Transcript
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis gazeTi #3. marti. 2015.
C M Y K
universitetSi reqtoris arCevnebi
ganmeorebiT CatardebabaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetSi reqtoris arCevnebi gaimarTa.
universitetis saarCevno komisiis oqmis sa-
fuZvelze, vercerTma kandidatma akademiuri
sabWos siiTi Semadgenlobis umravlesobis - 5
xma ver daagrova, ar gamovlinda saukeTeso
Sedegebis mqone 2 kandidati da Sesabamisad ar
Catarda meore turi. akademiurma sabWom mii-
Ro gadawyvetileba reqtoris ganmeorebiTi
arCevnebis gamocxadebis Sesaxeb. saarCevno komisiaSi 8 kandidati iyo daregistrirebuli: ramaz xalvaSi, irakli ba-
ramiZe, malxaz nakaSiZe, manuCar loria, besik beriZe, anTaz qiqava, marina giorgaZe, rostom beriZe. kenWisyraSi mo-
nawileoba mxolod 6-ma kandidatma miiRo. konkursantma rostom beriZem 13 marts saarCevno komisias kandidaturis
moxsnis gancxadebiT mimarTa, xolo besik beriZem - arCevne-
bis dawyebamde.
faruli kenWisyris Sedegad anTaz qiqavam 3 xma daagro-
va, irakli baramiZem - 2, manuCar loriam -2, malxaz nakaSiZem
- 1, marina giorgaZem - 0, ramaz xalvaSma - 0.
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetis
reqtorma, alioSa bakuriZem janmrTelobis mdgomareobis
gamo gaTavisuflebis Sesaxeb akademiur sabWos 20 ianvars
mimarTa. reqtoris Tanamdebobis dasakaveblad arCevnebi 22
ianvars gamocxadda.
bsu-s reqtorobis kandidatebi
studentebs da profesor-
maswavleblebs Sexvdnen
universitetis reqtorobis 7 kandidati 55-e auditoriaSi stu-
dentebTan erTad profesor-maswavleblebs Sexvda da samoqmedo
gegma gaacno. RonisZieba dialogis reJimSi warimarTa, reqtorobis
kandidatebma: ramaz xalvaSma, irakli baramiZem, malxaz nakaSiZem, ma-
nuCar loriam, besik beriZem, marina giorgaZem da rostom beriZem
auditoriis SekiTxvebs upasuxes. diskusia „Tavisufal Jurnalist-
Ta saxlis“ proeqtis - „axalgazrdebSi demokratiuli ideebis popu-
larizacia“ farglebSi gaimarTa. baTumis SoTa rusTavelis saxelm-
wifo universitetis reqtoris arCevnebSi monawileobis misaRebad
registracia 8 kandidatma gaiara.
ganaTlebis V saerTaSoriso gamofenasagamofeno centr `eqspo-jor-
jiaSi~ gamarTul ganaTlebis V sa-
erTaSoriso gamofenaSi tradiciu-
lad miiRo monawileoba baTumis
SoTa rusTavelis saxelmwifo uni-
versitetma. umaRlesi saganmanaT-
leblo dawesebulebis turizmis
fakultetis dekanis moadgilem me-
rab diasamiZem, pressamsaxuris
mTavarma specialistma manana Tav-
dgiriZem, studentebma: qristine
Tofuriam, giga fartenaZem, demid
fasieSvilma abiturientebsa da da-
interesebul pirebs universitetis
saswavlo programebi, 80-wliani is-
toria, samecniero proeqtebi, swav-
lebis pirobebi, studenturi cxov-
reba, gacvliTi da socialuri prog-
ramebi gaacnes.
Ria karis dReebi - 2015baTumSi, xuloSi,
SuaxevSi, qedaSi, xel-
vaCaurSi, qobuleTSi,
ozurgeTSi, lanCxuT-
Si, CoxataurSi da fo-
TSi baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo
universitetis Ria ka-
ris dReebi gaimarTa.
umaRlesi saganmanaT-
leblo dawesebulebis
profesor-maswavleb-
lebma da studentebma
kerZo da sajaro sko-
lebis abiturientebisaTvis universitetis wardgineba gamarTes.
meTormete klasis moswavleebs universitetSi swavlebis pirobebi,
servisebi, samecniero-kvleviTi saqmianoba, studenturi cxovreba
da prioritetebi gaacnes. momaval studentebs universitetis Se-
saxeb detaluri informaciis misaRebad bukletebi, saCuqrebi ga-
dasces da aqtualur SekiTxvebs upasuxes. Ria karis dReebi proeqt
,,universiteti farTo sazogadoebisTvis“ farglebSi Catarda.
qarTvelebisTvis `deda~ marto mSobeli
ar aris, qarTveli Tavis enasac `deda enas~
eZaxis, ufross qalaqs – `deda-qalaqs~,
mkvidrs da did boZs sax-lisasa – `deda-
boZs~, udides da umagres burjs – `deda-
burjs~, samTavro azrs – `deda azrs~, guT-
nis gamgebel mamakacsac ki – `guTnisde-
das~. ramdenad gandidebulia mniSvneloba
dedisa, ramdenad gamravalgvarebuli, ga-
patiosnebuli, gaZlierebuli, gaRoniere-
buli da simkvidrec ki aRniSnulia dedo-
biT, amaze meti pativi raRa unda moutanos
saxelma! sityva qali gana imodens gvetyvis
rasac gveubneba `deda~ da amasTan erTad
`kaci~.
iilliiaa WWaavvWWaavvaaZZee
d e d a sdedis CawveTebul cremlze ia amodiso!.. - ase
ityodnen Cems yrmobaSi.
Cemi soflis tyispirebSi yovel gazafxulze ia
bRujeulad amodioda, aremare sul lurjad gada-
ibureboda xolme.
megona, mTeli qveynis dedebs aq etirnaT, imdeni
ia amosuliyo Cemi soflis mSvenier midamoebSi.
Zalze mikvirda da Tan saTuTad vkrefdi iebs,
me xom TviTeuli ia dedis cremli megona!
- uh ramdeni utirnia dedaCems! - qvrivi deda
myavda, Savkabiani.
iis siyvaruli dedam STamagona, iasaviT spetaki
adamiani iyo. TviTonac xom pirveli iebis mosvlis
dReebSi gagvSorda...
ggiioorrggii lleeoonniiZZee
ddeeddiiss ddRReess ggiillooccaavvTT
2 mmaarrttii
akademikosi niko berZeniSvili - 120akademikos niko
berZeniSvilis 120
wlisadmi miZRvnili
samecniero sesia Ca-
tarda baTumis So-
Ta rusTavelis sa-
xelmwifo universi-
tetSi. umaRlesi sa-
ganmanaTleblo da-
wesebulebis niko
berZeniSvilis institutis mkvlevrebma, humanitarul mecnierebaTa fakul-
tetis istoriis arqeologiisa da eTnologiis departamentis profesor-
maswavleblebma da baTumis arqeologiuri muzeumis mecnier-TanamSrom-
lebma konferenciaze moxsenebebi warmoadgines cnobili qarTveli mecnie-
ris cxovrebasa da samecniero moRvaweobaze. momxseneblebma isaubres aka-
demikosis mis mier warmoebuli arqeologiuri gaTxrebis Sedegebze, javaxe-
Tis eqspediciis dRiurebze, istoriuli geografiis, adrefeodaluri xanis
dasavleT saqarTvelos eklesiisa da ruseT-saqarTvelos urTierTobebis
politikur sakiTxebze.
`saswavlo-saaRmzrdelo programa
sabavSvo baRebisTvis~ - treningis
monawileebs sertifikatebi gadaecaTuniversitetis saaqto darbazSi
treningis - ,,saswavlo-saaRmzrdelo
programa sabavSvo baRebisTvis“ mona-
wile 397 aRmzrdelsa da 26 Tavisu-
fal msmenels sertifikatebi gadaeca.
moklevadiani programa ganaTlebis
fakultetTan arsebul pedagogTa
daxelovnebisa da profesiuli gadam-
zadebis centris mier baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universi-
tetsa da baTumis sabavSvo baRebis ga-
erTianebas Soris gaformebuli xel-
Sekrulebis safuZvelze ganxorciel-
da. programis amoqmedebidan dRemde
universitetis bazaze sul regionis
700-mde aRmzrdeli da Tavisufali msmenelia gadamzadebuli. proeqtis mi-
zania uwyveti ganaTlebis pirveli rgolis ganviTarebis xelSewyoba da Ta-
namedrove gamocdilebis gaziareba.
Ria karis dRe universitetSibaTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi abiturientebi-
saTvis Ria karis dRe da koncerti gaimarTa. umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis reqtoris moadgilem irakli baramiZem da studentebma: qris-
tine Tofuriam da giga fartenaZem axalgazrdebs universitetis 80-wliani
istoria, saganmanaTleblo programebi, stipendiebi, socialuri programe-
bi, gacvliTi programebi da siaxleebi gaacnes. 2015-2016 saswavlo wels bsu-
Si 1380 pirvelkurseli Cairicxeba. 40-mde sabakalavro saganmanaTleblo
programidan 10 sruli saxelmwifo dafinansebiT ganxorcieldeba. wardgi-
nebis dasasruls momaval studentebs universitetis sainformacio bukle-
tebTan erTad, samax-
sovro saCuqrebi dau-
rigdaT. Ria karis
dRis farglebSi uni-
versitetisa da sko-
lebis TanamSromlo-
bis egidiT gamarTu-
li futsalis aWaris
regionuli saskolo
Cempionatis monawile
38 gunds sertifika-
tebi gadaecaT.
umaRlesi ganaTlebis xelSewyobis -
qveprogramis wardginebaaWaris avtonomiuri respublikis ganaTlebis, kulturisa da sportis sa-
ministros „umaRlesi ganaTlebis xelSewyobis“ qveprogramis prezentacia
gaimarTa baTumis SoTa rusTavelis saxelmwifo universitetSi. ministris
moadgilem suliko TebiZem ganaTlebis departamentis warmomadgenlebTan
erTad, studentebsa da profesor-
maswavleblebs programis priori-
tetebi da masSi monawileobis miRe-
bis wesebi gaacnes. proeqti iTva-
liswinebs sazRvargareT swavlas,
samecniero RonisZiebebSi monawi-
leobas, kvalifikaciis amaRlebas,
konferenciis Catarebas, sazafxu-
lo skolisa da sajaro leqciebis
mowyobas. damatebiTi informacia
ixileT Semdeg vebgverdze.
saqvelmoqmedo koncerti
`gza taZarTan migviyvans~baTumis xelovnebis centrSi ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis organizebiTa da
meufe dimitris locva-kurTxeviT
saqvelmoqmedo koncerti gaimarTa
saxelwodebiT „es gza taZarTan
migviyvans“. RonisZiebidan Semosu-
li Tanxa ruruas quCaze mimdinare
efrem asuris saxelobis taZris
mSeneblobas moxmardeba. koncert-
Si umaRlesi saganmanaTleblo da-
wesebulebis gogonaTa folklo-
ruli ansambli, SemoqmedebiTi jgufebi, musikosi vaJa tuRuSi, ansamblebi „baTumi“ da
„feriscvaleba“, kvarteti „nota“, zaza zoiZe, baTumis meriasTan arsebuli qoreografi-
uli da moswavle-axalgazrdobis sasaxlesTan arsebuli vaJTa folkloruli ansamblebi
monawileobdnen. universitetis studentebisa da profesor-maswavleblebis mxardaWe-
riT samlocvelo ruruas quCaze meoTxe welia Sendeba.
efrem asuris saxelobis taZris mSeneblobis garda, studentebi aqtiurad iyvnen Car-
Tuli 50-ze meti eklesia-monastris mSeneblobasa da sxva saxis samuSaoebSi:
• axalSenis yovladwmida samebis mSenebare samonastro kompleqsi
• axalsoflis wmida giorgis taZari
• cxemvanis dedaTa monasteri
• daviT aRmaSeneblis wmida markoz maxareblis mSenebare taZari
• aWariswylis karibWis RvTismSoblis saxelobis taZari
• aWaraSi wamebulTa dedaTa da mamaTa saxelobis eklesia
• sarfis dedaTa monasteri
• Tursis xeobaSi arsebuli samonastro kompleqsi
`genderuli Tanasworobis sakiTxebi -
qalis rolis mniSvneloba
sazogadoebis ganviTarebaSi~
saarCevno sistemaTa saerTaSo-
riso fondis (IFES-i) eqspertma
genderis sakiTxebSi irina Jvaniam
sajaro leqcia waikiTxa Temaze:
„genderuli Tanasworobis sakiTxe-
bi - qalis rolis mniSvneloba sazo-
gadoebis ganviTarebaSi“. RonisZie-
bas baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis studen-
tebTan da profesor-maswavleb-
lebTan erTad, USAID-is demokra-
tiis da mmarTvelobis samsaxuris
direqtori daniel reifi eswreboda. IFES-is egidiT sajaro leqciebi demokratiis, ada-
mianis uflebebis, kargi mmarTvelobisa da genderuli Tanasworobis sakiTxebis Sesaxeb
saqarTvelos sxvadasxva universitetsa da skolaSi tardeba. programa SS-s saerTaSori-
so ganviTarebis saagentos mxardaWeriT „saarCevno sistemebis gaZlierebis“ proeqtis
farglebSi mimdinareobs, romelsac saarCevno sistemaTa saerTaSoriso fondi axorcie-
lebs.
leqciis dasasruls diskusia gaimarTa da momxsenebelma aqtualur SekiTxvbs upasuxa.
aWaris regionuli saskolo Cempionati
futsalSi dasruldaaWaris regionuli saskolo Cempio-
nati futsalSi #1 sajaro skolis gun-
dis gamarjvebiT dasrulda. finalur
SexvedraSi kavkasiis biznesis skola
#1 sajaro skolasTan damarcxda anga-
riSiT 1:3. Cempionati 15 Tebervals ba-
Tumis SoTa rusTavelis saxelmwifo
universitetisa da aWaris regionalu-
ri futsalis asociaciis organizebiT
daiwyo da pirvelobisTvis baTumis sa-
jaro da kerZo skolebis 38 nakrebi ib-
rZoda. gamarjvebuli gundebi saqarTvelos CempionatSi miiReben monawileobas. univer-
sitetis administraciis mxardaWeriT, gamarjvebuli gundis wevrebi bsu-s studentebTan
erTad saqarTvelo-germaniis matCs daeswrebian. umaRlesi saganmanaTleblo dawesebu-
leba ulocavs #1 sajaro skolis nakrebs gamarjvebas da warmatebebs usurvebs.
daunis sindromis saerTaSoriso dRe`megobrebi ar iTvlian qromosomebs~
- am sloganiT baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis socialur da
politikur mecnierebaTa fakultetis
studentebma da profesor-maswavleb-
lebma daunis sindromis saerTaSoriso
dRe aRniSnes. studentebma universite-
tis ezoSi fotosesia moawyves, solida-
robis mizniT feradi windebiT qromoso-
ma ganasaxieres da inkluziur ganaTle-
baSi CarTuli 20-mde axalgazrda stu-
denturi TviTmmarTvelobis mxardaWe-
riT sadResaswaulo centr `topo-tipSi“ gasarTobad waiyvanes. RonisZieba sazogadoebis
informirebas, cnobierebis amaRlebasa da mxardaWeris mopovebas iTvaliswinebda. daunis
sindromis saerTaSoriso dRe 2006 wlidan aRiniSneba.
3mmaarrttii
Zalian mixaria, rom CemTvis
yvelaze sayvareli da mSobliu-
ri qarTuli eniT meZleva mkiTx-
velTan kontaqtis SesaZleblo-
ba... swored am qarTulisTvis
unda vizrunoT Cven, rom gark-
veuli mcire nawili ki ara, Tur-
qeTSi milionobiT eTnikuri
qarTvelebis Svilebi dainte-
resdnen mSobliur eniT da iqneb
am gziT gaiRviZeba maTi nawilis
interesi qarTvelobis mimarT...
TurqeTis sajaro saSualo
skolebSi ramdenime wlis win
daiwyo eTnikuri umciresobebis
enebis arCeviT sagnad aRiarebis
procesi, rac TurqeTis respub-
likis evrointegraciis sakiTxs
ukavSirdeboda. evrosabWos pi-
robebis Sesruleba imasac gu-
lisxmobda, rom Tu mSoblebi
moiTxovdnen, enis swavlebis
ufleba formalurad mainc un-
da micemuliyo. es procesi 2000-
ian wlebSi daiwyo. 2012 wels ki,
maSindeli premier-ministris
gancxadebiT, saSualo skoleb-
Si daiwyo TurqeTSi arsebuli
e.w. cocxali enebis Seswavla...
maSindel siaSi iyo qurTuli,
zazauri (qurTulis ganStoeba -
e.S), lazuri, Cerqezuli, afxa-
zuri... magram ara qarTuli...
aRniSnul enebis programebi
saTvistomoebis mier adreve iyo
dasamtkiceblad Setanili Tur-
qeTis erovnuli ganaTlebis sa-
ministroSi... da premieris gan-
cxadebamde damtkicebulic ki
iyo.
qarTvelebma ki daagvianes!
Sesabamisad, ukve 2012 wlis
seqtemberSi TurqeTis ramdeni-
me skolaSi gaixsna jgufebi
erovnul umciresobaTa enebis
swavlebisTvis... momdevno wels
ki Savi zRvis regionSi 2 lazuri
klasi (lazurs laTinuri anbnis
safuZvelze aswavlian), qalaq
duzjes erT skolaSi Cerqezuli
klasi gaixsna... qarTulis arc
programa da, Sesabamisad, kla-
sebi jer ar Canda...
qarTuli enis Seswavlis
programa 2013 wels momzadda,
magram erovnuli ganaTlebis sa-
ministrom ar daamtkica. amis
Semdeg programa kidev ufro da-
ixvewa 2014 wlis maisSi xelaxla
Sevida saministroSi (me amjerad
ar vexebi programis momzadeba-
Si CarTuli jgufis muSaobas.
maT didi saqme gaakeTes da amaze
sxva dros sagangebod visaub-
reb)...
CvenTvis ki didi gulistkvi-
vili iyo, rom jer arcerTi qar-
Tuli klasi ar iyo gaxsnili...
ra Tqma unda, me da sxva rigiTi
qarTvelebi vlaparakobdiT am
sakiTxze yovelTvis da cdas ar
vaklebdiT... magram isic unda
vTqva, rom problema sakmaod
rTulad gadasaWreli iyo da
rTulia axlac, imitom, rom ase-
uli wlebis ganmavlobaSi sko-
laSi mSobliuri enis swavlebis
SesaZlebloba ar iyo da ver war-
moidgenda adamiani TurqeTSi
msgavs rames... axlac warmoud-
genelia milionebiT TurqeTe-
li eTnikuri qarTvelisaTvis...
klasi pirvelad, gaixsna sa-
qariaSi, geives raionis sofel
nuruosmanieSi, im sofelSi qar-
Tuli enis klasis gaxsnis idea
maSin gaCnda, roca Cven, 2013
wels oqtomberSi, Camovayali-
beT qarTuli cekvis jgufi...
kviraobiT stambulidan mogv-
yavda qarTuli cekvis maswavle-
beli nuruosmanies bavSvebisT-
vis... am saqmeSi CemTan erTad
CarTuli iyo mustafa kolaTi
(kolaTaSvili), romelsac naTe-
savebi yavda im sofelSi am ur-
TierTobaTa gareSe ver moxerx-
deboda mocekvaveTa jgufis Ca-
moyalibebac, radgan interesis
gaRviveba am saqmis mimarT Tavi-
danve Wirda...
mocekvaveTa gundis arsebo-
bam qarTuli klasis idea Sva
(SevniSnav, rom me ara var nuru-
osmaniedan da swored mustafas
gamo, masTan erTad, gadavwyvi-
teT, rom im sofelSi gaxsnili-
yo klasi)... vfiqrobdiT, rom
2014 wlis zafxulSi qarTuli
enis programa damtkicdeboda,
rac jgufis organizebis SesaZ-
leblobas mogvcemda da moxer-
xdeboda seqtemberSi klasebis
gaxsna... kanonis Tanaxmad, mSob-
lebi arCeviTi sagnebs gansazRv-
ravdnen ivnisis bolo kviras.
mustafas ZalisxmeviT mSobleb-
ma xeli moaweres gancxadebebze
da Seitanes skolis direqtor-
Tan... es Zalian rTuli momenti
iyo: manamde xom warmoudgeneli
iyo mosaxleobisaTvis, rom Se-
iZleba mimarTon sajaro skolas
da moiTxovon bavSvebisTvis
qarTuli enis swavleba! marTa-
li giTxraT, merideba kidec,
magram mainc unda vTqva, rom
bevri saWirodac ar Tvlida am
mimarTulebiT ganaTlebis mi-
Rebas (qarTulis swavlebas bav-
SvebisTvis) da umravlesoba jer
kidev ase fiqrobs mTel Tur-
qeTSi... Tan amis, anu qarTulis
swavlebis magaliTic ar iyo ma-
namde... me kargad vici, rom zus-
tad ori kvira imuSava mustafam
da misma wrem am sakiTxze, TiTo-
ul ojaxSi mivida, Sexvda mSob-
lebs da sabolood daajera...
Seitana gancxadeba ocdaxuTi
(mexuTe, meeqvse da meSvide kla-
seli) bavSvis mSoblisa!.
samwuxarod 2014 wels, seq-
temberSi, roca saswavlo weli
daiwyo, jer kidev ar iyo damt-
kicebuli qarTuli enis progra-
ma... mustafac zrunvis da imedis
gacruebis zRvarze iyo... saswav-
lo wlis dawyebidan oTxi kviris
mere damtkicda programa. me ar
minda imis Tqma, rom viRacam, ra-
tomRac, specialurad daayov-
na. mjera, rom ase ar yofila... am
periodSi mustafa mudmiv kon-
taqtSi iyo raionis ganaTlebis
xelmZRvanelTan da skolis di-
reqtorTan. programa rom damt-
kicda, rogorc vTqvi, skolebSi
swavlis dawyebidan oTxi kvira
iyo gasuli, magram mustafas da-
Jinebuli, Seuwyveteli Txovnis
Sedegad direqciam miiRo ga-
dawyvetleba, rom dagvianebis
miuxedavad dawyebuliyo qar-
Tuli enis gakveTilebi...
mere iyo maswavleblis prob-
lema... rogorc viciT, Turqe-
Tis erovnuli ganaTlebis sami-
nistros kadrebs Soris ar aris
qarTuli enis maswavlebeli.
mustafam aiRo pasuxismgebloba
da gadawyvita, rom TviTon yo-
filiyo maswavlebeli... sxva gza
ar Canda. verc Soridan wamovi-
doda maswavlebeli, Tundac
imitom, rom anazRaureba Zal-
zed mcirea. erT klasSi kviraSi
2 saaTia da 1 saaTis anazRaure-
ba Seadgens 8 liras; anu erT
klasSi TveSi 8 gakveTili tar-
deba da sul 64 lira ergeba mas-
wavlebels.
raionis ganaTlebis xelmZR-
vanelma mustafas rom uTxra, -
axladgaxsnili ori klasisTvis
Sen miiReb TveSi 128 liras da
gzaSic ar geyofa, radgan qala-
qidan dadixaro... mustafam upa-
suxa: „oRond Tqven gaxseniT
klasi, piriqiT me gadagixdiT
fuls... fulis gulisTvis ar va-
keTeb am saqmeso!..“
mokled, daniSnes mustafa
kolaTi maswavleblad da biz-
nesSi CrTuli es kaci yovelkvi-
reulad Tmobs Tavis saqmes da
midis sofelSi, raTa bavSvebs
qarTuli aswavlos!... 30 oqtomb-
ridan dawyebuli gakveTilebi
warmatebiT tardeba da 25 bavS-
vi ukve Tavisuflad da Zalian
lamazad wers Cveni SesaniSnavi
qarTuli asoebiT... racaa SesaZ-
lebeli kviraSi 2 gakveTilis
farglebSi, is Zalian kargad ga-
akeTa mustafam da, Cemi azriT,
warmatebas miaRwia...
imedia, momaval wels Turqe-
Tis sxvadasxva regionSi mraval
ojaxs eqneba survili da gaixs-
neba axali jgufebi... am saqmes
popularizacia sWirdeba, saTa-
nado reklama da zrunvaa saWi-
ro, yvelgan rom gaCndes survi-
li... Cvenc vgegmavdiT SeZlebis-
dagvarad farTomasStabiani
saqmianobis wamowyebas, gansa-
kuTrebiT, maisis Tvidan ivnisis
bolomde (rogorc aRvniSne,
mSoblebi arCevT sagnebs gan-
sazRvravdnen ivnisis bolo kvi-
raSi), magram, samwuxarod, viTa-
reba Seicvala. CvenTvis mou-
lodnelad, ganaTlebis saminis-
tros axali gankargulebiT, ar-
CeviTi sagnebis gansazRvris va-
da 20 Tebervlamde dakanonda.
jerjerobiT ucnobia, ivnisSic
iqneba arCevis SesaZlebloba Tu
ara. ucnobia isic, ramden sko-
laSi gaixsneba qarTuli jgufi
momaval wels.
SevniSnav aseve, rom skolebi,
ra Tqma unda, TurqeTis erovnu-
li ganaTlebis saministros eq-
vemdebareba da saxelmZRvane-
lozec saministrom unda izru-
nos. samwuxarod, saxelmZRvane-
loc ar aris jer gamocemuli.
isic mainteresebs, Tu rogori
iqneba saministros mier miRe-
bul-damtkicebuli saxelmZRva-
nelos Sinaarsi!.
kidev erTi sakiTxi maswav-
leblebis problemaa da adgi-
lobrivi saSualebebis garda
jer gza ar Cans, magram imedi
isaa, rom Tu moTxovna iqneba da
erT skolaSi, an erTmaneTTan ax-
lomdebare skolebSi bevri kla-
si gaixsneba, momaval wlebSi iq-
neb saxelmwifom sakadro siste-
maSi qarTuli enis maswavlebe-
lic gaiTvaliswinos.
erekle daviTaZe(erdoRan Senoli)
TurqeTi, qalaqi saqaria.
29 ianvari - 15 Tebervali.
2015 weli.
qarTuli enis jgufi nuruosmanies skolaSi2015 wlis 29 ianvars baTumis SoTa
rusTavelis saxelmwifo universitet-
Si, ,,sazRvargareT mcxovreb qarTvel-
Ta dasaxlebebisa da yofis kvlevis“
programis farglebSi, gaimarTa qarT-
velologiis centris saerTaSoriso
samecniero konferencia ,,muhajire-
bi“.
erT-erTi moxseneba (erdoRan Seno-
lis da mustafa kolaTis „qarTuli
enis jgufi nuruosmanies skolaSi“)
exeboda TurqeTSi saqarias provinciis
geives raionis sofel nuruosmanies
skolaSi arsebul qarTuli enis jgufs,
romelic pirveli da jerjerobiT er-
TaderTia TurqeTSi.
nurosmanieSi 200-ze meti komlia. aq
maradididan, ZiriTadad, zeda maradi-
didan, gadasaxlebul muhajirTa STa-
momavlebi cxovroben. qarTvelologi-
is centris eqspedicia (xelmZRvanele-
bi - prof. m. faRava, asoc prof. z. SaSi-
kaZe) 2013 wlis zafxulSi iyo nuruos-
manieSi. maSin qarTuli jgufi jer ki-
dev ar iyo gaxsnili, magram mustafa
kolaTi, aw ukve qarTuli enis maswav-
lebeli, am Temaze saubars ar gaurbo-
da.
gadauWarbeblad SeiZleba iTqvas,
rom sofel nuruosmaniedan SKYPE-s
meSveobiT momxsenebelTa pirdapiri
CarTva konferenciis muSaobaSi, isto-
riuli mniSvnelobis faqti iyo .
simboluria, rom pirveli CarTva
TurqeTis qarTvelTa pirveli qarTu-
li saskolo jgufidan swored univer-
sitetSi ganxorcielda. procesze ze-
moqmedebis TvalsazrisiT Cveni SesaZ-
leblobebi metad mwiria, magram saqmia-
ni da sasargeblo uTierTobis perspeq-
tiva arsebobs. aq mxolod erT, diaxac
arsebiT sakiTxs SevexebiT: qvemoT moy-
vanili werilidanac Cans, rom qarTu-
li enis maswavlebelTa problema auci-
leblad iCens Tavs. CvenTan axlaxan
damTavrda muSaoba kompleqsuri sa-
xelmZRvaneloze „qarTuli ena ucxo-
elTaTvis“, (bsu-s mosamzadebeli cent-
ris proeqtis farglebSi) muSavdeba
swavlebis strategiebi da meTodolo-
gia, ixveweba Sefasebis sistema. avtor-
Ta jgufi miznad isaxavs seminarebis
(treningebis) mowyobas qarTuli enis
ucxoeli maswavlebelTaTvis. amis Se-
saxeb zemoxsenebul konferenciazec
iTqva da amasTan, garkveuli nabijebic
gadadgmulia, arsebobs sasargeblo
kontaqtebic. marTalia, proeqtis gan-
viTarebas (mxedvelobaSi maqvs qarTu-
li enis swavlebis programa da masTan,
saxelmZRvanelo) Tavidanve dahyva mra-
vali (sruliad araakademiuri) dabr-
koleba, magram imedi maqvs, ideis rea-
lizacia mainc moxerxdeba.
werili, romelsac universitetis
gazeTi beWdavs, konferenciaze war-
modgenili moxsenebis nawilia. misi av-
toria erdoRan Senoli, igive erekle
daviTaZe, samSoblos siyvaruliT savse
saqarieli gurji. teqsti man qarTul
enaze dawera da Cvenc vamjobineT, rom
saredaqcio Careva minimaluri yofi-
liyo.
malxaz CoxaraZe, profesori.
19.02.2015.
4 mmaarrttii
gasul wels gamomcemloba
`meridianma~ gamosca iuridi-
ul mecnierebaTa doqtoris,
saqarTvelos humanitarul me-
cnierebaTa akademiisa da af-
xazeTis mecnierebaTa akademi-
is akademikosis, profesor So-
Ta fafiaSvilis metad saWiro
da saintereso saxelmZRvane-
lo kriminalistikaSi.
saxelmZRvanelo Sedgeba
zogadi da kerZo nawilisagan,
romlebic calke tomebad iqna
gamocemuli. isini sakmaod di-
di moculobisaa da TiToeuli
maTgani daaxloebiT 600-650
gverdisagan Sedgeba.
kriminalistika iuridiuli
mecnierebis SeiZleba iTqvas
yvelaze rTuli, amasTan erT-
erTi mniSvnelovani funda-
menturi dargia, romelsac
aqvs Tavisi kvlevis sagani,
kvlevis specialuri meTodi
da warmoadgens damoukidebel
iuridiul disciplinas.
damnaSaveobis winaaRmdeg
brZolis efeqturoba organu-
lad aris dakavSirebuli uxi-
lav pirobebSi Cadenili dana-
Saulis gaxsnasTan. danaSau-
lis rogorc warsulSi momx-
dari faqtis sruli, yovelmx-
rivi gaxsna da masze obieqtu-
ri realobis dadgena, uaRre-
sad rTuli da Sromatevadi
procesia.
danaSaulis gaxsna da Sesa-
bamisad Cadenili danaSauli-
saTvis piris sisxlis samarT-
lis pasuxisgebaSi micemis gar-
dauvaloba sisxlis samarTlis
erT-erTi fuZemdebluri pr-
incipia da mas sisxlissamarT-
lebriv politikaSi ra Tqma
unda mniSvnelovani adgili
ukavia.
swored nebismieri danaSau-
lis gaxsnis, maTi gamoZiebis,
sruli da obieqturi realo-
bis dadgenis saqmeSi mniSvne-
lovani da gadamwyvetia krimi-
nalistikur mecnierebaSi Se-
muSavebuli danaSaulis gaxs-
nis samecniero-teqnikuri sa-
Sualebebis, taqtikuri xerxe-
bis da meTodebis gamoyeneba.
sakiTxs imis Sesaxeb, Tu
sad, rodis, rogor, ra garemo-
ebebSi iqna danaSauli Cadeni-
li, an saerTod hqonda Tu ara
adgili qmedebis Cadenas, vis
SeeZlo Caedina es qmedeba da
sxva msgavsi sakiTxebi krimina-
listuri mecnierebis prero-
gativaa.
am miznebis miRweva SeuZle-
belia kriminalistikuri mec-
nierebis dauflebis gareSe,
radgan swored kriminalisti-
kuri mecnierebis uSualo mi-
zania rogorc danaSaulis
gaxsnisa da Tavidan acilebis,
samecniero-teqnikuri saSua-
lebebis, aseve taqtikuri xer-
xebisa da calkeuli saxis da-
naSaulTa gaxsnis meTodikis
SemuSaveba da amgvari codniT
Sesabamisi praqtikuli muSake-
bis momzadeba.
rogorc mecnieruli Tval-
sazrisiT, ise praqtikuli saq-
mianobiTac ganmtkicebulia
azri, rom kriminalistikuri
mecnierebis gareSe ar arse-
bobs danaSaulTa kvalificiu-
ri gamoZieba da maTi sruli
gaxsna. sisxlis samarTlis da
sisxlis samarTlis procesis
miznebisa da amocanebis gan-
xorcieleba kriminalistiku-
ri mecnierebis gamoyenebis
gareSe faqtiurad SeuZlebe-
lia.
kriminalistikis, rogorc
mecnierebis codna aucileb-
lad esaWiroeba gamomZiebels,
prokurors, mosamarTles da
samarTaldamcav struqtureb-
Si momuSave sxva operatiul
muSakebs. swored mecnierebis
es dargia maTi saqmianobis
warmatebis sawindari. aseve
kriminalistikis sagnis prog-
ramiT gaTvaliswinebuli sa-
kiTxebis codna upirvelesad
esaWiroeba studentebs, raTa
SemdgomSi is gamoiyenon maT
praqtikul saqmianobaSi.
amitom, TiTqmis saukunea,
rac kriminalistikam, rogorc
iuridiuli mecnierebis erT-
erTma mniSvnelovanma dargma
da damoukidebelma iuridi-
ulma disciplinam mtkiced da-
imkvidra Tavisi adgili msof-
lios TiTqmis yvela qveynis
umaRlesi iuridiuli fakul-
tetebis saswavlo programeb-
Si da ra Tqma unda maT Soris
saqarTvelos saganmanaTleb-
lo dawesebulebebis Sesabamis
fakultetebze.
gasul wlebSi rogorc sx-
vadasxva mecnierTa, aseve Tv-
iT am axali saxelmZRvanelos
avtoris mier araerTi wigni da
saxelmZRvaneloa gamocemuli
kriminalistikaSi, magram ga-
dauWarbeblad SeiZleba iTq-
vas, rom kriminalistikis sa-
xelmZRvanelos es ortomeu-
li, romelzedac amJamad vsa-
ubrobT, marTlac SesaniSnavi
naSromia da Tavisi SinaarsiT,
samecniero doniT da xarisxiT
unikaluri movlenaa rogorc
zogadad iuridiul mecniere-
baSi, aseve kriminalistikis
dargSi.
swored kriminalistikis
aRniSnul saxelmZRvaneloSi
misi avtori Seecada Tanamed-
rove miRwevebisa da saeqsper-
to, sagamoZiebo-sasamarTlo
praqtikis fonze srulyofili
saxiT warmoeCina kriminalis-
tikuri moZRvreba danaSaul-
Ta gamoZiebisa da gaxsnis me-
Todologiis Sesaxeb, krimina-
listikuri teqnikis, gamoZie-
bis organizaciis, taqtikisa
da meTodikis sakiTxebi.
sayuradReboa, rom naSrom-
Si bevri siaxlea danaSaulTa
gaxsnis, gamoZiebis teqnikis,
taqtikisa da meTodikis sa-
kiTxebTan dakavSirebiT. bevri
sakiTxi avtoris mier
ganxilulia krimina-
listikuri mecnierebis
Tanamedrove miRwevebi-
sa da saeqsperto, saga-
moZiebo-sasamarTlo
praqtikis fonze, rac
uTuod amdidrebs naS-
roms da ufro Sinaarsi-
ans xdis mas.
naSromis erT-erTi
mniSvnelovani Rirseba,
masSi arsebul sxva mra-
val samecniero Rire-
bulebebTan, axal nova-
ciebTan da winadade-
bebTan erTad, agreTve
imaSi mdgomareobs, rom
wignSi SemoTavazebulia mra-
vali mecnieruli rekomenda-
ciebi, rac saSualebas miscems
gamoZiebisa da operatiul sam-
saxurebs SemoqmedebiTad mi-
udgnen yoveli konkretuli
saqmis gamoZiebas, praqtikul
saqmianobaSi farTod gamoiye-
non wignSi gadmocemuli gamo-
Ziebis taqtikisa da meTodikis
sakiTxebi, aimaRlon maTi pro-
fesionalizmi, gansakuTrebiT
ki maT, visac mZime da rTuli
kategoriis, uxilav pirobebSi
Cadenil danaSaulTa gaxsnisa
da gamoZiebis saqme abariaT.
aRsaniSnavia, rom wignSi av-
tori samarTaldamcavi st-
ruqturebis praqtikos muSa-
kebs, vinc danaSaulTa gaxsnasa
da gamoZiebis problemebze
muSaoben, sTavazobs meTodi-
kisa da taqtikis Teoriul sa-
kiTxebs, am mimarTulebiT sa-
marTlebrivad aprobirebul
formebsa da meTodebs.
rogorc wignis anotacia-
Sia aRniSnuli igi gankuTvni-
lia saxelmZRvanelod umaR-
lesi saswavleblebis iuridi-
uli fakultetis studenti
bakalavrebis, magistrantebis,
doqtortantebis, saqarTve-
los iusticiis umaRlesi sko-
lis da Sinagan saqmeTa saminis-
tros akademiis msmenelebi-
saTvis. naSromi did daxmare-
bas gauwevs axalgazrda leq-
torebs, operatiul-samZebro,
saadvokato, saeqsperto, saga-
moZiebo da sasamarTlo orga-
nos muSakebs TavianTi rTuli
praqtikuli saqmianobis warma-
tebiT ganxorcielebaSi.
wignis Rirsebad unda CaiT-
valos is garemoebac, rom kri-
minalistikis sagnis calkeuli
Temebis ukeT aTvisebis, damax-
sovrebisa da gamosaZiebel
saqmeebze muSaobis praqtiku-
li Cvevebis Camoyalibebisa da
logikuri azrovnebis ganvi-
Tarebis mizniT rogorc zo-
gad, aseve kerZo nawilSi TiTq-
mis yoveli Tavis bolos gake-
Tebulia sakontrolo kiTxve-
bi, zogierT Tavze ki sakiTxis
sirTulisa da specifikidan
gamomdinare kiTxvebi didi ra-
odenobiT da moculobiT aris
warmodgenili.
praqtikul-laboratoriu-
li da seminarul mecadineoba-
ze codnis sistemis Semowmebis
mizniT orive tomis bolos av-
toris mier mocemulia teste-
bi, kazusebi, davalebebi, amo-
canebi, saqmiani TamaSebi, rac
SeiZleba iTqvas siaxlea uka-
nasknel wlebSi gamocemuli
iuridiuli Tematikis lite-
raturisaTvis, rac Cveni az-
riT didad daexmareba wignze
momuSave pirs sakiTxis Rrma,
srulyofili da safuZvliani
Seswavlis saqmeSi.
zemoaRniSnulidan gamom-
dinare, unda iTqvas, rom gan-
saxilvelad warmodgenili
kriminalistikis saxelmZRva-
nelos ortomeuli marTlac
fundamenturi gamokvlevaa
Cvens sinamdvileSi, romelic
gamoirCeva maRali samecniero
doniT da vTvliT, rom misi ga-
mocema marTlac saSuri saqme
iyo, rac brwyinvaled gaakeTa
Rvawlmosilma mecnierma, pro-
fesorma SoTa fafiaSvilma da
adre mis mier gamoqveynebul
kriminalistikis samtomeul-
Tan erTad, rasac didi da war-
matebuli gamoxmaureba moyva
swavluli iuristebisa da
praqtikosi muSakebis mxridan,
kidev erTi unikaluri naSro-
mi Semata ara marto qarTul,
aramed zogadad iuridiul
mecnierebas.
profesori SoTa fafiaSvi-
li, romelic TiTqmis eqvsi
aTeuli welia umwikvlod da
uangarod emsaxureba momava-
li iuristebis swavla- ganaT-
lebis saqmes, Tavisi gamorCeu-
li keTilSobilebiT, wesiere-
biT, didi adamianuri Tvisebe-
biT rogorc Cemi, aseve yvela
Taobis studentebis sayvare-
li da misabaZi pirovnebaa, sa-
nimuSo leqtoria. misi mecnie-
ruli moRvaweoba cnobilia
ara marto Cvens qveyanaSi, ara-
med mis farglebs gareTac.
garda samecniero muSaobi-
sa, profesor SoTa fafiaS-
vils gaaCnia samarTaldamcav
da sasamarTlo orgamoebSi mu-
Saobis didi praqtikuli ga-
mocdileba, rasac uangarod
da dauzarelad uziarebs Ta-
vis studentebsa da kolegebs.
batoni SoTa dResac ener-
giulad eweva samecniero-pe-
dagogiur saqmianobas. is Sesa-
niSnavi kolega da aRmzrde-
lia, yovelTvis sasiamovnoa
mis gverdiT muSaoba da samec-
niero saqmianoba.
minda am Rrma Sinaarsiani
da maRali mecnieruli donis
wignisaTvis, romelic mniSvne-
lovani SenaZenia iuridiuli
mecnierebisaTvis, madloba
gadavuxado baton SoTa fafi-
aSvils da vusurvo mxneoba,
janmrTeloba da warmatebebi
Semdgom samecniero saqmiano-
baSi.
givi abaSiZesamarTlis doqtori,
baTumis SoTa rusTavelis
saxelmwifo universitetis
asocirebuli profesori
aaxxaallii wwiiggnneebbii
saxelmZRvanelo kriminalistikaSi
baTumis SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis studentebs `hilton
baTumSi~ dasaqmebis saSualeba eZlevaT.
12 sxvadasxva poziciaze arsebul vakan-
siaze registracia 300-ma studentma ga-
iara, maTgan dasaqmebis Sansi 150 axal-
gazrdas miecema. konkursis farglebSi
sastumroSi gaxsnili kazino ,,austri-
is“ TanamSromlebic SeirCeva. aplikan-
tebTan gasaubreba mimarTulebebis mi-
xedviT turizmis fakultetis audito-
riebSi Catarda. “hilton baTumis” gaxs-
na 2015 wlis maisSi igegmeba.
kandidatebis SerCeva moxdeba
Semdeg poziciebze:
• mzareuli
• mimtani
• miqsologi
• barmeni
• recefcionisti
• Ramis auditori
• dacvis TanamSromeli
• maspinZeli
• damlagebeli
• mebargule
• Sveicari
• teqnikuri personali (eleqtriko-
si, santeqnikosi, xelosani, meqanikosi)
`hilton baTumi~ turizmis fakultetTan
erTad TanamSromlebs arCevs
5mmaarrttii
ivane javaxiSvilis saxe-
lobis Tbilisis saxelmwifo
universitetma 2015 wlis 8
Tebervals Tavisi daarsebi-
dan 97-e wlisTavi aRniSna.
1918 wels daarsebuli qarTu-
li universiteti male 100
wlis gaxdeba. mcire sagazeTo
werilis farglebSi ra SeiZ-
leba iTqvas TiTqmis saukuno-
vani universitetis istoria-
ze? Tu SevecdebiT misi mTeli
istoriis moTxrobas, amas
mxolod zogierTi TariRis
dasaxelebiT da mSrali fra-
zebiT Tu movaxerxebT. aseTi
statia Zalian civi, oficia-
luri da uintereso gamovi-
doda.
gavixsenebT mxolod ram-
denime epizods universite-
tis cxovrebidan. qarTuli
universitetis gaxsna 1918
wlis 26 ianvars ivane javaxiS-
vilisa da mis TanamoazreTa
mravalwliani Zalisxmevis Se-
degi iyo. maSin ruseTis droe-
biTma mTavrobam yvelaferi
gaakeTa imisTvis, rom Tbi-
lisSi rusuli universiteti
gaxsniliyo. saqarTveloSi
zogs es gadawyvetileba go-
nivrulad miaCndaT. univeri-
teti TbilisSi iqneboda, arc
profesorebis Sovnac gaWir-
deboda, universitetSi ki ara
marto qarTvelebi, aramed
kavkasiis yvelas xalxis war-
momadgeneli iswavlida.
magram ivane javaxiSvilisa
da misi TanamoazreebisaTvis
universiteti marto ganaT-
lebis kera ar unda yofiliyo.
isini xedavdnen qarTuli uni-
versitetis aucileblobas.
“aswavle da ikvlie qarTu-
lad”, - aseTi iyo qarTuli
universitetis daniSnuleba.
Tu qarTuli ar iqneboda
universitetSi swavlebis ena,
ar iqneboda srulfasovani
qarTuli skola, radganac ar
eyoleboda maswavleblebi,
riomlebic moswavleebs qar-
Tulad aswavlidnen, qarTul
saxelmwifos ki ar eyoleboda
qarTulad ganaTleba miRebu-
li moxeleebi. rodesac qar-
Tuli universiteti daarsda,
saqarTvelos saxelmwifoeb-
rivi damoukidebloba jer aR-
dgenili ar iyo,magram yve-
lasTvis cxadi iyo, rom qar-
Tuli universiteti qarTuli
saxelmwifos mtkice dasayr-
deni gaxdeboda.
qarTul universitetSi
pirveli leqciebi 1918 wlis
30 ianvars (Zv.st.) waikiTxes.
amis Taobaze gazeTi erToba
iuwyeboda: “30 ianvars daiwyo
sistematiuri mecadineoba
qarTul iniversitetSi. pir-
veli leqcia waikiTxa prof.
iv. javaxiSvilma saqarTvelos
istoriidan. meore leqcia -
dek. kekeliZem RvTismetyve-
lebis istoriidan. leqciebs
daeswro 400-mde studenti da
Tavisufali msmeneli”.
dro iyo rTuli da stu-
dentebs swavlis SeTavseba
qveynis dacvaze zrunvasTan
uxdebodaT. qveyanaSi arse-
bul rTul viTarebaze mow-
mobs Semdegi gancxadebac:
“qarTuli universitetis
studentebma 17 Tebervlis
saerTo krebaze Semdegi daad-
gines: yoveli studenti, ro-
melsac iaraRis tareba SeuZ-
lia, dauyovnebliv unda Cae-
weros erovnul jarSi”.
1921 wels universitetma
aRniSna Tavisi arsebobis me-3
wlisTavi. universitetis war-
matebebTan dakavSirebiT sa-
xalxo ganaTlebis saminist-
ros moxsenebaSi (1921 wlis 12
ianvari) naTqvami iyo: “Cvens
universitets jer kidev bev-
ri samuSao da gasakeTebeli
aqvs, rom misi mowyoba sabo-
lood dasruldes, magram um-
Tavresi mainc ukve gakeTebu-
lia da universiteti SeuCe-
rebliv warmatebaSia. man Tavi
mouyara yvela winaT ucxoeT-
Si gafantul qarTvel mecnie-
rebs, mravali saqarTvelo-
saTvis srulebiT axali sa-
mecniero da praqtikuli mniS-
vnelobis dawesebuleba Sehqm-
na da samecniero Semoqmedebi-
Ti muSaobis dawyoba moaxer-
xa...” akaki Cxenkeli, romel-
mac universitetis gaxsnis
dRes erovnuli sabWos saxe-
liT misasalmebeli sityva
warmoTqva, Semdeg emigracia-
Si igonebda: “me mqonda bedni-
eri SemTxveva davswrebodi,
rogorc erTi mravalTagani,
Cveni universitetetis sami
wlis Tavs. ianvris 1921 w. mos-
menilma angariSebma gadagvi-
Sala iseTi mdidari da mra-
valferovani suraTi univer-
sitetis zrdisa da ganviTare-
bis, rom 1918 w. gamoTqmuli
eWvebi sasaciloT ar gvyofni-
da. da Tu rameze mwydeba axla
exla guli imaze, rom erTxe-
lac ver movaxerxe, miuxeda-
vaT ganmeorebiTi mopatiJebi-
sa, ... qarTul leqciebzed
daswreba...”
universitetis yoveldRi-
uri cxovrebis Sesaxeb SeiZ-
leba im mokle gancxadebebis
mixedviT vimsjeloT, rac im-
droindel gazeTebSia gamoq-
veynebuli. movitanT am in-
formaciebs komentarebis ga-
reSe.
ssttuuddeennttTTaa ssaalliitteerraattuurroo
wwrree
“studentTa Soris. dRes
saRamos 6 saaTze salitera-
turo wreSi me-2 auditoriaSi
st. qrist. cqitiSvili wai-
kiTxavs referats: “visramia-
ni”. daswreba SeuZliaT ara
wevrebsac”.
mmooxxsseenneebbaa ggeennddeerruull
ssaakkiiTTxxzzee
“moxseneba. xuTSabaTs 3
Tebervals saRamos 7 saaTze
studentTa sasadiloSi (Tavi-
suflebis moedani 2) b. sergo
amaRlobeli waikiTxavs mox-
senebas Semdeg Temaze: qalTa
bunebis sisuste”.
ssttuuddeennttTTaa aaggrroonnoommiiuullii
wwrree
“saxelmwifo universite-
tis studentTa agronomiuli
wris sazogado kreba daniSnu-
lia xuTSabaTs 10 Tebervals
saRamos 8 saaTze agronomiul
dargis me-4 kursis audito-
riaSi. gansaxilvelia friad
sayuradRebo sakiTxebi”.
uurrmmeebbii uunniivveerrssiitteettiiss
wwiinn
“gvTxoven davbeWdoT: va-
keSi, universitetis win, TiT-
qmis yovel dRe quCaSi dgas
urmebi xareb gamoSvebuli. aq
aWmeven Tivas cxenebs, virebs,
ris gamo universitetis win
didZali nagavi grovdeba. sa-
Wiroa sisufTave, magram yu-
radRebas aravin aqcevs. Cve-
nis azriT universitetis win
unda aikrZalos yovelgvari
magari sasmelebiT vaWroba da
amiT bolo moeReba aqaur
usufTaobas. saWiroa amas mi-
aqcios yuradReba qalaqis
TviTmmarTvelobam”.
kkoossttuummeebbii
ssttuuddeenntteebbiissTTvviiss
“studentTa kooperativSi
(rusTavelis pr. #40) iyideba
mxolod wevrebze Sekerili
kostumebi xelmisawvdom fa-
sebSi, wevrebs sTxoven daCqa-
rebiT SeiZinon”.
ssttuuddeenntteebbiiss ggaaqquurrddvvaa
“- qurdoba. xuTSabaTs, 3
Tebervals, naSuadRevis 4 sa-
aTze, WavWavaZis quCaze 12, ga-
saRebis morgebiT gahqurdes
saxelmw. u-tis studentebis m.
TavdidiSvilis da a. minoviCis
oTaxi. waRebulia sxvadasxva
nivTebi da sacvlebi, Rirebu-
li sul 200.000 man. meti. daza-
ralebulT iqve ganacxades
meore komisariatSi da sisx-
lis samarTlis miliciaSi.
romelTa mier qurdebis aRmo-
saCenaT miRebulia saTanado
zomebi”.
1921 wlis TebervalSi
kvlav Sewyda universitetis
mSvidobiani cxovreba. 16 Te-
bervals universitetis ezo-
Si gamarTul studentTa mi-
tingze sityva warmoTqva
universitetis reqtorma
ivane javaxiSvilma. didi xnis
Semdeg am sityvis Sesaxeb mo-
igonebs imdroindeli stu-
denti da Semdgom cnobili
mecnieri aleqsandre barami-
Ze: “man gabzaruli xmiT brZa-
na: “me veTanxmebi mTavrobis
warmomadgenels, rom Cvens
qveyanas ukiduresi gasaWi-
ris dReebi daudga. me movu-
wodeb Cvens studentobas,
visac ki unari Seswevs, Tavi
gamoidos samSoblosaTvis.
marTalia, gvaklia iaraRi,
gvaklia saomari aRWurvilo-
ba, gvaklia sursaT-sanovage,
gvaklia bevri sxva ramec,
magram Cvens brZen xalxs uT-
qvams, - aq batonma reqtorma
xmas auwia da mkafiod war-
moTqva, - “vaJkacsa guli rki-
nisa, abjari Tunda xisao”.
Cveni erovnuli kulturis
TeTri taZari gzas daulo-
cavs yvelas, vinc brZolis
velisaken gaeSurebao, - daas-
rula sityva cremlmoreul-
ma reqtorma”.
mravali studenti gaeSura
samSoblos dasacavad. maTi
nawili Tbilisis misadgomeb-
Tan daiRupa. imdroindeli ga-
zeTebidan:
“Tamar aleqsandres asuli
da konstantine zaqarias Ze
mayaSvili SvilebiT mwuxare-
biT auwyebs naTesavT da nac-
nobT sayvarel ufros qalis
student maro mayaSvilis
gmirulaT daRupvas”.
“RrmaT damwuxrebulni
mSoblebi: natalia iraklis
asuli da dekanozi aristarxo
nikolozis Ze da zoia da Zma
irakli auwyeben naTesavT da
nacnobT sayvareli student
moxalise-jariskacis nikol-
oz (kolia) kalandariSvilis
samSoblosaTvis gmirulaT
sikvdils”.
“meSvide aTaseulSi myofi
quTaisis mowafeTa moxaliseTa
razmi Rrma mwuxarebas gamosT-
qvamen saxelmwifo universite-
tis studentis paliko beSke-
naZis gardacvalebis gamo”.
mterTan brZolaSi daiRu-
pa studenti-gvardieli kons-
tantine (kote) kvicariZe.
Tbilisis misadgomebTan
daRupuli qarTveli meomre-
bis Camosveneba da dakrZalva
25 Tebervlis Semdeg dReeb-
Sic grZeldeboda.ivane jafa-
riZe imdroindeli ambebis Ta-
obaze mravali wlis Semdeg
igonebda: “erT dResac Tbi-
lisSi xma gavarda: kojor-ta-
baxmelasTan bolo Setakebis
dros bevri axalgazrda dai-
xoca, daRupulebi satvirTo
avtomanqanebiT TbilisSi Ca-
mohyavT, veris sasaflaoze
(axlandeli veris baRi) daas-
veneben, yvelas ufleba aqvs
Tavisi micvalebuli amoicnos
da upatronos, xolo visac Wi-
risufali ar gamouCndeba, maT
erT saZmo saflavSi dakrZa-
laveno. daRupul meomarTa
CamosvenebisTanave eniT auwe-
reli ubedureba datrialda
TbilisSi, visac ojaxis wevris
Sesaxeb ambavi ver gaego, yvela
sasaflaos miawyda. iyo micva-
lebulTa Zebna-amocnoba da
moTqma-tirili”.
erT-erT daRupul meomar-
Si jafariZeebis ojaxma alio-
Sa jafariZe amoicno, Tbili-
sis universitetis studenti,
samSoblos dasacavad moxali-
sed wasuli. “daWril-dasaxiC-
rebul micvalebulTa Soris
monaxes cxedari, romelic
alioSas hgavda, magram oja-
xis wevrebs gamxdari da saxe-
Secvlili eCvenaT, Tavidan
gamonaJoni sisxli kefasa da
Sublze hqonda Semxmari. er-
Txans yvela Seyovnda, alioSa
ar unda iyoso, magram sabo-
lood rom darwmunebuliyv-
nen sinamdvileSi, gadawyvi-
tes, samudamo damRa - bavSvo-
baSi wvivis midamoSi ZaRlis
nakbeni enaxaT fexze. micva-
lebuls Sarvlis toti zemoT
auwies da... molodini gamarT-
lda - wvivis areSi, zustad im
adgilas, sadac elodnen, ZaR-
lis nakbeni naxes...”, - igonebs
ivane jafariZe.
gazeT “socialist-fede-
ralistSi” gamoqveynda samg-
loviaro gancxadeba:
“Rrmad damwuxrebuli mSo-
blebi biWia da lida; debi: iv-
ditori da aleqsandra; Zmebi:
kalistrati, simoni da noe ja-
fariZeebi; rZali mariam ja-
fariZisa da siZe iovel sayva-
reliZe uRrmesi mwuxarebiT
auwyeben naTesavT, nacnobT
da megobarT saxelmwifo uni-
versitetis sameurneo dargis
studentis maTTvis dauviwya-
ris
aleqsandre (alioSa)
jafariZis
traRikulad daRupvas 23-
24 Tebervals kojris brZo-
laSi. gamosveneba paraskevs 11
marts 4 nax. saaTze moskovis
Sesaxvevidan. saxli ¹ 6. dak-
rZalva samxedro taZris ga-
lavanSi”.
Tumca, ramdenime dRis Sem-
deg alioSa jafariZe saxlSi
dabrunda. jafariZeebis oj-
axma ki Tbilisis misadgomeb-
Tan daRupuli ucnobi qarT-
veli meomari dakrZala...
SemdgomSi saqveynod cno-
bili mTamsvleli da sazoga-
do moRvawe, qarTuli alpi-
nisturi skolis Semqmneli
aleqsandre (alioSa) jafari-
Ze 1945 wels uSbaze daiRupa.
qarTuli armiis mier Tbi-
lisis datovebis Semdeg mis
rigebSi myofi studentebis
nawili, gahyva TavianT sam-
xedro nawilebs da agrZeleb-
da brZolas mtris winaaRmdeg.
1921 wlis Teberval-mar-
tis omis bolo epizodi iyo
brZola baTumisaTvis, rode-
sac qarTulma jarma qalaqi-
dan gandevna TurqeTis jare-
bi.
baTumisaTvis brZolis
dros bevri studenti msaxu-
robda qarumiZis batareaSi,
romelic kaxaberis forts
icavda da gadamwyveti roli
Seasrula baTumis dacvis saq-
meSi. soso aslaniSvili, rome-
lic sanitarul razmSi msaxu-
robda da erT-erTma pirvel-
ma aRwera baTumisTvis brZo-
la igonebs: “Cvens vagonze
gadmokidebul droSas wiTe-
li jvriT TandaTan moawyda
daWrilebi, romelTa Soris
bevri iyo studentebi qarumi-
Zis batareidan. dasvrilni
sisxliT da talaxiT..”
baTumis dasacavad brZo-
laSi daRupuli studentebis
Sesaxeb mokled gvauwyebs
1921 wlis martSi TbilisSi
gamomavali erTaderTi ara-
bolSevikuri gazeTi “socia-
list-federalisti”. gazeTi
iuwyeboda baTumSi daRupuli
federalistTa partiis wevri
studentebis Sesaxeb:
“saq. soc. federalistTa
partiis dr. mTavari komiteti
mwuxarebiT auwyebs amxanageb-
sa da sazogadoebas, rom ba-
TomSi osmalebTan brZolis
dros gmirulad daiRupnen
partiis wevrebi studentebi
SoTa vadaWkoria, Salva tura-
beliZe, kirile comaia”.
saqarTvelos kvlav daud-
ga mZime periodi, rodesac sa-
Wiro iyo brZola teritoriu-
li mTlianobisa da TviTmyo-
fadobis gadasarCenad. am
brZolaSi, romelsac aqtua-
loba dResac ar daukargavs,
qarTul universitets yovel-
Tvis Tavisi wvlili Sehqonda
da momavalSic Seitans.
mmaallxxaazz mmaaccaabbeerriiZZeeTsu-s profesori
qarTuli universitetis
saTaveebTan
6 mmaarrttii
aseTi adamianebi Cvens gve-
rdiT cxovroben da moRvaweo-
ben.isini Cveulebriv adamiane-
bad migvaCnia da xSirad verc
ki vacnobierebT, Tu ra didi
cxovrebiseuli skola aqvT ga-
movlili, ra mdidar gamocdi-
lebas floben, rogor iRvwian,
iwvian kelaptariviT, rom si-
keTe, silamaze da sixaruli
Sematon qveyanas, mimzidveli
gaxadon Cveni garemo, xalisi
da naTeli Semoitanon cxovre-
baSi. swored aseTi gaxlavT
RvTisnieri, rCeulTa Soris
rCeuli, darbaiseli didbune-
bovani, mziani gulis, qveynad
sikeTis qmedebisaTvis,sxvaTa
cxovrebis galamazebis,sxvebi-
saTvis sixarulis miniWebisaT-
vis gaCenili lamazi sulis pi-
rovneba, sikeTis, saTnoebis da
keTilSobilebis gansaxiereba,
WeSmariti adamianobis etalo-
ni,TxemiT terfamde pedagogi
da moZRvari, aRiarebuli ena-
Tmecnieri da mkvlevari _ me-
ri cincaZe.
oTxmocdaxuT welTan wil-
nayar,daxvewil,WeSmarit inte-
ligents, kristalurad spe-
tak, Sinagani kulturiTa da
sxva
maRaladamianuri da peda-
gogiuri RirsebebiT Semkul
qalbatons TvalebSi yovelT-
vis sikeTis,bavSvebisa da axal-
gazrdebis siyvarulis mze ud-
gas, romelic mxolod siTbos
da sikeTes asxivebs da mosaub-
resac mudam karg ganwyobile-
bas uqmnis, sikeTis qmedebas
STaagonebs. masSi Tanabari
harmoniulobiTaa Serwymuli,
erTmaneTs avsebs da alamazebs
maRaladamianuri Rirsebebi
da pedagogiuri ostatoba,
kargi moqalaqeoba da mamu-
liSviloba, didsulovneba da
znekeTiloba, kacTmoyvareoba
da humanuroba,enamzeoba da
gonebamaxviloba, toleran-
toba da komunikabeluroba,
saTnoeba da keTilSobile-
ba,sxvebSi dadebiTis Zieba da
sikeTis danaxva,mdidari cod-
na–gamocdileba da profesio-
nalizmi,naTeli goneba da la-
mazi suli da kidev: iSviaTi
Sroma-garjis,Tanadgomis, sx-
vebze sixarulis miniWebis
unari,maRali kultura da
adamianebTan urTierTobis xe-
lovneba, rac qmnis WeSmariti
qarTveli qalis, aRmzrdelis,
mecnierisa da mkvlevris, si-
darbaislisa da znekeTilobis
ganumeorebel portrets.mas-
Tan erTi Sexvedrac ki gagrZ-
nobinebs maRali zneobis da in-
teleqtis,gulisxmieri,mWevr-
metyveli da sikeTiT savse
adamianis Sinagani kulturis
xibls, didi ojaxiSvilobis
madls da aristokratulobas.
zRvispira qalaq baTumidan
daiwyo misi xatimamuli. aq Se-
icno man „feruTvalavi samya-
ro“. „deda enis“ xiblsac aq
eziara. aqedan daiwyo mamiseu-
li saxlis, adamianebis, mSob-
liuri enis,Tvalxatula go-
go-biWebis,axalgzardebis siy-
varulis, SemoqmedebiTi tanj-
vis, Ziebis,wvisa da dagvis gza-
savali.
daamTavra baTumis NI qal-
Ta saSualo skola. naTeli go-
nebiT,RvTiT momadlebuli ni-
WiT, inteleqtiT, sazriano-
biT, nebisyofiT, Sromismoyva-
reobiT, mizanswrafulobiT,
energiulobiTa da gulmodgi-
nebiT dajildoebuli gogona
gamoirCeoda Tanatolebisa-
gan. ver warmoidgenT, magram
Zalian celqi viyavi,– ambobs
amagdari mecnier-peda-
gogi, – `sul davrbodi
ezoSi, vmRerodi“... miu-
xedavad aRniSnulisa,
vercxliswyaliviT moZ-
ravi da mousvenari go-
gona Rirseuli maswav-
leblebis Rirseuli mo-
swavle iyo. `qimia qar-
Tul enaze metad miyvar-
da,magram qimikosi ver
gamovedi, – ganagrZobs
saubars igi, – qarTul
enas qsenia focxiSvili
da sergo vadaWkoria
maswavlidnen.maT Semay-
vares mSobliuri ena.
saSualo skolis war-
CinebiT damTavrebis
Semdeg meri cincaZe ba-
Tumis saxelmwifo peda-
gogiuri institutis fi-
lologiis fakultetze
agrZelebs swavlas.ins-
titutSi roca Cavabare da
cnobili enaTmecnieris kona
gigineiSvilis leqcia pirve-
lad movismine, gavige, kidev
bevri rom mqonda Sesaswav-
li.mas aqeT qarTuli enis la-
mazi mwvervalebis dauflebas
vcdilob, – ambobs igi.
swored am mizniT da misw-
rafebiT STagonebuli Seudga
codnas miZalebuli, didi pa-
suxismgeblobis mqone,meocne-
be qaliSvili rogorc filo-
logiuri mecnierebis,ise pe-
dagogiuri xelovnebis,adamia-
nis sulis marTvis urTules
xelovnebas.movusminoT Tavad
qalbaton meris; „daiwyo swav-
lis,daZabuli muSaobis,Ziebis
periodi.oTxi wlis ganmavlo-
baSi dauRalavad vSromob-
di,gulisyuriT vismendi say-
vareli pedagogebis Sinaarsi-
an leqsebs,vswavlobdi maTgan
Sromis,wignis siyvaruls,vi-
Zendi damoukideblad muSao-
bis Cvevebs“.
studenturi cxovrebis
wlebze rom saubrobs qalba-
toni meri aseT epizods ixse-
nebs: „arasodes damaviwydeba
erTi SemTxveva, romelmac,
vfiqrob, gansazRvra Cemi Sem-
dgomi gza. meore kursze swav-
lis ukanaskneli dReebi iyo.
leqtorma kona gigineiSvilma
damavala zafxulis periodSi
Semeswavla mSobliuri sof-
lis–kirnaTis metyveleba da
momemzadebina moxseneba sa-
mecniero konferenciisTvis.
mondomebiT Sevudeqi muSao-
bas.moxsenebac saintereso ga-
movida. aseTi muSaobis dros
sul ufro naTlad, gamokveTi-
lad mimtkicdeboda gadawyve-
tileba – ganmegrZo swavla,
uZveles xelnawerebSi gavcno-
bodi qarTul enas, romlis
bevri saintereso gramatiku-
li da leqsikuri Tavisebureba
dRemde Semoinaxa aWarulma
dialeqtma.“
meri cincaZes naTlad hqo-
nda gaazrebuli da gasigrZe-
ganebuli, rom did saqmes ki-
debda xels, rom didi pasuxis-
mgebloba, Sroma marTebda.
umaRlesi saswavleblis warCi-
nebiT damTavrebis Semdeg igi,
rogorc didi perspeqtivis
mqone filologi, institutSi
datoves samuSaod. dasawyisSi
iRvwoda laborantad. parale-
lurad moTminebiTa da gul-
dadebiT agrZelebda muSaobas
qarTuli enis istoriisa da
dialeqtologiis dasaufleb-
lad. energiulma, mizanswra-
fulma kvleva-ZiebiTma Sromam
Tavisi Sedegi gamoiRo. 1956
wels gaxda Tbilisis saxelm-
wifo universitetis aspiran-
ti Zveli qarTuli enis specia-
lobiT. dedauniversitetSi,
codnis am lamaz taZarSi swav-
la bevrs avalebda. cnobili
qarTveli mecnierebis akaki
SaniZisa da i.abulaZis xelmZR-
vanelobiT swavlobda qarTul
enas, muSaobda disertacia-
ze.muxlCauxrel,Tavdauzo-
gav, rudunebiT Sromas amaod
ar Cauvlia. gamoCenil mecnie-
rebs moswondaT baTumeli go-
gonas saocari niWi da gonie-
reba,sxarti azrovneba,SesaSu-
ri gulmodgineoba,mtkice meb-
rZoli buneba,enTuziazmi,ma-
Rali pasuxismgebloba,saqmi-
sadmi,dasaxuli miznisadmi er-
Tguleba, mizandasaxuloba.
SesTavazes kidec darCenili-
yo codnis taZarSi, magram
mSobliur kuTxeSi dabruneba
irCia.
dResac guSindeliviT ax-
sovs Rvawlmosil pedagogs
1959 wlis 1 seqtembris is So-
reuli,uCveulo,lamazi,ama-
Relvebeli da bednieri di-
la,roca JurnaliT xelSi pir-
velad warsdga studentebis,
momavali pedagogebis wina-
Se.bunebrivia Relavda,magram
rogorc Tavad SeniSnavs,bu-
nebrivad uRimoda nacnobi
auditoria,merxebi,kedlebi
Semocqeroda codnis daufle-
bis wadiliT anTebuli stu-
dentTa aTeuli fxizeli Tva-
li. axalbeda leqtoris sasar-
geblod unda iTqvas,rom pir-
veli seriozuli, mkacri ga-
mocda cxovrebis did asparez-
ze gasasvlelad warmatebiT
Caabara.mis mier mimzidvelad
Catarebulma,cocxalma,xali-
sianma da Rrma SinaarsiT da-
muxtulma leqciam moxibla
studentebi da sandomiani,
momxiblavi, enamziani pedago-
gisadmi pativiscemiTa da siy-
varuliT ganawyo.
qalbatoni meri guldade-
biT, gulmodgined, maRali pa-
suxismgeblobiT emzadeboda
yoveli leqciisaTvis. „vcdi-
lob yoveli Cemi leqcia iyos
mecnierulad Rrma da sainte-
reso,vswavlob da vaswavli.da
Tu studentebs institutidan
codnasTan erTad gahyvebaT
Tundac nawili im siyvarulisa
da madlierebis grZnobisa,
rac me Cemi pedagogisgan damr-
Ca, usazRvrod bednieri viqne-
bi“–ambobda muSaobis dawyebis
pirvel wlebSi enTuziasti pe-
dagogi. misTvis leqciaze Ses-
vla studentis sulSi Sesvlas,
sulis Tanaziarobas, masTan
humanur TanamSromlobas, fi-
qrisa da gansjisaTvis sarbie-
lis Seqmnas niSnavs. xuT aTe-
ul welze meti xnis ganmavlo-
baSi mis leqciebze ismoda mas-
wavleblis lamazi tembriT
naTqvami: ratom? rogor fiq-
robT? rogoria Seni azri? da-
asabuTe! risTvis moitane es
argumenti? rogor gesmiT
ioane zosimes sityvebi– „da
ese enai Semkuli da kurTxeu-
li... ratom aigavebs poeti enis
waxdenas eris dacemasTan“ ra-
tom amboben „ena dedaa erisa“.
ratom uwoda qarTvelma xalx-
ma qarTul enas „deda ena“,ro-
goria saliteraturo enisa da
dialeqtebis urTierToba,ras
niSnavs „qarTulad xsnilad
ubnobdi“... ase, studentTa
fiqrSi, msjelobasa da paeq-
robaSi iSleba qarTuli enis
istoriis saintereso furc-
lebi, cocxldeba sxvadasxva
kuTxis dialeqtebi, ikveTeba
enis wesebi da kanonebi. Tao-
bebs axsovT Sromismoyvare,
futkariviT gamrje, saTno,
erudirebuli, xelovani peda-
gogi, romelic aramarto cod-
niT, gamWriaxi gonebiTa da
punqtualobiT, aramed gareg-
nuli mSvenebiTac xiblavda
studentebs. isini kargad
grZnobdnen Tu rogor iS-
leboda maT Tvalwin dedae-
nis momxiblavi, jadosnuri
samyaro, rogor izrdeboda
leqcia–praqtikulidan
leqcia–praqtikulamde ma-
Ti codnis maragi, ra axlo-
beli, gasagebi da sayvareli
xdeboda maTTvis rogorc
Zveli qarTuli,ise Tana-
medrove saliteraturo
ena. enis qomagi da misi siw-
mindis dacvisaTvis erTgu-
li mebrZoli qalbatoni
madliani, javariani qarTu-
liT moZRvravda da moZRv-
ravs momaval pedagogebs
srulyofilad daeuflon,
gaufrTxildnen, guSagad
daudgnen, mTeli gulisyu-
riT, sifaqiziT moekidon
uZveles da umdidres, ula-
mazes da unatifes, JRerad
da moqnil, „Semkul da kurTxe-
ul“, RmerTsaviT salocav qar-
Tul enas, rom cxovrebis arse-
biT niSans, eris meobis qva-
kuTxeds, burjs, mis guls da
suls movla–patronoba sWir-
deba.mis studentebs kargad
hqondaT da axlac aqvT gaT-
viTcnobierebuli poetis si-
tyvebi: „dedaena kvlav rom in-
Tebs gulSi cicinaTelebs,am
ganZs Tu ar mouare,ise ver
iqarTveleb“.
mZivebiviT aikinZa wlebi,
naxevar saukuneze meti xnis
ganmavlobaSi vin moTvlis ram-
deni axalgazrda daukvaliane-
bia, xeli SeuSvelebia, ramde-
nisaTvis gaunawilebia gulis
siTbo, cxovrebis did gzaze
gauyvania da dedaenisa da
mSobliuri miwa wylis ukide-
gano siyvaruli dausagzleb-
lia.
„meri maswavlebelo gveama-
yeba, rom Cveni aRmzrdeli da
damkvalianebeli, Cvens sulSi
sikeTis mTesveli, Cveni kerpi
meri cincaZe - 85
qali, romelic amSvenebs
universitets da
alamazebs qalaqs
7mmaarrttii
da ideali Tqven iyaviT. Tqven
marto qarTul enas ki ar gvas-
wavlidiT, aramed SegyavdiT
dedaenis saganZurSi, mis xibl-
sa da madls gvaziarebdiT, So-
Tas, sabas, guramiSvilis, ta-
tos, ilias, akakis, vaJas, iako-
bis samyaroSi gvamogzaureb-
diT, mSobliuri enis siyvaru-
liT gvmuxtavdiT da sikeTis
qmedebis, karg adamianad, karg
profesionalad gaxdomis sur-
vils STagvagonebdiT. bednie-
ri iyo codnis taZarSi Tqven-
Tan, merxze gatarebuli stu-
dentobis wlebi. gmadlobT
lamazi wuTebis CuqebisaTvis,
gmadlobT dedobrivi zrun-
vis, mSobliuri amagisaT-
vis,“–wers qobuleTis munici-
palitetis kondidis sajaro
skolis amagdari maswavlebe-
li meri SarabiZe.
meamayebiT meri maswavle-
belo,rogorc Seudarebeli
profesionali, enaTmecnieri,
momaval maswavlebelTa mas-
wavlebeli, moZRvari, gulan-
Tebuli patrioti ,brZeni qal-
batoni da WeSmariti adamiani.
studentis pativiscema, mas-
Tan TanamSromloba, misi tki-
vilisa da sixarulis gaTavi-
seba, problemis erToblivi
ganxilva da mogvarebis gzebis
erTad Zieba, SexedulebaTa
Tavisuflad gamoxatvis swav-
leba da gansxvavebuli azris
pativiscema Tqveni didaqti-
kis principebia. ufali gfa-
ravdeT da gwinagmZRvrobdeT,
kvlav mravali weli Tqvens ke-
TilSobilur saqmianobaSi, ra-
Ta Cvens momaval Taobebsac
Tqvens magaliTze eswavloT
mamuliSviluri valis moxda
xalxisa da qveynis winaSe.
udidesi siyvaruliT
luara gordaZe, baTumis
N2 sajaro skolis pedagogi.
madlobas gixdiT Zvirfaso
meri maswavlebelo, im lamazi
leqciebisaTvis, awmyosaTvis,
momavlisaTvis, Tqvengan dan-
Tebuli sinaTlis SuqisaTvis,
sikeTisaTvis, gzis gakvlevi-
saTvis, didi, mxurvale guli-
saTvis, enamzeobisa da momxib-
lavi RimilisaTvis, muxls
gidrekT, qeds gixriT, glo-
cavT usasrulod da dauRala-
vad.
naTela basilaZe,
pedagogi.
STabeWdilebaTa wigni sa-
vsea aseTi gulwrfeli stri-
qonebiT, madlobis sityvebiT,
romelic student-axalgzar-
dobaze miZRvnili sicocxlis,
gulis siTbosa da siyvarulis
fasad daimsaxura Rvawlmo-
silma pedagogma.
kidev erTi
saintereso Strixi
qalbatoni meri sanaqebo
mkvlevari da mecnieria. igi
studentobis wlebidan warma-
tebiT ikvlevs qarTuli enis
istoriisa da dialeqtologi-
is problemebs. meore kursze
gaxldaT, roca pirveli Sroma
gamoaqveyna da imTaviTve mi-
ipyro enaTmecnierTa yu-
radReba. am SromiT isini pir-
velad gaecnen enobrivad da
eTnografulad saintereso
kuTxis kirnaTi–maradidis me-
tyvelebas. pirvelma warmoaCi-
na am mxaris dialeqtebisaTvis
damaxasiaTebeli manamde uc-
nobi Taviseburebebi. naSromi
dResac mniSvnelovani da fa-
seulia qarTuli dialeqto-
logiisaTvis.
am yvelafris iniciatori
batoni kona iyo, – ambobs
mkvlevari, – da safuZvlad Ce-
mi kuTxis siyvaruli edo. sa-
muSaodac amitom avirCie kir-
naTi. imdenad saintereso aR-
moCnda manamde Seuswavleli
kuTxe, rom meore wels muSao-
ba damoukideblad Txilnarsa
da mis SemogarenSi ganvagrZe.
mogvianebiT gamovaqveyne „aW-
arulis mimarTeba qarTuli
enis dialeqtebTan“, „aWaruli
teqstebi“.
aRniSnul naSroms mohyva
araerTi mecnieruli Rirsebe-
bis mqone gamokvleva, naSromi,
monografia. mkvlevarma mrava-
li saWiro da sayuradRebo
SromiT gaamdidra qarTuli
filologuri mecniereba. mra-
valTa Soris aRniSvnis Rirsia
misi gamokvlevebi ioane sine-
lis „klemaqsis“ qarTuli re-
daqciebi enisa da stilis Sesa-
xeb. manve moamzada gamosace-
mad ioane sinelis „klemaq-
si“vrceli winasityvaobiTa da
leqsikoniT.rogorc mkvleva-
rebi aRniSnaven aRniSnuli
Sroma didi tradiciebis mqone
Zveli qarTuli enis pirvelxa-
risxovani Zeglia.
mSobliur enaze zrunvis,
misdami Seunelebeli yurad-
Rebis suliskveTebiTaa gamsW-
valuli meri cincaZis far-
Tod gaxmaurebuli wigni „qar-
Tulad xsnilad ubnobdi“. igi
mkvlevaris mravalwliani Sr-
omis nayofia.
mravalmxrivi da mravalfe-
rovania mecnier-mkvlevris
kvlevis sfero.mravalTa So-
ris aWaruli kilo da saer-
Tod,samxruli metyveleba
gansakuTrebul interess aRZ-
ravs masSi.qarTuli salitera-
turo enis formirebaSi samx-
ruli dialeqtebis wvlilis
warmoCenas miuZRvna man ram-
denime statia da monografia–
„samxruli dialeqtebi da qar-
Tuli samwerlobo ena“ V-XVIII
s. es sayuradRebo monografia
Tavis yofil studentTan da
amJamad kolegasTan profesor
mamia faRavasTan erTad gamos-
ca.
„mSobliuri enis kvlevisa
da swavlebis saqmeSi qalbaton
meris badali ar hyavs, – wers
profesori nana cecxlaZe, –
saocari alRoTi da kvlevis
unariT dajildoebul mecni-
ers mxedvelobidan araferi
gamoepareba. enobriv tenden-
ciebsa da Tanamedrove ling-
vistur situaciaze gulistki-
viliT saubrobs. samecniero
konferenciebsa Tu enis dRi-
sadmi miZRvnil RonisZiebebze
mgznebared mouwodebs yvelas
enis siwmindis dacvisken“
sagulisxmo Strixi:
Rvawlmosili mecnier-pe-
dagogi janmrTelobis arasa-
surveli mdgomareobis miuxe-
davad didi interesiT monawi-
leobs tao–klarjeTis eqspe-
diciebSi, siyvaruliT xvdeba
Cveneburebs, agrovebs iq jer
kidev gadarCenil qarTuli
metyvelebis nimuSebs. studen-
tebs acnobs iq miRebul mdi-
dar STabeWdilebebs.
Cemi cxovrebis yvelaze sa-
amayo wuTebi istoriul saqar-
Tvelos ukavSirdeba. roca
mecnierebi iq gadarCenil qar-
Tuls vswavlobT, amaze didi
bedniereba CemTvis arafe-
ria,–ambobs Rvawlmosili pe-
dagogi.
mkiTxvelma interesiT mii-
Ro mis mier momzadebuli ma-
Waxlisa da Woroxis xeobebis
qarTuli metyvelebis nimuSe-
bi mcire leqsikoniTurT. („qa-
rTvelur enaTa struqturis
sakiTxebi “, t. VIII )
qarTuli ena CemTvis yvela-
feria,–ambobs amgdari mecni-
er–pedagogi,– ver daviZineb,
yovel saRamos Cemi `saZile“
saSualeba Tu ar miviRe“ anu
unda wavikiTxo rame.
amJamad gazeTebidan Jur-
nalistebisa Tu respodente-
bis mier daSvebuli enobrivi
Secdomebis amoweriT var da-
kavebuli. ra ena waxdes, eri
daeceso, naTqvamia. amitom mi-
nda qarTul metyvelebas gavu-
wio propaganda. mTavaria, ga-
sagebad wero da ise isaubro
msmenelsa Tu mkiTxvels unda
siamovnebdes Seni mosmena.
uprianaia aRiniSnos is faq-
ti, rom amJamad Rvawlmosili
pedagogi leqciebs aRar
kiTxulobs universitetSi,
magram ufro intensiurad mu-
Saobs qarTuli enis siowmin-
dis dacvisaTvis. arealic uf-
ro farTo aqvs. gazeT ,,aWara-
Si“ rubrikiT ,,qarTulad xsni-
lad ubnobdi“ sistematurad
ibeWdeba misi metad saWiro da
sayuradRebo publikaciebi.
Tanamedrove presaSi dagrovi-
li Jargonebisagan, barbariz-
mebisagan enis gawmendis, gau-
marTavi arastilisturi wina-
dadebebis gasamarTavad, enis
siwmindis dasacavad.
qalbatoni meris lamaz, Si-
naarsian mravalferovan saqmi-
anobaSi gverds ver avuvliT
mis nayofier, organizatorul
saqmianobas. wlebis ganmavlo-
baS unarianad xelmZRvanelob-
da filologiis fakultetsa
da dawyebiTi ganaTlebis peda-
gogikisa da meTodikaTa ka-
Tedras, sadac bevri ram gaake-
Ta swavlebis xarisxis amaRle-
bisa da momaval pedagogTa
profesiuli daostatebisaT-
vis.
meri cincaZis xangrZlivi,
umwikvlo da nayofieri muSao-
ba jerovnadaa dafasebuli.
dajildoebulia sapatio niS-
nisa da Rirsebis ordenebiT,
medlebiT, diplomebiT, sapa-
tio sigelebiT. Tumca misTvis
yvelaze didi jildo is dafa-
seba, pativiscema da siyvaru-
lia, romliTac garemosilia
igi farTo sazogadoebaSi.
siyvaruliT gamTbari, Sro-
mismoyvare, stumarTmoyvare,
erovnul adaT-wesebze damya-
rebuli ojaxi Seqmna. misi erT-
guli, mosiyvarule meuRle
nodar baramiZe ,,antoniCi“
farTo sazogadoebaSi aRiare-
buli pirovneba, samagaliTo
pedagogi da sanaqebo aRmzr-
delia. mis gareSe warmoudge-
nelia Wirisa Tu lxinis suf-
ris gaSla, saiubleo saRamo,
Sexvedrebi, prezentaciebi da
a.S. is yvela saqmeSi sulsa da
guls debs da amitomacaa igi
didi siyvaruliT garemosili.
mosiyvarule meuRleebma
sanaqebo qal-vaJi aRzardes.
maia mSoblebis kvals gayva, igi
filologia, axalgazrda pro-
fesori universitetSi kiTxu-
lobs leqciebs. merabi– eko-
nomisti, kalaTburTeli gaxl-
daT. samwuxarod igi naadre-
vad wavida am samzeodan. Svi-
liSvilebi ulamazeben da uxa-
liseben bebiasa da babuas si-
cocxles.
ase lamazad, uamravi safiq-
raliT da sazrunaviT cxov-
robs, muxlCauxrelad iRvwis
amagdari mecnier-pedagogi.
mas xvavrieli, baraqiani Se-
modgoma udgas. uxv mosavals
imkis da kvlav mxned, rudune-
biT, axalgazrduli SemarTe-
biT iRvwis da ixarjeba. kargad
gaxarjuli sicocxle Jan-Jak
rusos ar iyos dRegrZeli si-
cocxlea.
mimdinare weli saiubileoa
meri maswavleblisaTvis. dae
sikeTiT da siTboTi hqondes
aRvsili yoveli dRe.
hfaravdes RvTis sikeTe da
madli.
kursdamTavrebulTa da
kolegebis saxeliT
akaki zoiZe,
profesori
SSooTTaa zzooiiZZee
baTumis
bulvaries leqsi im asakSi davwe-
re, am suraTSi rom var. mas
Semdeg naxevari saukune ga-
vida. me igi arcerT Cems
krebulSi ar Semitania. ax-
laxan wavawydi Zvel rveu-
lebSi. gadasagdebad ver ga-
vimete. Tavisi wignis anota-
ciaSi mwerali ianuS korCa-
ki ambobs, „es suraTi wigns
imitom davurTe, rom CemT-
vis yvelaze kargi dro is ki
ar iyo, roca maTiuS mefis
ambavs vwerdi, yvelaze kar-
gi dro is iyo, roca mefoba
mindoda“. am sityvebis av-
torisagan gansxvavebiT, im
asakSi, am suraTSi rom var,
mwerloba mindoda. es leq-
sic amisi dasturia.
CCeemmii mmeettaaffoorraa - bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrii,,
CCeemmii ssiiyyvvaarruulliiss cceeccxxllii ddaa aammqqaarrii,,
aamm qqvveeyyaannaazzee ssaammooTTxxee TTuu aarrii,,
ssxxvvaaggaann aarr eeZZeebboo,, ssaammooTTxxee aaqq aarrii,,
aaqq,, rrooccaa qqaarrvvaa wwvviimmss,, ccaa ggaaddaammqqrraalliiaa,,
qqaarreebbiiss qqrroollvveebbss kkii aaqqaarrvveebbss yyvvaavviillii,,
aamm qqvveeyynnaadd rraammddeenniicc llaammaazzii qqaalliiaa,,
mmggoonniiaa bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrSSii ggaaiivvlliiss..
ddaa ddaarroonniinnoobbeenn,, zzooggjjeerr ddrroo ggaaSSvveebbiiTT,,
kkeennaarrii qqaalleebbii,, lloommgguullaa vvaaJJeebbii,,
bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrSSii ggaalloobbeenn SSaaSSvveebbii,,
SSaaSSvveebbii ggaalloobbeenn ddaa ggaarriiJJrraaJJeebbii..
bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrSSii wwyyvviilleebbii ddaaddiiaann,,
zzRRvvaass eeffeerreebbiiaann,, mmrriissxxaannee ggoolliiaaTTss..
aamm qqvveeyynnaadd rraammddeenniicc llaammaazzii vvaarrddiiaa,,
ssuuyyvveellaa bbaaTTuummSSii ddaarrgguullii mmggoonniiaa..
ggooggoonnaa,, gguuSSiinn,, rroomm bbaaffTTeebbii mmooiixxssnnaa,,
yymmaawwvviillii,, gguuSSiinn rroomm mmooiissxxaa uullvvaaSSii,,
bbuullvvaarrSSii eerrTTmmaanneeTTss ssiiyyvvaarruullss uuxxssnniiaann,,
eerrTTmmaanneeTTss xxvvddeebbiiaann bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrSSii..
mmeecc ggeellooddeebbooddii bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrTTaann,,
iiqq,, ssaaddaacc yyoovveellddRRee ggaalloobbeenn SSaaSSvveebbii,,
bbaaTTuummiiss ssiiyyvvaarruullii TTuu ddaaggeemmaarrTTaa,,
aaRRaarr eeZZeebboo wwaammaallii ddaa ssaaSSvveellii..
aarr ggaanniikkuurrnneebbii,, iisseeTTii sseenniiaa,,
uuaammssiiyyvvaarruulloodd ddiillaacc kkii bbnneelliiaa,,
ssiiyyvvaarruullzzee rraacc ssiimmRReerreebbii mmssmmeenniiaa,,
mmggoonniiaa,, ssuuyyvveellaass bbaaTTuummzzee mmRReerriiaann..
eesseenniinnss SSaaggaannee aaqq SSeeuuyyvvaarrddaa,,
ggooggllaammaacc ssaammSSoobblloo aaqqeeddaann ddaallooccaa,,
mmeecc SSeenn ggaaggiiccaannii bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrTTaann,,
ppiirrvveellaadd bbaaTTuummiiss bbuullvvaarrSSii ggaakkooccee..
8 mmaarrttii
`arian istorikosebi, - werda
akad. giorgi Citaia, - romelTac
upiratesad istoriuli movlene-
bis analizi exerxebaT. arian ise-
Tebic, romelTac metwilad mov-
lenebis ganzogadeba, sinTezi
emarjvebaT... niko berZeniSvili
orive sferoSi didi ostatobiT
gamoirCeva da amis wyalobiT mis
kvleva-Ziebas monoliTuroba,
sisrule, SemoqmedebiTi azris
simdidre da TvalsaCinoeba axasi-
aTebs. amas erTvis misi weris
ubadlo stili, romelic xalxu-
ri metyvelebis elvarebas emyare-
ba da mudam mimzidvelia~.
1995 wels, niko berZeniSvilis
dabadebidan 100 wlisTavisadmi
miZRvnil saiubileo sesiaze wa-
kiTxul moxsenebaSi akad. daviT
musxeliSvili aRniSnavda `niko-
loz berZeniSvili didi istori-
kosi iyo. 30 weli gavida misi gar-
dacvalebidan da qarTul isto-
riografias dResac myar safuZv-
lad udgas misi samecniero memk-
vidreoba. qarTuli istoriuli
mecniereba dResac mniSvnelovan-
wilad mis mier dasmuli Tu moniS-
nuli problemebis gaRrmavebis
gziT viTardeba. iv. javaxiSvilis
Semdeg, 25 wlis ganmavlobaSi, is
qarTuli medievistikis WeSmari-
ti mesaWe da sulisCamdgmeli iyo.
mis saxelTanaa dakavSirebuli
mravali axali da axleburi wa-
mowyeba saqarTvelos istoriis
Seswavlis savele-praqtikul Tu
Teoriul dargSi, romelTac
mniSvnelovnad gaamdidres ise-
dac arcTu mwiri qarTuli isto-
riografia. igi mravalmxrivi
mkvlevari iyo da misi uSreti sa-
mecniero interesebi Cveni qvey-
nis warsuls, misi materi-
aluri Tu sulieri kul-
turis TiTqmis yovel
sferos swvdeboda. sao-
cari iyo misi azrovnebis
siRrme da mWevrmetyve-
lebis xelovneba, misi
axalgazrduli ulevi
energia da samSoblos
siyvarulis emociuri
gancda... eWvi ar aris, am
SesaniSnav TvisebaTa di-
di umetesoba mas mSobli-
uri ojaxidan dahyva~.
niko berZeniSvili dai-
bada 1895 wlis 9 ianvars,
Coxatauris r-nis sof.
gogoleisubanSi, Raribi
glexis ojaxSi. is mSoble-
bis mexuTe da nabolara
Svili iyo. samwuxarod,
dabadebamde daoblda ma-
miT da oTx (ufrosi Zma
adre gardaicvala)
BbavSvs Rirseulad
zrdida deda – pelagia
SaraSiZe.
qarTuli anbani nikom
jer kidev skolaSi Sesvlamde is-
wavla dedisgan. 6 wlisa gogolei-
subnis samrevlo skolaSi miaba-
res, Semdeg warCinebiT daamTavra
Coxatauris orklasiani saswav-
lebeli. ufrosma Zmam nestorma
niWieri niko swavlis gasagrZe-
leblad baTumSi waiyvana. samwu-
xarod, is rusuli enis gamocdaSi
CaiWra da mxolod momdevno wels
SeZlo baTumis gimnaziis pirvel
klasSi Caricxva, sadac male moi-
pova warCinebuli moswavlis saxe-
li.
baTumi im dros saqarTvelosa
da mTeli amierkavkasiis erT-er-
Ti mniSvnelovani samrewvelo da
savaWro centri iyo. misi navsad-
guri didi raodenobiT izidavda
navTis momxmarebeli ruseTisa da
evropis gemebs. aq warmoebda nav-
Tobis gadamuSaveba da misi sazR-
vargareT gatana. 900-iani wlebi-
dan baTumi revoluciis samWed-
lo xdeba. nestor berZeniSvilis
binac baTumSi social-demokra-
tebis erT-erT TavSesafars war-
moadgenda. 1906 wels baTumelma
gimnazielebma gamosces Jurna-
lis `drug proletariata~-s ori
nomeri, romelSic gamoxates Ta-
nagrZnoba da Tanadgoma revolu-
ciuri moZraobisadmi. amasTan,
qarTveli gimnazielebis aRSfo-
Tebas iwvevda isic, rom saswavle-
belSi qarTul enas kviraSi mxo-
lod erTi saaTi eTmoboda da
isic bolo gakveTili. gaxSirda
konfliqti maswavleblebsa da
gimnazielebs Soris. 1909 wels
gimnaziis ufrosklaselebma sa-
maswavleblos gverdiT moTavse-
bul RumelSi yumbara aafeTqes.
am aqciisaTvis bevri gimnazieli
gairicxa skolidan `mglis bile-
TiT~, maT Soris iyo n. berZeniSvi-
lic. baTumis gimnaziaSi aRdgena-
ze mas fiqric aRar SeeZlo. misT-
vis daketili aRmoCnda sxva gimna-
ziis karebic. simwifis atestatis
miReba nikom mxolod 1917 wels
SeZlo.
1917 wels n. berZeniSvili Cai-
ricxa moskovis universitetis
filologiis fakultetze, mag-
ram usaxsrobis gamo iZulebuli
iyo swavlisaTvis Tavi mienebebi-
na da saqarTveloSi dabrunebu-
liyo. ori wlis ganmavlobaSi is
CoxataurSi muSaobda maswavleb-
lad.
mas Semdeg, rac asrulda qar-
Tuli sazogadoebis ocneba da
1918 wels TbilisSi gaixsna sa-
xelmwifo universiteti, n. berZe-
niSvili am universitetis sibrZ-
nismetyvelebis fakultetis
studenti gaxda (1920 wels), xo-
lo 1924 wels gadavida saqarTve-
los istoriis specialobaze da
iv. javaxiSvilis xelmZRvanelo-
biT ganagrZo swavla. ZiriTadi
sagnebisa da evropuli enebis pa-
ralelurad, is warmatebiT swav-
lobda arabul, sparsul da som-
xur enebs.
1925 wels man iv. javaxiSvilis
xelmZRvanelobiT Seasrula sa-
diplomo naSromi `dasavleT sa-
qarTvelos saeklesio wes-wyobi-
leba XIII-XVIII ss.~, romlis erTi
nawili 1926 wels daibeWda sais-
torio-saeTnografio sazogado-
ebis `mimomxilvelSi~. es gaxldaT
Rrmad mecnieruli da axali me-
TodologiiT Sesrulebuli pir-
veli gamokvleva qarTul istori-
ografiaSi, romelmac mis avtors
brwyinvale momavlis mqone isto-
rikosis saxeli daumkvidra.
1926 wels n. berZeniSvilma
warmatebiT Caabara gamosaSvebi
gamocdebi da datovebul iqna
universitetSi saprofesorod
mosamzadeblad.
1927 wels man monawileoba mii-
Ro saqarTvelos saistorio-sa-
eTnografio sazogadoebis mier
mowyobil javaxeTis samecniero
eqspediciaSi, romlis mizani iyo
mxaris Seswavla da istoriuli
Zeglebis aRwera.
1929 wlidan n. berZeniSvili
dainiSna universitetis saqarT-
velos istoriis kabinetis gam-
ged. is kiTxulobda leqciebis
kurss saqarTvelos istoriaSi,
wyaroTmcodneobasa da qarTuli
samarTlis istoriaSi. misi leq-
ciebi gamoirCeoda sagnis Rrma
codniT, simaxviliTa da mimzid-
veli TxrobiT. is metad Tavise-
buri da originaluri oratori
gaxldaT. mis leqciebs sxva fa-
kultetis studentebic eswre-
bodnen da darbazi yovelTvis ga-
daWedili iyo. 1932 wels b-n nikos
irCeven imave kaTedris docen-
tad. 1938 wels mas disertaciis
daucvelad mianiWes istoriis
mecnierebaTa kandidatis samec-
niero xarisxi, 1939 wels ki, iv.
javaxiSvilis SuamdgomlobiT, is
kaTedris profesorad airCies.
paralelurad, 1929-1936 wleb-
Si, n. berZeniSvili muSaobs saqar-
Tvelos saxelmwifo muzeumis
xelnawerTa ganyofilebaSi, ra-
sac misi mecnieruli zrdisaTvis
uaRresad didi mniSvneloba hqon-
da. aq is ecnoba saqarTvelos is-
toriis sxvadasxva werilobiT
Zegls. sagulisxmoa, rom aq muSa-
obis periodSi man SeimuSava sabu-
Tebis aRwerisa da klasifikaciis
axali da originaluri xerxebi.
didi samecniero skola gaiara
n. berZeniSvilma sakavSiro mecni-
erebaTa akademiis saqarTvelos
filialis kavkasiismcodneobis
institutSi, romlis bazaze 1936
wels Seiqmna niko maris saxelo-
bis enis, istoriisa da materia-
luri kulturis instituti (e-
nimki), romelsac saTaveSi Caudga
cnobili mecnieri, n. berZeniSvi-
lis megobari da kolega simon ja-
naSia (1936-1947 ww). 1941 wels
enimki gaiyo or institutad: is-
toriis institutad (1964 wlidan
- iv. javaxiSvilis sax. istoriis,
arqeologiisa da eTnografiis
instituti, 2006 wlidan ki - iv.
javaxiSvilis sax. istoriisa da
eTnologiis instituti) da akad.
n. maris enis institutad (Semd-
gomSi enaTmecnierebis institu-
ti).
1938 wels iv. javaxiSvils, s.
janaSiasa da n. berZeniSvils dae-
valaT saqarTvelos istoriis sa-
xalxo sakiTxavi wignis dawera.
gaiSala didi muSaoba, aqamde xe-
luxlebeli araerTi sakvanZo sa-
kiTxi axleburad gaSuqda, mTeli
epoqebi axleburad moixaza. 1940
wels gamoqveynda am naSromis ma-
keti. swored es maketi daedo sa-
fuZvlad 1943 wels Seqmnil saSu-
alo skolis saxelmZRvanelos,
romelic 1947 wels saxelmwifo
premiaze iqna wardgenili.
1939 wlidan, javaxiSvilis wi-
nadadebiT, n. berZeniSvili iniS-
neba istoriis institutis isto-
riis ganyofilebis gamged. TiTq-
mis 20 wlis ganmavlobaSi xelmZR-
vanelobda is am ganyofilebas. is-
torikosTa araerTi Taoba aRi-
zarda da Camoyalibda ganyofi-
lebis kedlebSi. droTa ganmav-
lobaSi farTovdeboda da Rrmav-
deboda ganyofilebis mecnieru-
li kvleva-Ziebis Tematika: saqar-
Tvelos socialur-ekonomikuri
da politikuri istoriis Seswav-
la. axlo aRmosavleTisa da kavka-
siis istoria, urTierToba ru-
seTTan, romsa da saberZneTTan,
musulmanur aRmosavleTTan, is-
toriuli geografiis sakiTxebi,
qarTuli wyaroTmcodneoba, Zve-
li, axali da uaxlesi istoriis
problemebi da mravali sxva sa-
kiTxi.
1943 wlis 27 dekembers n. ber-
ZeniSvilma istoriis institutis
samecniero sabWos warudgina sa-
disertacio naSromi – `ruseT-sa-
qarTvelos urTierTobis isto-
riidan XVI-XVII ss. mijnaze~, risT-
visac mas istoriis mecnierebaTa
doqtoris samecniero xarisxi mi-
eniWa. 1944 wlis 22 Tebervals ki
??s irCeven saqarTvelos mecnie-
rebaTa akademiis namdvil wevrad.
1947 wels 15 noembers, 47 wlis
asakSi, gardaicvala qarTuli sa-
istorio mecnierebis didi moama-
ge, istoriis institutis direq-
tori, akad. s. janaSia. 1948 wli-
dan institutis direqtorad n.
berZeniSvili iniSneba (1948-1965
ww.) da sicocxlis bolomde ud-
gas mas saTaveSi. misTvis damaxa-
siaTebeli energiiT Seudga n.
berZeniSvili dakisrebuli mova-
leobis Sesrulebas. moxda insti-
tutis ZiriTadi birTvis – isto-
riis ganyofilebis reorganiza-
cia, Seiqmna saqarTvelos Zveli,
feodaluri, kapitalisturi da
socialisturi epoqebis istori-
is ganyofilebebi; Camoyalibda
saqarTvelo-axlo aRmosavleTis,
saqarTvelo-Crd. kavkasiis, sa-
qarTvelo-ruseTis urTierTobe-
bis istoriis Semswavleli ganyo-
filebebi; amave dros, warmatebiT
grZeldeboda romsa da saberZ-
neTTan, evropasTan da amierkav-
kasiis mezobel xalxebTan urTi-
erTobis Seswavla. gaRrmavda
mecnieruli muSaoba saqarTve-
los arqeologiuri Seswavlis mi-
marTulebiT, gafarTovda arqeo-
logTa moRvaweobis asparezi da
qronologiuri CarCoebi, winak-
lasobrivi da adreklasobrivi
epoqebis gverdiT, gaZlierda fe-
odaluri xanis arqeologiuri
obieqtebis Seswavla, axlebur ni-
adagze gaiSala saqarTvelos is-
toriuli geografiis kvleva.
calke gamoiyo wyaroTmcodneo-
bisa da istoriul mecnierebaTa
istoriis ganyofilebebi.
1949 wels n. berZeniSvili, aka-
ki SaniZesTan da oTar gigineiS-
vilTan erTad, mivlinebiT miemg-
zavreba rumineT-bulgareTSi aq
odesRac moRvawe qarTvelTa kva-
lis misagnebad. mogzaurobas
uSedegod ar Cauvlia. maT moa-
xerxes moeZiaT masalebi anTimoz
iverielis Sesaxeb da b-ni nikos
gansakuTrebuli mcdelobiT SeZ-
les miekvliaT besik gabaSvilis
dakarguli saflavisaTvis. bul-
gareTSi maT daaTvalieres pet-
riwonis qarTuli monasteri, so-
fiis biblioTekaSi miagnes berZe-
ni moRvawis mier qarTuli dedni-
dan gadaweril tipikons, romlis
asli saqarTveloSi Camoitanes.
am mogzaurobis STabeWdilebebi
n. berZeniSvilma 1949 wels gamo-
cemul wignSi aRwera (`Zlevai/ga-
marjveba - ruminia-bulgareTSi
mogzaurobidan”).
1951 wels n. berZeniSvils sa-
qarTvelos mecnierebaTa akade-
miis viceprezidentad irCeven. es
Tanamdeboba mas 1957 wlamde eka-
va.
1954 wels istorikosTa koleq-
tivs daevala saqarTvelos isto-
riis axali saxelmZRvanelos Seq-
mna, romelSic unda gaSuqebuli-
yo saqarTvelos istoriuli war-
suli uZvelesi droidan Tanamed-
rove epoqamde (adre gamoqveyne-
bul saxelmZRvaneloSi ar iyo
asaxuli XIX-XX ss istoria). amas-
Tan, saxelmZRvaneloSi unda ga-
Suqebuliyo qarTuli istoriog-
nikoloz berZeniSvilis cxovreba da moRvaweoba
2015 wlis 19 marts baTumis SoTa rusTa-
velis saxelmwifo universitetis niko ber-
ZeniSvilis institutma universitetis is-
toriis, arqeologiisa da eTnologiis de-
partamentisa da baTumis arqeologiuri
muzeumis monawileobiT Caatara samecnie-
ro sesia, romelic mieZRvna gamoCenili
qarTveli mecnieri istorikosisa da sazo-
gado moRvawis akademikos niko berZeniSvi-
lis dabadebis 120 wlisTavs.
samecniero sesia Catarda universite-
tis 44–e auditoriaSi. sesia mokle Sesavali
sityviT gaxsna niko berZeniSvilis insti-
tutis samecniero sabWos Tavmjdomarem,
istoriis mecnierebaTa doqtorma nodar
kaxiZem. moxsenebebi Temebze: „niko berZe-
niSvilis cxovreba da moRvaweoba“, „niko
berZeniSvili da arqeologiuri gaTxrebis
sawyisi etapebi aWaraSi“, „politikuri is-
toriis sakiTxebi niko berZeniSvilis Sro-
mebSi“, „niko berZeniSvili adrefeodaluri
xanis dasavleT saqarTvelos eklesiis Sesa-
xeb“, „niko berZeniSvili
ruseT–saqarTvelos urTi-
erTobis Sesaxeb“, „istori-
uli geografiis sakiTxebi
niko berZeniSvilis Sro-
mebSi“, „niko berZeniSvi-
lis javaxeTis eqspediciis
dRiurebi“ waikiTxes aso-
cirebulma profesorma na-
na xaxutaiSvilma, emeri-
tus–profesorma amiran ka-
xiZem, srulma profesorma
oTar gogoliSvilma, niko
berZeniSvilis institutis
istoriisa da arqeologiis
ganyofilebis ufrosma,
emeritus–profesorma bi-
Wiko diasamiZem, amave institutis ufrosma
mecnierma TanamSromlebma, istoriis mec-
nierebaTa doqtorma oTar TurmaniZem, is-
toriis doqtorma simon gogitiZem, mecni-
erma TanamSromelma oleg jibaSvilma.
akademikos niko berZeniSvilis didi
Rvawli qarTuli istoriografiis ganviTa-
rebaSi gaSuqebulia asocirebuli profe-
soris nana xaxutaiSvilis werilSi, rome-
lic aqve ibeWdeba.
akademikos niko berZeniSvilis dabadebis
120 wlisTavisadmi miZRvnili samecniero sesia
9mmaarrttii
„naninas nami akvanze elavs,
rogorc rtoebze Rimili fesvTa...
Tu sivrceebSi SevZeli frena,
pirvelad dedas aiyvan mzesTan“.
vaJa xornauli
`pirvelad~
am qveynad yovel bavSvs Tavisi deda
msoflioSi yvelaze lamazi hgonia. es ga-
monaTqvamic rom ar arsebobdes, me mainc
vityodi – Cemi deda marTlac yvelaze um-
Svenieresi, ulamazesi, ukeTilSobilesi,
ojaxsa da Svilebze Tavgadadebuli deda
iyo.
1937 wlis masobrivi represiebis sus-
xma arc Cveni ojaxi datova uyuradRe-
bod.
mamis dapatimrebas represirebuli
ojaxis binidan gamosaxleba da qonebis
konfiskacia mohyva.
axalgazrda dedaCemi iZulebuli gax-
da ori mcirewlovani SviliT (me maSin sa-
mi Tvis vyofilvar, Cemi Zma ki ori wlis)
xelvaCauris raionis sofel kapreSumis-
Tvis Seefarebina Tavi. es bebiaCemis, fa-
ti korZaias sofeli iyo da axloblebma
gasaWirSi Cavardnili ojaxis satkivari
gulTan miitanes.
umZimesi iyo dedis tvirTi da pasu-
xismgebloba ojaxis, mter–moyvarisa da
sagvareulo tradiciebis winaSe. am tvir-
Tis Sesamsubuqeblad mas mamidaCemi amo-
udga mxarSi–goguca gugunava, romelmac
rZalTan erTad Tanabrad gainawila Zmis-
Svilebis aRzrdis mTeli simZime. man ar
misca Tavs ufleba martodmarto daeto-
vebina mkacri cxovrebis pirispir ori
mcirewlovani Svilebis deda. ulamazesi
da usaTnoesi qaliSvilisagan es iyo mkac-
ri, principuli uari pirad bednierebaze.
man Segnebulad, uangarod gadagvinawila
siyvaruliT savse gulis siTbo, mTlia-
nad miuZRvna igi Zmis ojaxs, am ojaxSi aR-
sazrdel patarebs.
mxolod qarTuli genis matarebeli
Tu SeZlebs aiRos msgavsi valdebuleba
gvarisa da qarTuli sazogadoebis winaSe.
vwer am werils da TiTqos Tavze madgas
Cemi umSvenieresi mamida – goguca gugu-
nava, tankenari, sandomiani iersaxiT, ubi-
woebiT, naTeliT mosili. ai, kidev erTi
Taviseburi msxverpli 37–is represiebi-
sa, anu represirebuli silamaze...
gxedav angelozebriv gasxivosnebuls
da rogor ar mogefero Cveno damfrTia-
nebelo mamidaCemo – dedav batono!
marTalia, represirebuls, caluR-
lad darCenil dedaCems mamida edga
gverdiT, magram dedis tvirTi mainc mZi-
me iyo. am orma saocarma qalbatonma yve-
laferi iRona Cemi da Cemi Zmis aRsazr-
delad.
Cemi deda – aiSe bakuriZe, bakuriZeTa
didi gvaris STamomavali iyo. SesaniSnav
garegnobasTan erTad, gonierebiTa da
gamWriaxobiT gamorCeuli. igi iyo metad
niWieri da sxarti azrovnebis mqone. niWi-
erebis wyalobiT gasigrZeganebuli hqon-
da wuTisoflis av–kargi, adamianad mosv-
lis filosofiac da swored am Tvisebe-
biT Semkuls, mZime mdgomareobaSi myof-
sac ki arasodes gaWirvebia optimaluri
gadawyvetilebebis miReba.
samamulo omi mZvinvarebda. deda yo-
velnairad cdilobda SvilebisaTvis ara-
feri moeklo. oqro–vercxli da sxva
Zvirfasi sagvareulo reliqviebi, rac
konfiskacias gadaurCa, nel–nela iyide-
boda da Svilebis ganaTlebas xmardebo-
da.
Cemi Zma – resan gugunava Cemze ori
wliT ufrosi iyo. is, rom skolaSi Seiyva-
nes, me saxlSi veRar gamaCeres, tiriliT
avikeli yvelaferi. deda iZulebuli gax-
da skolaSi direqtorTan misuliyo
TxovniT, rom mec Cemi Zmis gverdiT da-
vesvi. magram xuTi wlis gogonas skolaSi
miReba veravin gabeda. dedaCemi aRar Se-
Cerda, „rkinis qalamnebi“ Caicva da aWa-
ris ganaTlebis saministros karebs miad-
ga. ministri vladimer SaraSiZe ojaxis
axlobeli iyo. dedis gancxadebaze dade-
biTi rezolucia gaCnda.
am gadasaxedidan rom vafaseb, dedaCe-
mi xasiaTis siZlieriTac gamoirCeoda.
dedav, Zvirfaso, Seni amagis gadaxdas
Svilebi rogor SevZlebdiT, magram vfiq-
rob, gacilebiT meti unda gagvekeTebina.
warCinebuli swavliTa da yofaqceviT
xom gagaxare? sxvas xom isedac arafers
iTxovdi Svilebisagan? Cemi dedisa da ma-
midas udidesi ZalisxmeviT, im urTules-
sa da mZime periodSi Cemma Zmam moskovSi
miiRo umaRlesi ganaTleba.
ise gagvepare wuTisoflidan, ubralo
saTxovariTac arasodes SegiwuxebivarT.
nuTu araferi gWirdeboda? ratom de-
da?!
Cemi ulamazesi deda suliT RvTaeb-
riv naTels daatarebda. mkacri cxovre-
bis pirobebma ver SeZles misi sulis gau-
xeSeba. amitomac swavla–ganaTlebisken
Cveni swrafva misi STagonebis Sedegi iyo.
dedis damsaxureba iyo isic, rom
ojaxSi karga mozrdili biblioTeka
gvqonda da wignis kiTxvac dedam Segvay-
vara.
Tamamad SemiZlia vTqva, rom dedebi
(dedaCemi da mamidaCemi) wuTisoflis
xvedrisagan daRlil–daqanculni, lam-
pariT xelSi, win migviZRodnen ganaTle-
bis taZrisaken. am gzaze erTxelac ar wa-
forxilebulan da wamiTac ar Seusveni-
aT...
miuxedavad imisa, rom monatrebiT
vixseneb baTumis N1 qarTul skolaSi ga-
tarebul wlebs, didi madlierebis
grZnobas gamovxatav skolis direqto-
ris, didi pedagogis nadia maWutaZisa da
skolis maswavleblebis mimarT, cxovre-
bis didi skola mainc ojaxSi gaviare.
swored deda gvaswavlida ufrosebisadmi
pativiscemas, moyvasis siyvaruls, sike-
Tis qmnas... zneobrivi aRzrdis uZliere-
si kera Cemi ojaxi iyo.
... Cemi Zvirfasi deda da mamida Cems
Svilebsac mzrunvelobdnen da aRzardes
isini keTilSobiluri, znemaRali idea-
lebiT. maTi damsaxurebaa, rom momeca Se-
saZlebloba, Cemi cxovrebis absolutu-
rad udidesi dro samecniero da sazoga-
doebriv–politikuri saqmianobisaTvis
dameTmo.
meuRle sruliad axalgazrdas garda-
mecvala. mamidam igi cxare cremlebiT
daitira da ase gamoeTxova: „merab, gasa-
Rebi damitove, Sens ojaxs marto ver dav-
tovebo“.
dedam da mamidam, xativiT wminda qal-
batonebma meuRlis gardacvalebis Sem-
deg, saocari salbuniT umkurnales Cems
tkivils. maT martooba ar magrZnobines,
isini CemTan cxovrobdnen da CemSi darC-
nen samaradisod.
vTvli, rom deda–Sviloba Cvens miwi-
er saufloSi ganumeorebeli da ulamaze-
si sinonimebia.
ara mgonia, vinme Semedaos Tu vity-
vi, rom am qveynad dedis siyvarulze uf-
ro faqizi, spetaki da aRmatebuli
grZnoba arsebobdes. mamSvidebs SegrZ-
neba imisa, rom dedaCemi zeciur sasufe-
velSi uflis siaxloves imyofeba, sai-
danac zogjer locvis „netar simxurva-
les“ vgrZnob. nuTu zecidanac mifaravs
deda?!
nani gugunava,
pedagogikis mecnierebaTa
doqtori, profesori
saqarTvelos ganaTlebis
mecnierebaTa akademiis
aWaris ganyofilebis ufrosi,
aWaris qalTa darbazis xelmZRvaneli
C e m i d e d arafiis miRwevebi ganvlili ori aTeuli
wlis manZilze. qarTvel istorikosTa da-
Zabulma Sromam n. berZeniSvilis xelmZR-
vanelobiT saTanado nayofi gamoiRo –
1958 wels gamoqveynda saxelmZRvanelos I
tomi (uZvelesi droidan XIX s-is dasasru-
lamde). axal saxelmZRvaneloSi b-n nikos
ekuTvnoda VI-XV ss. monakveTi, romelic
mecnierma axleburad gaaSuqa.
sakmaod farTo iyo n. berZeniSvilis
kvlevis sfero, romelic moicavda saqarT-
velos istoriis TiTqmis yvela dargsa da
yvela epoqas. mecnierma axleburad ganixi-
la XIII-XVIII saukuneebis saqarTvelos is-
toria; wamoayena debulebebi feodaluri
xanis (VI-XIX ss.) saqarTvelos istoriis Zi-
riTadi problemebis Sesaxeb; gaaSuqa feo-
dalur epoqaSi mwarmoebeli klasis Camo-
yalibebasTan dakavSirebuli konkretuli
movlenebi; daadgina batonymobis damkvid-
rebis dro; axleburad axsna saTavadoebis
Camoyalibebis sakiTxi, kerZod, daasabuTa,
rom saTavadoebis warmoSoba saqarTvelos
istoriis garkveul safexurze Seqmnili
`Cixis~ Sedegi iyo da ara progresisa, ro-
gorc manamde fiqrobdnen. aseve, axlebu-
rad gaaSuqa ruseT-saqarTvelos mraval-
saukunovani urTierTobis, XIX saukunis
saqarTvelos sazogadoebrivi-politiku-
ri moZraobis istoria, sagangebo kvleva
Caatara Tbilisis Semogarenis Sesaswav-
lad, vrceli gamokvleva miuZRvna agaraTa
cixis da sxva mravali problemis sakvanZo
sakiTxebs. berZeniSvils didi Rvawli mi-
uZRvis saqarTvelos istoriis geografi-
is, rogorc mecnierebis, Semdgom ganviTa-
rebaSi. arqeologia, eTnografia, wyaroT-
mcodneoba, samarTlis istoria, diploma-
tia, paleografia, epigrafika, istoriuli
geografia _ is dargebia, romelTa Seswav-
laSi mecnierma TvalsaCino wvlili Seita-
na. magram mis yuradRebas yvelaze metad
mainc feodaluri xanis istoria ipyrobda,
misi samecniero interesebis centrSi qar-
Tuli feodalizmis bunebis gamorkveva id-
ga.
niko berZeniSvilis Sromebma _ `feoda-
luri urTierTobidan XV saukuneSi~ (1937),
`narkvevi XIII-XVI saukuneebi? saqarTvelos
feodalur urTierTobaTa ganviTarebis
istoriidan~ (1938, rusul enaze), `ruseT-
saqarTvelos urTierTobis istoriidan
XVI-XVII saukuneTa mijnaze~ (1944), `XVIII sa-
ukunis saqarTvelos istoriidan~ (1944),
`klasobrivi da Sinaklasobrivi brZolis
gamovlineba saqarTvelos sagareo-poli-
tikur urTierTobaSi~ (1955), `saqarTve-
los istoria~ (1943-1960, Tanaavtori da
redaqtori) da sxva, agreTve, istoriuli
dokumentebis mravalricxovanma publika-
ciebma _ gansazRvra feodaluri xanis sa-
qarTvelos istoriis mecnieruli kvlevis
mimarTuleba ukanaskneli wlebis manZil-
ze.
aseve, didia saxelovani mecnieris dam-
saxureba istorikosTa axalgazrda Taobis
aRzrdis saqmeSi. misi, rogorc istoriis
dargis xelmZRvanelis, xelSi istorikos-
Ta da arqeologTa araerTma Taobam gaiara
mecnieruli wrToba.
cnobilia, rom batoni niko ar iyo mxo-
lod Tavisi samecniero interesebiT Semo-
fargluli pirovneba. studentebi, aspi-
rantebi, umcrosi kolegebi yovelTvis
grZnobdnen misgan dainteresebas maTi saq-
mianobiT da gulisyuriTac ekidebodnen
mis TiToeul sityvas Tu Sefasebas.
niko berZeniSvilis mowafeebi ixsene-
ben, rom rogorc maswavlebeli da aRmzr-
deli, is mkacri da momTxovni iyo, magram,
amave dros, saocrad gulisxmieri. xSirad
naxavdiT mas ganrisxebuls, roca romeli-
me principul sakiTxze vinmes ekama-
Teboda. mas ar uyvarda, roca dausabuTe-
bel, faqtebiT gaumagrebel `mosazrebebs~
gamoTqvamdnen. ver urigdeboda iolad
fons gasvlis motrfialeTac.
mravalricxovan mogzaurobebSi, samec-
niero eqspediciebSi baton nikos mudam
Tan axldnen studentebi, aspirantebi, mis
mier aRzrdili axalgazrda mecnierebi,
romlebic sayvareli maswavleblisgan iT-
visebdnen savele-dazverviTi muSaobis ga-
mocdilebas, mopovebuli masalis mecnie-
rulad gaazrebis ostatobas. maT yovelT-
vis xiblavdaT batoni nikos didi ganswav-
luloba, faqtebis swori gaazreba farTo
mecnierul WrilSi da, gansakuTrebiT, we-
rilobiTi wyaroebis CvenebaTa araCveu-
lebrivi codna, saocari mexsiereba.
amasTan, mowafeebi misgan ara marto sa-
qarTvelos istorias swavlobdnen, aramed
iRebdnen zneobrivi da moraluri faseu-
lobebis (siwmindis) magaliTsac. ba-
ton nikos uyvarda axalgazrdoba,
ar enaneboda maTze daxarjuli dro
da energia. yovelTvis guluxvad
awvdida Tavis mowafeebs xangrZli-
vi SromiT mopovebul jer kidev ga-
mouqveynebel axal faqtebsa da de-
bulebebs, rogorc es WeSmarit mec-
niersa da xelmZRvanels Seefereba.
niko berZeniSvilis mowafeTa So-
ris gaxldaT aw gansvenebuli mecni-
eri, saqarTvelos mecnierebaTa aka-
demiis wevr-korespondenti, prof.
daviT xaxutaiSvili. meore kursze
iyo batoni daviTi, rodesac samec-
niero konferenciaze waikiTxa mox-
seneba `qarTvelTa Soris wera-
kiTxvis gamavrcelebeli sazogado-
ebis~ Sesaxeb. niWieri studentiT
dainteresda cnobili mecnieri.
swored misi rCeviTa da rekomenda-
ciiT Cairicxa 1951 wels daviT xa-
xutaiSvili Tbilisis saxelmwifo
universitetis aspiranturaSi. arc
Semdgom aklebda Tavis mzrunvel
xels mecnieri moswavles. maswavleblis
amagi saTanadod daafasa batonma daviTma.
swored misi iniciativiT mieniWa baTumis
samecniero-kvleviT instituts didi mec-
nieris _ niko berZeniSvilis saxeli. bato-
ni daviTi sicocxlis bolomde didi pati-
viscemiT, mowiwebiTa da siyvaruliT ixse-
nebda Tavis maswavlebelsa da SemdgomSi
ufros kolegas.
aRsaniSnavia, rom baTumSi samecniero
dawesebulebis gaxsnasa da CamoyalibebaSi
n. berZeniSvils didi damsaxureba da wvli-
li miuZRvis. SemdgomSic mas mudmivi kav-
Siri hqonda am dawesebulebasTan. batoni
niko meuRlesTan – qalbaton ninosTan er-
Tad TiTqmis yovel wels stumrobda ba-
Tums da uSualod ecnoboda institutis
muSaobis Sedegebs. misi uSualo maspinZe-
li baTumSi institutis pirveli direqto-
ri _ aslan inaiSvili da am dawesebulebis
mTeli koleqtivi gaxldaT.
n. berZeniSvili aqtiur sazogadoebriv
moRvaweobasac eweoda. misi iniciativiT
Seiqmna saqarTvelos istoriis arqeolo-
giis, eTnografiisa da folkloris samec-
niero sazogadoeba, romlis pirveli Tavm-
jdomare TviTon iyo. gaxldaT saqarTve-
los ssr VI mowvevis umaRlesi sabWos depu-
tati. dajildoebulia 2 Sromis wiTeli
droSis ordeniT, aseve, mravali medliTa
da sapatio sigeliT.
1965 wlis 12 ivniss, saqarTvelos mTav-
robam, mecnierebaTa akademiam, Tbilisis
saxelmwifo universitetma da qarTulma
sazogadoebam farTod aRniSna Rvawlmosi-
li mecnieris dabadebis 70 wlisTavi. saiu-
bileo TariRis Semdeg niko berZeniSvilma
mxolod erTi Tve da 4 dRe icocxla. is
gardaicvala 1965 wlis 16 ivliss, 20 iv-
liss ki mTawmindis savaneSi dakrZales.
`dasrulda Cveni drois ufrosi Taobis
TvalsaCino warmomadgenlis, brwyinvale
niWiTa da SemoqmedebiTi unariT uxvad da-
jildoebuli saxelovani qarTveli isto-
rikosis, n. berZeniSvilis wuTisofeli, –
werdnen bera bardaveliZe da giorgi Ci-
taia, – sicocxles gamoesalma saqarTve-
los istorikosTa saxelovani sameulis –
ivane javaxiSvili, simon janaSia, niko ber-
ZeniSvili – ukanaskneli mohikani”.
50 weli gavida mecnieris gardacvale-
bidan, misi saqme, misi saxeli ki kvlav ga-
nagrZobs sicocxles.
nana xaxutaiSviliasoc. profesori
10 mmaarrttii
espaneTis qalaq santiagoSi patara
qarTveli nika gorgilaZe daibada. igi
Cveni universitetis kursdamTavrebu-
lebis, amJamad doqtorantebis nino
devaZisa da daviT gorgilaZis meore
Svilia. axalgazrda col-qmarma 2012
wels moipoves erazmus mundusis gran-
ti doqtoranturaSi swavlis gasagrZe-
leblad da 18 Tvea evropaSi awarmoe-
ben sadoqtoro kvlevebs, maTi 3 wlis
Svili luka ki santiago kompostelas
baRSi dadis da patara asakidanve
eufleba espanurs.
nino baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetSi finansebisa
da sabanko saqmis specialobaze sauke-
Teso qulebiT Cairicxa, warCinebulma
studentma adreve auRo alRo erazmus
mundusis gacvliT programebs da baka-
lavriatSi swavlis mesame weli itali-
aSi dahyo. bakalavriatisa da magist-
raturis warCinebiT dasrulebis Sem-
deg muSaoba daiwyo turizmis fakul-
tetze da swavla gaagrZela doqtoran-
turaSi finansebis specialobiT, 2012
wels moipova `ALRAKIS~ gacvliTi
programis 22 Tviani granti.
daTo gorgilaZe samarTalmcodne-
obis specialobis warCinebiT dasru-
lebis Semdeg 6 wlis ganmavlobaSi mu-
Saobda bazisbankis erT-erTi filia-
lis mmarTvelad. 2012 wels moipova
`ELECTRA~ proeqtis granti portu-
galiis de minhos universitetSi doq-
toris xarisxis mosapoveblad. axal-
gazrda ojaxi amJamad santiagoSi
cxovrobs,
vulocavT ninosa da daTos Svilis
SeZenas, patara nikasa da lukas saxiT
ki Cvens qveyanas sasaxelo mamuliSvi-
lebi SematebodeT.
lela TurmaniZe`ALRAKIS~ da `ELECTRA~
proeqtebis koordinatori
2015 wlis 26 Tebervals fizikis de-
partamentis profesors JuJuna diasa-
miZes Seusrulda 70 weli. J.diasamiZe
daibada 1945 wlis 26 Tebervals, q.ba-
TumSi. 1961 wels oqros medliT daam-
Tavra q.baTumis ilia WavWavaZis saxe-
lobis me–4 saSualo skola. imave wels
misaRebi gamocdebi Caabara baTumis
SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwi-
fo pedagogiur institutSi fizika–ma-
Tematikis fakultetze, romelic war-
CinebiT daamTavra 1966 wels fizikis
specialobiT. 1968–1971 wlebSi swav-
lobda ivane javaxiSvilis saxelobis
Tbilisis saxelmwifo universitetis
aspiranturaSi Teoriuli fizikis spe-
cialobiT. aqve 1975 wlis 11 oqtom-
bers daicva sakandidato disertacia
Temaze: „gareSe cvlad eleqtrul vel-
Si moTavsebul garemoebSi damuxtul
nawilakTa gamosxivebis TeoriisaTvis“
da mieniWa fizika–maTematikis mecnie-
rebaTa kandidatis samecniero xarisxi
SifriT 01.04.02. – Teoriuli da maTe-
matikuri fizika. 1995 wels saqarTve-
los teqnikuri universitetis profe-
sorTa sabWom mas docentis samecnie-
ro wodeba mianiWa. 1998 wlis 30 ivniss
saqarTvelos teqnikur universitetSi
daicva sadoqtoro disertacia Temaze
„talRuri procesebis gamokvleva
turbulentur fenaSi troposferos
simaRleebze“ SifriT 05.12.01. - radio-
teqnikis Teoriuli safuZvlebi, xolo
1999 wels saqarTvelos teqnikuri uni-
versitetis profesorTa sabWom pro-
fesoris samecniero pedagogiuri wo-
deba mianiWa. aRsaniSnavia, rom qalba-
toni JuJuna iyo pirveli qarTveli
qalbatoni dasavleT saqarTveloSi,
romelic gaxda fizikis mecnierebaTa
doqtori.
1971 wlidan kiTxulobs leqciebis
kurss Teoriul fizikaSi baTumis So-
Ta rusTavelis saxelmwifo universi-
tetis fizikis specialobis yvela sa-
ganmanaTleblo safexurze (bakalavri-
ati, magistratura, doqtorantura).
2009 wels konkursis wesiT daikava am
universitetis fizikis departamentis
sruli profesoris akademiuri Tanam-
deboba. gamoqveynebuli aqvs 80-mde sa-
mecniero naSromi referirebad da re-
cenzirebad sxvadasxva qveynebis sa-
mecniero JurnalebSi da saerTaSori-
so konferenciebis masalebSi. J.diasa-
miZe aris monografiis _ „Òóðáóëåíòíî-ñòü â íåéòðàëüíîì è ïðîâîäÿùåì ñëîÿõàòìîñôåðû~ avtori, aseve saxelmZRvane-
los_ „Ðàññåÿíèå è èçëó÷åíèåâîëí â õàîòè-÷åñêè íåñòàöèîíàðíûõ ñðåäàõ“ Â.Ã.Ãàâðè-ëåíêî, Ã.Â.Äæàíäèåðè redaqtori. aris
ramdenime samecniero sagranto proeq-
tis monawile.
sidinjes da darbaislobas auci-
leblad amovikiTxavT dafaze qalba-
toni JuJunas namuSevarSi, es xelovne-
bis nimuSia. studentebi da ara mxo-
lod studentebi ganicdian esTetikur
siamovnebas qalbatoni JuJunas mier
dafaze dawerili kvanturi meqanikisa
Tu eleqtrodinamikis rTulad aRqma-
di formulebis cqeriT. simSvide da
gawonasworebuloba da ra Tqma unda,
maRali akademiuri done aris safuZve-
li imisa, rom ukve oTxi aTeuli welia
qalbatoni JuJuna emsaxureba Tavis
sayvarel saqmes, kaTedras, departa-
ments, mecnierebas da aravis ar axsovs
misgan araTu wyena, ramed odnav xmama-
Rali saubaric. fizika-maTematikisa
da kompiuterul mecnierebaTa saxe-
liT vulocavT qalbaton JuJunas 70
wlis iubiles, vusurvebT janmrTelo-
bas da didxans sicocxles.
nugzar RomiZe
fizika-maTematikisa da
kompiuterul mecnierebaTa
fakultetis saxeliT, fakultetis
xarisxis uzrunvelyofis
samsaxuris ufrosi
zurab SaSikaZe - daibada 1950 wlis
12 marts. 1972 wels daamTavra baTumis
SoTa rusTavelis saxelobis saxelmwi-
fo pedagogiuri instituti fizikis
specialobiT. 1973 wlidan fizikis ka-
Tedris, xolo 2006 wlidan fizikis de-
partamentis TanamSromelia. zurab Sa-
SikaZes 1990 wels ekava fizi-
ka–maTematikis dekanis moad-
gilis Tanamdeboba. 1990-1996
wlebSi pedagogiuri fakulte-
tis dekanis moadgilis Tanam-
deboba. 1996-1997 wlebSi iyo
mosamzadebeli fakultetis
dekani. 1997-2000 wlebSi ki -
ekonomikis fakultetis deka-
ni. 2000-2006 wlebSi ekava
dawyebiTi samxedro momzade-
bisa da fizikuri aRzrdis fa-
kultetis dekanis Tanamdebo-
ba. 1983-1986 wlebSi staJire-
bas gadioda moskovis m.v.lo-
monosovis saxelobis saxelm-
wifo universitetSi kvanturi
radiofizikis kaTedraze. 1986
wels moskovis universitetSi
staJirebis Semdeg z.SaSikaZes
mianiWes „lazeruli teqnikis“
specialistis kvalifikacia. prof.
v.v.fadeevis xelmZRvanelobiT eweoda
samecniero saqmianobas wyliani gare-
mos gaWuWyianebis sakiTxebze. z.SaSi-
kaZis sakvlev Temas warmoadgenda „ba-
Tumis sazRvao portis akvatoriis nav-
TobproduqtebiT gaWuWyianebis Ses-
wavla lazeruli fluorimetris me-
TodiT“. 2009-2013 wlebSi batoni zu-
rabi ufrosi mecnier-TanamSromlis
poziciaze monawileobda SoTa rusTa-
velis erovnuli samecniero sagranto
proeqtSi „baTumis portis akvatoriis
ekologiuri monitoringi lazeruli
speqtroskopiis meTodiT da talRuri
procesebis Seswavla realur garemo-
Si (GNSF/ST08/5-451)“. batoni zurabi
aris 20-mde samecniero Sromis avto-
ri.
batoni zurabi dajildoebulia Se-
moqmedebiTi niWiT. misi jer kidev ga-
mouqveynebeli leqsebi, daxvewilad
Sesrulebuli simRerebi da ra Tqma un-
da iumori, gansakuTrebul elfers
sZens ama Tu im SemoqmedebiT saRamos
Tu RonisZiebas. SesaniSnavi Svilebis
zazasa da kaxas mama, mzrunveli babua,
gamorCeuli meuRle, brwyinvale Tama-
da, albaT gadaWarbebuli ar iqneba Tu
vityvi, qalaqis erT-erTi koloriti,
65 wlis gaxda.
fizika-maTematikisa da kompiute-
rul mecnierebaTa fakultetis saxe-
liT vulocavT mas am TariRs, vusur-
vebT janmrTelobas da dRegrZelobas.
nugzar RomiZefizika-maTematikisa da
kompiuterul mecnierebaTa
fakultetis saxeliT, fakultetis
xarisxis uzrunvelyofis
samsaxuris ufrosi
baTumis SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo
universitetis stu-
dentebma da profe-
sor-maswavleblebma
baTumis gaTavisufle-
bisTvis brZolaSi da-
Rupuli gmirebi gaix-
senes. umaRlesi sagan-
manaTleblo dawesebu-
lebis ezodan msvle-
loba moawyves, memori-
aluri qva yvavilebiT
Seamkes da sanTlebi da-
anTes. RonisZieba studentTa mxarda-
Werisa da momsaxurebis samsaxurisa da
studentTa samecniero centris orga-
nizebiT gaimarTa. 1921 wlis 23 marts
iunkerebi saqarTvelos erTianobisT-
vis warmoebul uTanasworo brZolaSi
Caebnen. sabrZolo moqmedebebis dros
50 qarTveli meomari daiRupa.
qalaq baTumis meri giorgi ermako-
vi universitetSi bsu-s teqnologiu-
ri fakultetis studentebs Sexvda da
axali municipaluri programa ,,umaR-
lesi ganaTlebis xelSewyoba“ gaacno.
programa warmatebuli studentebis-
Tvis luka asaTianis saxelobis sti-
pendiis gacemas iTvaliswinebs. 150 da
200-lariani stipendia 2014 wels Ca-
ricxuli umaRlesi akademiuri ganaT-
lebis pirveli da meore safexuris sa-
ganamanaTleblo programebis im stu-
dentebze gaicema, romlebic regist-
rirebulni arian q. baTumis municipa-
litetis teritoriaze.
konkursSi monawileoba
SeuZliaT mSeneblobisa da
arqiteqturis mimarTu-
lebis studentebs, ro-
melTac miRebuli aqvT da-
debiTi Sefaseba aranak-
leb 81-90 qula. progra-
mis farglebSi 30 studen-
ti dafinansdeba.
JuJuna diasamiZe - 70 zurab SaSakiZe - 65
`erazmuseli ojaxi~
iunkerebis xsenebis dRe
`umaRlesi ganaTlebis
xelSewyoba~ - programis wardgineba
11mmaarrttii
raul simonis Ze gociriZe
daibada 19855 wlis 17 marts
q.baTumSi. 1963 wels swavla da-
iwyo baTumis me-17 saSualo
skolaSi. 1964 wels ojaxi gada-
vida sacxovreblad q.quTaisSi
da swavla gaagrZela quTaisis
akaki wereTlis saxelobis me-2
saSualo skolaSi, romelic
warCinebiT daamTavra 1972
wels. 1972-1973 ww. warCinebiT
daamTavra quTaisis teqnikuri
saswavlebeli da mieniWa eleq-
tro gammarTvelis me-4 Tanri-
gi. 1973 wels Caabara saqarTve-
los politeqnikuri institu-
tis quTaisis filialSi, qimi-
ur-teqnologiur fakultet-
ze. 1974 wels saqarTvelos po-
liteqnikuri institutis qu-
Taisis filialis bazaze gaixs-
na n.i.musxeliSvilis saxelo-
bis quTaisis politeqnikuri
instituti. 1975 wels warCine-
biTi swavlisa da SromiT semes-
trSi warmatebisaTvis daajil-
doves sakavSiro umaRlesi
mTavrobis medliT ”SromiTi
mamacobisaTvis” da rogorc
warCinebuli studenti daa-
jildoves turistuli sagzu-
rebiT: egvipte da poloneTi.
1975 wels gaxda leninuri sti-
pendiati. samecniero-kvlevi-
Ti samuSaoebi daiwyo 1975
wels profesor nodar lekiS-
vilis xelmZRvanelobiT. mis
mier sinTezirebuli iqna axali
saxis diazosaRebavebi, romle-
bic dainerga quTaisis abreSu-
mis kombinatis Zafis gamomyvan
warmoebaSi. 1978 wels aRniSnu-
li Tema man waradgina q.talin-
Si, axalgazrda mecnierTa sa-
kavSiro samecniero konferen-
ciaze da aiRo pirveli adgili.
studentobis dros iyo samec-
niero aRmzrdelobiTi komisi-
is Tavmjdomare da asrulebda
saxelSekrulebo samecniero
Temebs. 1978 wels man warCine-
biT daamTavra aRniSnuli ins-
titutis qimiur-teqnologiu-
ri fakulteti da mieniWa inJi-
ner-qimikos teqnologis kva-
lifikacia (warCinebiTi dip-
lomi N166262). ganawilebiT
datoves institutSi ufrosi
laborantis Tanamdebobaze,
paralelurad kiTxulobda
leqciebs: ”qimiuri teqnolo-
giis procesebi da aparatebi”
da ”gamomyvani warmoebis qimi-
ur teqnologia”-Si, aseve sa-
xelSekrulebo TemaSi iyo mec-
nier-TanamSromlis Tanamde-
bobaze. studentobis dros mis
mier quTaisis abreSumis kombi-
natis ZafsaReb warmoebaSi dai-
nerga abreSumis Zafis egreT
wodebuli civad amoRebis teq-
nologia, ramac uzrunvelyo
rogorc muSebis SromiTi pi-
robebis gaumjobeseba, aseve
gaizarda abreSumis Zafis amo-
Reba 7-10%-iT. aRniSnuli ga-
mogoneba dapatentda 5 qveya-
naSi. imis gamo, rom institut-
Si ar iyo samxedro kaTedra,
1979-1981 wlebSi gaiwvies sam-
xedro savaldebulo samsaxur-
Si. msaxurobda minskis (belo-
rusia) olqis samxedro saswav-
lo qalaqSi. oficris kursebi
gaiara q.brestSi (belorusia).
1981 wlis ivnisidan muSaoba
daiwyo quTaisis politeqni-
kur institutSi qimiur-teq-
nologiur fakultetze uf-
ros laborantad, paralelu-
rad samecnieor saxelSekru-
lebo TemebSi iyo mecnier-Ta-
namSromeli da kiTxulobda
leqciebs: ”qimiuri teqnolo-
giis procesebi da aparatebi”
da ”gamomyvani warmoebis qimi-
ur teqnologia”-Si.
1983 wels Caabara moskovis
plastmasebis samecniero-kv-
leviTi institutis aspiran-
turis dauswrebel ganyofi-
lebaze. 1986 wlis ianvarSi ga-
daiyvanes amave aspiranturis
daswrebul ganyofilebaze,
romelic daamTavra 1987 wlis
ianvarSi. aspiranturis dasw-
rebul ganyofilebaze swavlis
dros mis mier sinTezirebuli
ukuosmosuri membranebi dai-
nerga q.moskovis N3 xel-
sawyoTmSenebel qarxanaSi,
1987 wlis maisSi daicva diser-
tacia da mieniWa qimiis mecnie-
rebaTa kandidatis wodeba
(diplomi ?? ?019240 ), maRal-
molekulur naerTTa qimiis
specialobiT da gaanawiles
amave institutis baTumis 11.3
laboratoriaSi ufrosi mecni-
er TanamSromlis Tanamdeboba-
ze. 1987 wlidan 1990 wlamde
amave 11.3 laboratoriaSi ekava
ufrosi mecnier TanamSrom-
lis, seqtoris ufrosis Tanam-
deboba. am wlebSi is asruleb-
da or Zalian mniSvnelovan sam-
xedro SekveTas, romelTa Ri-
rebuleba 500 aTas maneTs Sead-
genda. kerZod, kosmonavtebi-
saTvis sasmeli wylis miRebisa
da maT mier gamoyenebuli
wylis kvlav gamosayenebel
kondiciamde miyvanisaTvis, pa-
ralelurad, galvanur saamq-
roebSi Camdinare wylebis ga-
sufTavebisaTvis. 1989 wels
q.baTumis laboratoria gada-
keTda moskovis plastmasebis
samecniero-kvleviTi insti-
tutis N23 ganyofilebad.
1990 wels moskovis plast-
masebis samecniero-kvleviTi
institutis eleqtromembra-
nuli teqnologiis laborato-
riis ufrosi, doqtori eliz-
bar balavaZe miiwvies konfe-
renciaze iaponiaSi, q.tokioSi.
man Tavis moxsenebaSi mokle
anotaciis saxiT CarTo raul
gociriZis mier sinTezirebu-
li ukuosmosuri membranebis
miRebisa da maxasiaTeblebis
maCveneblebi. aRniSnuli memb-
ranebis miRebis teqnologiaze
dainteresda firmebi da SesTa-
vazes sabWoTa kavSirs, rom Se-
isyidnen aRniSnul teqnolo-
gias 5 milion dolarad. maTi
warmomadgenlebi Cavidnen mos-
kovSi da undodaT enaxaT q.ba-
TumSi rogori teqnologiiT
xdeboda aRniSnuli membrane-
bis miReba. am periodSi saqarT-
velos prezidentis zviad gam-
saxurdias brZanebiT Caiketa
mimosvla ruseTTan. iaponiis
warmomadgenlebma ori kvira
icades moskovSi, magram ver
SeZles Camosvla baTumSi da
Sesabamisad es garigeba CaiSa-
la.
sabWoTa kavSiris daSlis
Semdeg 1991 wels ganyofile-
bis bazaze Seiqmna baTumis mem-
branuli teqnologiis samec-
niero-kvleviTi instituti,
romelic erTaderTi iyo sa-
qarTveloSi da mas aWaris ar
mTavrobis dadgenilebiT mie-
niWa TviTdafinansebis statu-
si, rac ewinaaRmdegeboda sa-
qarTvelos prezidentis, zvi-
ad gamsaxurdias brZanebas.
1991 wels is dainiSna institu-
tis direqtoris moadgiled
samecniero dargSi da baromem-
branuli teqnologiebis gan-
yofilebis ufrosad. 1991-1997
wlebSi mis mier sinTezirebu-
li mikrofiltraciuli, ult-
rafiltraciuli da ukuosmo-
suri membranebiT damzadebu-
li danadgarebi dainerga sxva-
dasxva warmoeba dawesebule-
bebSi, rogorc alkoholiani
da ualkoholo sasmelebis,
aseve sxvadasxva saxis wylebis
filtaciisaTvis.
1997 wlis ivnisidan raul
gociriZe dainiSna institutis
direqtoris movaleobis Sems-
ruleblad, xolo 1998 wels
airCies baTumis membranuli
teqnologiebis samecniero-
kvleviTi institutis direq-
torad, samecniero sabWos
Tavmjdomared. 2001 wlamde in-
stituti arsebobda TviTda-
finansebaze da miuxedavad imi-
sa, rom saqarTveloSi saxelm-
wifo dafinansebaze myof ins-
titutebs, ekonomiuri sidux-
Wiris gamo uWirdaT arseboba,
man SeZlo aramarto SeenarCu-
nebina ZiriTadi kadrebi, ara-
med mecnier-TanamSromelTa
xelfasebi iseTive hqondaT,
rogorc saxelmwifo dafinan-
sebaze myofi institutebis
mecnier-TanamSromlebs. amave
dros misi uSualo xelmZRvane-
lobiT srulad moxda insti-
tutis valebis gadaxda, rac
piroba gaxda imisa, rom 2001
wels instituti gadaeyvanaT
saxelmwifo dafinansebaze. sa-
xelmwifo dafinansebamde mec-
nier-TanamSromlebi dakavebu-
li iyvnen membranuli danadga-
rebis damzadebaze da maT da-
nergvaze. saxelmwifo dafinan-
sebaze gadasvlam safuZveli
Cauyara samecniero-kvleviTi
samuSaoebis ganaxlebas. yo-
velwliurad, institutis da-
maarseblis, saxelmwifo premi-
is laureatis, profesor ki-
ril maqsimes Ze saldaZis daba-
debis dRes tardeboda samec-
niero konferencia.
2006 wels instituti Seu-
erTda baTumis saxelmwifo
universitets. raul gociriZe
dainiSna SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis sain-
Jinro teqnologiuri fakul-
tetis membranuli teqnologi-
is samecniero-kvleviTi insti-
tutis direqtoris movaleo-
bis Semsruleblad, paralelu-
rad arCeuli iqna mecnier-Ta-
namSromlad.
2011 wls universitetSi re-
organizaciis Sedegad dainiS-
na SoTa rusTavelis saxelmwi-
fo universitetis samecniero
centris direqtoris moadgi-
led, agraruli da membranuli
teqniologiis mimarTulebis
xelmZRvanelad.
2013 wlis 11 ianvridan
dRemde daniSnulia SoTa rus-
Tavelis saxelmwifo universi-
tetis agraruli da membranu-
li teqnologiebis institutis
direqtorad. organizaciul
sakiTxebTan erTad is mniSvne-
lovan dros uTmobs samecnie-
ro samuSaoebs, razedac mety-
velebs mis mier gamoqveynebu-
li 74 samecniero naSromi, sa-
erTaSoriso konferenciebsa
da simpoziumebze gakeTebuli
36 moxseneba, maT Soris mis mi-
er gakeTebuli moxsenebebi
q.benidormSi (espaneTi) da kun-
Zul iskia-ponteSi (italia). mi-
Rebuli aqvs 11 saavtoro mow-
moba da 4 patenti. mopovebuli
aqvs 1 saerTaSoriso granti,
sadac is iyo grantis xelmZR-
vaneli da 4 saqarTvelos erov-
nuli fondis samecniero gran-
ti, romelTagan 2 samecniero
grantSi iyo samecniero xelm-
ZRvaneli da 2 samecniero
grantSi ZiriTadi Semsrulebe-
li. dRes is aris saqarTvelos
erovnuli fondis 2 samecnie-
ro grantSi, erTSi samecniero
xelmZRvaneli da meoreSi Ziri-
Tadi Semsrulebeli. gamoqvey-
nebuli aqvs monografia ”ada-
mianis yofiereba da wyali”. aR-
niSnuli monografiis daweris
dros avtori cdilobda es mo-
nografia yofiliyo nebismie-
ri mkiTxvelisaTvis saintere-
so da amave dros mniSvnelova-
ni adamianis yoveldRiuri cx-
ovrebisaTvis.
universitetSi 2012 wlamde
is kiTxulobda leqciebs Sem-
deg disciplinebSi: maRalmo-
lekulur naerTTa qimiaSi;
elementorganul naerTTa qi-
miaSi; organul ligandTa qimi-
aSi; maRalmolekulur naerT-
Ta qimiur teqnologiaSi; memb-
ranuli procesebis Teoriul
safuZvlebSi. dRes, imis gamo,
rom is ZiriTad samuSaoebTan
erTad asrulebs 2 samecniero
grants, SeuZlebelia dakavdes
leqciebiT. miuxedavad amisa,
is muSaobs magistrebisa da
doqtorantebisaTvis membra-
nuli da nanofiltraciuli
teqnologiis disciplinaSi me-
Toduri miTiTebebisa da prog-
ramis Seqmnaze.
ojaxuri mdgomareoba:
meuRle - vadaWkoria zaira.
samusiko xelovnebis doqtori,
baTumis qalTa kameruli gun-
dis samxatvro xelmZRvaneli.
Svili - gociriZe zurabi,
daamTavra Tbilisis ilias uni-
versitetis bakalavriati da
baTumis SoTa rusTavelis sa-
xelmwifo universitetis ma-
gistratura.
Svili - gociriZe luka, XI
klasis moswavle
aseTi gaxlavT batoni rau-
lis mokle biografiuli mona-
cemebi da minda aseve mokled
aRvniSno misi Zalian dadebiTi
adamianuri Tvisebebi. Tavmda-
bali, sikeTiT savse, mimtevebe-
li, Sromismoyvare, mter-moy-
varis mcodne da Semfasebeli,
WeSmaritad qarTveli da didi
ilias kacobis Sefasebis yvela
kriteriumis mflobeli.
ai, ras ambobda ilia:
`Tu kacTmoyvare da samar-
Tliani xar, maSin savse kaci
xar. grZnoba samarTlianobisa
uqmad yofnis uflebas ar mog-
cems am wuTisofelSi”.
marTlac, baton raulis er-
Ti dRiTac ar ucxovria uqmad.
arasodes yofila usamarTlo.
amitomac is savsea sikeTiT da
keTilgonierebiT mecnierul
moRvaweobaSi Tu pirad cxov-
rebaSi.
minda gamovxato TiToeuli
TqvenTaganis survili da gul-
wrfelad mivuloco 60 wlis
saiubileo TariRis dadgoma,
siymawvilidan sibrZnis asakSi
gadasvla da xangrZliv sico-
cxleze Rirseuli gamklaveba.
warmatebebi da kvlav warma-
tebebi vusurvoT samecniero
da sazogado saqmianobaSi.
RnerTi iyos Seni mfarveli,
Cveno kolegav, megobaro da
suliT mdidaro adamiano!
nino kiknaZe,
agraruli da membranuli
teqnologiebis institutis
mTavari mecnier-
TanamSromeli,
bsu-s asocirebuli
profesori
raul gociriZedabadebidan 60 da samecniero
moRvaweobidan 40 weli
12 mmaarrttii
C M Y K
redaqtori:
ioseb sanikiZe
specialisti:
nestan mamuWaZe
gazeTi daibeWda
gamomcemloba
`samSobloSi`
2 18 07 76; 5 99 95 31 90
mis.: q. Tbilisi,
robaqiZis 7
saredaqcio kolegia:nana cecxlaZe, inga SamiliSvilinaTia wiklaSvili, nino doliZe
murman gorgoSaZe,daviT baraTaSvili
guram Caganava,SoTa mamulaZeguguli dumbaZe, nugzar RomiZe
„dedamiwis saaTis“ mecxre ra-
undi msoflioSi - 2015 wlis 28
marts, adgilobrivi droiT saRa-
mos 20:30-21:30-mde aRiniSna. sa-
qarTvelo am aqcias 7 wlis win Se-
uerTda. „dedamiwis saaTis“ mTava-
ri mizania klimatis cvlilebisa
da globaluri daTbobis Sesaxeb
informaciis miwodeba, sazogado-
ebis garemosdacviTi cnobierebis
amaRleba, pasuxismgeblobis gaz-
rda, sakuTari qcevis Sefaseba da
Secvla garemos sasargeblod.
tradiciisamebr, am dRes msofli-
os qveynebis yvela cnobili Rirs-
SesaniSnaobebi erTi saaTiT bnel-
deba, rac “dedamiwis saaTis” aqci-
isadmi mxardaWeras adasturebs.
mainc ra aris globaluri daT-
boba, ra iwvevs mas da ra Sedegebis
gamowveva SeuZlia? ra mdgomare-
obaa am mxriv saqarTveloSi?
globaluri daTboba — deda-
miwis atmosferos miwispira fenis
saSualo wliuri temperaturis
swrafi zrdis procesia. is gamow-
veulia kacobriobis samecniero-
teqnikuri ganviTarebis tempebis
daCqarebiT da TavisTavad mWidro
kavSirSia energiis mzard moxma-
rebasTan.
„saTburis efeqti“ aris atmo-
sferuli movlena, romelic xels
uSlis Ramis saaTebSi dedamiwis
zedapiris mkveTr gacivebas, rac
ganapirobebs atmosferoSi siT-
bos garkveuli nawilis Sekavebas
da globaluri klimatis Tanda-
TanobiT daTbobas. es xorciel-
deba Semdegnairad: dedamiwis ze-
dapiri mzis sinaTles STanTqavs
da mas siTbod aqcevs. am siTbos
nawili isev kosmosSi aRwevs, na-
wils ki atmosferoSi Semavali
’’saTburis airebi“ STanTqavs.
isini saTburis SuSebis msgavsad
moqmedeben - sinaTles SigniT uS-
veben, xolo siTbos ki gareT aRar
atareben.
bunebrivi saTburi efeqtis
gareSe dedamiwa Zalian civi iqne-
boda da masze sicocxlec ver iar-
sebebda. problema isaa, rom adami-
anebi atmosferos saTburis aire-
bis damatebiTi raodenobiT abin-
Zureben. saTburis efeqtis Ziri-
Tadi ganmapirobebeli gazebia:
naxSirorJangi (CO2), meTani (CH4)
da azotis qveJangi (NO2).
aRniSnuli procesebiT atmos-
feros saSualo temperatura de-
damiwis zedapirze bolo saukunis
ganmavlobaSi 0.74 ± 0.18 °C-iT gai-
zarda. 21-e saukuneSi mosalodne-
lia dedamiwis atmosferos saSua-
lo temperaturis zrda 1,1 – 6,4
°C–iT.
adamiani is erTaderTi arse-
baa, romelmac mSvidi cxovreba ar
ikmara da Tavisi saqmianobiT daRi
daasva bunebas. mecnierebi gvarw-
muneben, rom axlovdeba wuTi, ro-
ca Sedegebs viwvnevT da SesaZloa,
dedamiwaze sicocxlis arsebobis
sakiTxi eWvqveS dadges. zogma
mecnierma klimatdamokidebuli
daavadebebic ki gamoyo: gulsisx-
lZarRvTa da sasunTqi sistemis,
alergiuli, infeqciuri daavade-
bebi da sxva.
saerTaSoriso organizacia
`Global Humanitarian Forum~-ma, rom-
lis Tavmjdomarec gaeros gene-
raluri direqtori kofi anania,
gamoaqveyna daskvna, romelSic
globaluri daTbobis msxverpl-
Ta zusti raodenobaa dasaxele-
buli. amis Sesaxeb ”New Scientist”-i
wers. mkvlevarTa monacemebiT, am-
Jamad globaluri daTbobis gamo
msoflioSi yovelwliurad daax-
loebiT 300 aTasi adamiani iRupe-
ba. saqme imaSia, rom klimatis
cvla bunebrivi stiqiuri movle-
nebis raodenobis zrdas iwvevs,
iseTebis, rogoricaa gvalva da
wyaldidoba. garda amisa, cvale-
badi klimati gavlenas axdens gan-
viTarebuli qveynebis soflis me-
urneobazec, rasac SimSilobamde
mivyavarT. atmosferos saSualo
temperaturis zrda gamoiwvevs
zRvis donis awevas. gaizrdeba ka-
tastrofuli klimaturi movle-
nebis sixSire da simZlavre, Seicv-
leba naleqebis raodenoba da ga-
nawileba, Semcirdeba soflis me-
urneobis mosavlianoba, Semcir-
deba myinvarebi, gadaSendeba
cocxali organizmebis zogierTi
saxeobebi, gaizrdeba daavadebaTa
ricxvi.
jerjerobiT ucnobia dedami-
wis romeli regioni ufro metad
dazaraldeba am cvlilebebis Se-
degad. saxelmwifoTa umravleso-
bam xeli moawera kiotos oqms, ro-
melic atmosferoSi saTburis
airebis gafrqvevaTa Semcirebas
isaxavs miznad.
ukanasknel periodSi momxda-
ri klimaturi cvlilebebis pro-
cesi saqarTvelozec aisaxa. daT-
bobasTan erTad mTian regionebSi
gaxSirda wyalmovardnebis, mewye-
rebis, Rvarcofebis da zvavebis
intensivoba, xolo aridul teri-
toriebze SeiniSvneba gvalvebis
gaZlierebis tendencia.
am dakvirvebebze dayrdnobiT
da mTavrobasTan konsultaciis
Semdeg, specialistebis mier Se-
irCa sami yvelaze mowyvladi re-
gioni, romlebic sxvadasxva fizi-
kur-geografiul pirobebSi imyo-
feba da romlebic ganxilulia ga-
eros klimatis cvlilebis konven-
ciis mimarT saqarTvelos meore
erovnul SetyobinebaSi. es regio-
nebia: Savi zRvis sanapiro, gansa-
kuTrebiT, md. rionis delta, qve-
mo svaneTi (lentexis raioni) da
dedofliswyaros raioni.
CamoTvlili mowyvladi regi-
onebidan yvelaze did, ormxriv
zewolas ganicdis md. rionis Se-
sarTavi, sadac erTis mxriv masze
zewolas axdens mdinareuli Camo-
nadeni, masTan dakavSirebuli
wyalmovardnebiT da meores mxriv
- zRvis donis awevis (2,5 mm/w) ga-
mo, mis mier xmeleTis mitaceba.
Tu yovelive amas davumatebT
kolxeTis dablobis TandaTan
daSvebas (5 mm/w), rac gamowveulia
teqtonikuri procesebiT, naTeli
xdeba im procesebis simwvave, rom-
lis daZlevac qveyanas mimdinare
saukuneSi mouwevs.
msgavsi problemebi wamoWri-
lia foTis samxreTiTac, mdinare
Woroxis deltaSi, adlia-baTumis
sanapiros monakveTze. mdinare
Woroxze mimdinareobs kaSxalTa
kaskadis mSenebloba, romelsac
TurqeTis mxare asrulebs. aq
aigeba 10 kaSxali, maTgan udidesi
223 metri simaRlis iqneba, xolo
umciresi 44 metri. aRniSnuli
faqti safrTxes uqmnis saqarTve-
los sanapiro zols, gansakuTre-
biT ki gonios, adlias (sadac zRva
ukve utevs xmeleTs. me-20 sauku-
nis 80-iani wlebidan sofel adli-
is macxovreblebma 2-3-jer gadai-
tanes sacxovreblebi, xolo zRvam
napiris 200 m STanTqa.
kavkasiis garemosdacviTi ara-
samTavrobo organizaciebis qse-
lis (CENN) mier ganxorcielebu-
li kvlevis Tanaxmad, 2020-2050
wlebSi haeris saSualo mravalw-
liuri temperatura 2,5-3 °C-iT
moimatebs (temperatura ukve gaz-
rdilia 0,6 gradusiT), ris gamoc
mosalodnelia gvalvebi da Sesa-
bamisad, saxnav-saTesi miwebis,
baR-bostnebis, venaxebisa da sa-
Zovrebis produqtiulobis sagr-
Znoblad Semcireba.
mkvlevarebis TqmiT, gvalva da
gaudabnoebis procesi dedof-
liswyaros emuqreba. amis Sesaxeb
specialistebi ukve xmamaRla sa-
ubroben. mecnierebaTa doqtori
bakur beritaSvili fiqrobs, rom
saxelmwifom saqarTvelos umniS-
vnelovanesi teritoriebis gau-
dabnoebis Tavidan asacileblad
konkretuli RonisZiebebi unda
gaataros. kerZod, saWiroa qarsa-
cavi zonebis ageba da sairigacio
sistemis mSenebloba.
klimatis cvlilebis erT-erT
gamovlenas warmoadgens eqstre-
maluri (stiqiuri) movlenebis ga-
aqtiureba. saqarTveloSi amis de-
monstrireba moxda lentexis rai-
onis magaliTze (qvemo svaneTis
mTian regionSi), sadac globalu-
ri daTbobis Sedegad sagrZnobla-
daa gaaqtiurebuli sxvadasxva
stiqiuri movlena. am movlenebis
(wyalmovardna, mewyeri da Rvar-
cofi) sixSirisa da intensivobis
zrdam gaaZliera miwis erozia,
rac soflis meurneobas, tyeebs,
gzebsa da sxva komunikaciebs sag-
rZnoblad azaralebs.
amrigad, klimatis cvlilebi-
sa da globaluri daTbobis Tema-
ze msoflioSi sazogadoebis cno-
bierebis amaRlebis, msoflio li-
derebis mier saTburis airebis
emisiebis Semcirebis mizniT,
wels, 28 marts, mTel msoflioSi
da maT Soris saqarTveloSi, mo-
ewyo globaluri aqcia „dedamiwis
saaTi“, romlis mTavari gzavnili
iyo „gamoiyene Seni Zala klimatis
cvlilebis SesaCereblad“.
am aqciis farglebSi msofli-
os 162 qveyanaSi erTi saaTis gan-
mavlobaSi gamoirTo ekonomiku-
ri, politikuri da kulturuli
mniSvnelobis Zeglebisa da Seno-
bebis eleqtroganaTeba.
„dedamiwis saaTis“ saerTaSo-
riso aqciis farglebSi, Cveni uni-
versitetis biologiis departa-
mentma aWaris garemos dacvisa da
bunebrivi resursebis sammarTve-
losTan erTad moawyo RonisZieba,
rac exeboda klimatis globalu-
ri cvlilebis gamomwvev mizezeb-
sa da sazogadoebis pasuxismgeb-
lobis gacnobierebas mis SesaCe-
reblad. am sakiTxebTan dakavSi-
rebiT studentebis mier warmod-
genili iqna ori prezentacia, mo-
ewyo kinoCveneba. bolos ki gai-
marTa diskusia.
aRniSnul RonisZiebasTan da-
kavSirebiT, saRamos, sastumro
,,Seratonma“ aWaris garemos dac-
visa da bunebrivi resursebis sam-
marTvelosTan erTad, tradiciu-
lad umaspinZla Cveni universite-
tis studentebsa da moswavle
axalgazrdobis sasaxlis aRsazr-
delebs. 20:30 saaTze gamoirTo qa-
laqis arasasicocxlo obieqtebi,
gare ganaTebebi da ,,Seratoni“.
,,Seratonis“ foieSi sanTlis Suq-
ze moxda sazeimo tortis gaWra.
sabolood, unda aRiniSnos,
rom klimatis cvlileba aris yve-
las da ara erTi adamianis an qvey-
nis problema, marto saagentoebi,
mTavrobebi an sxva mezobeli ere-
bi ar da ver aRmofxvrian am prob-
lemas, CvenTvis.
maS, yvelam erTad, vimoqme-
doT lokalurad da viazrovnoT
globalurad.
Tornike tabataZesabunebismetyvelo
mecnierebaTa da jandacvis
fakultetis ekologiis
specialobis
meoTxe kursis studenti
`dedamiwis saaTi~ - gamoiyene Seni Zala
klimatis cvlilebis SesaCereblad
top related