1918 metų V asario 16-oji

1918 metų Vasario 16-oji

Lietuvos nepriklausomybės Aktas ir

Akto signatarai

1917 m. rugsėjo 18 - 22 d. Vilniuje įvykusioje Lietuvos visuomenės veikėjų konferencijoje - 222 atstovai iš visos Lietuvos išrinko 20 narių Lietuvos Tarybą.

Konferencijos dalyvio skiriamsis atributas

Dvidešimties asmenų Lietuvos taryba (LT), 1918 m. vasario

16 d. apie 12 val. 30 min., paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Aktą.

Istoriniam posėdžiui pirmininkavo “Aušros” įkūrėjas, nacionalinio atgimimo patriarchas dr. Jonas Basanavičius.

Dr. Jonas Basanavičius (1851 – 1927)Lietuvos istorijoje pramintas „tautos patriarchu”, numatęs jos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti.

Jo gyvenimo kredo gali atspindėti citata:

„nepriklausomos savarankiškos Lietuvos geisti mes turime teisę”, nes lietuvių tauta turi tvirtus istorinius pagrindus, gali ir turi būti laisva.

)

Lietuvos nepriklausomybės Aktas1918 m. Vasario 16-oji

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Dokumentas pasirašytas Vilniuje, Pilies g. 26. Šiuo metu čia veikia Signatarų namų muziejus – Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas.

Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį.

Iki šiol nėra žinoma, kur saugomas nei vienas iš dviejų akto originalų.

Memorialinio kambario , kuriame buvo pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės aktas, fragmetas (Vilnius, Pilies g. 26)

“Lietuvos aidas” Nr. 27, Vilnius, antradienis , 1918 m. vasario mėn. 19 d.

Valstybės laikraštis spausdino svarbiausius vyriausybinius dokumentus, aktualius straipsnius, žinias iš viso pasaulio.

Anuomet “Lietuvos aido “ numerį su Vasario 16-osios Nepriklausomybės Aktu konfiskavo vokiečių okupacinė valdžia

1918 m. Vasario 16 d.

Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios aktas buvo konceptualus, lakoniškas – vos 122 žodžių – ilgamečių vilčių dokumentas .

Jis skelbė tautai valstybinę laisvę, nepriklausomybę ir ateičiai Steigiamąjį Seimą.

Jame nebuvo žadama materialinių gėrybių ar materialinio palepinimo.

M. Kuktos spaustuvė Vilniuje veikė 1906–1924

metais Tai, kad Lietuva labai greitai sužinojo apie istorinį Lietuvos

Tarybos Nutarimą ir atkurtąją Lietuvos valstybę, nusipelnė ir spaustuvininkas Martynas Kukta. Paragintas Petro Klimo, vieno iš Vasario 16-osios Akto signatarų, M. Kukta išspausdino atsišaukimą su Akto tekstu ir signatarų parašais. Jau vasario 19 d. šis dokumentas buvo pradėtas platinti visoje Lietuvoje .

Buvo išspausdinti du Nepriklausomybės Akto originalūs egzemplioriai: vienas ant labai kokybiško popieriaus, o kitas – ant prastesnio. Išlikęs tik Akto nuorašas.

1918 metų Vasario 16-oji

Atsikūrusioje Lietuvos Respublikoje (1918-1940) Nepriklausomybės Akto priėmimo data buvo paskelbta valstybine švente, kuri laikinojoje sostinėje Kaune būdavo labai iškilmingai pažymima.

Pagrindinę kalbą “Į tautą” pasakydavo Lietuvos respublikos prezidentas Antanas Smetona.

1918m. Vasario 16-osios Akto signatarai

Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba

Pirmoji Lietuvos valstybės Taryba, kuri 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.

Iš kairės į dešinę sėdi: Jonas Vileišis, dr. Jurgis Šaulys, kun. Justinas Staugaitis, Stanislovas Narutavičius, dr. Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, kan. Kazimieras Steponas Šaulys, Stp. Kairys, J. Smilgevičius.

Stovi: K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, M. Biržiška, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, P. Klimas, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis.

Kazimieras Steponas Šaulys (1872-1964)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Kazimieras Steponas Šaulys gimė 1872 m. sausio 28 d. Stemplių kaime (dab. Šilutės r.).

Tėvų pamokytas skaityti, jis anksti atsivertė namuose turėtas M. Valančiaus knygas.

1882 m. pradėjo lankyti Švėkšnos pradinę mokyklą, kurią baigęs įstojo į Palangos progimnaziją. Mokėsi Žemaičių kunigų semiminarijoje Kaune, 1895 m. išvyko tęsti mokslų į Peterburgo dvasinę akademiją.

1897 m. K. S. Šauliui buvo suteiktas teologijos kandidato, 1899 m. – magistro laipsnis.

Mirė 1964 m. gegužės 9 d. Lugane , Šveicarija.

Jokūbas Šernas (1888-1926)

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras

Jokūbas Šernas gimė 1888 m. birželio 14 d. Jasiškių kaime (dab. Biržų r.). Teisininkas

Jokūbas Šernas dėjo daug pastangų, kad Lietuvai būtų sugražintas Klaipėdos kraštas. 1923 m Klaipėda ir jos kraštas įsijungė į Lietuvos sudėtį. Tuo labai džiaugėsi signataras J. Šernas.

Jokūbo Šerno nuopelnus Lietuvai tarsi pratęsė jo sūnėnas Tomas Šernas – vienintelis likęs gyvas Medininkų tragedijos liudininkas, nukentėjęs 1991 m. rugpjūtį, sovietų milicijos specialiojo būrio OMON smogikams užpuolus neseniai atgavusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės sieną saugančius pareigūnus.

Tilžės aktas buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos 1918 metų lapkričio 30 dieną Tilžėje. Juo buvo išreikštas Mažosios Lietuvos noras prisijungti prie Didžiosios Lietuvos

Vasario 16-osios akto signatarai? Kas jie? Visi jie - XIX a. antroje

pusėje suklestėjusio lietuvių tautinio Atgimimo veikėjai.

Daugelis buvo 1907 m. įkurtos Lietuvių mokslo draugijos, tapusios Mokslų akademijos pirmtake, nariai.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, beveik visi buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiesiems nuo karo šelpti nariai, vadovai

Pradėjus steigti lietuviškas mokyklas, dažnas ėmėsi rengti lietuviškus vadovėlius.

Tai nebuvo atsitiktinis žmonių sambūris. Kas juos siejo?

Beveik visi signatarai gimė kaime, tik du - miesteliuose: Mykolas Biržiška Viekšniuose, o Pranas Dovydaitis - Višakio Rūdoje.

Įdomi signatarų kilimo geografija. Po tris kilę iš Biržų, Tauragės, Telšių ir Šakių apskričių, po du - iš Marijampolės ir Ukmergės apskričių, po vieną - iš Rokiškio, Trakų, Vilkaviškio apskričių, vienas gimęs Latvijoje. Taigi net 6 signatarai, t. y. trečdalis, kilę iš Užnemunės.

Signatarų amžius

Negalima sakyti, kad jie buvo vienmečiai.

Vis dėlto dauguma - tos pačios kartos žmonės:

Konkretus jų amžius Vasario 16 -osios Akto pasirašymo dieną buvo toks:

iki 30 metų - 2, nuo 30 iki 40 metų - 8, nuo 41 iki 50 metų - 6, nuo 51 iki 60 metų - 3, Jauniausiam Kazimierui

Bizauskui - 25 m. Vyriausiam dr. J. Basanavičiui

– 67 metai

Įdomiai signatarus galima suskirstyti pagal

išsilavinimą, specialybes ar profesijas

Iš 20 signatarų 19 buvo baigę aukštuosius mokslus

daugiausia buvo teisininkų - 7 , kunigai, jų buvo keturi tarp signatarų buvo du agronomai

(Aleksandras Stulginskis ir Donatas Malinauskas),

du finansininkai (Jurgis Šaulys ir Jonas Vailokaitis),

istorikas (Petras Klimas),

medikas (Jonas Basanavičius), ekonomistas (Jonas Smilgevičius) inžinierius technologas (Steponas

Kairys).

Nesunku paaiškinti, kodėl būsimi signatarai buvo pasirinkę tokias profesijas. Su tokiomis profesijomis buvę daug lengviau įsidarbinti Lietuvoje, nes jos nebūtinai susiję su valstybės tarnyba, o į valdišką tarnybą Lietuvoje iki 1906 m. lietuviai katalikai nebuvo priimami.

19 katalikų (jeigu kataliku laikysime ir J. Basanavičių, kuris buvo krikštytas, bet bažnyčios vengė; jis bene vienintelis su žmona gyveno tik sudarę civilinę santuoką);

Jokūbas Šernas buvo evangelikas reformatas.

Pagal tikybą vaizdas buvo toks:

Pagal socialinę kilmę signatarus galima suskirstyti :

16 ūkininkų vaikų ,

4 bajorų vaikai

(vieno iš jų tėvai žemės neturėjo). Bajoriškos kilmės buvę Donatas Malinauskas (iš Trakų apskr.), Stanislavas Narutavičius (iš Telšių apskr.), Jonas Smilgevičius (taip pat iš Telšių apskr.) ir Mykolas Biržiška (jo tėvas buvo Viekšnių vaistininkas). Visi trys broliai Biržiškos vėliau vengė kalbėti apie savo bajorišką kilmę.

Iš įdomesnių signatarų minėtinas bajoras Donatas Malinauskas.

Jis, Trakų apskrityje valdęs kelis dvarelius, užsienyje baigęs agronomijos mokslus, buvo ypač spalvinga asmenybė. Mėgo palėbauti, bet saikingai. Nemėgo anksti keltis.

Jis 1815 m. subūrė slaptą organizaciją "12 Vilniaus apaštalų", kuri reikalavo lietuviškų pamaldų

Vilniaus bažnyčiose .

Koks Vasario 16-osios Akto signatarų likimas?

Iki karo pradžios mirė penki: Stanislovas Narutavičius, Jokūbas Šernas, Alfonsas Petrulis, Saliamonas

Banaitis ir Jonas Basanavičius .

Dar trys mirė nacių okupacijos metais Lietuvoje: Justinas Staugaitis, Jonas Vileišis, Jonas Smilgevičius. Kitų 12 signatarų likimas toks pats tragiškas, kaip ir jų

atkurtos Lietuvos valstybės. Nuo gresiančio sovietų teroro 6 pasitraukė į Vakarus ir tapo priverstiniais

politiniais emigrantais. Anksčiausiai, dar 1940 m., pasitraukė Antanas Smetona, Jonas Vailokaitis ir Jurgis Šaulys. Kiti - Steponas Kairys, Mykolas Biržiška ir Kazimieras Šaulys - pasitraukė 1944 m. vasarą. Išeiviai mirė kas Vokietijoje, kas Šveicarijoje, kas Amerikoje;

Koks Vasario 16-osios Akto signatarų likimas? Dar 6 signatarai tapo sovietinio teroro aukomis:

Pirmosios aukos - Vladislovas Mironas ir Kazimieras Bizauskas. Juos NKVD areštavo dar 1940 m. liepą. Prasidėjus 1941 m. Vokietijos ir sovietų karui, Kazimierą Bizauską enkavėdistai su didele grupe kalinių iš Kauno vežė gilyn į Rusiją ir pakelyje kažkur už Minsko sušaudė.

Vladislovas Mironas per Birželio sukilimą iš kalėjimo buvo išlaisvintas, bet po karo sovietai jį vėl suėmė. Mirė 1953 m. Vladimiro kalėjime.

Aleksandras Stulginskis, Donatas Malinauskas ir Pranas Dovydaitis 1941 m. birželio 14 d. su šeimomis buvo ištremti.

Donatas Malinauskas su šeima pateko į Altajų. Ten, netoli Bijsko, 1941 m. pabaigoje ar 1942 m. pradžioje mirė nuo bado. Kiti du nuo šeimų buvę atskirti ir įkalinti lageriuose.

Koks Vasario 16-osios Akto signatarų likimas?

Pranas Dovydaitis 1942 m. sušaudytas Sverdlovske. Aleksandras Stulginskis lagerį ištvėrė (neretai dirbdavęs agronomu

lagerių pagalbiniuose ūkiuose, šiltnamiuose), 1954 m. iš lagerio paleistas, bet ištremtas pas žmoną į Komiją. 1956 m. grįžo į Kauną, dirbo sodininkystės srityje, 1969 m. mirė Kaune.

Abiejų režimų lagerininko dalią patyrė Petras Klimas, žymus Lietuvos diplomatas. Antrasis pasaulinis karas jį užklupo dirbantį ambasadoriumi Paryžiuje. Naciai 1940 m. Lietuvos ambasadą Paryžiuje uždarė ir pastatą atidavė sovietams. 1942 m. naciai ambasadorių suėmė ir metus išlaikė koncentracijos stovykloje, o paskui išsiuntė į Lietuvą. 1944 m. į Vakarus pasitraukti nespėjo, buvo sovietų suimtas ir įgrūstas į lagerį. Iš jo grįžo paliegęs ir 1968 m. mirė Kaune.

Vasario 16-osios Akto signatarai- kūrė ir stiprino Lietuvą

Taigi buvo sunaikinta Lietuvos valstybė ir sunaikinta trečdalis jos Nepriklausomybės Akto signatarų.

Visi Vasario 16-osios Akto signatarai buvo ryškios asmenybės.

„Tėvynė tiek gyva yra, kiek ji žmogaus širdyje gyva” / Vydūnas /

Ačiū už dėmesį

Iš seimų istorijos:SEIMŲ ISTORIJA Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentas (XV-XVIIIa.) Seimas Abiejų Tautų Respublikoje (XVI-XVIIIa.) Didysis Vilniaus Seimas (1905 m.) Lietuvos Taryba (1918) Steigiamasis Seimas (1920-1922) I Seimas (1922-1923) II Seimas (1923-1926) III Seimas (1926-1927) IV Seimas (1936-1940) Aukščiausioji Taryba / Atkuriamasis Seimas (1990-1992) 1992 - 1996 m. Seimas 1996 - 2000 m. Seimas 2000 - 2004 m. Seimas