PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ ... - Higienos institutas veiklos aprasas.pdf · 3 SĄVOKOS Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų
Post on 12-Nov-2018
220 Views
Preview:
Transcript
PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ
VEIKLOS APRAŠAS
Vilnius, 2017
1
Aprašas parengtas vykdant Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų
veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. A1-256/V-584,
priemonę Nr. 2.5.1.
Parengė:
Jolita Kartunavičiūtė,
Rasa Šidagytė,
Raimonda Eičinaitė-Lingienė,
Higienos instituto Profesinės sveikatos centras
Recenzavo:
Dr. Paulius Vasilavičius
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Medicinos akademija Visuomenės sveikatos fakultetas
Saulius Matulaitis
Profesinės sveikatos specialistas, AB „ORLEN“ Lietuva“
Higienos institutas
Didžioji g. 22, LT-01128 Vilnius
Tel. +370 5 262 4583
Faks. +370 5 262 4663
El. p. institutas@hi.lt
www.hi.lt
2
TURINYS
SĄVOKOS ....................................................................................................................................... 3
PAGRINDIMAS .............................................................................................................................. 5
PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FUNKCIJOS .......................................................... 6
1. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STEBĖSENA ........................................................................ 6
2. PIRMOSIOS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS .................................................. 8
3. DALYVAVIMAS ATLIEKANT NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ
LIGŲ TYRIMUS IR JŲ PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ .................................................................. 10
4. KONSULTAVIMAS DARBUOTOJŲ SVEIKATOS APSAUGOS, DARBO PROCESŲ
PRITAIKYMO DARBUOTOJŲ GALIMYBĖMS IR ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ
PANAUDOJIMO KLAUSIMAIS ............................................................................................. 13
5. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS .................................................................... 15
LITERATŪRA ............................................................................................................................... 19
1 priedas ......................................................................................................................................... 22
3
SĄVOKOS
Darbuotojų sauga ir sveikata – visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui,
sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos
etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma
sumažinta. [1]
Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos
kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas
darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra,
įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės. [1]
Profesinės sveikatos specialistas – sveikatos priežiūros specialistas, turintis aukštąjį medicinos,
visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis Profesinės sveikatos specialistų,
galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl Profesinės sveikatos
specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus
reikalavimus. [2]
Profesinės sveikatos specialistu gali dirbti: darbo medicinos gydytojas; medicinos gydytojas;
visuomenės sveikatos specialistas; bendrosios praktikos slaugytojas ar bendruomenės
slaugytojas, išklausę profesinės sveikatos priežiūros tema tobulinimo kursus. Asmuo taip pat
laikomas turinčiu profesinės sveikatos specialisto kvalifikaciją, jei jis Lietuvos Respublikoje yra
baigęs studijas pagal vieną iš šių studijų programų: gydytojo higienisto, gydytojo higienisto
epidemiologo, medicinos felčerio, felčerio-laboranto, sanitarijos felčerio, higienos felčerio,
higienisto, felčerio, medicinos sesers, akušerio, bendrosios praktikos slaugytojo, ir turi
atitinkamos profesinės kvalifikacijos diplomą, tebedirbantis ar dirbęs ne mažiau kaip vienus
metus profesinės sveikatos srityje. [3, 4]
Darbuotojų sveikatos stebėsena – tikslingai organizuotas ir sistemingai atliekamas darbuotojų
sveikatos būklės, ją veikiančių veiksnių duomenų rinkimas, kaupimas, apdorojimas, saugojimas,
analizė ir vertinimas. Remiantis surenkama informacija planuojamos ir įgyvendinamos
darbuotojų sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemonės. [5]
Sveikatos stiprinimas darbe – suderintos darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos
dirbančiųjų sveikatai ir gerovei gerinti. [6]
Pirmoji medicinos pagalba – svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų asmenų ar savo
sveikatai ir gyvybei panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones ir medžiagas iki
tol, kol nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji medicinos pagalba arba jo būklė
taps normali, arba bus konstatuota jo mirtis. [7]
Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl
kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka
tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu
atsitikimu darbe. [1]
Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar
būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors
4
vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu
atsitikimu darbe. [1]
Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo – įvykis, įskaitant eismo įvykį,
darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir: 1)
gyvenamosios vietos; 2) vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos
pailsėti ir pavalgyti metu; 3) ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas
darbo užmokestis; 4) kitos darbovietės. [1]
Su darbu susijusios ligos – visos sveikatos problemos, kurias pilnai ar iš dalies sukelia arba
pablogina/apsunkina darbo sąlygos. Tai ligos, prie kurių išsivystymo prisideda darbo sąlygos,
įskaitant atvejus, kai darbo aplinkos veiksnys yra vienintelė, dominuojanti arba esminė ligos
priežastis (profesinės ligos) bei atvejus, kai darbo aplinkos veiksnys yra tik viena iš daugelio
priežasčių (kitos su darbu susijusios ligos). [8, 9]
Profesinė liga – ūmus ar lėtinis darbuotojo sveikatos sutrikimas, kurį sukėlė vienas ar daugiau
kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių, nustatyta tvarka pripažintas profesine liga.
[1]
5
PAGRINDIMAS
Profesinės sveikatos specialistų veiklos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vykdant
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programos [10] uždavinį
Nr. 16.1.5 bei Nacionalinio darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų plano [11]
priemonę Nr. 2.5.1. Aprašas parengtas siekiant plačiau paaiškinti profesinės sveikatos specialistų
funkcijas, nustatytas Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose
[2]. Aprašas parengtas remiantis Higienos instituto tiriamojo projekto „Įmonių darbuotojų saugos
ir sveikatos tarnybų prevencinio veiksmingumo įvertinimas“ [12] rezultatais, leidiniu
„Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos“ [13], Higienos instituto parengtomis metodinėmis
rekomendacijomis profesinės sveikatos tema, Tarptautinės darbo organizacijos 1985 m.
konvencija „Dėl darbo medicinos tarnybų“ Nr. C161 [14] bei 2017 m. Higienos instituto
Profesinės sveikatos centro atlikta praktikos studija, kurios metu buvo apklausti įmonėse
dirbantys profesinės sveikatos specialistai.
Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose nustatyta, kad
profesinės sveikatos specialistai norminių teisės aktų nustatyta tvarka atlieka 5 darbuotojų
sveikatos priežiūros funkcijas [2]:
1. stebi darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgdami į darbo procesą;
2. organizuoja pirmosios pagalbos teikimą;
3. dalyvauja atliekant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimą ir analizuoja jų
priežastis;
4. konsultuoja darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų
galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais;
5. organizuoja sveikos gyvensenos mokymus, rengia darbuotojų sveikatos stiprinimo
programas ir organizuoja jų įgyvendinimą.
Toliau Apraše pateikiami kiekvienos iš 5 profesinės sveikatos specialistų funkcijų
vykdymo aprašymai. Tarptautinė darbo organizacija profesinės sveikatos specialistams (ar
specialistų komandai, teikiančiai profesinės sveikatos priežiūros paslaugas) priskiria daugiau – 11
veiklų [14]; dalį jų galima susieti su Lietuvoje profesinės sveikatos specialistui ar darbuotojų
saugos ir sveikatos tarnybai priskiriamomis veiklomis (žr. 1 priedą).
Apraše pateikiama informacija skirta įmonėse dirbantiems profesinės sveikatos
specialistams, darbdaviams, įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms ar išorinėms
darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančioms įmonėms.
6
PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ FUNKCIJOS
1. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STEBĖSENA
Darbuotojų sveikatos stebėsena įmonėje atliekama siekiant gauti išsamią informaciją
apie įmonės darbuotojų sveikatos būklę, darbuotojų sveikatą veikiančius veiksnius ir ja remiantis
planuoti ir įgyvendinti darbuotojų sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemones.
Darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje tikslas – surinkti ir įvertinti įmonės darbuotojų
sveikatos būklės, darbuotojų sveikatą veikiančių veiksnių duomenis, siekiant pagrįsti darbuotojų
sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemones [5].
Atliekant darbuotojų sveikatos stebėseną, siekiama ne tik reguliariai rinkti ir sisteminti
įmonės darbuotojų sveikatos rodiklius, bet ir analizuoti ir vertinti įmonės darbuotojų sveikatos
rodiklių lygius ir jų pokyčius, įvertinti profesinės rizikos veiksnių poveikį darbuotojų sveikatai
bei vadovaujantis analizės rezultatais, teikti siūlymus dėl profesinės rizikos, darbuotojų
sergamumo prevencijos ir sveikatos stiprinimo priemonių rengimo ir įgyvendinimo.
Rekomenduojamų rinkti ir sisteminti įmonės darbuotojų sveikatos rodiklių grupės bei duomenų
šaltiniai [5] nurodyti 1 lentelėje.
1 lentelė. Stebimų darbuotojų sveikatos rodiklių grupės ir galimi informacijos šaltiniai*
Stebimi rodikliai Duomenų šaltiniai
įmonės darbuotojų charakteristika (amžius, lytis,
profesija ir kt.);
darbuotojų sveikatos būklės duomenys
(laikinojo nedarbingumo atvejų skaičius,
trukmė, dažnumas, darbuotojų profilaktinių
sveikatos tikrinimų rezultatai);
darbuotojų sveikatą veikiančių veiksnių
duomenys (profesinės rizikos veiksnių,
darbuotojų elgsenos ir asmeninės rizikos
veiksnių rodikliai, darbuotojų sveikatos
priežiūros ir dalyvavimo profesinės rizikos
prevencijos ir darbuotojų sveikatos stiprinimo
programose rodikliai);
darbuotojų pasitenkinimo įmonėje teikiamomis
profesinės sveikatos paslaugomis rodikliai.
įmonės personalo skyriaus duomenys;
asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (F
048/a);
sveikatos tikrinimų protokolas;
medicinos dokumentų išrašas (F 027/a) iš
asmens sveikatos priežiūros įstaigos;
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
(NDNT) ar gydytojų konsultacinių komisijų
rekomendacijos;
nelaimingų atsitikimų ir incidentų registravimo
žurnalas;
įmonės darbuotojų apklausa;
įmonėje atliekami darbuotojų sveikatos rodiklių
tyrimai (KMI, gliukozės, cholesterolio kraujyje
nustatymas ir kt.).
*Pateiktas sąrašas nėra baigtinis ir, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, gali būti papildytas. Daugiau
informacijos apie konkrečius stebimus rodiklius rasite Darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje
rekomendacijose [5].
Rekomenduojama rengti įmonės darbuotojų sveikatos stebėsenos programą, kurioje
būtų įvardyti darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje tikslas, uždaviniai, objektai ir stebimi
rodikliai, duomenų teikėjai ir informacijos šaltiniai, duomenų rinkimo, analizės, saugojimo ir
ataskaitų rengimo tvarka, atsakingi vykdytojai. Vykdant programą renkami duomenys bei stebimi
rodikliai. Ne rečiau kaip kartą per metus rekomenduojama parengti įmonės darbuotojų sveikatos
stebėsenos ataskaitą, kurioje būtų pateikiama darbuotojų sveikatos rodiklių analizė, įvertinama
svarbiausių rodiklių dinamika, pristatomas taikomų profesinės rizikos prevencijos priemonių
efektyvumas, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. Patariama ataskaitoje analizuoti įmonės
darbuotojų sveikatos stebėsenos rodiklių lygius ir dinamiką per ne trumpesnį kaip pastaruosius 3
7
metus [5]. Šią ataskaitą (nuasmeninus, apibendrinus duomenis, išlaikant konfidencialumo
principus) rekomenduojama aptarti kartu su įmonės vadovu, padalinių vadovais ir darbuotojais,
jei yra – profesinių sąjungų atstovais, darbuotojų saugos ir sveikatos komitetu.
Praktikos studijos duomenimis, vykdydami darbuotojų sveikatos stebėseną, profesinės sveikatos
specialistai:
stebi ir kartu su padalinių vadovais analizuoja galimybes šalinti kenksmingus darbo aplinkos
veiksnius;
sudaro darbuotojų sąrašus, kuriems privaloma atlikti profilaktinį sveikatos tikrinimą, nurodydami
veiksnius, pagal kuriuos turi būti patikrinta sveikata, nustato profilaktinių sveikatos tikrinimų
apimtis ir grafikus;
veda darbuotojų profilaktinių sveikatos tikrinimų dokumentacijos apskaitą, esant galimybei
naudodami specialią elektroninę duomenų bazę / programą, kurioje atsispindi sveikatos tikrinimų
vykdymo dažnis, rezultatai ir jų analizė;
kartu su padalinių vadovais analizuoja gautas gydytojų rekomendacijas, kad būtų išsaugota
darbuotojų sveikata;
kartu su padalinių vadovais užtikrina, kad darbuotojai naudotų tinkamas asmens apsaugos
priemones;
kaupia informaciją ir ruošia ataskaitas apie darbuotojų nedirbtas dienas pagal tam tikras priežastis
(liga, trauma darbe, trauma buityje, ligonio slaugymas);
kartu su padalinių vadovais analizuoja Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) išvadas (registruoja ir kaupia duomenis, rūpinasi
darbo vietų pritaikymu pagal NDNT rekomendacijas bei darbuotojo lūkesčius bei siūlymus).
Esminiai duomenys, vykdant darbuotojų sveikatos stebėseną, gaunami iš darbuotojų
profilaktinių sveikatos tikrinimų, kurie atliekami teisės aktų nustatyta tvarka [15]. Profesinės
sveikatos specialistai patys šių tikrinimų neatlieka, nes tam reikia asmens sveikatos priežiūros
praktikos licencijos, be to, sveikatos tikrinimas turi būti atliekamas asmens sveikatos priežiūros
įstaigoje [16]. Tačiau profesinės sveikatos specialistai aktyviai bendradarbiauja su darbuotojų
saugos ir sveikatos specialistais, siųsdami darbuotojus sveikatos tikrinimams bei įgyvendinami
gydytojų rekomendacijas, nors tiesiogiai šios funkcijos jiems teisės aktuose nepriskirtos.
Suomijos įmonės organizuoja tokius darbuotojų sveikatos patikrinimus [13]:
1. išankstiniai sveikatos patikrinimai (prieš įdarbinant darbuotoją);
2. periodiniai sveikatos patikrinimai;
3. kartotiniai sveikatos patikrinimai (darbuotojui sugrįžus į darbą, pvz., po ilgo nedarbingumo
laikotarpio);
4. bendrieji sveikatos patikrinimai, sveikatos tikrinimai pagal profilaktines programas, vyresnio
amžiaus asmenų sveikatos tikrinimai, darbuotojų, išdirbusių įmonėje daugiau kaip 15 metų,
išplėstiniai sveikatos tikrinimai kas 5 metus;
5. sveikatos patikrinimai nutraukus darbo sutartį arba pasibaigus tarnybai.
Higienos instituto 2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad tirtose įmonėse daugiausia buvo atliekami
darbuotojų periodiniai (98,4 proc.) ir išankstiniai (93,9 proc.), rečiau – kartotiniai (34,5 proc.) darbuotojų
sveikatos patikrinimai. Darbuotojams baigus darbą įmonėje sveikatos patikrinimai buvo atliekami tik 0,4
proc. įmonių. Sveikatos patikrinimai daugiausia buvo atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigoje
pagal sutartį (70,6 proc.), rečiau – darbuotojams tikrinantis pas savo šeimos gydytoją (46,5 proc.),
rečiausiai – įmonės medicinos punkte (10,8 proc.). [12]
8
2. PIRMOSIOS PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS
Pirmoji pagalba – pradinės pagalbos nukentėjusiam suteikimas ligos arba susižalojimo
atveju, dažniausiai atliekamas pašalinio žmogaus (mūsų atveju įmonėje gali būti atliekama
profesinės sveikatos specialisto ar kito įmonės darbuotojo) iki kol bus suteikta profesionali
medicininė pagalba. Pirmoji pagalba sudaryta iš veiksmų, kuriuos gali atlikti žmogus be
formalios medicininės kvalifikacijos ir su vietoje prieinamais įrankiais. Pirmosios pagalbos
tikslas yra pašalinti arba stabilizuoti nukentėjusio asmens gyvybei gresiantį pavojų.
Pirmosios pagalbos mokymų organizavimo funkcija tiesiogiai teisės aktais yra pavesta
darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, tačiau neretai tame dalyvauja ir profesinės sveikatos
specialistas: rengia pirmosios pagalbos teikimo organizavimo atmintinę / taisykles / tvarką,
supažindina su ja įmonės darbuotojus. Profesinės sveikatos specialistas paprastai atsako už
pirmosios pagalbos rinkinio sukomplektavimą ir atnaujinimą, atlieka pirmosios pagalbos atvejų
apskaitą ir analizę.
Pirmosios pagalbos teikimo aprašymas arba pirmosios pagalbos teikimo atmintinė turi
būti suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija [17]. Pirmosios pagalbos atmintinėje / taisyklėse
pateikiama:
pirmosios pagalbos teikimo būdai;
veiksmai, kurių privaloma imtis esant situacijoms, kai būtina organizuoti pirmąją
pagalbą;
tarnybų telefonai, į kurias reikia kreiptis įvykus nelaimingam atsitikimui ar kitai
situacijai, reikalaujančiai neatidėliotinų veiksmų / pirmosios pagalbos;
už pirmosios pagalbos teikimo organizavimą įmonėje atsakingi asmenys;
kita svarbi informacija.
Su pirmosios pagalbos atmintine / taisyklėmis turi būti supažindinti visi įmonės
darbuotojai.
Lietuvoje yra nustatytos sritys, kurioms priklausantys darbuotojai privalo
nukentėjusiems ar ligoniams nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo atveju
suteikti pirmąją pagalbą, bei tam reikia kompetencijos [18] (2 lentelė).
2 lentelė. Profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų,
buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei
pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašas ir
kompetencija [18]
Profesijos, darbai ir veiklos sritys
1. Asmenys, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę vairuoti motorines kelių transporto priemones.
2. Geležinkelio darbuotojai, valdantys traukinius ir aptarnaujantys keleivius juose.
3. Visų kategorijų laivų laivavedžiai ir įgulos nariai.
4. Orlaivių įgulos nariai, orlaivių palydovai.
5. Geležinkelio, oro ir vandens transporto, ryšių objektų, kelių priežiūros darbuotojai.
6. Švietimo sistemos įstaigų pedagoginiai darbuotojai.
7. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo saugos ir sveikatos tarnybų specialistai.
8. Teisėjai, prokurorai, antstoliai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
9. Kariai.
10. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pareigūnai.
9
11. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
12. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Policijos
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos statutiniai valstybės
tarnautojai.
13. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai.
14. Sporto įstaigų treneriai ir mokytojai.
15. Kazino vadovaujantys inspektoriai.
16. Paplūdimiuose dirbantys gelbėtojai.
17. Bendrabučių, viešbučių darbuotojai, susiję su apgyvendinimu.
18. Baseinų, sveikatingumo centrų, soliariumų, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų darbuotojai,
teikiantys paslaugas klientams. Pirtininkai.
19. Įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, dirbantys pavojingus darbus.
20. Gamyboje dirbantys elektrotechninius įrenginius prižiūrintys darbuotojai.
Teikiantys pirmąją pagalbą asmenys turi mokėti
1. Gaivinti.
2. Stabdyti kraujavimą, tvarstyti.
3. Imobilizuoti pažeistą sritį esant lūžiui ar išnirimui.
4. Nešti traumuotus, sužalotus asmenis.
5. Suteikti pirmąją pagalbą asmenims, patyrusiems elektros traumą, paveiktiems žaibo, ištiktiems saulės
smūgio ar šilumos poveikio, sušalusiems, skendusiems, užspringusiems, netekusiems sąmonės, įkąstiems
vabzdžio ar gyvūno.
Darbuotojai, atsakingi už pirmosios pagalbos suteikimą įmonėje, prieš pradedant dirbti
turi išklausyti privalomojo pirmosios pagalbos mokymo pagrindinę programą, o kas penkeri
metai – privalomojo pirmosios pagalbos mokymo tęstinę programą. Privalomojo pirmosios
pagalbos mokymo tikslas – išmokyti asmenis įvertinti nukentėjusiojo gyvybines funkcijas ir laiku
suteikti jam pirmąją pagalbą. Šiuos mokymus gali atlikti licencijas verstis privalomuoju
pirmosios pagalbos mokymu turintys fiziniai ar juridiniai asmenys. [19]
Įmonėje, kurioje nėra medicinos punkto ar sveikatos tarnybos, turi būti pirmosios
pagalbos rinkinys, kurio sudėtį ir reikalavimus patvirtino Sveikatos apsaugos ministerija [17].
Rinkinys turi būti gerai matomoje ir visiems prieinamoje, paženklintoje vietoje. Įvertinant fizinį
patalpų išdėstymą, profesinę riziką ir darbuotojų skaičių, toks rinkinys turėtų būti atskiruose
padaliniuose ar skyriuose. Kai įmonėje yra medicinos punktas, sveikatos tarnyba, joje (procedūrų
kabinete) turi būti pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė. Pirmosios medicinos pagalbos
vaistinėlės sudėtis yra patvirtinta Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu [17].
Jeigu profesinės sveikatos specialistas turi ir siekia išlaikyti asmens sveikatos priežiūros
specialisto licenciją (kai įmonėje yra medicinos punktas ar sveikatos tarnyba), jis turi mokėti
teikti pirmąją medicinos pagalbą asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo
atsitikimo arba ūminės pavojingos ligos gresia pavojus [17]:
1. Įvertinti pagrindinius gyvybės požymius (sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą).
2. Atlikti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.
3. Gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, skenduolius, pakaruoklius, ištiktus šoko,
perkaitusius, ištiktus saulės smūgio ar elektros traumos, pavojingos gyvybei būklės dėl ūmių ligų,
apsinuodijimų bei traumų atvejais.
4. Stabdyti kraujavimą, tvarstyti.
5. Malšinti skausmą.
6. Imobilizuoti pažeistą sritį.
10
3. DALYVAVIMAS ATLIEKANT NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR
PROFESINIŲ LIGŲ TYRIMUS IR JŲ PRIEŽASČIŲ ANALIZĖ
Profesinių ligų tyrimas (žr. 1 pav.) atliekamas vadovaujantis Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatais [20]. Įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau –
įvykiai darbe), nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo procedūros nustatytos
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose [21]. Profesinės sveikatos
specialistai šiame procese dalyvauja rengiant informaciją, kai:
1) įtarus ūmią profesinę ligą, darbdavys Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam
skyriui turi pateikti informaciją apie darbuotojo darbo sąlygas: darbo dienos darbo ir poilsio
režimą, atliekamus darbo procesus, kenksmingą vienkartinį arba per vieną darbo dieną darbuotoją
veikusį pavojingą darbo aplinkos veiksnį (-ius), jo (jų) veikimo trukmę ir dydį, aprūpinimą
kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis, jų naudojimą, atliktus privalomus
sveikatos tikrinimus, darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo dokumentą;
2) įtarus lėtinę profesinę ligą, darbuotojas, kuriam įtarta lėtinė profesinė liga,
Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui turi pateikti laisvos formos visos darbinės
veiklos aprašymą ir turimus dokumentus apie darbinės veiklos metu atliktas darbo funkcijas ir
darbo metu veikusius kenksmingus veiksnius;
3) taip pat, įtarus lėtinę profesinę ligą, Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus
prašymu ir darbdavys turi pateikti informaciją apie darbuotojo darbo trukmę ir sąlygas (darbo ir
poilsio režimą, atliekamus darbo procesus ir juos atliekant veikiančius kenksmingus veiksnius,
šių veiksnių veikimo trukmę ir dydį, aprūpinimą kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos
priemonėmis, jų naudojimą, atliktus privalomus sveikatos tikrinimus, įmonės pasirinktos formos
darbo vietos, kurioje darbuotojas dirba, profesinės rizikos įvertinimo dokumentą);
4) Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai nagrinėjant ginčytinus atvejus, kai kuri
nors šalis nesutinka su profesinės ligos nustatymu arba nenustatymu;
5) pagal poreikį, kai tiriamas įvykis darbe (nelaimingas atsitikimas darbe), nelaimingas
atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo.
Profesinės sveikatos specialistas neturėtų būti skiriamas darbdavio arba darbuotojo
atstovu tiriant profesinę ligą ar įvykį darbe / nelaimingą atsitikimą (tyrimo komisijoje).
Rekomenduojama, kad jis tiesiog teiktų objektyvią informaciją, neatstovaudamas nei vienos
pusės.
11
1 pav. Profesinės ligos nustatymo schema
(D. Gorobecienė, R. Šidagytė, 2016) [8]
Praktikos studija parodė, kad tiriant įvykius darbe, nelaimingus atsitikimus, profesinės sveikatos
specialistai:
rinko informaciją, ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata;
teikė informaciją, ar darbuotojas buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus, apmokytas atlikti
darbą, kurį vykdant įvyko įvykis darbe;
rinko informaciją, ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės apsaugos priemonės;
rinko informaciją, ar buvo išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės ir, ar darbuotojas
naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones;
atliko įvykio vietos analizę, apklausę šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis, patį nukentėjusįjį;
aiškinosi įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą; kaip patenkama į pavojingą
zoną arba išeinama iš jos, kokie buvo įspėjamieji ir informaciniai ženklai, įtaisai; krovinių kėlimo,
transportavimo, sandėliavimo principą ir pan.;
aiškinosi, ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas / nepritaikytas ir techniškai tvarkingas /
netvarkingas (jei toks įrenginys buvo įvykio darbe priežastimi);
apibendrino visus turimus duomenis, pildė įmonės įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų darbe,
nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registravimo žurnalą.
Nustačius profesinę ligą, įmonėje organizuojamos priemonės profesinės ligos (taip pat
galinčių atsirasti tokių ar panašių profesinių ligų) priežastims pašalinti; taip pat ir ištyrus įvykį
12
darbe organizuojamos priemonės nelaimingo atsitikimo darbe (taip pat galinčių įvykti tokių ar
panašių nelaimingų atsitikimų darbe) priežastims pašalinti. Tiesiogiai nelaimingų atsitikimų
darbe, profesinių ligų, incidentų bei avarijų aplinkybių ir priežasčių analizės, įmonėje įvykusių
nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų bei incidentų registravimo, nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų prevencijos priemonių rengimo, šių prevencinių priemonių įgyvendinimo
kontrolės įmonėje funkcijos priskirtos darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui, tačiau neretai
rengiant prevencijos priemones įtraukiamas ir profesinės sveikatos specialistas.
Higienos instituto 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, tiriant profesines ligas 13,8 proc. tirtų įmonių
dalyvavo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, 4,3 proc. įmonių – darbuotojų saugos ir sveikatos
specialistai kartu su profesinės sveikatos specialistais. Rizikos veiksniai, galintys sukelti profesinę ligą,
buvo identifikuojami 19,6 proc. tirtų įmonių, sveikatos rizikos veiksniai, nesusiję su profesija (asmens
rizikos veiksniai), – 10,8 proc., rengiami siūlymai dėl profesinių ligų prevencijos darbo vietose – 20,4
proc. tirtų įmonių. [12]
Profesinių ligų, įvykių darbe / nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonės:
Atnaujinamas profesinės rizikos vertinimas.
Peržiūrimi profilaktinių sveikatos tikrinimų rezultatai ir įvertinamas papildomų
tikrinimų poreikis.
Darbuotojų švietimas, mokymas, žinių apie riziką saugai ir sveikatai suteikimas.
Asmeninės apsaugos priemonės, instruktavimas, įspėjamieji ženklai.
Modernizuojamos darbo vietos bei priemonės.
Vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos nuostatomis, sėkminga profesinių ligų prevencija
galima tik tampriai bendradarbiaujant darbdavių ir darbuotojų atstovams. Darbdaviai gali užkirsti kelią
profesinėms ligoms paisydami atsargumo priemonių – įvertindami ir kontroliuodami profesinės rizikos
veiksnius, pavojus ir riziką bei vykdydami darbuotojų sveikatos stebėseną, darbuotojai turi teisę dalyvauti
formuojant, prižiūrint ir įgyvendinant prevencijos politiką ir programas. [22]
13
4. KONSULTAVIMAS DARBUOTOJŲ SVEIKATOS APSAUGOS, DARBO PROCESŲ
PRITAIKYMO DARBUOTOJŲ GALIMYBĖMS IR ASMENS APSAUGOS PRIEMONIŲ
PANAUDOJIMO KLAUSIMAIS
Tarptautinės darbo organizacijos 1985 m. Konvencijoje Nr. C161 [14] profesinės
sveikatos tarnyboms priskiriama eilė funkcijų, kurios siejasi su profesinės sveikatos specialisto
konsultavimo veikla. Tai yra:
- konsultavimas darbo planavimo ir organizavimo klausimais, įskaitant darbo vietų
projektavimą, renkantis mechanizmus, įrenginius ir medžiagas, taip pat juos
eksploatuojant ir prižiūrint;
- dalyvavimas tobulinant darbo praktiką, taip pat testuojant ir vertinant naujos įrangos
sveikatos aspektus;
- konsultavimas profesinės sveikatos, saugos ir higienos, taip pat ergonomikos ir asmeninių
bei kolektyvinių apsaugos priemonių klausimais;
- darbo (priemonių, aplinkos, laiko, krūvio ir kt. sąlygų) pritaikymas darbuotojams;
- dalyvavimas įgyvendinant profesinės reabilitacijos priemones.
- profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas;
- darbo aplinkos priežiūra, įskaitant higienos reikalavimų užtikrinimą darbo ir poilsio
patalpose, valgyklose, buitinėse patalpose;
- informacijos teikimas, mokymas, švietimas profesinės sveikatos, higienos ir ergonomikos
klausimais.
Konsultuojant darbdavį bei darbuotojus darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų
pritaikymo darbuotojų galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais labai
svarbu, kad būtų tinkamai atliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas. Profesinės rizikos
vertinimo funkcija Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose
tiesiogiai priskirta darbuotojų saugos ir sveikatos specialistams, tačiau vadovaujantis Profesinės
rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais [23] ir profesinės sveikatos specialistas gali būti
kompetentingas asmuo, atlikti ergonominių ir psichosocialinių veiksnių, kitų rizikos veiksnių
vertinimą, jei atitinkamai kelia kvalifikaciją. Šiai veiklai vykdyti gali būti samdoma išorinė
įmonė.
Higienos instituto 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, profesinės rizikos vertinimą vykdė 96,8 proc. tirtų
įmonių. 26,8 proc. įmonių atliktas išsamus profesinės rizikos vertinimas, 44,8 proc. – profesinės rizikos
vertinimo apimtys sudarė 80–100 proc., 19,2 proc. – profesinės rizikos vertinimo apimtys sudarė 50–80
proc., 6 proc. – profesinės rizikos vertinimo apimtys sudarė iki 50 proc. ir 2,8 proc. įmonių profesinė
rizika nebuvo vertinta. Dėl profesinės rizikos prevencijos darbuotojai buvo konsultuojamai individualiai
(47,5 proc.), susirinkimų (44,7 proc.) ir mokymų metu (44,3 proc.). Darbdavys daugiausia buvo
konsultuojamas dėl darbuotojų sveikatos apsaugos (68,4 proc.), asmens apsaugos priemonių panaudojimo
61,9 proc.), darbo sąlygų tobulinimo (59,5 proc.) ir darbo vietų pritaikymo darbuotojų poreikiams (50,6
proc.). [12]
Konsultacijos teikiamos ir darbdaviui, ir darbuotojams. Profesinės sveikatos specialistas
šią veiklą turėtų vykdyti darbdaviui ir darbuotojams labiausiai priimtinais būdais. Bent kartą per
metus arba dažniau, priklausomai nuo įmonės dydžio, vykdomo darbo specifikos ir rizikos darbe
veiksnių, rekomenduojama aplankyti visus įmonės padalinius, įsitikinti, kad darbo vietos nekelia
pavojaus sveikatai, kad dirbama su tinkamomis asmens apsaugos priemonėmis, jeigu to
reikalauja darbo pobūdis, tuo pačiu pasikalbėti su darbuotojais, aptarti jų sveikatos būklę,
poreikius. Rastus pastebėjimus ar trūkumus profesinės sveikatos specialistas turėtų pristatyti
14
įmonės vadovybei, teikti pasiūlymus, kaip juos išspręsti. Esant poreikiui ir galimybei,
konsultacijoms teikti gali būti kviečiami specifinės srities specialistai.
Praktikos studija parodė, kad profesinės sveikatos specialistams teikiant specifines konsultacijas
dažniausiai prireikia darbuotojų saugos specialistų, radiacinės saugos specialistų, infekcijų kontrolės
specialistų, gydytojų (darbo medicinos, šeimos ir pan.), teisininkų, žmogiškųjų išteklių specialistų,
kokybės vadybos specialistų pagalbos.
Konsultacijų teikimo būdas gali būti įvairus: tiesiogiai bendraujant su darbdaviu ar
darbuotoju (darbuotojais) asmeninio pokalbio, grupinių susitikimų (posėdžių, seminarų, praktinių
mokymų) metu arba nuotoliniu būdu, naudojantis informacijos sklaidos priemonėmis (vidaus
kompiuterių tinklu, el. paštu, padalomąja medžiaga). Profesinės sveikatos specialistas taip pat
gali nustatyti „atvirų durų dienas/valandas“ – laiką, kada darbuotojai aktyviai gali kreiptis
konsultacijoms.
Teikiant konsultacijas, rekomenduojama pasinaudoti papildoma metodine ir informacine
medžiaga, nagrinėjančia darbingumo vertinimą [24], vyresnio amžiaus darbuotojų darbingumui
įtakos turinčius veiksnius [24], darbo ir poilsio laiko derinimą [25], darbo ir asmeninio gyvenimo
derinimą [26].
Praktikos studija parodė, kad profesinės sveikatos specialistai darbdavį konsultuoja įvairiais
klausimais:
patarimai dėl alternatyvių darbo vietų darbuotojams, turintiems sveikatos problemų;
nedarbingumo dėl ligos mažinimo būdai;
profesinės rizikos veiksnių nustatymas / atpažinimas ir kaip apsisaugoti nuo profesinės rizikos;
skundų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nagrinėjimas;
nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija;
įmonės darbuotojų sveikatos stiprinimo programos ir darbuotojų sveikatos stiprinimo priemonių
nauda;
darbo pobūdžio ir darbo vietų pritaikymas neįgaliems asmenims;
konsultacijos sveiko senėjimo tema, siekiant padėti darbuotojams ilgiau išlikti darbingais;
kenksmingų darbo priemonių keitimas modernesnėmis, „sveikesnėmis“;
investicijų į darbuotojų saugą ir sveikatą kaštų ir naudos analizė;
naujų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai.
Darbuotojams profesinės sveikatos specialistai pataria:
kaip išvengti su darbu susijusių sveikatos sutrikimų;
dėl alternatyvių darbo vietų darbuotojams, turintiems sveikatos problemų;
sergamumo mažinimo būdai;
kaip atpažinti profesinės rizikos veiksnius ir kaip apsisaugoti nuo profesinės rizikos;
nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų prevencija;
kaip stiprinti sveikatą;
dėl reabilitacijos, siekiant padėti žmonėms grįžti į darbą po ligos ar po dalinio darbingumo
netekimo;
darbo pobūdžio ir darbo vietų pritaikymas neįgaliems asmenims;
konsultacijos sveiko senėjimo tema, siekiant padėti darbuotojams ilgiau išlikti darbingais;
naujų darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimai.
15
5. DARBUOTOJŲ SVEIKATOS STIPRINIMAS
Sveikatos stiprinimas darbe apima įvairias veiklas [27] (2 pav.).
2 pav. Sveikatos stiprinimo įmonėse veiklos komponentai
(T. Matevičiūtė, S. Vičaitė, R. Eičinaitė-Lingienė, 2014) [27]
Siekiant stiprinti darbuotojų sveikatą, gali būti rengiama įmonės darbuotojų sveikatos
stiprinimo programa arba rengiami atskiri sveikos gyvensenos mokymai (paskaitos, užsiėmimai,
informacijos sklaida) [28]. Sveikatos stiprinimo programa gali būti rengiama vieneriems metams
arba kitu įmonei priimtinu periodiškumu. Sveikatos stiprinimo programą rengia profesinės
sveikatos specialistas, tačiau jos rengime turėtų dalyvauti ir darbuotojų saugos ir sveikatos
specialistai, darbdavys ar darbdavio atstovai, padalinių vadovai ir darbuotojai ar darbuotojų
atstovai. Skiriami 4 sveikatos stiprinimo programos įgyvendinimo etapai: 1) parengiamasis
etapas; 2) programos planavimas; 3) programos įdiegimas; 4) vertinimas ir nenutrūkstamas
įgyvendinimas [18, 19]. Kiekviename iš šių etapų atliekami veiksmai ir pavyzdžiai pateikti 3
paveiksle. Išsamesnę informaciją apie sveikatos stiprinimo programų planavimą ir įgyvendinimą
rasite Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijose [28].
Labai svarbu pradžioje tinkamai įvertinti įmonės darbuotojų sveikatos stiprinimo
poreikius [29]. Atitinkamai sveikatos stiprinimo programoje turi būti iškeltas tikslas bei
uždaviniai, būtina numatyti uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijus, programos priemones,
kaip bus siekiama uždavinių ir tikslo įgyvendinimo. Taip pat būtina numatyti ir suderinti su
įmonės vadovybe programos aprūpinimą finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais bei patalpomis,
numatyti atsakingus vykdytojus.
16
3 pav. Sveikatos stiprinimo darbe programos įgyvendinimo etapai
(T. Matevičiūtė, S. Vičaitė, R. Eičinaitė-Lingienė, 2014) [27]
17
Darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklos / priemonės, dėl kurių finansavimo profesinės sveikatos
specialistai dažniausiai kreipėsi į darbdavį arba ieškojo kitų galimų rėmimo šaltinių (praktikos
studijos duomenys):
išorės socialinės ar sporto veiklos išlaidos (pvz., sporto klubų nario mokestis), sporto renginiai,
šeimos švenčių organizavimas;
priemonės darbuotojų sveikos mitybos užtikrinimui;
sveikų užkandžių / produktų tiekimas;
darbuotojų sveikatinimo priemonių įsigijimas.
Darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklos gali būti vykdomos įvairiomis temomis: fizinio
aktyvumo skatinimas [30], sveikos mitybos skatinimas [31], palankios psichosocialinės aplinkos
kūrimas ir streso valdymas [32, 33, 34], žalingų įpročių (nesaikingo alkoholio vartojimo, rūkymo,
narkotinių medžiagų vartojimo) prevencija [35, 36], asmens higienos įgūdžių ugdymas.
Organizuojant darbuotojų sveikatos stiprinimo veiklas, galima kviesti įvairius kitus
specialistus – kineziterapeutus, dietologus, psichologus. Dėl pagalbos ir bendradarbiavimo
vykdant šią funkciją galima kreiptis į savivaldybės visuomenės sveikatos biurą.
Rekomenduojama kviesti specialistus, kurie atliktų individualų darbuotojų sveikatos rodiklių
vertinimą, t.y. pamatuotų kraujo spaudimą, liemens apimtį, atliktų kūno masės analizę,
lankstumo, ištvermės, pusiausvyros ir kt. testus. Realiai matomi asmeniniai rezultatai gali labiau
paskatinti, motyvuoti dalyvauti sveikatos stiprinimo veiklose.
Praktikos studija parodė, kad įmonėse vykdomos tokios darbuotojų sveikatos stiprinimo
priemonės:
- mankštos darbo pertraukėlių/pietų pertraukų metu (tempimo, ištvermės bei jėgos pratimai, kalanetika,
pilates, joga);
- šokiai (pvz., atkartoti šokių judesius, rodomus ekrane);
- įrengiamos dviračių stovėjimo aikštelės, darbuotojai aprūpinami dviračiais;
- futbolo, tinklinio, krepšinio, stalo teniso treniruotės, treniruotės sporto (treniruoklių) salėje;
- įvairūs sporto renginiai (krepšinio, tinklinio, teniso turnyrai, bėgimo, važiavimo dviračiais varžybos),
kitos veiklos (baseinas, ledo arena, masažai);
- įrengiamos virtuvėlės; organizuojamas darbuotojų maitinimas pietų pertraukos metu, valgyklose
sudaroma galimybė pasirinkti sveiko maisto;
- įrengiami vandens aparatai;
- sezoninių vaisių, daržovių tiekimas/dalinimas;
- paskaitos apie sveiką mitybą; dietologo konsultacijos;
- kūno analizatoriaus, matuojančio cholesterolio bei gliukozės kiekį kraujyje, įsigijimas;
- streso valdymo mokymai, antistresinės relaksacijos seansai.
Profesinės sveikatos specialistas turėtų organizuoti vykdytų darbuotojų sveikatos
stiprinimo darbe priemonių efektyvumo vertinimą bei analizuoti rezultatus (pvz., atlikti sveikatos
rodiklių palyginimą, darbuotojų apklausą, organizuoti pokalbį su darbdaviu apie pokyčius).
Apibendrinti efektyvumo vertinimo rezultatai turi būti skelbiami visai įmonės bendruomenei.
Naujos sveikatos stiprinimo priemonės turi būti planuojamos ir tobulinamos atsižvelgiant į gautus
vertinimo rezultatus.
Sėkmingą darbuotojų sveikatos stiprinimą lemia [37]:
- kaip atsižvelgiama į poreikius: įvertinami darbuotojų ir darbdavių sveikatos stiprinimo
poreikiai, galimybės juos tenkinti;
18
- kaip užtikrinamas aktyvus visų darbuotojų dalyvavimas sveikatos stiprinimo
veiklose: į sveikatai stiprinti skirtas veiklas ir jų inicijavimą įtraukiama visa įmonės
bendruomenė;
- kompleksinis požiūris: sveikatos stiprinimo darbe veiklos siejamos tiek su darbo sąlygų
gerinimu, palankaus mikroklimato kūrimu, tiek su kiekvieno darbuotojo individualiais
sveikatos poreikiais;
- integracija: darbuotojų sveikatos stiprinimas įtraukiamas į kasdienę veiklą visais įmonės
lygmenimis.
19
LITERATŪRA IR NAUDINGOS NUORODOS
1. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672.
2. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 2 d.
įsakymas Nr. A1-266/V-575 „Dėl Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinių
nuostatų patvirtinimo“.
3. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti
įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo“. 2008 m. balandžio 8 d. Nr. V-271.
4. Profesinės sveikatos specialistų profesinio tobulinimo kursų programos turinio reikalavimų
aprašas, patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. V-704.
5. Darbuotojų sveikatos stebėsenos įmonėje rekomendacijos. Higienos institutas, 2013. Prieiga per
internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Darbuotoju%20sveikatos%20stebesenos%
20imoneje%20rekomendacijos.pdf
6. The Luxembourg Declaration on Workplace Health Promotion in the European Union. ENWHP,
2007.
7. LR sveikatos sistemos įstatymas. 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-552.
8. Kaip atpažinti su darbu susijusias ir profesines ligas. Metodinės rekomendacijos gydytojams.
Higienos institutas, 2016 m. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekomen_gydytojams_Kaip_atpazinti_pro
fesines_ligas.pdf
9. Vainauskas S, Burkauskienė I, Venckienė R, Šimkienė V, Januškevičius V, Vasilavičius P. Su
darbu susijusios ligos. Visuomenės sveikata 2010;4(51):17-24.
10. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programa, patvirtinta LR
Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291.
11. Nacionalinis darbuotojų saugos ir sveikatos 2017–2021 metų veiksmų planas, patvirtintas LR
socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 22 d.
įsakymu Nr. A1-256/V-584.
12. Jankauskas R., Eičinaitė-Lingienė R. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų prevencinio
veiksmingumo įvertinimas, Mokslo darbai Nr. 17, Higienos institutas, 2014.
13. Pagrindinės profesinės sveikatos tarnybos. Higienos institutas, 2010. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Pagrindines%20profesines%20sveikatos%20t
arnybos.pdf
14. 1985 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. C161 „Dėl profesinės sveikatos (darbo
medicinos) tarnybų“. International Labour Office (ILO). Convention No. 161 concerning
Occupational Health Services. Geneva: ILO, 1985.
15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl
profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (su pakeitimais); 13 priedas.
Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių
poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas (Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V- 1072 redakcija)
16. Profilaktiniai darbuotojų sveikatos tikrinimai. Metodinės rekomendacijos. Higienos institutas,
2015 m. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Profilakt_sveikatos_tikrinimai_Rekomen.p
df
17. LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų
kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir
pirmosios pagalbos rinkinių“. 2003 m. liepos 11 d. Nr. V-450.
18. LR Vyriausybės nutarimas „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto
priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar
ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo
patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“.
2003 m. gegužės 14 d. Nr. 590.
20
19. LR sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-69 „Dėl privalomojo
pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir
Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos
patvirtinimo“ (LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. V-464
redakcija).
20. LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr. 487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir
apskaitos nuostatų patvirtinimo“. (LR Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 881
redakcija).
21. LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe
tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3
d. nutarimo Nr. 913 redakcija).
22. The prevention of occupational diseases. International Labour Organisation, 2013. Prieiga per
internetą: http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/---ed_protect/---protrav/---
safework/documents/presentation/wcms_207663.pdf
23. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl
Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“. 2012 m. spalio 25 d. Nr. A1-457/V-
961.
24. Darbingumas vyresniame amžiuje: galimybė dirbti ilgiau. Informacinis leidinys. Higienos
isntitutas, 2016. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Vyresnio%20amziaus%20darbuotoju%20dar
bingumas.pdf
25. Darbo ir poilsio laiko derinimas darbo vietose. Informacinė medžiaga. Higienos institutas, 2013.
Prieiga per internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PSC%20TTVS/Poilsio-darbo-laiko-
derinimas_Leidinys.pdf
26. Darbuotojų gerovės stiprinimas kuriant darbui ir asmeniniam gyvenimui derinti palankią darbo
aplinką. Higienos institutas, 2016. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekomendacijos_Darbuotoju%20geroves
%20stiprinimas.pdf
27. Informacinis stendas „Sveikatos stiprinimo organizavimas įmonėse“ Higienos institutas, 2013.
Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Darbuotoju%20sveikatos%20stiprinimas%20i
monese_stendas%202013.pdf
28. Darbuotojų sveikos gyvensenos mokymų ir sveikatos stiprinimo rekomendacijos. Higienos
institutas, 2013. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Darbuotoju_sveikatos_stiprinimo_rekome
ndacijos_2013.pdf
29. Sveikatos stiprinimo poreikių įmonėje vertinimas. Rekomendacijos, 2013, Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Sveikatos%20stiprinimo%20poreikiu%20i
moneje%20vertinimas.pdf
30. Rekomendacijos „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose“, Higienos institutas, 2013. Prieiga
per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Fizinio%20aktyvumo%20skatinimas%20d
arbo%20vietose.pdf
31. Darbuotojų sveikos mitybos skatinimo rekomendacijos, Higienos institutas, 2013. Prieiga per
internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Darbuotoju%20sveikos%20mitybos%20sk
atinimo%20rek.pdf
32. Streso darbe valdymo standartai, Higienos institutas, 2016. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/lt/streso-darbe-valdymo-standartai.html
33. Konfliktų prevencija. Rekomendacijos mažoms įmonėms. Higienos institutas, 2012. Prieiga per
internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/padaliniai/PSC%20TTVS/Konfliktu%20prevencija.Rekomendacijos.
21
34. Metodinės rekomendacijos, kaip pagerinti psichikos sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių
slaugytojų psichosocialinę darbo aplinką ir vykdyti pacientų smurto darbe prevenciją. Higienos
institutas, 2014. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Rekomendacijos_psichikos_sveikatos_slau
gytojams3.pdf
35. Rūkymo prevencija darbo vietose. Informacija specialistams. Narkotikų, tabako ir alkoholio
kontrolės departamentas, 2015. Prieiga per internetą:
http://old.ntakd.lt/files/prevencija/Rukymo_prevencija_darbo_vietose.pdf
36. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija: samprata ir modeliai. Informacinis leidinys.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2013. Prieiga per internetą:
http://old.ntakd.lt/files/prevencija/PM_vartojimo_prevencija.pdf
37. Testo formos rekomendacijos, kaip stiprinti sveikatą darbe. Higienos institutas, 2014. Prieiga per
internetą: http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/Fact%20sheet%20LT%204.pdf
Kita naudota literatūra
What does the occupational health (OH) team do? Prieiga per internetą:
https://www.som.org.uk/occupational-medicine/what-does-the-oh-team-do/
Work Health and Safety Laws in South Australia. Prieiga per internetą:
http://www.safework.sa.gov.au/show_page2.jsp?id=112104
Sample Work Health and Safety Policy. Prieiga per internetą:
http://www.safework.sa.gov.au/uploaded_files/whs_policy_sample.pdf
Occupational Health & Safety Specialist. Prieiga per internetą:
http://www.americasjobexchange.com/occupational-health-and-safety-specialist-job-description
Occupational Health and Safety Specialist. Prieiga per internetą:
https://www.truity.com/career-profile/occupational-health-and-safety-specialist
OHS Division functions. Austalia. Prieiga per internetą:
http://www.uq.edu.au/ohs/index.html?page=133952
Occupational health specialists functions. Prieiga per internetą:
http://fitforwork.org/employee/staying-in-work/the-role-of-occupational-health/
http://www.who.int/occupational_health/regions/en/oeheurnursing.pdf
file:///C:/Documents%20and%20Settings/Administrator/My%20Documents/Downloads/347_work_health
_and_safety.pdf
http://www.uq.edu.au/ohs/index.html?page=133952
http://www.ilocis.org/documents/chpt16e.htm
______________________
22
1 priedas
Profesinės sveikatos specialisto funkcijų, nustatytų Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos
tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose (kairėje), atitiktis ir sąsajos su Tarptautinės darbo
organizacijos 1985 m. konvencijoje Nr. C161 profesinės sveikatos tarnyboms
priskiriamomis veiklomis (dešinėje)
______________________
1. Stebi darbuotojų sveikatos būklę, atsižvelgdami į darbo procesą
2. Organizuoja pirmosios pagalbos teikimą
3. Dalyvauja atliekant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimą ir analizuoja jų priežastis
4. Konsultuoja darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo procesų pritaikymo darbuotojų galimybėms ir asmens apsaugos priemonių panaudojimo klausimais
2. Darbo aplinkos priežiūra, įskaitant higienos reikalavimų užtikrinimą darbo ir poilsio patalpose, valgyklose, buitinėse patalpose
11. Dalyvavimas analizuojant profesines ligas ir nelaimingus atsitikimus
1. Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir rizikos vertinimas
5. Organizuoja sveikos gyvensenos mokymus, rengia darbuotojų sveikatos stiprinimo programas ir organizuoja jų įgyvendinimą
3. Konsultavimas darbo planavimo ir organizavimo klausimais, įskaitant darbo vietų projektavimą, renkantis mechanizmus, įrenginius ir medžiagas, taip pat juos eksploatuojant ir prižiūrint
4. Dalyvavimas tobulinant darbo praktiką, taip pat testuojant ir vertinant naujos įrangos sveikatos aspektus
6. Su darbu susijusios darbuotojų sveikatos priežiūra
5. Konsultavimas profesinės sveikatos, saugos ir higienos, taip pat ergonomikos ir asmeninių bei kolektyvinių apsaugos priemonių klausimais
7. Darbo (priemonių, aplinkos, laiko, krūvio ir kt. sąlygų) pritaikymas darbuotojams
10. Pirmosios pagalbos ir skubios medicinos pagalbos organizavimas
9. Informacijos teikimas, mokymas, švietimas profesinės sveikatos, higienos ir ergonomikos klausimais
8. Dalyvavimas įgyvendinant profesinės reabilitacijos priemones
top related