2 4 7 9 11 - lzb.lt2 Regis, jau baigiame išbristi iš pusnių ir netrukus į visų mūsų širdis ir duris pasi-bels pavasaris – gaivus ir nenuspėjamas, šiek tiek išdykęs ir

Naujienųpanorama 2

Renginys:Europosžydųkapinių išsaugojimokonferencija 4

KlausimasLŽB:kąveikiatelaisvalaikiu? 7

Interviu:IljaBereznickas 7

Mažiesiems:Todisapsukruolis iršykštuolisLeizeris 9

Žydųknygoskampelis:Purimobelaukiant 11

Nr. 1/2016 • 2/5776

ISSN 2424-4740

2

Regis, jau baigiame išbristi iš pusnių ir netrukus į visų mūsų širdis ir duris pasi-bels pavasaris – gaivus ir nenuspėjamas, šiek tiek išdykęs ir kaskart netikėtas... Toks šį kartą ir „Beigelių krautuvėlės“ numeris. Ne veltui jame šalia rimtų temų – Iljos Bereznicko iliustruota žydiška pasaka. Raskime laiko ją paskaityti savo vaikams, anūkams, galiausiai – sau! Taip pat pasidomėjome, ką LŽB nariai veikia laisvalaikiu. Smalsu? Atsiverskite 7-ąjį žurnalo puslapį.

Tikimės, kad Naujienų panorama primins ryškiausius paskutinio rudens mėnesio ir žiemos įvykius. Tiesa, jau gyvename ir artėjančios Purimo šventės – bene links-miausios ir spalvingiausios visame žydiškų švenčių kalendoriuje – laukimu, tad drauge su dr. Lara Lempertiene kviečiame susipažinti su šios šventės įkvėptais lite-ratūrinės parodijos kūriniais.

Aktuali tema – senųjų žydų kapinių išsaugojimas – pristatoma Rūtos Anulytės parengtoje Tarpdisciplininės Europos žydų kapi-nių išsaugojimo konferencijos apžvalgoje. Taip pat publikuojame LŽB pirmininkės atsiliepimą į šalies žiniasklaidoje plačiai nu-skambėjusią Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažymą, kurioje prieštaringai aptariama Jono Noreikos veikla Antrojo pasaulinio karo metais.

Labai laukiame jūsų atsiliepimų, pasiūlymų bei klausimų Lietuvos žydų bendruomenei, kuriuos pažadame užduoti už jus, o atsakymais pasidalinti jau kitame „Beigelių krautuvėlės“ numeryje.

Jūsų – Živilė ir Radvilė

2015 m. spalio 23 d. Lietuvos žydų studentų sąjunga prisijun-gė prie pasaulinės iniciatyvos „The Shabbos Project” ir kartu su visu pasauliu šventė šabą – penktadienio vakarą keliasde-šimt jaunuolių sugužėjo į Vilniuje įsikūrusį košerinį restoraną „Rishon“.

2015 m. spalio 25-28 d. Vilniuje Rotšildo fondas Europai surengė konferenciją žydų kapinių paveldo klausimams ap-tarti. Ekspertai iš įvairių Europos valstybių – mokslininkai, geneologai, žydų bendruomenių ir federacijų vadovai, religi-niai lyderiai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kapinių paveldo politikos formuotojai – diskutavo apie žydų kapinių istoriją ir problemas, atsiradusias po Holokausto. Plačiau apie tai skaitykite 4-5 žurnalo puslapiuose.

2015 m. spalio 27-29 d. Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centras surengė tarptautinę konferenciją „Emmanu-elis Levinas: radikalus mąstytojas krizės metu“. Buvo siekiama ne tik prisiminti E. Leviną kaip svarbią intelektualinę figūrą, bet ir iš naujo jį atrasti kaip radikalų mąstytoją mūsų gyvena-mu kritiniu laikotarpiu.

2015 m. lapkričio 2 d. Maltos ordinas kartu su Lietuvos ir Miuncheno žydų bendruomenėmis surengė koncertą ir priė-mimą Miuchene. Renginio metu surinktos aukos skirtos dar gyviems žydų gelbėtojams paremti.

NAUJIENŲ PANORAMA2015 m. lapkričio 4-15 d. vyko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro gastrolės Izraelyje. Izraelio operos teatre Tel Avive buvo rodoma Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Fi-garo vedybos“ (11 spektaklių).

2015 m. lapkričio 5-6 d. LR kultūros ministras Šarūnas Birutis lankėsi Tel Avive ir Jeruzalėje. Vizito metu įvyko susitikimai su Izraelio Valstybės užsienio reikalų ministe-rijos, kultūros organizacijų, išeivijos atstovais. Lietuvą ir Izraelį sieja intensyvėjantys kultūros ryšiai muzikinio tea-tro, šiuolaikinio šokio, džiazo, kino ir kitose meno srityse. Kiek anksčiau šį rudenį įvyko ir LR Prezidentės Dalios Gry-bauskaitės bei Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vizitai į Izraelį.

2015 m. lapkričio 8 d. grupė Kauno žydų bendruomenės narių dalyvavo išvykoje į Vilkaviškį ir jo apylinkes, kur lankė žydų masinių žudynių vietas, senąsias žydų kapines. Kelionėje LŽB atstovus lydėjo Vilkaviškio krašto muziejaus darbuotoja Laura Bartkienė.

2015 m. lapkričio 12 d. ant rytinės, į Jeruzalę atgręžtos Salan-tų kultūros centro – buvusios žydų sinagogos – sienos buvo atidengta atminimo lenta. Joje iškaltas užrašas skelbia: „XVII–XX a. Salantų žydams atminti. Šiame pastate buvo sinagoga, kurioje 1941 m. VI–VII mėn. veikė getas“.

REDAKCIJOSŽODIS

3

2015 m. lapkričio 13 d. Panevėžio Margaritos Rimkevičai-tės technologinėje mokykloje surengta konferencija, skirta visuomenininko, žymaus gydytojo Šachnelio Abraomo Mero 150-mečio minėjimui. Panevėžyje gimęs Š. A. Meras studijavo mediciną Maskvos universitete, o nuo 1914 m. dirbo gydytoju Panevėžyje.

2015 m. lapkričio 13 d. Biržuose pristatyta knyga „Žydai Lietuvos žemėlapyje. Biržai“. Knygoje – ne tik mokslininkų straipsniai, statistinės lentelės, bet ir retos fotografijos, aukų, sušaudytų Pakamponyse, sąrašas bei pirmą kartą sudarytas senųjų žydų kapinių žemėlapis ir ten palaidotų žmonių są-rašas.

2015 m. lapkričio 16 d. minint tarptautinę Tolerancijos die-ną, Valstybiniame Vilniaus Gaono muziejuje buvo rodomas šviesus ir romantiškas vokiečių režisierės Julijos von Heinz filmas „Hanos kelionė“ (2013 m., Vokietija/ Izraelis).

2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos ambasadoje Tokijuje su-rengtas renginys, skirtas Japonijos konsulo Lietuvoje Čiju-nės Sugiharos, prieš 75 metus Kaune išdavinėjusio „vizas į gyvenimą“ nuo Holokausto bėgusiems žydams, atminimui. Renginyje dalyvavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. Japonų auditorijai buvo pri-statyta Lietuvos žydų bendruomenė, litvakų kultūrinis-inte-lektualinis paveldas bei skaudžios Holokausto netektys. LŽB Pirmininkė lankėsi Tokijo sinagogoje, susipažino su Japonijos žydų bendruomene. Tikimasi, kad užmegzti kontaktai padės puoselėti Č. Sugiharos atminimą Lietuvoje ir pasaulyje, įtrau-kiant Č. Sugiharos vizas į UNESCO paveldo registrą; stiprins kultūrinius-socialinius ryšius tarp diasporos žydų.

2015 m. lapkričio 25 d. Panevėžyje, Rožyno progimnazijoje įvyko konferencija „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“. Direktorė Aida Adiklienė pripažino, kad Holokausto tema – viena sudėtingiausių, tad ne visos mokyklos nori su ja dirbti.

2015 m. lapkričio 27 d. Vilniuje LR užsienio reikalų ministe-rija rengė penkioliktuosius Nacionalinius maldos pusryčius. Jų tema – Ar religijos sukelia konfliktus ir karus? „Visos didžio-sios pasaulio religijos moko siekti taikos, skleisti meilę arti-mui, rūpintis žmogaus teisėmis ir gerbti jo orumą. Negalime likti abejingi, kuomet matome teroristų bandymus dangstyti savo nusikaltimus religiniais įsitikinimais ar supriešinti skir-tingų tikėjimų žmones“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

2015 m. gruodžio 1 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė-je įvyko 22-as susitikimas iš ciklo „Likimai“. Vienas garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, Nacionalinės premijos laureatas Maestro Anatolijus Šenderovas bendruomenę užbū-rė savo prisiminimais ir muzika, kurią atliko Tomas Petrikis

(altas), fortepijoninis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (forte-pijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas) ir Povilas Ja-cunskas (violončelė).

2015 m. gruodžio 3-6 d. tarptautinėje taikomojo meno mu-gėje „Craft Vilnius 2015“ savo kūrybą pristatė ir menininkė iš Izraelio Tanya Chernov. Kurdama papuošalus iš natūralių medžiagų, sidabro ir aukso, įkvėpimo ji semiasi iš gamtos for-mų ir simbolikos.

2015 m. gruodžio 6 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės nariai, susirinkę į Vilniaus Choralinę sinagogą, uždegė pirmą-sias Chanukos žvakutes ir pasivaišino šventiniais skanėstais. Šventėje dalyvavo Izraelio ambasadorius Amir Maimon, Iz-raelio garbės konsulas Vilniuje Vladas Algirdas Bumelis, Šau-lių sąjungos atstovai ir kiti garbūs svečiai. Susirinkusiuosius pasveikino rabinas Samuel Daniel Izakson. Pirmąją žvakutę uždegė bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky, o antrąją – ambasadorius A. Maimon. Sinagogoje skambėjo tradicinė žydų muzika.

2015 m. gruodžio 11 d. Kauno miesto savivaldybės taryba skverui prie Kauno Žaliakalnio funikulieriaus suteikė garsaus Kaune gyvenusio filosofo Emanuelio Levino vardą. E. Levinas buvo žymus filosofas egzistencialistas, Sorbonos universiteto profesorius.

2015 m. gruodžio 11-13 d. Vilniuje įvyko Mini Limmudas – edukacinis ir pramoginis žydų šeimų renginys. Trijų dienų programos tikslas – gilintis į žydų tautos istoriją, tradicijas, religiją, kultūrą ir aktualijas. Dalyviai džiaugėsi, kad įvyko su-sitikimas su ambasadoriumi A. Maimonu, Sauliaus Šaltenio knygos ,,Žydų karalaitės dienoraštis“, Solomono Abramovi-čiaus ir Jakovo Zilbergo knygos ,,Išgelbėti bulvių maišuose“ pristatymai, susitikimas su Kama Ginku, Giedriaus Joku-bauskio paskaita, o Daumantas Todesas pristatė įsimenantį projektą ,,Paskutinis adresas ir štetlai“.

2015 m. gruodžio 15 d. LR ūkio ministerijoje vykusio pasi-tarimo metu oficialiai įsteigta Žydų kultūros kelio asociacija. Ji organizuos Žydų kultūros kelio kūrimą ir plėtrą Lietuvo-je, parengs nuoseklų šio kultūros kelio maršrutą. Asociacijos steigėjai: Ukmergės, Kėdainių bei Joniškio rajono savivaldy-bės, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras bei Lietuvos muziejų asociacija.

2015 m. gruodžio 16 d. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų mu-ziejaus Tolerancijos centre įvyko dailės parodos „Sveikas, Izra-eli! Litvakų dailininkų keliais“ atidarymas. Parodoje pristatyti 24 litvakų dailininkai ir 37 dailės kūriniai, atrinkti iš Valstybi-nio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dailės rinkinio, Lewben Art Foundation ir Lietuvos išeivijos dailės fondo, advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ ir kitų asmeninių kolekcijų.

4

TarpdisciplininėsEuroposžydųkapiniųišsaugojimokonferencijosatgarsiai

2015 m. spalio 25-28 dienomis Vilniuje vyko tarptautinė Tarpdisciplininė Europos žydų kapinių išsaugojimo konferencija, organizuota Europos Rothschild Fondo (Hanadiv) drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruo-mene. Konferencijos tikslas – suteikti galimybę įvairių Europos šalių mokslininkams, paveldo specialistams, epigrafams, archeologams, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovams, dirbantiems žydų ka-pinių išsaugojimo, dokumentavimo, tvarkybos ir tyrimų srityse, susipažinti su Europos šalyse vykstančiais projektais, padiskutuoti aktualiomis temomis, pasidalinti gerosiomis praktikomis ir kylančiais iššūkiais.

2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus Rotušėje kasmetinėje iškil-mingoje ceremonijoje įteikti garbingiausi sostinės apdovanoji-mai – šv. Kristoforo statulėlės. Už nuopelnus menui, švietimui, aplinkos ir sveikatos apsaugai, sveikatos apsaugai, mokslui jas į savo rankas perėmė dešimt vilniečių. Vilniaus Šolomo Alei-chemo ORT gimnazijos direktorius Miša Jakobas buvo apdo-vanotas šv. Kristoforo statulėle už nuopelnus švietimui.

2015 m. gruodžio 18 d. Žydų kultūros ir informacijos cen-tro galerijoje Šofar pristatyta architektūrinė paroda 3D mo-deliuose „Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių sinagogų architektūra”. Šio nekilnojamo kultūros paveldo edukacinio projekto autorius – architektas Aurimas Širvis.

2015 m. gruodžio 24-30 d. penkioliktąjį kartą vyko A. Mehaye vaikų žiemos stovykla. Didžiausiame LŽB jaunimo programų renginyje, kurio tema šiemet buvo Litvakai, daly-vavo 78 vaikai. Organizatoriai stovyklos dalyvius kvietė į įvai-rius užsiėmimus, žaidimus, ruošė vakaro pasirodymus, taip udydami bendravimo, emocijų raiškos ir komandinio darbo įgūdžius, puoselėdami litvakų atmintį bei suteikdami istori-nių žinių.

2016 m. sausio 14 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenėje pristatytas fotomenininkės Irenos Giedraitienės fotoalbumas ir atidaryta fotografijų paroda „Prisiminimų aidai”. Albume ir parodoje užfiksuoti Lietuvos ir užsienio getuose bei koncen-tracijos stovyklose išgyvenusių asmenų ir žydų gelbėtojų por-tretai bei geriausi I. Giedraitienės retrospektyvinių fotografijų darbai.

2016 m. sausio 17 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžio-joje auloje Kaune šio miesto žydų bendruomenė ir Sugiha-ros fondas „Diplomatai už gyvybę” surengė koncertą, skirtą 100-ioms žydų gelbėtojo, humanisto, pedagogo, smuikininko Vlado Varčiko gimimo metinėms paminėti.

2016 m. sausio 20–22 d. Valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus surengė seminarą „Holokaustas, kolaboravimas ir masinės žudynės Lietuvoje“. Seminare, vykusiame muziejaus

Tolerancijos centre, dalyvavo 44 mokytojai iš įvairių Lietu-vos regionų.

2016 m. sausio 22 d. Žydų kultūros ir informacijos centre Vilniuje įvyko dr. Aelitos Ambrulevičiūtės knygos „Prabi-lę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai“ pristatymas. Vers-lo istoriją pristatanti knyga supažindina su Vokiečių gatvėje stovėjusių 32-ų namų istorija, jų savininkais, ten veikusiomis prekybos įmonėmis.

2016 m. sausio 25 d. Dukstynos pagrindinėje mokykloje Ukmergėje atidaryta paroda „Ana Frank – istorija šiandienai“, kurią Ukmergės žydų bendruomenės pirmininkas Artūras Taicas atvežė iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus. Taip pat pristatyta Juliaus Zarecko 2015 m. išleista knyga „Ukmergės žydų bendruomenės istorija“. Renginyje dalyvavo Izraelio ambasadorius Lietuvoje A. Maimon, Ukmergės žydų bendruomenės nariai, vyresnių klasių moksleiviai, mokyklos mokytojai, svečiai.

2016 m. sausio 26 d. Vilniuje Rūta Vanagaitė pristatė knygą apie Holokaustą Lietuvoje 1941 metais „Mūsiškiai“. Knygoje – tik lietuviška medžiaga: Lietuvos ypatingajame archyve ir Centriniame valstybės archyve saugomi dokumentai ir bylos, žudynių dalyvių tardymo protokolai, archyvinės nuotraukos, nepriklausomos Lietuvos istorikų atlikti tyrimai bei liudinin-kų pasakojimai.

2016 m. sausio 27 d. Lietuvoje ir pasaulyje paminėta tarpau-tinė Holokausto aukų atminimo diena. Vilniaus choralinėje sinagogoje vyko Holokausto aukų vardų ir pavardžių skaity-mai, malda už žuvusiuosius, o išgyvenę Holokaustą dalijosi savo skaudžiais prisiminimais.

2016 m. sausio 29 d. Panevėžyje pristatyta Panevėžio žydų bendruomenės parengta knygelė „Nežudysi“. Joje surinkta in-formacija iš laikraščių „Išlaisvintas panevėžietis“, išleistų pir-maisiais II Pasaulinio karo metais. Išsaugoti laikraščių straips-niai padėjo atkurti vaizdus apie tragiškus to meto Panevėžio žydų gyvenimo momentus.

5

Senųjų žydų kapinių Užupyje vaizdas 1963-1965 m. (nuotr. R. Dichavičiaus)

Konferencijos dalyvius pasveikino Lie-tuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky ir Rothschild Fondo (Hanadiv) Europe vykdančioji vadovė Sally Berkovic. Tuomet dalyviai pristatė sėkmingai baigtus arba šiuo metu vykdomus žydų kapinių restaura-vimo, išsaugojimo, aptvėrimo, sutvarky-mo ir dokumentavimo projektus. Buvo akcentuota būtinybė išsaugoti dvasi-nį-religinį žydų paveldą, jo pritaikymą ir aktualizavimą šiandienos reikmėms, pabrėžiant ne tik tokių vietų memoria-linį, bet ir meninį, literatūrinį, mokslinį bei istorinį aspektus. Apsvarstyti žydų kapinių dokumentavimo, mokslinių tyrimų ir tvarkybos klausimai, iššūkiai ir metodika, atkreiptas dėmesys į šiuo-laikines technologines naujoves, kurias galima sėkmingai pritaikyti ir žydų ka-pinių tyrimuose. Tai ypač svarbu ger-biant žydiškąją tradiciją, kuri draudžia bet kokius žemės judinimo darbus žydų kapinėse ir masinių žudynių vietose. Dėl šio draudimo itin aktualiais tampa neintervenciniai žydų laidojimo vietų tyrimai (GPR, LIDAR ir kt.), kurie at-veria daugiau galimybių duomenų apie šias vietas patikslinimui ir naujų faktų surinkimui.

Pažymėtina, kad žydų kapinių tyri-mams būtina holistinė prieiga: išsa-mūs teritorinių ribų tyrimai, siekiant užtikrinti tinkamą aptvėrimą, istorinių dokumentų, ikonografijos įvertinimas, objekto datavimas, palaidotųjų sąrašų sudarymas ir palyginimas su fiziškai išlikusiais palaidojimais nustatant ka-pinių nunykimo ir naikinimo atvejus ir t.t. Toks išsamus žydų kapinių tyri-mas svarbus ne tik moksliniais ir pa-veldosauginiais tikslais, tačiau yra ir pagalbinė medžiaga bendruomenių ir šeimų istorikams, geneologams.

Konferencijoje Lietuvą atstovavo kul-tūros paveldo darbuotojai ir ekspertai. Pristatyta Lietuvos kultūros politika

žydų kapinių ir masinių žudynių vie-tų išsaugojimo atžvilgiu, Lietuvos žydų kapinių dokumentavimo projektas. Kultūros viceministras dr. Romas Ja-rockis apžvelgė Lietuvos žydų senųjų kapinių apsaugos politiką, šioje srityje nuveiktus darbus bei ateities planus. Vienas jų – pažymėti visas žydų pa-laidojimo vietas. Numatytas ir kelio nuorodų įrengimas – toks šalies spren-dimas yra itin pagirtinas kitų Euro-pos šalių kontekste. Lietuvos (litvakų) žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky pabrėžė Lietuvos valsty-bės rodomą didelį palankumą žydų paveldo išsaugojimui ir pasidžiaugė jau nuveiktais darbais. Dalyviai turė-jo galimybę aplankyti Vilniaus miesto, Pabradės, Švenčionėlių ir Švenčionių žydų kapines ir susipažinti su kapinių Lietuvoje pavyzdžiais.

Taip pat aptarti klausimai, susiję su Europos žydų kapinių apsauga, jų tvar-kymu ir informacijos sklaida, pabrėžta tarpdisciplininių tyrimų ir bendradar-biavimo su vietinėmis ir žydų bendruo-menėmis svarba. Garsus britų antropo-logas, Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Jonathan Webber pristatė

mažo Lenkijos miestelio Brzostek žydų kapinių restauracijos atvejį, kuomet pavyko įtraukti vietinius miestelio gy-ventojus ir bendruomenės autoritetus, taip vietinių žydų kapinių restauracijos projektą paverčiant svarbiu įvykiu kata-likiškoje miestelio bendruomenėje, kuri ir ateityje bus atsakinga už šių kapinių išlikimą.

Konferencijos pabaigoje dalyviai iš-reiškė pasiūlymus ir pageidavimus, pa-brėžė profesionalių specialistų rengi-mo ir kvalifikacijos tobulinimo svarbą, vieningos Europos žydų kapinių plat-formos sukūrimo poreikį. Akcentuota ir žydų paveldo vertės visuomenei ak-tualizavimo svarba. Iškelti ir aptarti is-torinės žydų kapinių vertės klausimai, pritaikymas kultūriniam turizmui, švietimui, aptarta kapinių restauravi-mo, tvarkybos ir priežiūros gairių ir vieningų standartų numatymo būtiny-bė. Tikimasi, jog po šios konferencijos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse bus dar kryptingiau dirbama siekiant iš-saugoti žydų kapines, sukurti jų tvar-kybos gaires ir sutelkti šios srities pro-fesionalus.

Parengė Rūta Anulytė

6

Lietuvos žydų bendruomenė sureagavo į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pažy-mą, kurioje yra analizuojama Jono Noreikos, taip pat žinomo kaip Generolas Vėtra, veiklą Antrojo pa-saulinio karo metu. Kviečiame susipažinti su LŽB kreipimusi į centro direktorę Teresę Birutę Burauskaitę.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrasDidžioji g. 17/1, LT-01128 VilniusDirektorei Gerb. Teresei Birutei Burauskaitei

KOPIJA:Lietuvos Respublikos Generalinei Prokūratūrai Rinktinės g. 5A, LT-01515, Vilnius2015 m. lapkričio mėn. 6 d.InformacijaiPrezidentūraiVyriausybeiSeimui

DĖL LIETUVOS KARIUOMENĖS KARININKO KPT. JONO NOREIKOSVEIKLOS II-OJO PASAULINIO KARO METAIS

2015 m. lapkričio 6 d.

Viešoje erdvėje pasirodė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) pažymos ištraukos dėl Lietuvos Kariuomenės karininko kpt. Jono Noreikos veiklos II pasaulinio karo metais. Lietuvos žydų bendruomenė jau ne kartą kreipėsi dėl šio asmens veiksmų įvertinimo į teisėsaugos institucijas, bet gaudavo formalius atsakymus. Pastarąjį kartą mes kreipėmės po žurnalisto R. Valatkos publikacijos ir grupės intelektualų viešo pareiškimo. Tačiau Prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą mirusiajam asmeniui (LR BPK 3 str. 7 p).

LGGRTC pažymoje yra tvirtinama: „Apibendrinant galima teigti, kad vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas No-reika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse. Tačiau okupacinei nacių valdžiai jį, kaip ir kitus lietuvių civilinės administracijos pareigūnus, pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą”.

Mums, Lietuvos žydų bendruomenei, atrodo, kad toks Jono Noreikos veiksmų vertinimas yra labai prieštaringas. Lingvistiniu požiūriu, vienas sakinys prieštarauja kitam sakiniui, o teisiniu požiūriu, žydų varymas į getus, ar bet koks kitas „izoliavimas” arba „su izoliavimu susijusių reikalų tvarkymas” ir yra žydų naikinimas. Gal LGGRTC plačiau galėtų paaiškinti, kas nutiko su tais izoliuotais žydais, kur jie ir jų daiktai pasidėjo? Kur apskritai pradingo izoliuota Antrojo Pasaulinio karo metais Lietuvos žydų bendruomenė su savo visais namais, kuriuose jie gyveno, daiktais ir t.t. Ar tai nebevadinama nusikaltimu žmogiškumui, genocidu, nusikaltimu, neturinčiu senaties termi-no? Ar už tokių „reikalų tvarkymus” Lietuvoje žmonės apdovanojami, jų vardais vadinamos mokyklos? O tose mokyklose besimokantys mokiniai, varymus į getus, taip pat vadins „su žydų izoliavimu susijusiais reikalais” ir tikės, kad už tai asmenys turi būti apdovanoti kaip didvyriai?

Mums taip pat neaišku, už ką gi vis dėlto J. Noreika buvo areštuotas ir išvežtas į Štuthofą, už kokių vokiečių civi-linės valdžios įsakymų nevykdymą?

Prieštaravimus matome ir teiginiuose, kurie yra pagrįsti atskirų asmenų atsiminimais, o kita dalis grindžiama dokumentais.

Net jeigu sutiktume, kad iki šios dienos nėra įrodyta, ar kapitonas Jonas Noreika yra nusikaltėlis, ar jis yra didvy-ris? Aišku, klausimas retorinis. Tokiomis aplinkybėmis negali būti net kalbos apie Holokausto edukaciją. Lieka tik „su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymas”.

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkėFaina Kukliansky

7

ir trumpos laimės akimirkos. Esu visiškai tikras – Vilnius – mano miestas

Maša Grodnikienė, LŽB pirmininkės pavaduotoja

Darbas bendruomenėje – pagrindinis mano hobis jau daugiau nei dvidešimt metų! Tai užima ne tik mano laiką, bet ir mintis. Taip pat skaitau daug memu-

arų, istorinės tematikos knygų. Ypač domiuosi Lietuvos žydų istorija, jų indėliu įvairiose srityse, pasauliniame kontekste. Lankausi klasikinės muzikos koncertuose.

Miša Jakobas, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijos direkto-riusAbu su žmona dieviname gerą kla-sikinę muziką, operą ir baletą, aš dar mėgstu pučiamųjų instrumentų mu-ziką. Taip pat renkame Izraelio firmos AMY statulėles.

Šį kartą LŽB darbuotojų ir narių klausėme, ką jie mėgsta veikti laisvalaikiu, kokį ypatingą hobį ar pomėgį turi.

Faina Kukliansky, LŽB pirmininkė

Anksčiau mėgau daug ką. Deja, dabar mano laisvalaikis labai ribotas. Mėgs-tu leisti laiką su anūkais, klausytis mu-zikos, skaityti knygas, sportuoti. Taip pat patinka gaminti, apsipirkti turguje.

Simas Levinas, LŽB Socialinio centro direktorius ir Vilniaus žydų religinės bendruomenes pirmininkas.

Laivalaikio turiu mažai. Ir suvokiu, kad tai labai liūdna ir negerai. Laikas bėga pernelyg greitai, o juk laisvalaikis – tai

metas, kai gali nuveikti, pamatyti tai, kas įdomu ir svarbu. La-bai myliu Vilnių. Jo grožis, jaukumas, istorija, žmonės man pa-deda „pasikrauti” energijos, atitrūkti nuo įvairiausių problemų, kurios pailsėjus pasirodo ne tokios ir reikšmingos. Pasivaikš-čiojimas po mėgstamas Vilniaus vietas, netikėti susitikimai su pažįstamais ir draugais – mano hobis, laisvalaikis, kartais

Kviečiame pasiūlyti klausimą LŽB bendruomenės vadovybei, darbuotojams ir nariams. Siūlymų lauksime adresu „Beige-lių krautuvėlei“, Pylimo g. 4, LT-01117 Vilnius arba el. paštu [email protected].

KLAUSIMASLŽB

Ilja Bereznickas (nuotr. iš asm. archyvo)

ILJABEREZNICKAS:Svajoju daug, dirbu dar daugiau – nebūna taip, kad sustočiauSėdžiu svetainėje tarp begalės rašiklių ir pieštukų, dai-lės darbų, plakatų, diplomų, nuotraukų, ženkliukų. Iš kambario kampo į mane smalsiai žiūri pliušinė lapė. Visur – lentynose, po stalu, kėde ar ant sofos – spalvin-go Iljos Bereznicko gyvenimo akimirkos. Ten, viršuje, berods sportinių laimėjimų kampelis (Bereznickas – profesionalus regbio žaidėjas, kadaise atstovavęs naci-onalinei Lietuvos rinktinei – aut. past.), kiek žemiau – įrėminta nuotrauka su prezidente Dalia Grybauskaite (Ilja apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ me-

daliu – aut. past.). Nuo lentynų atbrailų, iš paveikslų ar knygų, žurnalų viršelių į mane žvelgia lyg ir pažįstami, gal vaikystės toliuose matyti ar įsivaizduoti padarai. Dairausi ir vartau prancūzų komiksus apie rabiną ir jo katiną, kol Ilja kitame kambaryje triukšmingai ap-tarinėja gimstančio animacinio filmo siužetą.

8

„Beigelių krautuvėlėje“ jūsų ilius-truota Baševio pasaka publikuojama pirmą kartą. Kokiam leidiniui buvo sukurtos šios iliustracijos, kur ir kada publikuotos?

Baševį tiesiog dievinu, jo apsakymai su-augusiems – fantastiški. Pas mus, Lietu-voje, šio autoriaus kūrybos gal niekas ir nežino, tuo labiau skirtos vaikams. 2007 m. vienas Lietuvos bankas finan-savo vaikams skirto „Drambliuko Sam-popo žurnalo“ leidybą. Buvau to žur-nalo dailininkas. Taip sutapo, kad tuo metu buvo mano gimtadienis, tad apie mane parengė straipsnį, o aš pasisiūliau išversti ir iliustruoti pasaką „Todis ap-sukruolis ir šykštuolis Leizeris“. Turbūt tai pirmas ir vienintelis lietuviškas šios Baševio pasakos variantas. Kitų man nėra tekę matyti. Vaikų žurnalą ir dabar norėčiau iliustruoti. Deja, kol kas sunku surasti finansavimo šaltinį.

Daugybę metų kuriate. Kokia da-lis jūsų kūrybos įkvėpta pasakų? Ar dažnai tenka iliustruoti pasakas kny-goms – tokiems atrodytų statiškiems, nejudantiems projektams?

Kaip gali tokį dalyką pamatuoti... Kilo-gramais gi nepasversi. Daug iliustruoju, daug kuriu animacijos. Iliustruoti – pa-prasčiau, nupaišai ir viskas, o kol sukuri kiną, praeina daug laiko. Aš pradėjau nuo karikatūrų. Jos ir dabar sudaro didesnę mano kūrybinės veiklos dalį. Knygas leisti nėra taip paprasta, tam sunku sur-asti lėšų. Maskvoje režisūros mokiausi

pas labai garsius Rusijos animatorius, vienas iš jų – Jurijus Noršteinas, visi gerai žino jo filmą „Ežiukas rūke“. Tad pasakos ir atsirado dar studijų metais. Animacija tradiciškai buvo skirta pirmi-ausia vaikams. Dabar viskas pasikeitė, bet tas įsibėgėjimas, kad pasakos turi būti, liko. Nors esu įsitraukęs ir į daug ki-tokių projektų. Pavyzdžiui, 2014 m. pa-sirodė mano knyga „Animacijos menas“, nemažai bendradarbiauju su LR krašto apsaugos ministerija, gruodį pristatėme mano iliustruotą knygelę „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui: rimti patari-mai linksmai“. Klaipėdoje per praėjusias Kalėdas teatro aikštėje 3D projekcijo-je buvo rodomi mano sukurti pasakos „Kalėdų stebukladariai“ veikėjai.

Kaip renkatės projektus? Kokia turi būti pasaka, kad norėtumėte ją ilius-truoti ar jos pagrindu sukurti animac-inį filmą? Ar turite mėgstamiausią?

Nėra taip, kad išskirtinai rinkčiausi pro-jektus. Tiesą pasakius, neprisimenu, kad būčiau ko nors atsisakęs. Kiekvienas fil-mas ar iliustravimo darbas būna įdo-mus. Galų gale, dažniausiai man leidžia paišyti tai, ką noriu – jei į mane kreipi-asi, jau žino mano braižą, stilių. Sunku pasakyti, ar turiu mėgstamiausią pa-saką. Gal jau amžius ne tas. Štai anūkui penkeri metai. Jis – šiuolaikinis vaikas, mėgsta žiūrėti keltų legendas „Songs of the sea“ (Iljos sūnaus, Dano Bereznicko kurta animacija – aut. past.). Bet ir

„Baubas“ patinka. Man „Baubas“ jau atrodo atgyvenęs, sukūriau naujų filmų, ir ne vieną, bet kiti nesulaukia tokio dėmesio. Matyt, „Baubas“ sukėlė tam tikrą perversmą, buvo naujas vėjas. Namuose turiu tikrai didelę vaikiškų knygelių kolekciją. Anūkas skaito įvair-ias knygeles, taip pat ir mano parašytas pasakas apie drambliuką Albertą. Žy-diškų pasakų negalėčiau išskirti.

Dar kartą norime pasidžiaugti jums įteiktu Auksiniu Gunnar apdovano-jimu už viso gyvenimo nuopelnus ir įnašą į Šiaurės ir Baltijos šalių ani-macijos industriją. Kokia, jūsų nuo-mone, Lietuvos animacijos ateitis?

Prisipažinsiu, šis apdovanojimas man buvo netikėtas. Net susigraudinau, kai paskelbė mano pavardę. Bet tai tik akimirka. Svajoju daug, dirbu dar dau-giau – nebūna taip, kad sustočiau. Šis apdovanojimas – ne išimtis. Lietuva turi jaunų animacijos talentų (Iljos stu-dentai dažnai apdovanojami įvairiuose konkursuose, pavyzdžiui, Reda Bart-kutė, Skirmanta Jakaitė yra gavusios „Sidabrines gerves“ – aut. past.). Būna, kad su studentais, kuriems dėstau Vilni-aus dailės akademijoje, darome bendrus projektus, tačiau daugiausia dirbu kartu su sūnumi. Danas su šeima gyvena Bel-gijoje, dirba tarptautinėje animacijos ir televizijos studijoje „Cartoon Saloon“. Jis daugiau technikas, o aš – idėjų gen-eratorius.

Kalbino Radvilė Rimgailė-Voicik

9

Viename Ukrainos kaimelyje gyveno skurdžius, vardu Todis. Turėjo jis pačią Šeindlę ir septynis vaikus, bet niekaip negalėjo jų išmaitinti. Kuo tik jis neprekiavo ir vis perniek. Apie Todį taip žmonės sakė: jei kartą jis nuspręs pardavinėti žvakes, tai saulė nustos leistis. Jį praminė Todžiu apsukruoliu, nes jeigu jam ir pavykdavo uždirbti, tai tik savo apsukrumo dėka.

Žiema pasitaikė kaip reta žvarbi. Vis snigo ir snigo, o Todis neturėjo pinigų net malkoms. Septyni jo vaikai ištisas dienas gulėjo lovoje – kad nesušaltų. Šaltyje badas dar baisesnis, o Šeindlės kamaroje kaip iššluota. Ji apibėrė Todį priekaištais ir suvaitojo:

– Na, jei tu negali išmaitinti pačios ir vaikų, eisiu pas rabiną prašyti skyrybų.

– Ir ką, ar su jomis būsi sotesnė? – atrėžė Todis.

Tame pačiame kaimelyje gyveno turtuolis, vardu Leizeris. Už šykštumą jis buvo pramintas Leizeriu šykštuoliu. Net duoną savo pačiai jis leisdavo kepti tik kartą per mėnesį, nes manė, jog šviežia duona susivalgo greičiau nei pasenusi.

Daugybę kartų Todis ėjo pas Leizerį skolintis pinigų, tačiau šis visada jam atsakydavo šitaip:

– Aš geriau miegu, kai pinigai guli mano kojinėje, o ne tavo kišenėje.

Leizeris turėjo ožką, bet jis jos nemaitino. Ožka įprato vaikš-čioti pas kaimynus, šie jos gailėjo ir duodavo bulvių lupenų. O kai lupenų neužtekdavo, ji apkramtydavo šiaudinį stogą. Dar ji mėgo pasigardžiuoti medžių žieve. Tačiau kasmet ožka atsi-

vesdavo po ožiuką. Leizeris ją melžė, bet iš didelio šykštumo pats pieno negėrė, o jį parduodavo.

Todis nutarė pamokyti Leizerį, o kartu ir pinigėlių uždirbti, kurie jam buvo oi kaip reikalingi.

Kartą Leizeris sėdėjo ant dėžės ir srėbė barščius, užsikąsda-mas sužiedėjusia duona (kėdę jis naudojo tik per šventes, mat taupė apmušalą), o čia atsidarė durys ir įėjo Todis.

– Reb Leizeri, – tarė jis, – padaryk man paslaugą. Mano vy-riausiai dukrai Vašai jau penkiolika, laikas ją leisti už vyro. Pas mus į žvalgytuves atvyksta vienas vaikinas iš Janevo. Visi mūsų šaukštai alaviniai ir mano žmonai gėda – kaipgi čia da-bar būsimasis žentas valgys sriubą alaviniu šaukštu? Ar ne-paskolintum man vieno sidabrinio šaukšto? Prisiekiu visais šventaisiais, rytoj tau jį sugrąžinsiu.

Leizeris žinojo, kad sulaužyti priesaiką Todis nedrįs, tai ir davė jam šaukštą.

Tą vakarą su Vaša susipažinti neatėjo joks vaikinas. Mergaitė kaip visada slankiojo po namus basa ir skarmaluota, o sidabri-nį šaukštą Todis paslėpė užanty. Savo vestuvėms Todis buvo gavęs dovanų stalo sidabro. Viskas buvo jau seniai išparduota, tebuvo likę trys arbatiniai šaukšteliai, kuriuos jis ištraukdavo tik Pesach šventės proga.

Kitą dieną, kai Leizeris sėdėjo basas (nes taupė batus) ant dė-žės ir srėbė barščius su pasenusia duona, Todis ir vėl atėjo.

– Štai šaukštas, kurį pasiskolinau vakar, – tarė jis, dėdamas šaukštą ant stalo, o šalia padėjo ir savąjį arbatinį šaukštelį.

– O arbatinį kam atnešei? – paklausė Leizeris.

Todis jam:

Izaokas Baševis Zingeris – Amerikos žydų rašytojas, gimęs Lenkijoje 1902 metais. Už kūrybą jidiš kalba 1978 m. jam suteikta Nobelio literatūros premija. Praeitame „Beigelių krautuvėlės“ numeryje rašėme apie I. Baševio Zinge-rio meistriškai atliktą „Užburto kalno“ vertimą, o šįkart kviečiame paskaityti šio autoriaus pasaką, į lietuvių kalbą išverstą ir iliustruotą Iljos Bereznicko.

Izaokas Baševis Zingeris

TODISAPSUKRUOLISIRŠYKŠTUOLISLEIZERIS

10

– Tavo šaukštas pagimdė mažą šaukštelį. Tai jo vaikas. Aš žmogus sąžiningas, tai ir grąžinu tau ir mamą, ir vaiką.

Leizeris įsmeigė akis į Todį. Jis nė girdėti negirdėjo, kad sidar-briniai šaukštai turėtų palikuonių. Vis dėlto godumas įveikė abejones ir jis džiugiai priėmė abu šaukštus. Tai bent nuskilo! Na ir pasisekė, kad paskolino Todžiui savo šaukštą.

Po kelių dienų, kai Leizeris ir vėl sėdėjo (be skrandos, kurią taupė) ant dėžės ir srėbė barščius su sužiedėjusia duona, atsi-darė durys ir įėjo Todis.

– Vaikinas iš Janevo nepatiko Vašai – ausys kaip asilo, bet šian-dien vakare į žvalgytuves ateis kitas. Šeindlė verda jam sriubą, bet jai gėda paduoti jam alavinį šaukštą. Ar nepaskolintum...

Leizeris nedavė jam ir užbaigti..

– Nori pasiskolinti sidabrinį šaukštą? Imk į sveikatą.

Kitą dieną Todis vėl grąžino sidabrinį šaukštą, o kartu su juo ir savo šaukštelį. Ir vėl paaiškino, kad naktį didelis šaukštas pagimdė mažą ir jis ramia sąžine grąžina ir motiną, ir vaiką. O kas dėl to vaikino, kuris buvo atėjęs į žvalgytuves, tai Vašai jis taip pat nepatikęs: labai jau ilga jo nosis, nutysusi beveik iki smakro. Aišku kaip dieną, šykštuolis Leizeris buvo patenkin-tas iki ausų.

Lygiai taip pat nutiko ir trečią kartą. Dabar Todis pasakė, kad Vaša atstūmė vaikiną, nes šis buvo miknius. Ir dar pranešė Leizeriui, kad jo šaukštas ir vėl susilaukė naujagimio.

– O ar šaukštams nutinka pagimdyti dvynukus? – pasidomėjo Leizeris.

Todis pagalvojo ir atsakė:

– O kodėl ne? Girdėjau, kad sykį šaukštas susilaukė netgi try-nukų.

Na štai jau ir visa savaitė praėjo, o Todis pas Leizerį vis nesiro-dė. Tačiau penktadienio rytą, kai Leizeris (vienais apatiniais, nes taupė kelnes) sėdėjo ant dėžės ir srėbė barščius su per-džiūvusia duona, įėjo Todis ir tarė:

– Geros dienelės, reb Leizeri.

– Geros dienelės ir tau, – kaip įmanydamas draugiškai atsakė Leizeris. – Koks laimingas atsitiktinumas tave čia atvedė? Ar

tik nenori ir vėl pasiskolinti iš manęs sidabrinio šaukšto? Jei-gu taip, tai susimildamas prašom.

– Šiandien aš atėjau prašyti ypač didelės paslaugos. Šį vaka-rą atvažiuos jaunikis net iš paties Liublino. Turtuolio sūnus, o sako, tikras gražuolis ir dar protingas. Man prireiks ne tik sidabrinio šaukšto, bet ir dviejų sidabro žvakidžių, juk jis pa-siliks man mus šabui, o žmonai gėda statyti ant stalo mūsiškes žalvarines. Ar nepaskolintum man savo žvakidžių? Tuoj pat po šabo tau jas grąžinsiu.

Sidabro žvakidės – labai vertingas daiktas, bet šykštuolis Leizeris neilgai dvejojo. Prisimindamas, kaip jam pasisekė su šaukštais, jis tarė:

– Turiu namie aštuonias sidabro žvakides. Imk visas. Žinau, kad kaip ir žadėjai, tu man jas grąžinsi. O jei atsitiks, kad bent viena iš jų turės palikuonių, neabejoju, kad tu pasielgsi taip pat sąžiningai kaip ir anksčiau.

– O kaip gi kitaip, – pasakė Todis. – Tikėkimės geriausio.

Sidabrinį šaukštą Todis kaip visada paslėpė užantyje. O žva-kides tuoj pat nunešė vienam pirkliui, gavo už jas nemažus pinigus ir atidavė juos Šeindlei. Išvydusi tokią krūvą pinigų Šeindlė tuoj pat užsigeidė sužinoti, iš kur atsirado šis turtas.

– Išėjau iš namų, žiūriu, virš mūsų stogo karvė skrenda ir deda sidabrinius kiaušinius, – atsakė Todis. Aš juos pardaviau, štai iš kur pinigai.

– Nesu girdėjusi, kad karvės skraidytų ir dar kiaušinius dėtų, – suabejojo Šeindlė.

– Visada būna pirmas kartas, – atšovė Todis. – Jei tau nereikia pinigų, atiduok juos man.

– Apie tai negali būti nė kalbos, – atšovė Šeindlė. Ji žinojo, kad jos vyras gudrus sukčius, bet kai vaikai alkani, o kamaroje tuščia, ne klausimai rūpi. Šeindlė nuėjo į turgų, pripirko mė-sos, žuvies, kvietinių miltų ir net riešutų su razinom saldžiam pyragui iškepti. Pinigų liko sočiai, tai ji dar nupirko vaikams drabužių ir batų.

Šabas Todžio namuose buvo kaip dera puikus. Berniukai dai-navo, mergaitės šoko. Kai vaikai paklausė tėvo, iš kur pinigai, jis atsakė:

– Per šabą apie pinigus kalbėti nedera.

Sekmadienį, kai Leizeris (basas ir beveik pusnuogis, mat viską taupė) sėdėjo ant dėžės ir buvo bebaigiąs savo barščius, už-krimsdamas sudžiūvusios duonos pluta, atėjo Todis, grąžino jam sidabrinį šaukštą ir tarė:

– Prasti popieriai. Deja, šį kartą tavo šaukštas nesusilaukė pa-likuonių.

– O kaip su žvakidėmis? – sunerimo Leizeris.

Todis sunkiai atsiduso.

– Žvakidės pasimirė.

Leizeris kad pašoko – net lėkštė apsivertė.

11

ŽYDŲKNYGOSKAMPELIS

KNYGOS INFORMACIJAAutorius קלונימוס בן קלונימוסKalonimos ben KalonimosPavadinimas מסכת פורים מן תלמוד שכוריםגם הגדה לליל שכורים וגם סליחות לפוריםTraktatas „Purimas“ iš Girtuoklių Talmudo, kartu su Girtuoklių vakaro sakme ir Purimo atleidimo maldomis Leidimo vieta ווארשא, דפוס נ. שריפטגיססערVaršuva, N. Šriftgiserio spaustuvėMetai 1885Purimas – vienintelė šventė žydų tradiciniame kalendoriuje, leidžianti persirengimus, nuotaikingus pasirodymus (purimšpi-lius), gausų alkoholio vartojimą bei per kraštus besiliejantį links-mumą. Kaip kad senovinėje žydų bendruomenės stebuklingo išgelbėjimo nuo pražūties istorijoje, šią dieną viskas virsta „aukš-tyn kojom“, todėl ir parodijos žanro vystymasis žydų literatūroje siejamas su viduramžiškomis Talmudo ir kitų garbingų klasiki-nių tekstų parodijomis, skirtomis Purimo šventei. Žinomiausia jų – Traktatas „Purimas“ iš Girtuoklių Talmudo, parengtas apie 1320 m. Prancūzijoje ir Italijoje gyvenusio išminčiaus Kalonimo ben Kalonimo. Tekstas pirmą buvo išleistas Pesaro 1527 m. ir daugybę kartų perleistas. Po jo sekė ir kitos parodijos: „Butelio knyga“, „Prieštaravimų traktatas“, „Purimo testamentas“ ir kt. „Traktato „Purimas“ tekstas, kaip ir Talmudas, parašytas hebrajų ir aramėjų kalbomis talmudinio disputo stiliumi su komenta-rais, o leidinio struktūra ir šriftai atitinka standartinius Talmu-do leidimus. Štai fragmentas, sudarantis Pesach šventės sakmės parodiją: „Kuo ši diena skiriasi nuo kitų? Kiekvieną dieną mes dirbame, o pertraukose valgome, šią gi dieną – vien valgome ir geriame. Kiekvieną dieną mes geriam vandenį arba vyną, šią gi dieną – vien tik vyną.... Kiekvieną dieną valgome, kad pasisotin-tume, ir geriame, kad numalšintume troškulį, šią gi dieną – per-sivalgome ir nusigeriame...“ Žinoma, šios parodijos nederėtų suvokti kaip žydų bendruome-nės įpročių dokumentavimo – kaip bet kokia humoristinė litera-tūra, ji kupina perdėjimų, nes jos tikslas – paversti ir šiaip links-mą Purimo šventę dar linksmesne.

Parengė dr. Lara LempertienėNacionalinė M. Mažvydo biblioteka

Traktato „Purimas“ antraštės ir vidaus lapai. Knyga saugomaLietuvos Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje. (nuotr. dr. L. Lempertienės)

– Ką tu čia paistai? Kaip žvakidės gali pasimirti?

– Jeigu šaukštai gimdo, vadinasi, žvakidės miršta.

Leizeris sudejavo suaimanavo ir nutempė Todį pas rabiną. Ra-binas išklausė abi puses ir nusikvatojo.

– Gavai, ko nusipelnęs, – tarė jis Leizeriui. – Jeigu patikėjai, kad šaukštai gimdo, teks patikėti ir tuo, kad tavo žvakidės nu-mirė.

– Bet juk tai gryna nesąmonė! – piktinosi Leizeris.

– O tu ką, tikėjaisi, kad žvakidės prigimdys dar žvakidžių? – priekaištavo jam rabinas. – Tu patikėjai nesąmone, kai ji tau buvo pelninga, tad dabar teks patikėti nesąmone, kuri tau at-nešė nuostolių.

Tuo jų byla ir baigėsi.

Kitą dieną, kai šykštuolio Leizerio pati atnešė jam barščių ir sausos plutos, jis tarė:

– Pakaks man ir plutelių. Barščiai, kad ir be grietinės, – man per didelė prabanga.

Istorija apie tai, kaip sidabriniai šaukštai gimdė vaikus, o žva-kidės numirė, akimirksniu pasklido po miestelį. Visi džiūgavo, kad Todis apsuko aplink pirštą šykštuolį Leizerį. Batsiuvio ir kirpėjo pameistriai, kurdavę daineles visokiom progom, su-dėjo štai tokią:

Kam tau, Leizeri, dejuoti,Dėl žvakidžių tiek raudotiSukaupei didžius turtus –Šaukštai gimdo tau vaikusKarvė danguje ir taDeda kiaušius lyg vištaSu sidabro palikuoniaisVisada tu būsi ponas.

Bet laikas ėjo, o sidabriniai Leizerio šaukštai palikuonių dau-giau taip ir nesusilaukė.

SUSISIEKITE!„Beigeliųkrautuvėlės“žurnaloredakcija:Vyr. redaktorė – ŽivilėJuonytė • [email protected]ų redaktorė – RadvilėRimgailė-Voicik • [email protected]žydų(litvakų)bendruomenėsbūstinėPylimo g. 4, LT-01117 Vilnius • Tel. (8 5) 261 3003 • [email protected] • www.lzb.lt

MAZLTOVNuoširdžiausi sveikinimai ir linkėjimai

bendruomenės nariams, švenčiantiems ar neseniai atšventusiems gimtadienius. Tai:

ŠapsajusCholemas – lapkričio 5 d.AleksandrŠevcov – lapkričio 7 d.

AbramasStarobinas – lapkričio 24 d.PetrasZakroiskis – gruodžio 1 d.SaraUšpicienė – gruodžio 25 d.AnaRolnik – gruodžio 26 d.

JochaFraizinger – gruodžio 29 d.AnaNekrasova – sausio 12 d.VladimirShevcov – sausio 16 d.

UŽUOJAUTAUžjaučiame šį pasaulį palikusių

bendruomenės narių artimuosius. Mūsų atmintyje ir širdyse išliks:

AbramasLešč(1932 04 18 - 2015 11 12)Cilė Akura (1936 12 15 - 2015 11 15)Boris Miškin (1929 11 14 - 2015 11 06)ŠmuelisŠragė(1925 05 03 - 2015 11 27)VladimirPisarskij(1933 11 23 - 2015 11 30)RimaVaisman(1925 02 09 - 2015 12 01)KęstutisBytautas(1958 07 11 - 2015 11 27)LeonidFeldman(1933 07 29 - 2015 12 20)JevgenijaKorotkina(1927 05 13 - 2015 12 18)GitaGeseleva(1926 12 10 - 2015 12 24)StanislavŠapiro(1934 01 11 - 2016 01 03)

KONKURSASKonkurso„Fotografija–mįslė“nugalėtojai

Net penki „Beigelių krautuvėlės“ skaityto-jai – Sofija Katevušnik, Julija Blažienė, Rūta Lukoševičiūtė, Vladimir Vachman ir Antanas Grincevičius – atpažino, kad nuotraukoje nufo-tografuota Vilniaus choralinė sinagoga (žvel-giant nuo Kruopų g. ir Plačiosios g. sankirtos).

Sveikiname teisingai atsakiusius, kuriems jau įteikėme prizus – Valstybinio Vilniaus Ga-ono muziejaus dovanotas knygas.

NAUDINGAŽINOTIPamaldųVilniauschoralinėjesinagogoje(Pylimog.39)laikas:‣ darbo dienomis nuo 8.30 iki 9.30 val.‣ šeštadienį nuo 10.00 iki 12.30 val.‣ sekmadienį nuo 9.00 iki 11.30 val.

Ekskursijos po sinagogą su gidu galimoskasdien(išskyrusšeštadienį)10-14val.Sinagogos tel. (8 5) 261 25 23.

Vilniausžydųkapinių(Sudervėskelias28)darbolaikas:‣ darbo dienomis ir sekmadienį nuo 9.00 iki 19.00 val.‣ šeštadienis – nedarbo dienaKapinių tel. (8 5) 250 54 68

Viršelyje – „Beigelių krautuvėlės“ kavinės atidarymo akimirkos (nuotr. V. Žukauskio, „FotoNuotekos“)

LŽBKLUBŲKOORDINATORIŲKONTAKTAI

LŽBklubopavadinimas Koordinatorius Telefonas El.paštas

Klubas „Dubi Mishpoha“ Alina Azukaitis 8 695 22 959 [email protected]

Klubas „Dubi“ Margarita Koževatova 8 618 00 577 [email protected]

Klubas „Ilan“ Pavel Guliakov 8 674 28 613 [email protected]

Klubas „Knafaim“ Pavel Guliakov 8 674 28 613 [email protected]

Madrichų mokykla Pavel Guliakov 8 674 28 613 [email protected]

Studentų sąjunga Amit Belaitė 8 693 80 0388 692 27 326 [email protected]

Jaunų šeimų klubas Julija Lipšic 8 659 52 604 [email protected]

Klubas „Gešer“ Žana Skudovičienė 8 678 81 514 [email protected]

Klubas „Abi men zet zich“ Žana Skudovičienė 8 678 81 514 [email protected]

Buvusių getų ir koncentracijos stovyklų kalinių sąjunga Tobijas Jafetas (8 5) 212 7074

LŽBSOCIALINIOCENTRODARBUOTOJŲKONTAKTAI

Vardas,pavardė Pareigos Telefonas

Simas Levinas LŽB Socialinio centro direktorius, Vilniaus žydų religinės bendruomenės pirmininkas (8 5) 212 1655

Žana Skudovičienė Dienos klubas, klubinės programos (8 5) 212 70618 678 81 514

Ninelė Skudovičiūtė Informacija ir bendrieji klausimai dėl dokumentų 8 679 54 631

Rašelė Šeraitė Socialinė parama vaikams ir vidutinio amžiaus žmonėms 8 652 13 146

Ema Jakobienė Maitinimo programa, šildymo išlaidų kompensacija (8 5) 261 1251

Michail Segal Programų koordinatorius, socialinio centro vadybininkas 8 650 75 939

Diana Paškovaitė Medicinos programų koordinatorė 8 609 97 334

Irina Frišman Patronažo paslaugų skyriaus kuratorė (8 5) 261 7244

Kristina Randakevičiūtė Patronažo paslaugų skyriaus kuratorė (8 5) 261 7244

Sandra Alpertaitė-Lokutijevska Patronažo paslaugų skyriaus kuratorė (8 5) 261 7244

Ugnė Gėgžnaitė Patronažo paslaugų skyriaus kuratorė (8 5) 261 7244

Sulamita Lev Med. įranga, skalbyklos ir cheminės valyklos paslaugos (8 5) 261 1736

Gydytojai savanoriai Med. konsultacijos nuo 12 iki 15 val. (8 5) 261 4582

Geršonas Taicas Lektoriumas 8 689 83 293