Advokatai - Devil's advocate

ADVOKATAITeisinė informacija

R. Andrikis: “Advokatas – tai žmogaus patarėjas”

2008 m. spalio 2 d., ketvirtadienis

INFOLEX pokalbis su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku advokatu Rimu Andrikiu.INFOLEX: Jau antrą kadenciją esate Advokatų tarybos pirmininkas. Kokius pagrindinius iššūkius advokatūroje galetumėte įvardinti? Kaip galėtumėte apibūdinti dabartinę situaciją advokatūros srityje?R. Andrikis: Iššūkiai ar siekiai bet kurioje institucijoje yra diktuojami kasdieninės situacijos ir siekiamybės. Suvokdami šiandieninę situaciją, mes galime prognozuoti ar konstruoti savo ateities iššūkius. Dabartinė žmogaus teisių ir laisvių Lietuvoje padėtis, mano supratimu, yra kritiška ir tokiame žemame lygmenyje, kad apie tai netgi sunku kalbėti. Aš ir kiti advokatai esame pasirengę iliustruoti šį teiginį ne vienu, o dešimtimis pavyzdžių apie žmogaus teisių ir laisvių nepaisymą. Suprantu tuos valstybės institucijų pareigūnus, kurių pareiga yra užtikrinti žmogaus teises bei laisves ir kurie, nesugebėdami to padaryti, siekia pasiteisinti. Anot jų, kitose Europos Sąjungos valstybėse yra dar blogiau. Advokatas yra pats artimiausias ir reikalingiausias žmogaus teisių ir laisvių gynėjas bei žmogaus patarėjas teisės klausimais. Todėl esu įsitikinęs – advokato nuomonė apie žmogaus teisių ir laisvių padėtį yra žymiai kompetentingesnė negu kitų asmenų, kurie galbūt tik retkarčiais su jomis susiduria ar jų kompetencijoje yra tik atskirų sričių užtikrinimo etapai.INFOLEX: Ką manote apie advokatų veiklos įstatyminio reguliavimo kaitą nepriklausomos valstybės laikotarpiu?R. Andrikis: Nesutiksiu su nuostata, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo advokatūrai staiga atsirado neribotos galimybės tobulinti savo veiklą ir siekti neįsivaizduojamų profesinių aukštumų. Taip tikrai nėra. Pirmiausiai noriu pabrėžti, kad ir iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo advokatai sėkmingai vykdė savo tiesiogines pareigas, gynė žmones, jiems atstovavo ir niekada pernelyg neužsiėmė politika. Be abejo, bendras tuometinis žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo pobūdis skyrėsi. Tačiau galiu išskirti vieną bruožą, kuris septyniolika metų lydi advokatūrą – valdžios institucijos tokią instituciją kaip advokatūra neretai įvairiais būdais pažemina. Pats faktas, kad per 17 metų buvo priimti ketveri Advokatūros įstatymai, reiškia, kad egzistuoja tam tikros požiūrio į advokato statusą problemos. Šios problemos siejamos su tuo, kad kiekvienas Seimas, išskyrus paskutinįjį, savotišku garbės reikalu laikė priimti naujus Advokatūros, Prokuratūros, Teismų įstatymus. Kitaip tariant, kiekviena naujoji parlamentinė valdžia turėjo tikslą pajungti savo valdžiai trečiąją, t.y. teisminę valdžią. Advokatai yra teisminės valdžios padėjėjai, todėl tokia nepagarba trečiajai valdžiai demokratinėje valstybėje nėra toleruotina. Tačiau mes dažniausiai nutylime apie kartais nepagrįstai įgyvendinamus pokyčius…INFOLEX:Tikriausiai turite omenyje pakankamai liberalias Advokatūros įstatymo nuostatas, nustačiusias tapimo advokatu tvarką. Kaip galėtumėte jas pakomentuoti?R. Andrikis: Buvo įtvirtinta nuostata, kad be advokato kvalifikacinio egzamino advokatu gali tapti bet kuris asmuo, turintis teisinį išsilavinimą ir tam tikrą stažą. Tokios tvarkos nepriklausomoje Lietuvoje iki tol niekada nebuvo ir šiuo metu jau nebėra. Be abejonės, tapimo advokatais procedūroje buvo pakeitimų, kurie natūraliai atspindėjo besikeičiančias realijas, tačiau tokie pokyčiai neturi keisti pamatinių advokatūros principų. Tvarka, kai pretendentams vartai į advokatūrą buvo atverti neišlaikius kvalifikacinio egzamino, gyvavo šiek tiek ilgiau negu metus. Per tą laiką advokatais pripažinome apie tūkstantį asmenų. Iš pastarojo tūkstančio tik keli šimtai pradėjo dirbti advokato darbą.INFOLEX: Kokius pagrindinius trūkumus ar galiojančias abejotinas nuostatas įžvelgiate advokatūros teisiniame reguliavime?R. Andrikis: Šiuo metu įtvirtinta, kad po pripažinimo advokatu nėra termino, per kurį asmuo, pripažintas advokatu, turi pradėti praktiką. Kitaip tariant, galimos situacijos, kai jaunas tik metus padirbęs prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pripažįstamas advokatu, tačiau jis dar keliolika metų dirbs ne advokatu, tada išeis į pensiją ir galės būti įrašomas į praktikuojančių advokatų sąrašą. Tuo tarpu anksčiau galiojo nuostata, kad asmuo, pripažintas advokatu, ne vėliau kaip per pusę metų turi apsispręsti, kuria kryptimi eiti. Dabar, mano nuomone, diskredituojama pati teisinė sistema ir atskiros teisėsaugos institucijos. Turime apie kelis šimtus advokatais pripažintų prokurorų. Kyla klausimas: ar egzistuoja pasišventimas tam tikrai profesijai? Pareigūnai dirba žmonėms, jiems tarnauja. Tačiau darbas kitose institucijose ir advokatūroje iš esmės skiriasi. Kitas dalykas, kurio niekada nesupratau, yra tai, kaip teisti asmenys gali būti advokatais. Teismo salėje teisti gali būti tik sėdintys teisiamųjų suole asmenys – advokatų ginamieji. Vadovaudamiesi kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių praktika, galime daryti išimtis tik asmenims, kurie buvo teisti už tam tikrus neatsargius nusikaltimus. Pavyzdžiui, galima būtų daryti išimtį dėl autoįvykių. Tai, be abejonės, yra diskusijų objektas. Tačiau tai, kad teisti asmenys gana laisvai įleidžiami į advokatūros instituciją, yra akibrokštas.INFOLEX: Kokios yra advokatų drausmės bylų tendencijos? Ar daug keliama drausmės bylų advokatams? Ar galima būtų įžvelgti sąsajų tarp jūsų paminėtų aspektų ir keliamų drausmės bylų kiekio?R. Andrikis: Nekaupiame tokios išsamios statistikos, tačiau būtų galima įvardinti apytikslius skaičius. Per metus gauname apie 200 įvairių skundų dėl advokatų veiklos. Maždaug penktadaliu atvejų advokatui keliama drausmės byla. Yra ir kitu pagrindu keliamų drausmės bylų, pavyzdžiui – už tokius pažeidimus, kaip laiku nesumokėta kasmetinė įmoka. Pastaraisiais metais per metus iš praktikuojančių advokatų sąrašo išbraukiama tiek asmenų, kiek nebuvo išbraukiama per penkiolika metų. Manau, kad kai kurios negerovės į advokatūrą atėjo kartu su jau aptartais pernelyg liberaliais tapimo advokatu procesais – į advokatūrą atėjo per daug jai nepasirengusių asmenų…INFOLEX: Kokia Jūsų nuomonė apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatų darbo sąlygas, pajamas? Ar advokatai noriai užsiima valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu?R. Andrikis: Problema dėl valstybės garantuotos teisinės pagalbos teikimo būdo ir jos koncepcijos yra gana nemaža. Manyčiau, kad ši sistema buvo kuriama neatsižvelgiant į principinę advokatūros nuomonę. Lietuvos advokatūros pozicija buvo vienareikšmiška – niekas kitas, tik pati advokatūra, negali reguliuoti teisinės pagalbos srities. Tai pagalba žmogui, o ne valstybei, ir tai yra tik klientų ir advokatų skirtingų santykių problema. Kai ši principinė mūsų pozicija buvo palaužta, visi kiti

valstybės garantuotos teisinės pagalbos klausimai tapo antraeiliai. Valstybės garantuojama teisinė pagalba turi išskirtinį bruožą – tai pagalba neturtingiems žmonėms, jai reikalingas lėšas skiria valstybė. Esminis teisinės pagalbos principas ir didžiausia advokato veiklos vertybė yra konfidencialumas. Kyla klausimas: kaip iš valstybės advokatas turi gauti atlyginimą? Informacija apie bylą, kurioje advokatas gina asmenis, kai kurie slapti duomenys turi būti pateikiami trečiajam asmeniui, kuris apskritai apie tai neturėtų žinoti. Lietuvos advokatūra gerbia patį faktą, kad valstybė pasirinko būtent tokį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos modelį, tačiau mes niekada nepritarsime nuostatai, kad į advokato veiklą kištųsi tie, kurie neturėtų kištis. Bet koks kitų pareigūnų ar institucijų įsibrovimas į konfidencialią veiklą yra problema. Kalbant apie advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, darbo sąlygas ir užmokestį, galima pasakyti, jog valstybė šiems advokatams, mano ir Tarybos supratimu, teikia labai dideles lengvatas: nemokamai suteikia darbo vietas, garantuoja darbo užmokestį, kuris prilygsta žemiausios pakopos teisėjo atlyginimui. Tai lemia advokatų saugumą. Tačiau matau ir tam tikrus neigiamus aspektus, kuriuos sunku pašalinti. Prisiminkime laiką, kai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikė labiausiai kvalifikuoti advokatai. Tokią pagalbą buvo privaloma teikti pagal įstatymą. Šiuo metu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia tik laimėję konkursą advokatai. O susidomėjimas tokiais konkursais yra menkas…INFOLEX: Kaip veikia civilinio draudimo mechanizmas advokatų veikloje, kokia yra jo reikšmė advokatams?R. Andrikis: Man bent jau nežinoma, kad kas nors iš klientų būtų pasinaudojęs advokato civilinės atsakomybės draudimu. Pagal Advokatūros įstatymą institucijos, kurios imasi veiksmų advokato atžvilgiu, kiti advokatai, vykdantys kokią nors veiklą prieš kitą advokatą, privalo pranešti apie tai Advokatų tarybai. Galiu konstatuoti, kad tokių pranešimų nesulaukiame. Žinoma, gali būti, kad pamirštama apie tai pranešti. Advokatų veiklos civilinis draudimas egzistuoja visose šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse ir yra būtinas. Tačiau kyla pagrįstų abejonių jo veiksmingumu, o lyginant advokato pajamas ir patiriamas išlaidas, manyčiau, situacija yra netoleruotina demokratinėje teisinėje valstybėje. Kažkada buvome paskaičiavę, kiek milijonų litų draudimo įmokų advokatai sumokėjo nuo tada, kai įstatymų leidėjas įtvirtino reikalavimą apdrausti advokato veiklą. Suma šiuo metu turėtų siekti beveik 10 mln. litų. Kaip reikalauti apdrausti veiklą, kai neužfiksuotas nė vienas draudiminis įvykis? Lengvesnį draudimo kompanijų pelnymosi būdą sunku ir įsivaizduoti.INFOLEX: Gal galėtumėte apibendrinti Lietuvos advokatūros veiklą Jūsų pirmininkavimo metu, apžvelgti advokatūros vystymosi tendencijas?R. Andrikis: Manyčiau, kad per dvi kadencijas Advokatų taryba ne trukdė, o padėjo advokatams dirbti. Žinoma, tobulėjimui nėra ribų, tačiau per tą laiką siekėme užtikrinti realias, palankias advokatų darbo sąlygas. Advokatų kvalifikacijos kėlimo sistema iš prokurorų, notarų, antstolių ir kitų teisėsaugos institucijų, mano įsitikinimu, yra viena pažangiausių. Advokatūros kvalifikacinis egzaminas laikomas vienu sudėtingiausių. Advokatas – tai žmogaus patarėjas. Jis turi laikytis tokių principų, kurių joks kitas teisininkas nesilaiko. Advokato etikai, poelgiams, veiklai, jos etiniams ir moraliniams aspektams turi būti skiriamas vis didesnis dėmesys. Tai pasitikėjimo advokato profesija klausimas. Būna labai skaudu išgirsti aukštų pareigūnų pasisakymus, kad advokatas trukdys įgyvendinti ar vykdyti teisingumą, likviduoti nusikalstamumą. Tai skatina advokatūros ir kitų institucijų priešpriešą. Tačiau tam tikrais atvejais ji būtina siekiant ištaisyti klaidas. Nė kiek neabejoju tuo, kad dauguma policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų yra dorai savo darbą dirbantys žmonės. Tais atvejais, kai yra priešingai, advokatas yra kaip varpas, kuris skamba – sustokite, paklausykite… Galbūt daugeliui pareigūnų nusibosta klausyti tą pačią melodiją bylose, tačiau tai – neatskiriamas demokratinės valstybės principas, kuris leidžia daryti kuo mažiau klaidų.INFOLEX: Dėkojame už pokalbį.

Žymės: advokatai, AdvokatasKategorijos: Teisinė informacija | Keisti | Nėra komentarų »

Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas

2008 m. spalio 1 d., trečiadienis

Šis Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodeksas priimtas 1988 m. spalio 28 d. CCBE plenarinėje sesijoje vėliau keistas 1998 m. lapkričio 28 d. ir 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE

plenarinėse sesijose

T U R I N Y S

1. PREAMBULĖ

1.1. Advokato vaidmuo visuomenėje

1.2.   Profesinės etikos taisyklių prigimtis

1.3.   Kodekso paskirtis

1.4.   Ratione personae taikymo sritis

1.5.   Ratione materiae taikymo sritis

1.6.   Sąvokos

2. BENDRIEJI PRINCIPAI

2.1.   Nepriklausomumas

2.2.   Pasitikėjimas ir sąžiningumas

2.3.   Konfidencialumas

2.4. Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimas

2.5. Nesuderinama veikla

2.6. Teikiama informacija

2.7. Kliento interesai

2.8. Advokato atsakomybės klientui ribojimas

3. SANTYKIAI SU KLIENTAIS

3.1.   Nurodymų priėmimas ir teisinės pagalbos pasibaigimas

3.2.   Interesų konfliktas

3.3.   Pactum de quota litis

3.4.   Honorarų reguliavimas

3.5.   Išankstinis apmokėjimas

3.6.   Dalijimasis honoraru su ne advokatais

3.7.   Ekonomiškas ginčo sprendimas ir teisinės pagalbos prieinamumas

3.8.   Klientų lėšos

3.9.   Profesinės atsakomybės draudimas

4. SANTYKIAI SU TEISMAIS

4.1.   Etikos taisyklės, taikytinos teisme

4.2.   Tinkamas elgesys teismo proceso metu

4.3.   Elgesys teisme

4.4.   Neteisinga ar klaidinanti informacija

4.5.   Taikymas arbitrams ir kitiems asmenims

5. ADVOKATŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI

5.1.   Bendri profesijos standartai

5.2.   Skirtingų valstybių narių advokatų bendradarbiavimas

5.3.   Advokatų tarpusavio susirašinėjimas

5.4.   Honoraras už kliento nukreipimą

5.5.   Bendravimas su priešingomis šalimis

5.6.   (Panaikinta 2002   m. gruodžio 6   d. CCBE plenarinėje sesijoje Dubline)

5.7.   Atsakomybė dėl honoraro

5.8.   Jaunųjų advokatų mokymas

5.9.   Skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio ginčai

1. PREAMBULĖ1.1. Advokato vaidmuo visuomenėje

Advokato vaidmuo visuomenėje, pagrįstoje pagarba teisinei valstybei, yra ypatingas. Jo pareigos nesibaigia sąžiningu įstatymais nedraudžiamų nurodymų vykdymu. Advokatas turi tarnauti teisingumo interesams ir tiems, kurių teises ir laisves jam patikėta įgyvendinti ir ginti, ir jo pareiga yra ne tik vesti savo kliento bylą teisme, bet ir būti jo patarėju.

Advokato funkcijos sukuria jam daugybę teisinio ir moralinio pobūdžio įpareigojimų (kurie gali prieštarauti vienas kitam):

– klientui;

– teismams ir kitoms institucijoms, kuriose advokatas veda savo kliento bylą ar veikia jo vardu;

– teisininko profesijai apskritai ir kiekvienam jos atstovui atskirai; ir

– visuomenei, kuriai laisvos ir nepriklausomos profesijos, įpareigojančios laikytis profesinių taisyklių, buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė.

1.2. Profesinės etikos taisyklių prigimtis1.2.1. Profesinio elgesio taisyklės yra sukurtos tam, kad laisva valia jų laikantis, garantuotų tinkamą advokato funkcijos, pripažintos esmine visose civilizuotose visuomenėse, atlikimą. Drausminė nuobauda yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma už šių taisyklių nesilaikymą.

1.2.2. Kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečių taisyklių atsiradimą lemia savitos jų tradicijos. Jos yra pritaikytos taip, kad atitiktų profesijos organizacinę struktūrą ir veiklos sritį valstybėje narėje, jos teismines ir administracines procedūras, taip pat nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Neįmanoma ir nepageidaujama, kad būtų nepaisoma jų konteksto ar mėginama bendrai taikyti taisykles, kurių dėl prigimties negalima taikyti.

Vis dėlto, kiekvienos advokatūros ar teisininkų draugijos konkrečios taisyklės pagrįstos tomis pačiomis vertybėmis ir daugeliu atvejų atskleidžia bendrą prigimtį.

1.3. Kodekso paskirtis1.3.1. Besitęsianti Europos Sąjungos (ES) ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) integracija ir padažnėjusi tarptautinė advokatų veikla EEE nulėmė būtinybę ginant viešąjį interesą nustatyti bendras tarptautinės praktikos taisykles, taikomas visiems EEE advokatams, nepriklausomai nuo to, kuriai advokatūrai ar teisininkų draugijai jie priklauso. Išskirtinis šių taisyklių nustatymo tikslas – sumažinti sunkumų, atsirandančių dėl „dvejopos etikos“ standartų taikymo, kaip numatyta 1977 m. kovo 22 d. direktyvos 77/249/EEB 4 straipsnyje.

1.3.2. Organizacijos, per CCBE atstovaujančios teisininko profesijai, siūlo, kad šiame Kodekse nustatytos taisyklės:

– būtų pripažįstamos kaip visų ES ir EEE advokatūrų ir teisininkų draugijų bendro sutarimo išraiška;

– kiek galima greičiau būtų priimtos kaip taisyklės, taikytinos pagal nacionalines arba EEE procedūras advokato tarptautinei veiklai Europos Sąjungoje arba Europos Ekonominėje Erdvėje;

– būtų turimos omenyje keičiant ar papildant visas nacionalines profesinės etikos ar profesinės praktikos taisykles siekiant pažangaus jų suderinimo.

Šios organizacijos taip pat išreiškia pageidavimą, kad nacionalinės profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklės būtų aiškinamos ir taikomos kiek įmanoma suderintos su šio Kodekso taisyklėms.

Priėmus šio Kodekso taisykles ir pradėjus jas taikyti advokatų tarptautinei veiklai, advokatai ir toliau privalo laikytis advokatūros ar teisininkų draugijos, kuriai jie priklauso, taisyklių tiek, kiek jos neprieštarauja šio Kodekso taisyklėms.

1.4. Ratione personae taikymo sritisŠios taisyklės taikomos ES ir EEE advokatams, kaip jie apibrėžti 1977 m. kovo 22 d. direktyvoje 77/249/EEB.

1.5. Ratione materiae taikymo sritisNežiūrint to, kad siekiama profesinės etikos ar profesinės praktikos taisyklių, kurios taikomos tik valstybės narės viduje, pažangaus derinimo, šio Kodekso taisyklės taikomos advokato tarptautinei veiklai ES ir EEE. Tarptautinė veikla apima:

a) visus profesinius ryšius su kitų valstybių narių advokatais; ir

b) advokato profesinę veiklą kitoje valstybėje narėje, nepriklausomai nuo to, ar advokatas fiziškai yra toje valstybėje narėje.

1.6. SąvokosŠiose taisyklėse:

„Kilmės valstybė narė“ – valstybė narė, kurios advokatūrai ar teisininkų draugijai priklauso advokatas.

„Priimančioji valstybė narė“ – bet kuri kita valstybė narė, kurioje advokatas vykdo tarptautinę veiklą.

„Kompetentinga institucija“ – valstybės narės profesinė (-ės) organizacija (-os) ar valdžios institucija (-os), atsakinga (-os) už profesinių etikos taisyklių nustatymą ir advokatų drausmės priežiūrą.

2. BENDRIEJI PRINCIPAI2.1. Nepriklausomumas

2.1.1. Daugelis advokatui nustatytų pareigų reikalauja visiško jo nepriklausomumo nuo bet kokios įtakos, ypač tokios, kuri gali atsirasti dėl jo asmeninių interesų ar išorinės įtakos. Siekiant pasitikėjimo teisingumo įgyvendinimu, toks nepriklausomumas yra būtinas tiek pat, kiek ir teisėjo nešališkumas. Todėl advokatas turi vengti bet ko, kas pakenktų jo nepriklausomumui, o siekdamas įtikti savo klientui, teismui ar tretiesiems asmenims, jis privalo stengtis nediskredituoti savo profesijos standartų.

2.1.2. Šis nepriklausomumas yra būtinas tiek sprendžiant klausimus ne ginčo tvarka, tiek vykstant teismo procesui. Advokato patarimas klientui neturi būti duotas vien tik siekiant įgyti palankumo, patenkinti savo asmeninius interesus ir neturi būti nulemtas išorinės įtakos.

2.2. Pasitikėjimas ir sąžiningumasSavitarpio pasitikėjimo santykiai galimi tik kai advokato asmeninė garbė, sąžiningumas ir dora nekelia abejonių. Šių tradicinių vertybių laikymasis yra advokato profesinė pareiga.

2.3. Konfidencialumas2.3.1. Advokato funkcijos esmė yra ta, kad klientas jam turėtų patikėti dalykus, kurių nepatikėtų kitiems, ir kad advokatas gautų kitą informaciją pasitikėjimo pagrindu. Be konfidencialumo užtikrinimo negali būti pasitikėjimo. Todėl konfidencialumas yra pirmiausia ir svarbiausia advokato teisė ir pareiga.

Advokato konfidencialumo pareiga tarnauja teisingumo vykdymo, taip pat kliento interesams. Todėl jai teikiama speciali valstybės apsauga.

2.3.2. Advokatas privalo užtikrinti visos informacijos, kuri jam tapo žinoma vykdant profesinę veiklą, konfidencialumą.

2.3.3. Konfidencialumo įsipareigojimas laiko atžvilgiu neribojamas.

2.3.4. Advokatas iš savo partnerių, aptarnaujančiojo personalo ir kiekvieno su juo susijusio asmens reikalauja laikytis tos pačios konfidencialumo pareigos teikiant profesines paslaugas.

2.4. Kitų advokatūrų ir teisininkų draugijų taisyklių gerbimasVadovaujantis ES ir EEE teisės aktais, advokatas iš kitos valstybės narės gali būti įpareigotas laikytis priimančiosios valstybės narės advokatūros ar teisininkų draugijos taisyklių. Advokatai turi pareigą susipažinti su taisyklėmis, kurios jiems bus taikomos vykdant bet kurią konkrečią veiklą.

Organizacijos – CCBE narės privalo pateikti savo etikos kodeksus CCBE Sekretoriatui, kad kiekvienas advokatas galėtų gauti Sekretoriate galiojančio kodekso nuorašą.

2.5. Nesuderinama veikla2.5.1. Tam, kad savo funkcijas galėtų atlikti būdamas deramai nepriklausomas ir tokiu būdu, kuris suderinamas su pareiga dalyvauti vykdant teisingumą, advokatui neleidžiama užsiimti tam tikra veikla.

2.5.2. Advokatas priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje jis atstovauja arba gina teisme ar bet kuriose valstybės institucijose savo klientą, turi laikytis nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos yra taikomos priimančiosios valstybės narės advokatams.

2.5.3. Advokatas, įsisteigęs priimančiojoje valstybėje narėje, kurioje ketino tiesiogiai dalyvauti komercinėje ar kitokioje veikloje, nesusijusioje su teisės praktika, turi laikytis draudžiamos ar nesuderinamos veiklos taisyklių tiek, kiek jos taikomos tos valstybės narės advokatams.

2.6. Teikiama informacija2.6.1. Advokatas turi teisę informuoti visuomenę apie savo teikiamas paslaugas, jeigu informacija yra tiksli ir neklaidinanti bei pateikiama gerbiant konfidencialumo pareigą ir kitas esmines vertybes.

2.6.2. Advokato informacija, teikiama bet kuriose žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip spauda, radijas, televizija, elektroninė komercinė komunikacija ir kitos, leidžiama tiek, kiek atitinka 2.6.1 punkto reikalavimus.

2.7. Kliento interesaiTinkamai laikydamasis įstatymų ir profesinės etikos taisyklių advokatas visada privalo veikti atsižvelgdamas į savo kliento interesus ir teikti jiems pirmumą, palyginti su savo ar kolegų advokatų interesais.

2.8. Advokato atsakomybės klientui ribojimasKilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės įstatymų leidžiama apimtimi advokatas gali riboti savo atsakomybę klientui vadovaudamasis jam taikomo profesinės etikos kodekso taisyklėmis.

3. SANTYKIAI SU KLIENTAIS3.1. Nurodymų priėmimas ir teisinės pagalbos pasibaigimas

3.1.1. Advokatas neturi imtis šalies bylos, kol negauna iš jos atitinkamo nurodymo. Tačiau jis gali dalyvauti byloje kito tos pačios šalies advokato nurodymu arba tais atvejais, kai dalyvauti byloje paskiria kompetentinga institucija.

Esant tam tikroms aplinkybėms, kuriomis jam nurodymus duodančio asmens ar institucijos tapatybė, kompetencija ir įgaliojimai yra neaiškūs, advokatas turėtų imtis tinkamų priemonių, kad įsitinkintų jų tapatybe, kompetencija ir įgaliojimais.

3.1.2. Advokatas konsultuoja savo klientą ir jam atstovauja laiku, sąžiningai ir rūpestingai. Jis asmeniškai atsako už jam pavestų nurodymų vykdymą. Savo klientą jis nuolat informuoja apie jam patikėtos bylos ar kito klausimo padėtį.

3.1.3. Advokatas neturi imtis bylos ar kito klausimo, kai žino ar privalo žinoti, kad nėra kompetentingas atlikti tokį pavedimą nepasitelkęs į pagalbą kompetentingo advokato.

Advokatas neturi priimti kliento nurodymų, jeigu, atsižvelgdamas į kito darbo apimtis, negali jų įvykdyti laiku.

3.1.4. Siekiant išvengti žalos, dėl kurios klientas galimai nukentėtų, advokatas neturi teisės atsisakyti bylos tokiu būdu ar tokiomis aplinkybėmis, kad klientui būtų sunku laiku susirasti kitą teisinę pagalbą.

3.2. Interesų konfliktas3.2.1. Advokatas negali konsultuoti, atstovauti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu toje pačioje byloje ar tuo pačiu klausimu, jeigu yra tų klientų interesų konfliktas arba didelė tikimybė jam atsirasti.

3.2.2. Advokatas turi nustoti veikti abiejų klientų vardu kilus tų klientų interesų konfliktui, taip pat visais atvejais, kai gali būti pažeistas konfidencialumas ar jo nepriklausomumas.

3.2.3. Advokatas taip pat turi atsisakyti atstovauti naujam klientui, jeigu rizikuojama atskleisti konfidencialią informaciją, kurią jam patikėjo buvęs klientas, arba jeigu advokato turimos žinios apie buvusį klientą suteiktų nepagrįsto pranašumo naujam klientui.

3.2.4. Kai advokatai veikia susivieniję, 3.2.1.–3.2.3. punktai taikomi susivienijimui ir visiems jos nariams.

3.3. Pactum de quota litis3.3.1. Advokatas neturi teisės sudaryti pactum de quota litis.

3.3.2. „Pactum de quota litis“ – tai išankstinis advokato ir jo kliento susitarimas, sudarytas prieš galutinį bylos, kurioje klientas yra šalis, išsprendimą, kuriuo klientas įsipareigoja sumokėti advokatui proporcingai byloje pasiektam rezultatui, nepriklausomai nuo to, ar tai išreikšta pinigais, ar kitokia kliento gaunama nauda.

3.3.3. Pactum de quota litis neapima susitarimo, kai advokato honoraras nustatytas proporcingai jo nagrinėto klausimo vertei, jeigu jis yra nustatytas pagal oficialiai patvirtintus įkainius arba kontroliuojant kompetentingai institucijai, kuriai advokatas yra pavaldus.

3.4. Honorarų reguliavimas3.4.1. Klientas išsamiai informuojamas apie advokato nustatytą honorarą, ir šis turi būti teisingas ir pagrįstas.

3.4.2. Išskyrus atvejus, kai bet kuriame sudaromame tinkamame advokato ir jo kliento susitarime nustatyta kitaip, advokato honoraras nustatomas pagal advokatūros arba teisininkų draugijos, kuriai jis priklauso, nariams taikomas

taisykles. Jeigu jis priklauso daugiau negu vienai advokatūrai ar teisininkų draugijai, taikomos tos taisyklės, kurios labiausiai atitinka advokato ir jo kliento susitarimą.

3.5. Išankstinis apmokėjimasAdvokato reikalaujamas honoraro ir (arba) išlaidų išankstinis apmokėjimas neturi viršyti pagrįstos honoraro ir tikėtinų susijusių išlaidų sąmatos.

Nesumokėjus avanso, advokatas gali atsisakyti bylos arba nespręsti pavesto klausimo, tačiau bet kuriuo atveju turi vadovautis 3.1.4 punktu.

3.6. Dalijimasis honoraru su ne advokatais3.6.1. Advokatas negali dalytis savo honoraru su asmeniu, kuris nėra advokatas, išskyrus atvejus, kai advokato ir kito asmens bendradarbiavimą leidžia valstybės narės, kuriai priklauso advokatas, įstatymai.

3.6.2. Minėtos 3.6.1 punkto nuostatos nedraudžia mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitos kompensacijos mirusiojo advokato įpėdiniams ar nutraukiusiam savo profesinę veiklą advokatui dėl mirusio arba nutraukusio savo profesinę veiklą advokato veiklos perėmimo.

3.7. Ekonomiškas ginčo sprendimas ir teisinės pagalbos prieinamumas3.7.1. Advokatas visada turi stengtis, kad kliento ginčas būtų išspręstas kuo ekonomiškiau, ir patarti klientui atitinkamose ginčo sprendimo stadijose taikiai išspręsti ginčą ir (arba) pasirinkti alternatyvų ginčo sprendimo būdą.

3.7.2. Advokatas turi informuoti savo klientą apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą tais atvejais, kai ši gali būti teikiama.

3.8. Klientų lėšos3.8.1. Kai advokatai bet kuriuo savo praktikos metu pradeda savo klientų ar trečiųjų asmenų vardu valdyti lėšas (toliau – „kliento lėšos“):

3.8.1.1. kliento lėšos visada turi būti laikomos banko ar panašios institucijos, kurią prižiūri valstybės institucija, sąskaitoje ir visos kliento lėšos, kurias gauna advokatas, privalo būti pervestos į tokią sąskaitą, nebent klientas išreiškė aiškų ar numanomą sutikimą, kad su lėšomis būtų elgiamasi kitaip;

3.8.1.2. bet kurios sąskaitos, kurioje kliento lėšos laikomos advokato vardu, pavadinimas ar paskirtis turi nurodyti, kad lėšos laikomos advokato kliento ar klientų vardu;

3.8.1.3. bet kurios sąskaitos ar sąskaitų, kuriose kliento lėšos laikomos advokato vardu, suma neturi būti mažesnė už bendrą advokatui patikėtų kliento lėšų sumą;

3.8.1.4. visos lėšos pervedamos klientams nedelsiant arba tokiomis sąlygomis, kurias nustato klientas;

3.8.1.5. mokėti iš kliento lėšų kliento vardu kitam asmeniui, įskaitant:a) mokėjimus vienam klientui iš kito kliento laikomų lėšų, ir

b) advokato honorarą;

yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama įstatymu arba teismo sprendimu ir yra išreikštas arba numanomas kliento, už kurį yra mokama, sutikimas;

3.8.1.6. advokatas privalo išsaugoti išsamius ir tikslius įrašus, prieinamus kiekvienam klientui pagal pareikalavimą, parodančius visas jo operacijas su kliento lėšomis ir atskiriančius kliento lėšas nuo kitų jo laikomų lėšų;

3.8.1.7. kompetentingos visų valstybių narių institucijos, laikantis konfidencialumo, turi turėti teisę tikrinti advokato kliento lėšų finansinius dokumentus, kad įsitikintų, ar laikomasi jų nustatytų taisyklių, ir taikytų sankcijas advokatams, kurie tokių taisyklių nesilaiko.

3.8.2. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta toliau, ir nepažeisdamas 3.8.1 punkto taisyklių, advokatas, kuris laiko kliento lėšas, versdamasis praktika bet kurioje valstybėje narėje privalo laikytis kliento lėšų laikymo ir apskaitos taisyklių, kurias taiko kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos.3.8.3. Advokatas, kuris verčiasi praktika ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis priimančiosios valstybės narės reikalavimų, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės reikalavimų. Tokiu atveju advokatas turi imtis protingų veiksmų, kad informuotų savo klientus, jog laikosi priimančiojoje valstybėje narėje galiojančių reikalavimų.

3.9. Profesinės atsakomybės draudimas3.9.1. Advokatai turi būti apsidraudę nuo ieškinių dėl profesinio nerūpestingumo dydžiui, kuris yra pagrįstas atsižvelgiant į riziką, kuri priklauso nuo advokato veiklos pobūdžio ir masto.

3.9.2. Kai advokatas teikia paslaugas ar praktikuoja priimančiojoje valstybėje narėje, taikomos tokios nuostatos:

3.9.2.1. Advokatas privalo laikytis visų kilmės valstybėje narėje galiojančių taisyklių, susijusių su jo pareiga apsidrausti savo, kaip advokato, profesinę atsakomybę.

3.9.2.2. Advokatas, kuris privalo apsidrausti kilmės valstybėje narėje ir teikia paslaugas ar praktikuoja bet kurioje priimančiojoje valstybėje narėje, privalo dėti visas pastangas tam, kad gautų draudimo poliso garantuotą apsaugą kilmės valstybės narės reikalaujamu pagrindu, išplėstą paslaugoms, kurias jis teikia, ar praktikai, kuria jis verčiasi, priimančiojoje valstybėje narėje.

3.9.2.3. Advokatas, kuris negauna 3.9.2.2 papunktyje minimos išplėstos draudimo poliso garantuojamos apsaugos arba neprivalo šitaip apsidrausti kilmės valstybėje narėje ir teikia paslaugas ar praktikuoja priimančiojoje valstybėje narėje, privalo, teikdamas pagalbą klientams priimančiojoje valstybėje narėje, tiek, kiek įmanoma, gauti draudimo polisą dėl profesinės atsakomybės lygiaverčiu pagrindu, kuris būtinas priimančiosios valstybės narės advokatams.

3.9.2.4. Tuo atveju, kai advokatas negali įsigyti taisyklių reikalaujamos draudiminės apsaugos, jis privalo apie tai pranešti suinteresuotiems klientams, kuriems tai gali turėti įtakos.

3.9.2.5. Advokatas, kuris praktikuoja ar teikia paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, gali kilmės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kompetentingų institucijų sutikimu laikytis tokių draudimo reikalavimų, kurie galioja priimančiojoje valstybėje narėje, netaikant jo atžvilgiu kilmės valstybės narės draudimo reikalavimų. Šiuo atveju jis privalo imtis protingų veiksmų, kad informuotų klientus, jog apsidraudė pagal priimančiojoje valstybėje narėje galiojančius reikalavimus.

4. SANTYKIAI SU TEISMAIS4.1. Etikos taisyklės, taikytinos teisme

Advokatas, dalyvaujantis byloje, nagrinėjamoje valstybės narės teisme ar tribunole, turi laikytis tokiame teisme ar tribunole taikomų profesinės etikos taisyklių.

4.2. Tinkamas elgesys teismo proceso metuAdvokatas privalo tinkamai elgtis teismo proceso metu. Pavyzdžiui, jis negali bendrauti su teisėju prieš tai neinformavęs advokato, atstovaujančio priešingai šaliai, ar pateikti daiktinių įrodymų, pastabų ar dokumentų teisėjui, tinkamu laiku su jais nesupažindinęs kitos šalies advokato, išskyrus atvejus, kai tai leidžia atitinkamos procesinės taisyklės. Tiek, kiek nedraudžia įstatymai, advokatas be kitos šalies advokato aiškaus sutikimo negali atskleisti ar pateikti teismui bet kokius pasiūlymus dėl bylos išsprendimo, pasiūlytus kitos šalies ar jos advokato.

4.3. Elgesys teismeAdvokatas, reikšdamas teismui deramą pagarbą ir mandagiai elgdamasis, garbingai ir drąsiai gina savo kliento interesus, neatsižvelgdamas į savo interesus ir į jokius padarinius sau ar bet kuriam kitam asmeniui.

4.4. Neteisinga ar klaidinanti informacijaAdvokatas neturi pateikti teismui žinomai neteisingos ar klaidinančios informacijos.

4.5. Taikymas arbitrams ir kitiems asmenims

Taisyklės, reguliuojančios advokato santykius su teismais, taikomos ir jo santykiams su arbitrais bei bet kuriais kitais asmenimis, atliekančiais teismines ar joms analogiškas funkcijas, net jeigu tokios funkcijos nėra nuolatinės.

5. ADVOKATŲ TARPUSAVIO SANTYKIAI5.1. Bendri profesijos standartai

5.1.1. Bendri profesijos standartai reikalauja, kad advokatų tarpusavio santykiai būtų grindžiami pasitikėjimu ir bendradarbiavimu jų klientų naudai ir tam, kad būtų išvengta nereikalingų ginčų ir kito žalingo profesijos reputacijai elgesio. Tačiau tai nepateisina profesinių interesų priešpastatymo kliento interesams.5.1.2. Advokatas turėtų laikyti visus kitus valstybių narių advokatus profesijos kolegomis ir elgtis su jais garbingai ir mandagiai.

5.2. Skirtingų valstybių narių advokatų bendradarbiavimas

5.2.1. Jeigu advokatas, į kurį kreipėsi kolega iš kitos valstybės narės, nėra kompetentingas tinkamai įvykdyti duodamą pavedimą, jis privalo atsisakyti priimti tokį pavedimą. Tokiu atveju jis turi būti pasirengęs padėti savo kolegai gauti informaciją, kuri būtina, kad šis galėtų duoti nurodymus advokatui, galinčiam suteikti prašomas paslaugas.5.2.2. Bendradarbiaujančių valstybės narės advokato ir kitos valstybės narės advokato bendra pareiga yra atsižvelgti į galimus jų teisinių sistemų ir profesinių organizacijų bei valstybių narių advokatų kompetencijos ir pareigų skirtumus.

5.3. Advokatų tarpusavio susirašinėjimas5.3.1. Jeigu advokatas, siųsdamas informaciją kitos valstybės narės advokatui, pageidauja, kad ji būtų laikoma konfidenciali arba skirta tik tam gavėjui ir (ar) nesukelianti teisinių pasekmių, jis turi aiškiai išreikšti tokį pageidavimą.

5.3.2. Pranešimo gavėjas, kuris negali užtikrinti, kad pranešimas liks konfidencialus arba skirtas tik jam ir (ar) nesukeliantis teisinių pasekmių, turėtų grąžinti jį siuntėjui neatskleisdamas jo turinio kitiems.

5.4. Honoraras už kliento nukreipimą5.4.1. Advokatas negali reikalauti ar priimti iš kito advokato ar kurio nors kito asmens honoraro, komisinio atlyginimo ar bet kurios kitos kompensacijos už kliento nukreipimą kitam advokatui ar kito advokato rekomendavimą.

5.4.2. Advokatas negali niekam mokėti honoraro, komisinio atlyginimo ar kitokios kompensacijos kaip atlygio už kliento nukreipimą jam.

5.5. Bendravimas su priešingomis šalimisAdvokatas neturi aptarinėti su konkrečia byla ar klausimu susijusios informacijos tiesiogiai su kuriuo nors asmeniu, kuriam, jo žiniomis, atstovauja ar kurį konsultuoja toje byloje ar tuo klausimu kitas advokatas, be šio kito advokato sutikimo (ir nuolat informuoja kitą advokatą apie bet kokius tokius pranešimus).

5.6. (Panaikinta 2002 m. gruodžio 6 d. CCBE plenarinėje sesijoje Dubline)5.7. Atsakomybė dėl honoraro

Esant skirtingų valstybių narių advokatūrų narių tarpusavio profesiniams santykiams, kai advokatas neapsiriboja kito advokato rekomendavimu ar jo supažindinimu su klientu, bet pats patiki kitam advokatui konkretų klausimą ar prašo jo patarimo, jis yra asmeniškai atsakingas, net jeigu klientas yra nemokus, už honoraro ir kitų išlaidų, kurios priklauso kitos šalies advokatui, sumokėjimą. Tačiau advokatai užsimezgus tarpusavio santykiams iš pradžių gali sudaryti specialius susitarimus šiuo klausimu. Be to, užklausimą pateikiantis advokatas gali bet kuriuo metu apriboti savo asmeninę atsakomybę honoraro ir išlaidų suma, susidariusia iki pranešimo kitos šalies advokatui apie atsakomybės ribojimą ateityje.

5.8. Jaunųjų advokatų mokymasSiekiant didesnio pasitikėjimo ir glaudesnio skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio bendradarbiavimo jų klientų naudai, reikia skatinti geresnį valstybių narių vidaus įstatymų ir procedūrų žinojimą. Kadangi būtina suteikti jauniesiems advokatams gerą profesinį išsilavinimą, advokatai turi atsižvelgti į poreikį mokyti kitų valstybių narių jaunuosius advokatus.

5.9. Skirtingų valstybių narių advokatų tarpusavio ginčai5.9.1. Advokatas, manantis, kad kolega iš kitos valstybės narės pažeidė profesinės etikos taisykles, turi atkreipti į tai kolegos dėmesį.

5.9.2. Bet kurį profesinio pobūdžio asmeninį tarpusavio ginčą skirtingų valstybių narių advokatai privalo, jeigu įmanoma, iš pradžių mėginti spręsti draugiškai.

5.9.3. Advokatas negali pradėti jokių procesinių veiksmų prieš kolegą iš kitos valstybės narės 5.9.1 ar 5.9.2  punkte minėtais atvejais, prieš tai neinformavęs advokatūrų ar teisininkų draugijų, kurioms jie abu priklauso, kad advokatūros ar teisininkų draugijos turėtų galimybę padėti jį išspręsti.

Žymės: advokatai, Advokatas, advokato, advokatų pagalba, teisinė pagalbaKategorijos: Teisinė informacija | Keisti | Nėra komentarų »

Tarptautinės institucijos ir organizacijos

2008 m. spalio 1 d., trečiadienis

Council of Bars and Law Societies of Europe (CCBE) www.ccbe.orgInternational Bar Association (IBA) www.ibanet.orgInternational Association of Lawyers www.uianet.orgEuropean Bars Federation www.fbe.orgEuropean Lawyers’ Union www.uae.luInternational Criminal Bar www.bpi-icb.orgEuropean Criminal Bar Association www.ecba.orgThe association of European Lawyers www.europeanlawyers.orgCouncil of Europe www.coe.intEuropean Court of Human Rights www.echr.coe.intInternational Court of Justice www.icj-cij.orgInternational Criminal Court www.icc-cpi.intPermanent Court of Arbitration www.pca-cpa.orgThe organization for Security and Co-operation in Europe www.osce.org

Žymės: Tarptautinės institucijos ir organizacijosKategorijos: Teisinė informacija | Keisti | Nėra komentarų »

Advokatų kontoros

2008 m. spalio 1 d., trečiadienis

Airija:

Bar Council of IrelandLaw LibraryFour CourtsIR-DUBLIN 7President: Turlough O’DONNELL SCTel.: +353.1.817.50.03Fax: +353.1.817.51.50Email: [email protected]: http://www.lawlibrary.ieAlbanija:Albanian National Bar AssociationStrt. Murat ToptaniBusiness Centar Eurocol 7 floorTIRANAPresident: Maksim R. HAXHIATel.: +355 4 251 876Fax: +355 4 252 057Armėnija:Chamber of Advocates of the Republic ofArmenia3 Zakiyan Street0010 YerevanPresident: Ruben SAHAKYANTel.: +374 10 56 57 61Fax: +374 10 56 57 61Email: [email protected]: http://www.pastaban.am

Austrija:

Österreichischer Rechtsanwaltskammertag

Tuchlauben 12A-1010 WIENPresident: Gerhard BENN-IBLERTel.: +43.1.535.12.75Fax: +43.1.535.12.75.13Email: [email protected]: http://www.rechtsanwaelte.atBelgija:Orde van Vlaamse BaliesKoningsstraat 148B-1000 BRUSSELPresident: Jo STEVENSTel.: +32.(0)2.227 54 70Fax: +32.(0)2.227 54 79Email: [email protected]: http://www.advocaat.beBulgarija:??????? ?????????? ?????Kalojan str. N°1-a1000 SOFIAPresident: Daniela STEFANOVA DOKOVSKATel.: +359.29.87.55.13Fax: +359.29.87.65.14Email: [email protected]: http://www.vas.lex.bgČekija:

Ceská Advokátní KomoraNárodní Tr. 16PRAHA 1 CZ-110 00President: Vladimir JIROUSEKTel.: +420 2 24 91 36 06Fax: +420 2 24 933 29 89Email: [email protected]: http://www.cak.czDanija:Det Danske AdvokatsamfundKronprinsessgade 28DK-1306 KØBENHAVN KPresident: Sys ROVSINGTel.: +45.33.96.97.98Fax: +45.33.32.18.31Email: [email protected]: http://www.advokatsamfundet.dkDidžioji Britanija:England & Wales - General Council of the Bar289-293 High Holborn

UK-LONDON WC1V LDEPresident: Timothy DUTTON QCTel.: +44.207.242 00 82Fax: +44.207.831 92 17Email: [email protected]: http://www.barcouncil.org.ukEstija:Eesti AdvokatuurRävala pst 3EE-10143 TALLINPresident: Aivar PILVTel.: +372.662 0665Fax: +372.662 0677Email: [email protected]: http://www.advokatuur.eeGraikija:Dikigorikos Sylogos AthinonAkadimias Street 60GR-106 79 ATHINAIPresident: Dimitris PAXINOSTel.: +30.210.339.82.70Fax: +30.210.361.05.37Email: [email protected]: http://www.dsa.grGruzija:P.L.E. (Public Law Entity) Georgian Bar AssociationBadri Shoshitaishvili street #9TBILISIPresident: Kakhaber ASLANISHVILITel.: (995 32) 25 32 04/05Fax: (995 32) 23 25 53Email: [email protected]: www.gba.geIslandija:Lögmannafélag ÍslandsÁlftamýri 9108 REYKJAVIKPresident: Lárentsínus KRISTJÁNSSONTel.: +354.568.5620Fax: +354.568.7057Email: [email protected]: http://www.lmfi.isIspanija:Consejo General de la Abogacía EspañolaPaseo de Recoletos N°13E-28004 MADRIDPresident: Carlos CARNICER DIEZTel.: +34.91.523.25.93Fax: +34.91.532.78.36Email: [email protected]: http://www.cgae.esItalija:Consiglio Nazionale Forense

via del Governo Vecchio, 3I-00186 ROMAPresident: Guido ALPATel.: +39.06.97.74.88Fax: +39.06.97.74.88.29Email: [email protected]: http://www.consiglionazionaleforense.it

Japonija:Japan Federation of Bar Associations (Nihon Bengoshi Rengokai)1-3 Kasumigaseki 1-chomeChiyoda-kuTOKYO 100-0013President: Makoto MiyazakiTel.: 03(3580)9841Fax: 03(3580)2866Website: http://www.nichibenren.or.jp/en/ Jungtinės Amerikos Valstijos:American Bar Association740 15th Street, N.W.Washington, DC 20005-1019202.662.1000President: H. Thomas Wells, Jr.Website: http://www.abanet.org/

Juodkalnija:Advokatska Komora Crne Gore /Bar Association of MontenegroBratstva i jedinstva 781000 PODGORICAPresident: Dejan P. VUJANOVICTel.: +382 81/602-805Fax: +382 81/602-807Email: [email protected]: http://www.advokatska.komora.cg.yuKipras:Cyprus Bar Association11 Florinis Str.CY-1065 NICOSIAPresident: Doros IOANNIDESTel.: +357.22.873.300Fax: +357.22.873.013Email: [email protected]: http://www.cyprusbarassociation.orgKroatija:Hrvatska odjetnička komoraKoturaska 53/II10 000 ZAGREBPresident: Leo ANDREISTel.: +385 1 61 65 217Fax: +385 1 61 70 838Email: [email protected]: http://www.hok-cba.hrLatvija:Latvian BarBrivibas bulvaris 34LV-1535 RIGAPresident: Janis GRINBERGSTel.: +371.708 8206Fax: +371.708 8280Email: [email protected]://www.advokatura.lvLenkija:Krajowa Rada Radców Prawnych - National Council of Legal AdvisorsAleje Ujazdowskie 18 lok. 4PL-00-478 WARSZAWAPresident: Maciej BOBROWICZTel.: +48.22.621.21.14Fax: +48.22.621.21.14Email: [email protected]: http://www.kirp.plNaczelna Rada Adwokacka - The Polish Bar Council16, ul. Šwie tojerskaPL-00-202 WARSZAWAPresident: Agacka-Indecka JoannaTel.: +48 22 505 25 00Fax: +48 22 505 25 08Email: [email protected]: http://www.nra.plLichtenšteinas:Liechtensteinische RechtsanwltskammerKirchstrasse 6Case postale 408FL-9494 SCHAANPresident: Mario FRICKTel.: +423.232 99 32Fax: +423.232 99 33

Email: [email protected]: http://www.lirak.liLiuksemburgas:Ordre des Avocats à la Cour Supérieure de Justice de LuxembourgPalais de JusticeBoîte Postale 361L-2013 LUXEMBOURGPresident: Guy ARENDTTel.: +352.46 72 72 1Fax: +352.22 56 46Email: [email protected]: http://www.barreau.luMakedonija:Macedonian Bar AssociationDame Gruev No.31000 SKOPJEPresident: Nenad JANICEVICTel.: +389 2 3165 409Fax: +389 2 3212 452Email: [email protected]: http://www.mba.org.mkMalta:Camera Degli Avvocati - The Chamber of Advocates of MaltaThe Lawyer’s Chamber, The Law Courts, Republic StreetVLT05 VALLETTAPresident: Andrew BORG-CARDONATel.: +356 2124 8601Fax: +356 2122 3904Email: [email protected]: http://www.chamberofadvocatesmalta.orgMoldova:Moldavan Bar AssociationStr. Mitropolit Gavriil Banulescu - Bodoni 53a2012 CHISINAUPresident: Gheorghe AMIHALACHIOAIETel.: +373 2 22 19 10Fax: +373 2 22 61 52Website: http://www.avocatul.mdNorvegija:Den Norske AdvokatforeningKristian Augusts gate 9N-0164 OSLOPresident: Anders RYSSDALTel.: +47.22.03 50 50Fax: +47.22.11 53 25Website: http://www.jus.noOlandija:Nederlandse Orde van AdvocatenPostbus 30851NL-2500 GW DEN HAAGPresident: Willem BEKKERSTel.: +31.70.335 35 35Fax: +31.70.335 35 31Email: [email protected]: http://www.advocatenorde.nlPortugalija:Ordem dos AdvogadosLargo de Sâo Domingos 14 - 1° DtoP-1169-06 LISBOAPresident: Rogério ALVESTel.: +351.21.882.35.50Fax: +351.21.882.24.03Email: [email protected]: http://www.oa.ptPrancūzija:Barreau de Paris11, Place DauphineF-75053 PARIS LOUVRE RP SPPresident: Yves REPIQUETTel.: +33.1.44.32.48.48Fax: +33.1.44.07.26.74Email: [email protected]: http://www.avocatparis.orgConférence des Bâtonniers12, Place DauphineF-75001 PARISPresident: Frank NATALITel.: +33.1.44.41.99.10Fax: +33.1.43.25.12.69Email: [email protected]: http://www.avocatfrance.com

Conseil National des Barreaux22, rue de LondresF-75009 PARISPresident: Paul-Albert IWEINSTel.: +33.1.53 30 85 66Fax: +33.1.53 30 85 67Email: [email protected]: http://www.cnb.avocat.frRumunija:UNIUNEA NATIONALA A BAROUILORDIN ROMANIA - NATIONAL ASSOCIATIONOF THE ROMANIAN BARSPalace of Justice

Spaiul Independen?ei n°5 - Sector 5050091 BUCHARESTPresident: Gheorghe FLOREATel.: +40.21.313 48 75Fax: +40.21.313.48.80Email: [email protected]: http://www.unbr.roRusijos Federacija:Federal Chamber of Lawyers of the Russian FederationSivtzev Vrazhek43 MOSCOW 119002President: Eugene SemenyakoEmail: [email protected]://www.advpalata.ruSerbija:Advokatska komora Srbije / Bar Association of SerbijaDecanska 1311000 BELGRADEPresident: Vladimir SESLIJATel.: +381-11-3239-072Fax: +381-11-3232-203Email: [email protected]: http://www.advokatska-komora.co.yuSlovakija:Slovenská Advokátska KomoraKolárska 4813 42 BRATISLAVAPresident: Štefan DETVAITel.: +421 2 52 96 15 32Fax: +421 2 52 96 15 54Email: [email protected]: http://www.sak.skSlovėnija:Odvetniška Zbornica SlovenijePražakova 81000 LJUBLJANAPresident: Miha KOZINCTel.: +386 1 300 34 20Fax: +386 1 300 34 32Email: [email protected]: http://www.odv-zb.siSuomija:Suomen AsianajajaliittoSimonkatu 12 B20FIN-00100 HELSINKIPresident: Riitta LEPPINIEMITel.: +358.9.686.6120Fax: +358.9.686.61299Email: [email protected]: http://www.asianajajaliitto.fiŠvedija:Sveriges AdvokatsamfundBox 27321S-102 54 STOCKHOLMPresident: Stefan LINDSKOGTel.: +46.8.459 03 00Fax: +46.8.660 07 79Email: [email protected]: http://www.advokatsamfundet.seŠveicarija:Swiss Bar AssociationMarktgasse 4Case postale 8321CH-3001 BERNEPresident: Ernst STAEHELINTel.: +41 031 313 06 06Fax: +41 031 313 06 16

Email: [email protected]: http://www.swisslawyers.comTurkija:Türkiye Barolar Birli?iÇetin Emeç Bulvar? No.46TR-06460 BALGAT ANKARAPresident: Ozdemir OZOKTel.: +90 312 287 87 90Fax: +90 312 286 55 65Email: [email protected]: http://www.barobirlik.org.trUkraina:??i??? ???????i? ???????23b, Velyka Vasylkivska StreetUA-01004 KIEVPresident: Vladimir MEDEDCHUKTel.: +38.044.228.38.58Fax: +38.044.228.38.87Email: [email protected]: http://www.advokatura.org.uaVengrija:Magyar Ügyvédi KamaraSzemere u. 8H-1055 BUDAPESTPresident: Bánáti JÁNOSTel.: +36 1 3119 800Fax: +36 1 473 1191Email: [email protected]: http://www.magyarugyvedikamara.huVokietija:BundesrechtsanwaltskammerLittenstraße 9D-10179 BERLINPresident: Axel C. FILGESTel.: +49.30.28.49.39-0Fax: +49.30.28.49.39-11Email: [email protected]: http://www.brak.deDeutscher Anwaltverein e.V.Littenstraße 11D-10179 BERLINPresident: Hartmut KILGERTel.: +49.30.72.61.52.127Fax: +49.30.72.61.52.196Email: [email protected]: http://www.anwaltverein.de

Žymės: Advokatų kontoros, užsienio advokatų kontorosKategorijos: Advokatų kontoros | Keisti | Nėra komentarų »

ADVOKATAI

2008 m. rugsėjo 30 d., antradienis

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS

ĮSTATYMAS

2004 m. kovo 18 d. Nr. IX-2066Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką.

2. Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo

priede, taikymą.

2 straipsnis. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos

1. Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės

klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba

bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4

straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar

advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis

mutandis kaip ir advokatui taikomos šio Įstatymo nuostatos.

3. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos

Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių

nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių

teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar

Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės

pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės ar

Šveicarijos Konfederacijos piliečius.

4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti

įstatymai.

3 straipsnis. Advokatų vieta Lietuvos teisinėje sistemoje ir jų skaičius

1. Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.

2. Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

4 straipsnis. Advokato veikla

1. Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.

2. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų,

jam atstovautų ar gintų jo interesus.

3. Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.

4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto,

turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto

patikėtinio, patentinio patikėtinio paslaugas, būti arbitru. Advokatas gali būti juridinio asmens

valdymo ar priežiūros organo nariu, tačiau už tai negali gauti jokio atlyginimo, išskyrus tantjemas.

5. Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

5 straipsnis. Advokatų veiklos principai

Advokatų veiklos pagrindiniai principai:

1) advokato veiklos laisvė ir nepriklausomumas;

2) advokatų tarpusavio santykių demokratiškumas, kolegiškumas ir sąžininga konkurencija;

3) advokatų veiklos teisėtumas;

4) kliento paslapties neatskleidimas;

5) lojalumas klientui ir interesų konflikto vengimas;

6) nepriekaištingas elgesys.

6 straipsnis. Advokato specializacija

Advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato

specializacija).

Žymės: Advocate, Advokat, advokatai, Advokatas, advokato, Advokatų, Avocat, Avocat - Advocaat, Barrister, RechtsanwaltKategorijos: Advokatai | Keisti | Nėra komentarų »