Nordea. Velnio tuzino metai – seno pabaiga ir naujo pradžia?
Post on 31-Oct-2014
394 Views
Preview:
DESCRIPTION
Transcript
Velnio tuzino metai – seno pabaiga ir naujo pradžia?
Žygimantas Mauricas2013.03.19
Pasaulio ekonomika augs trimis greičiais: Kinija į priekį judės penkta, JAV trečia, o Europos sąjunga – atbuline pavara
BVP augimo prognozės
2012 2013p 2014p
Euro zona -0.5 -0.4 1.4
JAV 2.2 1.9 2.8Kinija 7.8 8.1 8.5
Re
ces
ija
Au
gim
as
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013-40
-20
0
20
40
30
40
50
60
70
Pramonės pasitikėjimo indeksai (PMI)
Euro STOXX 50(EUR)
ISM Manufacturing
Index
JAV
Kinija
Euro zona
ES JAV Kinija
Pasaulinės finansų krizės “evoliucija”: pasiekėme galutinę “last, but not least” krizės stadiją
3
Finansų sektoriaus krizė
Ekonomikos krizė
Valstybių skolų krizė Socialinė krizė
Likvidumo krizė Įvaizdžio krizė Mokumo krizė
Realus sektorius
Finansų sektorius
Socialinė krizė: Didžiausias JAV ir Europos galvos skausmas – darbo vietų kūrimas
Du kovos su krize būdai: Diržų veržimasis arba infliacija
Infliacija (skolų
nuvertėjimas)
Diržų veržimasi
s
2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012
1.5
2.0
2.5
3.0
3.5
4.0
4.5
0
3
6
9
12
15
18
Mlrd. dolerių
Valstybės skola
Biudžeto išlaidos
JAV viešieji finansai
Mlrd. dolerių
Biudžeto pajamos
JAV nelinkusi veržtis diržų, todėl visais būdais stengiasi to išvengti...
Automatinis biudžeto išlaidų mažinimas neturės didelio poveikio JAV ekonomikai
1960 1965 1970 1975 1980 1985 1990 1995 2000 2005 2010
-5
0
5
10
15
20
%
JAV doleris
Paskolų maržos dydis
JAV BVP augimas (realus)
JAV infliacija
JAV bazinės palūkanų normos
JAV BVP augimas (nominalus)
%
JAV mieliau naudoja super žemų palūkanų normų ginklą, kuris, kaip rodo istorija, neišvengiamai sukels infliaciją
Palūkanos yra žemesnės negu BVP augimas infliacija auga1
2 Palūkanos yra didesnės negu BVP augimas infliacija mažėja
1
11
11
1
22
2
2
2004 2006 2008 2010 2012 2014
0
1
2
3
4
5
6
7
8
0
1
2
3
4
5
6
7
8
%
JAV doleris
Paskolų maržos dydis
Euro zona
JAV
Kinija
Jungtinė Karalystė
Japonija
%
Oficialiai, FED pareiškė, kad nekels palūkanų normų, kol nedarbo lygis nenukris žemiau 6.5% t.y. iki 2015 pradžios
Tačiau yra pagrindo įtarti, kad tikrasis JAV tikslas yra atgaivinti būsto rinką
10
1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012
60
100
140
180
220
0.0
0.7
1.4
2.1
2.8
Būsto kainos ir būsto rinkos aktyvumas JAVIndeksas
Mln. vienetų
Naujo būsto statyba
Būsto kainos (skalė dešinėje)
JAV būsto kainos ir būsto rinkos aktyvumas jau auga
Investuotojų lūkesčiai apie JAV NT rinkos ateitį dar niekada nebuvo tokie geri
1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
1000
NT investicinių fondų vertės indeksai
Procentai
JAV S&P akcijų indeksas
Europa
Japonija
JAV
Pasaulis
NT kainų augimo “užkratas” plinta ir į Europą: Lietuva kol kas yra kryžkelėje ir neapsisprendžia kuriuo keliu pasukti
Skandinavijoje stagnacija truko 6 metus – Lietuva 2014 m. pradžioje taip pat švęs 6 metų NT rinkos stagnacijos “jubiliejų”
Švedija: 2 metai kritimo, 4 metai dugne ir 11 metų augimo
Lietuvos BVP ir būsto kainų santykis grįžo į „priešburbulinį“ lygį
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
15
30
45
60
75
90
0
25
50
75
100
125
150
2005 = 1002005 = 100
Akcijų kainų ir baimės indeksai
Investuotojų baimės indeksas (Europa)
S&P 500(USD)
Investuotojų baimės indeksas (JAV)
Euro STOXX 50(EUR)
JAV pinigų politikos šalutinis poveikis: JAV akcijų indeksas praktiškai pasiekė prieš-krizinį lygį
2006 2007 2008 2009 2010 2011 201275
100
125
150
175
200
225
250
275
300
325
Žaliavų kainų indeksai
Ne metalai
Indeksas
Metalai
Maistas
Rekordiškai žemos palūkanų normos neleis kristi naftos ir kitų žaliavų kainoms
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
30
60
90
120
150
180
0
30
60
90
120
150
180
EuraiNaftos kaina (Brent)
Nafta(Brent)
JAV doleriai
JAV doleriais
Kviečiai
Eurais
Naftos kainos prognozės
2012 2013p 2014p
JAV doleriais 112 112 115
Eurais 86 90 96
EUR/USD 1.3 1.25 1.2
Metalų kainų prognozės
2012 2013p 2014p
Aliuminis 2,018 2,088 2,325
Varis 7,950 8,075 7,900
Nikelis 17,53 17,85 18,75
Cinkas 1,946 2,125 2,300
Europa, vedama Vokietijos, renkasi kitą kelią: Diržų veržimosi
17
Vokietijos ekonomika tempia visą Europą pirmyn
BVP augimo prognozės
2012 2013p 2014p
Vokietija 0,9 0,7 2,1
Prancūzija 0,0 0,0 1.3Centrinės šalys
Austrija 0,7 0,7 1,9Olandija -0,9 -0,6 1,1Belgija -0,2 0,2 1,5Airija 0,7 1,1 2,2
PIGS šalysItalija -2,2 -1,0 0,8
Ispanija -1,4 -1,4 0,8Graikija -6,4 -4,4 0,6Portugalija -3,2 -1,9 0,8Kipras -2,3 -3,5 -1,3
Skandinavijos šalysŠvedija 1,0 1,3 2,7Suomija -0,1 0,3 1,2Danija -0,4 1,1 1,7
Re
ces
ija
Au
gim
as
2008 2009 2010 2011 2012
60
70
80
90
100
110
120
130
Ekonominių vertinimų rodikliai (ESI)
ISM Manufacturing
Indeksas
Lietuva
Vokietija
Prancūzija
Italija
Ispanija
Graikija
Švedija
Tačiau vienas lauke – ne karys... “Fiskalinio stimulo” išvarginta Prancūzija gali nesugebėti atsitiesti
1992 1996 2000 2004 2008 2012
-12
-9
-6
-3
0
3
6
9
12
-12
-9
-6
-3
0
3
6
9
12
% nuo BVP
Einamosios sąskaitos balansas
JAV doleris
Paskolų maržos dydis
Vokietija
Prancūzija
Italija
Ispanija
Švedija
% nuo BVP
1992 1996 2000 2004 2008 2012-12
-9
-6
-3
0
3
6
-12
-9
-6
-3
0
3
6
% nuo BVP
Valstybės biudžeto balansas
JAV doleris
Paskolų maržos dydis
Vokietija
Prancūzija
Italija
Ispanija
Švedija
% nuo BVP
Italija ir Ispanija nebegyvena ateities sąskaita
Sunkiausiai mokesčius sekasi rinkti Ispanijai
Visgi, lyginant su 2009 metais, progresas yra akivaizdus – ypač gerai atrodo Italai
20
-20
-15
-10
-5
0Greece Ireland Portugal France Italy Spain Germany
2009 2010 2011 2012E 2013E 2014E
5.3%pts 3.2%pts
8.4%pts7.7%pts(cumulatedtargeted improvement from 2009 to 2014)
5.4%pts
8.9%pts12.8%pts
Graikija Airija Portugalija Prancūzija Italija Ispanija Vokietija
Euro zona susigrąžino investuotojų pasitikėjimą, tačiau nereikia atsipalaiduoti, nes skolos niekur nedingo...
2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
60
70
80
90
100
110
0
5
10
15
20
25
Ilgalaikių VVP palūkanų normų skirtumai su Vokietijos VVP
Euro STOXX 50(EUR)
ISM Manufacturing
Procentai
Skolos ir BVP santykis (skalė dešinėje)
Prancūzija
Italija
Ispanija
Portugalija
Graikija
Airija
Madingas
Nemadingas
Grįžta į madą
Europos sąjungos ateitis: stabilumo, perlaidų ar pinigų sąjunga, o gal dezintegracija?
Integracija ar dezintegracija?
ES be Graikijos ir Kipro, Šiaurės Europa
Politinė / bankinė / fiskalinė sąjunga (“daugiau Europos”)
“Stabilumo sąjunga”Laisva konkurencija, Vokietijos ir šiauriečių požiūris
“Perlaidų sąjunga”Solidarumas, Pietiečių požiūris
“Pinigų sąjunga”Bankų sistemos solidarumas
Atgal į Mastrichto susitarimą(nacionalinis suverenitetas, jokios pagalbos)
Euras ilguoju laikotarpiu turėtų silpnėti
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 20120.60
0.65
0.70
0.75
0.80
0.85
0.90
0.95
1.00
1.05
1.15
1.20
1.25
1.30
1.35
1.40
1.45
1.50
1.55
1.60
Euro kursas
Euro STOXX 50(EUR)
ISM Manufacturing
Svarai sterligų už eurą
JAV doleriai už eurą
JAV doleris
Svaras sterlingų
Pinigų daugiau spausdina JAV
Bet JAV ekonomika greičiau augs
Baltijos regionas – jungiam ketvirtą pavarą!
2008 2009 2010 2011 2012 201360
80
100
120
Ekonominių vertinimų rodiklis
Index
Lietuva
Latvija
Estija
Europos sąjunga
Lietuvos ekonomika 2013 metais bus sparčiausiai auganti visoje Europos sąjungoje BVP augimo prognozės
2011 2012 2013f 2014f
Lietuva 5,9 3,6 4,0 4,2Latvija 5,2 5,5 3,7 4,4Estija 8,4 3,2 3,2 3,8
Lietuvos ir Estijos BVP pasieks prieš-krizinį lygį jau 2014 metais
Teigiami lūkesčiai skatins ekonomikos augimą artimiausiais metais
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014100
105
110
115
120
125
130
135
140
BVP dinamika
Indeksas 2005=100
Lietuva
Estija
Latvija
Europos sąjunga
Ekonomiką augins tiek eksportas, tiek ir vidaus vartojimas
Exportas augs dėl gerėjančio Lietuvos tarptautinio konkurencingumo
Vidaus vartojimą skatins augantis darbo užmokestis ir mažėjantis nedarbo lygis
Investicijas skatins sumažėjusios grėsmės
BVP komponenčių augimo prognozės
2011 2012 2013f 2014f
Privatus vartojimas 6.3 4.7 3.7 3.8Investicijos 18.3 -2.5 6.5 7.5Eksportas 14.1 11.2 6.5 7.5Importas 13.7 5.6 7.4 7.8
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
10
15
20
25
30
40
50
60
70
80
Mlrd. litųMlrd. litų
Investicijos (skalė dešinėje)
Privatus vartojimas
Eksportas
Importas
GDP constituents
BVP komponentai
2008 2009 2010 2011 2012
-30
-25
-20
-15
-10
-5
0
5
10
15
20
Mažmeninė prekyba
%
Lietuva
Latvija
Estija
Švedija
Darbo rinka: Darbo užmokestis vis dar auga gerokai lėčiau negu darbo našumas
Darbo rinka: Darbuotojų produktyvumo ir vidutinio darbo užmokesčio skirtumas auga
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
90
100
110
120
130
140
150
160
170
2002 = 1002002 = 100
Vidurinis darbo užmokestis (realus)
Vidutinis darbuotojo produktyvumas
Prognozuojama, kad infliacija sieks apie 3%, o nedarbo lygis toliau pamažu mažės
2009 2010 2011 2012-6
-3
0
3
6
9
Infliacija
%
Lietuva
Estija
Latvija
Europos sąjunga
Infliacijos prognozės
2011 2012 2013f 2014f
Lietuva 4,1 2,8 3,0 3,4Latvija 4,4 2,3 1,6 2,7Estija 5,0 3,9 3,5 3,3
Nedarbo lygio prognozės
2011 2012 2013f 2014f
Lietuva 15,4 13,2 11,2 9,8Latvija 16,2 14,9 13,6 12,0Estija 12,5 10,2 9,2 8,5
2008 2009 2010 2011 2012
0
5
10
15
20
25
Nedarbo lygis
%
Lietuva
Latvija
Estija
Europos sąjunga
Lietuva jau vykdo Mastrichto biudžeto deficito kriterijų, o Lietuvos bankroto rizika yra tokia kaip Prancūzijos
Lietuvos skolinimosi rizikos premija sumažėjo ir yra panašaus lygio kaip ir Prancūzijos
Lietuva vėl gali pigiai skolintis, tačiau tai neturėtų būti pretekstas didinti skolą
Lietuvos biudžeto deficitas turėtų neviršyti 3% BVP ribos 2013 ir 2014 metais
Lietuvos skola stabilizuosis ties 40% BVP lygiu ir bus 6-a žemiausia ES (Estijos – 1-a, Latvijos – 7-a žemiausia)
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
-12
-9
-6
-3
0
3
Viešojo sektoriaus finansai
% nuo BVP
Lietuva
Estija
Latvija
Europos sąjunga
2009 2010 2011 2012
0
200
400
600
800
1k
Kredito rizikos premijos (5 metai)
bp
Lietuva
Estija
Latvija
Prancūzija
Italija
Trys ekonominės pasakos herojai: Litnifas, Latnafas ir Estnufas. Kuriam pavyko pastatyti tvariausią namą?
1. Einamosios sąskaitos balansas: auksas ir sidabras
2004 2006 2008 2010 2012 2014
-25
-20
-15
-10
-5
0
5
10
15
-25
-20
-15
-10
-5
0
5
10
15
% nuo BVPEinamosios sąskaitos balansas
JAV doleris
Paskolų maržos dydis
% nuo BVP
Estija
Lietuva
Latvija
ES vidurkis
Einamosios sąskaitos balansas (rodiklis)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva -15.0 2.1 -0.9 14.1Latvija -22.4 8.6 -2.5 19.9Estija -15.7 4.2 -2.7 13.0ES -0.3 -0.1 0.7 1.0
Einamosios sąskaitos balansas (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 3 1 2Latvija 3 1 2 1Estija 2 2 3 3
2. Tarptautinių investicijų balansas: auksas ir bronza
Tarptautinių investicijų balansas (rodiklis)
2007 2009 2012p 2012 vs. 2007Lietuva -55.8 -57.3 -53.1 2.7Latvija -74.7 -82.7 -66.4 8.3Estija -72 -81.9 -54.1 17.9
Tarptautinių investicijų balansas (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 1 1 3Latvija 3 3 3 2Estija 2 2 2 1
3. Realusis efektyvusis valiutos kursas: sidabras ir bronza
Sąlyginis kainų augimas (3 metų pokytis)
2007 2009 2012p 2012 vs. 2007Lietuva 4.5 12.3 -2.2 10.5Latvija 11.1 23.7 -4.4 10.4Estija 9.5 13.8 -0.4 8.2
Sąlyginis kainų augimas (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 1 2 3Latvija 3 3 1 2Estija 2 2 3 1
2006 2007 2008 2009 2010 2011 201280
100
120
140
160
180
80
100
120
140
160
180
Švedija
Lenkija
Lietuva
Latvija
Estija
Išorinė devalvacija
Vidinė devalvacija
Realusis efektyvusis valiutos kursas (36 partneriai)
4. Eksportas vienam gyventojui: sidabras ir auksas
Eksportas vienam gyventojui (rodiklis)
2007 2009 2012p 2012 vs. 2007Lietuva 12.7 12.1 26.4 13.7Latvija 8.8 7.9 15.6 6.8Estija 21.2 17.2 33.9 12.7
Eksportas vienam gyventojui (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 2 2 2 1Latvija 3 3 3 3Estija 1 1 1 2
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
10
20
30
40
0
10
20
30
40
Eksportas vienam gyventojui
Lietuva
Latvija
Estija
Tūkst litų
Tūkst litų
5. Vienetinės darbo sąnaudos: sidabras ir auksas
Vienetinės darbo sąnaudos (3 metų pokytis)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 24.5 15.9 -5.3 3.1Latvija 71.4 42.0 -6.0 4.6Estija 32.9 36.2 -2.3 13.5
Vienetinės darbo sąnaudos (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 1 2 1Latvija 3 3 1 2Estija 2 2 3 3
6. Būsto kainos: bronza ir sidabras
Būsto įperkamumas (metinių vid. atlyginimų)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 18.0 9.8 9.6 -8.4Latvija 21.3 7.0 7.1 -14.2Estija 12.2 5.4 6.5 -5.7
Būsto įperkamumas (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 2 3 3 2Latvija 3 2 2 1Estija 1 1 1 3
7. Privataus sektoriaus įsiskolinimas: auksas ir sidabras
Privataus sektoriaus skola (% nuo BVP)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 81.5 88.2 70.1 -11.4Latvija 127.5 147.4 125.1 -2.4Estija 158.7 174.8 132.9 -25.8
Privataus sektoriaus skola (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 1 1 2Latvija 2 2 2 3Estija 3 3 3 1
8. Viešojo sektoriaus įsiskolinimas: du sidabro medaliai
Viešojo sektoriaus skola (% nuo BVP)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 16.8 29.3 41.1 24.3Latvija 9.0 36.7 41.9 32.9Estija 3.7 7.2 10.5 6.8
Viešojo sektoriaus skola (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 3 2 2 2Latvija 2 3 3 3Estija 1 1 1 1
1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012 2014
0
10
20
30
40
50
0
10
20
30
40
50
Lietuva
Latvija
Estija
Išorinė devalvacija
Vidinė devalvacija
Realusis efektyvusis valiutos kursas (36 partneriai)
Valstybės skola% nuo BVP
% nuo BVP
9. Nedarbo lygis: sidarbas ir bronza
Nedarbo lygis (%)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 3.8 13.6 13.3 9.5Latvija 6.5 18.2 14.9 8.4Estija 4.6 13.8 10.2 5.6
Nedarbo lygis (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 1 1 2 3Latvija 3 3 3 2Estija 2 2 1 1
10. BVP lygis: sidabras ir auksas
BVP vienam gyventojui (tūkst. litų)
2007 2009 2012 2012 vs. 2007Lietuva 29.3 27.5 37.6 8.3Latvija 31.7 28.3 37.6 5.9Estija 41.7 34.8 43.6 1.9
BVP vienam gyventojui (vieta)
2007 2009 2012 2007 vs. 2012Lietuva 3 3 2 1Latvija 2 2 3 2Estija 1 1 1 3
Litnifas, Latnafas ir Estnufas: Šiuo metu tvariausias ekonomikos augimas yra Lietuvoje, o daugiausiai problemų turi Latvija
Lietuva Latvija Estija1 Einamosios sąskaitos balansas 1 2 32 Tarptautinių investicijų balansas 1 3 23 Realusis efektyvusis valiutos kursas 2 1 34 Eksportas vienam gyventojui 2 3 15 Vienetinės darbo sąnaudos 2 1 36 Būsto kainos 3 2 17 Privataus sektoriaus įsiskolinimas 1 2 38 Viešojo sektoriaus įsiskolinimas 2 3 19 Nedarbo lygis 2 3 110 BVP vienam gyventojui 2 3 1
VISO 18 23 19
Litnifas, Latnafas ir Estnufas: geriausiai su ekonomine krize susitvarkė Estija, tačiau Lietuva aplenkė Latviją
Lietuva Latvija Estija1 Einamosios sąskaitos balansas 2 1 32 Tarptautinių investicijų balansas 3 2 13 Realusis efektyvusis valiutos kursas 3 2 14 Eksportas vienam gyventojui 1 3 25 Vienetinės darbo sąnaudos 1 2 36 Būsto kainos 2 1 37 Privataus sektoriaus įsiskolinimas 2 3 18 Viešojo sektoriaus įsiskolinimas 2 3 19 Nedarbo lygis 3 2 110 BVP vienam gyventojui 1 2 3
VISO 20 21 19
Euras – kur padėsime kablelį? Įsivesti dabar negalima laukti…
Ar Estija ir Latvija padarė klaidą įsivesdami eurą?
Nr. Už Prieš Apytikrė nauda/nuostolis
1 Verslas ir gyventojai nebepatiria lito ir euro valiutos keitimo kaštų
50-100 mln. litų per metus
Valstybės reklama Jau pasinaudojo Estija ir Latvija ???
3 Įnašas į Europos Stabilumo Mechanizmą
800 mln. litų
4 „Moralinės rizikos“ problema, kuri neskatina atsakomybės, nes „visi atsako už viską“
???
5 Bet prieš įvedant eurą kainos kyla lėčiau
Sparčiau kylančios prekių, paslaugų ir NT kainos
???
6 Mažesni valstybės skolinimosi kaštai
Empiriniai duomenys nepatvirtina šio teiginio
0-500 mln. litų per metus
7 Daugiau užsienio investicijų Empiriniai duomenys nepatvirtina šio teiginio
???
Ar euras sumažina valstybės skolinimosi kaštus? Taip, jei kalbame apie 1999-2007 metus ir ne, jei kalbame apie 2008-2013 metus
1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 201260
70
80
90
100
110
0
5
10
15
20
25Ilgalaikių VVP rizikos premija*
Euro STOXX 50(EUR)
ISM Manufacturing
Procentai
Prancūzija
Italija
Ispanija
Portugalija
Graikija
Airija
Taip
Ne
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012-1
0
1
2
3
4
5
-1
0
1
2
3
4
5
Ilgalaikio skolinimosi rizikos premijos*
Slovakija
Čekija
Lenkija
Euro zonos vidurkis
Lietuva
%
%
Slovakijos pavyzdys: Euras neišgelbėjo Slovakijos nuo kylančių skolinimosi kaštų
Skolinimosi rizikos premija
2008 2009 2010 2011 2012 2013Slovakija 0.4 1.7 1.0 1.2 3.3 2.6Čekija 0.5 1.3 0.8 1.0 1.8 0.8Lenkija 1.7 2.7 3.1 3.1 3.9 2.6Lietuva 0.7 6.0 6.0 2.2 3.8 2.7
*Šalies ir Vokietijos ilgalaikių (10 metų) VVP pelningumo skirtumas
Slovakija įsivedė eurą 2009 metais
Slovakijos skolinimosi kaštai yra didesni negu Čekijos ir tokie pat kaip Lenkijos bei Lietuvos
1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 2012
-1
0
1
2
3
-1
0
1
2
3
Ilgalaikio skolinimosi rizikos premijos*
Suomija
Danija
Švedija
Euro zonos vidurkis
%
%
Suomijos pavyzdys: Suomijos skolinimosi kaštai buvo mažesni negu Danijos ir Švedijos tik iki 2008 metų
Skolinimosi rizikos premija
1999-2012
1996-1998
1999-2002
2003-2007
2008-2012
Suomija 0.23 0.33 0.24 0.06 0.43Danija 0.18 0.55 0.30 0.13 0.13Švedija 0.17 0.71 0.32 0.18 0.00
*Šalies ir Vokietijos ilgalaikių (10 metų) VVP pelningumo skirtumas
Suomija įsivedė eurą 1999 metais
Suomijos skolinimosi kaštai buvo mažesni negu Danijos ir Švedijos 1999-2007 metais, tačiau nuo 2008 metų išaugo
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012-1
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
-1
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Ilgalaikio skolinimosi rizikos premijos*
Slovenija
Malta
Kipras
Bulgarija
Vengrija
Euro zonos vidurkis
%
%
Kipro, Maltos ir Slovėnijos pavyzdžiai: Visų trijų valstybių skolinimosi kaštai yra didesni negu Bulgarijos
Skolinimosi rizikos premija
2006 2007 20082009-2012 2013
Slovėnija 0.4 0.1 0.3 2.1 4.0Malta 1.1 0.6 0.6 1.6 2.6Kipras 0.8 0.5 0.4 2.4 5.7Bulgarija 0.2 0.4 0.9 3.6 2.1
*Šalies ir Vokietijos ilgalaikių (10 metų) VVP pelningumo skirtumas
Slovėnija eurą įsivedė 2007, o Kipras ir Malta – 2008 metais
Suomijos skolinimosi kaštai buvo mažesni negu Danijos ir Švedijos 1999-2007 metais, tačiau nuo 2008 metų išaugo
Žygimantas MauricasChief Economist
Nordea Bank LietuvaDidžioji g. 18/2,
LT-01128, Vilnius, Lietuvazygimantas.mauricas@
nordea.comTel. +370 612 66291
Nordea Markets is the name of the Markets departments of Nordea Bank
Norge ASA, Nordea Bank AB (publ), Nordea Bank Finland Plc and
Nordea Bank Danmark A/S.
The information provided herein is intended for background information
only and for the sole use of the intended recipient. The views and other
information provided herein are the current views of Nordea Markets as
of the date of this document and are subject to change without notice.
This notice is not an exhaustive description of the described product or
the risks related to it, and it should not be relied on as such, nor is it a
substitute for the judgement of the recipient.
The information provided herein is not intended to constitute and does
not constitute investment advice nor is the information intended as an
offer or solicitation for the purchase or sale of any financial instrument.
The information contained herein has no regard to the specific investment
objectives, the financial situation or particular needs of any particular
recipient. Relevant and specific professional advice should always be
obtained before making any investment or credit decision. It is important
to note that past performance is not indicative of future results.
Nordea Markets is not and does not purport to be an adviser as to legal,
taxation, accounting or regulatory matters in any jurisdiction.
This document may not be reproduced, distributed or published for any
purpose without the prior written consent from Nordea Markets.
top related