-
Sportas Futbolo ukulisi achmataiLietuvos futbolo federacijos
prezident (LFF) Juli Kvedar spaudia teissauga. Jis tariamas
neteistai praturtjs ir net grobsts Lietuvos futbolui skirtus
milijonus.Pusei met teismo nuo pareig nualinto LFF vadovo situacij
galima vertinti vien kaip fi nansini nusikaltim tyrim. Bet futbolo
ukulisiuose viea paslaptis yra tai, kad is tyrimas ginklas kovojant
dl valdios federacijoje.
Savaitratis 15min ISSN 1822-2749 Nr. 34 (1265) 2012 m. rugsjo 7
d.
PolitikaLietuva eina prie istorijStrateginius partnerius lenkus,
kurie purktauja dl savo tautiei padties, Lietuva maino iaurs alis.
Nauja draugyst ne visiems patinka, nes su Lenkija mus sieja gerokai
tvirtesni istoriniai ir emociniai ryiai, o skandinavams tesame
kitokie.
4-5 psl.
VerslasKnyg rinkoje nauji vjai
Daugiau nei pus lietuvi knygas ikeiia televizori arba kompiuter.
Lietuvos knygyn tinklai ir leidyklos orientuojasi skaitmenin knyg
format ir ketina gauti vis daugiau pajam ne i knyg pardavimo.
8-9 psl.
VizionieriaiIdj pakio skausmas
Vienas mogus prie farmacijos gigantus. toki konkurencin kov
stojs Andrius Kavaliauskas jauiasi laimingas. Laikau j rankose ir
inau, kaip parduoti, rodydamas savo sukurt preparat tikina
vaikinas.
14-15 psl.
1011 psl.
Paskutinis benefi sas Po 55 met scenoje Virgilijus Noreika taria
sudie didiajai scenai.
1213 psl.
Audr Domeikait
I.Gelno nuotr.
I.Gelno nuotr.
I.Gelno nuotr.
I.Gelno nuotr.
BFL nuotr.
TyrimasSirgti labai sveikaRugsjo 14-j iau ta diena, kai Neringai
Venckienei nebereiks nuo prokuror slptis u medik nugar. Atuonis
kartus nuo apklausos isisukusi buvusi teisja taps kandidate Seimo
narius. Tai naujas jos skydas nuo teissaugos. Prokurorai tik
sksioja rankomis: medik payma apie lig pateisinama prieastis, kodl
galima su jais nebendrauti. Kokia ta liga sloga, kelio skausmas ar
padanjs pulsas nesvarbu.
3 psl.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.2 | Politika
Konstitucinis Teismas neleido paalintajam prezidentui
kandidatuoti Seim. Kaip tai vertinate?
Tomas BalekasGeneralinis [email protected]
Jaunius LingysGen. direktoriaus
[email protected]
Rimvydas ValatkaVyriausiasis [email protected]
Donatas VeerskisPardavim [email protected]
Raimundas [email protected]
Asta CibienRedaktoriaus [email protected]
Redakcija Tel. (8-5) 210 5896Faks. (8-5) 210 58
[email protected] g. 9, Vilnius, 08105
Reklama [email protected]. Vilniuje (8-5) 233 6535
Platinimas [email protected]. Vilniuje (8-5) 210 5894
Leidjas: UAB 15 minui, Saltoniki g. 9, Vilnius, 08105Tel. 210
5894. Faks. 210 5897. [email protected]
Savaits netektis
15min.lt apklausa
Konstitucinis Teismas prim teising sprendim, nes Seimas nepakeit
Konstitucijos (5123) 30 proc.
Konstitucinis Teismas suklydo, nes nepais Europos mogaus Teisi
Teismo sprendimo (4999) 29 proc.
is sprendimas reikia R.Pakso politins karjeros saullyd (946) 5
proc.
R.Paksas nra toks svarbus, kad dl jo reikt sukti galv (6198) 36
proc.
R.Paksas nekaltasR.Pakso ir jo aplinkos kryktavimai po Europos
mo-gaus Teisi Teismo (ETT) sprendimo, pareigojan-io Lietuv leisti
Konstitucij pamynusiam ir dl to post per apkalt praradusiam
prezidentui dar syk prisiekti tautai, buvo kiek per ankstyvi.
Konstitu-cinis Teismas lakn dar syk nutupd ant ems kad ir koks
teisingas ETT, net jis negali volu per-vaiuoti Konstitucijos.
R.Paksas be Seimo Lietuva be ateities, nes met ik paiam ETT?
R.Pakso gerbjai taip ir porina, juodas ms teisi-ns sistemos dmes
aprauda. Tik netiesa tai. Taip, Lietuva apsikvailino, bet tik dl
R.Paksui palan-kaus Seimo statymo, kuris tapo veimu, pastaty-tu
prie arkl. Kad Lietuva vykdyt ETT sprendi-m, o R.Paksas galt bti
renkamas, btina keisti Konstitucij. Taip, kad net priesaik sulaus
vei-kjas turt teis prisiekinti toliau. odiu, brolis ne brolis, o
lipk i grios.
iaip tai visiems tik gera. Pirmiausia R.Paksui. inoma, buvusiam
ereliui gal ir ne fasonas bti kur-iu ir nebyliu Europarlamento
ventje, kurioje j sidmjo tik dl keistos manieros prie sdantis
nusivilti vark ir j keliskart pakratyti, bet nieko nesuprasti
Briuselyje u 50 tkst. Lt per mnes yra geriau nei trintis Seimo
opozicijoje u 7 tkst. Lt.
Ereliu pabandius pakilti, spalio 14-j vis tiek varna bt tek
tpti. R.Pakso traukinys nuvaia-vo. Ta tautos dalis, kuri R.Paks
buvo paklusi mesijus, teisingumo ir laims jau seniai tikisi tai i
vienos, tai i kitos politins blondins. Moterys meluoja geriau.
Kad ir kaip kas vertint KT sprendim, jis igel-bjo ekslakn nuo
akistatos su iauria tikrove. Da-bar R.Paksas vl gali vaidinti sau
jau prast aukos vaidmen. Vienintel vaidmen politikoje, kur jis
imoko atmintinai.
Tvarkdari partijai irgi gerai. Pirmosios rin-kim diskusijos
parod, kad R.Pakso pavaduoto-jui daug geriau seksi be jo. Beaistris
veikjas i praeities, pavargusiu balsu dstantis svetimas tie-sas,
tvarkdariams bal nepridjo. Utat dabar V.Mazuronis ir K ispaus i
R.Pakso aukos kas lik ir, irk, vienu kitu mandatu gaus daugiau. Ko
daugiau reikia partijai, kuri per atuonerius metus (!) net neiekojo
pamainos suspenduotam vadui?
gera ir Lietuvai. Rinkjai ivengs R.Pakso klejo-ni, o statym ir
Dekalogo lauytojams priminta, kad kart valdios auktybse pamynus
statym nelengva sugrti olimp net tokioje anarchij linkusioje alyje
kaip Lietuva. Vaikai vanagai ke-dofi lai, laikykits statym, o tai
bus kaip R.Paksui.
Net jei sutiktume, kad suspenduotas R.Pakso kan-didatavimas yra
valstybs problema, tekt pripa-inti, kad i problem tik pats R.Paksas
ir sukr.
Todl, kad tokiais atvejais turt lemti ne Konsti-tucija, ne
statymai ir net ne ETT, o politinio veikjo, kart tautos irinkto
aukiausi post, elementari savivoka, kad tas, kuris imestas pro
duris bando ia pat lipti per lang, pirmiausia negerbia pats savs.
Negerbiantis savs gali gerbti kitus?
R.Paksas to nekirto, nors apmstymams turjo net 8 metus. Retas
atvejis. Toks retas, kad velniau-sias odis ia nepakaltinamas.
Komentaras
Rimvydas [email protected]
R.Paksas vl gali vaidinti sau prast aukos vaidmen.
80000 egz. 15min tira audituoja UAB Ernst & Young
Baltic.
KonstitutuucicicinnissssTeT ismamaas s neleiddo
ooRoolalandnduiui Paksksuiui prisikkeleltiti iir r
kanddididatatuouotititi Seimmo o orinkkimimuouosse.
R.Paksasass teismui labbabai
dkingass, nnees s gals ir tololiaiau,u,u,
kaip prratatss, tik vaiddenntitis ss
Lietuvuvoss polititikoje.
30PROC.36
PROC.
5PROC. 29
PROC.
Apklausoje dalyvavo 17266 mons
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.
Ar js mona jums itikima?sivaizduokite, kad esate veds vyras ir
turite nuos-tabi mon, su kuria graiai gyvenate jau kokius 20 met.
Vien dien susitinkate kaimyn (kuris neseniai isiskyr po to, kai
mona uklupo j su meilue) ir jis aus panibda, kad js geroji mo-na
jums neitikima.
inia tikriausiai jus pritrenkia, bet neprarandate sveiko proto
ir nusprendiate vien gandais nepasi-tikti. Negrau, bet patikrinate
monos elektronin pat, telefono iklotines, banko sskaitas nieko
tartino. dmiai apvelgiate drabui spint, taip pat ir apatinio
trikotao skyri, panarote papuo-al dutes viskas, kaip visada, grau,
madinga, bet nevirija gaunam pajam.
Norite bti visikai tikras, tad pasamdote priva-t sekl, kuris po
dviej savaii jums pranea, kad mona, nors ir lankosi sporto klube,
kavinse, teatre bei kart iki inakt vakarojo pas draug, svetimo vyro
kompanijoje nepastebta, darbo metu dirba, o po darbo vaiuoja
namo.
Jums pasidaro lengviau, js atsikvepiate ir pada-rote vienintel
teising ivad js mona aikiai neitikima. Nes faktai akivaizds ji
moteris (o jos juk bna neitikimos), rpinasi savimi, stengiasi
graiai atrodyti ir jums niekada nekilo net minties apie tai, kad ji
gali bti neitikima.
Sakysite, kvailyst? Taip nebna? Paskaitykite Konstitucinio
Teismo (KT) treia-
dienio nutarim R.Pakso byloje ir suprasite, kad ne tik bna, bet
ir yra. Tiesa, skaityti reikia pradti nuo 2004 met gegus 25 dienos
nutarimo, o gal net dar anksiau nuo apkaltos, k tikriausiai
Lie-tuvoje ne visi yra pajgs padaryti. skaitant ir ur-nalistus,
nekalbant jau apie didij dal politik.
Atpasakoti visk sunku, bet pacituoti kai k vis dlto verta.
Taigi KT sako, kad Konstitucijos altinis yra pati valstybin
bendruomen ir kad ji aukiausios teisins galios aktas.
KT taip pat nurodo, kad tauta Konstitucij kei-ia tiesiogiai arba
per savo demokratikai irinktus atstovus ir tik pagal paioje
Konstitucijoje nustaty-tas taisykles. Tos taisykls labai aikios
arba bal-savimas Seime, arba referendumas. ia gino nra.
Ginytis sunku ir dl kitos KT nutarim citatos: Konstitucijoje
negali bti ir nra sprag.
Toliau iek tiek sudtingiau: Konstitucijos raids negalima aikinti
ar taikyti taip, kad bt paneigiama Konstitucijos dvasia. Suprask,
tai, kas parayta, svarbu, taiau daug svarbiau tai, kas
neparayta.
Ir tada jau visikai sudtinga: Konstitucijoje nra numatyta, kad
prajus kokiam nors laikui Respubli-kos prezidentas, kurio veiksmai
Konstitucinio Teis-mo buvo pripainti iurkiai paeidusiais
Konsti-tucij, o jis pats sulaus priesaik .... galt bti laikomas
nesulauiusiu priesaikos, nepaeidusiu iurkiai Konstitucijos.
Bet, kaip ir neitikimos monos atveju, toliau vl viskas lengva ir
paprasta: Konstitucijoje yra tvirtintas toks teisinis reguliavimas,
kad asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i Respublikos
prezidento pareig u priesaikos su-lauym, iurkt Konstitucijos
paeidim, nieka-da negali bti renkamas Respublikos prezidentu.
Raids nra, o dvasia kuda niekada. Vis dar esate tikras, kad js
mona jums itiki-
ma? Ir vis dar tikite, kad Konstitucija yra aukiau-sios teisins
galios aktas, o js to akto altinis?
Komentaras
Artras [email protected]
Raids nra, o dvasia kuda niekada.
Tyrimas | 3
Asta [email protected]
Lygiai po savaits rugsjo 14-j iau ta diena, kai Neringai
Venckienei nebereiks nuo prokuror slptis u medik nugar. Atuonis
kartus nuo apklausos isisukusi buvusi teisja taps kandidate Seimo
narius. Tai naujas jos skydas nuo teissaugos.
Prokurorai apklausti bei teikti prane-im apie tarimus vis bando
ir dar vie-nai Seim besiverianiai personai N.Venckiens tetai
Audronei Skuienei. i savait Panevio apygardos proku-ratros prokuror
Aurelija Galianskyt u neatvykim apklaus be pateisina-mos prieasties
jai skyr 2600 Lt baud, o policijai nurod A.Skuien atvesdinti.
Bet pareignai nieko nepe kirpjai staiga sulubavo sveikata ir ji
namus isikviet medikus.
Medik paymos galiaProkurorai tik sksioja rankomis: medi-k payma
apie lig pateisinama prie-astis, kodl galima su jais nebendrauti.
Kokia ta liga sloga, kelio skausmas ar padanjs pulsas nesvarbu.
Svarbu, kad sergama. O jei tarimai nra sunks, niekas neskuba
tikrinti, ar medik pa-ymos tikros.
Visk darome pagal statymus, kal-bdama apie neskmingus bandymus
apklausti N.Venckien, tikino Panevio apygardos prokuratros
vyriausioji spe-cialist komunikacijai Vida Bielskyt. Imtis drastik
priemoni nra pagrin-do, kadangi tariami nusikaltimai nra tokie
sunks, kad reikt pulti sergant mog. Kitas dalykas, jei nusikaltimas
labai sunkus, susijs su mogaus gyvy-bs atmimu ar milijon vagystmis.
Tada reikalaujama priverstinio sveika-tos patikrinimo. Bna ir
ivaiuojamj teismo posdi. Prokuroras su teisju vaiuoja ligonin
apklausti ir suimti tariamj.
N.Venckienei prokurorai ketina pa-reikti tarimus dl trukdymo
antstolio veiklai, pasiprieinimo valstybs tarnau-tojui ar vieojo
administravimo funkci-jas atliekaniam asmeniui, nepagarbos teismui,
teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dl
piktnau-diavimo tv, globjo ar rpintojo arba kit teist vaiko atstov
teismis.
Prokurorams tarim nekyla Buvusi teisja serga jau daugiau kaip du
mnesius. Bet prokurorams tai ne-atrodo tartina.
Joki duomen, kad bt piktnau-diaujama medik paymomis, neturi-me.
Bna anonimini skambui, kad mat ten ir en, bet negi bgiosi ir
ti-krinsi, ar mat, ar nemat. I Garlia-vos poliklinikos paimti
medicininiai dokumentai, jie tikrinami. Bet tai u-trunka. Tarkime,
i Sodros palyginti
ilgai laukme atsakymo ratu, kad jie negali patikrinti medicinini
paym, kurias gauna N.Venckien, aikino V.Bielskyt. K nuveiksime, t
nu-veiksime. ia ne tragedija, kad artja rinkimai, ne tragedija, kad
N.Venckien bus registruota kandidate. Kiek Vyriau-siosios rinkim
komisijos (VRK) buvo praoma leisti apklausti, tiek buvo lei-diama.
inoma, norime visk kuo grei-iau atlikti, nes darb turime daug. O ia
su vienu ikiteisminiu tyrimu pir-myn atgal, pirmyn atgal.
Jei N.Venckien tapt parlamentare, prokurorams tekt prayti
panaikinti jos teisin nelieiamyb. Patirtis rodo, kad tokie praymai
ne visada patenki-nami. Taip atsitikus N.Venckien rami galt bti
maiausiai ketverius me-tus, o dar po pusmeio sueit ir sena-ties
terminas.
Gda, bet nieko nedaro ia siaubingai didel problema ir dide-l
gda. ita dangstymosi medik pay-momis manija labai iplitusi,
pikti-nosi Seimo Sveikatos reikal komiteto vadovas Antanas Matulas.
Kad nebt gda, jo komitetas per ketverius metus nenuveik nieko didel
problem pa-klibino tik kart.
Prie madaug trejus metus dl to posdiavome kartu su Socialini
rei-kal ir darbo komitetu, berods, dar Tei-ss komitetu. Bet ia yra
kompleksin problema, j reikia sprsti tarpinybiniu lygiu, aikino
A.Matulas.
Vis dlto, kaip reikt pakoreguoti teiss aktus, kad medik paymos
ne-bt skydas nuo teissaugos, A.Matulas ino: Reikt nuostatos, kad
pateisina-ma prieastis yra tik gydymas staciona-re. Bet jei mogus
gydosi ambulatori-kai, tai jis turt bti apklausiamas, nes jis juk
atlieka buitinius darbus, vaikto po parduotuves, neretas keliauja.
Dar reikt atlikti statistin analiz, kokios gydymo staigos, kokie
medikai tokiais atvejais daugiausia iduoda paym, ir vieinti
tai.
Bet medikai piktnaudiauja ne visais atvejais. Ir mano darbo
praktikoje toks atvejis pasitaik. Apsilank nia dama ir man labai
graiai nupasakojo persi-leidimo poymius. Paguldiau j ligo-nin. Kit
dien skambina prokuroras: Kaip tu taip galjai, ji tariama baisiais
nusikaltimais.
Sirgti labai sveikaGydytoj paymos takingus tariamuosius saugo
nuo teissaugos
2001m. saus avarij padars tuometis usienio reikal ministro
patarjas Egidijus Bikauskas, pa-mets automobilio valstybin nu-mer,
paspruko i vykio vietos. Ai-kintis policij atvyko tik kit dien, bet
prasidjus priepuoliui buvo i-vetas ligonin. E.Bikauskui gydy-tojai
diagnozavo smons praradi-m dl stresins situacijos ir aukt
kraujospd.
2007 m. rugpjt vienoje Vil-niaus ueigoje virj auds ne-blaivus
tuometis Vadovybs ap-saugos departamento majoras Jonas Paulikas
ilgai suko uodeg isiblaivs skundsi ant veido atsi-radusia
kraujosruva, o nuo tarny-binio patikrinimo gynsi netiktai uklupusia
liga.
Dar vienas klasikinis pavyzdys Darbo partijos byla. 2011 m.
gruod teismas pradjo liudinink apklau-s. Vasario mnes susirgo
vienos i kaltinamj Marinos Liutkeviie-ns advokat Reda Kurlaviien.
Kov posdis atidtas, nes dl ligos neatvyko kita i tariamj Vitali-ja
Vonutait. Baland posd ne-atvyko M.Liutkeviien, be to, su-sirgo
viena teisj kolegijos nar. Gegu dl ligos teisme vl nepasi-rod
V.Vonutait. Birelio mne-s eil susirgti atjo Darbo partijos nariui
Vytautui Gapiui.
2012 m. kov avarij sukls Seimo narys Vincas Babilius slp-tuv
rado Vilniaus universiteto Santariki klinik palatoje. Kokio-je
ilgai negaljo isiaikinti net policijos pareignai.
2012 m. gegus pabaigoje pa-augl dviratinink prauds buvs aki
policijos patruli brio va-das Vytautas Demenius po trage-dijos spjo
pagulti trijose ligoni-nse. Jis skundsi irdies veiklos sutrikimais.
Taiau medik ratas prokurorams, kad dl sveikatos bkls jis negali bti
veiojamas, V.Demeniaus neapsaugojo teis-mo posdis vyko
palatoje.
Lig maieliai
Seim besiverianti N.Venckien tikriausiai sirgs iki rinkim.
I.Gelno nuotr.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.4 | Politika
Koaliciniai urmuliai Politikams kalbti apie bsim koalicij
galimybes yra tas pats, kaip mediotojams pliaukti apie ne-sumedioto
vries kailio dalybas. Reikia laimti rinkimus, bent jau perengti per
5 proc. barjer, kad atsirast tikimyb bti trauktam koalicij.
Todl, kai imama kalbti apie tai, kas bus valdio-je, suprantu,
kad kalbama ne apie ateit, o apie da-bartin situacij: dliojami
prioritetai rinkjams suprask, jie jau laimjo, nes msto apie
koalicijas.
Koalicij konfi gracija gali bti svarstoma kitu aspektu, tarkim,
kiek partijos ir j atstovai Seime yra vertybikai artimi, panas, kad
galt bend-rai valdyti?
Todl, kai .Jurnas daro prielaid apie galimas koalicijas su
konservatoriais, o A.Butkeviius abe-joja tokia galimybe, mes regime
ne samprotavimus apie galim koalicij, o sudting vidini
Social-demokrat partijos vadovybs diskusij atgarsius.
Tos diskusijos gali bti visai nesusijusios su koa-licinio
bendradarbiavimo versijomis, jos galbt yra tik lyderi trinties ir
hierarchinio aikinimosi atspindys. Nors, reikia pripainti, LSDP yra
parti-ja, kur nuomoni vairov toleruojama. Gal todl i partija
sugebjo isaugoti didiul nari skaii?
Net ir tarp konservatori dzgia diskusija, kuri, kaip visada
barokikai, bando reguliuoti V.Landsbergis: Neinau, ar mano partija
po rin-kim bus koki nors koalicij iniciator. Social-demokrat
reikalas, ar jie kvies konservatorius, ar nugals kokie nors
revanistiniai interesai.
Tokiu kalbjimu V.Landsbergis nesmoningai konstatuoja, kad
socialdemokratai jau laimjo, nes tai j reikalas kviesti deiniuosius
koalicij. Kita vertus, klijuodamas vertybin etiket poli-tiniams
oponentams (revanistai), jis daugiau kuria tamp nei ieko
konstruktyvaus darbo b-simajame Seime galimybi.
Akivaizdu, kad V.Landsbergis yra atitols nuo partijos gyvenimo
ir, matyt, niekas nei konserva-tori stovykloje, nei u jos tokios jo
pozicijos rim-tai nevertins. Todl kalbdamas tariamai aktualia
koalicijos sudarymo tema, V.Landsbergis, vis pirma, kalba apie save
ir savo nuomons reik-mingum sau.
A.Kubilius kaipmat sureagavo V.Landsbergio tez kategorika rinkim
replika: A tik tiek galiu pasakyti, kad mes, valdanioji koalicija,
Tvyns sjunga kartu su liberalais, ruoiams skmingai pasirodyti
rinkimuose ir pratsti visus darbus, ku-riuos darme.
Taigi ir Tvyns sjungoje vyksta lyderi ir po-iri kova.
Taiau tikras bsimosios koalicijos svarstymas dabar galimas tik
S.Daukanto aiktje, nes prezi-dentei reikia rimtai svarstyti visus
ateities varian-tus. Po rinkim reiks aikiai pareikti savo poir
partijas, politikus bei pritarti ar nepritarti vienai ar kitai
koalicijos galimybei.
ia, o ne Seime, telksis naujos valdaniosios daugumos formavimo
kartis. ia, o ne partijose, bus matuojamos frakcij galimybs
susitarti, bus stumiami vienas kitam glb politikai. ia virs de-ryb
katilas (o gal jau ir verda) siekiant suburti to-ki koalicij, kuri
realizuot ir prezidents planus.
Taiau rinkimai dar nevyko, taigi ir visi sampro-tavimai tra tik
prielaida, modeliuojanti politini santyki tendencijas.
Komentarasras
Lauras [email protected]
V.Landsbergis nesmoningai konstatuoja, kad socialdemokratai jau
laimjo.
Strateginius partnerius lenkus, kurie purktauja dl savo tautiei
padties, Lietuva maino iaurs alis. Apvalgininkus nauja draugyst
stebina su Lenkija mus sieja gerokai tvirtesni istoriniai ir
emociniai ryiai, o skandinavams tesame kitokie.
Egl [email protected] euroatlantin erdv, dairms
nauj usienio politikos krypi. Ban-dymai tapti neapibrto regiono
centru, pragmatika alimi (gerinti santykius su Rusija ir
Baltarusija, stiprinti bendra-darbiavim su didiosiomis Europos
Sjungos (ES) valstybmis) nepavyko dl menkos takos. Uuot stiprin
ry-ius su lenkais, lietuviai jiems atsuko nugar. Vizijos Lietuva
2030 krj orientyru tapo iaurs EuroposBalti-jos jros regionas.
iaurs ali region sudaro skan-dinavai (vedija, Norvegija, Danija,
Is-landija) ir Suomija. Visos penkios alys patenka turtingiausij
dvideimtu-k, trys priskiriamos konkurencingiau-sioms ekonomikoms,
visos, iskyrus Islandij, laikomos maiausiai korum-puotomis. lietis
prie i valstybi bt pravartu. Bet ar iaurs kryptis yra ge-riausias
pasirinkimas?
Nepastami draugaiVienas Lietuvos diplomatas 15min pasakojo
Stokholmo autobuse mats plakat su Baltijos ir iaurs valstybi
emlapiais. Vis sostins buvo pay-mtos, tik Lietuvos ne. Nustebs
i-girdo paaikinim: tik Vilnius sikrs ne prie vandens, o lietuviai
vienin-teliai katalikai.
Taiau nemaai politik, diplomat ir politolog sitikin, kad ms
aliai, o ir kitoms Baltijos valstybms reikt judti btent ia
kryptimi.
Perspektyviausia Lietuvos savirea-lizacijos erdv yra iaurinis
lankas: dinamikas suvereni Baltijosiaurs ali regionas, palaikantis
glaudius ryius su transatlantiniais partneriais, Didija Britanija
ir kitomis ES valsty-bmis, paaikino usienio reikal ministras
Audronius Aubalis.
Seimo nario Petro Autreviiaus ma-nymu, ios gerovs valstybs nra
pras-iausias orientyras.
iaurs alys gyventoj skaiiumi mus lenkia nedaug, taigi, nebt
vy-resniojo brolio sindromo. Su jomis ne-bta didesni konfl ikt,
nelik istori-ni kompleks, baimi ir nuoskaud. Griuvus geleinei
udangai pirmieji kit Baltijos jros pus atsigr b-tent iaurieiai.
Daugiau kaip pus di-dij investuotoj Lietuvoje yra i io regiono.
Kita vertus, istorijoje Lietuva da-niausiai judjo bgiais
VakaraiRytai. iaurs valstybs nauja kryptis.
K Lietuvos gyventojai ino apie Suo-mij ar Norvegij, j istorij,
ar kalba i valstybi kalbomis? inoma, t pat galima pasakyti apie
vedus ar danus.
Emocijos sieja su lenkaisItin kreivai Lenkijos pusn iri
pre-zident Dalia Grybauskait. Gegu, bendraudama su JAV lietuviais,
ji pa-atviravo: Susidrme su sudtinga si-tuacija vieojoje erdvje. Dl
kakoki
prieasi kai kurie Lenkijos politikai nusprend, kad artimiausiu
metu ge-riau bt, jog Rusija bt draugas, o visos smulkesns alys ne
tokios svar-bios ir laikinai galt tapti atpirkimo oiais. Atrodo,
kad toks vaidmuo mums ir suteiktas.
Lyg bt per maai liktelta ibalo ugn, netrukus D.Grybauskait
paskel-b, kad kai kuriuose santykiuose geriau daryti pauz. Ta pauz
tsiasi iki iol.
Lenkija ilgai buvo laikoma strategine Lietuvos partnere.
Politikos apvalgininko Vladimiro Lauiaus odiais, jei bt buv
dau-giau reali pasiekim, pavyzdiui, susi-tarimas dl vard ir
vietovardi ray-mo, galjome turti daugiau saugikli nenusiristi
dabartin lyg.
Jgos, suinteresuotos santyki atrinimu, dabar neturt pagrin-do
krautis dividendus, dst savo
iaurs kryptis
epospolit XVIXVII a. vald vedijos Vaz dinastijos atstovai:
Zigmantas Vaza (1. 15871632 m.), Vladislovas Vaza (2. 16321648 m.)
ir Jonas II Kazimie-ras (3. 16481668 m.), kuris dl valstybs
nuosmukio, kar su Rusija bei vedija atsisak sosto, ivyko Pranczij
ir prisijung prie jzuit. ygimanto Augusto sesers Kotrynos
Jogailaits snui Zigmantui Vazai ir jo palikuonims pretenduo-jant
vedijos sost, buvo kil nemaai konfl ikt su LietuvosLenkijos
valstybe.
Per iuos karus Lietuvos kariuomens didysis etmonas buvo
kunigaiktis refor-matas Jonuas Radvila, viena rykiausi savo epochos
asmenybi, inomas poli-tikas ir karvedys, kultros mecenatas,
evangelik reformat globjas.
sivls konfl ikt su takingais Sapiegomis, jis su daugiau nei
tkstaniu didi-k ir bajor 1655 m. Kdainiuose nutrauk unij su Lenkija
ir sudar nauj su protestantika vedija. Lietuviai tikjosi, kad
vedija geriau apgins j interesus, parems kare su Rusija. vedijos
karalius tam nepritar ir sutartis lauktos naudos neatne. J.Radvila
ne tik usitrauk daugelio lietuvi ir lenk neapykant, bet ir peln
idaviko vard.
Skandinaviki puslapiai Lietuvos istorijoje
1. 2. 3.
D.Grybauskait ir A.Aubalis Lietuv stumia nuo Lenkijos ir veda
iaurs kryptimi.
T.Lukio/BFL nuotr.
-
poir Pasaulio lietuvi jaunimo susi-tikime V.Lauius. Yra sakanij,
kad strategin partneryst su Lenkija pasi-teisino. O dabar staigiai
nusprendme esame partneriai su Skandinavijos ali-mis. Kur draugyst
nuved, nematyti, o laikas bga.
Istorikas Alvydas Nikentaitis neseniai tvirtino, kodl Lietuvai
netinka orientuotis iaurs alis: Nepaisant bendros gene-tikos, nra
emocij. Su lenkais mus sieja emocinis ryys. Jei mons kak jauia,
tai yra paskata veikti kartu ar vienas prie kit.
Save matome baltais, o ne iaurieiaisAr istorija yra lemtis?
klausi-
mu klausim apie bendr praei-t ir dabarties santykius atsak
politologas Mindaugas Jur-kynas. Ji neapibria atei-
ties, tik turi takos. Negird-jau kalb, kad reikia mesti Lenkij,
tik
ji gali mus mesti.Inagrinjs madaug tkstant prezi-
dent, premjer ir usienio reikal minist-r pareikim, prie kelet
met jis padar ivad: Lietuva, Latvija ir Estija save iden-tifi kuoja
kaip Baltijos, o ne iaurs alis.
Vieasis diskursas, Usienio reikal mi-nisterijos ir prezidents
retorika rodo, kad lietuviai linksta prie iaurs valstybi, ta-iau i
kryptis nepakankamai inaudota. Pasak M.Jurkyno, tokiose srityse,
kaip mogaus teiss ir socialin gerov, reikia stipriau dirbti.
Reikia gyventi savo gyvenim, neatsi-sakyti savasties. Bet
pasirinkim turime nedaug, o ten yra artim draug, turime vystyti
bendrus projektus, puoselti bend-rus interesus, dst M.Jurkynas,
taiau ikart pripaino, kad jie mus aikiai mato kaip kitokius. Anot
politologo, su iaurie-iais galime rasti slyio tak. Net ir trys
Vaz dinastijos atstovai, vald epospoli-t, rodo bendr istorij su
iaurs alimis.
V.Adamkus: Man ir iandien gdaAnkstesnis valstybs vadovas Valdas
Adamkus gioja peiais dl Lietuvos usienio politikos pokyi.
Santykiai su Skandinavija visada buvo puiks. Per 10 met su j
aukiausiais pareignais kalbjausi visomis temomis, kurios staiga
iandien atrastos lyg nau-ja em. Antai su vedijos premjeru per
pusantros valandos Stokholme sutar-me, kad Lietuva jungiama
elektros kabe-liu su vedija. Gal mes dvirat iandien i-radinjame?
Praradome dvejus-ketverius metus, 15min sak kadencij baigs
prezidentas.
Su Varuva irgi kalbta vairiais klausi-mais. V.Adamkui apmaudu,
kad negyven-dinta daugelis dalyk, kuriuos dar jis a-djo. Pasiekta
situacija, kai Varuva ima diktuoti savo slygas, o skmingai
besi-klosiusius, bet atvsusius dvialius san-tykius tenka megzti i
naujo.
Deimt met vyko derybos, dalyti pa-adai. Ne kart man buvo be galo
sunku irti Lenkijos prezident veidus. Pavyz-diui, savo gero draugo
Aleksanderio Kwas-niewskio, kuriam adjau: baigtas reikalas Seime
(dl pavardi raybos, aut. past.).
Lygiai tas pats su aminatils Lechu Kaczynskiu kiek kart jam
adjau, kad gal gale nesusipratimai Vilnijoje bus baig-ti, kad
radikals pareikimai griauna ms bendrus reikalus. Pavardi raymas
kaip nors susitvarkysime, reiks tik atiduoti Seimui nubalsuoti.
L.Kaczynskio nebra, o man ir iandien gda, kad ituo klausimu
negaljau padaryti t reikal.
Anksiau skmingai besiklosiusius san-tykius apkartino naujas odi
karas. Len-kijos usienio reikal ministras Radoslawas Sikorskis
pareik, kad jo alis pasirengusi naujam atsivrimui santykiuose su
Lietuva, jei vykdysime sipareigojimus, nurodytus dvialje sutartyje
dl draugik santyki. O ms atsakingi vadovai sako: mums nieko
nediktuosite. Ir vl tampa. Tai apie k iandien kalbame? apmaudo
nesl-p V.Adamkus.
15min 2012 m. rugsjo 7 d. Politika | 5
Lietuva eina prie istorij
V.Adamkus neslepia nusivylimo dl sugadint santyki su
Lenkija.
T.Lukio/BFL nuotr.
A.Nikentaitis:
Su lenkais mus sieja emocinis ryys. Jei mons kak jauia, tai yra
paskata veikti kartu ar vienas prie kit.
-
Usk. Nr. 306060
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d. Visuomen | 7
Egl Digryt [email protected]
Pasienyje su Kaliningrado sritimi rengta sienos kontrols sistema
gerokai palengvino Lietuvos pareign dali. Vievils ukardos
pasienieiai pernai sulaik 200 kart maiau kontrabandini cigarei nei
prie penket met ir tik vien gabentoj.
Taiau pareignai dar negali atsipsti, mat vaikus ir mantrias
transporto priemones pasitelkiantys paeidjai sugeba dingti vos per
kelias minutes.
Stebuklingos kamerosDar visai neseniai vietos mokytojai
pasako-davo, jog kartais mokiniai, sulauk skam-buio, tiesiog vidury
pamokos atsistodavo ir ieidavo. Spjov knygas jie traukdavo dirbti
ucheriauti.
Taip argonu vadinama sargyba. Paaug-liai buddavo pakelse Vievils
(Jurbarko rajonas) apylinkse laukdavo pravaiuo-jani pasieniei ir
kontrabandininkams i i gautais mobiliaisiais pranedavo, kur link
suka pareign automobiliai. Po reido pravaiuodavo maina, surinkdavo
jaunuo-lius ir grindavo namus.
iuos vaikus nusikaltliai tik pradioje atsivedavo i Vievils.
Vliau geografi -ja isiplt iki aplinkini Jurbarko rajono gyvenviei,
net kit rajon Taurags, ilals, iluts.
Bdavo, pamatai nepastam vaik ir supranti, kad iandien kakas bus,
15min pasakojo Vievils (Jurbarko r.) seninas Valentinas
Kucinas.
Prie por met toki atvej pradjo mati. Kaip tik tuo metu palei
Nemun netoli Vievils, kaip ir kit ukard ruo-uose, buvo rengta deimt
stebjimo ka-mer su termovizoriais, nuolat nukreipt up ir gretim
teritorij.
Pasienieiai bet kuriuo metu lyg ant delno mato vis sienos linij
ir prieigas, o pastebj tartin judjim siunia ar-iausiai esanius
patrulius. Pedagog o-dius patvirtina Valstybs sienos apsaugos
tarnybos (VSAT) statistika kontrabandos beveik nebeliko.
Iki 2010 met ia buvo skyl, didiau-sia Paggi rinktinje, pripaino
Vievils ukardos vadas Bronislovas Burzdius. rengus stebjimo sistem
jau pirmaisiais metais kaip su kirviu nukirto.
Per metus buvo du bandymai gabenti kontraband, abu kartus mons
sulaiky-ti. Bardinuose (Paggi rinktins Bardin ukardoje aut. past.)
buvo panaus efek-tas, deja, ilgainiui paeidjai prisitaiko prie
slyg.
Vievils ukardos pareignai 2007 metais sulaik rekordikai daug per
600 tkst. kontrabandini cigarei pakeli.
Vliau j skaiius m kristi: 2008 metais sulaikyta maiau nei 350
tkst., 2009-aisiais maiau nei 300 tkst. Kai buvo reng-ta minta
sistema, sulaikyta 59 tkst., o pernai tik 3 tkst. pakeli.
Sulaikyt-j su kontrabandinmis cigaretmis taip
pat labai sumajo:
nuo 28 asme-n 2008-aisiais iki 19
upernai ir vos vieno pernai. Padjo ir tai, kad nemaai
kontrabandos organizatori buvo nusodinti ir pasodin-ti, sumajo
nelegaliam verslui sukti rei-kaling pinig.
Udarbis 34 Lt u pakelJei paaugliams nra 16-os, j tvams ski-riama
administracin bauda u neprie-ir, jie kvieiami pasiimti savo atalas.
Bet kartais pareignams nepavyksta nie-ko prisikviesti, mat tvai yra
asocials ar ivyk usien.
Tuomet tenka iekoti broli ar ddi. Dano tvai neturi darbo, taigi,
vaikas tam-pa pagrindiniu ar net vieninteliu pajam al-tiniu.
Atlygis ucheriui u budjim iki 100 Lt, panaiai ar kiek daugiau
kainuoja nuo vandens iki mainos nuneta d su cigaretmis.
Organizatoriai gali sau leisti to-kias ilaidas, mat cigarei pakelis
Kalinin-grado srityje bet kuriame kioske kainuoja iki 2,42,5 Lt.
Lietuvoje jo kaina pakyla iki 5,56,5 Lt. Tiesa, peln dalijasi keli
mons.
B.Burzdius tvirtina, kad pastaraisiais metais vis sunkiau rasti
cigarei su ru-sikomis banderolmis, nors anksiau jos pasiekdavo net
Latvij, tuo metu kon-trabandos i Baltarusijos gabenama vis
daugiau.
Dingsta akimirksniuVievils ukardos teritorijoje valstybs siena
eina Nemunu, todl Lietuv cigare-ts pasiekia valtimis. Anksiau buvo
papli-ts bdas prie plaukiko pririti celofan supakuot di virtin arba
jam udti savotikas petneas: vien tokiu pat bdu supakuot cigarei
pakeli juost pri-tvirtinti prie nugaros, dvi prie krtins.
Atplaukusieji (daniausiai rusai, o ne ten nuvaiav lietuviai),
paprastai net neilipa krant palieka krovin ir suka atgal. Kran-te
plaukik ar valtinink laukia bendrinin-kai su automobiliais.
Labiausiai mgstami Subaru Legacy ar Subaru Outback. Svarbu ne
pagaminimo metai, o variklio darbinis tris.
Nudvta Legacy su 2 l varikliu, anot B.Burzdiaus, kainuoja kone
kapeikas, o to-
kio paties amiaus ir bkls galingesn dukart brangiau.
I main bna iluptos galins, kartais ir priekin keleivi sdyns,
bagains dugnas. laisv erdv sukiami rkalai.
Kart pareignai sulaik taip prigrs-t automobil, kad im des
cigarei
pakeliams suskaiiuoti j atgal nebesu-talpino. Krovinys
nedelsiant sudedamas main, o i akimirksniu dingsta i nusi-kaltimo
vietos.
Visikai eliminuoti plukdom kontraban-d sunku net padedant akylai
technikai: Jokia sistema nuo to visikai neapsaugos. Ji padeda, bet
neukardo. Nuo akimirkos, kai operatorius pamato paeidjus, iki
su-sikrovimo main praeina nuo trij su puse iki penki minui. O jei
jie yra u 20 kilometr?
Kol nebuvo rengta stebjimo sistema, leidianti stebti vanden ir
krant net naktimis, cigarets buvo plukdomos nak-timis. Dabar
kontrabandininkai vertina ne paros laik, o matomumo slygas kame-ros
prasiau mato ne tamsoje, bet tvy-rant rkui. Dar vienas triukas
staigiai numesti paket Panemunje nuo tilto. Jei pareignai prairi, i
vandens j igriebia bendrininkas.
Karas be pabaigos
Vievils ukardoje dirba 42 mons. Sklandiam ir saugiam darbui
reikt 6570 pareign. Tai juk valstybs sienos apsauga. monms tenka ir
po vien tarnyb vykdyti, o tai ma maiausiai nesaugu. Reikia
patikrinti main o jei joje sdi girtas asmuo ar su ginklu, peiliu?
moni norai ne visada bna taiks, 15min kalbjo Vievils ukardos vadas
B.Burzdius.
Kartu su pareignais dirba trys tarnybiniai unys. Keturkojai gegu
padjo sustabdyti du vogtus BMW. J gaudynse pasieniei pagalbos papra
policija. Ukarda turi septynis visureigius, keturrat, sniego roges,
tris plaukiojimo priemones.
Taiau kur kas domiau atrodo i kontrabandinink atimt transporto
priemoni parkas: kieme stovi keli Subaru surdijusiais onais,
perautomis padangomis, be keleivi sdyni. Toliau senas rusikas
motociklas I (nuotr.), kuriam vietoj dviej prast padang udtos trys
didesns, greiiau-siai traktoriaus. ios dar sutvirtintos kieta
mediaga, kad veikt bekel, purv ar snieg.
Kontrabandinink gaudytojai
Akylos kameros prie kontraband gabenanius vaikus ir
transport
B.Burzdiaus vadovaujamoje Vievils ukardoje pilna i
kontrabandinink atimt automobili.
E.Digryts nuotr.
-
kuria bus siekiama traukti visus lietu-
vius knyg skaitym. Tai turt paskatinti ir knyg pardavimus.
Kuo daugiau mo-ns skaitys, tuo ge-riau jiems patiems ir
valstybei. Europo-je daugiausia skaito suomiai, vedai, ang-lai,
vokieiai. Pai-rkime, kokios t valstybi ekonomi-kos ir koks
pragyve-nimo lygis. Tarp to juk yra kakoks ry-ys, pastebi Alma
littera generalinis direktorius.
Ar kaina lemia skaitomum?G.Maeika pabria, kad Lietuvoje kny-g
kainos vienos maiausi Europo-je, todl kalbos, kad
mons neskaito, nes neperka knyg, nra
rimtos. Labai maa rinka, turi-
me specifi n kalb, ku-ri maai kas supran-
ta, tai knyg leidimo katai labai dideli. Jeigu kakas teigia, kad
neskaito kny-g dl per dideli kain, tiesiog at-sikalbinja. Galbt
mogus negali nusipirkti k
Valdios skolos laikrodisNiujorke, netoli Times Square, tiksi
laikrodis. Rodantis ne valandas, bet su kiekvienu tik tak
be-sikaupiani JAV nacionalin skol ir jos dal, gu-lani ant
statistins amerikiei eimos pei. Nuo 1989 m. veikiantis laikrodis
buvo sustabdy-tas tik 20002002 m. per daugiau nei dvideimt met vos
por met JAV skola nedidjo ir laikro-dio tiksjimas neturjo
prasms.
Jeigu valstybs skolos laikrodis tikst Lietuvoje, jo nebt tek
ijungti nuo pat Nepriklausomybs atkrimo. Ms alis dar nra maiusi
perteklinio ar subalansuoto biudeto. Taigi valdios sektoriaus skola
kaupsi nuolat.
Ekonominiu poiriu skolos augimas nebtinai yra blogyb, ypa
tokiose kylani rink ekono-mikose kaip Lietuva. Jis pradeda stumti
valstyb bankroto link ar bent jau kartinti jaunosios kartos ateit,
ukraudamas sunkjani mokesi nat tuomet, kai savo tempu lenkia kio
augim. vel-giant nepriklausomos Lietuvos istorij, tokie
pra-gaitingi valdios skolos potvyniai artinosi dukart io amiaus
prieauryje ir pastarj met pasau-lio fi nansins krizs
akivaizdoje.
Regis, laiku susiprotta nepaleisti vadeli. Pa-stangos
konsoliduoti valdios fi nansus neliko ne-pastebtos. Dar prajusi
savait tarptautin agen-tra Standard & Poors vienu laipteliu
padidino Lietuvos trumpalaikio skolinimosi reiting ir pa-tvirtino
ilgalaikio skolinimosi reiting bei perspek-tyv. Tuo tarpu ES ir
didiosios jos nars sulauk niresni mokumo vertinim.
iandien Lietuva nra ryki bene svarbiausi pa-saulyje valdios
skolos matuokl Economist In-telligence Unit priirim Globalin skolos
laikrod (http://www.economist.com/content/global_debt_clock)
lydiniame spalviniame emlapyje. kart blankumas mums tik naud, nes
iliustruoja paly-ginti menk valdios siskolinimo lyg ir jo
kilim.
Kodl tuomet verta atsigrti JAV ir j pasek-jus (EIU, Jungtin
Karalyst, Vokietij), nuspren-dusius sekunds tikslumu vieai
demonstruoti skolos kaupimosi apsukas?
Galutinius kit met rykjanius valstybs biu-deto kontrus nubr
nauja valdia. Finans mi-nisterija bando utikrinti fi nans
konsolidavimo tstinum, silydama subalansuoto biudeto tai-sykl
tvirtinti konstituciniu statymu.
Vadovautis ia taisykle Lietuva sipareigojo ie-met birel ratifi
kavusi ES fi skalinio pakto sutart. Perkeltas Konstitucij, fi
skalins drausms tiks-las, be abejo, bt tviriausias teisinis
apynasris populistiniams politik sprendimams. Tik kas ga-rantuos,
kad jis veiksmingas? Dar viena kontrols institucija? Akivaizdu, kad
be vieumo niekaip.
iandien pakabinus skolos laikrod ant Seimo rm, vargu ar petume
daug naudos iki rinkim daugelis Seimo nari greiiausiai iskubs
pelnyti rinkj simpatij, o ne varstys posdi sals duris.
Kita vertus, kokios grimasos ikreipt politik veidus, jei prie
pradedant rti paadus apie nuli-n nedarbo lyg ir geresn gyvenim
pensininkams ar vies rytoj, kas nors prie ausies jiems prikit
tiksint skolos laikrodl. Kain, ar taip pat skam-bt politik rinkim
debatai TV, jei vir j galv kabt toks tiksintis mechanizmas.
Komentaras
Alg [email protected]
Jeigu valstybs skolos laikrodis tikst Lietuvoje, jo nebt tek
ijungti nuo pat Nepriklausomybs atkrimo.
8 | Verslas
Dalia [email protected]
Knyg leidybos ir prekybos moni gru-ps Alma littera usakymu
vieosios nuomons ir rinkos tyrim bendrovs Vilmorus atlikta apklausa
atskleid, kad 52 proc. suaugusij ir 35 proc. vai-k visikai
neskaito. Suaugusieji da-niausiai knyg imaino televizori, o vaikai
ne tik televizori, bet dar ir kompiuterinius aidimus.
Nors 96 proc. tv, turini vaik nuo 3 iki 10 met, teig namie
turintys knyg vaikams, ketvirtadalis vaik per pusmet nesugebjo
perskaityti n vie-nos knygos. O juk skaitymo kaip ir kiti proiai ir
gdiai formuojasi vaikys-tje ir jiems didel tak daro aplinka.
Negana to, kas ketvirtas lietuvis pri-sipaino prastai
suvokiantis skaitom tekst.
Pats skaitymas, kaip procesas, i gy-venimo niekur nedingo, tik
pasikeit skaitymo erdv, forma ir turinys: se-niau skaitydavome
laikraius, urna-lus ir knygas, dabar daniau skaitome SMS, naujienas
internete, tinklaraius, feisbukus ir tviterius.
Anksiau knyga buvo vartai pasau-l real ar igalvot; paddavo
lavinti asmenyb: ugdyti mstym, skatinti vaizduot, praplsti akirat.
Dabar ias funkcijas greiiau ir paprasiau atlieka televizija ir
internetas.
Kaip tai reaguoja knyg verslas?
Ambicinga lyderio vizijaAlma littera generalinis direktorius
Gintautas Maeika prisipasta, kad panaaus rezultato apie lietuvi
skaitymo proius ir tikjosi, ta-iau jo moni grup, kaip rinkos lyder,
jauia pareig prisiimti atsakomyb. Usimota plaiai: Lietuv norima
matyti kaip dau-giausia skaitani Europos al.
Pirmiausia paskleista iniciaty-va Augu skaitydamas
organi-zuojamos vairiausios akcijos: y-ms mons skaito knygas
vaikams vieosiose erdvse, vaikai siekia re-kordo para didiausi
knyg, ku-ria knyg medius.
moni reakcija i inicia-tyv, anot G.Maeikos, labai teigiama.
projekt sitrau-k mokyklos, bibliotekos, p o l i t i k a i ,
verslininkai, pavieniai asme-nys ir apskritai vi-suomen. iai
vizijai gyvendinti rengiama ir ilgalaik programa,
Knygynuose ir leidyklose
permain vjas
Itirta: daugiau nei pus alies gyventoj knygas ikeiia
televizori
arba kompiuter.
Lietuvos knygyn tinklai ir leidyklos nenuleidia rank ieko ir
randa nauj pajam altini.
Knygyn tinklo bendraturio G.Bleizgio manymu, Lietuvos knyg rinka
ateityje tik mas.
A.Stausko nuotr.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.
tik ileistos naujos knygos, bet jau po keli mnesi jos kaina
krenta deim-timis procent, teigia G.Maeika.
Vis dlto jam nepritaria UAB Knyg namai bendraturtis Gintaras
Bleizgys, stebintis rink ir maesniuose mies-tuose. Jis pabria, kad,
nepaisant ne-seniai atlikto tyrimo ir nediuginani rezultat, mons
knygas skaito. Tik ne visi turi pinig joms sigyti.
Kai i met sausio mnesio il-dymo sskaitas mons gavo, knyg
pirkimai krito akimirksniu, nors, paly-ginus su ankstesniais
metais, iki sau-sio vidurio buvo smarkus augimas. mons pirmiau
sumoka u komuna-lines paslaugas, perka maisto, degal, o knyga
kitokia prek, pasakoja G.Bleizgys.
i vasara leidykloms ir knygynams buvo pelningesn nei prajusi: ir
gro-in, ir kita literatra buvo perkama labiau nei anksiau. Taiau
pardavimai nra skaitanij kiekio rodiklis, nes vieni knygas
skolinasi, kiti jas skaito bibliotekose, treti perka daug ir tik
sau, o ketvirti kakam dovan. Nra aiku, kiek moni perskaito vien ar
kit knyg ir ar visos nupirktos knygos bna perskaitomos.
Skaitmeninis formatas ia patNauja alternatyva knyg versle
elekt-ronins knygos. J pardavimas, isky-rus JAV, kol kas ivystytas
menkai, ta-iau paklausa pamau auga.
Lietuva irgi griasi skaitmenin format. Alma littera ruden
atida-rys elektronini knyg parduotuv. Pradioje ketinama pardavinti
300 ios leidyklos elektronini knyg. Kai projektas startuos, bus
siloma ir kon-kurentams pardavinti j knygas per ios moni grups
platform.
Taip tikimasi iki met pabaigos elekt-ronini knyg parduotuvje
turti 400500 knyg, o 2015-aisiais 5000.
Kiek kainuos elektronins knygos, kol kas dar sprendiama, taiau
kai-na bus daug maesn u popierin variant.
G.Maeika pripasta, kad i rinka Lietuvoje nra didel, tad ir pelno
ti-kimasi minimalaus: Susiformavs tam tikras moni sluoksnis, ypa
jaunimo, kuris pageidauja skaitme-ninio formato knyg, ir negalime
tai neatsivelgti.
Panaiai msto ir knygyn tinklo Vaga generalinis direktorius
Vy-tas Vincas Petroius: Ateis laikas, kai popierin knyga taps
prabangos preke, nes elektronins knygos lai-
ms dl patogumo ir maesns kai-nos. Taiau kol kas jos nra labai
po-puliarios, todl mes dar skaitysime ir
mieliau rinksims popierines knygas. Vis tik elektronini knyg
ateit i-rime pakankamai rimtai. Nors ir ne-didel, taiau jau yra
pirkj grup, kuri domina naujos technologijos, galimybs knyg
skaityti elektroni-niu formatu.
V.V.Petroiaus teigimu, elektronini knyg pardavimai kol kas
nediugi-na visos Europos leidj: 2011 metais Lenkijoje, Vokietijoje,
Ispanijoje, Ny-derlanduose elektronini knyg buvo parduota tik apie
1 proc., Pranczijoje apie 1,8 proc. Vienintelje Jungtin-je
Karalystje i knyg pardavimai siek 6 proc. vis knyg pardavimo.
Balt lank leidyklos rinkodaros projekt vadov Ieva Bluvtein taip
pat pabria, kad kintantys vartotoj poreikiai ir skonis daro tak
leidykl asortimentui: Baltos lankos inomos kaip geros, rimtos,
domios literatros leidjas, todl ir toliau pateiksime b-tent tokios
literatros. Taiau norda-mi patenkinti kuo vairesni vartoto-j
poreikius, pleiame asortiment: stipriname vaikikos literatros ak,
iekome lengvesnio turinio ger groi-ni krini. Dar iais metais
suteiksi-me skaitytojams galimyb sigyti lietu-vi autori elektronini
knyg.
Knygynas namai su vynu?Siekdami plstis, knygyn tinklai turs
pasilyti pirkjams ne tik knyg, bet ir kit preki ir paslaug.
Bendrov
Knyg namai nedidel sistema, todl, nordama ilikti rinkoje, tur-t
prasiplsti nuo esam 12 iki 20 ar daugiau knygyn. tiksl gyvendinti
bendrov usibr iki 2014-j.
Tinklo bendraturtis G.Bleizgys tei-gia, kad jo tikslas i knyg
pardavimo gauti ne daugiau kaip pus pajam: Knyg rinka yra labai
aiki ir ji nedi-ds. Tik mas, nes maja lietuvi jie ivyksta usien,
maja gimsta-mumas, o jei ir atvaiuos usieniei, nereikia, kad jie
skaitys lietuvikas knygas. Norint plsti versl, nelabai kur ir
plsiesi su knygomis. Knygynai tam tikri traukos takai, kur ateina
moni srautas, tad galima jiems pa-silyti platesn preki spektr.
Knyg namuose ketinama pre-kiauti pramog, laisvalaikio prekmis,
nam dekoro elementais pavyzdiui, vazomis. Bus keiiama ir knygyn
i-vaizda: pertvarkomos erdvs, atnau-jinami interjerai.
Pati Knyg nam idja leidia iplsti knygyno preki asortimen-t.
Namie skaitant knygas reikalingas tam tikras apvietimas, patogiai
atsi-sdame, mgstame gurknoti arbat, kav, sultis, ukandame
pyragaiiu. Namuose yra vaiko, darbo kambarys, svetain, tad ir mes
po truputl di-versifi kuosime knygyno erdves. Tarki-me, jeigu
knygyn orientuosime dar-bo kambar, tai bus siloma daugiau
kanceliarini preki, enciklopedij, planais dalijasi G.Bleizgys.
Knyg nam bendraturtis pasva-joja ir apie galimyb knygyno
lanky-tojams pasilyti vyno ar kit grim: Prabangiuose namuose juk
bna ir rsys, kur laikomi vynai ar alus, tad bt galima
bendradarbiauti su kai kuriomis vyninmis.
Knyga, kava ir maloni aplinkaTuo metu Vaga jau pakeit prasto
knygyno vaizd. Didesniuose knygy-nuose diegta koncepcija trys
viena-me: knyga, kava ir maloni aplinka bendrauti. rengtos
modernios skaityk-los, o alia j kurdytos jaukios kavi-nuks, kur
skaitytojai gali susipainti su naujomis knygomis, igerti kavos,
susitikti su bendraminiais.
i koncepcija nra nauja, pasauly-je ji seniai gyvendinta ir
patikrinta.
Lietuvos knygyn tinklai bendra-darbiauja su tokiais kavini
tinklais kaip Coff ee Inn, vieia kava ir pan., kur lankytojams
silomi karti ir alti grimai, konditerijos gaminiai, ukandiai.
Toki kavini knygynuose pltra baigiasi didiaisiais Lietuvos
mies-tais, provincij jos nesiveria. Taiau Knyg nam bendraturtis ir
maes-niuose miestuose kurtuose knygynuo-se ketina silyti kavos.
Bus siloma ir fotopaslaugVagos generalinis direktorius
V.V.Petroius atskleidia, kad turi ir nauj plan: Artimiausiu metu,
su projekto Zoombook partneriu Bal-to, knygyn lankytojams
pasilysime atostog ar iaip svarbios vents metu ufi ksuotas
akimirkas, sudtas foto-album, atsiimti Vagos knygynuose. Didiname
ir dovaninio formato pre-ki asortiment. Knyg pardavimai visada
iliks ms pagrindin veikla. Taiau, atsivelgiant iandienos rin-k,
ateityje pajamos i kit preki su-darys vis didesn dal. Pirkjai gaus
ir galimyb sigyti papildom prek: bi-liet kultros renginius,
nuotrauk album, ratini preki ar ugdomj aidim vaikui.
Verslas | 9
ATSAKO: AB Vilniaus ilumos tinklai direktorius
Arnas KESERAUSKAS
Visikai sutinku, kad politikai ne visada atsivelgia fak-tus ir
danai ilumos kain klausimas bna apipintas mitais. Pirma, ilumos
kain nustato ne savivaldybs, ne mons ir ne politikai. Visoje
Lietuvoje gyventojams teikiamos ilumos kain, atsivelgiant kuro
kain, s-naudas ir kitus kriterijus, nustato Valstybin kain
kon-trols ir energetikos komisija (VKKEK). Visa informacija
pateikiama VKKEK interneto svetainje www.regula.lt.
ioje svetainje kiekvienas gali sitikinti, kad Vilniuje i-lumos
kaina nra didiausia Lietuvoje. Kauno gyventojai moka net 10 proc.
daugiau u ildym nei vilnieiai. Kon-kreiau, per aliausi i met
vasario mnes Vilniu-je ilumos kaina (su PVM) buvo 29,65 ct/kWh, o
Kaune 32,33 ct/kWh; rugpjt Vilniuje - 30,83 ct/kWh, o Kaune 33,59
ct/kWh. T.y. vilnieiai u ilum 60 kv. metr ploto bute, kuris yra
nerenovuotame daugiabutyje, moka vidu-tinikai pusimiu lit per mnes
maiau, nei tokio pat pagal technines charakteristikas buto Kaune
savininkai.
Taip pat daugiau nei Vilniuje iluma kainuoja iauliuose, Alytuje,
Palangoje. I viso beveik dvi deimtys Lietuvos miest gyventoj moka
daugiau nei vilnieiai u centri-n ildym. Rugpjio mnes didiausia
ilumos kaina buvo Anykiuose ir net 16 proc. virijo kain
Vilniuje.
VKKEK taip pat prognozuoja, kad ateinant ildymo se-zon iliks
panaios ilumos kain tendencijos. Vilniuje kaina augs 5,9 proc.,
Kaune iek tiek daugiau, o Visagi-ne - daugiausia (10,8 proc.).
Be to, Vilniaus ilumos tinklai pradjo sostins ilumos kio
modernizacijos proces, kurio pagrindinis tikslas sumainti ilumos
kain vilnieiams. Pasak ekspert, tai galima pasiekti dviem bdais
pereiti prie vietinio biokuro ir atnaujinti strigus daugiabui
renovacijos proces. Taip pat jau patvirtinta, kad nuo 2014 m.
ilu-mos kaina vilnieiams mas apie 1-2 ct/kWh, nes bus pastatytas
naujas biokuro katilas Vilniaus termokaci-nje elektrinje Nr.2.
ildymas
Vilniuje ilumos kaina nra didiausia Lietuvoje.Kauno gyventojai
moka net 10 proc. daugiau u ildym nei vilnieiai.
a voj
Klausimus, susijusius su Vilniaus ilumos kiu, siskite el.
patu
[email protected]
KLAUSIMAS: ilumos kaina labai manipuliuojama. Danai teigiama,
kad Vilniuje ilumos kaina yra di-diausia Lietuvoje. Ar galite
paprastai ir ai-kiai atsakyti, kur iluma kainuoja brangiau (pvz.:
Vilniuje ar Kaune) ir koki kain laukti ateinant ildymo sezon?
MARIJA, Vilnius
G.Maeika:
Kuo daugiau mons skaitys, tuo geriau jiems patiems ir valstybei.
Europoje daugiausia skaito suomiai, vedai, anglai, vokieiai.
BFL nuotr.
Nors gauti lietuvi skaitymo proi rezultatai nediugina, knyg
skai-tymo populiarumas per pastaruo-sius 2030 met nesumenko taip
smarkiai, kaip atrodo. urnalistas ir istorikas Tomas Vaiseta
straipsny-je Snobai, skolininkai ir Lenino rat plytojai (vlyvojo
sovietmeio skai-tytoj polinkiai) paband aptarti, k, kiek ir kodl
tuo laikotarpiu skait Lietu-vos gyventojai.
urnalistas apra sociolog Sergejaus Rapoporto ir Vlado Gaidio
Panevy-je atlikt apklaus.
Sociologai galiausiai padar ivad, kad vlyvuoju sovietmeiu nuolat
knygas skait tik 30 proc. lietuvi, o kiti atsakymus pagraino, nes
knyg skaitymas laikomas socialinio prestio reikalu.
Tik truput geresnius rezultatus rodo ir 1979 m. duomenys apie
bibliote-
k lankomum. Tarkime, iauli (skaitant gamykl) biblio-
tekose lanksi tik apie tredalis darbinink, o du tredaliai
nesuge-bjo nurodyti, k pas-
tarj kart skait, nors teig knyg skait vos prie savait.
Sovietmeiu irgi nepersistengme skaitydami
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.10 | Sportas
Nerijus [email protected]
Lietuvos futbolo federacijos prezident (LFF) Juli Kvedar spaudia
teissauga. Jis tariamas neteistai praturtjs ir net grobsts Lietuvos
futbolui skirtus milijonus.
Pusei met teismo nuo pareig nualinto LFF vadovo situacij galima
vertinti vien kaip finansini nusikaltim tyrim. Bet futbolo
ukulisiuose viea paslaptis yra tai, kad is tyrimas ginklas,
kovojant dl valdios federacijoje.
skirtingas barikad pusesIntrig lietuvikuose futbolo vandenyse
buvo visada. Ir tada, kai federacijai vado-vavo Vytautas Dirmeikis,
ir valdi i jo permus Liutaurui Varanaviiui.
Buvo moni, kurie ateidavo futbol su didelmis ambicijomis, bet po
keleri met dingdavo i akiraio, nes sistema kaskart pasirodydavo
esanti stipresn.
Vis dlto dabartinis karas iskirti-nis. Iskirtinis todl, kad
skirtingose ba-rikad pusse atsidr rimiausi alies futbolo intrig
virtuozai J.Kvedaras ir
L.Varanaviius. Ankstesnse operacijose buvs ir iuo metu nualintas
LFF prezi-dentai veik kartu. Ar bent situacija b-davo tokia, kad j
tikslai ukulisi aidi-muose sutapdavo.
Rykiausias pavyzdys buvusio Vilniaus apskrities futbolo
federacijos (VAFF) va-dovo Rito Vaigino eliminavimas i aidi-mo prie
pat i met pavasar vykusius LFF prezidento rinkimus. R.Vaiginas ir
L.Varanaviius niekada neslp asmeni-ns antipatijos vienas kitam.
Tuometis LFF vadovas L.Varanaviius ofi cialiuose LFF praneimuose
R.Vaigin vadino su-sireikminusiu veikju, is ne maiau sti-priais
terminais atsakydavo, kai tik gauda-vo tribn televizijoje ar
spaudoje.
Asmenin prie L.Varanaviius nokau-tavo ivaikydamas VAFF es dl to,
kad ios organizacijos statai neatitinka FIFA reikalavim. Stebdama
cirk i alies nemaa dalis futbolo bendruomens vie-ai aipsi,
baksnodama pirtu dar bent trij apskrii status, kuriuose neatitiki-m
tarptautiniams reikalavimams yra gal net daugiau nei
vilnietikuose.
Bet L.Varanaviiui reikjo btent R.Vaigino skalpo. Su J.Kvedaro
planais i operacija irgi nesikirto. Pilkuoju Lietu-vos futbolo
kardinolu tuo metu vadintas LFF generalinis sekretorius tada jau
buvo nusprends, kad atims i L.Varanaviiaus post, o galim opozicijos
akibrokt jam irgi nereikjo.
VAFF sunaikinimas ir jos pakeitimas federacijai lojalia Vilniaus
regiono fut-bolo sjunga nebuvo vienintel bend-ra L.Varanaviiaus ir
J.Kvedaro pergal prie kitaip mstanius. Buvo ir i Armino
Narbekovo atimta teis varytis LFF pre-zidento rinkimuose es dl
to, kad alies futbolo legenda pavlavo usiregistruoti.
Ir, inoma, anro klasika 2009-j pava-sar. Tada, suvienij jgas,
L.Varanaviius
Tamsi futbolo ukulisi
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d. Sportas | 11
achmatai
ir J.Kvedaras antrj alies futbolo divizi-on nustm Kaun, nors io
klubo sa-vininkas Vladimiras Romanovas sivaizda-vo, kad gali
tvarkytis lietuvikame futbolo kyje kaip savame kio banke.
Futbolo galingj sjunga iiro i met pradioje. Santyki atalimo
kulminacija tapo LFF prezidento rinkimai, per kuriuos J.Kvedaras
atm i L.Varanaviiaus post ir valdi. Buvs prezidentas i karto
pa-suko karo taku.
Kruoptus pasirengimasGandai, kad L.Varanaviius artimiausiu metu
pabandys atkeryti J.Kvedarui, m sklisti tuoj po rinkim. Apie tai
paklaus-tas pokalbyje akis ak, buvs LFF vado-vas nuvito pergalinga
ypsena: Ir i kur tie gandai?
Gandai slinko i vis pusi. LFF pre-zidentu taip pat bands tapti
Gintautas Babraviius grasino informuoti tarptau-tines futbolo
struktras apie paios fe-deracijos stat paeidimus per rinkimus.
L.Varanaviius negrasino kalbama, kad jis ir jo aplinkos mons pareng
doku-mentus ir isiunt juos UEFA bei FIFA.
Tuo pat metu buvs prezidentas kau-p jgas perversmui. Teigiama,
kad jo
sjungininku tapo buvs policininkas, Seimo narys Aleksandras
Sacharukas, bands kelti sumait su savo jau inyku-siu REO klubu.
Spliojama, kad btent jo ryiai teissaugos sistemoje galjo btent
dabar paspartinti J.Kvedaro bylos tyrim.
Vos teismui nualinus J.Kvedar nuo pareig, prasidjo ir viej ryi
kam-panija drumzlin lietuviko futbolo vanden paviri vl buvo
itraukti LFF vadovo ryiai su Kauno nusikalstamo pa-saulio ulais,
tarimai UEFA ir FIFA Lie-tuvai skiriam l grobstymu.
L.Varanaviius iame fone nors prie irdies dk: per deimt met prie
LFF vai-ro jis tik i nuogird galjo sprsti apie savo generalinio
direktoriaus nuodmes, vagianio buvusio bendraygio nepaga-vo, nes
is, matyt, daug dar svetimomis rankomis, apie ryius su daktarais ar
kamuoliniais ino tik tiek, kiek pats J.Kvedaras gyrsi.
Dar vienas potpis nepriekaitingame L.Varanaviiaus portrete jis
es nesiver-ia sugrti vadovauti LFF. federacij, pasak
L.Varanaviiaus, reikia leisti nau-jus mones.
Yra ir planas B?Perversmui buvo kruopiai pasirengta. Dar vasaros
viduryje, tiesa, ne i pirm lp, teko girdti toki L.Varanaviiaus
aplinkos mogaus es itart fraz: J.Kvedarui liko pora mnesi, ir jis
apie tai informuotas. Ta fraz tada neatro-d panai pokt. Dabar
susidaro sp-dis, kad perversmo rengjai galbt pada-r klaid.
J.Kvedaras buvo informuotas ir pasiren-g duoti atkirt. Nuo
pareig nualintojo LFF prezidento laikysena stebtinai lais-va.
J.Kvedaras nesislepia nuo visuomens
dmesio, nesiautja kaip nuo grandins nutrks, kai jam pateikiamas
nepatogus klausimas, nors anksiau taip yra buv.
iniasklaidos puolim futbolo vadovas kol kas gliaudo kaip
rieutus. Pakeistas Nacionalinio stadiono statyb rangovas?
Ankstesnis buvo per brangus, o jo viet trumpam atjs bankrutavo.
Sumajo pajamos u Futbolo akademijos aiki nuom? Tuo rpinasi ne
federacija, o pati akademija, tai jos fi nans altinis. Lietu-voje
grobstomi UEFA ir FIFA pinigai? To padaryti nemanoma kontrol
pernelyg uoli. Pagaliau ir J.Kvedaro para ant jo-ki fi nansini
dokument nra.
J.Kvedaras yra susipains su savo bylos dokumentais. Man juokinga
visur pa-rayta: galbt, galjo, gioja peiais ant Temids svarstykli dl
neteisto pra-turtjimo atsidrs futbolo valdininkas ir pabria, kad
visas jo turtas pus namo ir 2003-iaisiais pagamintas
motociklas.
Apie ryius su banditais Lialkos pra-vard Kaune turintis
J.Kvedaras visada kartojo t pat: augo su jais kone viename kieme,
su kai kuriais kartu lank bokso treniruotes, negi dabar turt su
jais ne-sisveikinti? O Kaune, pasak LFF preziden-to, iuo metu kaip
reta ramu: Dl ko ten kariauti? Dl Laisvs aljos? Tai kad ir ji
baigia sugriti.
Bet atsistatydinti, jei jo asmuo ukli-t tarptautinms futbolo
struktroms, J.Kvedaras teigia ess pasirengs. Kalba-ma, kad LFF
prezidento post tokiu atve-ju bt stumiamas televizijos prodiuseris
Rolandas Skaisgirys.
Kol kas lieka paslaptis, ar buvs krepi-ninkas turi toki ambicij,
bet R.Skaisgirio ryiai su futbolu neapsiriboja tuo, kad
Sek-madienio lygoje jis aidia Prelegent komandoje. A lygos vaizd
kurti prodiuse-ris buvo pasirengs dar prie eet met, taiau tada
takingiausiems klub vado-vams V.Romanovo statytiniui Gintarui
Ugianskiui, Romui Staauskui, Algiman-tui Breiktui labiausiai rpjo
tarpusa-vio kovos dl takos.
J.Kvedaras tikina, kad R.Skaisgirys ir dabar nort vadovauti tik
lygai, bet kas ino? Sako, dm be ugnies nebna.
Kol kas Lietuvos futbol apmusi pilie-tinio karo bsena. Kovoja ne
tik virns. Karas vyksta net vaik futbole, kur skal-do ofi ciali,
LFF pripastam, struktr ir i aidimo visikai pasitraukti nenorin-io
R.Vaigino kuruojama lyga.
Federacijos prezidentas priverstinai atostogauja. Jo varovai
laukia anso. O futbolo mgjai atomazgos, kuri, kad ir kokia bt, kain
ar k nors pakeis i esms.
Kol kas vieai kritik nuo pareig nualin-tam LFF vadovui eria tik
su jau inykusiu REO klubu susij futbolo mons. Klub treniravs
legendinis futbolininkas Val-das Ivanauskas tikina, kad daugiau
tylti nebegalima. Pasak jo, yra daugyb fut-bolui atsidavusi moni,
kuriems fede-racija ilgus metus buvo atsukusi nugar, bet jie yra
pasiry nuversti dabartin valdi ir atversti nauj puslap futbolo
istorijoje.
Atjo laikas, kai reikia isakyti savo nuo-mon. ia nra asmenini
interes. Ms daug ir mes visi sieksime rasti ieit. Duo-b futbole jau
ikasta. Ji tokia gili, kad i jos ilipti bus nelengva. Po vien
neilip-sime, todl mes kovosime. Su krimina-lais siejamas ir nuo
pareig nualintas J.Kvedaras kompromituoja vis futbolo bendruomen,
jo veiksmai daro didel al, kalbjo V.Ivanauskas.
Mes norime, kad J.Kvedaras gerbt teismo sprendim ir
atsistatydint. LFF turi bti ivalyta nuo korumpuo-t asmen. ia nra
lozungai. Lietu-vos futbolas turi uversti sen puslap ir atversti
nauj. Tai btina. Nega-lima praturtti i futbolo asmenine
sskaita. Praome UEFA ir FIFA sikii-mo, kad bt sudaryta darbo
grup. Ji paruot naujus LFF statymus, kurie utikrint skaidri veikl
ir inicijuot naujus rinkimus, situacij komenta-vo V.Ivanauskas.
Buvs klubo REO prezidentas Riman-tas Turskis, jau kelet met
aktyviai besiprieinantis LFF veiksmams, kar-tu su bendraminiais
sieks perversmo futbolo federacijoje.
Opozicija kalba V.Ivanausko balsu
Dabartinis karas iskirtinis, nes skirtingose barikad pusse
atsidr rimiausi alies futbolo intrig virtuozai J.Kvedaras ir
L.Varanaviius.
J.Kvedaro (deinje) i posto iverstas L.Varanaviius savo buvusiam
bendraygiui bando atsilyginti tuo paiu.
A.Koroliovo/BFL nuotr.
V.Ivanauskas. BFL nuotr.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.12 | Savaits interviu
Audr [email protected]
Maestro V.Noreika rugsj mini 55 met karjeros scenoje sukakt ir
venia 77-j gimtadien. Briliantinio balso tenorui is ruduo ir
atsisveikinimo su didija scena metas.
Kartu su savo mokiniais Edmundu Seiliu-mi, Vaidu Vyniausku ir
Mernu Vitulskiu maestro didiuosiuose Lietuvos miestuose rengia
atsisveikinimo koncertus. Pirmasis j etadien Alytuje. Koncerto
ivaka-rse savaitratis 15min su profesoriumi kalbjosi apie poils,
karjer, iki galo nei-naudot potencial ir gyvenimo pamokas.
Ar spjote i vasar ramiai pasdti prie eero su mekere?
Dl or iemet nebuvo net kada rimtai pavejoti! Per t kart vos
neapalpau prie eero iriu, kad jau su ponu Dievu pra-djau kalbti, o
vliau buvo per alta.
Prajus sezon dainavau tikrai daug, todl per vasar ilsinau bals,
stengiau-si neperalti. Su balsu yra domu kartais
pavargsti, net nebegali kalbti, skauda gerk-l. Bet praeina kiek
laiko ir netyia pradedi dainuoti koki liaudies ar mamos vaikys-tje
niniuot dain tai pirmas poymis, kad tavo balsas jau sveikas. i
vasar mano aparatas pailsjo. O u vis gyvenim vel-niai ino, kur a
ten ilssiuosi.
is ruduo jums ada bti itin intensyvus ir emocikai temptas.
Taip, biiulis Eugenijus altis prikalbi-no mane dar rimtai
padainuoti dideliuose koncertuose. Kas belieka juk geriausiai i vis
men moku dainuoti (ypsosi). O vai-kystje eilraius raiau, su Tomu
Venclo-va viename suole sdjau.
Lietuvoje retas dainininkas rytasi garsiai paskelbti, kad nulipa
nuo didiosios scenos. Kaip primte tok sprendim?
inote, i vasar Klaipdos jubiliejui Giedrius Kupreviius para
oratorij, kuri i pradi pasil dainuoti man. vertinau t krin ir
supratau, kad man jau per vlu j atlikti. Jam reikia atitinkamos
formos, daug mokytis. Pagalvojau, kiek daug tur-siu repeticij, o
jeigu pavargsiu ir nebega-lsiu dainuoti k tada autorius darys?
Tu-riu tokius dalykus apskaiiuoti aukiau bambos juk neioksi
(juokiasi).
Bsim atsisveikinimo turo Ai u mei-l koncert repertuaras
sudarytas i toki
krini, kuriuos jauiuosi dar pajgus atlikti ir kuriais galiu
parodyti gana plat tenoro diapazon. Mano balsas dar skamba, temb-re
nra trakesi.
Taiau po i koncert didiosiose sce-nose vliau rinksiuosi
koncertuoti nedi-deles erdves. Kamerinis repertuaras man
priimtinesnis jis neiaukia gailesio man, o atvirkiai dar kelia
reikalavim, tad ir jaustis galiu geriau.
Savo talentui keliate aukiausi kartel. Galiu pasigirti, kad
Amerikos urnalas
Opera News u Edgardo vaidmen operoje
Paskutinis benefi sasPo 55 met scenoje Virgilijus Noreika taria
sudie didiajai scenai
Atsisveikinimo koncertus V.Noreika rengia kartu su savo
mokiniais M.Vitulskiu, E.Seiliumi ir V.Vyniausku (i kairs
dein).
Karlo nuotr.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d. Savaits interviu | 13
Luija di Lamermur mane priskyr prie imtmeio tenor kartu su
Luciano Pava-rotti, Enrico Caruso ir kitais. Tai ne vieno sezono ar
deimtmeio vertinimas!
Dar didiuojuosi, kad nusipelniau paio aukiausio Lietuvos
apdovanojimo ordi-no U nuopelnus Lietuvai didiojo kry-iaus, kur
labai vertinu. domu tai, kad ga-vau pat pirmj io kryiaus
egzempliori. Justinas Marcinkeviius t pai dien gavo antrj
(ypsosi).
Nepaisant skmingos 55 metus trunkan-ios karjeros scenoje, esate
ne kart usimi-ns, kad viso savo potencialo neturjote gali-mybs
inaudoti.
Soviet Sjungoje buvo tokia tvarka, kad dainininkas negaljo
asmenikai susitarti ir pasirayti sutarties su vadybininkais.
Kai padainavau Milano La Scala, gavau pasilym metus dainuoti Tel
Avivo operos rmuose, taip pat buvau pakviestas San Francisko operos
teatr dainuoti operoje Manon Lesko. Dar bdamas Italijoje
pa-skambinau Maskv, pasakiau apie gautus pasilymus, o man atsak,
kad atsakym duos... po savaits. O juk eilje stovi daug tenor,
vadybininkas laukia atsakymo jau rytoj!
Vliau susitiks SSRS kultros ministr, paklausiau, kodl mans
negali ileisti kon-certuoti juk a beveik vis gaut honorar visada
atiduodu. Nuo keli tkstani JAV doleri honoraro man likdavo 167 JAV
do-leriai. Bet ministras diplomatikai isisuko, itardamas legendin
fraz: Pas mus tai nepriimta.
Tada buvau tik perkops 30 met ir vady-bininkams apsimokjo mane
imti, nes biau padars karjer, o jie bt i to usidirb. Kai atgavome
Nepriklausomyb, man jau buvo 55-eri kas ia ims, juk vard pasaulyje
su-kurti reikia koki 10 met! Senuk niekam nebereikia.
Vakarus neileido, o dirbti Maskvos Di-diajame teatre atsisakte
pats?
Didiajame teatre kaip atvaiuojantis dai-nininkas dainavau apie
50 kart, La Scala net atidarinjau Didiojo teatro gastroles, salje
sdint Italijos prezidentui. Kiek vliau jie pasikviet mane ir pasil
etat, taiau is silymas man buvo labai netiktas ir a at-sisakiau.
Tada igirdau, kad daugiau iame teatre nebedainuosiu, nes toki
pasilym niekas neatsisako. Tai irgi yra nepriimta.
Ar dabar, velgdamas atgal, gailits koki nors savo sprendim?
Jeigu atvirai, tai ne. Turiu puiki eim, jau 30 met gyvenu su
Loreta, mes puikiai sutariame. Jeigu biau turjs kit karje-ros
galimybi, gal biau nesukrs nau-jos eimos, gal nebiau isaugojs ir
bal-so, nes buvo pavojus sudvti organizm.
Gyvenimas galjo bti kitoks, bet vis tiek jis vienaip ar kitaip
bt susietas su Lietuva, kuri man yra labai brangi.
Gerbj esate vadinamas ir Lietuvos auk-siniu balsu, ir Lietuvos
pavaroiu, ir scenos grandu. Koks pagarbos enklas jus labiau-siai
jaudina?
inot, didiausias, beveik oko bkl man sukls diaugsmas, netikta
laim ir pasidi-diavimas aplank prie ketverius penkerius metus, kai
Kaune dainavau naujameiame koncerte. Tik man ijus scen, dar nieko
nesudainavus visa sal atsistojo. I susi-jaudinimo pirm krin buvo
labai sunku sudainuoti.
Pavasar adjote atsisakyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos
(LMTA) Dai-navimo katedros vedjo pareig. Ar planai nepasikeit?
Naujajam LMTA rektoriui pasakiau, kad noriu atsistatydinti i
katedros vedjo parei-g, nes man pasidar sunkiau dirbti. Kai
pra-djau eiti ias pareigas, buvau energingesnis, sukriau rimt
program, surinkau auk-tos kvalifi kacijos dstytojus. Dabar
prog-rama galbt bus patobulinta, bet a nebe-turiu tam energijos.
Tiesiog biau stabds visus reikalus.
Esate saks, kad pirmasis mokytojas Anta-nas Norvaia jums dav
dainavimo pagrindus, o garsusis Kipras Petrauskas neturjo paau-kimo
mokyti. Dabar js pats mokytojas. Ar dalydamasis savo patirtimi su
mokiniais jau-iats taip pat gerai kaip ir scenoje?
Manau, kad man sekasi mokyti jau esu paruos apie 40 daininink,
kuri daugu-ma puikiai dainuoja. Pas mane moksi pa-saulin karjer
padars viesios atminties Sergejus Larinas, Edgaras Montvidas,
Kstu-tis Aliauskis, Vaidas Vyniauskas, Audrius Rubeius, Arvydas
Markauskas, Edmundas
Seilius, Mernas Vitulskis. Matau, kad jiems duodu mokykl.
Kartais ateina studentai ir prao leisti pa-bti mano pamokoje.
Visada sutinku, bet su slyga, kad apie tai inos j pedagogai. Mo-kau
mones su manimi nedaryti joki intri-g, nes a su kitais to taip pat
nedarau. Pavyz-diui, labai gerbiu pirmj Merno mokytoj
Jon Antanavii, kuris puikiai j paruo ir perleido man. O kai per
pastamus mane pasiek kalbos, kad Marta Lukoit nort pas mane
pasitobulinti, a i karto susitikau su jos mokytoja Sigute Stonyte.
Vliau daug dirbau su Marta, bet mes dl to su S.Stonyte
nesipykome.
Manau, tai yra takto ir isiaukljimo reika-las. Tiek mokinio,
kuris pas mane ateina, tiek ir mano, kaip mokytojo.
Matyt, ne veltui js mokiniai sako, kad i V.Noreikos imoksta ne
tik dainavimo pa-slapi, bet ir gyvenimo pamok.
A daug k jiems paaikinu ir neskubu mokyti. Visiems sakau, kad
mokau juos ne Muzikos akademijos paymiui ir jie prads dainuoti
galbt tik paskutiniame kurse, o gal tik prajus keleriems metams po
baigi-mo. A duodu mokykl, o vliau viskas pri-klauso tik nuo j
pai.
Santykiuose su monmis reikia paiam bti monikam ir tik tada
reikalauti, kad ir jie monikai elgtsi. tai ir viskas (ypsosi).
monikas elgesys ir dorovs princip laiky-masis padjo ilikti
sveiku ir viesiu mogumi?
Sveikat galbt isaugojau (tris kartus nu-sispjauna per pet aut.
past.) dar ir dl to, kad nesu naktibalda, mgstu laiku atsigulti,
anks-ti atsikelti. Net per atostogas laikausi reimo, keliuosi pus
ei ar et valand ir usiimu kokia nors veikla, mokausi nauj tekst.
Tik dabar man tie tekstai sunkiai galv lenda.
Ojojoi... Anksiau per valand imokdavau kelis posmus, o dabar jau
turiu arti (ypsosi).
Jaunystje kart mans papra kit dien Maskvoje gelbti Rigolet.
Sutikau, nors odi nemokjau. Ryte susiradau klavy-r, sdau lktuv ir
kol nuvykau koncer-to viet, mokiausi. Imokau savo partij per 78
valandas. Buvau avantiristas (juokiasi). Dabar jau ne.
Traukinys nuvaiavo. Sezonui paruoiu kelis naujus krinius, bet
jau nebenoriu j mokytis. Tingiu. Geriau jau kabliuk pririti prie
valo, negu mokytis (ypsosi).
Bet turiu milinik repertuar mano u-ra knygelje yra apie 800900
krini, ku-riuos pakartojs ar sukrs kok posm, gal-iau puikiai
sudainuoti.
Jei jau prakalbome apie ura knygeles, ar galima gerbjus
pakviesti ruotis js bio-grafi nei knygai?
Kaip tik iandien nusipirkau japonik diktofon dabar bet k
darydamas ar kur nors vaiuodamas, galsiu pasakoti savo
prisiminimus. O juos urays Viktoras Ge-rulaitis, kuris yra sukaups
didiul mano muzikos archyv gal 50 di.
Knygoje adu su humoru papasakoti savo gyvenim nuo pirmj vaikysts
dien gi-miau t pai dien kaip ir Mikalojus Kons-tantinas iurlionis,
Algirdas Brazauskas. Prisimenu daugyb dalyk, nors buvau dar vaikas,
kuri dar niekas nra apras no-riu jais pasidalyti.
V.Noreika gim 1935 m. iauliuose. 1958 m. baig Lietuvos muzikos
ir teatro akademij solin dainavim (Kipro Pet-rausko klas). 19651966
m. pirmasis i pokario Lietuvos daininink staavosi Mi-lano La Scala
teatre, kur paruo eis vaidmenis.
Nuo 1957 m. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro
solistas. 19761991 m. vadovavo iam teat-rui. 19931994 m. dst Lotyn
Ame-rikos dainavimo akademijoje Karakase (Venesueloje).
V.Noreika yra dainavs Maskvos didia-jame teatre (daugiau nei 50
kart), Ber-lyno valstybs operoje, Paryiaus Grand Opera, Buenos Airi
Teatro Colon, Stok-holmo, Sofi jos, Belgrado, Budapeto, Bu-kareto,
Varuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos operoje
ir ki-tose scenose.
Dainininkas sukr daugiau nei 50 vaidmen ir atliko pagrindines
partijas lietuvi ir ymiausi pasaulio kompozito-ri operose,
sudainavo daugiau nei 700
solini koncert. Tenoro partijas atliko G.Verdi Requiem, L.van
Beethoveno IX simfonijoje, A.Arutuniano kantatose.
Nuo 1976 m. dsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo
2003 m. dir-ba Lietuvos nacionalinio operos ir bale-to teatro
Operos studijos meno vadovu ir pedagogu. Nuo 1997 m. Estijos
muzikos akademijos kviestinis profesorius, nuo 2000 m. Dainavimo
skyriaus vedjas. 19951996 m. dirbo teatro Estonia Tali-ne dainavimo
meistrikumo pedagogu.
Dosj
Santykiuose su monmis reikia paiam bti monikam ir tik tada
reikalauti, kad ir jie monikai elgtsi. tai ir viskas.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.14 Vizionieriai
Idj pakio Asta [email protected], informacijos
rinkimas jai patikrin-ti, laboratorijos, gamintojo ir fi nansavi-mo
altini paiekos, sutartys su vaisti-ni tinklais. Tok keli per trejus
metus vienas nuingsniavo A.Kavaliauskas, kol jo vaistaolinis maisto
papildas Dolosan mnes atsidr vieno didelio Lietuvos vaistini tinklo
lentynose.
Nebuvo taip, kad staia galva nriau nepastamus vandenis, pabr
vaiki-nas. I karto po studij Vilniaus universiteto Medicinos
fakultete jis padirbjo vadybinin-ku dviejose farmacijos kompanijose
etinje ir generinje. ia ne tik usidirbo dal pinig savo idjai
gyvendinti, bet ir umezg ryius, pasism patirties, o svar-biausia
patikrino savo jgas. Ir patikjo, kad j utektinai.
Atrado laisv ni Galima sakyti, kad Dolosan idja kilo i skausmo,
kur pats danai jausdavau, ypteljo A.Kavaliauskas. Gerdavau
che-minius analgetikus ir vis susimstydavau,
kodl jie negalt bti na-trals, t.y. pagaminti i vaistaoli.
Pradjau gilintis mokslin lite-ratr galbt papras-iausiai nra
galimybi sukurti efektyv anal-getik vaistaoli pagrin-du? Nieko
panaaus. Ne-inia dl koki prieasi, bet vaistaoli potencia-las ioje
srityje neinaudotas. Nia laisva, vadinasi, galima pabandyti kelti
koj.
Laisvu nuo darbo metu A.Kavaliauskas paniro iekojimus. Projekt
tai numes-davo, tai vl prikeldavo, kol vien dien suvok, kad nieko
nepavyks sukurti, jei neskirs tam viso savo laiko prie metus
darbui farmacijos kompanijoje jis pa-djo tak.
Pusmetis nemokam tyrim A.Kavaliauskas pirmiausia isirinko
atuonias vaistaoles, kurios pakan-
kamai efektyviai malina skausm. Po to pradjo dairytis
laboratorijos, kuri
galt patikrinti, ar tos vaista-ols i tikrj veikia taip,
kaip aprayta mokslinje literatroje.
Toki per rekomendaci-jas rado Pranczijoje. La-boratorijos
vadovai pati-kjo ambicingu lietuviu ir sutiko padti jam su-kurti
aliosios table-ts formul.
Ta laboratorija u savo darb i pradi negavo n cento. Slyga buvo
tokia sukurt produk-t gaminti pas j partnerius, vienoje
Unikal vaistaolin preparat sukrs A.Kavaliauskas:
14 Vizionieriai
Unikal vaistaolin sukrs A.Kav
Vienas mogus prie farmacijos gigantus. toki konkurencin kov
stojs 28 met Andrius
Kavaliauskas dabar jauiasi be galo laimingas. Laikau j rankose
ir inau, kaip parduoti, rodydamas
savo sukurto preparato pakuot tikina vaikinas.
28 met A.Kavaliauskas met gerai apmokam darb ir atsidjo vien tik
savo vaistaolinio preparato krimui.
I.Gelno nuotr.
Usk. Nr. 306269
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.
paangioje Pranczijos vaist gamykloje. Taigi realiai pinigus
reikjo pradti mokti tik tada, kai prasidjo gamyba. inoma,
su-sitarti dl toki slyg be pastam mo-ni rekomendacij nebt pavyk,
ne-slp A.Kavaliauskas.
Trys augalai Tyrimai laboratorijoje utruko pus met, nors
jaunasis farmacininkas tikjosi, kad tiek laiko neprireiks pakaks
dviej trij m-nesi. Gal gale i atuoni vaistini augal atmetimo bdu
atrinkti trys efektyviausiai malinantys skausm: baltasis gluosnis,
skaistenis ir liauiantysis inkaruotis.
Baltojo gluosnio ievje yra natra-laus salicino. O i jo prie 115
met ir buvo
susintetintas aspirinas. Tik i gluosnio jo jau seniai nebegamina
karaliauja chemija. Mano mintis buvo grti prie itak ir nau-doti j
kaip pagrind skausmui malinti, savo irast maisto papild sudt aikino
A.Kavaliauskas. Skaistenis tai daili gl, kuri liaudies medicinoje
nuo seno naudoja-ma galvos skausmui ir udegimams slopinti.
Dar viena preparato sudtin dalis liau-iantysis inkaruotis
Lietuvoje natraliomis slygomis neauga, nes tai dykum auga-las.
Medicinos literatroje raoma, kad jis malina reumatinio pobdio
skausmus.
I i augal laboratorijoje sudting pro-ces metu buvo igauti
ekstraktai, kurie i-keliavo gamykl. Atjo metas u savo id-j
susimokti.
Surado savo verslo angel Kiek tai kainavo? eiaenkl sum. Skubu
priminti, kad milijonas turi septy-nis skaiius, paslaptingai
nusiypsojo A.Kavaliauskas.
Pus projekto ilaid jis padeng pats, kitai pusei pinig nebeuteko:
Bandiau pasinaudoti vairiomis valstybs ir bank verslo skatinimo
priemonmis. Nepavyko, nes nebuvo jokios garantijos, kad mano
pro-duktas duos pelno. Kreipiausi verslo an-gelus. Susidomjo, bet
galbt dl ini sto-kos ioje rinkoje jie nusprend nedalyvauti.
Gal gale suradau mog, savo verslo ange-l, kuris sutiko prisidti.
Ir birelio mnes pagaliau patikjau man pavyko!
Atsakymai: ne, ne, ne Atrodyt, is vaikinas tikras skms
nu-myltinis, be vargo pramuantis net sto-riausias sienas. Bet
pakeliui skm buvo daug juod dien.
Niekas nesivaizduoja, kiek reikjo i-ankstinio planavimo,
kantrybs ir ryto ie-kant fi nansavimo altini. Buvo toki mo-ment,
kai atrod, kad darbo nebaigsiu i visur tik ir plauk atsakymai ne,
ne, ne.
Tai labai imudavo i vi, prisipaino A.Kavaliauskas. Sulaukdavau
pasilym i farmacijos kompanij silieti j gretas. Atsisakyti to buvo
didelis skausmas, nes net artimiausi mons pradjo manimi abejoti, ar
einu teisingu keliu kuriu tai, kas neinia, ar pavyks ir ar bus
paklausu. Teko suksti dantis ir nuolat kartoti: viskas bus gerai.
Nors irdyje tuo ir abejojau.
Vaist rinka perpildyta Kadangi A.Kavaliausko sukurtas
vaistaoli-nis preparatas registruotas maisto papildu, dl platinimo
Lietuvoje problem nekilo jais galima beveik i karto prekiauti.
Enciklopedijose ir ofi cialiuose dokumen-tuose visos vaistaols
plaiai apraytos ir klinikai itirtos, tad nereikia joki papil-dom
laboratorini tyrim, aikino jau-nasis farmacininkas.
Pokalbius su Lietuvos vaistini tinklais dl naujo maisto papildo
platinimo jis pra-djo dar pavasar, nes i patirties inojo Lietuvos
vaist rinka perpildyta ir sily-ti kak naujo labai sudtinga:
Paprastai vaistini tinklai 90 proc. pasilym atmeta i karto, 10
proc. svarsto. Man pavyko pa-tekti tarp t deimties. Vienas didelis
tinklas velg jauno farmacininko ir visikai naujo produkto
potencial.
Pirmsias ivadas, kaip sekasi prekyba, bus galima daryti jau io
mnesio pabai-goje. Kol kas atrodo, kad viskas neblogai. inoma,
turiu su kuo palyginti dirbdamas vienoje farmacijos kompanijoje jau
buvau Lietuvos rinkai pristats nauj preparat. inau, kad pirmieji
ingsniai labai sud-tingi. Bet kart tie ingsniai, tikiuosi, bus
lengvesni, vylsi farmacijos vizionierius.
Vizionieriai | 15
skausmas
Pranczijoje esanios laboratorijos vadovai patikjo ambicingu
lietuviu ir sutiko padti jam sukurti aliosios tablets formul.
A.Kavaliauskas:
Paprastai vaistini tinklai 90 proc. pasilym atmeta i karto, 10
proc. svarsto. Man pavyko patekti tarp t deimties.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d.16 | Reportaas
mons mano, kad mes sudegme iki pamat ir nebeturime k parodyti.
Todl iemet turist smarkiai sumajo, apgailestavo Tytuvn ansamblio
muziejaus sudarytoja, gid Rta Krencien. Taiau yra ir k parodyti, ir
kuo pasigrti.
Dovil [email protected]
Iki lemtingos 2012-j sausio 26-osios nak-ties XVII a. pirmoje
pusje ikils Tytuvn v. Mergels Marijos Angel Karaliens banyios ir
bernardin vienuolyno an-samblis ugnies lieuvi nebuvo regjs.
Gaisras, kliuvs ms kartai, tapo pirmuo-ju per keturis amius, lidnai
konstata-vo R.Krencien.
Todl i nelaim vadinama paia skau-diausia Tytuvn ansamblio
istorijo-je: liepsna visikai nuniokojo Ber-nardin vienuolyno
pastato stog, sunaikino deimtis brangi baroko laikotarpio kultros
vertybi, gesi-nant sulietos neseniai restauruotos senovins
freskos.
Nepaisant i nuostoli, uni-kalus architektros pamink-las laukia
lankytoj ir kvieia ekskursijas.
Vienuoliai gyveno 250 met10 tkst. auksin toki pi-nig sum
vienuolyno sta-tyboms 1614 m. skyr fun-datorius, anuometis Tytuvn
savininkas And-rius Valaviius. Jis pagei-
davo proporcingo,
elegantiko, bet nedidelio vienuo-lyno trylikai vienuoli ir
bany-ios, kurioje numat ir savo ei-mos mauzoliej. Pats
mecenatas
sumanymo gyvendinti ne-spjo 1614 m. rugsj mir ir buvo
palaidotas
Tytuvnuose. Po jo mirties mies-
tel ir pradto vie-nuolyno staty-b sipareigojimus
paveldjo trys velionio broliai Jeronimas, Pau-lius ir
Eustachijus. Statoma bany-
ia ir vienuolynas sulaukdavo nuo-latins geradari paramos
dosni
fundatori pavyzdiu pasek ir kiti bajorai. Banyios ir
vienuolyno
statyba bei vidaus rangos darbai nuo kertinio akmens mrijimo iki
paventinimo v. Mergels
Marijos Angel Karaliens ti-tulu 1635 m. lapkriio 1 d. utruko 17
met.
Vienuoliai ia gyve-no 250 met iki 1863 m. sukilimo, po kurio
vienuolyn Rusijos caro valdia uda-
r, tolim praeit nuk-
l R.Kren-cien.
Freskos po storu da sluoksniuVienuolyno pastatas iki ms dien
iliko bema nepakits. Dviauktis trij korpus pasagos formos namas
dviem galais liejasi prie pietins banyios sienos, sudaryda-mas gana
erdv udar kiem.
Kryminiais skliautais dengtose vie-nuolyno pirmo aukto patalpose
kadaise buvo kurdytas viesus ir didelis vienuoli valgomasis
refektorius. vaigdinmis nerviromis puotas jo skliautas svar-biausia
architektrin vienuolyno inter-jero puomena.
alia esanioje patalpoje buvo virtuv. Kad neprasiskverbt kvapai,
su valgomuo-ju ji jungsi per ang, kurioje buvo rengtas sukamasis
langelis maistui tiekti. Pakelki-te galv vir ir pamatysite senovin
vir-tuvs gartrauk, ragino gid, vesdama vienuolyno koridori. Pasukus
kair, galima ivysti unikalius eksponatus nuo vienuolyno stogo nuimt
kryi ir kelias storas, sunkias kalvi sumeistrautas vinis.
Pavelgus deinn, atsiveria sienins ta-pybos pieiniai biblins
scenos. ie darbai, kuriuos atideng restauratoriai, dar visai
neseniai slpsi po 24 da sluoksniais, atkreip dmes R.Krencien.
Prie gaisr atlikto vienuolyno re-monto metu buvo atidengtos
sep-
tynios freskos. Trys i j visikai restauruotos, likusios dar
laukia savo valandos. Kada ji imu, ne-aiku, nes restauravimo darbai
labai brangs.
Tai labai kruoptus ir ltas, taiau be galo reikmingas dar-bas.
Restauratori darbo slygos
buvo labai sudtingos, nes ie-m vienuolyne labai alta,
pasakojo ekskursijos va-dov ir prisimin, kaip
gyventojai gelbjo freskas per gaisr.
Statme ukar-t, nuo grind smme van-den su snie-go kastuvais ir
pylme pro langus. ian-dien atrodo, kad pieinius pavyko igel-bti,
taiau tai parodys tik lai-kas neinia, kaip juos pa-veiks drgm.
Tytuvn vienuolynasBilieto kaina apirti vienuolyn vaikams 1,5 Lt,
suaugusiesiems 3 Lt. Ekskursija po vis sakralin ansambl be
nuolaidos atsieina 6 Lt. Gido paslaugos grupei iki 20 moni 30 Lt,
iki 50 moni 50 Lt.
Per eis prajusi met mnesius, kai ansamblis atvr duris po
remonto, i biliet surinkta beveik 27 tkst. Lt. i met liep i biliet
surinkta tik 1400 Lt.
Objekt lanko ir usienieiai italai, pranczai, vokieiai, labai
daug lenk.
Kainos
Gaisro vieta nustatyta
2012 m. sausio 26 d. nakt Tytuvn an-sambl nusiaub gaisras: ideg
apie 1 tkst. kv. m vienuolyno stogo, apdeg ir apangljo banyios
medio stogo kon-strukcijos, sudeg dalis sakralinio meno muziejuje
eksponuot liturgini reikmen, gesinant gaisr nuo vandens nukentjo
vienuolyno pirmojo aukto freskos.
Po gaisro pasigesta 60 kultros vertybi, i kuri 24 trauktos
Kultros verty-bi registr. Kelms savivaldy-b ada bylintis dl
draudimo bendrovs Gjensidige Baltic neimokam l vienuolyno stogui
atstatyti. Pasak savival-dybs, Gjensidige Baltic turt
Ugnies aptalytas, bet gyvas
Bernardin vienuolyno pastatas vis dar be stogo. L.Balandio
nuotr.
-
15min 2012 m. rugsjo 7 d. Reportaas | 17
Lubos graios, bet pratingosAntrame vienuolyno aukte svei laukia
kuklios vienuoli cels. jas vedanio ko-ridoriaus skliautuose matosi
ryks gaisro pdsakai geltonos vandens dms. Kai kas ramina:
nesijaudinkite, juk tai bati-ka, ypteljo R.Krencien.
90 kv. m sal, kurioje veik iauli vys-kupijos banytinio paveldo
muziejus, akli-nai ukalta. Muziejus buvo maytis, ku-klus, bet labai
vertingas. Jame eksponuoti XVIXVII a. liturginiai reikmenys. Kai
kas iliko, bet sivaizduokite, kokia ten buvo temperatra. Medins
sals lubos buvo graios, bet, pasirodo, pratingai pavojingos,
pripaino gid.
Vienuolyno celse labai daug sienins tapybos kiekvienas vienuolis
kamba-rl puo savo rankomis. Todl vienoje celje randi aib ventojo
Rato citat, kitoje monogram, treioje primity-vi pieini.
Vienoje celje atkurtas kuklus vienuo-lio kambarlio interjeras:
stovi kd, sta-las su atversta maldaknyge, lova. Ant jos
padtas autentikas abitas i vilnos senas, suadytas. Yrantis,
byrantis, matyt, pro-k banyios skalbj isaugotas. Tur-bt joms
tiesiog nekilo ranka imesti kaip kok nereikaling, sudvt skudur. Kai
tik pradjau dirbti, ant balto prancikoni-ko niro buvo i vyni
kauliuk suver-tas septyni dali roinis. Deja, jis kakur pradings.
Turiu kryi su trimis karoliu-kais, bet paios kilpos nebra,
pasiguo-d R.Krencien.
Kunigo R.Mikutaviiaus atminimasVienuolyne rengta apie 16 celi.
Vienoje j, spjama, veik vaist laboratorija. Ki-toje, sudarytoje i
trij atskir ma pa-talp, siuvykla.
Pastarojoje dabar kurdyta ekspozicija, skirta 13 met Tytuvnuose
dirbusiam kuni-gui Riardui Mikutaviiui. ia galima api-rti kunigo
nuotrauk ir asmenini daikt. Ekspozicijos ais liturginis drabuis.
alia ant stalelio padtoje rmintoje nuotraukoje amintas btent rb
vilkintis kunigas.
Vienuolyno kambarys emomis lubomis yra vadinamas karceriu. Tai
vienintel pa-talpa, i kurios pro langel atsiveria vaiz-das Didj
banyios altori ir vienuo-lyno kiem.
ia melsdavosi tie, kuriems reikjo k nors svarbaus apmstyti,
sutvirtinti tik-jim. Vienuoliai velgdavo Mergelei Mari-jai akis ir
praydavo malons, pasakojo R.Krencien.
Vienuolyno Rytinio korpuso iauriniame gale rengtas ijimas antr
presbiterijos aukt vienuoliai tiesiai i celi, nesuti-k banyi ujusi
pasauliei, galjo pereiti u banyios Didiojo altoriaus rengt vienuoli
chor.
R.Krencien:
iandien atrodo, kad pieinius pavyko igelbti, taiau tai parodys
tik laikas neinia, kaip juos paveiks drgm.
imokti 1 mln. 600 tkst. Lt. Ikiteismi-nio tyrimo metu nustatyta,
kad Tytuvn vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro idinio zona buvo
alia eksploatuojamo kieto kuro ildymo katil dmtraukio.
Ijim i banyios ir vienuolyno ansamblio kiemo ymi arkad galerijos
freska, kurioje vaizduojama miesto panorama.
-
mokykl su sveik ukandi dutePrasidj mokslo metai ir vaikams, ir j
tvams diktuoja intensyvesn gyvenimo ritm. Vienas i didiausi rpesi
tiams ir mamoms - kaip pasiekti, kad vaikas per dien nelikt
alkanas, taiau ir neprisikirst menkaveri produkt. Jei parduotuvje i
anks-to sigysite sveik ukandi, ryte skirsite kelias minutes ir
sutepsite sumutin, sudj visa tai speciali dut bsite rams, kad
praalks mokinukas turs kuo pasistiprinti.
Rudens pasirinkimas vaisiaiImokyti vaik atsispirti saldioms, bet
men-
kavertms, pagundoms ir sudominti j sveikes-niu maistu nelengva,
taiau manoma uduo-tis. Ruduo tam tinkamas metas, nes galime
m-gautis vieiais vaisiais. Pasilykite vaikui isirinkti, koki vaisi
jis nort sidti mokykl. iuo me-tu prekybos centr vaisi skyriuose
galima rink-tis i obuoli, kriaui, persik, slyv, nektarin, banan ir
daugelio kit. Tvirtesnius vaisius dki-te maiel, o tokius, kuri odel
plona, lengvai suttanius plastikin indel. Maesniems vai-kams
vaisius galite susmulkinti, taiau tada pasi-rpinkite ir vienkartine
akute.
Kaip alternatyv vieiems vaisiams, pasily-kite mokinukui sidti
diovint vaisi, rieut ar tik Maximos prekybos tinkle parduodam vaisi
ukandi Frulla, ekologik tyreli Natura Nuova. Daugelis vaik mgsta ir
javai-
ni batonlius su vairiais priedais, aplietus jogur-tu ar okoladu.
Parduotuvse rasite ir didel sau-saini, riestaini, javinuk, vai bei
kit kepini pasirinkim, jie puikiai tiks kaip lengvas ukandis, tik
svarbu, kad padtumte vaikui isirinkti tokius, kurie bt ne itin
salds, be pried ir konservant.
Sumutiniai ir j variacijosSumutinis tikra ukandi klasika, o jei
ruo-
ite j su trupuiu fantazijos, ialks vaikas j mie-lai sukrims.
Jiems geriausia rinktis rugin duon arba viesi be konservant,
tvirtesn sr, alto rkymo kump ar der. Paskaninkite sumutin salotos
lapu, agurko grieinliu ar kitomis sezo-ninmis darovmis. Jei
naudosite pada ar ma-jonez, rinkits kuo lengvesn, be pried.
Sumu-tinius ruokite ryte, o ne i vakaro, nes per nak-
t pastovj aldytuve jie nebus skans. Duo-n galite keisti
krekeriais, lavao suktinukais.
Sumutin skaniausia usigerti ilta arbata, tad jei turite nediduk
termos, duokite j vai-kui. Geras pasirinkimas ir sultys, kuri
Maximos parduotuvse sigysite vairiausi ri, supakuo-t maose dutse su
iaudeliais.
Greitoji pagalba aldytuve Jei yra tikimyb, kad vaikas ukandi
du-
t atsidarys ne prie pietus, o popiet, nedkite j greitai gendanio
maisto jogurto, varks sreli ar sumutini su kiauiniais. Taiau pieno
produkt, kurie padt greitai numalinti alk saldios varks, jogurt,
pieno grim turki-te nam aldytuve. Tokiais ukandiais gals
pa-sistiprinti anksiau namus grs mokyklinukas, belaukdamas tv.
Visai eimai keliaujant namo po mokyklos ir darb, usukus prekybos
centr Maxima pa-sidairykite nedideli vieutli ia pat ikept Meistro
kokybs kibin su miko grybais, vi-tiena ar sluoksniuotos telos
pyragli su var-ke ir saulgromis. ia pat galite sigyti ir vie-i
koldn su vairiais darais, makaron jie i-virs itin greitai, tad gr
namo negaiite prie puo-d ir tursite laiko malo-niam pokalbiui apie
pra-bgusi dien.
patarimai
maistas
Kad ir koki ukandi savo atalai dsite mo-kykl, svarbu, kad jie
neibyrt, nesutet ir neisiliet, todl ukan-di dut rinkits ati-diai,
kasdien btinai j ivalykite.
Geriausia, jei ukandiams skirt du-t pirktumte kartu su vaiku,
nes jis pats
gals isirinkti, kokia spalva, pieinys la-biausiai patinka, o js
atkreipsite d-
mes jos talp, sandarum.Patogiausia priirti plastikines
dutes, nes jos lengvai valomos, ne-dta ir yra lengvos. Kiekvien
va-
kar btina i duts iimti visus likuius, tru-pinius, variai j
iplauti ir idiovinti.
Geriau, jei toki ukandi, kaip sumuti-niai, pyrago, srio
gaballiai ir pan. nedsite tie-siai dut, o pirmiausia kruopiai juos
vy-niosite folij, special popieri ar maielius sumutiniams.
Jei vaikas neis mokykl ir