ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS PRADINIO UGDYMO …
Post on 31-Oct-2021
0 Views
Preview:
Transcript
PATVIRTINTA
Šiaulių Centro pradinės mokyklos
direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d.
įsakymu Nr. V-40 (1.3.)
ŠIAULIŲ CENTRO PRADINĖS MOKYKLOS
PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS
UGDYMO PLANAS
2013-2014 M. M.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Centro pradinės mokyklos (toliau - mokykla) 2013-2014 mokslo metų pradinio ugdymo
programos ugdymo planas (toliau – ugdymo planas) reglamentuoja pradinio ugdymo
programos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams pritaikytų,
individualizuotų pradinio ugdymo programų bei neformaliojo vaikų švietimo programų
įgyvendinimą.
2. Mokyklos ugdymo planas parengtas pagal 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio
ugdymo programos bendrąjį ugdymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460.
3. Mokyklos ugdymo plano tikslas - atsižvelgiant į mokyklos intelektualinius ir materialinius
resursus, sudaryti galimybes kiekvienam besimokančiajam pasiekti geresnių ugdymo(si)
rezultatų ir įgyti kompetencijų: žinių, gebėjimų, nuostatų pagrindus.
4. Mokyklos ugdymo plano uždaviniai:
4.1. Nustatyti pamokų skaičių kiekvienoje klasėje, skirtą dalykų programoms įgyvendinti;
4.2. Remiantis švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, pasiekimų tyrimų,
standartizuotų 4 klasių mokinių skaitymo, rašymo, matematikos pasiekimų testų rezultatais,
mokyklos veiklos įsivertinimo duomenimis, numatyti pagrindinius ugdymo turinio
formavimo, pritaikymo pagal mokinių poreikius būdus, įgyvendinimo mokykloje galimybes;
4.3. Numatyti neformaliojo švietimo tikslus, pasirinkimo ir veiklos organizavimo galimybes;
4.4. Aprašyti reikalavimus ugdymo procesui mokykloje organizuoti.
5. 2013-2014 m. m. ugdymo turinį 1-4 klasėse reglamentuoja pradinio ugdymo bendrosios
programos (toliau – Bendroji programa), patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848),
Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas formų ir mokymo organizavimo tvarkos
aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d.
įsakymu Nr. V-1049 (Žin., 2012, Nr. 76-3957).
6. Mokyklos ugdymo planas parengtas darbo grupės (2013 m. birželio 3 d. direktoriaus
įsakymas Nr. V-36(1.3.)).
7. Mokyklos tarybos sprendimai priimti 2013 m. gegužės 26 d. (protokolo Nr. IS-15).
8. Mokytojų tarybos susitarimai priimti 2013 m. birželio 4 d. (protokolo Nr. IS-13).
9. II. PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
I. PADINIO UGDYMO PROCESO TRUKMĖ 2013-2014 m. m.
10. Mokslo metai prasideda 2013m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. rugpjūčio 31 d.
2
9. Mokyklos ugdymo plane naudojami susitarimai, priimti Mokytojų tarybos posėdyje 2013 m.
birželio 3 d. protokolo Nr. IS-13.
10. Ugdymo proceso organizavimas 2013-2014 m. m.:
10.1. Ugdomasis procesas prasideda 2013 m. rugsėjo 1 d., baigiasi 2014 m. gegužės 31 d.
10.2. Vienerių mokslo metų ugdymo proceso trukmė – 32 savaitės.
10.3. Mokykla dirba penkias dienas per savaitę.
10.4. Mokslo metai skirstomi pusmečiais:
pirmas – 2013 m. rugsėjo 1 d. – 2014 m. sausio 31 d.,
antras – 2014 m. vasario 1 d. – 2014 m. gegužės 31 d.
10.5. Mokinių atostogų trukmė kalendorinėmis dienomis:
Atostogos (visų klasių/grupių mokiniams) Prasideda Baigiasi
Rudens 2013-10-28 2013-10 -31
Žiemos (Kalėdų) 2013-12-23 2014-01-03
Pavasario (Velykų) 2013-04-14 2013-04-18
Papildomos 2013-02-24 2013-02-28
2013-04-21 2013-04-25
Vasaros 2014-06-02 2014-08-31
10.6. Dešimt ugdymo proceso dienų per mokslo metus skiriama kultūrinei, meninei, pažintinei,
kūrybinei, sportinei, praktinei, socialinei, prevencinei veiklai. Šios dienos įskaičiuojamos į
mokymosi dienų skaičių ir organizuojamos pagal mokyklos veiklos planą:
Eil.
Nr. Veiklos pavadinimas Data Dienų skaičius
1. Mažųjų olimpiada „Sportuok – augsi stiprus ir sveikas“ 2013-09-27 1
2. Susipažįstame su gimtuoju kraštu 2013-09-13 1
3. Dailės diena 2013-10-11 1
4. Kūrybinių darbų diena „Kalėdinės dirbtuvėlės“ 2013-12-13 1
5. Projektas „Skaitome, vaidiname, iliustruojame kartu su
draugu“
2014-01-24 1
6. Muziejų lankymo diena 2014-02-07 1
7. Projektinė diena „Mokomės ir žaidžiame“ 2014-04-04 1
8. Susipažįstame su gimtuoju kraštu 2014-05-23 1
9. Sporto diena „Mažoji olimpiada“ 2014-05-16 1
10. Mokslo metų užbaigimo šventė 2014-05-30 1
10.7. Ugdymo procesas mokykloje gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų.
10.8. Ugdymo procesą organizuojant pamoka ugdymo(si) laikas:
mokykloje pamokos prasideda 8.00 val.
I klasėse pamokos trukmė - 35 min.
II – IV klasėse pamokos trukmė – 45 min.
11. Ugdymo procesą organizuojant pamoka, per dieną turi būti ne daugiau, kaip 5 pamokos.
11.1. Ugdymo procesą organizuojant ne pamoka, o kitomis ugdymo organizavimo
formomis;
3
11.2. Ugdymo procesas gali būti skirstomas į skirtingos trukmės periodus, ugdomoji veikla
(formaliojo ir neformaliojo švietimo) per dieną ne ilgesnė nei 6 ugdymo valandos;
11.3. Ugdymą organizuojant tiek pamoka, tiek kitomis mokymo organizavimo formomis,
gali būti realizuojamas ir dalykų programų, ir integruoto ugdymo turinio įgyvendinimas.
12. Paskelbus ekstremalią padėtį, keliančią pavojų mokinių gyvybei ar sveikatai, nustačius
ypatingąją epideminę padėtį dėl staigaus ir neįprastai didelio užkrečiamųjų ligų išplitimo viename
ar keliuose administraciniuose teritoriniuose vienetuose, taip pat oro temperatūrai esant 20 laipsnių
šalčio ar žemesnei, mokiniai į mokyklą gali neatvykti. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų
skaičių. Mokyklos direktorius priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo, apie priimtus
sprendimus informuoja mokyklos tarybą, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją,
savivaldybės vykdomąją instituciją, savivaldybės vykdomąją instituciją.
II. BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
13. Bendroji programa įgyvendinama vadovaujantis joje nustatytomis bendrosiomis
ugdymo nuostatomis ir principais, didaktinėmis mokinių pasiekimų vertinimo nuostatomis,
panaudojant ugdymo turinio integravimo galimybes ir laikantis ugdymo aplinkos kūrimo
reikalavimų.
14. Bendrajai programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriamo
ugdymo valandos, kai ugdymo valandos trukmė 1 klasėje - 35 min.; 2 – 4 klasėje - 45 min.
Dalykai 1 klasė 2 klasė 3 klasė 4 klasė Iš viso
valandų
Dorinis ugdymas
(tikyba arba etika
32 32 32 32 128
Lietuvių kalba
(gimtoji)
256 224 224 224 928
Užsienio kalba
(anglų)
- 64 64 64 192
Matematika 128 160 160 128 576
Pasaulio pažinimas 64 64 64 64 256
Dailė ir
technologijos
64 64 64 64 256
Muzika 64 64 64 64 256
Kūno kultūra 96 64 96 96 352
Iš viso 704 736 768 736 2944
14.1. Dalykai ir jiems skiriamų valandų skaičius per savaitę pradinio ugdymo programai
įgyvendinti 1 – 4 klasėms:
Mokomieji
dalykai
Pradinio ugdymo programa (1-4 klasės)
1a 1b 2a 2b 3a 3b 3c 4a 4b Konsul-
tacijos
Dorinis
ugdymas
(tikyba, etika)
1 1 1 1 1 1 1 1 1 9
Lietuvių 8 8 7 7 7 7 7 7 7 65
4
kalba(gimtoji)
Užsienio
kalba(anglų)
2 2 2 2 2 2 2
14
Matematika 4 4 5 5 5 5 5 4 4 41
Pasaulio
pažinimas 2 2 2 2 2 2 2 2 2
18
Dailė ir
technologijos 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
Muzika 2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
Kūno kultūra 3 3 2 2 3 3 3 3 3 25
Pamokų
skaičius
mokiniui
22 22 23 23 24 24 24 23 23 208
Valandos,
skiriamos
mokinių
ugdymo(si)
poreikiams
tenkinti
1,2
5
1,25
1,
25
1,2
5
1,25
1,25
1,25
1,25
1,25
11,25
Neformalusis
ugdymas
2 2 2 2 2 2 2 2 2 18
15. Mokyklos ugdymo plane naudojami susitarimai, priimti Mokytojų tarybos posėdyje
2013 m. birželio 4 d. protokolo Nr. IS-13 :
15.1. Mokykloje ugdymo procesas vykdomas pusmečiais:
16.1.1. papildomas atostogų laikas skiriamas pagal vadovaujantis 2013-2014 ir 2014 – 2015
metų pradinio ugdymo programos bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-460 „Dėl 2013-2014 ir 2014 –
2015 metų bendrojo pradinio ugdymo programos ugdymo plano patvirtinimo“ ;
16.1.2. ugdymo procesas vykdomas organizuojant pamokas, integruotas pamokas, projektinę
veiklą, kūrybinę veiklą, edukacines išvykas, nepamokinę veiklą ir kt.;
16.1.3. ugdymo proceso organizavime pagal dalykus taikytinas teminis mokymas,
integruojant atskirų ar/ir visų ar atskirų dalykų turinį.
16.2. Tęsiamas tarptautinis vaikų ugdymo projektas „Gera pradžia“ 1 B, 2 A, 2 B, 3 A, 4 A,
klasėse, ugdymo procesą vykdant integruotai, pagal standartus. Ugdymo valandų skaičius per
savaitę, metus šiose klasėse nesikeičia.
16.3. Ugdymo procese mokytojai taiko diferencijavimą ir individualizavimą bei kitas
mokymo formas pagal mokinių gebėjimus. Klasės dalijamos į grupes per dorinio ugdymo pamokas,
kai grupėje yra ne mažiau 7 mokiniai. Laikinosios grupės sudaromos mokant anglų kalbos
ketvirtoje klasėje, kai klasėje yra 21 mokinys ir valandos skiriamos iš valandų, skiriamų mokinių
ugdymosi poreikiams tenkinti.
16.4. Prevencinės ir kitos ugdymo programos yra įgyvendinamos pagal Bendrųjų programų
dalykų turinį.
16.5. Bendrosios programos pritaikomos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams
vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos
aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d.
įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).
5
16.6. Ugdymo turinys planuojamas sudarant ilgalaikius planus, kurie koreguojami
atsižvelgiant į esamą situaciją klasėje, mokykloje. Rengiant teminius, pamokų planus mokytojai
naudojasi vadovėlių autorių parengtais dalykų išplanavimais, koreguojant pagal esamą situaciją
klasėje.
16.7. Remiantis Bendrojo ugdymo planu, neformaliajam švietimui 1- 4 klasėms numatytos
576 valandos per metus. Neformalusis vaikų švietimas mokykloje organizuojamas pagal mokinių
bei jų tėvų pritarimą siūlomoms programoms. Mokytojai rengia neformaliojo ugdymo programas
atsižvelgdami į programos turinį, mokyklos tradicijas. Neformalusis ugdymas mokykloje vykdomas
po pamokų, minimalus mokinių skaičius grupėje 12 vaikų (2012 m. birželio 4 d. direktoriaus
įsakymas Nr. V-120).
16.8. Mokykloje teikiama specialiojo pedagogo, logopedo, visuomenės sveikatos
specialisto, burnos higienisto paslaugos. Nesant galimybėms mokykloje suteikti kvalifikuotą
konsultaciją, siūloma mieste veikiančių institucijų specialistų pagalba.
16.9. Mokyklos tarybos pritarimu vaikai, besimokantys muzikos, dailės, kitose menų ir
sporto mokyklose ar kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, dalinai atleidžiami nuo tų dalykų
pamokų (vykstant varžyboms, koncertams ir kt.) pateikiant atitinkamos įstaigos pateisinamą
dokumentą. Atitinkamų dalykų mokymosi pasiekimai yra vertinami bendrąja tvarka.
16.10. Maksimalus pamokų skaičius per savaitę: I klasė – 22 pamokos, II klasė – 23
pamokos, III klasė – 24 pamokos, ir IV klasė - 23 pamokos. Kontroliniai darbai vykdomi
vadovaujantis mokomosios medžiagos išplanavimu bei klasės mokytojo sprendimu; kiti kontroliniai
ir diagnostiniai darbai derinami direktoriaus pavaduotojo ugdymui ir klasės mokytojo. Pirmoje
klasėje ir antros klasės pirmame pusmetyje mokiniams namų darbai neskiriami. Antros klasės
mokiniams II pusmetį skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 0,5 valandos. 3-4
klasių mokinių namų darbų trukmė neviršija 1 valandos.
16.11. Mokykla mokinių ugdymui naudoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministerijos aprobuotus vadovėlius ir mokymo priemones. Mokytojas turi galimybę pasirinkti
vadovėlių autorius savo nuožiūra.
17. Valandos, skirtos mokinių ugdymo(si) poreikiams tenkinti.
1 klasės 2 klasės 3 klasės 4 klasės
Iš viso 1 – 4
klasėse
Valandų
skaičius pagal
BUP
1,25 1,25 1,25 1,25 5
Klasių
skaičius 2 2 3 2 9
Iš viso
valandų pagal
BUP
2,5 2,5 3,75 2,5 11,25
Panaudota
valandų 0 3,75 + 1,25* 2,5 + 3,75* 11,25
Nepanaudota
valandų 5* 0 5*
* 1- 2 klasėms skirtos valandos panaudojamos 3 – 4 klasėse
6
Eil.
Nr. Pavadinimas
Skirta
Klasės Valandų
skaičius
1. Anglų kalbos konsultacijos (gabiems mokiniams) 3 2
2. Anglų kalbos konsultacijos (Sunkumų turintiems mokiniams) 3 3
3. Anglų kalbos konsultacijos (gabiems mokiniams) 4 3
4. Anglų kalbos konsultacijos (Sunkumų turintiems mokiniams) 4 3,25
18. Klasių dalijimas į grupes.
Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė į grupes dalijama dalykams mokyti:
Anglų kalbos pamokose 4a, 4b klasėse;
Dorinio ugdymo pamokose 1- 4 klasėse.
III. BENDROSIOS PROGRAMOS UGDYMO DALYKŲ, INTEGRUOJAMŲJŲ
PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
19. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas.
20. Bendrajai programai įgyvendinti konkrečioje klasėje numatyta dalykui skiriamų
pamokų skaičius pagal Bendrojo ugdymo plano 20, 21, 21.1, 21.2, 21.3 punktuose dalykui
skiriamų valandų skaičių.
21. Dorinio ugdymo organizavimas:
21.1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka vieną dorinio ugdymo
dalyką – tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką;
21.2. Dalyką mokinys gali keisti kiekvienais mokslo metais, jo tėvams (globėjams) parašius
prašymą;
21.3. Laikinoji grupė sudaroma per dorinio ugdymo pamokas, jeigu vieną dorinio ugdymo
dalyką (tikybą ar etiką) pasirinko ne mažiau, kaip 7 mokiniai, nesusidarius 7 mokinių grupei yra
sudaroma laikinoji grupė iš paralelių klasių mokinių.
22. Pirmosios užsienio kalbos mokymas :
22.1. Mokykloje mokoma pirmoji užsienio kalba – anglų;
22.2. Užsienio (anglų) kalbos mokoma antraisiais – ketvirtaisiais pradinio ugdymo
programos metais;
22.3. Mokyti užsienio (anglų ) kalbos gali:
22.3.1. užsienio kalbos mokymo kvalifikaciją turintis mokytojas, išklausęs darbo su pradinių
klasių mokiniais didaktikos kursą;
22.3.2. pradinių klasių mokytojas, turintis užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją arba
dalyvaujantis perkvalifikavimo studijų programoje;
22.4. Užsienio (anglų) kalbos mokymui 2 - 4 klasėje skiriama po 2 savaitines pamokas,
4-oje klasėje mokiniai anglų kalbos mokymui skirstomi į grupes, jei klasėje yra 21 mokinys.
23. Kūno kultūra:
23.1. Šokis integruojamas į kūno kultūros pamoką;
23.2. 1, 3, 4 klasėse mokiniams yra skiriamos 3 savaitinės pamokos, o 2 klasėje – 2
savaitinės pamokos. Kadangi 2 klasėje skiriamos 2 savaitinės kūno kultūros pamokos, tai
mokykloje yra sudaryta galimybė mokiniams dalyvauti neformaliojo ugdymo veikloje (sporto,
būrelis);
7
23.3. specialiosios medicininės fizinio parengimo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su
pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;
23.4. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.
24. Žmogaus saugos bendroji programa, (civilinė sauga, priešgaisrinė sauga ir saugaus
eismo mokymas) patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18d.
įsakymu Nr. V – 1159 (Žin.,2012, Nr.89 – 4668), pradinio ugdymo programoje integruojama į
kitus dalykus: lietuvių kalbą, matematiką, pasaulio pažinimą, dailę ir technologijas.
25. Mokinių mokymosi krūvis:
25.1. Mokyklos direktorius tvirtina mokymosi krūvio optimizavimo priemonių planą,
organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokinaims skiriamų namų darbų kontrolę;
25.2. Atostogų laikotarpiui mokiniams namų darbai neskiriami;
25.3. Mokiniams per dieną negali būti skiriama daugiau kaip vienas žinių tikrinimo darbas,
kurį inicijuoja klasių mokytojos suderinusios su direktoriaus pavaduotoju ugdymui. Apie darbą
mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę;
25.4. 1 klasių mokiniams namų darbai neskiriami;
25.5. 2 klasės mokiniams namų darbai neskiriami I pusmetį. 2 klasės mokiniams II pusmetį
skiriami namų darbai, kuriems atlikti reikia ne daugiau 0,5 valandos;
25.6. 3-4 klasių mokinių namų darbų trukmė neviršija 1 valandos;
25.7. Užtikrinant mokinių saugumą, mokiniai, besimokantys dailės, šokio, muzikos
mokyklose, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose nėra atleidžiami nuo atitinkamo
privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo. Mokiniai, besimokantys muzikos,
dailės, kitose menų ir sporto mokyklose ar kitose neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, dalinai
atleidžiami nuo tų dalykų pamokų (vykstant varžyboms, koncertams ir kt.) pateikiant atitinkamos
įstaigos pateisinamą dokumentą. Atitinkamų dalykų mokymosi pasiekimai yra vertinami bendrąja
tvarka.
26. Mokytojams rekomenduojama:
26.1. Pamokas vesti ne tik klasėje, bet ir gamtoje, bibliotekoje, muziejuose ir pan.;
26.2. Pirmųjų klasių mokinius supažindinti su bibliotekos teikiamomis galimybėmis,
mokytis jomis naudotis;
26.3. Taikyti ugdymo metodus, skatinančius aktyvų pažinimą bei veiklą, organizuoti
įvairius salykus, integruojančius projektinius darbus;
26.4. Turėti pagrečiui dvi to paties dalyko ar integruotas kelių dalykų pamokas, išskyrus
kūno kultūros;
26.5. Mokytojai, užtikrindami Bendrosios programos vykdymą, tenkindami klasės mokinių
ugdymo(-si) poreikius, pasirenka vadovėlius (jų komplektus):
26.5.1. vadovėlių (jų komplektų) pasirinkimas aptarimas metodinėje grupėje;
26.5.2. pasirinkus vieną vadovėlių sistemą, rekomenduojama dirbti 4 metus;
26.5.3. mokymo priemones mokytojai pasirenka ir naudoja, siekdami efektyviausių ugdymo
tikslų.
26.6. Mokytojai dalykų ilgalaikius planus rengia ir detalizuoja, integruotą ugdymą
organizuoja mokykloje susitarimo būdu (Mokyklos mokytojų tarybos posėdžio protokolas 2012-06-
04 Nr. IS-13).
26.7. Ugdymo turinys koreguojamas parengtuose planuose, atsižvelgiant į ypatingas
situacijas mokslo metų eigoje (ligos protrūkiai, oro rėžimo pasikeitimai, iškilusios gyvenimo
aktualijos ir kt.).
8
27. Mokykloje nuo 1997 metų yra klasės, kuriose ugdymas vyksta pagal tarptautinio
vaikų ugdymo projekto „Gera pradžia“ metodiką. Šiais mokslo metais yra 5 „Geros pradžios“
klasės. Mokinių ugdymas šiose klasėse vykdomas atsižvelgiant į „Geros pradžios“ pradinių klasių
programos modelio filosofiją, principus bei ugdymo standartus. Šios ugdymo metodikos pagrindas
yra: veiklos centrai klasėse, individualizavimu pagrįstas į vaiką orientuotas ugdymas, asmenybės
sklaidos skatinimas, dalykine integracija pagrįstas mokymas ir šeimos dalyvavimas visame ugdymo
procese.
28. Informacinių technologijų naudojimas procese:
28.1. Informacines kompiuterines technologijas (IKT) ugdymo procese mokytojas naudoja
pagal mokomojo dalyko specifiką, ir mokyklos galimybes;
28.2. Mokytojas supažindina mokinius su jų amžiui skirtomis įvairių dalykų mokomosiomis
kompiuterių programomis ir edukaciniais žaidimais.
IV. MOKINIŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS
29. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų
samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d.
įsakymu Nr. ISAK – 256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2012
m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766 redakcija „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5
d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos
aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“; Šiaulių Centro pradinės mokyklos Mokinių pasiekimų vertinimo
ir fiksavimo tvarkos aprašu (2010 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-154).
29.1. Planuodamas ugdymo turinį mokytojas planuoja ir mokinių pažangos bei pasiekimų
vertinimą, jį sieja su mokymo(si) tikslais atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius
ir galimybes. Planuodamas pirmos klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta
su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus (jei
mokinys lankė priešmokyklinę grupę);
pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami. Pažangai ir pasiekimams
vertinti taikomas formuojamsis (žodžiu ar raštu) ir diagnostinis (pagal mokyklos pasirinktą
vertinimo formalizavimo būdą) ir apibendrinamasis vertinimas (aprašas). Informacija apie
mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams)
teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip pat nenaudojami raidžių pakaitai (raidės,
ženklai, simboliai ir pan.). Baigus pradinio ugdymo programą rengiamas pradinio ugdymo
programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašas. Mokinių mokymosi pasiekimų
apskaitos suvestinėse, baigus I ir II pusmečius, atitinkamose skiltyse įrašomas ugdymo dalykų
apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis).
Dorinio ugdymo pasiekimai įrašomi taip: „padaryta pažanga“, „nepadaryta pažanga“ („p p“, „n p“).
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal pradinio ugdymo individualizuotą
programą, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių padaryta arba nepadaryta
pažanga fiksuojama atitinkamoje Dienyno arba elektroninio dienyno skiltyje įrašant „p p“ arba
„n p“.
29.2. Pusmečio mokinių pažanga fiksuojama pradinio ugdymo dienyne (toliau – Dienynas),
arba elektroniniame dienyne;
29.3. 2013 – 2014 m. m. 1-4 klasių pasiekimai fiksuojami atitinkamose dienyno skiltyse
įrašant pasiektą mokymosi lygį (nepatenkinamas, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis), pagal
pasiekimų požymius aprašytus Bendrojoje programoje;
9
29.4. Apie mokinių mokymosi pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka raštu informuojami
mokinių tėvai (globėjai).
V. NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS
30. Neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo
koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d.
įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115).
30.1. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą
pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti:
30.1.1. veiklą mokiniai (ar jų tėvai, globėjai) renkasi laisvai. Veikla vykdoma įgyvendinant
neformaliojo ugdymo programas, finansuojamas mokinio krepšelio lėšomis;
30.1.2. neformalus švietimas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų;
30.2. Mokinių skaičius neformaliojo ugdymo grupėje yra ne mažesnis kaip 12 mokinių;
30.3. Numatyta neformaliojo ugdymo valandas (18 valandos) panaudoti taip:
Eil.
Nr. Pavadinimas
Skirta
Klasės Valandų
skaičius
1. Choras, vokalinis ansamblis 1 - 4 3
2. Dailės studija 1 - 4 5
3. Anglų kalbos būrelis 2 - 4 2
4. Vokiečių kalbos būrelis 3 - 4 1
5. Rusų kalbos būrelis 3 - 4 1
6. Kvadrato būrelis 3 - 4 1
7. Darbščiųjų rankų būrelis 1 - 4 1
8. Matematikų būrelis 1 - 4 1
9. Lituanistų būrelis 1 - 4 1
10. Informacinių technologijų pradmenų būrelis 3 - 4 2
30.4. Jei mokinys pasirinko neformaliojo vaikų švietimo programą dailės, choreografijos,
muzikos, menų mokykloje, sportinės krypties neformaliojo švietimo įstaigose ar kitose neformalųjį
vaikų švietimą vykdančiose įstaigose, už neformalųjį vaikų švietimą mokykla atsiskaito pagal
Mokinio krepšelio lėšų, skirtų atsiskaityti už neformalųjį vaikų švietimą, perskirstymo ir naudojimo
metodines rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
kovo 15 d. Nr. ISAK – 386 (Žin., 2007, Nr. 34-1258) ir savininko nustatyta tvarka.
VI . IŠVYKSTANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ, UŽSIENIEČIŲ, TURINČIŲ
TEISĘ NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVIŲ
KILMĖS UŽSIENIEČIŲ IR IŠEIVIŲ VAIKŲ UGDYMO ORGANIZAVIMAS
31. Mokinio užsienio šalies mokykloje įgytų mokymosi pasiekimų lygį nustato mokykla.
Jei reikia likviduoti kai kurių dalykų programų skirtumus, mokykla atsižvelgusi į mokinio tėvų
(globėjų) pageidavimus numato būdus ir formas atsilikimui likviduoti.
10
32. Užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, grįžusių iš užsienio, vaikų, nemokančių
valstybinės kalbos ir norinčių mokytis ar tęsti mokymąsi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose,
ugdymas vadovaujantis Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi
ar dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir
išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 (Žin., 2005, Nr. 109-3991).
33. Mokiniai, išvykę gyventi ar/ir mokytis į užsienį, pateikia prašymą direktoriui gali
mokytis savarankiškai pagal Savarankiško mokymosi tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2003, Nr.
33-1397; 2007, Nr. 95-3860).
VII. MOKINIŲ MOKYMO NAMIE ORGANIZAVIMAS
33.1. Vaikai, kuriems kalendoriniais metais sueina 7 metai ir kuriems reikalinga nuolatinė
kvalifikuotų specialistų nuolatinė pagalba bei sveikatą tausojantis dienos rėžimas, mokymas vyksta
pagal vaiko poreikius pritaikytos ugdymo programos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. ISAK – 1836
(Žin., 2007, Nr. 100-4088);
33.2. Sergančių mokinių mokymas namuose skiriamas ir organizuojamas pagal Moksleivių
mokymo namuose organizavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 16 d. įsakymu Nr.
259/153 (Žin., 2000, Nr.25-654);
33.3. Namuose ugdomų mokinių pamokos trukmė 35 minutės;
33.4. Mokinys, gydytojo leidimu, dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Šios pamokos
įrašomos papildomai į mokinio individualų ugdymo planą. Mokykla, suderinusi su mokinio tėvais
(globėjais) ir atsižvelgdama į mokinio ligos pobūdį bei gydytojo rekomendacijas, rengia individualų
jo mokymo namuose ugdymo planą;
33.5. Mokiniai nesimoko dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros;
33.6. 1-3 klasės mokiniui dėl mokymo namuose skiriamos 9 savaitinės pamokos, 4 klasės
mokiniui - 11 savaitinių pamokų;
33.7. Namuose besigydančių mokinių ugdymo planas:
Klasė
Dalykas 1 kl. 2 kl. 3 kl. 4 kl.
Minimalus
pamokų sk.
Dorinis ugdymas 0,5 0,5 0,5 0,5 2
Lietuvių kalba 5 4 4 5 18
Užsienio kalba 1 1 2 4
Matematika 3 3 3 3 12
Pasaulio pažinimas 0,5 0,5 0,5 0,5 2
Mokyklos skiriamų
pamokų skaičius 9 9 9 11 38
II. MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,
UGDYMO ORGANIZAVIMAS
11
34. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų
ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771).
35. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdyti dalykų Bendrąją
programą pritaiko, individualizuoja, tinkamiausias ugdymo organizavimo formas (pamoka,
projektinė veikla ir pan.) parenka mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių ugdymosi poreikius,
mokyklos Vaiko gerovės komisijos, mokykloje dirbančių švietimo pagalbos specialistų,
pedagoginės psichologinės tarnybos (toliau – PPT) specialistų rekomendacijas, konsultuojamas
mokyklos specialiojo pedagogo ir logopedo.
36. Mokykla, sudarydama specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio individualų
ugdymo planą, vadovaujasi Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms
įgyvendinti skiriamų ugdymo valandų skaičiumi ir:
36.1. Gali iki 20 procentų koreguoti dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių
ugdymo valandų skaičių, išskyrus atvejus, kai ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrojo
plano 90 punktu;
36.2. Gali keisti dalykams skirtų ugdymo valandų skaičių (mažinti, didinti), o vietoj
neįrašytų dalykų, nurodytų Bendrojo ugdymo plano 70 punkte, gali planuoti specialiąsias pamokas
ir (ar) didinti ugdymo valandų skaičių, skirtą meniniam ugdymui, kietiems dalykams mokyti,
papildomai mokytojo pagalbai teikti;
36.3. Per mokslo metus mokyklos Vaiko gerovės komisijai ar PPT įvertinus ir
rekomendavus, gali keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų
(pamokų) skaičių;
36.4. Intensyvindama mokiniui teikiamą specialiąją pedagoginę ar mokytojo papildomą
pagalbą, nustatytam laikotarpiui gali skirti papildomų pamokų kiekvienam mokiniui individualiai ar
mokinių grupei;
36.5. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, atsižvelgdama į mokinio
sveikatos sutrikimus ir mokyklos Vaiko gerovės komisijos rekomendacijas, gali trumpinti ugdymo
veiklų / pamokų trukmę 5 minutėmis, o sutaupytą laiką skirti mokinių veiklai keisti, pertraukoms
organizuoti.
37. Mokyklos vaiko gerovės komisijos ar PPT siūlymu, tėvų (globėjų) pritarimu specialiųjų
ugdymosi poreikių turintys mokiniai, atsižvelgiant į BUP 70.1, 70.2, 702.3 punktuose nurodytus
sutrikimus, gali nesimokyti ar pradėti vėliau mokytis užsienio kalbos, nesimokyti muzikos, gali būti
atleidžiami nuo technologijų pamokų. Vietoj Bendrojo ugdymo plano 70.1, 70.2, 70.3 punktuose
nurodytų dalykų mokykla gali tenkinti mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius organizuodama
specialiąsias pamokas, teikdama papildomą mokytojo pagalbą ir kt. Visi ugdymo plano pakeitimai
integruotai besimokantiems mokiniams, susiję su atleidimu nuo dalykų mokymosi, įforminami
direktoriaus įsakymu.
38. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal Bendrąją programą teikiant švietimo
pagalbą, pritaikius Bendrąją programą arba pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą,
atsižvelgiant į programos pritaikymo lygį, individualizuotą pradinio ugdymo programą mokymosi
pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis pagal Bendrojoje ugdymo plano 37 – 39 punktų
nuostatomis.
39. Mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, mokymosi
pasiekimai vertinami pagal šioje programoje numatytus pasiekimus.
40. Logopedinės pratybos vyksta po pamokų, suderintu su mokiniu laiku, išskyrus 31 šio
plano punkte nurodytus atvejus. Specialiojo pedagogo pagalba mokiniui teikiama pamokų metu.
12
41. Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymas namuose:
41.1. Sergančių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokymo namuose ugdymo turinį
formuoja mokykla, parinkdama ugdymo sritis, pritaikydama dalykų programas pagal šių mokinių
gebėjimus, ugdymosi poreikius ir atsižvelgdama į gydytojo rekomendacijas;
41.2. Sergantiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams, neturintiems intelekto
sutrikimų, skiriamas Bendrojo plano 52.5 punkte nurodytas valandų skaičius, iš jų 1-2 ugdymo
valandas galima skirti specialiosioms pamokoms ar specialiajai pedagoginei pagalbai teikti;
41.3. Mokinį namuose ugdo mokytojas, konsultuojamas specialiojo pedagogo, ar specialusis
pedagogas, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais),
individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus,
konsultuoja tėvus.
_________________________________
SUDERINTA
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos
Švietimo skyriaus vedėja
Violeta Damskienė
2013-08-30
SUDERINTA
Šiaulių Centro pradinės mokyklos tarybos
pirmininkė
Lilija Norutienė
2013 - ..... - .....
top related