IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZIŲ IR LIETUVOS GALIMYBIŲ, ĮGYVENDINANT PRISIIMTUS ĮSIPAREIGOJIMUS 20 PROC. SUMAŽINTI ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKĮ IKI 2020 M., ĮVERTINIMO IR PASIŪLYMŲ PARENGIMAS Galutinė ataskaita Habil. dr. V.Miškinis 2007 m. gruodžio 20 d. S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03 S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03 S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03 KOMPLEKSINIŲ ENERGETIKOS TYRIMŲ LABORATORIJA S1/00-000.0.0-P-V:00 S1/00-000.0.0-P-V:00
117
Embed
:00 S10 S1/00-000.0.0-P-V 0P KOMPLEKSINIŲ ENERGETIKOS ... · 2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis
This document is posted to help you gain knowledge. Please leave a comment to let me know what you think about it! Share it to your friends and learn new things together.
Transcript
IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZIŲ IR LIETUVOS GALIMYBIŲ, ĮGYVENDINANT
PRISIIMTUS ĮSIPAREIGOJIMUS 20 PROC. SUMAŽINTI ŠILTNAMIO DUJŲ KIEKĮ IKI 2020 M., ĮVERTINIMO IR PASIŪLYMŲ
PARENGIMAS
Galutinė ataskaita
Habil. dr. V.Miškinis
2007 m. gruodžio 20 d.
S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
S1/
31–9
34.7
.7/K
K–0
7–04
G–V
:03 S
1/31–934.7.7/KK
–07–04 G–V
:03
KOMPLEKSINIŲ ENERGETIKOS TYRIMŲ LABORATORIJA
S1/
00-0
00.0
.0-P
-V:0
0 S1/00-000.0.0-P
-V:00
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Ataskaitos pavadinimas:
Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 m. prognozių ir lietuvos galimybių, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., įvertinimo ir pasiūlymų parengimas
Ataskaitos pavadinimasGalutinė ataskaita
Išleidimo data:
2007–12–20
Autoriai:V.m.d. A. Galinis V.m.d. I. Konstantinavičiūtė M. d. E. NorvaišaJ.m.d. I. AlėbaitėJ.m.d. D. Tarvydas
Vadovas:
Habil. dr. V. Miškinis
Psl. sk./ Priedų psl. sk.:
117/0
Užsakovas:
Aplinkos ministerija
Sutarties data:
2007–09–14
Ataskaitos identifikatorius:
S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Sutarties pavadinimas:
Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio kitimo iki 2020 m. prognozių ir lietuvos galimybių, įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus 20 proc. sumažinti šiltnamio dujų kiekį iki 2020 m., įvertinimo ir pasiūlymų parengimas
Sutarties Nr.:
S1/31–934.7.7/KK–07–04
Santrauka: Pateiktame darbe apibendrinta esamos būklės ir šiltnamio dujų kitimo tendencijos, pateikti analizės metodiniai principai, energetikos sektoriaus plėtros scenarijai bei juos atitinkantys į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio kitimo trendai. Taip pat pateikta šiltnamio dujų kiekio, išmetamo į atmosferą kituose ūkio sektoriuose, kitimo iki 2020 m. prognozė.
Reikšminiai žodžiai: Energetikos sektorius, šiltnamio dujos, energijos poreikių prognozės, energetikos sektoriaus plėtra, šiltnamio dujų kiekio prognozės
Ataskaita perduota:
Aplinkos ministerijai (3 kopijos)LEI archyvui (1 kopija)
1.ŠILTNAMIO REIŠKINĮ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ, KITIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ.....................................................................................10
1.1. ENERGETIKA ............................................................................................................................... 18 1.1.1 Energetikos sektorius ........................................................................................................ 18 1.1.2 Kuro deginimas kituose ūkio sektoriuose .......................................................................... 22 1.1.3 Transportas ....................................................................................................................... 26
1.2. PRAMONĖS PROCESAI ................................................................................................................... 28 1.3. ŽEMĖS ŪKIS ............................................................................................................................... 31 1.4. ATLIEKOS ................................................................................................................................... 32 1.5. LYGINAMIEJI ES ŠALIŲ EKONOMINIAI, ENERGETINIAI IR CO2 RODIKLIAI ............................................... 35
1.ENERGETIKOS SEKTORIAUS PLĖTROS SCENARIJŲ MODELIAVIMO METODINIAI PRINCIPAI IR PAGRINDINĖS PRIELAIDOS........................................42
1.6. EKONOMIKOS RAIDOS PROGNOZĖS ................................................................................................... 44 1.7. ENERGIJOS POREIKIŲ PROGNOZĖS .................................................................................................... 47 1.8. KURO KAINŲ PROGNOZĖS .............................................................................................................. 57 1.9. MATEMATINIO MODELIO CHARAKTERISTIKA ....................................................................................... 61
2.ENERGETIKOS SEKTORIAUS SĄLYGOJAMOS, SU ORGANINIO KURO DEGINIMU SUSIJUSIOS, CO2 EMISIJOS Į ATMOSFERĄ.................................................................68
3.ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, KITUOSE ŪKIO SEKTORIUOSE IR BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO IKI 2020 M. PROGNOZĖ....................................99
1.13. PRAMONĖS PROCESŲ METU Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ ......................... 99 1.14. ŽEMĖS ŪKIO SEKTORIUJE Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ ......................... 102 1.15. ATLIEKŲ SEKTORIUJE Į ATMOSFERĄ IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO DUJŲ KITIMO PROGNOZĖ .............................. 106 1.16. ŠILTNAMIO DUJŲ, IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ, BENDRO ŠALIES KIEKIO KITIMO PROGNOZĖ ......................... 109
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS
1.1 paveikslas. Šiltnamio dujų kiekio ir bendrojo vidaus produkto dinamika Lietuvoje..........12
1.2 paveikslas. Lietuvos BVP ir išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio atskiruose ūkio sektoriuose kitimo indeksai....................................................................................................14
1.3 paveikslas. Išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų struktūra pagal sektorius. .....................15
1.4 paveikslas. Pagrindinių šiltnamio dujų šaltinių struktūra 2006 m........................................16
1.5 paveikslas. Atskirų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų dinamika. ......................................17
1.6 paveikslas. Energetikos sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................18
1.7 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos sąnaudų dinamika [4, 5].........................................19
1.8 paveikslas. Lietuvos pirminės energijos balanso struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b) [4, 5]....................................................................................................................................................20
1.9 paveikslas. Lietuvos elektros energijos gamybos struktūra [4, 5].........................................21
1.10 paveikslas. Kituose ūkio sektoriuose į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio (dėl kuro deginimo) dinamika. .....................................................................................................23
1.11 paveikslas. Lietuvos galutinės energijos sąnaudų dinamika................................................24
1.12 paveikslas. Galutinės energijos sąnaudų struktūra pagal sektorius....................................26
1.13 paveikslas. Transporto sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................27
1.14 paveikslas. Transporto sektoriaus kuro sąnaudų struktūra.................................................27
1.15 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. .................................................................................................................................29
1.16 paveikslas. Pramonės procesų sektoriaus šiltnamio dujų struktūra 1990 m. (a) ir 2005 m. (b). ...........................................................................................................................................30
1.17 paveikslas. Žemės ūkio sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...................................................................................................................................................31
1.18 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekio dinamika. ...33
1.20 paveikslas. Nuotekų kiekio kaita ............................................................................................34
1.21 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, 2005 m..................................................................................................................36
1.22 paveikslas. Dėl kuro deginimo į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekis, tenkantis vienam BVP vienetui (vertinant pagal PGP), 2005 m.......................................................................40
2.23 paveikslas. Pagrindinių kuro ir energijos srautų diagrama 2006 m., tūkst. tne.................43
2.24 paveikslas. BVP kitimo indeksas Lietuvoje ir ES–15 šalyse.................................................44
2.25 paveikslas. Šalies BVP augimo scenarijai...............................................................................45
2.26 paveikslas. Lietuvos galimybės pasiekti ES-27 šalių išsivystymo lygį.................................46
4
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.27 paveikslas. Galutinės elektros energijos sąnaudos vienam gyventojui 2005 m..................51
2.28 paveikslas. Galutinės elektros energijos poreikių prognozė.................................................52
2.29 paveikslas. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikių prognozė........................................54
2.30 paveikslas. Naftos kainų kitimo prognozė..............................................................................58
2.31 paveikslas. Gamtinių dujų kainų kitimo prognozė...............................................................59
2.32 paveikslas. Anglies kainų kitimo prognozė............................................................................59
3.33 paveikslas. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju......................70
3.34 paveikslas. Elektros energijos gamyba Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.........................72
3.35 paveikslas. kuro sąnaudos elektrinėse ZK1 scenarijaus atveju...........................................74
3.36 paveikslas. Šilumos gamyba pagal technologijas ZK1 scenarijaus atveju..........................76
3.37 paveikslas. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju. ......................................................................................................................................77
3.38.paveikslas. Galutinės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.....................79
3.39 paveikslas. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju....................................................................................................................................................81
3.40 paveikslas. Elektros energijos gamyba ZK3 scenarijaus atveju..........................................83
3.41 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK1 scenarijaus atveju..........................................88
3.42 paveikslas. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK 1 scenarijaus atveju....................................................................................................................................................90
3.43 paveikslas. Elektros energijos gamyba AK3 scenarijaus atveju..........................................94
3.44 paveikslas. Kuro sąnaudos elektrinėse AK3 scenarijaus atveju..........................................95
3.45 paveikslas. Suminės CO2 emisijos nagrinėtų scenarijų atveju............................................97
4.46 paveikslas. Pramonės procesų metu į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė. ...102
4.47 paveikslas. Žemės ūkio į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė .........................106
4.48 paveikslas. Atliekų sektoriaus į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų prognozė. .............108
4.49 paveikslas. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, bendro šalies kiekio kitimo prognozės scenarijai.................................................................................................................................110
5
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
LENTELIŲ SĄRAŠAS
1.1 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos šaltinių kategorijos..................11
1.2 lentelė. Vidutiniai metiniai išmetamų ŠD kiekių augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu....................................................................................................................................................13
1.3 lentelė. Galutinės energijos reikmių atskiruose ūkio sektoriuose vidutiniai metiniai augimo tempai 2000-2005 m. laikotarpiu..............................................................................25
1.4 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai vienam gyventojui 2005 m........................................37
1.5 lentelė. Lyginamieji ES šalių rodikliai, kg/tūkst. dol. sukurto BVP 2000 m. kainomis, 2005 m................................................................................................................................................39
1.6 lentelė. Energijos vartojimo sąlygotas CO2 kiekis, mln. t......................................................41
2.7 lentelė. Šalies galutinės energijos poreikių prognozė..............................................................49
2.8 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne..............................................................................................................50
2.9 lentelė. Galutinės energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne..............................................................................................................50
2.10 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh.....................................................................................................................52
2.11 lentelė. Galutinės elektros energijos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.....................................................................................................................53
2.12 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh...............................................................................................54
2.13 lentelė. Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh.......................................................................................................55
2.14 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), GWh............................................................................55
2.15 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamo kuro poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), GWh........................................................................56
2.16 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne........................................56
2.17 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne....................................57
2.18 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (aukštų kainų scenarijus), Eur/tne..................60
2.19 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (pagrindinis scenarijus), Eur/tne.....................61
2.20 paveikslas. Lietuvos energetikos sektoriaus modelio struktūra...........................................62
3.21 lentelė. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų charakteristika........................................69
3.22 lentelė. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.............................71
3.23 lentelė. Elektros energijos gamyba ZK1 scenarijaus atveju, GWh.....................................73
3.24 lentelė. Kuro sąnaudos elektrinėse, tūkst. tne........................................................................75
6
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.25 lentelė. Su kuro deginimu susijusios CO2 emisijos į atmosferą ZK1 scenarijaus atveju, tūkst. t*.....................................................................................................................................78
3.26 lentelė. Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo preliminarios išlaidos, mln. eurų..................................................................................................................................80
3.27 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK2 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................82
3.28 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK3 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................84
3.29 lentelė. CO2 emisijos , susijusios su organinio kuro deginimu ZK4 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................85
3.30 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus ZK5 scenarijaus atveju, tūkst. t..............87
3.31 lentelė. Pirminės energijos sąnaudos Lietuvoje AK1 scenarijaus atveju............................89
3.32 lentelė. Su organinio kuro deginimu susijusios CO2 emisijos AK1 scenarijaus atveju, tūkst. t.......................................................................................................................................91
3.33 lentelė. Su organinio kuro deginimu susiję CO2 išmetimai į atmosferą AK2 scenarijaus atveju........................................................................................................................................93
3.34 lentelė. CO2 emisijos iš energetikos sektoriaus AK3 scenarijaus atveju.............................96
4.35 lentelė. Cemento ir kalkių gamybos apimčių prognozė [3, 24]...........................................100
4.36 lentelė. Anglies dioksido (CO2) emisijos iš cemento ir kalkių gamybos kitimo prognozė..................................................................................................................................................100
4.37 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš azoto rūgšties gamybos ir anglies dioksido (CO2) emisijos iš amoniako gamybos kitimo prognozė.................................................................100
4.38 lentelė. Gyvulių skaičiaus kitimo prognozė, tūkst. vienetų [8, 26].....................................102
4.39 lentelė. Žemės ūkio metano (CH4) emisijų rodikliai [3].....................................................103
4.40 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.................................103
4.41 lentelė. Azoto išsiskyrimo kiekis pagal galvijų grupes [3]..................................................104
4.42 lentelė. Mėšlo tvarkymo sistemų emisijos rodikliai [3].......................................................104
4.43 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš gyvulininkystės kitimo prognozė.......................105
4.44 lentelė. Nitrito oksido (N2O) emisijos iš žemės apdirbimo kitimo prognozė....................105
4.46 lentelė. Metano (CH4) emisijos iš sąvartynų kitimo prognozė...........................................107
4.47 lentelė. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kitimo prognozės scenarijai. ......109
4.48 lentelė. Lyginamieji šiltnamio dujų kitimo prognozių scenarijų rodikliai........................112
7
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
ĮVADAS
Europos Sąjunga (ES) įsipareigojo imtis būtinų vidaus priemonių ir rodyti tarptautinį pavyzdį
siekiant užtikrinti, kad vidutinė planetos temperatūra padidėtų ne daugiau kaip 2° C palyginti su jos
lygiu ikipramoninio išsivystymo laikotarpiu. Remiantis atliktais tyrimais nustatyta, kad įgyvendinus
dabartinę energetikos ir transporto politiką ES į atmosferą išmetamo CO2 kiekis iki 2030 m.
padidėtų maždaug 5 proc., o pasaulyje – 55 proc. [1]. Todėl 2007 m. sausio mėn. Europos
Komisijos Komunikate [2] siūloma, kad ES šalys, atsižvelgdamos į vykstančias tarptautines
derybas, siektų tikslo iki 2020 m. sumažinti išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį 30
proc. palyginti su 1990 m. lygiu. Tokios bendros pasaulio valstybių pastangos leistų sumažinti
tolesnį vidutinės temperatūros augimą ir neviršyti minėtos 2° C ribos. Komunikate siūloma, kad dar
prieš pasirašant tokį tarptautinį susitarimą ES, nepažeisdama savo pozicijų tarptautinėse derybose,
turėtų jau dabar priimti tvirtą ir nepriklausomą įsipareigojimą iki 2020 m. sumažinti išmetamų
šiltnamio dujų kiekį ne mažiau kaip 20 proc.
Visos ES šalys pastaruoju metu susiduria su klimato kaitos, didėjančios priklausomybės nuo
energijos, importuojamos iš kitų valstybių, ir augančių energijos kainų sukeliamais iššūkiais. Be to,
ES šalių tarpusavio priklausomybė energetikos srityje taip pat didėja: nutrūkus energijos tiekimui
vienoje šalyje, poveikis taip pat juntamas ir kitose šalyse. Todėl bendrosios Europos energetikos
politikos strateginis tikslas yra trejopas: kova su klimato kaita, ES išorinės priklausomybės nuo
importuojamų energijos išteklių mažinimas ir ekonomikos augimo bei darbo vietų kūrimo
skatinimas, tuo pačiu užtikrinant stabilų ir patikimą energijos tiekimą vartotojams. Taigi vienas iš
svarbių Europos Komisijos pasiūlymų – energetikos politiką grįsti įsipareigojimu iki 2020 m.
sumažinti 20 proc. išmetamų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m.
Siekiant šio bendro strateginio tikslo įgyvendinimo valstybės narės turės pradėti intensyvias
diskusijas, kaip teisingai pasidalinti šią naštą, atsižvelgiant į kiekvienos šalies specifinius ypatumus.
Taip pat valstybės narės turėtų numatyti priemones, kuriomis ketina siekti užsibrėžtų tikslų.
Norint įvertinti Lietuvos galimybes ir prisiimti konkrečius įsipareigojimus dėl išmetamų
šiltnamių dujų kiekio iki 2020 m. sumažinimo, labai svarbu atlikti šiltnamio dujų kitimo atskirose
šalies ūkio šakose analizę ir įvertinti galimas jų kitimo tendencijas. Tokia analizė gali pasitarnauti
rengiant išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekio prognozes ateityje.
8
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Šiam tikslui taip pat svarbu nustatyti, kaip keitėsi išmetamų šiltnamio dujų kiekis 2000-2005
metais, kai labai sparčiai augo šalies ekonomika, ypač įvertinti tendencijas tos jų dalies, kurią lemia
veikla, nesusijusi su organinio kuro deginimu. Tuo tarpu energijos poreikių augimą laikotarpiu iki
2020 metų lems tolesnis ekonomikos augimas, kuris gali būti pagrįstas tikėtinais scenarijais. Savo
ruožtu organinio kuro kiekis ir jos struktūra priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos įvertinti
įmanoma tik taikant šiam tikslui parengtą matematinį modelį ir atliekant įvairiapusišką racionalių
energetikos raidos scenarijų analizę.
Pirmajame darbo skyriuje atlikta detali šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų, išmetamų į
atmosferą, kiekio 1990-2005 m. laikotarpiu kitimo tendencijų analizė visuose ūkio sektoriuose. Taip
pat išanalizuoti šias kitimo tendencijas apsprendžiantys veiksniai. Šiame skyriuje pateikta ES šalių
pagrindinių ekonominių, energetinių ir CO2 rodiklių palyginamoji analizė.
Antrajame darbo skyriuje išnagrinėti energetikos sektoriaus plėtros scenarijų modeliavimo
metodiniai principai ir pagrindinės prielaidos. Šiame skyriuje pateiktos galutinės energijos poreikių
prognozės, parengtos naudojant ekonometrinį modelį bei atitinkančios Nacionalinėje energetikos
strategijoje taikytus ekonomikos raidos scenarijus. Tai pat išanalizuoti galimi kuro kainų kitimo iki
2030 m. scenarijai bei pateikta matematinio modelio, naudoto energetikos sektoriaus šiltnamio dujų
emisijų kitimo analizės prognozei, charakteristika.
Trečiajame darbo skyriuje pateikta energetikos sektoriaus CO2 emisijų į atmosferą kitimo
prognozė. Energetikos sektoriaus raidai didelę įtaką turi šalies ūkio plėtra, importuojamų energijos
išteklių kainos, atominės elektrinės statybos perspektyvos, energetinio saugumo aspektai ir
daugelis kitų veiksnių. Todėl siekiant įvertinti galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo
išnagrinėti įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus raidos scenarijai. Šiame skyriuje pateikti kiekvieno
nagrinėto scenarijaus modeliavimo rezultatai.
Ketvirtajame skyriuje išanalizuotos šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kituose ūkio
sektoriuose (t.y. pramonės procesų, žemės ūkio ir atliekų) perspektyvinės kitimo tendencijos ir
pateikta prognozė iki 2020 m. Ši prognozė remiasi nacionaliniuose ar šakiniuose dokumentuose
pateiktomis ūkio sektorių vystymosi tendencijomis bei strateginiais tikslais. Taip pat, apibendrinant
atliktą energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros įtaką išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų
kiekiui, šiame skyriuje pateikti du šiltnamio dujų kitimo scenarijai: maksimalus ir minimalus, kurie
apibrėžia galimas šiltnamio dujų kitimo ribas iki 2020 m.
9
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1. ŠILTNAMIO REIŠKINĮ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO, IŠMETAMO Į ATMOSFERĄ, KITIMO TENDENCIJŲ ANALIZĖ
Šiuo metu pagrindiniai klimato kaitą reguliuojantys tarptautiniai dokumentai yra Jungtinių
Tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) ir Kioto protokolas. JT bendroji klimato kaitos
konvencija buvo pasirašyta 1992 m. birželio mėn. Rio de Žaneiro konferencijoje. Šią konvenciją
pasirašė 155 šalys, tarp jų ir Lietuva. Lietuvos Respublikos Seimas ją ratifikavo 1995 m. vasario 23
d. Šios konvencijos tikslas yra pasiekti, kad šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų koncentracija
atmosferoje stabilizuotųsi tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdytų
pasaulio klimato sistemos. Šalys, pasirašiusios JTBKKK, 1997 m. pasirašė Kioto protokolą. Lietuva
šį protokolą pasirašė 1998 m. ir tuo pačiu įsipareigojo 2008-2012 metų laikotarpiu sumažinti
išmetamų šiltnamio dujų kiekį 8 proc., lyginant su 1990 m. taršos lygiu. Lietuva ratifikavo Kioto
Protokolą 2002 m. (LR įstatymas Nr. IX-1203, 2002 m. lapkričio 19 d.), o šis protokolas įsigaliojo
2005 m. vasario 16 d., kai jį ratifikavo šalys, kurių šiltnamio dujų emisijos 1990 m. sudarė daugiau
kaip 55 proc. visų JTBKKK 1 Priedo šalių emisijų.
Remiantis JTBKKK ir Kioto protokolo 5 straipsnio, 2 paragrafo reikalavimais Lietuva
periodiškai, t.y. kiekvienais metais, pateikia nacionalinę visų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų,
kurių nekontroliuoja Monrealio protokolas, inventorizaciją. Šiltnamio dujų (ŠD) inventorizacija
apima visas šiltnamio reiškinį sukeliančias dujas (anglies dioksidą (CO2), metaną (CH4), nitrito
oksidą (N2O), hidrofluoroangliavandenilius (HFC), perfluorangliavandenilius (PFC) ir sieros
heksafluoridą (SF6)) atitinkamoms šaltinių ir absorbentų kategorijoms. ŠD inventorizacijos šaltinių
kategorijos pateiktos 1.1 lentelėje.
Lietuvos ŠD inventorizacija pirmą kartą buvo parengta 1996 m. kartu su Nacionaliniu
JTBKKK įgyvendinimo pranešimu. Nuo 2006 m. pateikiama ŠD inventorizacija apimanti visą
nagrinėjamą laikotarpį nuo 1990 iki 2004 m. Taip pat remiantis ES direktyvos 280/2004/EB dėl
šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo ir Kioto protokolo
įgyvendinimo reikalavimais, Lietuva kiekvienais metais rengia ŠD inventorizaciją ir teikia
Jungtinių Tautų sekretoriatui bei Europos Komisijai. Lietuvos ŠD inventorizacija, apimanti 1990-
2005 m. laikotarpį, JTBKKK sekretoriatui buvo pateikta 2007 m. balandžio mėn. [3].
ŠD inventorizacija rengiama vadovaujantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos
rekomenduota metodika. Išmetamų šiltnamio dujų kiekis apskaičiuojamas naudojant nustatytus
emisijų rodiklius ir atskirų ūkio šakų veiklos statistinius duomenis. Rengiant Lietuvos ŠD
10
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
inventorizaciją remtasi specifiniais šalies arba tarptautiniais rekomenduotinais emisijų rodikliais
atskiroms šaltinių kategorijoms. 2007 m. pateikta ŠD inventorizacija apima visus ūkio sektorius:
energetiką (įskaitant kuro deginimą elektros ir šilumos gamybai, naftos perdirbimui bei kitose ūkio
šakose), pramonės procesus, žemės ūkį, žemės naudmenų paskirties pasikeitimą ir miškininkystę
bei atliekų tvarkymą (pagal 1.1 lentelėje pateiktas šaltinių kategorijas, būdingas Lietuvai).
1.1 lentelė. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorizacijos šaltinių kategorijos.
Sektorius Šaltinių kategorijaEnergetika A. Kuro deginimas:
1. Energetikos sektorius (elektros ir šilumos gamyba; naftos perdirbimas, kita)
2. Apdirbamoji pramonė ir statyba3. Transportas4. Kiti sektoriai (paslaugų sektorius, žemės ūkis, namų
ūkis)5. Kita
B. Lakiosios kuro emisijos1. Kietasis kuras2. Nafta ir gamtinės dujos3. Kita
Pramonės procesai A. Mineralinių produktų gamybaB. Chemijos pramonėC. Metalų gamybaD. Kita gamybaE. Hidrofluoroangliavandenilių ir sieros heksafluorido gamybaF. Hidrofluoroangliavandenilių ir sieros heksafluorido
naudojimasG. Kita
Tirpiklių ir kitų produktų naudojimasŽemės ūkis A. Fermentacija gyvulių virškinimo sistemoje
B. Mėšlo tvarkymasC. Ryžių auginimasD. Žemės apdirbimasE. Savanų deginimasF. Žemės ūkio produktų likučių deginimas laukuoseG. Kita
Žemės naudmenų paskirties pasikeitimas ir miškininkystėAtliekos A. Sąvartynai
B. NuotekosC. Atliekų deginimasD. Kita
11
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Siekiant atlikti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekio, išmesto į atmosferą, kitimo
tendencijų analizę šiame darbe remtasi būtent šia 2007 m. pateikta inventorizacija [3].
Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, labai ženkliai pabrangus energijos ištekliams ir
žaliavoms, buvo vykdoma energetikos politika, skatinusi efektyviau vartoti energijos išteklius ir
atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo plėtrą. Šie veiksniai ir ženklūs struktūriniai pokyčiai
šalies ekonomikoje bei pirminės energijos balanse lėmė ženkliai sumažėjusį išmetamų į atmosferą
teršalų kiekį – 2000 metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais, tačiau
nuo 2001 metų (1.1 pav.) dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos poreikių į
Namų ūkis 943,2 693,2 705,5 670,4 787,1 943,3 1125,1 1336,2
Paslaugų sektorius 1003,0 366,0 143,1 143,9 189,3 223,5 263,6 310,5
Iš viso 6570,4 2854,0 2387,2 2898,6 3601,6 4345,7 5239,0 6311,5
Reikšmingą dalį tiesiogiai vartotojų įrenginiuose vartojamo kuro struktūroje gali užimti
gamtinės dujos. Prognozuojama, kad šio kuro dalis bendrame galutinių vartotojų kuro balanse per
dvidešimt metų padidės nuo 17 iki 22-23 proc., tačiau atskiruose sektoriuose, pavyzdžiui
pramonėje, paslaugų sektoriuje dujų dalis kuro struktūroje gali viršyti 40-50 proc.. Gamtinių dujų
poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas, pagrindinio ir greito augimo scenarijams pateikti 2.10 ir 2.11
lentelėse.
2.16 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (pagrindinis scenarijus), tūkst. tne.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 861,5 213,0 197,9 277,6 354,8 442,1 551,0 686,6
Statyba 24,6 5,3 6,3 12,2 17,1 20,8 25,3 30,8
Žemės ūkis 70,4 28,6 24,6 28,5 42,5 49,3 57,2 66,3
Transportas 15,4 30,0 35,6 42,2 50,2
Namų ūkis 220,7 183,8 104,1 134,5 148,7 160,2 172,6 185,9
Paslaugų sektorius 306,5 79,3 31,1 50,6 64,2 80,0 99,6 124,2
Iš viso 1483,7 510,0 364,0 518,8 657,2 787,9 947,9 1143,9
56
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.17 lentelė. Tiesiogiai vartotojų įrenginiuose suvartojamų gamtinių dujų poreikiai, detalizuoti pagal ūkio šakas (greito augimo scenarijus), tūkst. tne.
1990 1995 2000 2005 2010 2015 2020 2025
Pramonė 861,5 213,0 197,9 277,6 365,8 473,5 613,0 793,6
Statyba 24,6 5,3 6,3 12,2 17,4 21,7 27,0 33,7
Žemės ūkis 70,4 28,6 24,6 28,5 44,7 55,2 68,2 84,1
Transportas 15,4 31,4 39,5 49,6 62,5
Namų ūkis 220,7 183,8 104,1 134,5 162.0 194,3 233,0 279,4
Paslaugų sektorius 306,5 79,3 31,1 50,6 64.2 80,0 99,6 124,2
Iš viso 1483,7 510,0 364,0 518,8 685.4 864,1 1090,5 1377,5
1.8. Kuro kainų prognozės
Pastaruoju metu naftos kainos pasiekė ir viršijo 90 JAV dolerių už barelį. Taip smarkiai
išaugusios naftos kainos turėjo didelę įtaką ne tik kitų energijos išteklių, bet ir metalo, kitų
materialinių išteklių ir bendroms kainų kitimo tendencijoms. Ilgalaikės energijos išteklių kainų
prognozės nuolat koreguojamos, atsižvelgiant į joms didelę įtaką turinčių veiksnių kitimą.
Svarbiausių energijos išteklių (naftos, gamtinių dujų, anglių) kainų kitimui turi įtaką ne tik šių
išteklių išžvalgytos atsargos ir gavybos sąlygų pokyčiai, bet ir pasaulio ekonomikos (ypač sparčiai
besivystančių šalių) augimo tempai, energijos poreikių augimas, pastangos plačiau naudoti
atsinaujinančius energijos išteklius, būtinybė mažinti teršalų ir ypač šiltnamio reiškinį sukeliančių
dųjų apimtis, naujų technologijų priimtinumas ir kt.
Naujausios ilgalaikės (iki 2030 metų) kuro kainų prognozės pateiktos JAV vyriausybės
energetikos statistikos tarnybos leidinyje „Metinė energetikos apžvalga 2007“ [20]. Žinomų
ekspertų prognozės parengtos įvertinant vystančius politinius ir ekonominius procesus bei teroro
aktus ir stichines nelaimes ir kt. veiksnius. Naftos kainų kitimą 2005 m. kainomis iliustruoja trys
scenarijai, pateikti 2.8 pav. Aukštų kainų scenarijus rodo, kad ateityje naftos kainos gali ir toliau
didėti, o tuo tarpu žemų kainų scenarijus, įvertinant dabartinę naftos kainą pasaulio rinkose, mažai
tikėtinas.
57
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
20
40
60
80
100
120
2004
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
JAV
do
l/bar
elį
Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos
2.30 paveikslas. Naftos kainų kitimo prognozė.
Gamtinių dujų ir anglies kainų prognozes iliustruoja jų kitimo indeksas, pateiktas 2.9 ir 2.10
paveiksluose. Aukštų kainų scenarijuje numatyta, kad šios kuro rūšys artimoje ateityje dar turėtų
brangti, tačiau vėliau prognozuojamas kainų sumažėjimas. Įvertinant esamas naftos kitimo
tendencijas sunku tikėtis, kad galėtų pasitvirtinti žemų kuro kainų scenarijus.
58
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
0
20
40
60
80
100
120
140
2004
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
Ind
eksa
s (2
004=
100)
Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos
2.31 paveikslas. Gamtinių dujų kainų kitimo prognozė.
85
90
95
100
105
110
115
120
2004
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
2026
2028
2030
Ind
eksa
s (2
004=
100)
Aukštos kainos Pagrindinis scenarijus Žemos kainos
2.32 paveikslas. Anglies kainų kitimo prognozė.
59
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Šios prognozės pasitarnavo kaip bazė rengiant Lietuvoje naudojamų energijos išteklių
(importuojamų ir vietinių) kainų prognozes.
Rengiant Lietuvoje naudojamų energijos išteklių (importuojamų ir vietinių) kainų prognozes
taip pat pasinaudota analize, atlikta [21,22]. Šiose studijose pateiktos ir JAV ekspertų parengtos
kuro kainų prognozės pasitarnavo kaip bazė nustatant energijos išteklių kainų kitimą iki 2025 m.
Energetikos sektoriaus plėtros modeliavimui nuspręsta naudoti aukštų kuro kainų ir pagrindinio
scenarijaus kitimo tendencijas. Duomenys 2.12 ir 2.13 lentelėse pateikti 2000 m. kainomis.
2.18 lentelė. Kuro ir energijos kainų prognozė (aukštų kainų scenarijus), Eur/tne.
Šiltnamio dujų emisijų analizei Lietuvos energetikos institute parengtas energetikos sektoriaus
raidos matematinis modelis, kurio struktūrinė schema pateikta 2.11 paveksle.
Kadangi Lietuvos energetikos sektorius yra palyginti tampriai susijęs su kaimyninių šalių
energetikos sektoriais, todėl matematiniame modelyje įvertinti Lietuvos ryšiai su Latvijos ir Estijos
energetikos sistemomis. Ryšiai su kitų šalių energetikos sistemomis modeliuojami galimais elektros
energijos ir atskirų kuro rūšių mainais, kuriuos sąlygoja energetikos sistemų darbo režimai, tinklų
pralaidumo galimybės, esami kuro ir energijos ištekliai bei jų kainos. Modeliuojant ryšius su
Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Švedijos energetikos sistemomis galima nustatyti atskirų kuro
rūšių ir elektros energijos importo/eksporto galimybes.
61
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Elektros energijosir šilumos
gamybos irtiekimosistema
Galuti-niai
energijosporeikiai
Kitokuro
tiekimosistema
Dujųtiekimosistema
Naftostiekimosistema
Naftos produktai
Naftos produkt.
Dujos
Dujos
Kiti kurai
Kiti kurai
Elektra
Šiluma
Elektros importas
Elektros energijosir šilumos
gamybos irtiekimosistema
Galuti-niai
energijosporeikiai
Kitokuro
tiekimosistema
Dujųtiekimosistema
Naftostiekimosistema
Naftos produktai
Naftos produkt.
Dujos
Dujos
Kiti kurai
Kiti kurai
Elektra
Šiluma
Elektros importas
2.20 paveikslas. Lietuvos energetikos sektoriaus modelio struktūra.
Matematinis modelis yra realizuotas MESSAGE programinės įrangos bazėje [23]. Energetikos
sistema vaizduojama kaip orientuotas grafas. Lietuvos energetikos sektoriaus matematinio modelio
tinklinis grafas yra pateiktas elektroninėje formoje kompaktiniame diske. Grafo šakos atitinka
atskiras esamas ar potencialiai galimas energetikos sektoriaus technologijas, o mazgai atskirų kuro
ar energijos rūšių balansus atskirose energetikos sektoriaus vietose. Sukurtas matematinis modelis
gali būti charakterizuojamas taip:
tai modelis, skirtas energetikos strategijos planavimui ilgoje laiko perspektyvoje, kurioje
gali būti numatomas technologinis progresas;
tai yra energijos tiekimo ir vartojimo modelis, apimantis pirminės energijos importo,
transformavimo ir vartojimo sritis, energijos vartojimą mažinančias priemones bei įtakos
gamtinei aplinkai įvertinimą kenksmingų medžiagų išmetimo prasme;
modelis dirba arba esant užduotiems naudingai suvartojamos energijos poreikiams, arba
ieško pusiausvyros tarp gamybos ir vartojimo, kurio apimtys savo ruožtu priklauso nuo
energijos tiekimo kaštų;
tai optimizacinis energijos tiekimo ir vartojimo modelis, iš duotų alternatyvių technologijų
aibės tam tikro kriterijaus atžvilgiu parenkantis viso energetikos ūkio atžvilgiu
62
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
efektyviausių technologijų, susijusių su energijos importu, transformavimu,
transportavimu ir vartojimu kombinaciją, užtikrinančią optimalų energijos poreikių ir
tiekimo balansą bei gamtosauginius apribojimus;
tai dinaminis modelis, energetikos vystymą modeliuojantis keletą tarpusavyje susijusių
laiko tarpų;
modelyje naudojamas matematinis metodas – tiesinis programavimas.
Energetikos sektoriuje MESSAGE modelyje yra išskiriami tam tikri energijos lygiai
(naudinga, galutinė, antrinė, pirminė, resursai ir kita), savo ruožtu kiekviename energijos lygyje
naudojamos įvairios kuro ir energijos rūšys (elektra, šiluma, garas, įvairios kuro rūšys ir kt.). Tiek
energijos lygiai, tiek kuro ar energijos rūšys parenkamos laisvai, priklausomai nuo uždavinio
specifikos ir tikslų. Energijos grandinę nuo resursų iki galutinio suvartojimo sudaro
“technologijos”, įjungtos tarp atskirų kuro ar energijos rūšių, esančių skirtinguose energijos
lygiuose. Šios “technologijos” jungiančios energijos lygius charakterizuoja įvairius energijos
transportavimo, konvertavimo, perdavimo ir kt. procesus (pvz., elektros energijos gamybą
konkrečioje elektrinėje, energijos transportą iš vieno energetinės sistemos taško į kitą ir t.t.), o lygiai
atitinka resursų ar vartojimo taškus. Energetikos sistemoje vykstantys procesai ir tarpusavio ryšiai
tarp atskirų sistemą charakterizuojančių faktorių aprašomi tiesinėmis lygtimis visose energijos
srauto grandyse, pradedant nuo pirminių energetinių išteklių importo ir baigiant naudingu energijos
suvartojimu.
Analogiškos energijos gavybos, transformavimo ir transportavimo technologijos modelyje yra
agreguojamos. Agregavimas vykdomas atsižvelgiant į techninius–ekonominius parametrus,
geografinę padėtį, į teršalų išmetimo lygį bei kitus aspektus.
Teršalų išmetimas į aplinką modeliuojamas proporcingai energijos srautui kiekviename
energijos transformavimo procese ir priklauso nuo kuro rūšies (dėl CO2, SO2 ir kietų dalelių), o taip
pat nuo kuro deginimo technologijos (NOx atveju). Teršalų išmetimai modeliuojami kiekvienai
technologijai ir kiekvienai kuro rūšiai užduodant lyginamuosius teršalų išmetimo rodiklius. Gali
būti modeliuojamos teršalų išmetimus mažinančios technologijos, kurios nuosekliai įjungiamos į
energijos gamybos grandines. Tai atliekama lyginamųjų teršalų absorbcijos koeficientų pagalba.
Kiekviena technologija yra charakterizuojama daugybe parametrų (lyginamieji kapitaliniai
įdėjimai, kintamosios ir pastoviosios eksploatacinės išlaidos, naudingumo koeficientas, tarnavimo
laikas, prastovos remontuose, statybos trukmė ir t.t.), kurie patalpinami modelio duomenų bazėje.
63
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Pagal pateiktus technologijų duomenis specialus matricų generatorius formuoja energetikos
sistemos matematinį modelį, kaip tiesinio programavimo uždavinį.
Modelio optimizacinis kriterijus arba tikslo funkcija yra energetikos sistemos darbo ir
vystymo kaštų minimizavimas per nagrinėjamą laikotarpį. Taip pat galima įvertinti ir kitus
optimizavimo kriterijus, tokius kaip teršalų išmetimų minimizavimas ir pan. (atskirai arba naudojant
daugiakriterinį optimizavimą).
Toliau pateikiamas matematinis MESSAGE modelio formulavimas, kurio pagalba,
priklausomai nuo pradinių duomenų, matricos generatorius sudaro uždavinio lygtis. Pagrindiniai
modelio kintamieji gali būti grupuojamos į tris kategorijas:
energijos ir produktų srautai;
technologijų galios;
talpos, kuriose gali būti kaupiamas kuras.
Pagrindinės modelio lygtys grupuojamos į šias kategorijas:
energijos ar produktų srauto balansai visuose energetikos sistemos tinklinio grafo
mazguose;
suminiai ar lyginamieji apribojimai kintamiesiems metų ar atskirų laiko periodų bėgyje;
dinaminiai apribojimai, susiejantys energijos srautus ar galias t ir t–1 metuose;
Lygtys atskirų faktorių apskaitai (kuro suvartojimui, energijos gamybai, emisijoms ir t.t.).
Prie pagrindinių lygčių priskiriamos:
1. Energijos balanso lygtis mazge, į kurį technologijos p, priklausančios aibei P, tiekia
energiją, o technologijos q, priklausančios aibei Q, vartoja energiją:
∑∑ ≥q
qtptp
pt XX η ; (2.2)
čia: Xpt – įėjimas į technologiją p P laiko periode t;
ηpt – technologijos p naudingumo koeficientas laiko periode t;
Xqt – įėjimas į technologiją q Q laiko periode t.
2. Poreikių patenkinimo lygtys:
64
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
;tptp
pt DX ≥∑ η (2.3)
čia Dt – tam tikros rūšies kuro ar energijos poreikiai laiko periode t.
3. Resursų išgavimo lygtys:
;rRt e
tet ≤∂∑∑ (2.4)
čia: Ret – tam tikros kuro ar energijos rūšies išgavimas laiko periode t, technologijos e pagalba;
t – metų skaičius laiko periode t;
r – suminiai disponuojami tam tikros rūšies kuro ar energijos rūšies ištekliai.
4. Energijos ir galios sąryšio lygtys:
);(1
1
1
1∑∑
−
=
+−
=
− Υ+Υ−Υ∋⋅∏≤t
p
t
ppoptptptptXτ
ττ
τη (2.5)
čia: Πpt –technologijos p instaliuotos galios išnaudojimo koeficientas t–ajame laiko periode;
pt – technologijos p darbo laiko išnaudojimo koeficientas t–ajame laiko periode;
Ypo – technologijos p galia baziniais metais;
Y–pτ, Y+
pτ – atitinkamai technologijos p galios išvedimas ir įvedimas į eksploataciją τ–ajame
laiko periode.
65
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
5. Technologijos įsiskverbimas į rinką:
ptptptptt
ptptpt SXX ;11 ηηγη δ +≤ −− (2.6)
čia: Xpt ηpt – išėjimas (gamyba) iš technologijos p t–ajame laiko periode;
γδtpt – maksimalus gamybos augimas tarp t–1 ir t–ojo laiko periodo;
Spt ηpt – startinė naujos technologijos p gamyba.
6. Teršalų išmetimai į aplinką:
,jpjptLkX ≤⋅∑ (2.7)
čia kpj – technologijos p lyginamieji j-ųjų teršalų išmetimai;
Lj – j-ųjų teršalų limitas (šaliai, technologijai, technologijų grupei, regionui).
7. Tikslo funkcija:
));((11
++
==
Υ+Υ+= ∑∑ ptptptptptpt
P
ppt
T
tt CICFXCVPWFF η (2.8)
čia: PWFt – diskontavimo koeficientas;
CVpt – technologijos p kintamieji eksploatavimo kaštai laiko periode t;
CFpt – technologijos p pastovieji eksploatavimo kaštai t–ajame laiko periode;
CIpt – investicijos į p–ąją technologiją t–ajame laiko periode;
T – analizuojamų laiko periodų (metų) skaičius;
P – technologijų skaičius.
66
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Atitinkamai sudarius šalies energetikos sektoriaus modelio tinklinio grafo schemą galima
įvertinti įvairius ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus reikalavimus, taip pat
nustatyti tų reikalavimų daromą įtaką šalies perspektyviniam kuro ir energijos balansui bei
energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo kaštams.
Lietuvos energetikos sektoriaus matematinis modelis skirtas analizuoti energetikos
perspektyvinę raidą ir šiltnamio dujų, susijusių su kuro deginimu, išmetimus apima laikotarpį nuo
2001 iki 2030 metų. Jį sudaro daugiau nei 360 tūkstančių lygčių ir virš 700 tūkstančių kintamųjų.
67
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
2.ENERGETIKOS SEKTORIAUS SĄLYGOJAMOS, SU ORGANINIO KURO DEGINIMU SUSIJUSIOS, CO2 EMISIJOS Į ATMOSFERĄ
1.10. Nagrinėti scenarijai
Perspektyvinė Lietuvos ūkio raida negali būti vienareikšmiškai nusakyta, kadangi tam didelę
įtaką daro tiek šalies, tiek išoriniai veiksniai. Energetikos sektoriaus, kaip vienos iš ūkio šakų,
perspektyva taip pat nėra vienareikšmiška. Jos raidai didelę įtaką daro šalies ūkio plėtra,
importuojamų energijos išteklių kainos, atominės elektrinės statybos perspektyvos, energetinio
saugumo aspektai ir daugelis kitų, tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Galima skirtinga energetikos
sektoriaus plėtra neišvengiamai sąlygos ir skirtingas teršalų emisijas į atmosferą. Siekiant įvertinti
galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo išnagrinėta įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus
raidos scenarijai. Scenarijų charakteristika pateikiama 3.1 lentelėje.
Toliau trumpai apibendrinsime kiekvieno nagrinėto scenarijaus modeliavimo rezultatus, t.y.
apžvelgsime energijos išteklių vartojimo dinamiką, laukiamus pokyčius ir su organinio kuro
deginimu susijusias CO2 emisijų į atmosferą apimtis. Objektyvumo dėlei tenka paminėti, kad
žemiau pateikiami rezultatai gali būti vertinami kaip preliminarūs, kadangi 2 skyriuje aprašyto
matematinio modelio kalibravimui ir detaliai situacijos analizei neužteko sutartyje numatyto laiko.
Naudojamas matematinis modelis turi virš 360 tūkstančių lygčių ir virš 700 tūkstančių kintamųjų.
Jo kalibravimas yra labai darbui imlus procesas, neįvertinant problemų, susijusių su pradinės
informacijos trūkumu, netikslumais, skirtingu agregavimo lygiu ir visa eile kitų aspektų.
68
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.21 lentelė. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų charakteristika.
ScenarijusEnergijos poreikiai*
Kuro kainos*Naujos AE statybos galimybių vertinimas ir
kitos sąlygosZK1 Pagrindinis
scenarijusPagrindinis scenarijus
Ignalinos AE statyba grindžiama ekonomine logika, t.y. ji statoma tik tuo atveju, jei duotose sąlygoje yra pranašesnė prieš kitas galimas elektrines. Tačiau jos maksimali galia apribota 500 MW 2015 metais ir 1000 MW – vėliau. Tuo siekiama atspindėti tą elektrinės dalį, kuri galėtų tekti Lietuvai
ZK2 Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Tas pats kaip ZK1 scenarijaus atveju
ZK3 Pagrindinis scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Nauja Ignalinos AE į eksploataciją įvedama 2015 metais (500 MW), nepriklausomai nuo jos ekonominio konkurencingumo ir 2018 metais pasiekia 1000 MW. Laikoma, kad tokia jos dalis galės būti naudojama Lietuvos poreikiams tenkinti
ZK4 Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Tas pats kaip ZK3 scenarijaus atveju
ZK5 Greito augimo scenarijus
Pagrindinis scenarijus
Ignalinos AE dėl vienų ar kitų priežasčių nepastatoma, nepriklausomai nuo jos ekonominio patrauklumo. Gamtinės dujos maksimaliai keičiamos mazutu
AK1 Pagrindinis scenarijus
Aukštos Ignalinos AE statyba grindžiama ekonominiais sumetimais. Jos galia, tenkanti Lietuvai, neviršija 500 MW (2015 metais) ir 1000 MW – 2018 metais ir vėliau
AK2 Greito augimo scenarijus
Aukštos Tas pats kaip AK1 scenarijaus atveju
AK3 Greito augimo scenarijus
Aukštos Tas pats kaip ZK5 scenarijaus atveju
*Pagal 2 skyriuje pateiktą galutinių energijos poreikių ir kuro kainų klasifikaciją.
69
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
1.11. ZK1 scenarijaus charakteristika
ZK1 scenarijaus atveju pirminės energijos poreikiai Lietuvoje išauga nuo 9,2 mln. tne 2006
metais iki 11,1 mln. tne 2025 metais (žr. 3.1 pav. ir 3.2 lentelė).
Pirminė energija
-2000
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
2006
2008
2010
2012
2014
2016
2018
2020
2022
2024
Metai
ktn
e
Elektros importasKiti naftos produktai
Susk. naftos dujosMotorinis kurasKitas sieringas kurasMazutas ir skalūnų al.Dujos
Branduolinis kurasVėjo energijaHidroenergijaGeoter. ir atliekinė šil.
Kitas biokurasBiodegalaiMalkos ir med. atl.
DurpėsAnglis
3.33 paveikslas. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
70
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
3.22 lentelė. Pirminės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
Pastaba: CO2 emisijos iš KCDTE apima emisijas ir iš Kauno KCDT TE, kai tuo tarpu elektros energijos gamybos ir kuro suvartojimo duomenyse Kauno KCDT TE buvo įtraukta į bendrą KCDT TE skiltį.
78
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Atlikti skaičiavimai rodo, kad ZK1 scenarijaus atveju CO2 emisijos į atmosferą nagrinėjamu
laikotarpiu išauga beveik 2 kartus, t.y. nuo 13,7 mln. t 2005 metais iki 24,9 mln. t 2025 metais. Tuo
būdu nagrinėjamo laikotarpio pabaigoje jos labai priartėja prie šiuo metu numatomo limito – 26,1
mln. tne. (80% nuo 1990 m. CO2 emisijų iš energetikos sektoriaus lygio). Didžiausią CO2 emisijų
prieaugį sąlygoja Ignalinos AE antrojo bloko sustabdymas. Laukiamos CO2 emisijos 2010 metais
yra 6 mln. t didesnės už emisijas 2009 metais. Jei po 2009 metų iki KCDTE ir KCDT TE blokų
įvedimo į eksploataciją elektros energija nebūtų importuojama, 2010-2014 metais turėtume lokalinį
CO2 emisijų maksimumą, kurį, be jokios abejonės, iššauktų neefektyvios Lietuvos elektrinės darbas.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, Lietuvos elektrinės metinės CO2 emisijos šiuo laikotarpiu
svyruotų tarp 4,3 ir 6,3 mln. t. Tačiau Lietuvos elektrinė tik jos maksimalios gamybos periodu
susilygina su didžiausiu CO2 šaltiniu – transportu. CO2 emisijos iš transporto sektoriaus auga nuo
4,1 mln. t 2005 metais iki 7,7 mln. t 2025 metais. Šį prieaugį tam tikra dalimi dar sumažina auganti
biodegalų dalis automobiliniame transporte, kas aiškiai matosi iš 3.6 pav. pateiktų duomenų.
Galutiniai poreikiai
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
5000
20
06
20
09
20
12
20
15
20
18
20
21
20
24
20
27
20
30
Metai
ktn
e
DurpėsŠiaudaiSkalūnų alyvaAnglisReaktyvinis kurasBioetanolisBenzinasKoksasNPG koksasSusk. Naftos dujosBiodyzelinasDyzelinasBiodujosMalkosSieringas mazutasNesieringas mazutas
3.38.paveikslas. Galutinės energijos poreikiai Lietuvoje ZK1 scenarijaus atveju.
79
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
Biodegalų dalis automobiliniame transporte yra didinama, laikantis ES direktyvos ir Lietuvos
Nacionalinės energetikos strategijos reikalavimų.
3.5 pav. ir 3.5 lentelėje pateiktos CO2 emisijos iš elektrinių apima emisijas dėl kuro deginimo
elektrai gaminti, o termofikacinėse elektrinėse – ir šilumai gaminti termofikaciniuose įrenginiuose.
CO2 emisijos iš termofikacinių elektrinių vandens šildymo katilų yra įtrauktos į šilumos tiekimo
įmones charakterizuojančią informaciją.
Lietuvos energetikos sektoriaus plėtrą ir funkcionavimą charakterizuoja 3.6 lentelėje pateikta
orientacinė ekonominė informacija.
3.26 lentelė. Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros ir funkcionavimo preliminarios išlaidos, mln. eurų.
GyventojaiGyventojai, mln. 3,414 3,327 3,244 3,164
Bendro šalies ŠD kiekio lyginamieji rodikliaiMax scenarijus, kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 512,9 559,1 431,7 393,9Min scenarijus,kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 512,9 533,8 394,1 346,6Max scenarijus, t/gyv. 6,6 10,4 11,6 13,8Min scenarijus, t/gyv. 6,6 9,2 8,9 9,8
Energetikos ŠD kiekio lyginamieji rodikliaiMax scenarijus, kg/tūkst. JAV $ 2000 m. {PGP) 300,2 373,5 281,2 263,8Min scenarijus,kg/tūkst. JAV $ 2000 m. (PGP) 300,2 375,1 257,2 221,3Max scenarijus, t/gyv. 3,9 6,9 7,5 9,3Min scenarijus, t/gyv. 3,9 6,5 5,8 6,3
Šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, visuose analizuotose scenarijuose turėtų
mažėti: maksimalaus scenarijaus atveju bendras šiltnamio dujų kiekis, tenkantis BVP vienetui, gali
mažėti vidutiniškai 1,7 proc. per metus, o minimalaus scenarijaus, atitinkančio pagrindinio
energetikos sektoriaus plėtros scenarijų, atveju – 2,6 proc. per metus. Dėl gyventojų skaičiaus
mažėjimo šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, didės: maksimalaus scenarijaus atveju
bendras šiltnamio dujų kiekis, tenkantis gyventojui, gali didėti vidutiniškai 5,1 proc. per metus, o
minimalaus scenarijaus atveju – 2,7 proc. per metus. Į atmosferą išmetamų su organinio kuro
deginimu susijusių šiltnamio dujų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, maksimalaus scenarijaus
atveju 2020 m. viršytų 2005 m. ES-15 šalių lyginamojo rodiklio vidurkio reikšmę apie 10 proc.
112
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
IŠVADOS
1. Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu, dėl reikšmingų struktūrinių pokyčių šalies
ekonomikoje bei pirminės energijos balanse išmetamų į atmosferą teršalų kiekis sumažėjo
ženkliai – 2000 metais šiltnamio dujų kiekis buvo 2,5 karto mažesnis nei 1990 metais,
tačiau nuo 2001 metų dėl spartaus ekonomikos augimo ir didėjančių energijos poreikių
pradėjo didėti vidutiniškai 3,8 proc. per metus. Tačiau galima teigti, kad Nacionalinės
darnaus vystymosi strategijos vienas iš tikslų pasiekti, kad į atmosferą išmetamų šiltnamio
reiškinį sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau, nei auga šalies ekonbomika šiuo
metu yra tenkinamas.
2. Į atmosferą išmetamų su organinio kuro deginimu susijusių CO2 dujų kiekis, tenkantis
BVP vienetui, vertinant pagal perkamosios galios pariteto rodiklius, Lietuvoje sukuriant
1000 JAV dolerių 2000 metų kainomis buvo išskirta tik 300 kg, t.y. beveik dvigubai
mažiau nei ES-12 šalyse. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia ne tik naujasias ES šalis nares, bet
ir daugelį ES-15 šalių.
3. Energetika plačiąja prasme yra pagrindinis šiltnamio dujų šaltinis – 2005 m. organinio
kuro deginimas bendroje šiltnamio dujų struktūroje sudarė 58,5 proc. Todėl siekiant
išanalizuoti Lietuvos galimybes dėl išmetamų šiltnamių dujų kiekio iki 2020 m.
sumažinimo, ypatingas dėmesys šiame darbe buvo skirtas energetikos sektoriaus raidai.
Siekiant kompleksiškai išanalizuoti energetikos sektoriaus raidą ir kiekybiškai pagrįsti
priimamus sprendimus, taikyti šiam tikslui plačiai įvairiose šalyse naudojami
matematiniai modeliai.
4. Galutinės energijos poreikių prognozės parengtos naudojant ekonometrinį modelį.
Siekiant įvertinti pagrindinių energijos sąnaudų kitimą lemiančių veiksnių neapibrėžtumų
įtaką galutiniam skaičiavimo rezultatui, taikyta neapibrėžtumų analizės metodika. Atlikus
galutinės energijos poreikių prognozę, nustatyta, kad per prognozuojamąjį laikotarpį
poreikiai padidės nuo 1,4 iki 2,1 karto atitinkamai pagal pasirinktą ekonomikos augimo
scenarijų. Pagal pagrindinį scenarijų 2025 m. tiesiogiai šalies ūkio šakose būtų
suvartojama 7,4 mln. tne galutinės energijos arba 77 proc. 1990 m. kiekio.
113
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
5. Šiltnamio dujų emisijų kitimo prognozei parengtas energetikos sektoriaus raidos
matematinis modelis, realizuotas MESSAGE programinės įrangos bazėje. Tai energetikos
bei aplinkosaugos modelis, įgalinantis atlikti energetikos sektoriaus vystymosi įtakos
aplinkai analizę ir numatyti priemones, stabilizuojančias ir gerinančias aplinkosauginę
situaciją.
6. Perspektyvinė Lietuvos ūkio raida negali būti vienareikšmiškai nusakyta, kadangi tam
didelę įtaką turi tiek šalies, tiek išoriniai veiksniai. Energetikos sektoriaus raidai didelę
įtaką daro šalies ūkio plėtra, importuojamų energijos išteklių kainos, atominės elektrinės
statybos perspektyvos, energetinio saugumo aspektai ir daugelis kitų veiksnių. Galima
skirtinga energetikos sektoriaus plėtra neišvengiamai sąlygos ir skirtingas teršalų emisijas
į atmosferą. Siekiant įvertinti galimas CO2 emisijų raidos perspektyvas, buvo išnagrinėti
įvairūs tikėtini energetikos sektoriaus raidos scenarijai.
7. Energetikos sektoriaus raidos scenarijų analizė parodė, kad sustabdžius antrąjį Ignalinos
AE bloką, priklausomai nuo scenarijaus, CO2 emisijos padidėja 6-7 mln. t. Iki naujų
elektros energijos generavimo pajėgumų įvedimo į eksploataciją (2010-2014 metų
laikotarpiu) CO2 emisijos varijuoja nuo 21 iki 24 mln. t, o vėliau, priklausomai nuo
galimo ekonomikos augimo tempo ir energetikos sektoriuje naudojamų technologijų
struktūros pokyčių, arba išlieka 18-22 mln. t ribose, arba išauga net iki 29,3 mln. t.
8. Energetikos sektoriaus leistino CO2 emisijų limito viršijimo iki 2020 metų pavojus būtų
tik greito ekonomikos augimo (didelių energijos ) poreikių scenarijaus atveju, kai dėl
vienų ar kitų priežasčių nepastatoma nauja atominė elektrinė.
9. Šiltnamio dujų, išmetamų į atmosferą, kiekio kituose ūkio sektoriuose prognozė iki 2020
m. parengta remiantis nacionaliniuose ar šakiniuose dokumentuose pateiktomis ūkio
sektorių vystymosi tendencijomis bei strateginiais tikslais. Tačiau informacijos apie
pramonės, žemės ūkio bei atliekų sektoriaus plėtros tendencijas trūkumas sąlygoja
didelius šiltnamio dujų kitimo prognozės neapibrėžtumus. Atlikta analizė parodė, kad
pasitvirtinus analizei taikytoms prielaidoms, kituose ūkio sektoriuose 2020 m. šiltnamio
dujų emisija siektų 14,47 mln. t CO2 ekv. Šiuose sektoriuose įgyvendinus įvairias klimato
kaitos mažinimo priemones 2020 m. išmetimus būtų galima sumažinti apie 3 mln.t CO2
ekv.
10. Apibendrinant atliktą energetikos sektoriaus ir kitų ūkio sektorių plėtros įtaką išmetamam
į atmosferą šiltnamio dujų kiekiui suformuoti du šiltnamio dujų kitimo scenarijai:
114
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
maksimalus ir minimalus, kurie apibrėžia galimas šių dujų augimo ribas iki 2020 m. Pagal
maksimalų scenarijų 2020 m. bendras šalies šiltnamio dujų kiekis sudarytų 43,80 mln. t
CO2 ekv., t.y. siektų 91 proc. 1990 m. lygio, o pagal minimalų scenarijų – 65 proc. 1990
m. lygio. 1990 m. Lietuvos šiltnamio dujų lygis 2020 m. neturėtų būti viršytas nei pagal
vieną analizuotą scenarijų.
115
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
LITERATŪRA
1. Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui. Europos energetikos politika {SEC(2007)12} // Briuselis, 2007.01.10 KOM(2007) 1 galutinis.
2. Komisijos komunikatas Europos Vadovų Tarybai, Europos Parlamentui, Europos Ekonomikos ir Socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui. Pasaulio klimato kaitos apribojimas iki 2° C. Gairės 2020 metams ir vėliau. {SEC(2007)7}, {SEC(2007)8} // Briuselis, 2007.01.10 KOM(2007) 2 galutinis.
3. National greenhouse gas emission inventory report 2007 of the Republic of Lithuania. Annual report under the UN Framework Convention on Climate Change // Vilnius, 2007 March
4. Kuro ir energijos balansas 1990-2003 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2004.
5. Kuro ir energijos balansas 2006 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2007.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 5 d. nutarimo Nr. 1474 “Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo” pakeitimo. 2005 m. birželio 8 d. Nr. 627 // Valstybės žinios, 2005 Nr.73-2651.
7. Annual European Community greenhouse gas inventory 1990-2005 and inventory report 2007 // http://reports.eea.europa.eu/technical_report_2007_7/en
8. Lietuvos statistikos metraštis 2006 // Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės, Vilnius 2007.
9. Akcinė bendrovė “Snaigė” // http://www.snaige.lt/lt/
10. Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita // Vilnius, 2006.
11. Energy Statistics of Non–OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
12. Energy Balances of Non–OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
13. Energy Statistics of OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
14. Energy Balances of OECD Countries 2004–2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
15. CO2 Emissions from Fuel Combustion 1971-2003 // International Energy Agency, 2005 Edition.
Lietuvos energetikos institutasKompleksinių energetikos tyrimų laboratorija S1/31–934.7.7/KK–07–04 G–V:03
16. CO2 Emissions from Fuel Combustion 1971-2005 // International Energy Agency, 2007 Edition.
17. Lietuvos ekonominė ir socialinė raida 2007 // Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2007.
18. V. Miškinis, I. Konstantinavičiūtė, E. Ušpuras, A. Kaliatka, V. Kopustinskas. Neapibrėžtumo analizės taikymas energetikos ekonomikos vienmačių modelių uždaviniams // Energetika. – Vilnius: Academia / 2006. Nr. 2. p. 1-9, ISSN 0235-7208.
19. Kloos M., Hofer E., “SUSA Version 3.2. User’s Guide and Tutorial”, GRS, Garching, (1999).
20. Annual Energy Outlook 2007 with Projections to 2030 // Energy Information Administration // http://www.eia.doe.gov/oiaf/aeo/index.html
21. A. Galinis, V. Miškinis, J. Vilemas et al. Analyses of Energy Supply Options and Security of Energy Supply in the Baltic States // IAEA Technical Documents, Vienna, 2007, p.324, ISSN 1011-4289.
22. Elektros energijos eksporto galimybės ir konkurencija. Galutinė ataskaita // Lietuvos energetikos institutas/ 2005, 117 p.
23. Model for Energy Supply Strategy Alternatives and their General Environmental Impact (MESSAGE) // International Atomic Energy Agency, 2003. – Vienna, 246 p.
24. Lietuvos nacionalinio apyvartinių taršos leidimų 2008-2012 metų laikotarpiui paskirstymo plano 2007 04 19 versija // Vilnius, 2007.
25. Informacija apie vykdomus bendro įgyvendinimo projektus // http://www.laif.lt
26. Lithuania’s Third and Fourth National Communication on Climate Change under the United Nations Framework Convention on Climate Change // Vilnius, November 2005.
27. Nacionalinė darnaus vystymosi strategija // Valstybės žinios, 2003-09-19, Nr. 89-4029.
28. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas // Valstybės žinios, 2007-11-27, Nr. 122-5003.