Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai ...20018944/20018944.pdf · Konjunktyvos hiperemija yra pirmasis konjunktyvito požymis, kuris gali bti vairaus laipsnio
Post on 07-Nov-2019
1 Views
Preview:
Transcript
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
VETERINARIJOS AKADEMIJA
Veterinarijos fakultetas
Algirdas Pečiulis
Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai
kai kurių akies patologijų atvejais
Cytological and microbiological examination of
conjunctiva in dogs with ocular pathology
Veterinarinės medicinos vientisųjų studijų
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS
Darbo vadovas: Prof. habil. dr. Vidmantas Bižokas
Kaunas, 2016
2
DARBAS ATLIKTAS LSMU VA Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikoje
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ
Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų
junginės tyrimai kai kurių akies patologijų atvejais“.
1. Yra atliktas mano paties.
2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje.
3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS
TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE
Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.
(data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADA DĖL DARBO GYNIMO
(data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas)
MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE (KLINIKOJE)
(aprobacijos data) (katedros (klinikos) vedėjo (-os)
vardas, pavardė)
(parašas)
Magistro baigiamojo darbo recenzentai
1)
2)
(vardas, pavardė) (parašai)
Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:
(data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas)
3
TURINYS
SANTRAUKA .................................................................................................................................... 4
SUMMARY ........................................................................................................................................ 5
SANTRUMPOS .................................................................................................................................. 6
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 7
1. LITERATŪROS APŽVALGA ....................................................................................................... 9
1.1 Akies anatominė sandara ........................................................................................................... 9
1.2 Konjunktyvitas .......................................................................................................................... 9
1.3 Trichiazė .................................................................................................................................. 12
1.4 Epifora ..................................................................................................................................... 13
1.5 Sausasis keratokonjunktyvitas ................................................................................................. 13
1.6 Ragenos opa ............................................................................................................................. 15
1.7 Glaukoma ................................................................................................................................ 17
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA ......................................................................................... 21
2.1 Metodo esmė ........................................................................................................................... 21
2.2 Mikrobiologinis tyrimas .......................................................................................................... 21
2.2.1 E.coli identifikavimas ....................................................................................................... 23
2.2.2 Staphylococcus spp. diferencijavimas .............................................................................. 24
2.2.3 Streptococcus spp. diferencijavimas................................................................................. 26
2.3 Citologinis tyrimas .................................................................................................................. 26
3. TYRIMO REZULTATAI ............................................................................................................. 28
3.1 Mikrobiologinio tyrimo rezultatai ........................................................................................... 28
3.2 Citologinio tyrimo rezultatai ................................................................................................... 31
3.3 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka mikrobiologinio tyrimo rezultatams ....................................... 34
3.4 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka citologinio tyrimo rezultatams ................................................ 36
4. REZULTATŲ APTARIMAS ....................................................................................................... 38
IŠVADOS .......................................................................................................................................... 41
PADĖKA ........................................................................................................................................... 42
LITERATŪROS SĄRAŠAS ............................................................................................................. 43
4
SANTRAUKA
Citologiniai ir mikrobiologiniai šunų junginės tyrimai kai kurių akies patologijų
atvejais
Algirdas Pečiulis
Magistro baigiamasis darbas
Darbas atliktas siekiant išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo
duomenis kai kurių akių ligų atvejais. Buvo atliekamas mikrobiologinis ir citologinis šunų akių
junginių tyrimas. Mėginiai buvo imami iš 19 šunų, sergančių akių ligomis (tiriamoji grupė), ir iš 10
kliniškai sveikų šunų (kontrolinė grupė).
Mėginiai mikrobiologiniam tyrimui buvo imami į transportinę terpę (EUROTUBO®) ir
pristatomi į laboratoriją mikrobiologiniam tyrimui. Mėginiai citologiniam tyrimui buvo imami
steriliu tamponėliu (DOC®), tepinėliai dažomi Hemacolor® dažais. Mikroskopuojama šviesiniu
mikroskopu, imersine sistema, 1000 kartų didinimu.
Mikroorganizmai išskirti iš 73,7 proc. tiriamosios grupės mėginių ir iš 50 proc. kontrolinės
grupės mėginių. Tiriamojoje grupėje dažniausiai išskiriamos buvo Staphylococcus spp.
mikroorganizmų padermės - 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Dažniausiai išskiriami
stafilokokai buvo S. pseudintermedius (35,7 proc. visų išskirtų mikroorganizmų). Kontrolinėje
grupėje dažniausiai išskiriamos mikroorganizmų padermės taip pat buvo Staphylococcus spp. (80
proc.). S. aureus ir nehemolizuojantys stafilokokai sudarė po 40 proc. visų kontrolinėje grupėje
išskirtų mikroorganizmų. Šunų, su akių patologijomis, junginėse mikroorganizmai buvo aptinkami
2,8 karto dažniau (P<0,01), nei kliniškai sveikų šunų junginėse.
Citologinio tyrimo metu paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių tiriamojoje grupėje aptikta
42 proc., paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 84,2 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių
ląstelių - 73,7 proc., makrofagų - 26,3 proc., eozinofilų - 5,3 proc., neutrofilų - 79 proc., limfocitų -
15,8 proc. mėginių. Kontrolinėje grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių aptikta - 40 proc.,
paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 80 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių - 10
proc., limfocitų - 10 proc. mėginių. Makrofagų, eozinofilų ir neutrofilų - neaptikta.
S. pseudintermedius išskyrimui įtakos turėjo amžius. S. pseudintermedius buvo išskirta iš
šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (100 proc., P<0,05). Neutrofilų aptikimui įtakos taip pat
turėjo amžius. Neutrofilai dažniau aptikti mėginiuose iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (80
proc., P<0,05).
Raktažodžiai: mikroorganizmai, šuo, akys, Staphylococcus spp., epitelinės ląstelės.
5
SUMMARY
Cytological and microbiological examination of conjunctiva in dogs with ocular
pathology
Algirdas Pečiulis
Master‘s Thesis
The aim of this study was to evaluate the details of microbiological and cytological
examination of conjunctiva in dogs with ocular diseases. Nineteen dogs with ocular diseases and ten
clinical healthy dogs were enrolled for cytological and microbiological examination.
The material for microbiological examination was collected into transport media
(EUROTUBO®) and inoculated into culture media for the growth of aerobic bacteria. The material
for cytological examination was collected with sterile swab (DOC®), painted with Hemacolor®
stain, the material was examined at magnification x 1000 with a light microscope.
Bacteria were isolated from 73,7 % eye samples of dogs with ocular diseases and 50 % – from
clinical healthy dogs. In the group of dogs with ocular diseases the most common were
Staphylococcus spp. (57,1 %). The most common microorganism of Staphylococcus spp. was S.
pseudintermedius (35,7 %). Among the isolated pathogens from clinical healthy dogs was
Staphylococcus spp. The most common of them were S. Aureus (40 %) and S. pseudintermedius (40
%). The significant difference (p<0.001) was found between colonization of microorganisms in
group of clinical healthy dogs and in group of dogs with ocular diseases.
During the cytological examination, there were detected the superficial keratinized epithelial
cells (42 %), superficial nonkeratinized epithelial cells (84,2 %), intermediate epithelial cells (73,7
%), macrophages (26,3 %), eosinophils (5,3 %), neutrophils (79,0 %), lymphocytes (15,8 %)
samples of dogs with ocular diseases. In the samples of clinical healthy dogs, superficial keratinized
epithelial cells (40 %), superficial nonkeratinized epithelial cells (80 %), intermediate epithelial
cells (10 %), lymphocytes (10 %) were detected. The macrophages, eosinophils and neutrophils
weren’t detected in group of clinical healthy dogs.
Age was one of the rate which has influence of S. pseudintermedius evaluation. S.
pseudintermedius were detected in 6 years old and younger dogs with ocular diseases (100 %,
P<0,05). The evaluation of neutrophils were determined by age too. Neutrophils were detected
more often in 6 years old and younger dogs with ocular diseases (80 %, P<0,05).
Keywords: microorganisms, dog, eye, Staphylococcus spp., epithelial cells.
6
SANTRUMPOS
DNR - deoksiribonukleininė rūgštis
KA- kraujo agaras
KCS - Keratoconjunctivitis sicca - sausasis keratokonjunktyvitas
KOH- kalio šarmas
KPa – kilopaskaliai
MmHg - milimetrai gyvsidabrio stulpelio
7
ĮVADAS
Kiekvienas veterinarijos gydytojas, dirbantis smulkių gyvūnų klinikoje, neišvengiamai
savo praktikoje susiduria su šunų akių ligomis. Veterinarinė oftalmologija - tai sudėtinga
veterinarijos mokslo sritis, reikalaujanti specifinių žinių apie smulkiausias akies anatomines
struktūras, specifinių diagnostinių metodų, kuriems dažnai reikia specialios įrangos ir kvalifikacijos.
Akių ligos sukelia milžinišką diskomfortą bei didelį skausmą gyvūnams. Laiku nsuteikus
pagalbos ar paskyrus netinkamą gydymą, kai kurios iš jų gali baigtis regos netekimu. Nors didžiąją
dalį sėkmės šiais atvejais lemia veterinaro patirtis bei turima diagnostinė įranga, yra keli pagalbiniai
metodai, kurie padeda nustatyti tikslesnę diagnozę bei paskirti tinkamą gydymo būdą. Vieni iš tokių
tyrimų yra citologinis ir mikrobiologinis tyrimai iš akies junginės. Citologinis tyrimas leidžia
nustatyti, kokios ląstelės vyrauja akies junginės gleivinėje. Mikrobiologinis tyrimas leidžia atpažinti
ligą sukėlusius patogenus ir parinkti efektyvius antibiotikus, kai reikalingas jų naudojimas.
Atlikti citologinį tyrimą rekomenduojama kai įtariamas lėtinis ar ūmus konjunktyvitas,
ragenos opos, ragenos ir konjunktyvos abscesai, keratokonjunktyvitas, ragenos ir konjuktyvos
proliferacija (1). Citologinis tyrimas itin vertingas tais atvejais, kai paskirtas gydymas neduoda
norimo rezultato, padeda patikslinti diagnozę bei parinkti veiksmingus gydymo metodus (2).
Lazdelė su gale easnčiu tamponėliu yra mažiausiai traumuojantis citologinių mėginių paėmimo
metodas. Pacientui nereikia taikyti vietinės nejautros, nes mėginio paėmimas nėra skausmingas (1).
Nors citologinis tyrimas gali padėti nustatyti diagnozę, tačiau jis dažnai naudojamas kartu su
kitomis diagnostinėmis priemonėmis, tokiomis kaip mikrobiologinis tyrimas (2). Išskyros iš akių,
silpnas atsakas į gydymą, sunki ligos eiga parodo atsparių infekcinių ligų sukėlėjų buvimą. Tokiu
atveju mikrobiologinis tyrimas turi būti atliktas nedelsiant (3). Mikroorganizmų kultūrų išskyrimas
suteikia naudingos informacijos tikslesnei diagnozei nustatyti bei vertingas parenkant
antimikrobinius preparatus, esant daugeliui konjunktyvos ir ragenos ligų. Tyrimas turėtų būti
atliekamas esant pūliniam, lėtiniam, konjunktyvitui, ypač jeigu paskirtas gydymas neveiksmingas
(1).
Jungtinėse Amerikos Valstijose keletoje veislynų buvo vertinama šunų sveikatos būklė.
Viename iš veislynų akių ligos nustatytos daugiau nei 40 proc., kitame 15 proc. šunų (4,5).
Citologiniai ir bakteriologiniai junginės tyrimai itin vertingi akių ligų diagnostikoje, tačiau
veterinarinėje praktikoje jie naudojami nedažnai. Nors jų atlikimas paprastas, nereikaluajantis
specialios įrangos ar brangių instrumentų. Tikiuosi, kad mūsų atliktas tyrimas suteiks daugiau
informacijos ir paskatins šių tyrimų naudojimą veterinarinėje oftalmologijoje.
8
Darbo tikslas – išanalizuoti šunų akių junginės citologinio ir mikrobiologinio tyrimo duomenis kai
kurių akių ligų atvejais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti kliniškai sveikų ir sergančių akių ligomis šunų junginės mikrobiologinio tyrimo
rezultatus.
2. Įvertinti kliniškai sveikų ir sergančių akių ligomis šunų junginės citologinio tyrimo rezultatus.
3. Įvertinti lyties, amžiaus ir svorio įtaką šunų akių junginės mikrobiologinio ir citologinio tyrimo
rezultatams.
9
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1 Akies anatominė sandara
Norint tinkamai gydyti ir diagnozuoti
akių susirgimus, reikalingos anatominės
žinios apie akies sandarą. Junginė - tai vidinis
akių vokų sluoksnis (2). Junginė dengia
apatinį ir viršutinį akių vokus (vokų junginė),
trečiąjį voką iš abiejų pusių ir priekinę
odenos dalį (akies obuolio junginė) (6). (1
pav. (7)) Vokų junginė sudaryta iš tariamai
daugiasluoksnio stulpiškojo epitelio ir
įsiterpusių gobleto ląstelių. Konjunktyvos
maišelio gilumoje epitelis pereina į akies
obuolį. Ši junginės dalis sudaryta iš
daugiasluoksnio plokščiojo epitelio. Akies
obuolio konjunktyva tęsiasi iki ragenos
epitelio. Daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelės nėra suragėjusios ir dažnai turi melanino
granulių. Daugumoje konjunktyvos mėginių daugiasluoksnio plokščiojo epitelio ląstelių yra
daugiau nei stulpinių (2).
Ragena sudaryta iš tankios kolageninės stromos, išoriniame paviršiuje padengtos
daugiasluoksnio plokščiojo neragėjančiojo epitelio ir tankios pamatinės membranos, kuri
išsidėsčiusi ant vienasluoksnio plokščiojo epitelio (endotelio) (2).
1.2 Konjunktyvitas
Konjunktyvitas – dar žinomas kaip ,,rausva akis“ yra akies junginės uždegimas, vienas
dažniausių akių susirgimų, diagnozuojamų veterinarinėje praktikoje (3). Tai itin skausminga būklė,
sukelianti įvairaus laipsnio sudirgimą, kurį lydi akies ašarojimas bei blefarospazmai. Kliniškai gali
pasireikšti vienoje arba abiejose akyse. Serga įvairaus amžiaus gyvūnai, taip pat ir naujagimiai. Gali
būti pirminis ir antrinis, sąlygotas kitų akių susirgimų, tačiau diferencijuoti sudėtinga (8).
1 pav. Akies anatominė sąndara.
10
Konjunktyvos hiperemija yra pirmasis konjunktyvito požymis, kuris gali būti įvairaus laipsnio
(3). Hiperemija yra pernelyg didelis pritekėjusio kraujo kiekis į junginėje esančias kraujagysles (9).
Hiperemija dėl konjunktyvito turi būti skiriama nuo konjunktyvos kraujagyslių išsiplėtimo.
Hiperemija ir kraujagyslių išsiplėtimas vizualiai skiriasi. Hiperemija dėl konjunktyvito (2 pav. (2))
yra išplitusi ir neapsiriboja keliomis stambiomis venomis, dažniausiai lokalizuojasi palpebralinėje
konjunktyvos dalyje, tačiau kartais apima ir visą akies junginės paviršių (3).
Konjunktyvos edema itin dažna esant ūmiems alerginiams konjunktyvitams, toksinų
pažeidimams ir traumoms. Edema įprastai, bet ne visada sutinkama kartu su hiperemija. Dėl edemos
akies vokai gali visiškai užsiverti, taip pat gali padidėti konjunktyvos išdžiūvimo tikimybė (6).
Esant konjunktyvitui gali atsirasti išskyrų. Jų sudėtis skiriasi. Nuo vandeningų iki gleivingų –
pūlingų ir itin pūlingų. Vandeningos išskyros tipiškai siejamos su ūmiu virusiniu arba ūmiu
alerginiu uždegimu. Gleivingos išskyros rodo sezoninį konjunktyvitą, tuo tarpu pūlingos išskyros
atsiranda sergant sunkiu ūminiu bakteriniu konjunktyvitu. Galiausiai mišrios gleivingos – pūlingos
išskyros sutinkamos esant švelnioms bakterinėms taip pat
chlamidijų sukeltoms konjunktyvitų formoms (10).
Įprastinė konjunktyvos uždegiminių ligų
klasifikacija pagrįsta susirgimo trukme ( ūmi arba lėtinė)
arba eksudato tipu (gleivinis, pūlinis). Nors remiantis šia
metodika patogu apibūdinti susirgimą ir nustatyti pirminę
diagnozę, tačiau ji suteikia labai mažai žinių apie
konjunktyvito etiologiją. Tinkamesnis uždegiminių
pakitimų klasifikavimo būdas įvardinant priežastis (3).
Akių klinikiniai simptomai gali būti ankstyva
sisteminių ligų išraiška. Šunų maras, šunų pirmo tipo
Adeno virusas gali pasireikšti ūmiu, nuo nesunkaus iki
stipraus, abipusiu, nuo serozinio iki mukopurulentiško konjunktyvitu (6).
Ūminio bakterinio konjunktyvito požymiai yra dažniausiai susiję su staiga atsirandančiu
dideliu kiekiu pūlingų išskyrų iš akių, išplitusia konjunktyvos hiperemija ir vidutinio dydžio
edema. Infekcija, išplitusi į akių vokus, komplikuojasi ūminiu blefaritu (3). Bakterijos
konjunktyvoje gali atsirasti dėl ašarų aparato infekcijų arba nesterilių akių chirurginių procedūrų
(11).
Lėtinis bakterinis konjunktyvitas dažniausiai diagnozuojamas spanielių, sembernarų, buldogų
veislių šunims. Jei susirgimas negydomas, komplikuojasi į paviršinį keratitą. Taip pat padidėja
ragenos opų išsivystymo tikimybė, kadangi stafilokokų produkuojami toksinai sukelia
2 pav. Difuziška junginės hiperemija.
Konjunktyvitu sergantis šuo.
11
hiperjautrumo reakcijas. Būdingas ašarų išskyrimo sumažėjimas, kuris prisideda prie sausos akies
sindromo vystymosi (3).
Buvo ištirta 46 šunų akių mikroflora, t.y. 92 akių konjunktyvos mėginiai. Penkiasdešimt
aštuoni mėginiai tyrimui paimti iš sveikų šunų akių, 34 mėginiai – iš šunų akių su išoriniais
klinikiniais požymiais. Atlikus mikrobiologinį tyrimą nustatyta, kad iš sveikų šunų akių daugiausia
išskirta Staphylococcus spp. (55 proc.), Pseudomonas spp. (11,4 proc.) ir Corynebacterium spp.
(6,8 proc.) genčių mikroorganizmų padermių. Staphylococcus spp. (58 proc.) mikroorganizmų
padermės (iš jų Staphylococcus aureus – 20,5 proc.) taip pat vyravo sergančių išorinėmis akių
ligomis šunų akyse (12).
Mokslininkė Teixeira A. L. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo tiriami kliniškai sveiki 78
įvairių veislių šunys, patinai ir patelės, kurių amžius nuo 8 mėnesių iki 10 metų, buvo imami
mėginiai iš junginės, siekiant identifikuoti joje esančius mikroorganizmus. Gyvūnams, kuriems
buvo diagnozuotos akių ligos kartu su sisteminiais susirgimais arba tie, kuriems buvo naudojami
vaistai vietiškai, nuo kurių naudojimo nebuvo praėję 30 dienų, nebuvo tiriami. Buvo išskirta
Staphylococcus aureus (28,05 proc. mėginių), koaguliazei neigiami stafilokokai (15,85 proc.
mėginių), Corynebacterium xerose (2,44 proc. mėginių), gama hemolitiniai streptokokai (1,22 proc.
mėginių), alfa hemolitiniai streptokokai (1,22 proc. meginių) ir Proteus sp. (1,22 proc. mėginių).
Mikroskopinių grybų tyrimo metu išskirta nebuvo. Gram - teigiamos bakterijos buvo dažniausiai
sutinkama šunų akių mikroflora. Nustatyta, kad Staphylococcus aureus galima išskirti iš didelės
dalies sveikų šunų akių (13).
Alerginis konjunktyvitas itin dažnai pasireišia atopiškiems šunims. Atopija yra liga, kuomet
gyvūnas yra sensibilizuotas arba alergiškas medžiagoms, randamoms aplinkoje (pavyzdžiui
žiedadulkėms), kurios įprastai nebūtų sukėlusios jokių sveikatos problemų (14). Diferencijuoti
alerginį konjunktyvitą vien iš klinikinio tyrimo ir simptomų kartais labai sudėtinga (15).
Mokslininkas Lourenço-Martins A. M. ir kiti atliko tyrimą, norėdami įvertinti alerginio
konjunktyvito sukeltus simtomus. Ištirti 60 atopiniu dermatitu sergančių šunų. Buvo vertinami
alerginio konjunktyvito sukelti akių simptomai tokie kaip: konjunktyvos hiperemija, edema,
epifora, išskyros iš akių, niežulys, pakenkimas ragenai. Buvo vertinama nuo 0 iki 3 pagal sunkumą.
Alergijos požymiai aplinkiniuose audiniuose ir akyje buvo nustatyti 60 proc. ( 36 iš 60) pacientų.
Konjunktyvos hiperemija buvo dažniausias požymis. Pasireiškė 90 proc. tiriamųjų (16).
Furiani L. ir kiti atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyti reikšmingi skirtumai tarp atopiniu
dermatitu sirgusių šunų ir sveikų šunų junginės mikrofloros. Bakterijos buvo išskirtos iš 12 atopiškų
šunų ir 3 sveikų. Staphylococcus pseudintermedius buvo dažniausiai išskirta rūšis iš atopinių šunų (
7 atvejais iš 12). Šio tyrimo rezultatai rodo, kad atopinių šunų junginės maišelyje bakterijų buvo
randama dažniau ir daugiau nei sveikų šunų. Tačiau nebuvo rasta reikšmingo ryšio tarp atopiniu
12
dermatitu sergančių šunų konjunktyvoje rastos bakterijų kolonizacijos ir klinikinių simptomų
atsiradimo (17).
Konjunktyvoje dominuojančių ląstelių identifikavimas yra naudingas diferencijuojant galimas
konjunktyvito priežastis bei įvertinant, kiek ilgai liga tęsiasi. Neutrofilai dominuoja daugumoje
ūminio konjunktyvito atvejų, ypač, bakterinės ar virusinės kilmės. Eozinofilai sutinkami esant
alerginės arba imuninės kilmės konjunktyvitams. Limfocitai ir plazmos ląstelės daugiau tipiški
lėtiniam ir imuninės sistemos įtakotam konjunktyvitui. Ilgiau užsitęsusiam lėtiniam konjunktyvitui
Gobleto ląstelių populiacija gali keistis, epitelis proliferuoja, konjunktyva tampa raukšlėta ir tai
suteikia aksominę išvaizdą. Skutmenos ir biopsija dažnai yra naudingos tikslesniam konjunktyvito
priežasties nustatymui ir gydymo paskyrimui. Skutmenos yra tiriamos dėl ląstelių pakitimų
(dažoma Gimzos dažymo metodu) ir ieškant bakterijų bei inkliuzijų (dažoma Gramo dažymo
metodu) (6).
1.3 Trichiazė
Trichiazė – tai tokia patologinė būklė, kai plauko folikulai ar blakstienos auga iš įprastos
topografinės vietos, tačiau nenormalia kryptimi link ragenos (3 pav. (18)). Trichiazė gali būti įgimta
arba įgyta dėl vokų traumų. Įgimtos ligos atveju simptomai gali būti tiek vienpusiai, tiek ir
abipusiai, apimantys tiek viršutinį, tiek apatinį vokus. Dažniausiai pasireiškia jauniems šunims, lydi
staigūs, intensyvūs blefarospazmai ir ašarojimas.
Dažniausiai sukelia paviršinį, apvalų ragenos
pažeidimą neaiškiais kraštais, lydimą
vaskuliarizacijos (3). Ilgalaikis ragenos dirginimas
gali sukelti keratitą, ragenos opas (19).
Radus vietą, kurioje ragena yra sudirgusi,
randama ir blakstienos augimo vieta voke. Trichiazė
dažniausiai pasireiškia mažoms šunų veislėms.
Įgimta trichiazė gali pasireikšti dėl ant viršutinio
voko nukarusios odos tokioms šunų veislėms kaip
šarpėjai, čiau-čiau, buldogai, sembernarai (3). Taip
pat dažnai diagnozuojama ir kitoms šunų veislėms:
koker spanieliams, ši-cu, mopsams ir
miniatiūriniams pudeliams (19).
3 pav. Nenormalia kryptimi auganti
blakstiena trichiazės atveju.
13
1.4 Epifora
Tai kosmetinis defektas, kuomet dėl nuolatinio ašarų tekėjimo plaukai aplink vidinį akies
kampą nusidažo rausvai – ruda spalva. Būklė dažniausiai pasireiškia žaisliniams pudeliams, Frizos
bišonams, Maltos bišonams jauname amžiuje ir yra retai lydima kitų akių ligų požymių. Tačiau
kartais stebimas antrinės kilmės vidiniame akies kampe lokalizuotas dermatitas, dėl nuolatinės
drėgmės ir išskyrų susikaupimo. Nors susirgimas dažniau pastebimas šviesų kailį turintiems šunims,
tačiau sutinkamas ir tamsiakailiams. Nusidažymas siejamas su laktoferino pigmentais, esančiais
ašarose, kurios nuolat teka dėl bendros arba dalinės nasolakrimalinės sistemos obstrukcijos. Yra
pateikiamos įvairios epiforos priežastys: medioventralinis entropionas, trichiazė, mažas ašarų
ežerėlis, įtemptas vidinio akies kampo raištis, neteisinga akių vokų anatominė padėtis užsimerkus,
dantų ligos. Kai kuriems gyvūnams susirgimą gali lemti keletas faktorių. Gydymui dažniausiai
taikomi chirurginiai metodai (6).
Korėjos mokslininkų atlikto tyrimo metu buvo analizuoti 23 šunų gydymo duomenys,
kuriems epifora gydyta atliekant medialinę kantoplastiką. Vyraujanti veislė buvo ši–cu. Kitos šunų
veislė: pekinesai, Maltos bišonai, žaisliniai pudeliai, mopsai. Visiems šunims epifora buvo susijusi
su vidinio akies kampo trichiaze ir/arba entropionu. Kitos susijusios patologijos buvo
konjunktyvitas, keratitas, pigmentinis keratitas, ragenos opos, akies obuolio prolapsas. Po
medialinės kantoplastikos epifora išgydyta visiems šunims (20).
1.5 Sausasis keratokonjunktyvitas
Sausasis keratokonjunktyvitas (angl. keratoconjunctivitis sicca, KCS), dar kitaip vadinamas
sausos akies sindromas gali būti apibūdinamas kaip ragenos ir konjunktyvos uždegiminė būklė,
atsiradusi dėl ašarų trūkumo (3).
Vidutiniškai 70 proc. sausojo keratokonjunktyvito atvejų pasireiškia abiejose akyse (atsiranda
abiejose akyse vienu metu arba nuosekliai pereina ir į sveikąją akį). Iš pradžių ragenos sausumas
yra skausmingas ir gali būti siejamas su blefarospazmais. Tačiau tai individualu, kaip ir skirtinga
veislių reakcija į skausmą (3). Hiperemiška ir hipertrofuota konjunktyva, tirštos mukopurulentiškos
akių išskyros, ragenos vaskuliarizacija, pigmentacija, pasikartojančios opos ir bakterinės infekcijos
nėra retos esant šunų sausajam keratokonjunktyvitui (21).
Atlikti naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad sausos akies imunopatogenezė yra
kompleksinė ir daugiafaktorinė. Sausos akies sindromas skiriamas į du pagrindinius tipus: ašarų
trūkumo ir visiško ašarų nebuvimo formas (21). Smulkių gyvūnų praktikoje KCS dažniausiai
14
pasireiškia visišku ašarų plėvelės
nebuvimu (3). Ašarų plėvelę
pastoviai veikiantys aplinkos
veiksniai, tokie kaip kintanti
temperatūra, oro srautas ir drėgmė,
gali skatinti arba sulėtinti jos
išgaravimą (21).
Nesant plėvelės
sutrinka apsauganti ir maitinanti
ašarų funkcija, padidėja ūmių ir
lėtinių ragenos ir konjunktyvos
pažeidimų tikimybė (3).
Trisluoksnė akies plėvelė, sudaryta
iš lipidinio, vandeninio ir gleivinio
sluoksnių (4 pav. (22)), atlieka daug funkcijų, įskaitant apsaugančią akies paviršių. Vandeninis
sluoksnis turi keletą tirpių antimikrobinių faktorių, kurie apsaugo akies paviršių. Akyje esančios
gleivės buvo tiriamos atsižvelgiant į jų vaidmenį akies gynybai esant sausos akies sindromui. Iki
šiol buvo identifikuoti 15 gleivių genų ir šeši iš jų yra randami arba išskiriami akių sekrecinių
liaukų arba epitelio (23).
Ūmių ir poūmių pacientų ragenos epitelis būna 3 - 4 kartus plonesnis, taip pat būdingas
bazalinio sluoknio išnykimas. Epitelyje vyksta keratinizacija, uždegiminių ląstelių infiltracija.
Lėtinių procesų metu epitelis storėja, susidaro pigmentinės granulės, vyksta keratinizacija.
Priekinėje ragenos stromoje vystosi vaskuliarizacija ir vienbranduolių uždegiminių ląstelių
infiltracija. Vyksta taurinių konjunktyvos ląstelių kiekio mažėjimas (3). Ašarų sekrecijos nervinės
stimuliacijos sutrikimai, transmembraninių ir sekrecinių gleivių išskyrimo defektai ir ašarų liaukų
disfunkcija gali inicijuoti įvairių formų sausąjį keratokonjunktyvitą (21). Žinios apie gleivių
gamybą, išskyrimą ir funkcijas gali padėti gydant KCS ir akies paviršiaus mikrobines infekcijas
(23). Šunims, katėms, triušiams ir pelėms pagrindinių ašarų liaukų pašalinimas sukelia ašarų
išskyrimo sumažėjimą, kuris gali būti išmatuojamas Širmerio testu. Tačiau tai nesukelia reikšmingų
pokyčių akies paviršiuje netgi po ilgo laiko. Tai gali priklausyti nuo pridėtinių ašarų liaukų, kurios
gali pakankamai kompensuoti ašarų gamybą (21).
Polinkį sirgti KCS turi Vakarų Škotijos baltųjų terjerų veislės šunys. Šios veislės kalėms
susirgimas pasireiškia dažniau. Škotijoje atliktų tyrimų duomenimis 58 proc. šios ligos atvejų buvo
patvirtinti 4 veislėms: anglų kokerspanieliams, Vakarų Škotijos baltiesiems terjerams, karaliaus
Karolio spanieliams ir ši-cu. Gretutinės generalizuotos odos ligos anglų buldogams,
kokerspanieliams ir taksams predisponuoja KCS (3).
4 pav. Akies struktūrų schema.
15
Kito tyrimo duomenimis dažniausiai sausasis keratokonjunktyvitas buvo nustatytas
amerikiečių kokerspanieliams - 20,6 proc. (jie yra dažniausiai naudojami laboratoriniai šunys),
mišrios veislės šunims ir bigliams nustatomas rečiau, atitinkamai 11,5 proc. ir 1,2 proc. (21).
Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo metu buvo ištirti 93 šunys, sergantys bakteriniu
keratitu. Buvo renkami veislės, Širmerio testo rezultatų, naudojamo gydymo, bakteriologinio
tyrimo, jautrumo antibakterinėms medžiagoms tyrimo duomenys. 66 proc. šunų buvo
brachiocefalinių veislių, 54 proc. šunų buvo nustatyta ašarų produkcija, mažesnė nei 15 mm/min.,
29 proc. buvo gydyti kortikosteroidais. Dažniausiai išskiriamos bakterijų kolonijos buvo
Staphylococcus intermedius, kurios sudarė 29 proc., β-hemoliziniai streptokokai (17 proc.),
Pseudomonas aeruginosa (21 proc.). Daugiau nei 80 proc. β-hemolizinių streptokokų buvo atsparūs
neomicinui, polymixinui B ir tobramicinui. P. aeruginosa buvo jautrios tobramicinui ir
gentamicinui, vidutiniškai jautrios ciprofloxacinui ir enrofloxacinui. Staphylococcus intermedius
buvo vidutiniškai jautrios tam tikriems antibakteriniams vaistams. Tarp tirtų bakterijų kultūrų
nebuvo nustatyta atsparių antibakterinėms medžiagoms (24).
1.6 Ragenos opa
Ragenos opos yra dažnas susirgimas,
apibūdinamas kaip ragenos paviršinių sluoksnių
pažeidimas (5pav. (25)). Dažniausiai būna
vienpusės, išvaizda labai varijuoja,
priklausomai nuo atsiradimo priežasties ir
vystymosi stadijos. Jos visada skausmingos ir
lydimos blefarospazmų bei ašarojimo.
Priežastys: traumos, įskaitant atvejus, kai šunys
susižaloja patys dėl akių vokų patologijų,
nudegimai karščiu, cheminėmis medžiagomis,
imuninės sistemos sutrikimai, snukio paralyžius, keratitas, apsauginės ašarų plėvelės nebuvimas.
Taip pat bakterinės virusinės ir grybinės kilmės infekcijos. Ragenos opos skirstomos pagal dydį,
gylį, formavimosi trukmę. Būdinga vaskuliarizacija, išskyrus neskausmingas opas (pasikartojančias
epitelines erozijas) (8).
Korėjoje atlikto tyrimo duomenimis vidutinis šunų, sergančių opiniu keratitu, amžius buvo
3,59 metai. Dažniausia veislė - ši-cu (50 proc.) Sausasis keratokonjunktyvitas (31 proc.) buvo
pagrindinė opinio keratito priežastimi (26).
5 pav. Ragenos opos schematinis vaizdas.
16
Išskyros iš akių dažniausiai būna pūlingos. Paviršinės opos ir erozijos būna skausmingesnės,
nei gilūs išopėjimai. Įprastai lygus ragenos paviršius būna netolygus, tampa nepermatomas. Taip
nutinka dėl židininės edemos ir leukocitų infiltracijos (3).
Visos opos turi savybę komplikuotis antrinėmis bakterinėmis infekcijomis (27). Tyrimo metu
buvo analizuojami 240 kliniškai sveikų šunų, 27 šunys su vienpuse ragenos opa ir vienas šuo su
abiejų akių opomis. Iš 480 sveikų akių Staphylococcus gentis buvo dažniausiai sutinkama (40,29
proc.) antroje pagal dažnumą vietoje buvo Neisseria gentis (11,47 proc.), trečioje vietoje
Corynebacterium gentis (9,4 proc.). Iš 29 akių su opiniu keratitu Staphylococcus gentis taip pat
buvo dažniausiai sutinkama (47,06 proc.), Streptococcus gentis (12,94 proc.) ir Pseudomonas gentis
(8.24 proc.) (28).
Kito tyrimo duomenimis anaerobinės bakterijos buvo išskirtos iš 13 proc. ragenos mėginių.
Dažniausiai aptinkami buvo Clostridium, Peptostreptococcus, Actinomyces, Fusobacterium ir
Bacteroides genčių mikroorganizmai. Atvejai, kuomet pasireiškė bakterinės anaerobinės infekcijos
ženkliai koreliavo su akių traumomis, ankstesnėmis ragenos ligomis, ankstesnėmis ragenos
operacijomis ir lėtinėmis dermatologinėmis ligomis (29).
Paviršinių opų gydymas pagrįstas vietiniu plataus spektro antibiotikų naudojimu 3 – 6 kartus
per dieną, mechaninių pažeidimų korekcija ir vietiniu atropino naudojimu, kad būtų išlaikyta
iridocikloplegija ir kontroliuojamas skausmas (27).
Šunys, su lėtiniais ragenos epitelio defektais ir opiniu keratitu, buvo gydomi dvi savaites
vietiškai chondroitino sulfato akių lašais, į kurių sudėtį įėjo tobramicinas arba ciprofloxacinas. Po
gydymo 53,6 proc. akių su lėtiniais ragenos epitelio defektais ir 17,6 proc. akių su opiniu keratitu
išgijo. Nebuvo pastebėta statistiškai patikimo skirtumo tarp gydymo tobramicinu ir ciprofloxacinu
(30).
Trejų metų laikotarpiu buvo renkami bakteriologiniai mėginiai iš šunų, sergančių opiniu
keratokonjunktyvitu. Buvo tiriamas 27 išskirtų Pseudomonas aeruginosa kultūrų jautrumas
septyniems fluorochinolonams (pirmos kartos: ciprofloxacinui, ofloxacinui, norfloxacinui ir
lomefloxacinui; trečios kartos: levofloxacinui; ketvirtos kartos: gatifloxacinui ir moxifloxacinui),
esantiems komerciniuose oftalmologiniuose preparatuose. Kultūros buvo suskirstytos į jautrias,
vidutinio jautrumo ir atsparias skirtingoms antimikrobinėms medžiagoms. Jautrios kultūros buvo
vertinamos pagal atsparumą konkretiems fluorochinolonams ir fluorochinolonų kartoms. In vitro
bakterijų atsparumas tirtosioms antibakterinėms medžiagoms buvo retas (24 iš 27 kultūrų buvo
jautrios visiems fluorochinolonams). Jautrumas atskiriems fluorochinolonams procentais siekė nuo
88,9 proc. iki 100 proc. Nebuvo ženklaus skirtumo tarp kultūrų atsparumo atskiriems
fluorochinolonams ir fluorochinolonų kartoms (31).
17
Mokslininkai Lin ir Petersen – Jones analizavo bakterijų, susijusių su opiniu keratitu,
jautrumą antibakterinėms medžiagoms. Iš 190 akių buvo išskirtos 258 bakterijų rūšys. 78 proc.
buvo Gram – teigiamos, likusios Gram – neigiamos. Dažniausiai išskirtos Gram – teigiamos
bakterijos buvo Staphylococcus spp., Streptococcus spp., Corynebacterium spp. Pseudomonas
aeruginosa ir Escherichia coli buvo dažniausiai išskiriami Gram – neigiami patogenai. Atsparumas
dažniausiai naudojamoms oftalmologinėms antibakterinėms medžiagoms buvo stebimas
Staphylococcus, Streptococcus, Corynebacterium, Pseudomonas ir Escherichia gentyse.
Ciprofloksacinas buvo veiksmingas prieš daugelį bakterijų, išskyrus Streptococcus spp. Prieš
Streptococcus spp. chloramfenikolis ir cefalotinas in vitro veikė geriausiai (32).
1.7 Glaukoma
Glaukoma apibūdinama kaip liga, kuomet padidėja akispūdis. Akispūdžio padidėjimas gali
atsirasti dėl įvairių priežasčių, todėl jis turėtų būti vertinama kaip bendras įvairių akių patologijų
požymis, o ne atskiras susirgimas. Todėl pirmiausia turi būti aiškinamasi, kodėl akispūdis padidėjo.
Normalus šunų akispūdis yra apie 11–29 mm Hg (1,5–3,9 kPa). Nėra pastebėta veislės
predispozicijos, tačiau su amžiumi jis padidėja 2–4 mm Hg (0,3–0,5 kPa). Taip pat pastebima, kad
šunims akispūdis ryte būna 2–4 mm Hg (0,3–0,5 kPa) didesnis nei įprastai (3).
Tyrimo metu nustatyta, kad apie 9 proc. oftalmologinių diagnozių sudaro glaukoma. Vienoje
veterinarijos klinikoje iš 162 000 joje apsilankiusių šunų glaukoma diagnozuota 204 pacientams (1).
Veislės įtakotos pirminės kilmės glaukomos paplitimas palaipsniui augo nuo 0,29 proc. (1964–1973
metais), 0,46 proc. (1974–1983 metais), 0,76 proc. (1984–1993 metais), iki 0,89 proc. (1994–2002
metais). Didžiausias glaukomos paplitimas 1994–2002 metais buvo tarp amerikiečių kokerspanielių
(5,52 proc.), basetų (5,44 proc.), čiau–čiau (4,70 proc.), šarpėjų (4,40 proc.), Bostono terjerų (2,88
proc.), šiukščiaplaukių foksterjerų (2,28 proc.), norvegų elkhundų (1,98 proc.), Sibiro haskių (1,88
proc.), kernterjerų (1,82 proc.) ir miniatiūrinių pudelių (1,68 proc.) (33).
Pirminė glaukoma yra pagrindinė šunų aklumo priežastis, o padidėjęs akispūdis yra
pagrindinis rizikos veiksnys. Sulėtėjęs priekinės kameros skysčio nutekėjimas per trabekulių tinklą
sukelia akispūdžio padidėjimą. Bet specifiniai mechanizmai nėra žinomi (34).
Po tyrimų su žmonėmis, kuomet buvo rasta sąsajų tarp miocilino baltymo ir pirminės atviro
kampo glaukomos atsiradimo, miocilino baltymo genai aptikti pas primatus, triušius, galvijus, peles
ir šunis. Laboratorinių biglių priekinės kameros skystyje baltymas miocilinas buvo rastas, o Biglių,
sergančių pirmine atviro kampo glaukoma, miocilino kiekis priekinės kameros skystyje buvo
padidėjęs (1).
18
MacKay E. O. ir kiti matavo miocilino baltymo kiekį keturioms šunų grupėms. Nustatyta, kad
pirmine glaukoma sergančių šunų priekinės kameros skystyje miocilino kiekis buvo 17,30 ± 1,03
vienetai, antrinės kilmės glaukoma sergančių šunų – 19,27 ± 1,41 vienetai, diabetine katarakta –
6,60 ± 0,88, sveikų šunų – 8,05 ± 0,86 vienetai (35).
Vyzdžio pokyčiai taip pat matomi sergant glaukoma, tačiau tai nespecifinis ligos požymis.
Padidėjęs akispūdis silpnina rainelės sutraukiamuosius raumenis, todėl vyzdys būna išsiplėtęs.
Raumenų funkcijos susilpnėjimas taip pat siejamas su rainelės išemija, kuri atsiranda, kuomet
akispūdis viršija distalinį kraujospūdį. Kadangi dauguma šunų atvyksta į klinikas su labai aukštu
akispūdžiu, kuris siekia daugiau nei 50–60 mm Hg (6,7–8,0 kPa), vyzdys būna visuomet išsiplėtęs,
jei nėra rainelės adhezijos (3). Atlikto tyrimo metu buvo tirta šunų sisteminės hipertenzijos (kuomet
kraujospūdis didesnis nei 160 mm Hg) ir akių patologijų atsiradimo sąsaja. Buvo nustatyta, kad 62
proc. šunų su hipertenzija turėjo vieną ar daugiau akių patologijų (36).
Padidėjęs akies obuolys yra dažna reakcija, kuomet akispūdis yra aukštas. Tokie akies obuolio
pasikeitimai dažniausiai ir stipriausiai pasireiškia jauniems gyvūnams. Ilgą laiką esantis aukštas
akispūdis sukelia negrįžtamą akies obuolio padidėjimą, kuris išlieka ir tuomet, kai akispūdis
sumažinamas terapinėmis priemonėmis. Akies obuolio padidėjimui didžiausią įtaką daro glaukoma,
tačiau vien tik aukštas akispūdis dar neįrodo, kad susirgimas yra aktyvus. Ragenos matavimai gali
būti naudojami norint aptikti tokius padidėjimus, ypač, jei jie yra vienpusiai. Normalus skersmuo
šunims matuojant horizontaliai yra 15 - 17 mm (3).
Glaukoma yra skausminga būklė. Ūmi glaukoma šunims gali būti itin skausminga ir tapti
sumažėjusio apetito, depresijos ir net vėmimo priežastimi (8). Glaukoma, susijusi su uždegimu,
dažniau pasireiškia ūmiu skausmu (3).
Regos praradimas glaukomos atveju varijuoja. Kai kuriais atvejais jis gali tapti negrįžtamas
per 2 - 3 dienas. Esant lėtiniam akispūdžio padidėjimui regą galima išsaugoti. Eksperimento metu
akispūdis buvo pakeltas aukščiau nei sistolinis kraujo spaudimas vienai valandai. Pokyčiai buvo
sekami 28 paras. Praėjus vienai parai po akispūdžio pakėlimo buvo įvykęs apakimas (3).
Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai tyrė šunis, sergančius antrinės kilmės glaukoma.
Buvo renkami duomenys apie veislę, amžių, lytį, kastraciją. Antrinės kilmės glaukoma buvo
diagnozuota 156 šunims iš 2257. Tai sudarė 6,9 proc. 33 šunims (21,2 proc.) ligos simptomai
pasireiškė abiejose akyse. 31 šuniui (94 proc.), kuriam glaukomos simptomai pasireiškė abiejose
akyse, pirminis susirgimas taip pat buvo nustatytas abiejose akyse. Dažniausios antrinės glaukomos
priežastys buvo: ne chirurginis priekinio kraujagyslinio dangalo uždegimas (44,9 proc.), priekinio
kraujagyslinio dangalo uždegimas, susijęs su atlikta fakoemulsifikacija (15,8 proc.), lęšiuko
dislokacija (15,2 proc.). Pastoriaus Raselo terjerams, pudeliams, Bostono terjerams,
kokerspanieliams, Rodhezijos ridžbekams ir Australijos piemenų šunims antrinės kilmės glaukoma
19
buvo nustatoma dažniau. Amžius, lytis, kastracija/sterilizacija nebuvo susiję su ligos pasireiškimo
dažnumu. Tyrimo metu nustatyta, kad antrinė glaukoma išsivysto esant daugeliui akių ligų, ypač
esant kraujagyslinio dangalo uždegimui (ligos paplitimas siekia 17 proc.) ir lęšiuko dislokacijai
(paplitimas siekia 15 proc.). Esant šių ligų diagnozei būtina dažnai matuoti akispūdį (37).
Visi glaukomos požymiai, išskyrus akispūdžio padidėjimą nėra specifiniai. Ankstyva
glaukomos diagnostika gali būti atlikta tik tonometru (6pav. (38)). Tačiau nustatymas yra tik pirmas
žingsnis, svarbiausia išsiaiškinti jos priežastis. Ankstyvas gydymas gali padėti išsaugoti regėjimą
(3). Prieš nusprendžiant pacientą gydyti chirurgiškai, būtina atlikti tonometriją, oftalmoskopiją
(tiesioginę ir netiesioginę) ir gonioskopiją
(priekinės kameros kampo apžiūrą). Šios
procedūros turi būti visada atliekamos tiriant
pacientą (39).
Daugeliu atvejų medikamentiniu gydymu
negalima pasiekti ilgalaikės akispūdžio kontrolės. Smulkių gyvūnų praktikoje glaukomos gydymas
dažniausiai reikalauja chirurginių priemonių norint pasiekti ilgalaikių rezultatų (40).
Pagal atliktą tyrimą, kurio metu buvo vykdoma ilgalaikė 9 pacientų, kuriems buvo
diagnozuota pirminė glaukoma, stebėsena po chirurginio glaukomos gydymo atliekant Gonio
implantaciją nustatyta, kad akispūdis visiems šunims buvo sunormalizuotas (41).
Gonio implantacija – tai procedūra, kuomet siekiant palengvinti perteklinių skysčių
nutekėjimą iš akies į ją implantuojamas gonio implantas (7 pav. (42)): priekinėje kameroje
patalpinamas vamzdelis, kuriuo skystis išteka per slėgio reguliavimo vožtuvą, įsiūtą odenoje. Gonio
implantacija dažniausiai atliekama kombinacijoje su ciklofotokoaguliacija. Ciklofotokoaguliacija –
tai procedūra, kuomet naudojant
lazerį sunaikinama dalis krumplyno
ląstelių, kurios gamina vandeningąjį
skystį (angl. aqueous humor). Todėl
sumažėjus skysčio, sumažėja ir
akispūdis (43).
Atliktos studijos metu buvo
tiriami 48 pirminės kilmės glaukoma
sergantys šunys po
ciklofotokoaguliacijos ir Ahmedo
Gonio implantacijos. Tyrime
dalyvavo šunys, kurių mažius nuo 3
iki 14 metų, vidutinis amžius buvo 7,5
6 pav. Reichert Tono-Pen VET™ tonometras
7 pav. Gonio implanto schema
20
metų. Tarp tiriamųjų buvo 11 grynaveislių šunų. Didžiąją dalį jų sudarė amerikiečių
kokerspanieliai. Pasiskirstymas pagal lytį: 22 kastruoti ir 1 nekastruotas patinas, 23 kastruotos ir 2
nekastruotos patelės. Dešinė akis buvo pažeista 33 atvejais, kairė - 18 atvejų. Iškart pasireiškusios
chirurginės komplikacijos buvo: fibrino atsidėjimas priekinėje kameroje – 15 atvejų, ragenos opa 4
atvejai, kraujas priekinėje akies kameroje – 7 atvejai, tinklainės atsiskyrimas – 1 atvejis. Po kurio
laiko pasireiškusios komplikacijos: glaukomos pasikartojimas – 14 atvejų, kataraktos formavimasis
- 8 atvejai, akispūdžio padidėjimas - 6 atvejai, nestabilus gonio implantas – 1 atvejis. Po operacijos
tinkamai sureguliuotas akispūdis buvo 39 iš 51 akies (76 proc.), 12 akių iš 51 (24 proc.)
sureguliuotas blogai arba nesureguliuotas (44).
21
2. TYRIMO METODAI IR MEDŽIAGA
2.1 Metodo esmė
Tyrimas buvo atliekamas 2015 - 2016 metais. Mėginiai buvo renkami X veterinarijos
klinikoje. Tirtos dvi šunų grupės: kliniškai sveiki šunys (kontrolinė) ir sergantys akių ligomis
(tiriamoji). Kliniškai sveiki pacientai į kliniką buvo atvežti planinėms kastracijos operacijoms.
Tiriamosios ir kontrolinės grupės gyvūnams buvo atliekami mikrobiologiniai ir citologiniai
tyrimai iš apatiniojo akies voko junginės. Mėginiai buvo imami laikantis aseptikos bei antiseptikos
reikalavimų. Taip buvo užkirsta tikimybė užkrėsti mėginius pašaline mikroflora. Tyrimo metu taip
pat buvo renkama informacija apie pacientų amžių, lytį, svorį.
Moksliniai tyrimai atlikti laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų bei
ES direktyvų, reglamentuojančių mokslinį darbą su gyvūnais. Mėginiai iš pacientų buvo imami tik
gavus savininkų leidimą.
2.2 Mikrobiologinis tyrimas
Mikrobiologiniam tyrimui mėginiai buvo imami iš apatinio voko junginės tam skirta sterilia
lazdele, esančia prie transportinės terpės (EUROTUBO®). Apatinis vokas švelniai patrauktas į
apačią, kad matytųsi junginė ir lazdelės gale esantis tamponėlis švelniai ridenamas paviršiumi,
neliečiant kitų akies struktūrinių elementų, taip išsaugant mėginį nuo pašalinės mikrofloros
patekimo.
Lazdelė buvo talpinama į transportinę terpę ir pristatyta į laboratoriją ne vėliau kaip per 48
val. Jei mėginiai į laboratoriją nebuvo pristatomi iškart po paėmimo, jie buvo laikomi šaldytuve
~+5°C temperatūroje. Laikant ilgiau ar aukštesnėje temperatūroje, mikroorganizmai gali peraugti ir
būti netinkami tolimesniam mikrobiologiniam tyrimui.
Iš transportinės terpės ištraukus lazdelę su junginės mėginiu, buvo
sėjama ant Kraujo agaro. Kraujo agaras (KA) yra pagrindinė mitybinė
terpė, dažniausiai naudojama augimo sąlygoms išrankių mikroorganizmų
išskyrimui ir bakterijų diferenciacijai, pagrįstai jų hemolizinėmis
savybėmis (45).
Sėjimo technika parodyta 8 pav. (46). Po sėjimo terpė kultivuota
+(37±1)oC temperatūroje (24±3) val. Išaugusios kolonijos buvo
vertinamos makroskopiškai (45).
8 pav. Sėjimo ant KA
mitybinės terpės
pavyzdys.
22
Staphylococcus aureus ir S. pseudintermedius formuoja baltos arba gelsvo spalvos, lygiu
paviršium, skritulio formos, blizgančias kolonijas. B ir D Lancefield grupės Streptokokai auga
skaidriomis, blizgančiomis kolonijomis. Escherichia coli formuoja pilkas, lygiu paviršiumi,
blizgias, skritulio formos kolonijas.
Ant kraujo agaro B grupės streptokokai sukelia β - hemolizę, o D gupės sukelia α - arba γ -
hemolizę. S. aureus ir dauguma E. coli štamų sukelia β – hemolizę (47).
Vėliau iš išaugusių kolonijų buvo daromas tepinėlis ant objektinio stiklelio ir atliekamas jų
dažymas pagal Gramą. Dažymo pagal Gramą metodas naudojamas diferencijuoti Gram - teigiamas
ir Gram - neigiamas bakterijas pagal jų sienelės ypatybes (47).
Ant objektinio stiklelio užlašinamas nedidelis lašas vandens, vienkartine sterilia
bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijų, išaugintų mitybinėse terpėse ir tiriamoji
medžiaga išsklaidoma laše 1,5 centimetro plote. Palaukiama, kol išdžius ir fiksuojama liepsna.
Tepinėlis dažomas. Ant stiklelio užpilama genciano violetinių dažų taip, kad padengtų visą tepinėlio
plotą. Laukiama 60 sekundžių, dažai nuplaunami distiliuotu vandeniu. Ant tepinėlio užpilama
liugolio dažų, laukiama 60 sekundžių, nuplaunama distiliuotu vandeniu. Užpilama blukiklio,
palaikoma, kol tepinėlis nuskaidrėja, nuplaunama distiliuotu vandeniu. Ant stiklelio užpilama
safranino dažų, laikoma 60 sekundžių ir nuplaunama distiliuotu vandeniu. Stiklelis nusausinamas,
užlašinama imersinio aliejaus ir mikroskopuojama imersine sistema. Gram - teigiami
mikroorganizmai nusidažo mėlynai - violetine spalva, Gram - neigiami rausvai – raudona (47).
Stafilokokai matomi kaip mėlynai – violetinės spalvos kokai, išsidėstę netaisyklingomis
krūvelėmis, primenančiomis vynuogių kekes, taip pat gali būti išsidėstę po vieną ar du.
Streptokokai – mėlynai – violetinės spalvos kokai, išsidėstę po vieną, poromis ar grandinėlėmis. E.
coli matomos kaip rausvos spalvos lazdelės formos bakterijos (47).
Tolimesniam identifikavimui buvo atliekamas katalazės testas. Fermento katalazės testas
naudojamas diferencijuoti Staphylococcus spp. genties mikroorganizmus nuo Streptococcus spp.
Fermentas katalazė produkuojamas mikroorganizmų, kurie kvėpavimui naudoja deguonį. Jis
apsaugo mikroorganizmus nuo deguonies metabolizmo metu susidariusių toksinių šalutinių
produktų. Staphylococcus spp. genties mikroorganizmų atveju testas bus teigiamas, Streptococcus
spp. atveju - neigiamas. Katalazės testui atlikti ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 proc.
vandenilio peroksido tirpalo. Su bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijos ir
sumaišoma su vandenilio peroksido tirpalu. 10 sekundžių stebima, ar vyksta reakcija. Teigiamas
reakcijos rezultatas - dujų išsiskyrimas (laše matomi dujų burbuliukai). Tai būdinga Staphylococcus
spp. genties mikroorganizmams. Neigiamas rezultatas - putojimas nevyksta. Būdinga Streptococcus
spp. mikroorganizmams (48).
23
Kalio šarmo testas naudojamas dažymo pagal Gramą gautų rezultatų patvirtinimui,
diferencijuojant Gram - teigiamus mikroorganizmus nuo Gram - neigiamų. Jis pagrįstas
skirtingomis bakterijų sienelių savybėmis (47).
Tyrimo eiga: ant objektinio stiklelio užlašinamas lašas 3 proc. kalio šarmo (KOH) tirpalo.
Bakteriologine kilpele paimama mikroorganizmų kolonijų, išaugintų mitybinėje terpėje. Tiriamoji
medžiaga maišoma KOH laše 60 sekundžių, tuomet stebimi suspensijos tirštumo pasikeitimai.
Teigiama reakcija: tirpalas sutirštėja, tampa tąsus. Kuomet mikrobiologinė kilpelė lėtai keliama iš
suspensijos, masė tįsta. Tai būdinga Gram - neigiamoms bakterijoms. Jei suspensijos konsistencija
lieka nepakitusi, netįsta - neigiama reakcija, būdinga Gram - teigiamoms bakterijoms (48).
Staphylococcus spp. ir Streptococcus spp. reakcija buvo neigiama, E. coli – teigiama.
Atlikus dažymą pagal Gramą, katalazės ir kalio šarmo testus ir kilus įtarimams, kad tai
Staphylococcus genties mikroorganizmai, sėjama ant manitolio druskos agaro ir kultivuojama
+(37±1)oC temperatūroje (24±3) val., jei reikalinga iki 48 valandų (kolonijos gali susiformuoti
vėliau). Jei įtariama, kad tai Streptococcus genties mikroorganizmai, atliekamas Lancefield grupės
nustatymas.
Nudažius pagal Gramą ir nustačius Gram – neigiamus lazdelės formos mikroorganizmus,
sėjama ant MacConkey ir MacConkey su sorbitoliu agaro ir
kultivuojama +(37±1)oC temperatūroje (24±3) val.
Sėjimo technika: bakteriologine kilpele jos neatkeliant daromas
judesys nuo vienos Petri lėkštelės kraštinės prie kitos. Lėkštelė
pasukama ir veiksmas kartojamas kaip pavaizduota 9 pav. (46).
Tokiu pat sėjimo būdu (angl. quadrant streak) sėjama ir ant kitų
diferencinių - diagnostinių terpių.
2.2.1 E. coli identifikavimas
MacConkey agaras yra selektyvinė ir diferencinė terpė naudojama nereiklių Gram - neigiamų
lazdelių išskyrimui ir diferenciacijai. Sudėtyje esantis kristalo violetas (angl. crystal violet) ir tulžies
rūgščių druskos (angl. bile salts) apsaugo nuo Gram - teigiamų ir reiklių Gram - neigiamų bakterijų
augimo, tokių kaip Neisseria spp. ir Pasteurella spp. Mitybinė terpė naudojama Gram - neigiamų
enterobakterijų išskyrimui ir laktozę skaidančių Gram - neigiamų bakterijų diferenciacijai nuo
laktozės neskaidančių. Taip pat terpė naudojama bakterijų diferenciacijai pagal jų savybes
fermentuoti kitus cukrus. Tokiu atveju laktozė terpėje pakeičiama kitu cukrumi (49). E. coli stipriai
fermentuoja laktozę. Tai matoma iš ryškios rožinės zonos aplink kolonijas ir rožinių, ne gleivėtų
9 pav. Sėjimo ant
diferencinių terpių
pavyzdys
24
kolonijų ant MacConkey agaro. E. coli nefermentuoja sorbitolio. Ant MacConkey su sorbitoliu
agaro jos formuoja skaidrias, bespalves kolonijas (47).
Galimai nustačius E. coli, rezultatų patvirtinimui atliekami biocheminių savybių testai.
(1 lentelė)
1 lentelė. E. coli biocheminių testų vertinimas
Escherichia coli testai Reakcija
Oksidazė -
Gliukozės terpė dr
Laktozės terpė r
Sacharozė terpė įv.
Manitolio terpė dr
Simonso (citrato) terpė -
Indolo susidarymas +
Šlapalo terpė -
Lizino terpė įv.
Ramnozės terpė -
+ teigiama reakcija, - neigiama reakcija, įv. – rezultatas gali būti įvairus, d – dujų
susidarymas, r – rūgščių susidarymas.
2.2.2 Staphylococcus spp. diferencijavimas
Manitolio druskos agaras yra selektyvi diferencinė terpė naudojama Staphylococcus spp.
genties mikroorganizmų diferencijavimui. Į terpės sudėtį įeina 7,5 proc. natrio chlorido. Ši
medžiaga sukelia osmosinį slėgį, kuris daugeliui kitų Gram - teigiamų ir Gram - neigiamų
organizmų turi inhibitorinį veikimą. Į sudėtį taip pat įeina vienintelis angliavandenis - manitolis,
mikroorganizmų išskyrimas ant šios terpės pagrįstas jų sugebėjimu skaidyti šį polisacharidą. Jei
mikroorganizmas skaido manitolį - terpės spalva keičiasi (50).
Manitolio druskos agare stafilokokai auga didelėmis gelsvai - baltomis, iškiliomis
kolonijomis, kartais būna apsuptos ryškiai geltona zona. Aplink nepatogeninių stafilokokų kolonijas
matomos purpurinės zonos (47). S. aureus šioje terpėje auga geltonomis kolonijomis ir terpę nudažo
geltonai. Taip atsitinka dėl terpėje esančio fenolio raudonojo (ang. phenol red) indikatoriaus, kuris
iš rausvo pavirsta į geltoną dėl šalutinių rūgštinių produktų, susidariusių skaidant manitolį (51). Nuo
25
11 iki 89 proc. S. pseudintermedius štamų neskaido manitolio, todėl augimas ant šios terpės gali
būti įvairus (47).
Baird-Parker agaras yra selektyvi ir diferencinė terpė, skirta koaguliazei teigiamų stafilokokų
išskyrimui ir identifikavimui. S. aureus formuoja blizgias, juodas, iškilias kolonijas, apsuptas
skaidrios zonos. Dauguma kitų rūšių formuoja netaisyklingas kolonijas, aplink kurias gali būti
plačios, nepermatomos zonos. Kiti organizmai taip pat gali augti (Bacillus spp., kai kurios mielės ir
mikrokokai), tačiau jie lengvai atskiriami remiantis kolonijų morfologija (52).
Koaguliazės tyrimas naudojamas kokybiniam stafilokokų patogeniškumo nustatymui
mėgintuvėlyje. Koaguliazės tyrimas - tai plačiausiai naudojamas ir visuotinai priimtas kriterijus,
pagal kurį identifikuojamai patogeniniai stafilokokai. Laisvoji koaguliazė tai ekstraceliulinis
fermentas, ji prisijungia kraujo plazmos fibrinogeną, todėl sukreša kraujo plazma. Tyrimas
atliekamas į mėgintuvėlį įlašinant 0,5 ml rehidruotos triušio kraujo plazmos. Bakteriologine kilpele
paimamos 2 - 4 bakterijos kolonijos iš agaro lėkštelės ir atsargiai išmaišomos mėgintuvėlyje.
Mėgintuvėlis inkubuojamas 4 val. 35 – 37 0C temperatūroje. Jei po kultivavimo mėgintuvėlyje
susidarė krešulys – testas teigiamas. Jei mėgintuvėlio turinys liko skystas, kultivuojama iki 24 val.
analogiškomis sąlygomis, nes dauguma silpnai fermentą gaminančių štamų kraujo plazmą sukrešina
tik po 24 val. Praėjus 24 val. vėl įvertinamas mėgintuvėlio turinys. Jei plazma sukrešėjo - rezultatas
teigiamas, jei liko skysta – neigiamas (53).
Galimai nustačius S. aureus, rezultato patvirtinimui atliekamas komercinis Staphytect Plus ™
(Thermo Scientific Oxoid) latekso agliutinacijos testas. S. aureus identifikavimas pagrįstas clumping
factoriaus, proteino A ir būdingų polisacharidų aptikimu.
Staphytect Plus Test Reagent - tai mėlynos latekso dalelės, padengtos porcinu, fibrinogenu,
triušio IgG ir specifiniais polikloniniais antikūnais, nukreiptais prieš kapsulinį S. aureus
polisacharidą.
Staphytect Plus Control Reagent - tai mėlynos nesensibilizuotos latekso dalelės.
Tyrimo metodika: ant vieno testo kortelės apskritimo užlašinamas lašas Staphytect Plus Test
Reagent, ant kito - Staphytect Plus Control Reagent. Į abu apskritimus su atskiromis
bakteriologinėmis kilpelėmis įdedama po tiriamąją koloniją, paskleidžiama po visą apskritimo plotą
ir švelniai pamaišoma rankos judesiu 20 sekundžių. Vertinami reakcijos rezultatai.
Kuomet Test Reagent sumaišomas su S. aureus kolonijomis, įvyksta greita agliutinacijos
reakcija tarp fibrinogeno ir clumping faktoriaus, IgG Fc dalies ir proteino A, IgG ir kapsulinio
polisacharido. Iškrinta melsvos spalvos dribsniai - reakcija teigiama. Jei reakcija neigiama
gaunamas toks pat rezultatas kaip ir kontroliniame apskritime su Control Reagent - melsvos spalvos
homogeniškas skystis (54).
26
2.2.3 Streptococcus spp. diferencijavimas
Streptokokų diferencijavimui naudojamas Microgen® Strep (Microgen Bioproducts)
Lancefieldo grupei nustatyti skirtas testas, pagrįstas latekso agliutinacijos reakcija. Latekso dalelės
yra sensibilizuotos specifinės grupės antikūnais. Esant homologiniams antigenams įvyksta
agliutinacija. O jei tokio antigeno nėra, latekso dalelės lieka tolygioje suspencijoje (55).
Tyrimo metodika: į mėgintuvėlį įpilama 0,5 ml Extraction Enzyme, mikrobiologine kilpele
paimamos 2 - 5 panašios kolonijos ir patalpinamos į mėgintuvėlį ir emulsifikuojamos. Mėgintuvėlis
patalpinamas į termostatą 10 min. +37 0C temperatūroje. Po penkių minučių inkubavimo
mėgintuvėlis išimamas, supurtomas ir toliau inkubuojamas. Baigus inkubuoti atvėsinamas iki
kambario temperatūros (55).
Į kiekvieną iš šešių ant testo kortelės esančių apskritimų užlašinama po vieną lašą atitinkamai
A, B, C, D, F, G regento ir paruošto Extraction Enzyme. Su maišymo lazdele mikstūra
paskleidžiama po visą apskritimo plotą, naudojant atskirą lazdelę kiekvienam. Kortelė švelniai
judinama iki 1 minutės ir įvertinama agliutinacijos reakcija tinkamoje šviesoje (55).
Teigiama reakcija – agliutinacija įvyko, aiškiai matomi susidarę dribsniai. Teigiama reakcija
parodo, kad nustatytas būtent tos Lancefield grupės streptokokas. Neigiama reakcija – agliutinacija
neįvyko, matoma baltos spalvos homogeniška suspencija (55).
2.3 Citologinis tyrimas
Citologiniam tyrimui mėginiai buvo imami iš tos pačios, kaip ir bakteriologiniam tyrimui,
akies apatinio voko junginės steriliu tamponėliu (DOC®) prieš tai sudrėkintu fiziologiniu tirpalu.
Tamponėlis buvo atsargiai ridenamas išilgai apatinio voko junginės paviršiaus. Ląstelės buvo
perkeltos ant objektinių stiklelių, švelniai paridenant jo paviršiumi tamponėlį, paliekama išdžiūti.
Mėginiai dviejų valandų laikotarpyje pristatomi į laboratoriją, nudažomi Hemacolor® ekspres
dažymo metodu. Dažymo metodika: ore išdžiovintas tepinėlis panardinamas į pirmąjį regentą
(Hemacolor® Solution 1) 5 kartus po 1 sekundę. Tuomet nardinama į antrąjį reagenta (Hemacolor®
Solution 2) 3 kartus po 1 sekundę. Objektinis stiklelis nardinamas į trečiajį reagentą (Hemacolor®
Solution 3) 6 kartus po 1 sekundę, tuomet nardinama į ketvirtąjį reagentą (Buffer solution pH 7.2) 2
kartus po 10 sekundžių. Objektinis stiklelis išdžiovinamas ore (56).
Objektinis stiklelis uždengiamas dengiamuoju stikleliu. Ant stiklelio užlašinama imersinio
aliejaus, mikroskopuojama imersine sistema. Tepinėliai vertinami šviesiniu mikroskopu, 1000 kartų
padidinimu.
27
Buvo identifikuojamos matymo lauke esančios epitelinės (paviršinės suragėjusios, paviršinės
nesuragėjusios, tarpinio sluoksnio) ir uždegiminės ląstelės (neutrofilai, eozinofilai, limfocitai,
makrofagai).
Gauti rezultatai buvo apdoroti Microsoft Office Excel 2007 programa. Duomenys vertinti Chi
– kvadrato testu. Duomenys laikyti statistiškai patikimi, kuomet P<0,05; P<0,01; P<0,001.
28
3. TYRIMO REZULTATAI
Tyrimas buvo atliekamas 2015 - 2016 metais X veterinarijos klinikoje. Iš viso buvo ištirti 29
šunys, kuriems buvo imti citologiniai ir mikrobiologiniai mėginiai iš akių junginės. 19 (65,5 proc.)
šunų su akių patologijomis (tiriamoji grupė), 10 (34,5 proc.) šunų be akių patologijų (kontrolinė
grupė).
Ragenos opa (6 atvejai) ir konjunktyvitas (6 atvejai) buvo tarp dažniausiai diagnozuojamų
patologijų. Kitos diagnozės buvo: epifora (2 atvejai), ragenos erozija (2 atvejai), KCS (1 atvejis),
trichiazė (1 atvejis), glaukoma (1 atvejis). (10 pav.)
10 pav. Patologijų pasiskirstymas.
3.1 Mikrobiologinio tyrimo rezultatai
Kontrolinės grupės mėginiuose mikroorganizmai pasiskirstė vienodai. Mikroorganizmų
išskirta iš 5 mėginių, neišskirta taip pat iš 5. (11 pav.)
11 pav. Kontrolinės grupės mėginių pasiskirstymas.
31,6% 31,6%
10,5% 10,5%
5,3% 5,3% 5,3%
05
101520253035
%
Patologija
Patologijų pasiskirstymas, %
50,0% 50,0%
Kontrolinės grupės mėginių
pasiskirstymas
Rasta mikroorganizmų
Nerasta
mikroorganizmų
29
Aptiktas statistiškai reikšmingas skirtumas (P<0,01) tarp mikroorganizmų kolonizacijos
kliniškai sveikų šunų (kontrolinės grupės) ir šunų su akių patologijomis (tiriamosios grupės)
junginėse. Tiriamojoje grupėje mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau nei kontrolinėje
grupėje.
Didžioji dalis mėginių, kurių buvo 14, paimtų iš tiriamosios grupės pacientų, parodė
teigiamus rezultatus - juose rasti mikroorganizmai, tuo tarpu 5 - uose tiriamosios grupės mėginiuose
mikroorganizmų nebuvo rasta (12 pav.).
12 pav. Tiriamosios grupės mėginių pasiskirstymas
Dažniausiai aptinkami mikroorganizmai tiriamojoje grupėje buvo S. pseudintermedius. Jie
rasti 5 - uose mėginiuose iš 14, E. coli – 3 - uose, S. aureus – 2 - uose, mišri flora – taip pat 2 -
uose, nehemolizuojantys stafilokokai ir D grupės streptokokai aptikti po vieną kartą.(13 pav.)
13 pav. Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas tiriamojoje grupėje.
73,7%
26,3%
Tiriamosios grupės mėginių
pasiskirstymas
Rasta mikroorganizmų
Nerasta mikroorganizmų
14,3%
21,4%
35,7%
7,1%
7,1%
14,3%
Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas
tiriamojoje grupėje, %
S.aureus
E.coli
S.pseudintermedius
Nehem. stafilokokai
D gr. streptokokai
Mišri flora
30
Staphylococcus spp. mikroorganizmai sudarė 57,1 proc. visų aptiktų mikroorganizmų. Tai
buvo dažniausiai aptinkama mikroorganizmų gentis tiriamojoje grupėje.
Gram – teigiami mikroorganizmai sudarė 64,3 proc., Gram – neigiami 21,4 proc. visų aptiktų
mikroorganizmų tiriamojoje grupėje.
Iš 19 ištirtų mėginių tiriamojoje grupėje 12 – oje rasta po vienos rūšies mikroorganizmą, 2 –
uose rasta mišri mikroflora, 5 – uose nerasta mikroorganizmų.
Kontrolinėje grupėje nehemolizuojantys stafilokokai aptikti 2 - uose mėginiuose iš 5, S.
aureus – taip pat 2 - uose, mišri flora – 1- ame mėginyje. (14 pav.)
14 pav. Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas kontrolinėje grupėje.
Staphylococcus spp. buvo dažniausiai (80 proc.) aptinkami mikroorganizmai šunų, be akių
patologijų, konjunktyvose.
Stafilokokai buvo vieninteliai Gram – teigiami mikroorganizmai nustatyti kontrolinėje
grupėje. Jie sudarė 80 proc. (S. aureus – 40 proc., nehemolizuojantys stafilokokai – 40 proc.) visų
išskirtų mikroorganizmų.
Kontrolinėjė grupėje iš 10 ištirtų mėginių 4 - uose rasta po vienos rūšies mikroorganizmą, 1 –
ame rasta mišri kultūra, 5 - uose mikroorganizmų nerasta.
Mėginiuose iš šunų su ragenos opa dažniausiai aptikta buvo mišri flora (33,3 proc.).
Mėginiuose iš šunų su konjunktyvitu dažniausiai aptikta S. pseudintermedius (33,3 proc.). 100 proc.
mėginių iš šunų su epifora rasta S. Pseudintermedius. 50 proc. mėginių iš šunų su ragenos
erozijomis rasta E. Coli, 50 proc. - S. pseudintermedius. 100 proc. mėginių iš šunų su sausuoju
keratokonjunktyvitu rasta nehemolizuojančių stafilokokų. 100 proc. mėginių iš šunų su trichiaze
40,0%
40,0%
20,0%
Mikroorganizmų rūšinis pasiskirstymas
kontrolinėje grupėje, %
S.aureus
Nehem. stafilokokai
Mišri flora
31
rasti D grupės streptokokai. Mėginiuose iš šunų su glaukoma 100 proc. mikroorganizmų neaptikta.
(15 pav.)
15 pav. Mikroorganizmų pasiskirstymas pagal patologijas
Mišri flora dažniausiai buvo aptinkama esant ragenos opoms, S. pseudintermedius - esant
konjunktyvitams ir epiforoms.
3.2 Citologinio tyrimo rezultatai
Iš 19 tiriamosios grupės ir 10 kontrolinės grupės mėginių paviršinių suragėjusių ląstelių
tiriamojoje grupėje aptikta 42 proc., kontrolinėje - 40 proc. mėginių.
Tiriamojoje grupėje paviršinių nesuragėjusių ląstelių aptikta 84,2 proc., kontrolinėje grupėje -
80 proc. mėginių.
Tiriamojoje grupėje paviršinių nesuragėjusių ir paviršinių suragėjusių ląstelių buvo aptinkama
du kartus dažniau nei kontrolinėje grupėje.
Tiriamojoje grupėje tarpinio sluoksnio ląstelių aptikta 73,7 proc. mėginių, kontrolinėje
grupėje - 10 proc. (16 pav.)
1 1
2 2 2
1 1 1 1
2 2
1 1 1
0
0,5
1
1,5
2
2,5M
ėgin
ių s
kai
čius,
vnt.
Patologijos
Mikroorganizmų pasiskirstymas pagal patologijas
S.aureus
Mišri mikroflora
Neaptikta mikroorganizmų
E.coli
S. pseudintermedius
Nehemolizuojantys stafilokokai
D. gr. Streptokokai
32
16 pav. Epitelinių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
Tarpinio sluoksnio ląstelių tiriamojoje grupėje buvo aptinkama 14 kartų dažniau, nei
kontrolinėje grupėje. (P<0,001)
Mėginiuose iš šunų su ragenos opomis paviršinės nesuragėjusios ir tarpinio sluoksnio
epitelinės ląstelės buvo aptinkamos dažniausiai – 83,4 proc. mėginių. Mėginiuose iš šunų su
konjunktyvitais dažniausiai aptinkamos buvo paviršinės nesuragėjusios ląstelės - 66,7 proc.
mėginių. Mėginiuose iš šunų su epifora ir ragenos erozijomis dažniausiai rasta paviršinių
suragėjusių ir tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių (100 proc.). 100 proc. mėginių iš šunų su
sausuoju keratokonjunktyvitu ir trichiaze rasta paviršinių suragėjusių, paviršinių nesuragėjusių ir
tarpinio sluoksnio epitelinių ląstelių. Iš šuns su glaukoma paimtame mėginyje aptikta tik paviršinių
nesuragėjusių epitelinių ląstelių (100 proc.) (17 pav.)
17 pav. Epitelinių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
8
16 14
4
8
1
0
5
10
15
20
Paviršinės
suragėjusios
Paviršinės
nesuragėjusios
Tarpinio
sluoksnio
Mėg
inių
skai
čius,
vnt.
Ląstelės
Epitelinių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir
kontrolinėje grupėse
Tiriamoji gr.
Kontrolinė gr.
1
3
1 1 1 1
5
4
2 2
1 1 1
5
3
2 2
1 1
0
1
2
3
4
5
6
Mėg
inių
skai
čius,
vnt.
Patologija
Epitelinių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
Paviršinės suragėjusios
Paviršinė nesuragėjusios
Tarpinio sluoksnio
33
Iš 19 tiriamosios grupės ir 10 kontrolinės grupės mėginių makrofagų tiriamojoje grupėje
aptikta 26,3 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta (P<0,05). Tiriamojoje grupėje
eozinofilų aptikta 5,3 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta. Neutrofilų tiriamojoje grupėje
aptikta 79 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – neaptikta (P<0,001). Tiriamojoje grupėje limfocitų
aptikta 15,8 proc. mėginių, kontrolinėje grupėje – 10 proc. mėginių (P>0,05). (18 pav.)
18 pav. Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse.
Tiriamojoje grupėje iš 19 tirtų mėginių bent vienos rūšies uždegiminių ląstelių aptikta 79
proc. mėginių. Tuo tarpu kontrolinėje grupėje iš 10 mėginių aptikta 10 proc. Tiriamojoje grupėje
uždegiminės ląstelės buvo aptinkamos žymiai dažniau, nei kontrolinėje. (P<0,001)
Esant ragenos opoms neutrofilai nustatyti 83,4 proc., makrofagai – 50 proc. mėginių. Esant
konjunktyvitams neutrofilų nustatyta 66,7 proc. Visuose mėginiuose iš šunų, kuriems nustatyta
epifora, ragenos erozija, glaukoma ir trichiazė, aptikta neutrofilų. (19 pav.)
19 pav. Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas pagal patologijas
Neutrofilai buvo dažniausiai aptinkamos uždegiminės ląstelės esant akių patologijoms.
5
1
15
3
0 0 0 1
0
2
4
6
8
10
12
14
16
Makrofagai Eozinofilai Neutrofilai Limfocitai
Mėg
inių
skai
čius,
vnt.
Ląstelės
Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas tiriamojoje ir
kontrolinėje grupėse
Tiriamoji gr.
Kontrolinė gr.
3
1 1 1
5
4
2 2
1 1 1 1 1
0
1
2
3
4
5
6
Mėg
inių
skai
čius,
vnt.
Patologija
Uždegiminių ląstelių pasiskirstymas pagal
patologijas
Makrofagai
Eozinofilai
Neutrofilai
Limfocitai
34
3.3 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka mikrobiologinio tyrimo rezultatams
Kontrolinėje grupėje šunų, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų ir kurių amžius buvo 6
metai arba mažiau, buvo 4, o grupę, kurios amžius daugiau nei 6 metai, sudarė 1 šuo.(20 pav.)
20 pav. Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
amžių.
Tiriamojoje grupėje šunų, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų ir kurių amžius buvo 6
metai arba mažiau, buvo 9, o grupę, kurios amžius daugiau nei 6 metai, sudarė 5 šunys.(21 pav.)
21 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
amžių.
Šunų, kurių amžius 6 metai arba mažiau, junginėje mikroorganizmų buvo aptinkama 1,8 karto
dažniau, nei grupėje, kurios amžius daugiau nei 6 metai.
80%
20%
Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta
mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal amžių, %
Amžius, m ≤ 6
Amžius, m > 6
64,3%
35,7%
Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta
mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal amžių, %
Amžius, m ≤ 6
Amžius, m > 6
35
Taip pat nustatyta, kad iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau S. pseudintermedius buvo
išskirta 5 kartus dažniau (P<0,05), nei iš tų, kurių amžius daugiau nei 6 metai.
Kontrolinės grupės patelės, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, buvo 3, patinai – 2. (22
pav.)
22 pav. Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
lytį.
Tiriamosios grupės patinai, kurių junginėje buvo rasta mikroorganizmų, buvo 8, patelės – 6.
(23 pav.)
23 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
lytį.
Patinų junginėje mikroorganizmai buvo aptinkami 1,3 karto dažniau, nei patelių.
Kontrolinėje grupėje šunys, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pagal svorį pasiskirstė:
sveriantys 10 ir daugiau kilogramų buvo 3, sveriantys mažiau nei 10 kilogramų – 2. (24 pav.)
60%
40%
Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta
mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal lytį, %
Lytis ♀
Lytis ♂
42,9%
57,1%
Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėjė rasta
mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal lytį, %
Lytis ♀
Lytis ♂
36
24 pav. Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
svorį.
Tiriamosios grupės šunys, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pagal svorį pasiskirstė: 9
šunys, sveriantys mažiau nei 10 kilogramų. Šunys, kurie sveria 10 kilogramų ir daugiau buvo 5. (25
pav.)
25 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal
svorį.
Šunų, kurie sveria mažiau nei 10 kilogramų, grupėje mikroorganizmai junginėje aptinkami
1,8 karto dažniau, nei 10 ir daugiau kilogramų sveriančių šunų.
3.4 Amžiaus, lyties ir svorio įtaka citologinio tyrimo rezultatams
Nenustatyta statistiškai patikimo ryšio nei kontrolinėje, nei tiriamojoje grupėse tarp amžiaus,
lyties bei svorio ir epitelinių ląstelių aptikimo akių junginėje.
40%
60%
Kontrolinės grupės šunų, kurių junginėje rasta
mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal svorį, %
Svoris, kg <10
Svoris, kg ≥10
64,3%
35,7%
Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta
mikroorganizmų, pasiskirstymas pagal svorį, %
Svoris, kg <10
Svoris, kg ≥10
37
Tačiau nustatyta, kad neutrofilai tiriamosios grupės jaunesnio amžiaus šunų junginėse
aptinkami dažniau. (26 pav.)
26 pav. Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta neutrofilų pasiskirstymas pagal amžių.
Neutrofilų aptikta 12 – oje mėginių iš šunų, kurių amžius 6 metai arba mažiau ir 3 – uose
mėginiuose iš šunų, kurių amžius daugiau nei 6 metai. (P<0,05)
80%
20%
Tiriamosios grupės šunų, kurių junginėje rasta
neutrofilų, pasiskirstymas pagal amžių, %
Amžius, m ≤ 6
Amžius, m > 6
38
4. REZULTATŲ APTARIMAS
2005 metais Haghkhah M. ir kitų atlikto tyrimo duomenimis, mikroorganizmų išskirta iš 65
proc. mėginių, paimtų iš šunų, be akių ligų požymių, konjunktyvų (57). 2006 metais Kudirkienė E.
ir kiti mikroorganizmų išskyrė iš 69 proc. mėginių (12). 2011 metais Furiani N. ir kiti atliko tyrimą
ir mikroorganizmų išskyrė iš mažesnės dalies (14,3 proc.) mėginių (17).
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis iš šunų, be akių ligų požymių, konjunktyvos
mikroorganizmų buvo išskirta iš 50 proc. mėginių. Šie duomenys sutampa su daugeliu autorių
atliktų tyrimų duomenimis.
Teixeira A. L. ir kiti nustatė, kad Gram - teigiamos bakterijos buvo dažniausiai sutinkama
klinikinių akių ligų simptomų neturinčių šunų akių mikroflora (13). Kudirkienė E. ir kiti nustatė,
kad Gram – teigiami mikroorganizmai sudaro didžiąją dalį išskirtų mikroorganizmų (66 proc.),
Gram- neigiami - 34 proc (12).
Mūsų atlikto tyrimo duomenimis Gram – teigiami mikroorganizmai sudarė 80 proc. išskirtų
mikroorganizmų. Gram – neigiamų nebuvo išskirta.
Iš sveikų šunų akių konjunktyvos daugelio atorių duomenimis Staphylococcus spp.
mikroorganizmų padermių buvo išskirta daugiausiai. Kudirkienės E. ir kitų tyrimo duomenimis
stafilokokai sudarė 55 proc. visų išskirtų mikroorganizmų (12).
Vang L. ir kitų atlikto tyrimo
duomenimis - 40,29 proc (28). Haghkhah M. ir kitų tyrimo duomenimis - 36,5 proc. (57).
Atlikę tyrimą nustatėme, kad Staphylococcus spp. sudarė 80 proc. visų išskirtų
mikroorganizmų iš kontrolinės grupės šunų konjunktyvų.
Teixeira A. L. ir kiti nustatė, kad dažniausiai aptinkami stafilokokai buvo Staphylococcus
aureus (28,05 proc.) (13). Kudirkienės E. ir kitų tyrimo duomenimis Staphylococcus aureus sudarė
20,5 proc. (12).
Mūsų tyrimo metu Staphylococcus aureus nebuvo dažniausiai aptinkami stafilokokai.
Nustatytas vienodas Staphylococcus aureus ir nehemolizuojančių stafilokokų pasiskirstymas,
atitinkamai po 40 proc.
Zacarias Junior A. ir kiti mikroorganizmų išskyrė iš 73,02 proc. mėginių, paimtų iš šunų, su
klinikiniais akių ligų požymiais, junginės. Gram – teigiami mikroorganizmai aptikti 76 proc., Gram
– neigiami – 20 proc. (58). Kudirkienė E. ir kiti mikroorganizmų išskyrė iš 94,1 proc. mėginių,
paimtų iš akių konjunktyvos su klinikiniais ligų požymiais. Taip pat nustatė, kad 71 proc. išskirtų
mikroorganizmų buvo Gram – teigiami, 29 proc. Gram – neigiami (12).
39
Mūsų tyrimo metu mikroorganizmai išskirti iš 73,7 proc. mėginių. Gram – teigiami
mikroorganizmai sudarė 64,3 proc., Gram – neigiami – 21,4 proc. Mūsų ir kitų autorių tyrimų
duomenys buvo panašūs. Tačiau lyginant Kudirkienės E. ir kitų ir mūsų tyrimo duomenis nustatyta,
kad mikroorganizmų tiriamosios grupės šunų konjunktyvose mes aptikome mažiau.
Įvairių autorių duomenimis dažniausiai aptinkamos buvo Staphylococcus spp.
mikroorganizmų padermės. Kudirkienė E. ir kiti nustatė, kad stafilokokai sudaro 58,0 proc. aptiktų
mikroorganizmų (12). Zacarias Junior A. ir kitų tyrimo metu nustatyta, kad stafilokokai sudaro 66
proc. (58).
Mūsų atlikto tyrimo rezultatai daugeliu atvejų sutapo su kitų autorių pateikiamais rezultatais.
Mūsų atveju Staphylococcus spp. mikroorganizmų padermės sudarė 57,1 proc. visų
mikroorganizmų, išskirtų iš šunų, su klinikiniais akių ligų požymiais, konjunktyvų.
Dažniausiai aptinkami stafilokokai - Staphylococcus aureus. Kudirkienė E. ir kiti nustatė, kad
S.aureus sudaro 24 proc. visų aptiktų mikroorganizmų (12). Zacarias Junior A. ir kiti gavo tokį pat
rezultatą (24 proc.) (58).
Mūsų tyrimu nustatytas mažesnis nei kitų autorių duomenimis šio mikrooganizmo paplitimas.
S. aureus sudarė 14,3 proc. visų aptiktų mikroorganizmų.
2006 metais buvo nustatyta, kad E. coli sudaro 5,3 proc. (12), 2012 – 8 proc. (58) visų
mikroorganizmų, išskirtų iš šunų, su klinikiniais akių ligų požymiais, junginių.
Mes nustatėme didesnį E. coli pasireiškimą – 21,4 proc.
Atlikę mikrobiologinį tyrimą nustatėme, jog tiriamojoje grupėje, kurią sudaro šunys,
sergantys akių ligomis, mikroorganizmai buvo aptinkami 2,8 karto dažniau (P<0,01) nei
kontrolinėje grupėje (kliniškai sveikų). Esant pažeidimui akyje, pažeidžiami natūralūs apsaugos
barjerai, sumažėja rezistentiškumas, todėl atsiranda tinkamos sąlygos mikroorganizmų patekimui ir
kolonizacijai.
Tiriamojoje grupėje iš šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau S. pseudintermedius buvo
išskirta 5 kartus dažniau (P<0,05), nei iš tų, kurių amžius daugiau nei 6 metai. Todėl galima teigti,
kad nustatytas reikšmingas skirtumas (P<0,05) tarp S. pseudintermedius kolonizacijos skirtingų
amžiaus grupių šunų junginėse.
Bolzan A. A. ir kiti kliniškai sveikų šunų junginėse citologinio tyrimo metu aptiko paviršinių,
tarpinių ir pamatinių epitelinių ląstelių. Taip pat suragėjusių epitelinių ląstelių, Gobleto ląstelių,
uždegiminių ląstelių (59).
Mūsų atlikto tyrimo metu kliniškai sveikų šunų konjuntyvose taip pat aptikta paviršinių
epitelinių ląstelių, tarpinių epitelinių ląstelių, suragėjusių epitelinių ląstelių, uždegiminių ląstelių.
40
Tačiau neaptikome pamatinių epitelinių bei Gobleto ląstelių. Šie skirtumai gali būti dėl skirtingo
citologinio tyrimo metodo.
Atvejais, kuomet mikrobiologinio ir citologinio tyrimo rezultatai buvo gauti nepatikimi,
reikėtų atlikti tyrimą su didesne imtimi rezultatų patikslinimui.
Mūsų atlikto tyrimo metu nebuvo analizuojama informacija apie akių ligų gydymą. Tokie
duomenys nebuvo gauti dėl klinikos, kurioje buvo renkami mėginiai, vidaus tvarkos taisyklių.
41
IŠVADOS
1. Sergančių akių ligomis šunų grupėje mikroorganizmų išskirta iš 73,7 proc. mėginių,
kliniškai sveikų šunų – iš 50 proc. (P<0,01). Sergančių akių ligomis grupėje dažniausiai aptinkamos
buvo Staphylococcus spp. mikroorganizmų padermės (57,1 proc.), iš jų S. pseudintermedius – 35,7
proc. Kliniškai sveikų grupėje dažniausiai aptinkamos buvo taip pat Staphylococcus spp.
mikroorganizmų padermės (80 proc.). Iš jų S. aureus – 40 proc., nehemolizuojantys stafilokokai –
40 proc.
2. Sergančių akių ligomis šunų grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių ląstelių aptikta 42
proc. mėginių, paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 84,2 proc., tarpinio sluoksnio epitelinių
ląstelių - 73,7 proc. (P<0,001). Kliniškai sveikų šunų grupėje paviršinių suragėjusių epitelinių
ląstelių - 40 proc. mėginių, paviršinių nesuragėjusių epitelinių ląstelių - 80 proc., tarpinio sluoksnio
epitelinių ląstelių - 10 proc.
3. Sergančių akių ligomis šunų grupėje makrofagų aptikta 26,3 proc. mėginių (P<0,05),
eozinofilų - 5,3 proc., neutrofilų - 79 proc. (P<0,001), limfocitų - 15,8 proc. Kliniškai sveikų šunų
grupėje makrofagų, eozinofilų ir neutrofilų – neaptikta, limfocitų aptikta 10 proc. mėginių.
4. S. pseudintermedius išskyrimui įtakos turėjo amžius. S. pseudintermedius buvo išskirta iš
sergančių akių ligomis šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (100 proc., P<0,05). Neutrofilų
aptikimui įtakos taip pat turėjo amžius. Neutrofilai dažniau aptikti mėginiuose iš sergančių akių
ligomis šunų, kurių amžius 6 metai ar mažiau (80 proc., P<0,05).
42
PADĖKA
Už visokeriopą pagalbą rašant darbą dėkoju darbo vadovui prof. habil. dr. Vidmantui Bižokui,
dr. Rūtai Noreikaitei – Bulotienei, doc. dr. Nomedai Juodžiukynienei, vet. gyd. Ritai Girdvainienei,
vet. gyd. Evaldui Diržinauskui.
43
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gelatt KN. Veterinary ophthalmology. 4th ed. Blackwell publishing. 2007; p. 458,459,
460-462, 770
2. Valenciano AC. Cowell R.L. Cowell and Tyler‘s Diagnostic cytology and hematology of
the dog and cat. 4th ed. Elsevier. 2014; p. 150, 154, 159
3. Charles LM. Ophthalic disease in veterinary medicine. Manson Publishing. 2010; p. 14,
183-203
4. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://www.humanesociety.org/
news/press_releases /2011/07/north_carolina_puppy_mill_rescue_ 07 2111.html
5. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://www.humanesociety.org/
news/news/2009/08/va_puppy_mill_082409.html
6. Maggs DJ, Miller PE, Ofri R. Slatter‘s Fundamentals of veterinary ophthalmology. 5th ed.
Elsevier 2013; p. 141, 142, 145, 173, 174 394
7. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://www.yesko.com/stockmedical-
veterinary-illustration.htm
8. Barnett K. Diagnostic atlas of veterinary ophthalmology. 2th ed. Elsevier. 2006; p. 35-41,
89
9. Laminack EB, Myrna K, Moore PA. Clinical Approach to the Canine Red eye. Today’s
Veterinary Practice. 2013; 3(3) p. 14
10. Lume ST, Jetesk D, Leyna AD. Infectious conjunctivitis: study of signs and symptoms.
Veterinary Ophthalmology 2007; 10(3) p. 173 – 187
11. Whitley RD. Canine and Feline Primary Ocular Bacterial Infections. 2000; 30(5) p. 1151-
1167
12. Kudirkienė E, Žilinskas H, Šiugždaitė J. Microbial flora of dog eyes. Veterinarija ir
zotechnika. 2006; 34(56) p. 18-21
13. Teixeira AL, Maia FBN, Alvarenga LS, Yu MCZ, Höfling-Lima AL, Barros PSM.
Aerobic conjunctival flora of healthy dogs in Sao Paulo. Veterinary Ophthalmology 2002; p. 283–
301
14. Tilley LP, Smith FWK Jr. Blackwell's Five-Minute Veterinary Consult: Canine and
Feline. John Wiley & Sons 2011; p. 314
15. Fujishima H, Toda I, Shimazaki J, Tsubota K. Allergic conjunctivitis and dry eye. British
Journal of Ophthalmology. 1996; 80(11) p. 994-997
44
16. Lourenço-Martins AM, Delgado E, Neto I, Peleteiro MC, Morais-Almeida M, Correia JH.
Allergic conjunctivitis and conjunctival provocation tests in atopic dogs. Veterinary
Ophthalmology. 2011; 14(4) p. 248-256
17. Furiani L, Scarampela F, Piera AM, Panzini I, Fabbri E, Ordeix L. Evaluation of the
bacterial microflora of the conjunctival sac of healthy dogs and dogs with atopic dermatitis.
Veterinary dermatology. 2011; 213(21) p. 490–496
18. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-12 Pasiekiama iš: http://ocvermont.com/ oculoplastic
orbital-surgery/trichiasis/
19. Douglas WE. Clinical Atlas of Canine and Feline Ophthalmic Disease. John Wiley &
Sons. 2015; p. 26
20. Yi NY, Shin AP, Jeong MB, Min SK, Lim JH, Nam TC, et al. Medial Canthoplasty for
Epiphora in Dogs: A Retrospective Study of 23 Cases. Journal of the American Animal Hospital
Association. 2006; 42(6) p. 435-439
21. Barbino S, Dana MR. Animal Models of Dry Eye: A Critical Assessment of Opportunities
and Limitations. Investigative Ophthalmology & Visual Science. 2004; 45(6) p. 1641 -1646
22. Grahn BH, Storey ES. Lacrimostimulants and lacrimomimetics. PubMed. 2004; p. 34(3)
739– 753
23. Davidson HJ, Kuonen VJ, The tear film and ocular mucins. Veterinary Ophthalmology.
2004; 7(2) p. 71-77
24. Tolar EL, Hendrix DVH, Rohrbach BW, Plummer CE, Brooks DE, Gelatt KN. Evaluation
of clinical characteristics and bacterial isolates in dogs with bacterial keratitis: 97 cases. Journal of
the American Veterinary Medical Association. 2006; 228(1) p. 80-85
25. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-16 Pasiekiama iš: http://www.vcahospitals.com/
main/pet-health-information/article/animal-health/corneal-ulcers-incats/77
26. Kim JY, Won HJ. A retrospective study of ulcerative keratitis in 32 dogs. International
Journal of Applied Research in Veterinary Medicine. 2009; p. 27-31
27. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-11-18 Pasiekiama iš: http://www.merckvetmanual.com/
mvm/eye_and_ear/ophthalmology/cornea.html
28. Vang L, Pan Q, Zhang L, Xue Q, Cui J, Qi C. Investigation of bacterial microorganisms in
the conjunctival sac of clinically normal dogs and dogs with ulcerative keratitis in Beijing, China.
Veterinary Ophthalmology 2008; 11(3) p. 145–149
29. Ledbetter EC, Scarlet JM. Isolation of obligate anaerobic bacteria from ulcerative keratitis
in domestic animals. Veterinary ophthalmology. 2008; p. 114 –122
30. Ledbetter EC, Munger RJ, Ring RD, Scarlett JM. Efficacy of two chondroitin sulfate
ophthalmic solutions in the therapy of spontaneous chronic corneal epithelial defects and ulcerative
45
keratitis associated with bullous keratopathy in dogs. Veterinary Ophthalmology. 2006; 9(2) p. 77-
87
31. Ledbetter EC, Hendricks LM, Riis RC, Scarlett JM. In vitro fluoroquinolone susceptibility
of Pseudomonas aeruginosa isolates from dogs with ulcerative keratitis. American Journal of
Veterinary Research. 2007; 68(6) p. 638-642
32. Lin CT, Petersen – Jones SM. Antibiotic susceptibility of bacterial isolates from corneal
ulcers of dogs in Taiwan. Journal of Small Animal Practice. 2007; 48(5) p. 271-274
33. Gelatt KN, MacKay EO. Prevalence of the breed-related glaucomas in pure-bred dogs in
North America. Veterinary ophthalmology. 2004; 7(2) p. 97–111
34. Kuchtey J, Olson LM, Rinkoski T, MacKay EO, Iverson TM, Gelatt KN. Mapping of the
Disease Locus and Identification of ADAMTS10 As a Candidate Gene in a Canine Model of
Primary Open Angle Glaucoma. PLoS Genet. 2011; 7(2)
35. MacKay EO, Kallber ME, Barrie KP, Miller W, Sapienza JS, Denis H. et al. Myocilin
protein levels in the aqueous humor of the glaucomas in selected canine breeds. Veterinary
ophthalmology. 2008; 11(4) p. 234 – 241
36. LeBlanc NL, Stepien LR, Ellison B. Ocular lesions associated with systemic hypertension
in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association 2011; 238(7) p. 915-921
37. Johnsen DAJ, Maggs DJ, Kass PH. Evaluation of risk factors for development of
secondary glaucoma in dogs. Journal of the American Veterinary Medical Association. 2006;
229(8) p. 1270-1274
38. [Interneto šaltinis] Cituota 2016-09-14 Pasiekiama iš: http://www.reichert.com/product
_details.cfm?skuId=3125&skuTk=1065101262#.WC9QVrlatux
39. Gelatt K.N. Gelatt J.P. Veterinary ophthalmic surgery. Elsevier. 2011; p. 263-300
40. Maggio F, Bras D. Surgical Treatment of Canine Glaucoma: Filtering and End-Stage
Glaucoma Procedures. PubMed 2015; 45(6) p. 1261-1282
41. Westermeyer HD, Hendrix DVH, Ward DA. Long-term evaluation of the use of Ahmed
gonioimplants in dogs with primary glaucoma. Journal of the American Veterinary Medical
Association. 2011; 238(5) p. 610-617
42. [Interneto šaltinis] cituota 2016-11-16 Pasiekiama iš: http://glaucomaassociates.com/
wpcontent/ uploads/2015/07/drainage-implant-procedure-300x215.jpg
43. [Interneto šaltinis] cituota 2016-11-16 Pasiekiama iš: http://www.eyecareforanimals.com/
conditions/glaucoma/
44. Sapienza JS, Van Der Woerdt A. Combined transscleral diode laser
cyclophotocoagulation and Ahmed gonioimplantation in dogs with primary glaucoma: 51 cases.
Veterinary ophthalmology. 2005; 8(2) p. 121–127
46
45. Buxton R. Blood Agar Plates and Hemolysis Protocols [Interneto šaltinis] Cituota 2015-
11-10. Pasiekiama iš: http://www.microbelibrary.org/comp onent/resource/laboratory-test/2885-
blood-agar-plates-and-hemolysis-protocols
46. Microbiology Plate Streaking Techniques [Interneto šaltinis] Cituota 2015-11-08. Pasiekia
ma iš: http://www.vwmin.org/method-for-the-isolation-of-bacteria-in-pure-culture-from.html
47. Markey B, Leonard F, Archambault M, Cullinane A, Maguire D. Clinical Veterinary
Microbiology. 2th ed. Mosby Elsevier. 2013 m. 13 – 17, 24 – 28, 105 – 135, 254 psl.
48. UK Standards for Microbiology Investigations. Public Health England. 2015 m..
49. Allen ME. MacConkey Agar Plates Protocols [Interneto šaltinis] Cituota 2015-11-08.
Pasiekiama iš: http://www.microbelibrary.org/component t/resource/l aboratory-test/2855-
macconkey-agar-plates-protocols
50. Shields P, Tsang AY. Mannitol Salt Agar Plates Protocols [Interneto šaltinis]. Cituota
2015-11-10. Pasiekiama iš: http://www.microbelibrary.org/compon ent/resource/laboratory-
test/3034-mannitol-salt-agar-plates-protocols
51. BBL Mannitol Salt Agar. Becton, Dickinson and Company. 2013
52. BBL™ Baird-Parker Agar. Becton, Dickinson and Company. 2015
53. BBL™ Coagulase Plasmas. Becton, Dickinson and Company 2014
54. Staphytect Plus ™ .Thermo Scientific Oxoid. 2015
55. Microgen Latex Agglutination Test For The Identification Of Streptococcal Groups A, B,
C, D, F and G. Microgen Bioproducts 2011
56. Hemacolor® Rapid staining of blood smear [Interneto šaltinis] Cituota 2015-11-08.
Pasiekima iš: http://www.merckmillipore.com/INTL/en/product/He macolorRapid-staining-of-
blood-smear,MDA_CHEM-111661?bd=1&CatalogCategoryID=#ancho r_COA
57. Haghkhah M, Sarchahi AA, Molazem M. Conjunctival flora in normal dogs. Online
Journal of Veterinary Research 2005; 9(2) p. 79-83
58. Zacarias Junior A, Freitas JC, Zacarias FGS, Salvador R, Garcia JL. Investigation of
bacterial microbiota and risk factors in dogs with external ocular diseases from Bandeirantes,
Paraná State, Brazil. 2012; 33(2) p. 3243-3250
59. Bolzan AA, Brunelli ATJ, Castro MB, Souza MA, Souza JL, Laus JL. Conjunctival
impression cytology in dogs. Veterinary Ophthalmology 2005; 8(6) p. 401-405
top related