ANESTEZIOLOGIJA ir REANIMATOLOGIJA
ANESTEZIOLOGIJA ir
REANIMATOLOGIJA
ANESTEZIOLOGIJOS IR REANIMATOLOGIJOS
PAGRINDAI
3 kreditai
valandos: 16 val. paskait ir 32 val. seminar ir pratyb
Tikslas inoti skausmo ir kritini bkli etiologij,
patofiziologij, poveik mogaus organizmui, anestezijos
principus ir metodus, gaivinimo standartus ir algoritmus.
Baig kurs, studentai privalo mokti vertinti ligonio
bkl kritini bkli metu, prie anestezij, anestezijos
rizik, anestezijos adekvatum, mokti vertinti ligonio
gyvybini funkcij rodiklius, taikyti pradin ir specialj
gaivinim
ANESTEZIOLOGIJOS IR REANIMATOLOGIJOS
PAGRINDAI
J.Ivakeviius, J.ipylait. Bendroji anesteziologija. V. VU
leidykla, 1999. - 253 p
J.Ivakeviius, A.Lukoeviit, D.Reingardien, A.Baublys,
J.ipylait, Pr. erpytis. Gaivinimas. V.: VU leidykla, 2001.
75 p.
European Resuscitation Council, 2010
http://www.erc.edu/index.php/guidelines_download /
I.Marchertien. Regionin anestezija. Medicina. 2001. 161 p.
Hurtford W.E. Klinikin anesteziologija. V.: Vaist inios. 2003. 748 p.
ANESTEZIOLOGIJOS IR REANIMATOLOGIJOS
PAGRINDAI
15 kontrolini darb
Egzaminas.
Egzaminavimo bdas testas, 50 klausim.
Anesteziologijos ir reanimatologijos apibrimas
Anesteziologija (lot. an ne, estezio jausti, logos -
mokslas) mokslas apie nejautr;
Perioperacin medicina
Reanimatologija (lot. re grinti, anima dvasia, logos -
mokslas) mokslas apie gyvybini funkcij atkrim ir
palaikym;
Kritini bkli medicina
Intensyvioji terapija
Anesteziologija ir reanimatologija glaudiai susij:
Organizmo apsauga nuo operacijos, traumos, oko, ar kit
kritini bkli poveikio.
Anesteziologijos tikslas - ne tik nejautra operacij metu,
bet ir organizmo gyvybini funkcij palaikymas prie
operacij, operacijos metu ir po jos.
Anesteziologas-reanimatologas naudoja metodus, kurie
pakeiia, palaiko gyvybikai svarbi organ funkcijas.
Praktiniai gdiai: intubacija, tracheostomija, kraujagysli
kateterizacija, krtins kompresijos, dirbtin plaui
ventiliacija, EKMO ir kitos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS
MINISTRO 2009 m. gruodio 21 d. S A K Y M A S Nr. V-1054
DL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 25:2009
GYDYTOJAS ANESTEZIOLOGAS-
REANIMATOLOGAS. TEISS, PAREIGOS,
KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYB
PATVIRTINIMO
Gydytojas anesteziologas-reanimatologas:
Ligonio bkls vertinimas ir paruoimas
anestezijai.
Nejautra, nuskausminimas chirurgini,
akuerini operacij metu, terapini ir
diagnostini procedr metu. Ligonio
prieira t procedr metu.
Homeostazs monitoravimas ir korekcija,
organ apsauga operacijos metu, kritini
bkli metu.
Skausmini sindrom diagnostika ir gydymas.
Gaivinimo atlikimas ir mokymas.
Organ funkcijos vertinimas ir vairi gydymo
metod taikymas.
Paruoimas ir vadovavimas medicininiam ir
paramedicininiam personalui.
Klinikiniai baziniai moksliniai tyrimai,
leidiantys pagerinti ligonio gydym ir prieir
anestezijos ir kritini bkli metu.
Siaura technin sritis - ??????
vairi srii inios - sunkiai sergantys ligoniai
Konsultantai diagnostikos ir gydymo klausimais
Anesteziologai -reanimatologai
Kvpavimo tak kontrol ir valdymas
Kardiopulmonologai kraujotakos ir kvpavimo sistem valdymas anestezijos,
kritini bkli metu
Farmakologai ir fiziologai tinkamas dozavimas ir atsako prognozavimas
Neurologai selektyviai blokuojame simpatin, sensorin, motorin funkcij
regionins anestezijos metu, sedacija
Nefrologai IN gydymas
Pooperacin prieira ir paciento saugumas
Terapeutai paciento bkls vertinimas prie, po ir anestezijos metu
Skausmo gydymas
Kritini pacient gydymas RITS
Komanda
Tai sunki sritis, reikalaujanti ne tik fizins, bet ir psichologins itverms.
Perdegimo sindromas, potrauminio streso sindromas.
Sunks ligoniai, kuri gyvyb priklauso nuo gydytojo. Danai tenka sprsti
visk labai greitai.
Kontaktas su giminmis.
Nuolatinis psichologinis stresas - reikia pastovaus budrumo, danai ilg
laik tenka praleisti operacinje, naktinis darbas, be to turi takos tokie
faktoriai kaip nuolatinis kontaktas su dujomis, garais, infekcija.
Yra duomen, kad anesteziolog tarpe daugiau nei kit specialybi
gydytoj tarpe pasitaiko alkoholizmas, narkomanija. Daugiau serga
depresija, daugiau saviudybi.
Medscape Physician Lifestyle Report 2015
Vidaus lig specialistai vs anesteziologai.
Rkymas praktikai nesiskyr
Alkoholizmas pasitaik 8 proc. vidaus lig gydytoj
tarpe, 26 proc. anesteziolog.
Trankviliantus vartojo panaiai 47-48 proc.
Opioidus vartojo atatinkamai 3 ir 6 proc.
Kokain vartojo 0,7 ir 3,6 proc.
Skausmo apibrimas
Tarptautin skausmo studij asociacija 1979 metais
pateik skausmo apibrim
Skausmas tai nemalonus jutiminis ir emocinis
igyvenimas susijs su tikru arba galimu audini
paeidimu ar apibdinamas io paeidimo terminais.
Pain is defined by the IASP as "an unpleasant sensory
and emotional experience associated with actual or
potential tissue damage, or described in terms of such
damage".
Skausmas
Skausmo individualumas
Skausmas yra tai, k sako ligonis
Audini paeidimas gali bti menkas, bet tai nereikia, kad
ligonis prasimano arba simuliuoja.
Nereikminga trauma, kraujotakos sutrikimas gali sukelti
nerv sistemos pokyius, kurie tampa skausmo
prieastimi.
Net nesualojus audinio, galima pajusti nemalonius
pojius ir vardinti juos kaip skausm.
Skausmo rys
Nocicepcinis skausmas
Somatinis
Visceralinis
Neuropatinis skausmas
Periferinis
Centrinis
Palaikomas simpatins nerv sistemos
Skausmas gali bti:
Neuropatinis - kyla dl periferins ar centrins
nerv sistemos pakenkimo sudarydamas
pagrind ltiniam skausmui.
audantis, elektrinis, veriantis, deginantis
skausmas, priepuoliai, raumen traukuliai,
mlungis.
Pamja nakt.
Patologinis, neturi apsauginio vaidmens.
Neuropatinis skausmas
Jutimo sutrikimai:
Analgezija skausmo nebuvimas veikiant prastai
skausmingam dirgikliui,
Dizestezija nenormalus jutimas, spontanikas ar
iprovokuotas, visada nemalonus,
Parestezija nenormalus jutimas spontaninis arba
iprovokuotas,
Hiperalgezija stipresnis nei prasta atsakas skausmin
dirgikl,
Alodinija skausmas, kur sukelia prastai neskausmingas
dirgiklis.
Neuropatinio skausmo prieastys
Metabolins (diabetas, mitybos deficitas, uremija, hipotireoz)
Iemins
Kompresija (suspaudimas, tumoras)
Imunins
Paveldtos
Traumins (nugaros smegen trauma, operacija)
Toksins (chemoterapija, alkoholis)
Infekcins (herpes zoster, IV)
vairios (triakio nervo neuralgija, porfirija)
Skausmas
Skausmas gali bti minis ir ltinis.
minis skausmas normali reakcija, kylanti dl ligos, udegimo, traumos
Emocinis stresas
Daniausiai tai nocicepcinis skausmas, jei traumos metu nepaeidiami nervai
Paprastai gerai gydomas
Skausmas
Ltinis skausmas tai skausmas, besitsiantis ilgiau kaip 3 mnesius dl normali sensorini
mechanizm perkrovimo arba dl skausmo tak
paeidimo. Jo metu be skausmo pojio sutrinka ir
emocijos: atsiranda bloga nuotaika, nerimas,
baim, depresija, sutrinka vidaus organ veikla ir
pan.
Skausmo vertinimas
VAS - vizualin analogin skal
Skausmo vertinimo skals:
Veiduk
Skaitmenin
odin
Patvirtinta LR SAM 2004 m. sakymu Nr. V-608
Skausmo skal
Silpnas
Skausmo vertinimas
Jei skauda iki 3 bal - priimtina riba, nors
stengiamasi pasiekti 0, esant minimaliems
paaliniams efektams.
is paprastas skausmo intensyvumo vertinimo
metodas iuo metu yra bene tiksliausias ir
skmingai naudojamas mokslinje ir praktinje
veikloje.
Skausmas
Skausmo jutimas vadinamas nocicepcija
Transdukcija (nociceptoriai)
Perdavimas (pirmins aferentins skaidulos,
upakalinis ragas, kylantys takai)
Interpretacija (informacijos apdorojimas ievje arba
limbinje sistemoje)
Moduliacija (nusileidianti kontrol ir
neurohumoraliniai mediatoriai)
Operacin trauma
Operacin trauma sukelia daug neurohumoralini pokyi,
kuri paskoje sukeliami nuspjami fiziologiniai pokyiai.
Daugja ligoni su reikmingomis lydiniomis ligomis,
kuriems atliekamos didels operacijos.
Fiziologins perturbacijos, gali turti nepageidautin
poveik.
Veiksmai, kuriais galime minimalizuoti pokyius turi turti
teigiam tak.
Endokrinin sistema
Padidja katabolini hormon: katecholamin, kortizolio,
angiotenzino II, antidiuretinio hormono, be to padaugja
adrenokortikotropinio hormono, augimo hormono ir
gliukagono.
Sumaja anabolini hormon: testosterono ir insulino.
Adrenalinas, kortizolis, gliukagonas sukelia hiperglikemij,
padidindami rezistentikum insulinui ir gliukoneogenez.
Jie sukelia protein katabolizm ir lipoliz, kad aprpinti
substratu gliukoneogenez. Dl stresinio atsako po
operacijos bna neigiamas azoto balansas.
Endokrinin sistema
Aldosteronas, kortizolis ir antidiuretinis hormonas veikia
vandens ir elektrolit reabsorbcij (sulaiko natr ir vanden, o
kalis pasialina). Dl to padaugja ekstravaskulinio skysio
periferijoje ir plaui parenchimoje.
Katecholaminai jautrina periferinius nociceptorius ir dl to
skausmas gali suintensyvti ir susidaryti ydingas ratas:
skausmas - katecholamino atsipalaidavimas - skausmas.
irdies ir kraujagysli sistema Vazokonstrikcija, sisteminis kraujagysli pasiprieinimas
miokardo kontraktilikumas ,
Didesnis krvis irdies-kraujagysli sistemai.
Hipertenzija, tachikardija, ritmo sutrikimai, miokardo
iemija.
+ drusk ir vandens susilaikymas - gali skatinti stazinio
irdies nepakankamumo isivystym ligoniams su ribotais
kardiovaskuliniais rezervais.
Kvpavimo sistema
Ekstralstelinio vandens plauiuose padidjimas gali sukelti
ventiliacijos-perfuzijos sutrikimus.
Krtins lstos ir pilvo organ operacij skausmo sukeltas
refleksinis skeleto raumen tempimas gali sukelti plaui
slankumo sumajim, hipoventiliacij.
Atelektazs, dl to dar blogja ventiliacija-perfuzija, ir
vystosi hipoksemija.
Kvpavimo sistema
Po stambesni operacij ir didesns rizikos ligoniams,
skausmo respiraciniai efektai gali sukelti ryk funkcins
liekamosios talpos sumajim - 25-50 procent.
Hipoksemija sukelia minutins ventiliacijos padidjim.
Pradioje bna tachipnoe ir hipokapnija, bet usitsus
padidintam kvpavimo darbui, gali vystytis hiperkapninis
kvpavimo nepakankamumas.
Dl hipoventiliacijos gali vystytis pneumonitai.
Virkinimo traktas ir urogenitalin sistema
Simpatinis hiperaktyvumas gali sukelti virkinimo trakto
funkcijos slopinim - pooperacinis arn nepraeinamumas,
pykinimas, vmimas, diskomfortas.
Simpatinio aktyvumo padidjimas sukelia refleksin vis
lygij raumen slopinim, taip pat ir lapimo psls, dl to
gali bti lapimo susilaikymas, infekcija ir kitos
komplikacijos.
Imunin sistema
Vystosi limfopenija, leukocitoz, retikulioendotelins
sistemos depresija.
Gali sumati atsparumas patogeniniams organizmams ir
vystytis infekcins komplikacijos.
Katecholamin, gliukokortikoid ir prostaglandin
padidjimas gali pakeisti imunin atsak ir slygoti
metastazavim.
Krejimo sistema
Kraujo klampumo, trombocit funkcijos, fibrinolizs ir
krejimo grandini pakitimai.
Padidintas trombocit sulipimas, fibrinolizs sultjimas ir
hiperkoaguliacins bkls isivystymas kartu su
katecholamin mikrocirkuliaciniais efektais, ligonio
nejudrumu po operacijos labai greitai gali predisponuoti
tromboembolines komplikacijas.
Bendra savijauta
Skausmas padidina skeleto raumen tonus pjvio srityje.
Nejudrumas - pasunks normalios funkcijos atsistatymo
procesas.
Sujaudinimas, nemiga.
Skausm galima sumainti arba nutraukti:
sustabdant skausmo impuls perdavim
sustiprinant arba susilpninant mechanizmus,
transformuojanius ir moduliuojanius skausmo pojt ir
suvokim.
Periferinis receptorius
Nesteroidiniai vaistai nuo udegimo - blokuoja ciklooksigenaz
Nervas (Aksonas)
Vietiniai anestetikai - blokuoja Na+ kanalus ir sutrikdo depoliarizacij
CNS (tinklin formacija, regimasis gumburas, iev ir kitos sritys)
Sukelia elektrocheminius pokyius, posinapsinje membranoje
(blokuoja Na+ kanalus)
Veikia opioidinius receptorius
Sustiprina neuromediatori (gama amino rgtis) slopinant poveik
CNS
NUSKAUSMINIMO MECHANIZMAI
Anestezijos bdai
Bendroji anestezija ir vietin anestezija.
Bendrosios anestezijos metu jutimai paalinami visame
kne.
Vietin anestezij atliekant numalinamas skausmas tik
tam tikroje vietoje.
Vietin anestezija
Pavirin
Infiltracin
Intravenin regionin
Periferin blokada
Maieji nerviniai blokai (pavieniai nervai)
Didieji nerviniai blokai (kamienai ir rezginiai)
Centrin blokada
Spinalin anestezija
Epidurine anestezija
Bendros anestezijos teorija
Bendra anestezija yra rezultatas grtam neurologins
funkcijos pakitim, sukelt vairiais medikamentais,
moduliuojaniais sinapsin ry.
Intraveniniai preparatai veikia membraninius protein
receptorius
Inhaliaciniai anestetikai veikia hidrofobines membran lipid
ir protein sritis.
Grtami pakitimai neurologinje funkcijoje sukelia jutimo
inykim, reakcijos skausm inykim, amnezij.
BENDROSIOS ANESTEZIJOS BDAI
Inhaliacin Neinhaliacin
Miri
Pagal anestezini mediag naudojim
Anestezijos bdai
Pagrindinis skirtumas tarp inhaliacins ir neinhaliacins
anestezijos yra tas, kad didioji dalis ypa iuolaikini
anestetik patek organizm pro plauius pasialina pro
plauius beveik nepakit.
Inhaliacins anestezijos gyl nesunku reguliuoti keiiant
anestetiko koncentracij duj miinyje. Lengvai valdomas
anestezijos bdas.
Neinhaliacinei anestezijai naudojami vaistai veikia tol kol jie
suardomi ir inaktyvuojami. Efektyvi bd paalinti anestetiko
pertekliui nra.
BENDROSIOS ANESTEZIJOS BDAI
Inhaliacin
Kaukin
Endotrachjin
Endobronchin
Neinhaliacin
Venin
Raumenin
Rektalin
Pagal anestezini mediag vedimo kelius
Anestezijos bdai
Miri anestezija, vartojant kartu inhaliacinius ir
neinhaliacinius preparatus.
Kombinuota anestezija - bendra anestezija ir
vietin anestezija: BETA + epiduralin
anestezija.
Daugiakomponent
Bendrosios anestezijos komponentai
Miegas
Analgezija
Raumen relaksacija
aling refleks slopinimas
BENDROSIOS ANESTEZIJOS STADIJOS
(Guedel, 1920)
III - CHIRURGIN
Gilesnis smons nuslopinimas, pilnai inyksta jutimas
skausmui. Kvpavimas ir kraujotaka nesutrik.
I - ANALGEZIJOS
Sumaja jutimas skausmui, bet nebna gilesnio smons nuslopinimo.
II - SUJAUDINIMO
Gilesnis smons slopinimas ir psichosomatinis sujaudinimas.
IV - ASFIKSIJOS
Progresuojantis kvpavimo ir kraujotakos
nepakankamumas.
ANESTEZIJOS PERIODAI
III - Budimas -
I vadin nejautra
II Anestezijos palaikymas
Anesteziologijos istorija
Kova su skausmu prasidjo labai seniai.
Babilonieiai vartojo durnarops sklas sumaiytas su
mastika dant duonies skausmui sumainti
Homeras Iliadoje ir Odisjoje rao kaip buvo gydomas
skausmas.
Egiptieiai ir arabai naudojo kanapes, hai miegui
sukelti.
Opiumas, mandragora, durnarop, kokos lapai ir kt.
Anesteziologijos istorija
Viduramiais gydymu usiimdavo vienuoliai,
vienuols, kunigai.
Pagrindin nuskausminanti priemon -
alkoholis.
Anesteziologijos istorija
Skausmas yra skirtas dievo monijos gerovei.
1591 Eufeme MacAlyane buvo sudegintas
Edinburge, nes band nuskausminti gimdym.
17 a. pradioje kirpjas chirurgas Nicolas
Bailly buvo suimtas ir apkaltintas raganavimu,
nes skyr opij ligoniui prie operacij.
Anesteziologijos istorija
Chirurgus lyddavo keli stiprs padjjai, kurie
laikydavo ligonius.
Anatomas Donas Hunteris (1728-1793) ra
A surgeon is a savage armed with a knife
Anesteziologijos istorija
1540 m. Valerius Cordus sintezavo eter
saldus vitriolio aliejus.
Paracelsas
they (chickens) fall asleep from it for a while
but awaken later without harm.it quiets all
suffering without any harm, and relieves all
pain
Anesteziologijos istorija
Dioscorides, komentuodamas madragoros
analgetines savybes, panaudojo termin anestezija.
1751 Anestezijos terminas buvo pamintas Bailey
Angl kalbos odyne.
1771 Priestley atrado azoto suboksid.
1798 Davy nustat nuskausminant azoto suboksido
poveik. Pavadino linksminaniomis, juokinaniomis
dujomis.
Anesteziologijos istorija
1824 Hikmanas sukeldavo narkoz gyvuliams
kontroliuojamos asfiksijos bdu. Taip pat jo idja
buvo inhaliacin narkoz anglies dvideginiu.
Samuelis Guthrie ir Souberain atrado chloroform
1831.
Anesteziologijos istorija
18 amiuje nuskausminimui naudojamas
alkoholis, opiumo tinktra
Greitos operacijos
Anesteziologijos istorija
Ligoninse darbo slygos - primityvios.
Operacij maai Glazgow trys ligonins per metus
atlikdavo 120 operacij.
Operacins virutiniame aukte kad nesigirdt
ligoni auksm.
Anesteziologijos istorija
1844 met gruodio 10 dien Koltonas
keliaujantis chemikas, Hartforde demonstravo
azoto suboksid. Horacijus Wells dalyvavo
paskaitoje ir pamat, kaip jaunuolis paveiktas
duj, nejaut skausmo.
1844 met gruodio 11 dien Wells panaudojo
azoto suboksid - jam buvo itrauktas dantis.
Anesteziologijos istorija
A new era of tooth pulling
1863 metais Koltonas sugraino
azoto suboksido naudojim
traukiant dantis.
Anesteziologijos istorija
1842 metais kovo 30 d. C.W.Long panaudojo eter, alinant
gumb kakle. Savo duomen nepaskelb.
1846 Mortonas pats patyr skausm operacijos metu. Dirbo
kartu su Wells Hartforde, po to pradjo Bostone studijuoti
medicin.
Deksonas buvo jo dstytojas, bet jo idja buvo panaudoti eter
pavirutinikai stomatologijoje.
Mortonas pradjo eksperimentuoti su gyvuliais duodamas jiems
inhaliuoti eter.
WILLIAM T.G. MORTON
1846 rugsjo 30 d. Mortonas
panaudojo eter traukiant dant.
Skausmo nejaut. Pademonstravo
savo rezultatus (37 atvejai)
chirurgui Bigelow.
1846 m. spalio 16 d. vieai
pademonstravo eterio narkoz
ligoniui, kuriam buvo alinamas
apatinio andikaulio auglys
(Massachusetts General Hospital,
Boston)
Anesteziologijos istorija
Ant kapo urayta
Inventor and Revealer of Inhalation Anesthesia:
Before Whom, In All Time, Surgery was Agony; By
Whom, Pain in Surgery Was Averted and Annulled;
Since Whom, Science has Control of Pain
Anesteziologijos istorija
1846 metais eter panaudojo Londone (Listonas) ir
Paryiuje.
1847 metais Simpsonas panaudojo chloroform (sweet
whisky).
Simpsonas naudojo eter, bet iekojo kokio nors kito
anestetiko. Jis paband ant savs ir asistent, po to
panaudojo chloroform gimdyvms, nes man, kad jis yra
greiiau veikiantis, maiau jo reikia, malonesnis, pigesnis.
A.ADOMAVIIUS 1847
m. vasario 12 d. Vilniaus
gydytoj draugijos posdyje
skait praneim apie eterio
narkoz.
A.ADOMAVIIUS IR L.LECHAVIIUS eterio
narkoz pradjo taikyti 1847 m. vasario 23 d.
L.LECHAVIIUS chloroform 1847 m. panaudojo
Vilniuje.
Anesteziologijos istorija
1847 John Snow irado eterio ir chloroformo inhaliatori.
John Snow pirmasis anesteziologas Londone. Para knyg apie
eter On the inhalation of ether in surgical operations. Atliko
4000 chloroformo anestezij skmingai.
1853 metais John Snow panaudojo chloroform nuskausminant
gimdym karalienei Viktorijai. Jis dav karalienei 15 minimali
dozi ant nosins, tai truko 53 minutes.
1858 metais ileista knyga On chloroform and other
anesthetics
Anesteziologijos istorija
1853 atsirado virktas - Aleksandras Wood.
1855 Gaedicke iskyr alkaloid kokain i kokos lap.
1884 metais Carl Koller pademonstravo kokaino vietin poveik
nuskausminant gleivin.
1891 metais H.I.Quincke ir E.Wynter atliko liumbalin punkcij.
1892 atsirado terminas nervo blokas - Francois-Frank.
Anesteziologijos istorija
1898 metais August Bier apra spinalin nejautr.
1894 metais Codman ir Cushing pradjo registruoti puls
anestezijos metu.
1920 metais Magill irado trachjos vamzdel.
1920 metais Gedelis apra narkozs stadijas.
Anesteziologijos istorija
1942 metais H.R. Griffith klinikoje panaudojo d-tubokurarin
(curare aprayta 1516 metais)
1951 metais C.W. Suckling sintezavo halotan.
1956 metais M. Johnstone klinikoje panaudojo halotan.
1971 panaudotas izofluranas.
1965 metais Melzak ir Wall paskelb Skausmo vart teorij.
1973 metais atrasti opioid receptoriai.
Mirtys dl anestezijos
Spariai majo po antrojo pasaulinio karo.
1950 m. 1:1500 anestezij,
1970 m. 1:6800 anestezij.
Ypa spartus majimas prasidjo po 1979 met. Tai siejama su tuo kad tuo metu
padvigubjo anesteziolog.
1988 m. 1:10 000 anestezij
iuo metu 1:100 000 anestezij Europoje, JAV, Australijoje
Danai manoma, kad tai susij su nauj vaist ar technologij atsiradimu. Vis dlto
labiau linkstama prie to, kad tai susij su prieira anestezijos metu.
Sutrikimai (maieji nepageidaujami vykiai) 18-22 %
Komplikacijos 0,45-1,4 %
Komplikacijos, slygojanios organ funkcij nuolatinius paeidimus 0,2-0,6 %
PSAO rekomenduotas chirurgijos saugumo kontrolinis sraas mirtingumas
sumajo nuo 1,5 proc. iki 0,8 proc. Komplikacijos nuo 11 proc. iki 7 proc.