Page 1
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos Seimo 2019-07-26 Nr. 19/12
Audito komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui
DĖL LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO NR. I-172 13 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1331 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO
Susipažinę su Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo
Nr. XIII-1331 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
Šiuo įstatymo keitimo projektu papildoma 13 straipsnio 1 dalis ir nustatoma, kad paramos
gavėjo statusas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei juridinio „asmens vadovas nėra arba nebuvo
kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą bent vieną pažeidimą [...] buvo
panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu.
Toks reikalavimas neatitinka proporcingumo principo, nes priėmus šį įstatymo pakeitimą
galimos tokios situacijos, kai juridinio asmens vadovo vadovavimo laikotarpiu jokie
pažeidimai nebuvo padaryti, tačiau jei pažeidimai buvo padaryti kito vadovo, atsako visi buvę,
esami ir būsimi juridinio asmens vadovai, taip sukeliant netiesioginę atsakomybę ir pasekmes
kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Atsižvelgiant į tai, būtina įstatymo projektą patobulinti taip, kad paramos gavėjo statusas galėtų
būti nesuteiktas tik tuo atveju, jei pažeidimai būtų padaryti konkretaus juridinio asmens vadovo
vadovavimo metu. Siūlytina 13 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip:
„3) asmens vadovas nėra arba nebuvo kito asmens, kuriam už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse
nurodytą bent vieną pažeidimą, kuris buvo padarytas vadovavimo asmeniui laikotarpiu,
arba dėl to, kad jis neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, ne anksčiau
kaip prieš vienerius metus buvo panaikintas paramos gavėjo statusas, vadovu.“
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 2
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 611 82254, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Teisingumo ministerija 2019-07-23 Nr. 19/11
Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius
DĖL ASOCIACIJOS VADOVO AMŽIAUS
Analizuodami Jūsų 2019-02-15 raštą Nr. (1.11E) 7R-962, atsakantį į mūsų 2019-01-25 raštą
Nr. 19/04 „Dėl asociacijos prezidento amžiaus“ norime pasitikslinti dėl dar kelių aspektų,
susijusių su asociacijos prezidento amžių apibūdinančiomis Asociacijų įstatymo bei Civilinio
kodekso nuostatomis.
Jūsų atsakyme teigiama, kad: „Asociacijų įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtintas draudimas
jaunesniems kaip 18 metų asmenims būti asociacijos vienasmeniu valdymo organu, kai
jaunesnis kaip 18 metų asmuo apskritai pagal įstatymą gali būti asociacijos nariu.“ Taigi
suprantame, kad asociacijos vadovu gali būti jaunesnis nei 18 metų asmuo, jei asociacijos
veikla susijusi su vaikų ir jaunimo poreikiais. Tačiau, nors imperatyvaus draudimo asociacijos
vadovui būti nepilnamečiu nėra, kai kurie Registrų centro skyriai atsisako tokius vadovus
registruoti kaip pilnateisius juridinio asmens – asociacijos – atstovus. Taigi, ar jūsų nuomone
Registrų centras privalo registruoti nepilnamečius asociacijų, kurių veikla susijusi su vaikų ar
jaunimo poreikiais, vadovus?
Toliau, atsižvelgiant į Civilinio kodekso nuostatas, teigiama, kad nepilnamečiai nuo 14 iki 18
metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą (išskyrus emancipacijos atvejus).
Tai lyg ir reikštų, kad kiekvieną nepilnamečio asociacijos vadovo sandorį turėtų įvertinti tėvai
ar rūpintojai ir pateikti savo sutikimą.
Tačiau vis tiek nėra aišku kaip toks modelis turėtų veikti realioje situacijoje. Jeigu kiekvienam
nepilnamečio asociacijos vadovo sudaromam sandoriui reikalingas tėvų ar rūpintojų sutikimas,
tada kyla klausimas, ar sutikimas gali būti absoliutus, pavyzdžiui, duodamas visiems
sandoriams tos organizacijos vardu? Taip pat, ar jau kandidatuodamas į vadovo pareigas
nepilnametis neturėtų pateikti tėvų ar rūpintojų sutikimo? Jeigu tėvai ar rūpintojai gali pateikti
tokį sutikimą jau nepilnamečiam asmeniui kandidatuojant į asociacijos vadovo pareigas, ar toks
sutikimas gali reikšti, kad tėvai ar rūpintojai sutinka ir su būsimais sandoriais?
Pastebėtina, kad asociacijos vadovu tapus nepilnamečiui asmeniui, trūksta teisinio aiškumo jo
civilinio veiksnumo atžvilgiu. Keliami klausimai yra ne teoriniai, o net labai praktiniai.
Asociacijos, kurių veikla susijusi su vaikų ar jaunimo poreikiais, nuolat susiduria su šiais
klausimais. Taigi prašome pateikti savo vertinimą, kaip Asociacijų įstatymo ir Civilinio
kodekso nuostatos turėtų būti pritaikomos konkrečioje situacijoje:
Page 3
1. Ar Registrų centras privalo registruoti nepilnamečius asociacijų, kurių veikla susijusi su
vaikų ar jaunimo poreikiais, vadovus?
2. Ar kiekvienu atveju nepilnametis asociacijos vadovas turėtų gauti tėvų ar rūpintojų sutikimą,
norėdamas sudaryti sandorį asociacijos vardu?
3. Ar sutikimas gali būti absoliutus, pavyzdžiui, duodamas visiems sandoriams tos
organizacijos vardu?
4. Ar jau kandidatuodamas į vadovo pareigas nepilnametis neturėtų pateikti tėvų ar rūpintojų
sutikimo?
5. Jeigu tėvai ar rūpintojai gali pateikti tokį sutikimą jau nepilnamečiam asmeniui
kandidatuojant į asociacijos vadovo pareigas, ar toks sutikimas gali reikšti, kad tėvai ar
rūpintojai sutinka ir su sandoriais?
Atsakymą prašome pateikti el.paštu [email protected]
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 4
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 611 82254, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai 2019-08-06 Nr. 19/13
Kopija:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 19, 25, 82 ir 95 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO
Susipažinę su Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 25, 82 ir 95 straipsnių pakeitimo
įstatymo projektu teikiame savo pastebėjimus.
Šiems įstatymo pakeitimams iš esmės pritariame. Tačiau norime pastebėti, kad projekte pateikti
pakeitimai iki galo neišsprendžia nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) problemų,
susijusių su viešųjų pirkimų vykdymu. Manytina, kad NVO turėtų būti taikomos supaprastintos
ir aiškiai pateiktos viešųjų pirkimų taisyklės, parengtos atsižvelgiant į NVO sektoriaus
specifiką.
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 5
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai 2019-09-14 Nr. 19/14
DĖL KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO
Susipažinę su parengtu Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatymo
projektu (toliau - Projektas), teikiame šias pastabas bei siūlymus:
Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje išvardinama kultūros įstaigų sistema, kurią
sudaro:
1) kultūros įstaigos, kurių savininkė yra valstybė;
2) kultūros įstaigos, kurių savininkės yra savivaldybės;
3) kiti kultūros paslaugų teikėjai.
12 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kad kultūros įstaigų tinklo paskirtis visoms
visuomenės grupėms sudaryti sąlygas ir galimybes susipažinti su materialiuoju ir
nematerialiuoju kultūros paveldu, kultūros raiškos įvairove, skatinti asmenų kūrybinę ir
kultūrinę raišką bei dalyvavimą kultūros veiklose.
Tačiau šio straipsnio 3 dalis užkerta kelią prisijungti prie šios siūlomos sistemos
nevyriausybinėms kultūros įstaigoms, jeigu kultūros srityse ar teritorijose jau yra kultūros
įstaigų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Akivaizdu, kad įtvirtindamas šią nuostatą
įstatymo leidėjas siekia optimizuoti kultūros įstaigų tinklą, prioritetą suteikdamas valstybinėms
įstaigoms. Visgi Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose, Vyriausybės programos
įgyvendinimo plane, bei kitose teisės aktuose įtvirtinta kita kryptis, kuri orientuota į paslaugų
perdavimą nevyriausybinėms organizacijoms. Pavyzdžiui, 2014-2020 m. Nacionalinės
pažangos programoje iškeltas tikslas perduoti bent 15 procentų savivaldybių teikiamų paslaugų
teikti nevyriausybinėms organizacijoms. Manome, kad ši projekto nuostata apsunkins siekiamų
tikslų įgyvendinimą.
15 straipsnyje apibrėžiamos nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) funkcijos
įgyvendinant kultūros politiką. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekte
įtvirtintos formos, kuriomis norima įgyvendinti NVO ir valdžios institucijų partnerystę.
Siekiant praplėsti bei užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri
įpareigotų valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas konsultuotis su NVO visais kultūros
klausimais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome pakeisti Lietuvos Respublikos kultūros
politikos pagrindų įstatymo projekto 12 ir 15 straipsnių nuostatas sekančiai:
12 straipsnio 3 dalis:
Valstybė šio straipsnio 2 dalyje numatytą tikslą įgyvendina per kultūros įstaigas, kurių
savininkės yra valstybė ar savivaldybės, ir per kitus kultūros paslaugų teikėjus. Kultūros
srityse ar teritorijose, kuriose nėra veikiančių kultūros įstaigų, kurių savininkės yra valstybė ar
Page 6
savivaldybės, šio straipsnio 2 dalyje numatytas tikslas įgyvendinamas pasitelkiant kitus
kultūros paslaugų teikėjus.
15 straipsnio 2 dalis: Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, formuodamos ir įgyvendindamos
kultūros politiką privalo konsultuotis su nevyriausybinėmis organizacijomis,
bendradarbiauti informuojant ir konsultuojant jas bendradarbiauja su nevyriausybinėmis
organizacijomis, informuodamos ir konsultuodamos teisės aktais priskirtų funkcijų
klausimais, įtraukiant įtraukdamos nevyriausybinių organizacijų atstovus į tarybas, komisijas
ar darbo grupes.
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 7
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 611 82254, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2019-09-20 Nr. 19/15
DĖL LABDAROS IR PARAMOS ĮSTATYMO PAKEITIMŲ
Atsakydamas į 2019-08-06 paskelbtą kvietimą teikti pasiūlymus dėl Labdaros ir
paramos įstatymo nuostatų atnaujinimo VšĮ „NVO teisės institutas“ teikia šiuos pastebėjimus.
1. Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme nustatyta paramos gavėjų ir jų
veiklos aprėptis būtų derinama (su tam tikrais pakeitimais) su Lietuvos Respublikos valstybės
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5,
6,10,12,14,15,19,20,21,24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios
įstatyme XIII-2281 nustatyta valstybės turto panaudos subjektų aprėptimi? Pagrįskite savo
atsakymą.
Tokiam aprėpties derinimui nepritariame. Manome, kad valstybės turto panaudos
subjektų negalima prilyginti paramos gavėjams. Galimybę gauti paramą turėtų turėti platesnis
ratas subjektų, nei galimybę gauti turtą panaudai. Kadangi panaudos dalyką, šiuo atveju
valstybės ar savivaldybių turtą, galima perduoti visiškai neatlygintinai (panaudos gavėjas gali
neturėti jokių įsipareigojimų panaudos turto davėjui), panaudos gavėjų ratas turėtų būti
siaurinamas iki viešąją naudą teikiančių subjektų. Taip pat, kalbant apie paramos gavėjų
veiklos aprėptį, manome, kad baigtinis veiklų sąrašas neturėtų būti nustatytas – nors šiuo metu
siūlomas sąrašas gana išsamus, neišvengtina situacija, kai galimo paramos gavėjo veikla
nepatenka į šį sąrašą ir taip yra ribojama galimybė gauti paramą.
2. Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme reikia nustatyti baigtinį sąrašą
asmenų, galinčių įgyti paramos gavėjų statusą? Pagrįskite savo atsakymą.
Pritariame. Baigtinis sąrašas asmenų turėtų užtikrinti aiškumą sprendžiant kurie
juridiniai asmenys gali tapti paramos gavėjais.
Page 8
3. Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme reikia nustatyti baigtinį
visuomenei naudingų tikslų sąrašą? Pagrįskite savo atsakymą.
Nepritariame. Baigtinis visuomenei naudingų tikslų sąrašas gali nepagrįstai apriboti
paramos gavėjų ratą. Manome, kad nėra įmanoma apibūdinti visų įmanomų visuomenei
naudingų sričių, kuriose gali veikti paramos subjektai, todėl turi būti paliekama galimybė skirti
paramą kitas visuomenei naudingas veiklas vykdantiems subjektams.
4. Jeigu į prieš tai pateiktus 2 ir 3 klausimus atsakėte teigiamai:
a) Ar pritariate pasiūlyme nustatytam paramos gavėjų sąrašui? Jeigu pritariate iš
dalies, nurodykite, kokių asmenų išbraukimui nepritariate ir (arba) siūlote praplėsti iš sąrašo
išbrauktinų asmenų ratą. Pagrįskite savo atsakymą.
Nustatytam paramos gavėjų sąrašui pritariame iš dalies. Siūlome iš šio sąrašo
išbraukti fizinius asmenis, kuriems Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymo
nustatyta tvarka yra suteiktas meno kūrėjo statusas (Labdaros ir paramos įstatymo 7 str. 2 d.)
Iki fizinių asmenų, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas, atsiradimo tarp galimų paramos
gavėjų buvo aišku, kad parama skiriama juridiniams asmenims, o labdara – fiziniams
asmenims. Galimybė skirti paramą meno kūrėjams griauna esamą sistemą ir įneša sumaišties į
labdaros ir paramos reguliavimą.
b) Ar pritariate, kad Labdaros ir paramos įstatyme būtų detaliau sureguliuota
paramos teikėjo teisė ir pareiga užtikrinti, kad jo teikiama parama skiriama konkretiems
tikslams, ir kontroliuoti paramos panaudojimą? Pagrįskite savo atsakymą.
Nepritariame. Pagal dabartinį reguliavimą, paramos sutartyje paliekama laisvė
paramos gavėjui ir teikėjui susitarti dėl paramos teikimo tikslų ir paramos panaudojimo.
Manome, kad sutarčių laisvės principo įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, todėl šalys yra
laisvos susitarti kaip bus disponuojama parama ir to nereikia papildomai įtvirtinti įstatyme.
Įstatymu sureguliavus paramos sutarčių sudarymą didelė tikimybė, kad galimi atvejai, kai toks
reguliavimas nebus priimtinas nei paramos teikėjui, nei paramos gavėjui, t.y. abiems sandorio
šalims. Šiuo metu sutartyje šalys gali nusimatyti joms labiausiai tinkančias nuostatas, sutarties
Page 9
vykdymo kontrolės mechanizmą, todėl papildoma subjektų apsauga įstatymo nuostatomis nėra
būtina.
c) Jeigu į prieš tai pateiktą klausimą atsakėte teigiamai, ar pritariate, kad Labdaros
ir paramos įstatyme turėtų būti nurodyti esminiai paramos teikimo sutarties elementai.
Nepritariame.
5. Ar turite kokių nors kitų siūlymų, kaip patobulinti paramos reglamentavimą?
Jeigu turite, prašome juos pateikti.
Šiuo metu jau darosi problema, kai kuriami labdaros ir paramos fondai konkretiems
asmenims, pvz. sunkia liga sergančiam vaikui. Tokie labdaros ir paramos fondai renka paramą,
bet ji nebūtinai panaudojama vaiko gydymo išlaidoms, neretai tampa tėvų pragyvenimo
šaltiniu. Tokie labdaros ir paramos fondai vėliau tampa nebegyvybingi arba jų veikla (paramos
panaudojimas) kelia didelių klausimų dėl skaidrumo. Vienas iš problemos sprendimo būdų
galėtų būti įgalinti valstybinę instituciją (pvz. Valstybinę mokesčių inspekciją) atidaryti
tokiems asmenims sąskaitas, į kurias galėtų būti pervedama parama nesteigiant naujo juridinio
asmens.
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 10
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai 2019-10-02 Nr. 19/16
DĖL TVARKOMŲ ASMENS DUOMENŲ SAUGUMO PRIEMONIŲ IR RIZIKOS
VERTINIMO GAIRIŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYTOJAMS IR
TVARKYTOJAMS
Susipažinę su Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos paruoštu „Tvarkomų asmens
duomenų saugumo priemonių ir rizikos vertinimo gairių asmens duomenų valdytojams ir
tvarkytojams“ projektu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
Sveikintinas siekis parengti gaires, kuriuos padėtų asmens duomenų valdytojams ir
tvarkytojams įvertinti riziką ir tinkamai pasiruošti saugoti asmens duomenis, atsižvelgiant į
rizikos veiksnius.
Dėl gairių taikymo nevyriausybinėse organizacijose
Tokio pobūdžio gairės nors ir yra naudingos įvertinant riziką, tačiau šiose gairėse trūksta
priemonių, kurių galėtų imtis Lietuvoje veikiančios mažos nevyriausybinės organizacijos
(toliau – NVO).
Tokių organizacijų pavyzdys galėtų būti žmogaus teisių organizacija, veikianti seksualinių
mažumų teisių apsaugos srityje. Be jokios abejonės tokio pobūdžio organizacijos tvarko
specialių kategorijų asmens duomenis (pvz. lytinė orientacija, lytinė tapatybė), tačiau neturi
galimybių imtis specialių kategorijų asmens duomenų apsaugai rekomenduojamų priemonių,
pvz.:
1. 11 punkte numatoma „Nesuderinamos pareigybės (funkcijos) ir atsakomybių sritys,
pavyzdžiui, 10 saugos specialisto pareigybė, saugos auditoriaus pareigybė ir duomenų
apsaugos pareigūno pareigybė, turi būti atskirtos, siekiant sumažinti neleistino ar
netyčinio asmens duomenų keitimo ar netinkamo naudojimo galimybes“. Tokios
priemonės įgyvendinimas NVO apsunkintas dėl darbuotojų trūkumo.
2. 73 punkte numatoma „Prisijungimas prie interneto neturi būti leidžiamas serveriams ir
darbo vietoms, naudojamoms asmens duomenims tvarkyti.“. Tokia ir panašios
rekomendacijos reikalauja papildomų ir gana žymių išlaidų informacinių technologijų
infrastruktūrai.
Esant galimybei rekomenduotina numatyta rekomendacijas subjektams, kurie neturi didelių
resursų įgyvendinti apsaugos priemones, tačiau privalo tvarkyti itin jautrius asmens duomenis
dėl savo veiklos pobūdžio.
Dėl gairių prienamumo
Atkreiptinas dėmesys, kad gairėse vartojama nemažai informacinių technologijų srities sąvokų,
kurios gali būti neaiškios ne tik NVO, tačiau ir kitiems subjektams, kuriems šios gairės yra
Page 11
skirtos, todėl rekomenduotina prie gairių kaip priedą paruošti informacinių technologijų
sąvokų paaiškinimą.
Kitos pastabos
Gairių 3 puslapyje esančiame 2 žingsnyje, aprašant aukštą lygį skliaustuose nevartojamas žodis
„pvz.“, kai tai daroma kituose punktuose, todėl gali kilti pavojus dėl neteisingo poveikio
vertinimo.
Taip pat manytina, kad 5 puslapyje pateikti grėsmių ir jų atsiradimo tikimybės įvertinimo
klausimai nėra tinkamai suformuluoti ir neleidžia kokybiškai įsivertinti grėsmių, todėl
rekomenduotina juos peržiūrėti. Pvz., 5 klausimas „Ar organizacijoje yra asmens duomenų
tvarkymui naudojamų IT sistemų, kurios sukurtos ar įdiegtos nesilaikant gerosios praktikos?“
nėra aiškus, nes nėra nurodoma kokios gerosios praktikos turimos omenyje arba kas būtų
laikoma „blogosiomis“ praktikomis.
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 12
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos Seimo 2019-01-04 Nr. 19/01
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui
DĖL LOBISTINĖS VEIKLOS IR TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMŲ
Susipažinę su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu
Nr. XIIIP-3051 ir Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3)
straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3052 teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
Šie įstatymo projektai sudaro sąlygas norintiems tinkamai dalyvauti teisėkūros procesuose.
Siekiama įtvirtinti sistema (t.y. darančių įtaką teisėkūrai asmenų sąrašas, kuris įtvirtintas
Teisėkūros pagrindų įstatymo papildymo projekte) yra panaši į Europos Sąjungos struktūroje
taikoma Skaidrumo registro sistemą, kuri jau yra išbandyta ir veikianti. Todėl laikytina, kad
projektuose siūloma įtvirtinti sistema taip pat bus pakankamai efektyvi siekiant užtikrinti
įstatymų pakeitimų tikslus.
Dėl lobistinės ir advokacinės veiklos atskyrimo
Pažymėtina, kad remiantis Europos tarybos rekomendacija dėl nevyriausybinių organizacijų
teisinio statuso Europoje (CM/Rec(2007)14), NVO veikla, daranti įtaką teisės aktų priėmimui
ar nepriėmimui, nėra laikoma lobistine. Rekomendacijose teigiama, kad „NVO indėlis
pasireiškia per labai įvairią veiklą, taip pat ir tada, kai NVO veikia kaip skirtingų visuomenės
segmentų ir valdžios institucijų tarpusavio bendravimo priemonė, advokataudamos už teisės ir
viešosios politikos pokyčius, teikdamos pagalbą tiems, kam jos reikia, rengdamos techninius
ir profesinius standartus, stebėdamos, kaip laikomasi galiojančių įsipareigojimų pagal
nacionalinę ir tarptautinę teisę.“
Rekomendacijos 12 d. numato, kad „NVO turi turėti laisvę atlikti tyrimus, imtis švietimo ir
advokacijos viešųjų diskusijų klausimais, neatsižvelgiant į tai, ar pozicija, kurios jos laikosi,
atitinka vyriausybės politiką ir į tai, ar dėl jos būtina pakeisti įstatymus.“
Taigi NVO veikla darant įtaką teisės aktų priėmimui ar nepriėmimui oficialiame Europos
tarybos dokumente apibrėžiama kaip advokacija, o ne lobizmas, nes NVO advokacija vykdoma
viešojo intereso gynimo ir visuomeninės naudos, o ne privačių interesų tenkinimo tikslais.
Rekomendacijos 77 d. taip pat numato, kad su NVO turėtų būti tariamasi rengiant pirminės ir
antrinės teisės aktus, susijusius su jų statusu, finansavimu ar veiklos sritimis. Tokią pačią
pareigą numato NVO plėtros įstatymo 3 str. 4 d.
Page 13
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 14
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 611 82254, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Teisingumo ministerija 2019-01-25 Nr. 19/04
Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius
DĖL ASOCIACIJOS PREZIDENTO AMŽIAUS
Pagal Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį asociacijos nariais gali būti 18 metų sulaukę
veiksnūs fiziniai asmenys, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį. Asociacijų
įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai asociacijų veikla yra susijusi su vaikų ir
jaunimo poreikiais, nariais gali būti ir jaunesni kaip 18 metų asmenys.
Dėl jam asociacijos dokumentuose priskiriamų funkcijų pobūdžio, asociacijos vienasmenis
valdymo organas turi būti veiksnus.
Pagal Civilinio kodekso 2.8 straipsnio 1 dalį nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos
metų sandorius sudaro, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą. Galioja ir be atstovų pagal
įstatymą sutikimo sudaryti sandoriai, jeigu tokį sutikimą atstovas pagal įstatymą duoda po
sandorio sudarymo.
Prašome atsakyti, ar asociacijos vienasmeniu valdymo organu galėtų būti išrenkamas
nepilnametis asmuo (ne jaunesnis nei 14 metų amžiaus) ir ar toks asmuo galėtų atlikti visus
asociacijos vadovo kompetencijoje esančius veiksmus, jeigu jo atliekami veiksmai būtų
tvirtinami tėvų sutikimu.
Atsakymą prašome pateikti el.paštu [email protected]
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 15
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Pasvalio rajono savivaldybės tarybai 2019-02-10 Nr. 19/06
Pasvalio rajono merui
Savivaldybės administracijos direktoriui
Pasvalio nevyriausybinių organizacijų tarybai
DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS SPRENDIMO NR. T1-63 PAKEITIMO
PROJEKTO
NVO teisės institutas – ekspertinio bei konsultacinio pobūdžio nepriklausoma, nepolitinė,
nevyriausybinė organizacija, kuri veikia ne pelno teisės srityje ir siekia prisidėti prie
nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo bei skatinti visuomeninei veiklai palankios teisinės
aplinkos kūrimą.
Susipažinę su Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. T1-63
„Dėl Pasvalio rajono nevyriausybinių organizacijų projektų rėmimo iš savivaldybės biudžeto
lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektu teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
Siekiant teisinio aiškumo rekomenduojame pakeisti 29.1 papunktį, nes šiuo metu visos
Lietuvoje veikiančios NVO (t.y. labdaros ir paramos fondai, viešosios įstaigos, asociacijos)
vadovaujasi įstatais. Tai numato Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 3
straipsio 4 dalis, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos
Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis. Nuostatais paprastai vadovaujasi
valstybės/savivaldybių įstaigos. Todėl minėtą papunktį siūlome išdėstyti taip:
„29.1 NVO įstatų kopija;“
Projekto 29.2 papunktyje numatytas reikalavimas pateikti NVO registracijos pažymėjimo
kopiją užkirstų kelią visoms NVO dalyvauti projektų rėmimo konkurse. Juridinio asmens
registravimo pažymėjimai nuo 2010 m. sausio 1 d., pasikeitus Civilinio kodekso 2.65 str.,
neišduodami, o nuo 2012 m. spalio 7 d., įsigaliojus Juridinių asmenų registro nuostatų
pakeitimams, juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių, užsienio juridinių asmenų ir kitų
organizacijų filialų ir atstovybių registravimo pažymėjimai ir jų dublikatai pripažinti
netekusiais galios. Todėl toks reikalavimas yra visiškai neproporcingas, nes reikalauja pateikti
juridinės galios neturinčius dokumentus. Siūlytina iš aprašo išbraukti papunktį 29.2 atitinkamai
pakeičiant kitų papunkčių numeraciją.
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
Page 16
NVO teisės institutas – ekspertinio bei konsultacinio pobūdžio nepriklausoma, nepolitinė,
nevyriausybinė organizacija, kuri veikia ne pelno teisės srityje ir siekia prisidėti prie
nevyriausybinio sektoriaus stiprinimo bei skatinti visuomeninei veiklai palankios teisinės
aplinkos kūrimą.
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 696 87335, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai 2019-06-04 Nr. 19/08
DĖL LOTERIJŲ ĮSTATYMO NR. IX-1661 PAKEITIMO ĮSTATYMO
Susipažinę su Lietuvos Respublikos Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 pakeitimo įstatymo
projektu Nr. 17-9227(2) teikiame savo pastabas ir pasiūlymus.
Šis įstatymo pakeitimas nustato nevienodas sąlygas paramos gavėjams gauti paramą iš loterijų
organizatorių, nes šiuo metu projekte yra numatyta, kad paramą gali gauti tik sporto srityje
veikiantys subjektai. Siekiant suvienodinti sąlygas paramai, rekomenduojame atsižvelgti į tai,
kad planuojama steigti Nevyriausybinių organizacijų fondą1 ir dalį Lietuvos Respublikos
Loterijų įstatymo pagrindu surenkamų lėšų skirti šiam fondui.
Siekiant suvienodinti visų paramos gavėjų sąlygas gauti paramą Lietuvos Respublikos Loterijų
įstatymo pagrindu siūlome 16 straipsnio 1 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
„1. Loterijų organizatorius 8 procentus nominaliosios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo
skirti paramai Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems paramos
gavėjams, iš jų bent 4 procentus skiriant paramos gavėjams, kurie veikian sporto srityje, ir bent
1 procentą skiriant Nevyriausybinių organizacijų fondui, kaip jis apibrėžtas Lietuvos
Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.“
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas
1 Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo nr. XII-717 pakeitimo įstatymo projektas
<https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2302f3d05d0011e99684a7f33a9827ac>
Page 17
VšĮ NVO teisės institutas, kodas 300024285
Tel. 8 611 82254, el. p. [email protected] , Saulėtekio al. 9, I korp. 904 k., Vilnius
__________________________________________________________________________
Valstybinei mokesčių inspekcijai 2019-07-22 Nr. 19/10
Prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vasario 16-osios g. 14, LT-01514 Vilnius
DĖL VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO ĮSAKYMO NR. V-45
Susipažinę su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos viršininko 2003 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. V-45 „Dėl Prašymo pervesti pajamų
mokesčio dalį paramos gavėjams ir (arba) politinėms partijoms FR0512 formos, papildomo
lapo FR0512P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektu,
nurodome, kad šiam įsakymo projektui pritariame.
Šie pakeitimai sumažins galimybę gauti paramą paramos gavėjams piktnaudžiaujant padėtimi
ir naudojant spaudimą bei sudarys mokesčių mokėtojams galimybę paskirstyti paramos
gavėjams savo pajamų mokesčio dalį laisva valia.
Pagarbiai
Direktorius Rytis Jokubauskas