedvelobis veliszomebis, raodenobisa da, SesaZlebelia,mkvlevarTa kompentenciis doneebs SorisgansxvavebiT (20.).

meningiomis diferenciaciis xarisxisgansazRvris mizniT, Cven gamoviyeneT i.alovis mier mowodebuli mitozuri inde-qsis gansazRvris meTodis sakuTari mod-ifikacia (1,2), romelic saSualebas iZle-va obieqturad Sefasdes meningiomisdiferenciaciis xarisxi, ganisazvros misiklinikuri mimdinareoba, risi codnacaucilebelia mkurnalobis racionalurimeTodebis SemuSavebisaTvis.

Sromis mizans warmoadgenda meningi-omebis recidivis ganviTarebis vadebis

neiromorfologia

intrakraniuli meningiomis recidivisganviTarebis vadebi

t. mermaniSvili, g. WaWia, e. xiTariSvili, T. jorbenaZe

p. sarajiSvilis saxelobis nevrologiisa da neiroqirurgiisinstituti, i. javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifouniversiteti

(recenzenti - profesori z. Tofuria)

Page 36: 2008-4

36

mitozis mdgomareobaSi myofi ujredeb-is raodenobasa da mitozur indeqsTandamokidebulebis Seswavla.

gamovikvlieT p. sarajiSvilis saxelo-bis nevrologiis institutSi 1987-90 ww.warmoebuli intrakraniuli meningiomebistotaluri rezeqciis SemTxvevebi, gavaan-alizeT avadmyofobis istoriaSi arsebulionkologiuri TvalsazrisiT sainteresomonacemebi, SevkribeT naoperaciebi avad-myofebis katamnezi zemoxsenebuli sim-sivneebis recidivebis gamosavlenad.

Cven mier Seswavlilia morecidive men-ingiomebis 46 SemTxveva.avadmyofebsSoris 25 (54,3%) iyo mamakaci da 21 (45,7%)qali. morecidive meningiomebi pirveladisimsivnis diferenciaciis xarisxis mixed-viT ganawilda Semdegnairad: keTilTvise-biani da atipuri - 15-15 SemTxveva (32,6%),anaplaziuri - 16 SemTxveva (34,8%). more-cidive keTilTvisebiani meningiomebiTdaavadebuli 15 avadmyofidan 6 (40,0%) iyomamakaci, 9 (60,0%) – qali, atipuri menin-giomiT - 15 SemTxvevidan 7 (46,7%) mamaka-ci, 8 (53,3%) – qali, xolo anaplaziurimeningiomiT - 16 SemTxvevidan 12 (75,0%)mamakaci, 4 (25,0%) - qali. meningiomebisdiferenciaciis xarisxis sqesTan damok-idebulebis SeswavliT gamovlinda, romkeTilTvisebiani meningiomebiT avadmyo-febidan 27,5% iyo mamakaci, xolo 72,5% _qali. atipuri meningiomebi 36,7%-SiaReniSneboda mamakacebs, 63,3%-Si ki _qalebs, xolo anaplaziuri meningiomebi48,6%-Si _ mamakacebs da 51,4%-Si _ qalebs.

operaciuli masalis Seswavlis safuZ-velze meningiomebis diferenciaciisxarisxi isazRvreboda janmo-s mier mo-wodebuli klasifikaciis mixedviT, romel-Sic gamoyofilia meningiomebis 3 jgufi:keTilTvisebiani (klasikuri), atipuri daanaplaziuri.

intrakraniuli meningiomis TiToeulSemTxvevaSi mitozuri figurebis daTvlawarmoebda SemTxveviTi naWrebis, War-bujreduli anaTlebis 10 SemTxveviT mxed-velobis velSi. viTvlidiT ujredebissaerTo raodenobas da mitozis ama Tu imfazaSi myofi ujredebis ricxvs. miRebulimonacemebis safuZvelze vsazRvravdiTmitozur indeqss (mitozis mdgomareobaSimyofi ujredebis raodenoba 1000 sim-sivnur ujredze) Semdegi formulisgamoyenebiT:

MI = 1000 M/ N (%), sadacMI - mitozuri indeqsia,M - mitozis mdgomareobaSi myofi

ujredebis raodenoba, xolo

N - imave 10 velSi ujredebis saerToraodenoba.

morecidive simsivneebisaTvis mitozuriaqtivobis damaxasiaTebeli sidideebismaCveneblebi sakmaod did farglebSimeryeobs: M meningiomebisaTvis, romelTarecidivis ganviTareba Cven mier iyo gamov-lenili, meryeobda 3-dan 28-mde da saSua-lod Seadgina 7,48±4,89; imave 10 velSi Nmeryeobda 600-dan 3600 ujredamde (saSua-lod 1166±544 ujredi); MI meryeobda 3,22‰-dan 21,87‰-mde (saSualod 6,55±3,25‰). more-cidive meningiomebis Cven mier SeswavlilSemTxvevebSi mitozis mdgomareobaSi myo-fi ujredebis raodenoba Warbi ujredulo-bis mqone 10 SemTxveviT mxedvelobis vel-Si keTilTvisebian meningiomebisaTvismeryeobda 3-dan 5-mde da saSualod Seadg-ina 3,87±0,50, imave 10 velSi ujredebis saer-To raodenoba meyeobda 617-dan 1240 ujre-damde - saSualod 878±210 ujredi, xolomitozuri indeqsi meryeobda 3,22‰-dan7,03‰-mde da saSualod Seadgina 4,59±1,01‰.morecidive simsivneebis atipur formebSimitozis mdgomareobaSi myofi ujredebisraodenoba momatebuli ujredulobismqone 10 SemTxveviT mxedvelobis velSimeryeobda 5-dan 11-mde da saSualod Sead-gina 6,87±2,19. imave 10 velSi ujredebissaerTo raodenoba meryeobda 600-dan 1970ujredamde - saSualod 1109±408 ujredi,mitozuri indeqsi meryeobda 4,0‰- dan10,78‰-mde da saSualod Seadgina 6,65±2,13‰,xolo morecidive anaplaziur meningiomeb-Si mitozis mdgomareobaSi myofi ujredeb-is raodenoba momatebuli ujredulobismqone 10 SemTxveviT mxedvelobis velSimeryeobda 5-dan 28-mde da saSualod Sead-gina 11,44±5,99. imave 10 velSi ujredebissaerTo raodenoba meyeobda 698-dan 3600ujredamde - saSualod 1490±660 ujredi,xolo mitozuri indeqsi meryeobda 3,5‰-dan21,87‰-mde da saSualod Seadgina 8,29±4,30‰.morecidive meningiomebiT mamakacebSic Mda MI (9,12±5,97 da 7,47±3,88‰) ufro maRalia,vidre qalebSi (5,52±1,74 da 5,46±1,72‰).

amasTan, Cvens masalaze morecidivesimsivneebSi rogorc mitozis mdgomare-obaSi myofi ujredebis raodenoba, ise mi-tozuri indeqsi farTo farglebSimeryeobs da qveda zRvari warmoadgens 3mitozis mdgomareobaSi myof ujreds (mi-tozuri indeqsi 4,86‰) da mitozur inde-qss 3,22‰ (mitozis mdgomareobaSi myofiujredebis raodenoba _ 4). Cvenigamocdilebidan gamomdinare, simsivnisdiferenciaciis xarisxis gansazRvrisas,rodesac momatebuli ujredulobis 10

Page 37: 2008-4

37

mxedvelobis velSi mitozis mdgomareoba-Si myofi ujredebis raodenoba 3 da metia,gaTvaliswinebuli unda iyos mitozuriindeqsic. Tu es ukanaskneli 3,22‰ an ufrometia, recidivis ganviTareba aris mos-alodneli.

morecidive meningiomebs Soris umete-soba (27 SemTxveva) iyo dorzalurilokalizaciis (morecidive meningiomeb-is saerTo raodenobis 58,7%), napralismeningiomebma (13 SemTxveva) Seadginamorecidive meningiomebis saerTo raode-nobis 28,3%, xolo bazaluri lokalizaci-is (6 SemTxveva) - morecidive meningiome-bis saerTo raodenobis 13,0%.

morecidive meningiomebi recidivisganviTarebis vadebis mixedviT ganawildaSemdegnairad: operaciis Semdeg 1 wlamde- 15 SemTxveva, maT Soris 7 mamakacia, 8 –qali; 2 wlamde - 6 SemTxveva, yvela mamaka-

cia; 3 wlamde - 4 SemTxveva, maT Soris 1 ma-makacia, 3 – qali; 4 wlamde - 2 SemTxveva,mamakaci da qali; 5 wlamde - 5 SemTxveva,yvela qali; 5 welze met vadaSi (20 wlam-de) - 14 SemTxveva, maT Soris 8 mamakacia, 6- qali.

miRebuli monacemebis statistikuridamuSavebiT gamovlinda, rom recidivisganviTarebis vada ukuproporciuladsarwmunod aris damokidebuli mitozismdgomareobaSi myofi ujredebis raode-nobasa da mitozur indeqsze.

amrigad, intrakraniuli meningiomistotaluri rezeqciis SemTxvevaSi, recid-ivis ganviTarebis prognozis gansazRvri-sas, aucileblad unda iqnas gaTval-iswinebuli simsivnis mitozuri aqtivobismaCveneblebi, rac, Tavis mxriv, undagaxdes operaciis Semdgomi optimalurimkurnalobis safuZveli.

ЗАВИСИМОСТЬ СРОКОВ РЕЦИДИВИРОВАНИЯИНТРАКРАНИАЛЬНЫХ МЕНИНГИОМ ОТ МИТОТИЧЕСКОЙ

АКТИВНОСТИ ОПУХОЛИ

Т.Мерманишвили, Г.Чачия, Э.Хитаришвили, Т.ДжорбенадзеНИИ НЕВРОЛОГИИ И НЕЙРОХИРУРГИИ ИМ. П. САРАДЖИШВИЛИ,ТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ УНИВЕРСИТЕТ ИМ. ИВ. ДЖАВАХИШВИЛИ

Определение биологического «поведения» опухолей является одним из важнейших вопросовпрактической онкологии. В отношении интракраниальных менингиом это выражается в поискеобъективных критериев прогнозирования развития рецидива опухоли.

Результаты проведенного нами исследования свидетельствуют, что сроки рецидивированияинтракраниальных менингиом, в случае их тотального удаления, статистически достоверно находятся вобратнопропорциональной зависимости от показателей митотической активности опухоли, что должнобыть учтено при определении тактики ведения послеоперационного периода.

DEPENDENCE OF INTRACRANIAL MENINGEOMAS RELAPSESTERMS FROM MITOTIC ACTIVITY OF THE TUMOR

T. Mermanishvili, G. Chachia, E. Khitarishvili, T. Jorbenadze

Determination of biological “behavior” of tumors is one of the most important questions in practical oncology. Asregards to intracranial meningeoma it presumes the search of objective criterions of tumor relapses prognosis.

The results of conducted trial testify, that the terms of intracranial meningeomas relapses in the case of theirtotal resection are statistically reliable in inversely proportional dependence to the mitotic activity of the tumor(p<0,05), that should be taken into consideration with determination of post-operative period tactics.

Page 38: 2008-4

38

literatura:

1. mermaniSvili t., SaqariSvili r. - mitozuri indeqsis mniSvneloba Tavis tvinismeningiomebis diferenciaciis xarisxisa da recidivebis prognozis gansazRvraSi//quTaisis samedicino Jurnali.- 1999.- N1-2, 122-6.

2. jorbenaZe T., mermaniSvili t. - intrakraniuli meningiomebis warmoSobisa da re-cidivis ganviTarebis damokidebuleba simsivnis diferenciaciis xarisxze. saqarTve-los samxedro samedicino akademiis macne, 2:12-14, 2000.

3. Analysis of the influens of the variable size on the characteristics and behaviour of meningiomas/ Mas-carenhas L., et al.// Neurocirurqia (Astur).-2005- N16(6).-P.486-91.

4. Boker D.-K., Meurer H., Gullotta F. Recurring intracranial meningiomas. Evaluation of some factorspredisposing for tumor recurrence. // J.Neurosurg. Sci.- 1985.- N29.- P.11-17.

5. Central nervous system meningiomas in the first two decades of life: a clinicapathological analysis of 87patients/ Rushing EJ, Olsen C., Mena H., et al.// J Neurosurg.- 2005.- N103(6).- P.489-95.

6. Diagnostic and prognostic significans of genetic regional heterogenelity in meningiomas/ Pfisterer WK etal.// Neuro-oncol .- 2004 - N6(4) .- P.290-0.

7. Factors affecting operative and excess long-term mortality in 935 patients with intracranial meningioma./Kallio M., Sankila R., Hakulinen T., Jaaskelainen J.// J. Neurosurg.-1992.- N31.- P.2-12.

8. Genetic and epigenetic alterations of the NF2 gene in sporadic meningiomas/ Lomas J., Bello MJ, ArjonaD., et al.// Genes Chromosomes Cancer.- 2005.- N42(3).- P.314-9.

9. Histopathologic indicators of recurrence in meningiomas: correlation with clinical and genetic parameters/Kim YJ, Ketter R., Henn W., et al.// Virchov Arch.- 2006.- N449(5).- P.529-38.

10. Histological pattern of central nervous system neoplasms / Ahmed Z., Muzaffar S., Kajani N., et.al.// J.Pak Med assoc -2001 – N 51(4) – P.154-7.

11. Jellinger K., Slowik F. Histological subtypes and prognostic problems in meningiomas. // J. Neurol. -1975.- N208.- P.279-98.

12. Intracranial meningiomas of Chilhood and adolescence/Tufan K, Doguli F, Kurt G, et al.// Pediatr Neuro-surg.- 2005.- N41(1).- P.1-7.

13. Lohmann CM, Brat DJ. A conceptual shift in the grading of meningiomas// Adv anat Pathol.- 2000.-N7(3).- P.153-7.

14. Long-term survival of 1986 patients with intracranial meningioma diagnosed from 1953 to 1984 in Fin-land./ Sankila R., Kallio M., Jaaskelainen J., Hakulinen T.// Cancer.- 1992.- N70.-P.1568-75.

15. Loss of tumor suppressor in lung cancer-1 (TSLC1) expression in meningioma correlates with increasedmalignancy grade and reduced patient survival/ Surace EI, Lusis E., Murakami Y., et al.// J Neuropathol ExpNeurol.- 2004.-N63(10).- P.1015-27.

16. Louis D.N., Budka H., von Deimling A. Meningiomas // Tumors of the nervous system. Eds. by P.Kleihues, W.Cavenee .- Lyon, 1997.- P.134-141.

17. Microarray-based gene expression profiling of benign, atypical and anaplastic meningiomas identifiesnovel genes associated with meningioma progression/ Wrobel G., Roerig P., Kokocinski F., et al.// Int J Cancer.-2005.- N114(2).- P.249-56.

18. Pathology and genetics of tumours of the nervous system. World Health Organization classification oftumours /Kleihues P, Cavenee WK, eds// Lyon, France: IARC Press, 2000.

19. Perry A., Gutman DN, Reifenberg G. Molecular pathogenesis of meningiomas./ J Neurooncol.- 2004.-N70(2).-P.183-202.

20. The mitosis-specific antibody anti-phospho-histone-H3 (pHH) facilitates rapid relable grading of menin-giomas according to WHO 2000 criteria/ Ribalta T, et al.// Am J Surg Pathol, 2004.-N28(11). P.1532-6.

Page 39: 2008-4

39

gul-sisxlZarRvTa daavadebebi _ aTeroskle-rozi, gulis iSemiuri daavadeba, farTodgavrcelebulia da kvlav rCeba erT-erTmniSvnelovan problemad saxelmwifo, so-cialuri da samedicino struqturebissferoSi (1-2,11).

am daavadebebis paTologiuri meqanizme-bis Seswavla, maTTan arsebuli ZiriTadimetaboluri darRvevebis koreqciis axaligzebis moZieba medicinaSi prioritetulmimarTulebad iTvleba.

ukanasknel wlebSi klinikis pirobebSimravali farmakologiuri saSualeba gamoiy-eneba, rac SesaZleblobas iZleva arsebiTadgaizardos aTerosklerozis mkurnalobisefeqturoba. maT xangrZliv gamoyenebas,gansakuTrebiT qronikuli daavadebebisas,xSiri gamwvavebebiT, xSirad Tan axlavs Tan-mdevi movlenebi, romlebic ara marto am-cirebs Terapiul efeqts, aramed zogjeraxali paTologiuri mdgomareobis warmoqm-nas iwvevs. am garemoebam specialistebismkurnalobis aramedikamenturi xerxebis mi-marT gazrdili interesi ganapiroba, rom-lebic dafuZnebulia bunebrivi faqtoreb-is gamoyenebaze da arsebiTad gamoricxavsarasasurvel Semdgom movlenebs (8).

sadReisod gul-sisxlZarRvTa sistemisdaavadebebis mkurnaloba da profilaqtikadid interess iwvevs flavonoidebis mo-qmedebis SeswavlaSi (6, 12).

flavonoidebi _ bunebrivi, biologiuradaqtiuri fenoluri naerTebis jgufia. amJa-mad, dadgenilia rom flavonoidebi farma-kologiuri moqmedebis farTo diapazoniTxasiaTdeba.

eqsperimentuli medicina

kunelis flavonoidebis moqmedebaeqsperimentuli aTerosklerozisas

S. tukvaZe, g. grigoraSvili

Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti, g. naTaZissaxelobis sanitariisa da higienis samecniero-kvleviTiinstituti

(recenzenti – profesori m. fircxalava)

flavonoidebisadmi miZRvnili mravalinaSromidan Cans, rom es nivTierebebi war-matebiT SeiZleba gamoyenebuli iyosaTerosklerozis, spazmolituri anTebissawinaaRmdego, diuretuli, antimikrob-uli da sxva samkurnalo saSualebebis sax-iT. flavonoidebi mcenareuli qsovileb-is aucilebeli komponentia da mudmivadSedis adamianis organizmSi sakvebidan.mcenareuli qsovilebis Semcveli fla-vonoiduri naerTebi endogenuri antio-qsidantebis rols asrulebs (5).

flavonoidebis kardioproteqtoru-li efeqti lipidur speqtrze aixsnebamaTi keTilsasurveli gavleniT, sisxlisSededebasa da vazomotorul tonusze.zog eqsperimentSi naCvenebia, rom fla-vonoidebi pasuxs agebs maT hipoqoles-terinemul efeqtze (10, 13).

mraval avtors miaCnia, rom fla-vonoidebis antiaTerogenuli moqmedebadakavSirebulia lipidebis zeJanguri Jan-gvis procesebis inaqtivaciiT, maTi inhib-itorebis saxiT, rogorc uSualo monawi-leobiT, aseve rkinis SeboWviT, ris Sede-gad rkinis monawileoba lipidebis Jan-gviT procesebSi mcirdeba.

flavonoidebis maRali SemcvelobiTxasiaTdeba samkurnalo mcenare _ kuneli,romlis nayofi mSral wonaze gadaan-gariSebiT 200-350 mg % flavonoidebs Sei-cavs (10).

samuSaos mizans warmoadgenda _ kune-lis nayofidan misi gadamuSavebis SedegadmiRebul flavonoidebis jamur preparat-Si ZiriTadi nivTierebis gansazRvra da am

Page 40: 2008-4

40

preparatis moqmedebis Seswavla eqsper-imentuli aTerosklerozisas.

masala da meTodebi _ kunelidan fla-vonoidebis jamuri preparatis miRebasvawarmoebdiT Cven mier damuSavebuli me-TodiT. miRebul preparatSi ganvsazRvreTflavonoidebis raodenobrivi SemcvelobamaRalefeqturi Txevadi qromatografiismeTodiT (9).

kunelis flavonoidebis danamatis mo-qmedebis Seswavlis mizniT, eqperimentiCavatareT laboratoriul cxovelebzeaTerosklerozis eqsperimentuli mode-lis SeqmniT.

eqsperimenti CavatareT 60 ujiSo TeTrvirTgvaze sawyisi masiT 100,0± 5,0 g. cxovele-bi dayofili iyvnen 6 jgufad (TiTeoulSi 10virTagva). virTagvebis I-jgufi (sakon-trolo) ikvebeboda vivariumis saerToracioniT, romelic Seicavda yvela Ziri-Tad sakveb ingredients im raodenobiT daSefardebiT, romelic aRiarebulia opti-malurad mocemuli saxeobis cxoveli-saTvis (7). II-jgufi ikvebeboda imave racion-iT da amasTan, yoveldRiurad zondis meS-veobiT cxovelebSi Segvyavda qolesteri-nis 10%-iani xsnari mzesumziris zeTSi 0,25g-is raodenobiT cxovelis 1 kg masaze gaan-gariSebiT cxovelebis IV, V da VI-jgufebSi.cxovelebSi Segvyavda qolesterinis xs-nari mzesumziris zeTSi imave raodenobiTda damatebiT kunelidan gamoyofili fla-vonoidebis preparati Sesabamisad 10,20 da30 mg cxovelis 1 kg masaze gadangariSebiT.

cdis xangrZlivoba Seadgenda 120 dRes.dinamikaSi cdis dasawyisSi da dasas-

ruls (120 dRis Semdeg) virTagvebis sisx-lSi vsazRvravdiT saerTo qolesterinisraodenobas (4).

miRebuli Sedegebi da maTi ganxilvakunelis nayofidan Cven mier gamoyofilpreparatSi flavonoidebis gansazRvrisSedegad dadgenilia, rom igi Seicavs 250mg % am nivTierebas, rac sawyis nedleul-Si Semcveli flavonoidebis saerToraodenobis 80%-s Seadgens.

miRebuli preparatis biologiuri aq-tivobis Seswavlas vawarmoebdiT eqsper-imentiT TeTr virTagvebze.

cdis Sedegebi warmodgenilia cxrilSi.rogorc cxrilis monacemebidan Cans,

sakontrolo jgufis cxovelebis sisxl-Si cdis periodSi saerTo qolesterinisraodenoba statistikurad sarwmunod aricvleboda, maSin rodesac me-II jgufSi ammaCveneblis raodenoba izrdeboda

(13,4%-iT), rac mzesumziris zeTSi qoles-terinis SemcvelobiTaa gamowveuli. cx-ovelebis IV-jgufSi, romlebic cdis peri-odSi iRebdnen qolesterinis xsnars mze-sumziris zeTSi es maCvenebeli arsebiTadizrdeboda da Seadgenda 58,03,14 ± mmol/l-ze. cxovelebis im jgufebSi, sadac qo-lesterinTan erTad damatebiT Segvyavdakunelis nayofidan miRebuli fla-vonoidebis preparati, cdis bolos saer-To qolesterinis Semcveloba sisxlSimniSvnelovnad mcirdeboda da igi Sesabam-isad 33,0; 50,0 da 58%-s Seadgenda. II-jguf-Si gansazRvruli am maCveneblis mimarT.

aRniSnuli monacemebi kunelis fla-vonoidebis preparatis mkveTradgamoxatul hipoqolesterinemul (qo-lesterindamwev) moqmedebaze miuTiTebs.cxrilis monacemebidan gamomdinare dad-genilia pirdapirproporciuli damok-idebuleba kunelis flavonoidebispreparatis koncentraciasa da cxoveleb-is sisxlis SratSi saerTo qolesterinisSemcvelobas Soris. kunelis fla-vonoidebis preparatis yoveldRiuradmaqsimaluri koncentraciiT (30 mg/kg-ze)miRebisas Sesabamisad adgili hqonda cx-ovelebis sisxlis SratSi saerTo qoles-

saerTo qolesterinis Semcveloba(mmoli/l) TeTri virTagvebis sisxlSi

kunelis flavonoidebis miRebisas(eqsperimentSi) _ (M ± m)

saerTo qolesterinis raodenoba cxovelebis

jgufi sawyisi monacemebi

120 dRis Semdeg

I-(sakontrolo) 6,00,4 ± 4,04,4 ± II- 1,096,3 ± 69,099,4 ± III- 33,01,4 ± 58,03,14 ± IV 5,08,3 ± 62,059,9 ± V 6,09,3 ± 29,12,7 ±

VI 3,00,4 ± 27,004,6 ±

terinis koncentraciis maqsimalur Sem-cirebas (58,0%-iT).

Catarebuli gamokvlevebis SedegadmiRebuli monacemebi saSualebas gvaZlevsdavaskvnaT, rom kunelis nayofSi Semcve-li flavonoidebi zemoqmedebas axdenscxovelebis lipidur cvlaze da mis arse-biT koreqcias ganapirobebs.

Page 41: 2008-4

41

ИЗУЧЕНИЕ ДЕЙСТВИЯ ФЛАВОНОИДОВ БОЯРЫШНИКА ПРИЭКСПЕРИМЕНТАЛЬНОМ АТЕРОСКЛЕРОЗЕ

Ш. ТУКВАДЗЕ, Г. ГРИГОРАШВИЛИНИИ САНИТАРНИИ И ГИГИЕНЫ ИМ. Г. М.НАТАДЗЕ ,

ТБИЛИССКИЙ ГОСУДАРСТВЕННЫЙ МЕДИЦИНСКИЙ УНИВЕРСИТЕТ

Из плодов боярышника выделен препарат, содержащий флавоноиды. Методом высокоэффективнойхроматографии определено содержание флавоноидов в выделеном препарате - 250,0 мг %.

В эксперименте на 60 беспородных крысах исследовано действие полученного препарата приэкспериментальном атеросклерозе. Показано, что флавоноиды боярышника способствуют статистическидостоверному снижению уровня общего холестерина в сыворотке крови (соответственно на 33,0; 50,0 и58%). В контрольной группе животных достоверных изменений указанного показателя не выявлено.

Результаты исследования свидельствуют,что флавоноиды боярышника существенно корригируютлипидный статус организма и проявляют гипохолестеринемический эффект.

STUDY OF HAWTHORN FLAVONOIDS IN EXPERIMENTALATHEROSCLEROSIS

SH. TUKVADZE, G. GRIGORASHVILIThe medicine containing flavonoids is extracted from the how fruit. The amount of flavonoids (25,0 mg%) in

the medicine is determined by ,,High performance liquid chromatography”.The effect of the medicine is studied during the experiment performed on 60 outbreed rats. It has been

estimated and statistically proven that hawthorn causes general cholesterol level decrease in blood serum. (33,0;50,0 and 58% respectively).

No valid changes of given indicators have been revealed in the controlled group of animals.The results of study testify the fact that hawthorn flavonoids substantially improve the lipid spectrum of the

body, and reveal hypocholesterinemic effect.

literatura:

1. Брыгов А. Н. Кардиология, 1996.- №3.- С. 18 -22.2 .Высоцкий В. Г., Зилова М. С. Вопросы питания.- 1995.- №2.- С. 20-26.3. Карабанов И. А. Флавоноиды в мире растений, 1991. Минск.: Урожай, 80 с.4. Козловская Л. В., Николаев. Л. Ю. Учебное пособие по клиническим лабораторным методам

исследования. М.: Медицина. -1995. - 188 с.5. Тублевкина И.А., Руленко И.А., Колесник Ю.А. Вопросы питания.-1996.- №2.- С. 33-38.6. Тутельян В .А., Погожаева А. В., Высоцкий В. Г. Вопросы питания.- 2000.-№5.- С. 43-51.7. Штенберг Л.И. Зиачение рациона в токсикологическом эксперименте//Вопросы питания.-1982.-№4.-С. 63-67.8. Шухов В. С., Лабезник Л. Б., Шухова Л. Б. Клиническая фармакология и терапия.- 2000.- 9.- С. 40-46.9. Хеншен А.,Лотшнайх Ф.,Валтер В. Высокоэффективная жидкостная хроматография в биохимии.

М.: Мир, 1997.10. Christofer D. Farndner a A, Katrin A. effect of soi protein and phitoestrogen intake of plasma lipids in

hypercholesterinemic postmenopausal women. third international symposium on the role Preventing and TreatingDisease. Washington, 1999, p. 16.18.

11. Thomas B., Clarson A. Isoflavones the hypocholesterinemic componenetes. third international Symposiumin the role preventing and treating Disease. Washington, 1999,p.120-122.

12. Federal a register. Pt2. Department of Healthand Human. Services, Food and drug Administration. 1999, v64, p. 122-127.

13. Rob S, Tailer D. nutr. Res. int. 1998, v.30, p. 719-729.

Page 42: 2008-4

42

sruliad saqarTvelos kaTolikos-patriarqs,

uwmindessa da unetaress, ilia meores

Tqveno uwmindesobav!

didi mowiwebiTa da pativiscemiT mogaxsenebT, rom Cveni TanamSromlebis Zal-isxmeviT, unikaluri saarqivo masalebis moZiebiT dadginda, rom Cveni saavadmy-ofo dafuZnebulia rogorc wminda andria pirvelwodebulis saxelobis monas-teri-lazareTis kompleqsis ganuyofeli nawili da aSenebulia ruseTis ukanaskne-li mefis nikoloz meoris dedis, maria feodorovnas mier.

amis wyalobiT, Cveni saavadmyofo, eklesiasTan erTad, gadaurCa auqcionze gay-idvas, gadaeca saqarTvelos sapatriarqos da dRes igi funqcionirebs Tavisi pir-vandeli daniSnulebisamebr, rogorc wminda andria pirvelwodebulis saxelo-bis metad popularuli eklesia da sakmaod warmatebuli saavadmyofo – eqimTadaxelovnebis erT-erTi mZlavri kera saqarTveloSi.

umorCilesad gTxovT, bolomde aRsruldes istoriuli samarTlianoba da sa-patriarqos mfarvelobis qveS, Cveni SromiT, mrevlis mxardaWeriTa da Semowir-ulobebiT movawyoT, ganvaaxloT, ganvaviTaroT igi da vaqcioT sanimuSo-saCvenebel saeklesio (wminda andria pirvelwodebulis saxelobis) saavadmyofod,rac metad gavrcelebuli simbiozia mTel msoflioSi da yvelasTvis iqneba sa-surveli: uflisTvis, eklesiisTvis, mrevlisTvis, avadmyofebisTvis, eqimebisTvis,mTeli saqarTvelosTvis.

gfaravdeT RmerTi!

yofili me-9 saavadmyofos TanamSromelTa saxeliT,profesori Tamaz SioSvili

redaqciisagan: pativi gvaqvs redaqciis TanamSromelTa da Cveni qveynis mraval-ricxovan qarTvel medikosTa saxeliT mokrZalebiT SevuerTdeT werilSi moyvanil Tx-ovnas mimarTuls qarTveli xalxis sulieri mamis, misi uwmindesisa da unetaresis, iliameorisadmi.

Cveni qveynis mravalsaukunovani istoriis manZilze eklesiis msaxurTa mier xalxissulieri da fizikuri janmrTelobis sasargeblod gaweuli humanuri tradiciebi kvla-vac saxelovnad grZeldeba da imeds gamovTqvamT, rom miRebuli gadawyvetileba xelsSeuwyobs farTod gavrcelebuli daavadebebis Semcirebas da saSualebas miscems maTdaubrundnen sasargeblo sazogadoebriv saqmianobas.

werili redaqcias

Page 43: 2008-4

43

masobrivi sporti erT-erTi mTavarisaSualebaa, romelic ganapirobebs mosax-leobis gajansaRebas. sporti da fizikuriaRzrda uzrunvelyofs adamianis fizikurganviTarebas, Sromisunarianobis amaRle-basa da sicocxlis gaxangrZlivebas.

sportis ganviTareba gulisxmobssportis sxvadasxva saxeobis maRali kla-sis sportsmenebiT dakompleqtebas daadgilobriv da saerTaSoriso sportulRonisZiebebSi monawileobis miRebas,rasac saxelmwifoebrivi mniSvneloba aqvs.

Cvens qveyanaSi sportis ganviTarebismniSvnelovan xelSemwyob RonisZiebadiTvleba sxvadasxva tipis sportuli baze-bis masobrivi mSenebloba. sadReisod,bevri sxvadasxva asakis adamiani organi-zebulad Tu individurad eweva fizikurvarjiSs, wvrTnas, rac, samwuxarod,yovelgvari samedicino meTvalyureobisgareSe xdeba. xangrZlivad daZabuli kun-Turi muSaoba organizmis saTanado fiz-ikur mdgomareobas saWiroebs, romlisdadgenac mxolod specialuri samedici-no gamokvlevebiT xorcieldeba.

evropis qveynebSi uamravi fitnes klu-bi funqcionirebs (rac CvenSic mrav-ladaa), sadac, Cvengan gansxvavebiT,winaswari saeqimo Semowmebis gareSe sa-varjiSod aravin daiSveba.

marTalia, zogierTi nakrebi gundis wevre-bi Tanamedrove doneze gadian samedicinoSemowmebas, magram zogjer dabali klas-ifikaciisa da damwyeb sportsmenebs saeqimokontrolis gareSe uxdebaT varjiSi.

saqarTvelos sportis medicinis samsax-uri mTel msoflioSi erT-erTi mraval-profiliani iyo Tavisi centrebiT (maSinrespublikaSi 10 saeqimo fizkulturisdispanseri funqcionirebda). axla aseTdawesebulebas mxolod Tbilisis z. Te-lias saxelobis sprotuli medicinisa da

reabilitaciis centri warmoadgens. mar-Talia, centrs gaaCnia Senoba, aqvs saTana-do kabinetebi, hyavs sportis medicinaSilicenzirebuli eqimebi, laboratoria dareabilitaciis ganyofileba, magram aRaraqvs saxelmwifos mier damtkicebuli pro-gramebi. centri, mZime ekonomikuri kriz-isis gamo, ver uzrunvelyofs sportsmen-Ta im masStabis samedicino momsaxurebas,risi potencialic sinamdvileSi gaaCnia.

programebis dafinansebis da axali de-bulebis damtkicebis SemTxvevaSi an, Tu esdawesebuleba saxelmwifo biujetze iqne-ba gadayvanili, centri mTlianad ganaxor-cielebda rogorc Tbilisis sportsmenTa,ise regionebidan Camosuli nakrebi gunde-bis wevrebis samedicino momsaxurebas.

sportsmenebi savaldebulo wesiT undaisinjebodnen weliwadSi erTxel mainc (sa-survelia orjer), xolo kvalificiurisportsmenebi unda imyofebodnen di-namikuri samedicino meTvalyureobis qveS.

Secdoma iyo, rodesac sprotsmenTaSemowmeba xdeboda poliklinikaSi, radganiq ar arian sportul medicinaSi licen-zirebuli eqimebi. sportis eqimebs ki Seu-ZliaT gamoavlinon sportuli paTolo-giebi, romelic xSirad farulad mimdinar-eobs. misi gamovlena ki xdeba specialurifunqciuri sinjebisa da datvirTvisgamoyenebis Sedegad.

sportuli paTologiebis drouli gam-ovlineba Tavidan agvacilebs sportsmen-Ta sikvdilianobas, rasac, samwuxarodCvens sinamdvileSi araerTxel hqonda ad-gili.

mizanSewonilad migvaCnia, rom janmrTe-lobis dacvisa da sportis xelmZRvanelmaorganoebma gaiTvaliswinon yovelive ze-moaRniSnuli da droulad aRmouCinon dax-mareba Tbilisis sportuli medicinisa dareabilitaciis centrs.

sportuli medicinis satkivari

m. xoferia – Tbilisis sportuli medicinisa da reabil-itaciis centris direqtori,

z. kaxabriSvili – saqarTvelos sportuli medicinisasociaciis prezidenti, medicinis mecnierebaTa doqtori,

m. ruxaZe – profesori,r. svaniSvili – profesori.

Page 44: 2008-4

44

dabadebidan 85 weli Seusrulda saqarTvelo-Si sportuli medicinis erT-erT damfuZnebels,cnobil mkvlevars, pedagogs, sazogado moR-vawes, warsulSi saqarTveloSi sportis medi-cinis federaciis sapatio Tavmjdomaresa daTbilisis saxelmwifo sportuli akademiis med-icinis kaTedris gamges, fizkulturisa dasportis damsaxurebul moRvawes, saqarTvelosdamsaxurebul eqims, medicinis mecnierebaTadoqtors, profesor zaqaria Telias.

cxovrebisa da mecnieruli SemoqmedebiTisaqmianobis samagaliTo gza ganvlo batonmazaqariam. mTeli cxovrebis manZilze iRvwodasaqarTveloSi sportuli medicinis ganvi-Tarebis, sportsmenTa janmrTelobis ganmt-kicebis, am dargSi Rirseuli samedicino ka-drebis aRzrdisa da daxelovnebisaTvis.

batoni zaqaria daibada 1923 wels samtredi-aSi – cnobili pedagogebis ojaxSi. saSualoskolis warCinebiT damTavrebis Semdeg, swav-la ganagrZo Tbilisis saxelmwifo samedicinoinstitutSi. axalgazrda niWierma, energiul-ma studentma Tavi gamoiCina swavlasa da orga-nizaciul saqmianobaSi. is gaxda samedicino in-stitutis axalgazrdobis Tavkaci, xoloSemdgom 1946-50 wlebSi Tbilisis erT-erTiraionis komkavSiris raionuli komitetispirveli mdivani. 1950 wlidan moyolebuli si-cocxlis bolomde man mTeli Tavisi cod-na, siaxlisadmi Ziebis daucxromeli unari,SemoqmedebiTad daukavSira saqarTvelo-Si sportuli medicinis samsaxuris Camoy-alibebasa da mis Semdgom ganviTarebas.

1952 wlidan is yofili sabWoTa kavSiriskalaTburTel vaJTa nakrebis, xolo 1953 wl-idan Tbilisis ̀ dinamos~ fexburTelTa gundissamedicino samsaxurs xelmZRvanelobda.

batonma zaqariam Tavis sadisertacio naS-romSi, pirvelma saqarTveloSi, warmoadginamuxlis saxsris travmuli dazianebebis ko-mpleqsuri mkurnalobis originaluri meTo-di, romelic farTod dainerga da dResac ardaukargavs Tavisi mniSvneloba saerTaSorisomasStabiT. is mravali samecniero-praqtiku-li naSromisa da 5 monografiis avtoria. 2001wels mas mieniWa XX saukunis #1 sportuli eqi-mis sapatio wodeba, dajildoebuli iyo Rirse-bis ordeniT, flobda umaRlesi ligissportuli fexburTis jildoebs. kerZod: 2oqros medals, orgzis ssrk Tasis da evropisTasis mflobelTa Tass, miRebuli hqondamravali saerTaSoriso da respublikurijildo.

Tbilisis meriis gadawyvetilebiT, misisaxelis ukvdavsayofad, saxls, romelSic iscxovrobda, gaukeTda memorialuri dafa,Tbilisis sportuli medicinisa da reabilit-aciis centrs mieniWa misi saxeli, xolo fria-dosani sportsmeni studentebisaTvis dawes-da zaqaria Telias saxelobiTi stipendia.

batoni zaqaria iyo keTilSobilipirovneba da WeSmariti mamuliSvili, maRa-li zneobis matarebeli moqalaqe da patri-oti, romelic sicocxlis bolomde erT-gulad emsaxura qarTul sportul medic-inas.

vaxtang gaCeCilaZe

saiubileo TariRi

Rirseuli mecnieri da mamuliSvili

Page 45: 2008-4

45

TbilisSi, saburTalos sasaflaos cen-traluri gzis dasawyisSive, asiode nabij-Si, marjvena mxris meore mwkrivSi labra-doris granitiT mopirkeTebul myudrosamarxs SeniSnavT, sadac Cveni Taobissaamayo mamuliSvili daviT kvaWaZe gan-isvenebs.

mxolod 54 weli dahyo amqveynad...cota icocxla, Tumca mainc bevri ram

sasikeTo moaswro da waruSleli kvalidatova samamulo medicinisa da kultur-is istoriaSi.

wels mas 80 weli Seusruldeboda...misi naTeli xsovnis aRsaniSnavad, mim-

dinare wlis 20 seqtembers, profesor dav-iT kvaWaZis dabadebidan 80 wlisTavis aR-saniSnavad Tbilisis saxelmwifo samedici-no universitetis, saqarTvelos farma-kologTa sazogadoebisa da iv.beritaSvilissaqarTvelos fiziologTa sazogadoebiserToblivi iniciativiT moewyo samecnierokonferencia `eqsperimentuli da klinikurimedicinis miRwevebi~.

konferenciaze iv.beritaSvilis saxelo-bis fiziologTa sazogadoebis preziden-tis, akademikos vaJa okujavas, saqarTvelosfarmakologTa sazogadoebis Tavmjdomar-is, profesor givi Turmanaulis, amave sa-zogadoebis gamoCenili wevrebis prof. nelianTelavas, prof. niko gongaZis, prof. guram

beqaias mogonebebSi saxierad warmodgeniliqna am cxovrebidan udrood wasuli Sesani-Snavi pirovnebis, gamorCeuli mkvlevarisada pedagogis, mravali Taobis medikosTaaRmzrdelis, iSviaTi adamianuri da mo-qalaqeobrivi niSan-TvisebebiT dajildoe-buli erisSvilis, baton daviT kvaWaZis dam-saxureba erisa da qveynis winaSe.

batonma daviTma, warCinebiT daamTavraa/k rkinigzis Tbilisis #1 saSualo sko-la, imave wels Cairicxa Tbilisis saxelm-wifo samedicino institutis samkurnalofakultetze, Semdeg ki institutSi moR-vaweoba gaagrZela aspiranturaSi farma-kologiis specialobiT. aspiranturisdamTavrebisTanave, cnobili qarTvelimecnierisa da sazogado moRvawis, Tbili-sis saxelmwifo samedicino institutiskaTedris gamgis, profesor grigol cqi-manauris xelmZRvanelobiT daicva sakan-didato disertacia, romelic mieZRvnametad seriozul da mniSvnelovan proble-mas - hemoragiuli Sokis farmakologiurikoreqciis meqanizmebis dadgenasa dapraqtikul medicinaSi mis gamoyenebas.

samecniero xarisxis miniWebisTanave, dai-wyo axalgazrda mecnieris ganuxreli aRmas-vla did mecnierebasa da pedagogikaSi.

daviT kvaWaZis samecniero kvlevebisdiapazoni metad farTo, xolo speqtri

Cemi Taobis sasiqadulo mamuliSvili

saiubileo TariRi

Page 46: 2008-4

46

friad nairferovani gaxldaT, Tumca, misioriginaluri da gansakuTrebiT araordi-naruli kvlevebis mTavari mimarTulebamainc, gul-sisxlZarRvTa sistemis fun-qciuri mdgomareobis paTologiurigadaxrebis mowesrigebis gzebisa da pre-venciuli kompleqsebis Ziebas mieZRvna.iSviaTi mecnieruli intuiciiT dajil-dovebuls, baton daviTs, ar akmayofileb-da Sesaswavli problemebis mxolod Ziri-Tadi - farmakologiuri safuZvlebi,aramed, rogorc wesi, mkvlevari siRrm-iseuli midgomiT azustebda paTologiismomijnave fundamentur aspeqtebsac -paTofiziologiurs, bioqimiurs, biofiz-ikursa da sxv.

misi iSviaTi adamianuri Tvisebebi, uzo-mo kacTmoyvareoba aSkarad aisaxa mecni-eris kvlevebis mimarTulebaSi: man gan-sakuTrebuli yuradReba miapyro adami-anis sicocxlis gaxangrZlivebas, mizanmi-marTulad azustebda farmakologiurisaSualebebis moqmedebas sisxlis mimo-qcevis regulaciis centralur da perife-riul struqturebze. metic, mecniermaSeqmna farmakologiaSi friadmniSvnelo-vani mimarTulebebis - gerontologiurida geriatriuli farmakologiis safuZv-lebi, mkvlevarma eqsperimentSi gan-sazRvra antiariTmiuli saSualebebis mo-qmedebis meqanizmebi asakis gaTval-iswinebiT.

daviT kvaWaZem, pirvelad msoflio far-makologiaSi, miagno gansxvavebuli asakiscxovelebSi sagule glikozidebiT inducir-ebuli ariTmiebis mimdinareobebis Tavise-burebebsa da maTi efeqturi mkurnalobisgzebs. mecnierma gamoavlina, rom xandazmu-li asakis cxovelebTan SedarebiT, iuveni-luri da axalgazrda asakis cxovelebSiglikozidebis moqmedebis Sedegad ganvi-Tarebuli intoqsikaciis dros transmisiu-li ariTmiebi Warbobs, xolo xandazmul asak-Si ariTmiebs eqstrasistoluri da paroq-sizmuli taqikardiis xasiaTi aqvT. mecnier-ma varaudi gamoTqva, rom zogierTi anti-ariTmiuli saSualeba (meqsiletini, tokaini-di), SesaZlebelia, proariTmiuli Tvisebeb-isa iyos. parkuWTa eleqtruli sistolisxangrZlivobaze moqmedebis gziT. mecnieriver moeswro am ideis brwyinvale dadas-turebas, romelic mogvianebiT aRiarebuliiqna kardiologiaSi `torse da pointes~ sax-elwodebiT, rac xSirad letalobis mizezswarmoadgens.

friad mniSvnelovania, agreTve, mecni-eris gamogoneba - `gulis ariTmiebis mod-elirebis meTodi~, ris gamoc mas 1979 wels

sakavSiro saavtoro mowmoba gadaeca, racnaTxemis dazianebis klinikamdeli diag-nostikis meTods warmoadgens, igi winuswrebs specifikuri klinikuri niSnebisgamovlinebas da amiT xels uwyobs adreu-li diagnostikisa da mkurnalobis dadeb-iT efeqts.

sicocxlis bolomde batoni daviTi aq-tiurad da dauRalavad eZiebda axal efeq-tur gzebs adamianis yvelaze xSir da mZ-ime daavadebasTan - gul-sisxlZarRvTasistemis paTologiaTa prevenciisa daTerapiis speqtris gafarTovebisa daSevsebis mizniT.

xanmokle, magram ukiduresad gajere-buli cxovrebiT icxovra. moaswro say-ovelTao siyvarulis, pativiscemisa daaRiarebis mopoveba.

konferenciaze prof. guram beqaiampirvelad amcno msmenelebs didi ivaneberitaSvilis Canaweri-Sefaseba studentdaviT kvaWaZis gamocdis Semdeg, sadacaxalgazrda ymawvili akademikosma gamor-Ceulad mcodne, niWier da perspeqtiulpirovnebad aRiara.

am striqonebis avtors, maxsovs daviTkvaWaZis studenturi wlebi: moZravi, gul-Ria, metad kontaqturi. is pirvelive si-tyvebidan ipyrobda mosaubris guls. gam-oirCeoda ubraloebiT da gulisxmiere-biT, gansakuTrebuli kacTmoyvareobiTada keTilsaimedoobiT.

es SesaniSnavi adamianuri Tvisebebiganpirobebuli iyo misi gamorCeuli Tan-dayolili bunebiT, Tumca, amis Sesaxeb,samwuxarod, mogvianebiT Sevityve sa-suliero pirebisgan - maSin, rodesac ba-tonma daviTma aqauroba miatova. Telav-is RvTismSoblis taZris dekanozma mamaanTimozma (anzor CageliSvilma) CemTankerZo saubarSi gansakuTrebuli siTboTi,Tu rogori sayovelTao siyvaruliT iyoaRiarebuli daviT kvaWaZe Tavis mSobli-ur kuTxeSi - did jixaiSSi, sadac Casv-lisTanave dauRalavad da gansakuTrebu-li taqtiT mkurnalobda yvela Tanasof-lels da daimsaxura ̀ uvercxlo eqimis~ ma-Rali wodeba. Semdgom ki daviT kvaWaZisiSviaT humanur da profesiul TvisebebzesaqarTvelos mitropolitisgan - meufenikolozisgan (nikoloz maxaraZe) Sevi-tyve, romelic, agreTve, icnobda batondaviTs axalgazrdobidanve da axlaxandavkrZaleT TbilisSi - wminda nikoloz-is saydarSi. meufe nikolozi gansakuTre-buli siTboTi axasiaTebda daviT kvaWaZisTavmdablobasa da kacTmoyvareobas,sulierebasa da mokrZalebulobas.

Page 47: 2008-4

47

Rrmad mwams, rom swored am sulierebamganapiroba Cvens madlier mexsierebaSidaviT kvaWaZis ukvdaveba misi pirovnuli,gamorCeuli TvisebebiT: profesiulidaucxromlobiT, dauRalavi mecnieruliZiebiT, iSviaTi saTnoebiT, keTilmosur-neobiTa da keTilsindisierebiT.

rarig sasixaruloa da saamayo, rom misierTaderTi memkvidre - profesori irinekvaWaZe saamayo erisSvilad dautova ba-tonma daviTma uzomod sayvarel samSob-los. qalbatoni irine mamamisis kvaloba-ze fundamenturi medicinis wamyvan mima-rTulebas - adamianis fiziologias Caud-ga saTaveSi. dRes igi xelmZRvanelobsTbilisis saxelmwifo samedicino univer-sitetSi adamianis fiziologiis departa-mentsa da sauniversiteto magistratur-isa da doqtoranturis samsaxurs, Seadg-ina da gamosca ori gamocemiT `adamianisfiziologiis~ fundamenturi saxelmZRv-

anelo, sargeblobs sauniversitetokoleqtivis sayovelTao pativiscemiTada siyvaruliT.

... iq ki - saburTalos sasaflaoze, bato-ni daviTi Tavisi SesaniSnavi winaprebis,ded-mamisa da maTi mSoblebis garemocva-Si ganisvenebs - adamianTa gverdiT, rom-lebmac memkvidreobiT gadasces TavianTsasiqadulo memkvidres uiSviaTesi adami-anuri niSan-Tvisebebi.

guli gvwydeba, rom esoden adre mog-vatova, Tumca, `vinc uyvars, imas wvrTnisufali~ (ebr. 12,6). metic, wminda mociqu-li pavle brZanebs: `marTali icocxlebsrwmeniT~ (ebr. 10,38). amitomacaa, romdResac batoni daviTi CvenTvis kvlavcocxalicaa da marTalic.

... da uneblied am wminda, asketuradmokrZalebul saflavTan meufleba loc-va-vedreba: `Seiwyale, ufalo, suli mona-Ta da mxevalTa SenTa!..~

vadim saakaZe, profesori, saqarTvelosmedicinis mecnierebaTa, medikur-bi-ologiur mecnierebaTa, profilaq-tikuri medicinis mecnierebaTa da afx-azeTis mecnierebaTa akademiebis aka-demikosi

Page 48: 2008-4

48

saqarTvelos samedicino sazogadoe-brioba didi gulistkiviliT gamoeTxovacnobil medikos-mecniers, mTargmnels,moRvawes, pedagogs merab janeliZes.

merab janeliZem 1960 wels daamTavraTbilisis saxelmwifo samedicino insti-tuti. damTavrebisTanave muSaoba daiwyoafxazeTSi gulrifSis tuberkulozis saw-inaaRmdego sanatoriumSi qirurg-ordi-natorad.

1963 wels man warmatebiT Caabara sa-konkurso gamocdebi da miRebul iqnaonkologiis samecniero-kvleviT insti-tutSi onkoginekologis Tanamdebobaze.batonma merabma, profesor l. Carkvian-Tan da v. adamiasTan erTad, saSvilosnosyelis eroziebis, xolo r. CiqovanTan er-Tad, kibos gavrcelebis axali epidemi-ologiuri klasifikacia Seadgina.

istoriul monacemebis safuZvelze,aRsaniSnavia baton merabis mier Sedgeni-li medicinis tipobrivi klasifikacia,romelic dayofilia racionalur zepir,

weriT, iracionalur, komplementur daalternatiul medicinad.

mcenareTa fiziologiis dargSi,TanaavtorebTan erTad, man daamtkicaiseTi receptorebis arseboba, romlebicmoqmedebis gamomJRavnebiT cxovelurireceptorebis msgavsi an analogiuria.

batonma merabma filtvebis tuberku-lozis dros gulis paTologiis ori axa-li forma aRwera – tuberkulozuri (to-qsikuri) da iSemiuri (hipoqsiuri).

i. quTaTelaZis saxelobis farma-kologiis institutSi, akademikos v. asa-TianTan erTad, man, eqsperimentSi, kibosujredebSi gamoavlina birTvuli membra-nis paradoqsuli dajirjvebis fenomeni,aseve akademikos v. asaTianis monacemebzedayrdnobiT, man gamoavlina mTis zomierisimaRleebis dadebiTi efeqti dRegr-Zelobis statusze.

profesor mixeil Sengelias Tanadgo-miT batonma merabma rusul enaze Targm-na z. fanaskertel-ciciSvilis `samkurna-

gaxseneba

merab janeliZe

Page 49: 2008-4

49

4. saqarTvelos samedicino Jurnali, 4, 2008 w.

lo wigni – karabadini~, romlis gamocemacmniSvnelovani movlena iyo erovnulimedicinis popularizaciis saqmeSi.

sayurdReboa mis mier Seqmnili qarTve-li eqimebis fici (hipokrates ficidan ga-momdinare). baton merabs mravalinarkvevi aqvs gamoqveynebuli gamoCeniladamianTa cxovrebisa da moRvaweobisSesaxeb.

batoni merabi, S. gogoxiasa da s. dala-qiSvilTan erTad, aqtiurad monawileob-da afxazeTis dRegrZelTa fenomenis Sem-swavlel mravalwlian eqspediciaSi. mangamoaqveyna masalebi im medikosebisSesaxeb, romlebic afxazeTidan sisxlism-Rvreli konfliqtis dros daiRupnen da impirebis siebic, vinc, samxedro SenaerTeb-

Si separatistTa, imperiis mier waqezebulbandebs ebrZodndn.

batonma merabma Seiswavla da Taviseburiinterpretacia misca uZvelesi civiliza-ciebis lingvisturi sakiTxebisa da qarTve-luri enebis urTierTobis rTul problem-atikas. mis mier rusul enaze Targmnili dagaSifrulia meaTe saukunis nawarmoebi `qe-bai da didebai qarTulisa enisai~. man mrava-li gamokvleva miuZRvna, agreTve, Sumeru-li damwerlobis sakiTxebs.

batonma merabma mravali sasikeTo saqmegaakeTa erovnuli medicinis sakeTildRe-od. Canafiqric bevri hqonda, magram aRardascalda ganxorcieleba. misi mecnierulimemkvidreoba Rirsebul adgils daimkvi-drebs qarTuli medicinis istoriaSi.

saqarTvelos medicinis istorikosTasamecniero sazogadoeba

Page 50: 2008-4

50

nekrologi

zezva RuRuniSvili

Cveni qveynis samedicino sazogadoe-brioba, qarTuli inteligencia gulistki-viliT gamoeTxova saqarTveloSi janm-rTelobis dacvis TvalsaCino organiza-tors, saxelmwifo da sazogado moRvawes,baton zezva RuRuniSvils.

mravalmxriv saintereso da Semo-qmedebiTad Sinaarsiani cxovrebis gzaganvlo batonma zezvam.

daibada 1940 wels TbilisSi, cnobilqarTul tradiciul ojaxSi. dedaqalaqisrkinigzis #1 saSualo skolis warmatebiTdamTavrebis Semdeg Cairicxa Tbilisissaxelmwifo samedicino institutissamkurnalo fakultetze.

niWierma, moazrovne studentma insti-tutSive gamoiCina Tavi samedicino ga-naTlebis safuZvlianad aTvisebaSi, Tana-tolebTan megobrul Tanadgomasa dakeTil urTierTobaSi. yovelive amis gamo,samedicino institutis studentobam iserTxmad airCia Tavis liderad da wlebismanZilze xelmZRvanelobda axalgazr-dul organizacias.

axlgazrda asakSive masSi gamovlindapedagogiuri moRvaweobis Cinebuli unari.ZiriTadi saqmianobis paralelurad,samedicino institutis biologiis kaTe-draze arCul iqna asistentis Tanamde-bobaze, sadac mravali weli momavaleqimebs gadascemda genetikis mecnierulsafuZvlebs.

yvelgan, sadac ki umoRvawia baton zez-vas, mkveTrad vlindeboda misi rogorcniWieri xelmZRvanelis pirovnuli Tvise-bebi: TanamSromlebTan obieqturi damzrunveli ganwyoba, saqmianobaSi - Tan-amedrove formebisa da meTodebis dan-ergvisadmi mudmivi swrafva, axalgazrda,niWieri kadrebis mimarT permanentuliyuradReba, profesiuli daxelovnebisad-mi momTxovni damokidebuleba da sxva.

gansakuTrebiT gamovlinda batoni zez-vas organiztoriuli niWiereba da nova-toruli unari saqarTveloSi sakurorotodargis aRmSeneblobis procesSi. am mxrivaRsaniSnavia Cveni qveynis sarekreaciozonebSi misi TaosnobiT Tanamedrove do-nis sanatoriumebis, dasasvenebeli saxleb-is, gamajansaRebeli kerebis mSeneblobeb-is gafarToeba, am obieqtebze uaxlesisamkurnalo-sareabilitacio siaxleTadanergva, maTi aRWurva samedicino teqni-kiT da sxva mravali.

gamorCeuli iyo batoni zezvas moR-vaweoba saqarTvelos parlamentSi. wleb-is ganmavlobaSi is saTaveSi edga janmrTe-lobisa da socialuri sakiTxebis ko-mitets. misi iniciativiT qveynis sakanon-mdeblo organom miiRo mravali sagulisx-mo gadawyvetileba avadmyofTa da medici-nis dargis muSakTa uflebebis, samkurna-lo saqmis ganviTarebis, samkurnalwamlosaSualebebis uzrunvelyofis, mosaxleo-

Page 51: 2008-4

51

bis socialuri dacvis, ltolvilTa janm-rTelobis mdgomareobis gaumjobesebis,saqarTveloSi demografiuli proceseb-is mogvarebis Taobaze da sxva mravalisagulisxmo problemis Sesaxeb.

yovelive aRniSnulis gamo, am saxelmwi-foebrivi mniSvnelobis sakiTxebisaTvisiuridiuli kanonis statusis miniWebamoiTxovda mudmiv SemoqmedebiT Ziebasada politikur midgomas. maTi srulyofasakanonmdeblo dokumentad batoni zezvasdidi gamocdilebisa da daZabuli SromisSedegi iyo. dRes saqarTvelos samedicinosazogadoeba aRWurvilia im umaRlesi sa-kanonmdeblo debulebebiT, romlebic ga-napirobeben qveynis mosaxleobis janm-rTelbis dacvis uflebaTa kanonierebas.

gamorCeulad STambeWdavi iyo batonizezvas pirovnuli xibli, misi uxvi maragida zedmiwevniT Rrma codna istoriis, xe-lovnebis, prozis, poeziis, misTvis Cveu-li keTili iumori, adamianTa mimarT

mokrZaleba, pativiscema da Tanadgoma.mis garSemo Tavs iyrida megobarTa, keTi-lis msurvelTa da TanamoazreTa didiarmia. mas yvelgan RimiliTa da gulRiadxvdebodnen. aseTive iyo batoni zezvasganwyoba yvelasadmi. aRtacebas iwvevs misisajaro Tu kerZo gamosvlebisa da saubre-bis mravalferovneba, leqsikis siuxve,azrTa mWermetyveleba. swored yoveliveamis gamo is yvela Taobis warmomadgenel-Ta Soris sasurveli pirovneba iyo.

Cveni qveynis umaRlesma xelisuflebam,baton zezvas eris, qveynisa da profesi-isadmi mravalmxriv erovnul moRvaweobasmaRali Sefaseba misca da daajildovaRirsebis ordeniT.

cxovrebidan wavida samSoblos moWir-naxule patrioti, erovnuli suliskveTe-biT damuxtuli mamuliSvili, romlis dana-tovari is didi memkvidreobaa, rac momavalTaobebs amqveyniuri cxovrebisa da moR-vaweobis naTel magaliTad gamoadgebaT.

Tbilisis saxelmwifo samedicino universiteti,`saqarTvelos samedicino Jurnalis~ saredaqcio

kolegia da sabWo

Page 52: 2008-4

52

saqarTvelos samedicino sazogadoebada onkologiis nacionaluri centri RrmamwuxarebiT iuwyeba, rom gardaicvalaamave centris generaluri direqtorismoadgile, medicinis mecnierebaTa doq-tori, saxelmwifo premiis laureati,evropis urologTa asociaciis wevri,profesori daviT gocaZe.

daviT gocaZe daibada 1953 wlis 16 oq-tombers quTaisSi. 1969 wels warCinebiTdaamTavara quTaisis saSualo skola daswavla gaagrZela moskovSi. 1970-76 wleb-Si warCinebiT daamTavra moskovis pirogo-vis saxelobis II samedicino institutissamkurnalo fakulteti. 1976-78 wlebSigaiara klinikuri ordinatura moskovisonkologiis samecniero centrSi specia-lobiT qirurgia-onkologia. 1978-81 wleb-Si daamTavra aspirantura imave samecnie-ro centrSi specialobiT qirurgia-onko-logia (urologia). 1981 wels daicva sa-kandidato disertacia da muSaobda sakav-Siro onkologiis samecniero centrisonkourologiuri ganyofilebis mecnier-TanamSromlad. 1986 wels saqarTvelos min-istrTa sabWos dadgenilebiT gadmoyvaniliqna saqarTvelos jandacvis onkologiis

samecniero centris urologiuri ganyo-filebis samecniero xelmZRvanelad. misixelmZRvanelobiT ganyofilebaSi klini-kuri saqmianobis paralelurad farTodgaiSala intensiuri samecniero-kvleviTimuSaoba. drois mcire monakveTSionkourologiuri ganyofileba gaxda res-publikaSi erT-erTi mZlavri samecnieroda praqtikuli saqmianobis kera. klinikaSidamuSavda wvrilnawlavovani rezervuarisformirebis originaluri meTodika,romelic cnobilia `goce-fauCis~ saxel-wodebiT, da romelmac farTo aRiareba moi-pova rogorc Cvens qveyanaSi, aseve mis far-glebs gareT. 1982 wels daicva sadoqtorodisertacia Temaze: `cisteqtomia SardisbuStis kombinirebul da kompleqsur mkur-nalobaSi~. misi TaosnobiT onkourologiuriganyofileba gaxda egzenteraciebis warmoe-bis pioneri saqarTveloSi; misi xelmZRv-anelobiT damuSavebul iqna mcire menjisorganoebis evisceracia da aRdgeniT-re-konstruqciuli operaciebis qirurgiulida meTodologiuri aspeqtebi, da adrearaoperabelurad miCneul avadmyofebsgadarCenis da komfortulad cxovrebisgza dausaxa. am tipis operaciebi xor-

daviT gocaZe

Page 53: 2008-4

53

cieldeba msoflios mxolod erTeulklinikebSi. mis saxels ukavSirdeba,agreTve, onkologiis nacionaluri cen-tris urologiuri da mcire menjis recid-iuli da adgilobrivad gavrcelebuli sim-sivneebis ganyofilebis Camoyalibeba. mi-sive xelmZRvanelobiT daculia 6 sadoq-toro da sakandidato disertacia, avtoria100-mde samecniero naSromis. 1993 wels naS-romisaTvis `Sardis derivaciis meTodebissrulyofa cisteqtomiis Semdeg~ mieniWaprofesor a. RvamiCavas saxelobis premia,xolo 2004 wels _ saxelmwifo premiis lau-reatis wodeba, 2007 wels naSromTa cikli-saTvis `modificirebuli cisteqtomiebisadgili da roli Sardis buStis kibos mkur-nalobaSi~ mieniWa profesor l. SaraSiZis

saxelobis premia. mecnierebaSi SetaniliwvlilisaTvis dajildoebulia zaza fa-naskertel-ciciSvilisa da gr. muxaZis sax-elobis medlebiT.

batoni daviTi iyo al. wulukiZis saxelo-bis Tbilisis urologTa da profesor k.vefxvaZis saxelobis saqarTvelosa daTbilisis onkologTa samecniero sazoga-doebaTa wevri da Jurnal `onkourologiis~(moskovi) mTavari redaqtoris moadgile.

misi udroo gardacvaleba udavod dididanaklisia, rogorc onkologiis nacio-naluri centris koleqtivisa da samedi-cino sazogadoebisaTvis, aseve TiToeu-li adamianisaTvis, visTanac baton daviTshqonia kolegialuri, megobruli urTier-Tobebi.

saqarTvelos Sromis, janmrTelobisa da social-uri dacvis saministri, a. RvamiCavas saxelobisonkologiis nacionaluri centri,

saqarTvelos onkologTa samecniero sazogadoebada asociacia,

saqarTvelos urologTa da qirurgTa asociacia.

Page 54: 2008-4

54

qarTulma inteligenciam, umaRlesmaskolam didi danaklisi ganicada. gardaicva-la filosofiur mecnierebaTa kandidati,wlebis manZilze Tbilisis saxelmwifosamedicino universitetis filosofiis kaT-edris docenti, nana Wabukiani.

daibada 1936 wels, sorbonis universitetisdoqtoris aleqsandre Wabukianis ojaxSi.

mxolod erTi wlis iyo nana, rodesacsaqarTveloSi `kaenis sulis aRzevebis”gamo aTi wliT darCa umamod da dedasdaawva misi da ori ufrosi vaJis aRzrda.gaWirvebam nanas da mis Zmebs – avTandil-sa da oTars – ara marto Sroma da moTme-na aswavla, aramed erTmaneTis mimarT us-azRvro siyvarulic STaunerga.

ase daebeda nana Wabukians: didi tkivilida didi siyvaruli mudam Tanamgzavrobd-nen misi cxovrebis gzas.

universitetSi swavlis wlebSi nana co-lad gahyva momavalSi cnobil filoso-foss, mweralsa da mecniers, jansuR ko-rZaias, romelTanac 50 wlis manZilzeerTgulad da rudunebiT emsaxurebodaojaxs da qveyanas, erovnuli cnobiereb-is damkvidrebasa da da momaval medikos-Ta aRzrdis saqmes.

momxiblavi garegnobisa da da faqizisulis pedagogs dResac siyvaruliTa da

xazgasmuli pativiscemiT ixseneben yo-fil studentTa Taobebi. n. Wabukianis er-udicia da oratoruli xelovneba friadSTambeWdavs xdida mis leqcia-seminarebs.is ara marto filosofias aswavlida,aramed sazogadod adamianTa siyvaruls,samSoblos siyvaruls, sikeTes, uangar-obas. da ara marto aswavlida, TviT iyoyovelive amis unaTlesi magaliTi.

ukanasknel wlebSi, avadmyofobis gamo,iSviaTad gamodioda saxlidan. meuRlesa dawamozrdil SviliSvilebze zrunvas cdi-lobda. samSoblos bedze, mis momavalzefiqri ar asvenebda. “ver davbrundebiT afx-azeTsa da samaCabloSi?!” – aucilebladkiTxavda mosaubres da iqve rwmeniTdaamatebda: “aucileblad davbrundebiT!”

bolos isev avadmyofobam imZlavra.mainc moulodneli iyo misi cxovrebis

wignis tragikulad daxurva missave da-badebis dRes – 5 oqtombers.

TiTqos sayvareli meuRlis poeturixilva gaacxada:

`erTad atotebs miriad argans,awydeba xeebs oqtombris qari,da foTlebs rCebaT, sul erTi, magramusazRvrobaSi gafrenis wami.”

naTelSi amyofos misi suli!

kolegebi, megobrebi

nana Wabukiani

Page 55: 2008-4

55

saZiebeli

2008 wels `saqarTvelos samedicino JurnalSi~ gamoqveynebulimasalebis saZiebeli

mimoxilviTi statiebii. kirvaliZe, T.jorbenaZe, r.xecuriani, a.SukakiZe, n.xviCia, m. arabuli _ kardiomiopaTia, 4, 3-7a. paWkoria, v. paWkoria, o. mindiaSvili, a. gvalia, v. beraia, g. kvaWaZe, n. zariZe _

kranio-abdominaluri Serwymuli travmebi, 1, 7-9a. rexviaSvili, m. vaSakiZe, s. gvaramia, m. gogiSvili _ arteriuli wnevis 24-saaTiani

ambulatoriuli monitoringis prediqtoruli mniSvneloba,1, 4-6

kardiologiag. tabiZe, m. iakobaSvili, d. baRaTuria, T. cibaZe - marcxena parkuWis

remodelirebis Taviseburebebi diastoluri disfunqciiT mimdinare gulisqronikuli ukmarisobisas, 3,15-17

T. WavWaniZe, g. tabiZe, n. burkaZe, m. iakobaSvili, l. mWedliSvili, a. kobaiZe,n. rostiaSvili, g. baqraZe _ nebivololis klinikuri efeqturoba gulis qronikuli ukmarisobis dros, 1, 10-11

pulmonologia, fizioTerapian. saakaSvili, m. tabiZe, n. kakulia, m. afxazi, i. kvinikaZe - vanadiumis

eleqtroforezis gavlena gaxangrZlivebuli pnevmoniis mqone avadmyofTakardiohemodinamikaze, 3, 18-21

alergologial. uCava, m. janjRava, a. xmeliZe, m. danelia, n. baramiZe, s. rodonaia _ bronquli asTma, rogorc globaluri problema , 1,12-14

alergologia, fizioTerapian. saakaSvili, i. Tarxan-mouravi, n. jakobia - santimetruli diapazonis

mikrotalRebis eleqtromagnituri velis gavlena bronquli asTmis dros, 3, 25-27

alergologia, meanobab. maWavariani, c. sakandeliZe, n. rurua _ bronquli asTma da orsuloba, 4, 8-11

infeqciuri daavadebebii. mWedliSvili, d. gelovani, T. mWedliSvili - zogierTi infeqciuri daavadebis

gavrceleba saqarTveloSi, 2, 3-7

infeqciuri sneulebani, epidemiologiai. mWedliSvili, T. mWedliSvili, m. eloSvili - saqarTveloSi meningokokuri

infeqciisa da baqteriuli meningitebis epidemiologiuri zedamxedvelobisgaumjobesebis gzebi, 3, 22-24

diabetologia, fsiqologiaa. cibaZe, l. cucqiriZe, r. yuraSvili, m. korkelia, d. cibaZe -sensomotoruli da

fsiqoemociuri produqtiuloba araproliferaciuli retinopaTiiTgarTulebuli Saqriani diabetis dros, 3, 33-36

Page 56: 2008-4

56

endokrinologiaS. janjRava, q. asaTiani, l. uCava, a. xmeliZe, m. janjRava, e. xmeliZe, n. baramiZe,m. danelia - hiperprolaqtinemia mamakacebSi, 2, 11-17

kurortologian. saakaSvili, i. WabaSvili - biliaruli sistemis paTologiisas saxarbedios

mineraluri wyliT organizmSi mimdinare koreqcia, 2, 8-10

profesiuli daavadebebir. baraTaSvili, v. saakaZe _ cementismieri profesiuli dermatozebis

prevenciis safuZvlebi, 1, 25-27n. CxaiZe, n. ruxaZe, e. lifonova, x. SublaZe _ kaspis cementis qarxnis muSa-

mosamsaxureTa Soris daavadebebis gamomwvevi riskis faqtorebi, 1, 28-30r. javaxaZe, m. wereTeli, x. CigogiZe, n. xatiaSvili, n. xaWapuriZe, m. gviSiani _ profesiuli

daavadebebis ganviTarebis dinamika da Sromis pirobebi manganumis warmoebaSi, 1, 21-24

profpaTologiar. kverenCxilaZe, m. cimakuriZe, l. baqraZe, n. xunaSvili - Tbilisis

metropolitenis muSakTa Sromis pirobebi, janmrTelobis mdgomareoba da misigaumjobesebis RonisZiebebi, 3, 28-32

r. javaxaZe, m.wereTeli, x.CigogiZe, n.ruxaZe, n.xatiaSvili, x.SublaZe _ Sromismedicinis Tanamedrove problemebi, 4, 17-21

andrologiag. galdava, g. durgliSvili _ pirveladi hipogonadizmis CanacvlebiTi hormonuli

Terapia, 1, 31-33

dermatologia, alergologian. mgelaZe, r. qarselaZe, l. JorJoliani _ atopiuri dermatitis ganviTarebis riskis faqtorebi Tbilisis saskolo asakis bavSvTa populaciaSi, 4, 12-16

ONCOSURGERYA.R. Aliyev - The results of treatment of the gastric cancer after expanded and expanded-combined operations, 4, 22-25

yel-yur-cxvirisa da nevrologiuri daavadebebig. buaZe, s. xeCinaSvili, m. beriZe, i. xundaZe, m. alfaiZe - smenaClungobis gamomwvevi

paTologiis zegavlena Tavis tkivilze, 4, 26-30

profilaqtikuri medicinak. gelaSvili, r. kverenCxilaZe, n. vefxvaZe, i. mWedliSvili, i. faRava, r. javaxaZe,

l. ziraqiSvili - profilaqtikuri medicinis warsuli, awmyo da momavali, 3, 9-14r. kverenCxilaZe, vad. saakaZe, m. cimakuriZe, l. baqraZe - saqarTvelos samrewvelo

obieqtebis garemos dacvis profilaqtikis ZiriTadi principebi, 2, 15-17

komunaluri farmaciaa. bakuriZe, v. eriaSvili, T. WumburiZe, n. nemsiwveriZe, i. wurwumia - komunaluri

farmaciis problemebi saqarTveloSi, 3, 41-43

Page 57: 2008-4

57

ФАРМАЦЕВТИЧЕСКАЯ ТЕХНОЛОГИЯС.Д. Мeхралиева - Изучение биофармацевтических свойств геля «глисотрикал» в эксперименте (in vitro), 4, 31-34

neiromorfologiat. mermaniSvili, g. WaWia, e. xiTariSvili, T. jorbenaZe - intrakraniuli meningiomis

recidivis ganviTarebis vadebi, 4, 35-38

eqsperimentuli medicinaS. tukvaZe, g. grigoraSvili - kunelis flavonoidebis moqmedeba eqsperimentuli

aTerosklerozisas, 4, 39-41

eqsperimentuli medicina, paTomorfologiag. pataraia - eqsperimentSi tyviis (Pb) eqspoziciiT organizmSi ganpirobebuli

morfologiur-funqciuri cvlilebebi da misi prevencia, 2, 20-24

Tanamedrove teqnologiebi medicinaSiT. cecxlaZe - eleqtroqimiuri danadgariTa da teqnologiuri sistemiT warmoebuli

sadezinfeqcio da sasterilizacio xsnarebis efeqturoba da usafrTxoeba, 2, 25-35

tradiciuli medicinaT. alaSvili, T. Wanturia _ sindromologiuri diagnostika homeopaTiaSi, 1, 40-43

kritikuli medicinaa. falavandiSvili, z. xelaZe, T. sanikiZe, n. CubiniZe, zv. xelaZe _ Zvlis tvinis

mdgomareoba sicocxlisaTvis saSiS periodSi, 1, 15-17Зв. Хеладзе, С. Джаиани, Б. Цуцкиридзе, З. Хеладзе, А. Палавандишвили - Применение

плазменного излучения с целью превенции и лечения респират-ассоциированных пневмоний вкритической медицине, 1, 18-20

sportuli medicinaЗ. Сопромадзе, Т. Сванишвили, И. Маградзе - Тонус скелетной маскулатуры у новорожденных

в зависимости от их клинического состояния, 1, 37-39d. qobelaSvili _ Tavis tvinis naxevarsferoebis dominantoba sportuli

daostatebis TvalsazrisiT, 1, 34-36

jandacvis organizaciae. mirvelaSvili - Saqriani diabetiT daavadebulTa ganaTlebis zogierTi sakiTxi

saqarTveloSi, 3, 18-19

jandacvis organizacia, nevrologiam. Savdia, e. darbaiseli, n. Savdia. a. vaCeiSvili -ojaxis eqimis rolo asTeniis

gamovlenasa da mkurnalobaSi, 3, 44-49

profesiuli ganaTleba, profpaTologia m. cimakuriZe, vad. saakaZe, r. kverenCxilaZe-mosazrebani umaRles samedicino

skolaSi profesiuli paTologiis swavlebis Sesaxeb, 3, 37-40

Page 58: 2008-4

58

medicinis istoriam. Tvauri _ borjomis mineraluri wylebis sabadoebis aRmoCenis Sesaxeb, 1, 44-48r. iakobiZe, i. CinCalaZe - robert kupcisis gamocdileba da Rvawli saqarTvelos

wylis resursebis sistemuri Seswavlis saqmeSi, 1, 36-40

werili redaqciasT. SioSvili - sruliad saqarTvelos kaTolikos - patriarqs, uwmindessa da

unetaress, ilia meores, 4, 42m. xoferia, z. kaxabriSvili, m. ruxaZe, r. svaniSvili –sprotuli medicinis satkivari, 4, 43

iubilarig. CafiZe, j. mamalaZe - sasiqadulo mamuliSvili (simon (soso) kapanaZis dabadebidan

70 wlisTavis gamo), 3, 50-52

redaqtoris gverdirCeuli (irakli faRava), 2, 46-47tradicia (irakli da daviT ciciSvilebi), 2, 44-45Cveni mizani, 1, 3

saiubileo TariRiv. gaCeCilaZe – Rirsebuli mecnieri da mamuliSvili (z. Telias dabadebidan 85 wlisTavis gamo), 4, 44vad. saakaZe – Cemi Taobis sasiqadulo mamuliSvili (daviT kvaWaZis dabadebidan 80 wlisTavis gamo), 4, 45-47

gamosaTxovariTamar dekanosiZe, 3, 3-8kote barqaia, 2, 48

gaxsenebaT. kaWaxiZe, j. mamalaZe - megobris xsovnas (guram baqraZe), 3, 53giorgi kereseliZe, 2, 43j. mamalaZe _ WeSmaritebis ZiebaSi, 1, 49-51j. mamalaZe, m. kutubiZe - icxovra sikeTiT sxvaTa mimarT (jemal mgalobliSvili), 3,

54-55vad. saakaZe – naTeli pirovneba, WeSmariti moqalaqe (oTar SalamberiZe), 2, 41-42merab janeliZe,merab janeliZe,merab janeliZe,merab janeliZe,merab janeliZe, 4, 48-49

nekrologigulnara gersamia, 3, 56-57daviT gocaZe, 4, 52-53zezva RuRuniSvili, 4, 50-51levan Carkviani, 3, 58-59nana Wabukiani, 4, 54

Page 59: 2008-4

59

redaqciis misamarTi: Tbilisi, vaJa-fSavelas gamz. 33АДРЕС РЕДАКЦИИ: ТБИЛИСИ, ПРОСПЕКТ ВАЖА-ПШАВЕЛА 33

xelmowerilia dasabeWdad: 24.12.08 w., formati 70 X 108 1/16fizikuri nabeWdi Tabaxi 5.0saaRricxvo-sagamomcemlo Tabaxi 3,5, tiraJi 300,fasi saxelSekrulebo

avtorTa sayuradRebod !avtorTa sayuradRebod !avtorTa sayuradRebod !avtorTa sayuradRebod !avtorTa sayuradRebod !

ukanasknel wlebSi `saqarTvelos samedicino JurnaliT~dainteresdnen kievis, xarkovis samedicino universitetebisbiblioTekebi, sadac igzavneba Cveni Jurnalis yoveli nomeri. aqvegvinda aRvniSnoT Jurnalis saredaqcio sabWos wevris, yofili CveniTanamemamulis m. mixailis damsaxureba, romelic Cvens Jurnalsavrcelebs israelis samedicino dawesebulebebSi. ramdenime Jurnaligagzavnil iqna amerikis SeerTebuli Statebis biblioTekaSi. CvenTxovniT mivmarTeT maTi dawesebulebebis xelmZRvanelebs aqtiuriurTierTTanamSromlobis Taobaze. vimedovnebT, rom sasurvel SedegsmiviRebT.

`saqarTvelos samedicino Jurnali~ 2002 wlidan referirebuliasruliad ruseTis mecnierul da teqnikur institutSi (BИНИТ) dayoveli nomeri Tavsdeba internetis veb-gverdze www.medportal.ge(samedicino biblioTeka). is ganTavsebulia, agreTve, Cveni qveyniserovnuli biblioTekis sacnobaro katalogSi. Cveni Jurnalisfurclebze aqtiurad TanamSromloben mezobeli saxelmwifoebis –azerbaijanisa da somxeTis medikosebi.

Cveni samomavlo gegmebia: aqtiuri TanamSromloba msoflios wamyvansamedicino centrebTan, gamomcemlobebTan, specialistebTan, erovnulisamedicino azrovnebis farTo popularizacia ucxoeTis samedicinowreebSi da maTi citireba ucxoeli avtorebis SromebSi, SemoqmedebiTikontaqtebi Cveni qveynis samecniero-kvleviT da saswavlodawesebulebaTa wamyvan specialistebTan; poligrafiuli donissrulyofa da Jurnalis iersaxis mimzidveloba.

`saqarTvelos samedicino Jurnalis~`saqarTvelos samedicino Jurnalis~`saqarTvelos samedicino Jurnalis~`saqarTvelos samedicino Jurnalis~`saqarTvelos samedicino Jurnalis~redaqciaredaqciaredaqciaredaqciaredaqcia

Page 60: 2008-4

60

saredaqcio kolegiisa dasabWos Tavmjdomare -giorgi menabdemTavari redaqtori -jangir mamalaZe

saredaqcio kolegia:saredaqcio kolegia:saredaqcio kolegia:saredaqcio kolegia:saredaqcio kolegia:nodar baqraZe,zaza beriSvili,klara gelaSvili,oTar gerzmava,SoTa gogoxia,fridon Todua,paliko kintraia,dimitri korZaia,gia lobJaniZe,vadim saakaZe (mTavariredaqtoris moadgile),irakli favleniSvili,merab qavTaraZe,eTer qemerteliZe,levan qurcikaSvili,nodar yifSiZe,roman SaqariSvili,ramaz Sengelia (mTavariredaqtoris moadgile),gulnara CafiZe,aleqsandre cibaZe,daviT WavWaniZe,simon xeCinaSvili,ramaz xecuriani

ПРЕДСЕДАТЕЛЬ РЕДАКЦИОННОЙКОЛЛЕГИИ И СОВЕТА -Г.Т. МЕНАБДЕГЛАВНЫЙ РЕДАКТОР -ДЖ.А. МАМАЛАДЗЕ

РЕДАКЦИОННАЯ КОЛЛЕГИЯ:Н.Д. Бакрадзе,З.Л. Беришвили,К.Д. Гелашвили,О.Х.Герзмава,Ш.Д. Гогохия,М.Н. Кавтарадзе,Э.П. Кемертелидзе,П.Я. Кинтраиа,Н.Н. Кипшидзе,Д.Дж. Кордзаиа,Л.С. Курцикашвили,Г.В. Лобжанидзе,И.В. Павленишвили,В.П. Саакадзе (зам. главногоредактора),Ф.И. Тодуа,Р.Г. Хецуриани,С.Н. Хечинашвили,А.Д. Цибадзе,Д.Г. Чавчанидзе,Г.Э. Чапидзе,Р.Р. Шакаришвили,Р.М. Шенгелиа (зам. главногоредактора)

THE CHAIRMAN OF EDITORIALBOARD AND COUNCIL -G. MENABDECHIEF EDITOR -J. MAMALADZE

EDITORIAL BOARD:N. BakradzeZ. Berishvili,D. Chavchanidze,G. Chapidze,K. Gelashvili,O. Gerzmava,Sh. Gogokhia,M. Kavtaradze,E. Kemertelidze,S. Khechinashvili,R. Khetsuriani,P. Kintraia,N. Kipshidze,D. Kordzaia,L. Kurtsikashvili,G. Lobjanidze,I. Pavlenishvili,V. Saakadze,R. Shakarishvili,R. Shengelia,P. Todua,A. Tsibadze

a. koWlamazaSvili (Tbilisi)l. managaZe (Tbilisi)

v. margvelaSvili (Tbilisi)i. megrelaZe (Tbilisi)

m. mixaili (israeli)g. muxaSavria (Tbilisi)

i. mWedliSvili (Tbilisi)q. nemsaZe (Tbilisi)

n. saakaSvili (Tbilisi)T. sanebliZe (marneuli)r. surmaniZe (baTumi)m. tatiSvili (Tbilisi)

a. tuveidi (vaSingtoni)i. faRava (Tbilisi)

e. qarTveliSvili (Tbilisi)b. qobulia (Tbilisi)

v. yifiani (Tbilisi)r. yuraSvili (Tbilisi)a. CarTolani (mestia)

T. CxikvaZe (Tbilisi)l. WeliZe (Tbilisi)

n. xatiaSvili (Tbilisi)a. xomasuriZe (Tbilisi)

n. javaxiSvili (Tbilisi)

saredaqcio sabWo:a. aladaSvili (Tbilisi)

m. apostolovi (bulgareTi)i. beraZe (Tbilisi)m. boxua (Tbilisi)r. gagua (Tbilisi)

g. gegeSiZe (samtredia)l. gujabiZe (Tbilisi)j. gujabiZe (Tbilisi)

a. diamandopulosi (saberZneTi)i. eliaSvili (tyibuli)

n. emuxvari (Tbilisi)g. vasaZe (Tbilisi)g. vekua (Tbilisi)

n. vefxvaZe (Tbilisi)o. zurabiSvili (parizi)

o. ToiZe (Tbilisi)z. Tofuria (Tbilisi)

s. kapanaZe (Tbilisi)i. kvaWaZe (Tbilisi)

a. kvezereli-kopaZe (Tbilisi)r. kverenCxilaZe (Tbilisi)

v. kiknaZe (Tbilisi)n. kintraia (Tbilisi)

z. kirtava (Tbilisi)